Į bylos nagrinėjimą atvyko abu kaltinamieji – tiek medikas A. Miltenis, tiek prodiuseriu dirbęs R. Pinikas. Jie abu buvo nuteisti kalėti po pustrečių metų. A. Miltenis pripažintas kaltu dėl išžaginimo, R. Pinikas – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Tačiau tokį žemesnės instancijos teismo sprendimą apskundė visi, tad byla po pertraukos atversta Lietuvos apeliaciniame teisme.

„Suplanuota ekspertų apklausa ir vienas iš kaltinamųjų turėjo duoti parodymus. Tokie planai“, – apie bylos nagrinėjimo eigą pasakojo prokurorė Diana Baltrūnienė-Patkevičienė.

Pirmiausia teisme liudijo ekspertas, tyręs merginos kūną po mirties.

„Yra taip, kaip yra. Yra išduota išvada ir viskas. Dabar kiekvienas, sakykim, iš savo pozicijų žiūri. Aš savo pareigas, darbą atlikau“, – tikino ekspertas Remigijus Petrauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaltinamųjų advokatai abejoja, ar eksperto parodymų išvis reikia.

„Nemanyčiau, kad ekspertizėje esantys duomenys neįrodo, kad buvo smurtauta prieš tai. Nemanau. Tai yra kiekvieno asmeninė nuomonė. Nukentėjusiosios advokatas mano taip, aš manyčiau kitaip“, – teigė R. Piniko advokatas Darius Kurpavičius.

Tačiau kai kuriuos eksperto parodymus ir aukos advokatas vadina nelogiškais.

„Galų gale, net ir kūno padėtis visiškai kitokia yra užfiksuota. Liudytojų parodymuose yra aiškiai pasakyta, kad tokia padėtis ir buvo. Tai tokius iš piršto laužtus pasakymus sunku net ir vertinti“, – nepasitikėjimo neslėpė nukentėjusiųjų advokatas Gintaras Černiauskas.

Reaguodamas į tai, jis pateikė prašymą prie bylos prijungti kito teismo medicinos eksperto išvadas.

Devynios sekundės krepšinio terminologijoje yra vos ne pusė laiko, ką komanda turi nuveikti priešininkų aikštelės pusėje.

Prieš teismą prabilo ir R. Pinikas. Ką kalbėjo už uždarų durų – pats nekomentavo, tačiau nukentėjusiųjų advokato teigimu, R. Pinikas atsakė į visų klausimus, ignoravo tik nukentėjusiųjų gynėją.

„Nutylėjimas irgi yra tam tikras sakymas, kad aš negaliu paaiškinti tam tikrų aplinkybių ir atsakinėti į klausimus, kad įneščiau tam tikro aiškumo į bylos nagrinėjimą“, – kaltinamojo tylą interpretavo advokatas G. Černiauskas.

Teigiama, kad R. Pinikas teisme pripažino pirkęs ir dalijęsis narkotikais tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje.

Aukos gynėjas G. Černiauskas pagarsino ir kitus kaltinamojo žodžius. „Pinikas nurodė, kad mergina, kai jis atėjo į kambarį, buvo kominė. Tai reiškia, kad ji bet kuriuo atveju niekaip negalėjo suprasti, kas su ja vyksta“, – sakė jis. Todėl, esą, išžaginimu kaltinamam A. Milteniui po tokių R. Piniko žodžių vertėtų duoti naujus parodymus.

Nukentėjusi pusė mano, kad dalį traumų mergina patyrė prieš iškrisdama iš viešbučio balkono. Advokatas sako sieksiąs, kad viešbutyje dar kartą būtų atliktas eksperimentas. Auką ginantis teisininkas įsitikinęs, kad devynios sekundės yra pakankamas laikas nubėgti iki balkono ir išstumti merginą, o paskui grįžti šaukiant.

„Devynios sekundės krepšinio terminologijoje yra vos ne pusė laiko, ką komanda turi nuveikti priešininkų aikštelės pusėje“, – vaizdingą pavyzdį pateikė jis.

Manekenė Dovilė Didžiūnaitytė iš viešbučio balkono Klaipėdos centre iškrito ir žuvo 2017-aisiais.

Narkotikų vertė juodojoje rinkoje viršija 150 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Mantas Jurkėnas baigė ikiteisminį tyrimą, jame du Jonavos ir vienas Panevėžio rajono gyventojai kaltinami labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimu kontrabanda į Lietuvą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Jurkėnas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau teistas Panevėžio rajono gyventojas 2022 metų pavasarį, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, buvusiu Vokietijoje, galimai inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą į Lietuvą.

Bendrininko per kurjerių tarnybą iš Vokietijos į Panevėžį atsiųstose dviejose siuntose buvo daugiau nei keturi kilogramai miltelių. Ekspertai nustatė, kad juose yra beveik 900 gramų MDMA ir beveik 400 gramų amfetamino.

Tą patį pavasarį minėtas panevėžietis, veikdamas su nenustatytu asmeniu, buvusiu Olandijoje, analogišku būdu inicijavo dar vienos siuntos su psichotropinėmis medžiagomis – 1260 gramų MDMA ir 10 gramų 2C-B atsiuntimą į Lietuvą.

Kartu su panevėžiečiu į teisiamųjų suolą sės du jauni vaikinai iš Jonavos. Vienas jų turėjo į savo namus gauti siuntinį iš Nyderlandų ir perduoti jį antrajam, kuris ir inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą į Lietuvą.

Viename siuntinyje pareigūnai aptiko 24 vienetus tablečių, kuriose buvo 0,54 gramo amfetamino. Kitoje siuntoje buvo kur kas daugiau kvaišalų – rasta virš keturių kilogramų tablečių. Jų sudėtyje buvo daugiau kaip 1,4 kilogramo grynos psichotropinės medžiagos MDMA.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro M. Jurkėno, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų veiksmai leido iš apyvartos išimti psichotropinių medžiagų kiekį, kuris daugiau nei 40 kartų viršija įstatymų leidėjo nustatytą labai didelio kiekio ribą, o jų vertė juodojoje rinkoje viršija 150 tūkst. eurų.

Baudžiamasis kodeksas už disponavimą labai dideliu keikiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų medžiagų numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Už psichotropinių medžiagų kontrabandą tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

Byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

„Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas vieno iš kaltinamųjų prašymas atlikti tyrimą poligrafu, teismas nutarė sprendimą dėl šio prašymo priimti po kaltinamųjų apklausos“, – skelbiama pranešime.

Anot teismo, pirmadienį byloje buvo apklaustas liudytojas, pradėta kaltinamųjų apklausa. Spėta apklausti vieną iš keturių kaltinamųjų, jis savo kaltę pripažino.

Vienas iš kaltinamųjų iki teisiamojo posėdžio pradžios pateikė prašymą nušalinti jį ginantį advokatą, tačiau šis prašymas teisiamojo posėdžio metu buvo atšauktas, pranešė teismas.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 2007-aisiais metais gimusi mergina bei 1999-aisiais ir 2004-aisiais gimę jaunuoliai kaltinami itin žiauriu penkiolikmetės nužudymu, bei 2001-aisiais metais gimęs jaunuolis – nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimu.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukęs nusikaltimas padarytas pernai liepos 4 dieną Šiauliuose, Gegužių gatvėje esančio daugiabučio namo bute.

Kaip skelbia teismas, mergina ir du jaunuoliai yra kaltinami tuo, kad jie lemtingąją dieną, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, susitarę ir veikdami vieningai, tyčia kartu įvykdę nusikaltimą.

Jie pakvietė 2006-aisiais metais gimusią merginą į butą, neleido jai išeiti, atėmė telefoną ir bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Kelių valandų laikotarpyje aukai buvo suduoti daugybiniai smūgiai kumščiais, kojomis, pailgos formos kietu buku ar briauną turinčiu daiktu, pagaliais į galvą ir kitas kūno vietas. Spaudžiant pagalvę ant merginos veido, įkišus skudurą į burną bei apvyniojus lipnia juosta jos rankas ir galvą, taip intensyviu mušimu ir daugybiniais sužalojimais nukentėjusiajai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas bei kančios.

Anot teismo, nuo patirtų sužalojimų penkiolikmetė mirė įvykio vietoje.

Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius, kurie buvo įvykio vietoje, kaltinamieji kartu su dar vienu jaunuoliu, kuris yra kaltinamas nusikaltimo slėpimu, nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Tą pačią dieną merginos kūnas buvo rastas atvykusių policijos pareigūnų.

Praėjusią savaitę išnagrinėtoje byloje neigiamų išgyvenimų patyręs vyras prašė iš valstybės priteisti 300 tūkst. eurų, jo ieškinys tenkintas iš dalies. Anksčiau bylą nagrinėję teismai vyro ieškinį buvo atmetę ir ekspertizę įvertino kaip pagrįstą priemonę.

Anksčiau byloje buvo nustatyta, kad asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal teisėsaugos institucijų pareigūnų tarnybinius pranešimus apie tai, jog jis melagingai įskundė pareigūnus kaip nusikalstamas veikas padariusius asmenis.

Atliekant ikiteisminį tyrimą jam buvo paskirta stacionarinė psichiatrijos ekspertizė ir vyras buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą. Jos metu buvo nustatyta, kad inkriminuojamų veikų padarymo metu asmuo nesirgo psichikos sutrikimu.

Manydamas, kad stacionarinė psichiatrijos ekspertizė jam buvo paskirta nepagrįstai, taip pat ir dėl kitų ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų vyras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš valstybės neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė. Teismas nurodė, kad prokuroras turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl tokios ekspertizės skyrimo, nustatęs, jog ieškovas gydėsi psichikos sveikatos centre.

Ikiteisminiame tyrime atliekant ieškovui ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nebuvo galima įvertinti jo psichikos būsenos, nes jis su ekspertais nebendradarbiavo, buvo nusiteikęs priešiškai.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiomis išvadomis ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

LAT nusprendė, kad baudžiamajame procese prieš asmenį veikusios institucijos ir pareigūnai, spręsdami dėl vyro perdavimo stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti, neįvykdė bendrosios rūpestingumo pareigos. Anot teismo, tai sudaro pagrindą nustatyti neteisėtus teisėsaugos veiksmus dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo.

Pasak teismo, nebuvo nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmens teisės į laisvę apsaugos ir procesinio intereso įvertinti sveikatos būklę ir jos teisinius padarinius baudžiamajame procese.

Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad duomenų apie galimą ieškovo psichikos sutrikimą nepakako, todėl kompetentingos baudžiamojo proceso institucijos, pirmiausia teismai, turėjo imtis švelnesnių, su ieškovo laisvės ribojimu nesusijusių priemonių šiems duomenims išsiaiškinti.

Anot LAT, asmens atidavimas į psichiatrijos ekspertizės įstaigą yra itin rimtas jo teisės į laisvę suvaržymas, susijęs ir su potencialiais specifiniais asmens teisės į privatumą ir fizinį neliečiamumą ribojimais, tad ši prievartos priemonė gali būti taikoma tik patikimai nustačius jos procesinę būtinybę.

LAT nurodė, kad ieškovo neturtinę žalą (patirtą stresą, išgyvenimus, prastą sveikatos būklę, prarastą darbingumą ir kt.) lėmė ne tik jam taikyta procesinės prievartos priemonė, bet taip pat ir kiti tuo laikotarpiu vykę įvykiai – dar du ikiteisminiai tyrimai, baudžiamosiose bylose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Lietuvos įstatymų aš nepažeidinėjau, tapatinti mano pažiūras su nusikaltimu yra neteisinga. Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins“, – per posėdį antradienį sakė A. Paleckis. Jis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo, kur ir atlieka bausmę. Teismo salėje posėdį stebėjo keletas jo palaikytojų.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus. Galutinis verdiktas bus skelbiamas birželio 23 dieną.

Tikiuosi, kad mano bylą išnagrinės nešališkas teismas, bylą nutrauks ir mane išteisins.

LAT jau anksčiau nagrinėjo A. Paleckio bylą, tada ją neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant svarstė trijų teisėjų kolegija.

Balandžio 14 dieną ji savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.

Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.

„Įrodymus teismai vertino ne pagal kodeksą, o pagal prokurorės tekstą, akivaizdžiai ydingas nuosprendis“, – sakė advokatas A. Liutvinskas.

Pasak jo, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos, užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Pusė nuosprendžio yra balastas“, – pareiškė advokatas. Kreipdamasis į Aukščiausiąjį Teismą, A. Paleckis pareiškė, kad jo byloje buvo pažeisti du pamatiniai teisinės valstybės principai – nekaltumo prezumpcijos ir nešališko teismo.

Jis ir jo advokatai priminė, kad 2018 metais per bendrą spaudos konferenciją teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, kad A. Paleckis suimtas šnipinėjimo byloje, jis rinko informaciją pagal kitos valstybės žvalgybos užduotis.

„Policijos vadovas kryptingai formavo nuomonę, o generalinis prokuroras nurodė, kokia bausmė laukia. Tai virto viešu mano nuteisimu“, – sakė A. Paleckis, priminęs, kad buvo rengiamos ir laidos apie jo bylą, ten taip pat buvo skleidžiama vienpusė informacija.

A. Paleckis sako, kad iš tuomet veikusio Lukiškių kalėjimo kameros norėjo padaryti viešą pareiškimą visuomenei, tačiau to daryti neleido prokurorė, teigdama, kad A. Paleckio pasisakymas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai.

Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

„Prašau atsižvelgti į mano argumentus ir kasacinius skundus atmesti“, – sakė prokurorė.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą, ją nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje.

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už  6 tūkst. eurų piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

– Kiek metų teko įrodinėti savo tiesą, kada viskas prasidėjo?

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai mane sulaikė 2020 m. liepos 21-osios rytą. Taigi procesas tęsėsi beveik trejus metus.

– Kokie jums iš karto buvo pateikti kaltinimai?

– Prekyba poveikiu, neva aš bandžiau paveikti. Paskui šią bylą jie nutraukė, o kad procesas tuo nesibaigtų, paskui suformulavo kitą kaltinimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Prilygino mane valstybės tarnautojui, lyg aš būčiau dirbęs ministerijoje ir pan.

Mano gynyba kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

 

– Jūs prisidėjote tuo, kad tarpininkavote valstybei perkant greituosius testus?

– Ne, ne greituosius. Mes kalbame apie reagentus, tuos PGR testus. Tai buvo situacija, kai 2020 m. kovą prasidėjo COVID-19. Lietuva neturėjo jokių testavimo galimybių. Tai ir buvo tie pirmieji testai, kurių atgabeno 300 tūkst. Kaip ištirta ir nurodyta mano byloje, kad jei nebūtų tų testų, Lietuvoje nebūtų buvę kuo testuoti gyventojus nuo kovo pabaigos iki balandžio pabaigos, kol neatsirado tie „Thermo Fisher“ testai. Už tą darbą, už tą veiklą mane tampė po teismus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs buvote kaltinamas, kad pasipelnėte iš tos situacijos?

– Taip, viskas buvo bandoma taip parodyti, kad neva aš dirbau lyg ministerijai, lyg Vyriausybei. Pats prokuroras painiojosi ir skirtingai tuos dalykus sakė. Bet galiausiai pasakė, kad taip nebuvo, negalėjo būti. Visa esmė, kad neva tie pinigai, kuriuos aš gavau, yra Lietuvos biudžeto. O iš tikrųjų aš veikiau tik kaip komercinis tarpininkas, atstovaudamas Ispanijos įmonei. Lietuvos pusė apie tai žinojo. Tai patvirtino ir Saulius Skvernelis, ir Aurelijus Veryga bei kt. Visiems buvo aišku, kad nėra čia jokio pagrindo kelti bylą, bet matote, kaip viskas vyko. Visus tuos teisminius procesus reikėjo praeiti.

Tuo pačiu yra kita byla Strasbūre, kur aš padaviau Lietuvos valstybę į teismą, konkrečiai STT.

 

– Kiek kainavo ši gynyba, kiek laiko, pinigų ir sveikatos tai atėmė? Jūsų ir lėšos buvo areštuotos. Net prašėte paramos iš visuomenės tam, kad galėtumėte samdyti teisininkus?

– Taip, iš tikrųjų. Esu dėkingas visiems draugams ir tiems, kurie mane palaikė, parėmė, nes jų dėka man pavyko surinkti keliasdešimt tūkstančių eurų, kurie visi buvo panaudoti teisminiam procesui – gynybai, advokatams. Mano gynyba kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Reikia suprasti, kad šis procesas vyko ne tik čia, Lietuvoje. Visa bylos apimtis – 10 tūkst. puslapių apie nieką. Ten buvo kažkaip kurti įrodymus, kol galiausiai pamatė, kad nėra nė vieno mano kaltės įrodymo. Tuo viskas nesibaigia. Yra kita byla Strasbūre, kur aš padaviau Lietuvos valstybę į teismą, konkrečiai STT, prokuratūros veiksmus, kur ta byla yra priimta nagrinėti pagal šešių Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimus. Ten procesas dar brangiau kainuoja. Ir dabar laukiu sprendimo. Tikrai nežinau, kada jis bus priimtas.

STT pademonstravo savo jėgą ir apribojo mano laisvę, atvedė į posėdį, kuriame teisiškai aš galėjau net nedalyvauti. Ir nebūtų buvę visų tų šou elementų.

 

– Kiek laiko buvote suimtas?

– Realiai parą, antrankių nebuvo. Pareigūnai, STT pademonstravo savo jėgą ir apribojo mano laisvę, atvedė į posėdį, kuriame teisiškai aš galėjau net nedalyvauti. Ir nebūtų buvę visų tų šou elementų.

– Tarp teisingumo girnų, tarsi pirma pergalė?

– Prokuroras jau kalba ne tik apie apeliaciją, bet ir apie kasaciją. Galiu pasakyti jau dabar, kad šioje byloje turbūt arti 100 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigų išleista. Pagalvokime, kokia bylos apimtis. Ten yra tūkstančiai puslapių vertimų, kiek žmonių prie tos bylos dirbo. Net gintis nebuvo dėl ko. Pateikia teiginį, kurio negali pagrįsti įrodymais. O apeliacinis ir kasacinis procesas vyks toliau...

„Labai ačiū, bus įdomu. Tai bus pirmas kartas, kai išgirstu, jog toks dalykas apskritai vyko“, – sakė prezidentas Valdas Adamkus.

KGB byla – ir apie pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą – Vytautą Landsbergį. Ši byla pradėta 1969-aisiais, o baigta keli mėnesiai prieš kovo 11-ąją. Pirmiausiai į akis krenta, kad byla apytuštė. Turi būti 231 lapas, o lygiai pusės trūksta.

„Aš tik galiu daryti prielaidas, kad ten galimai buvo lapų su skundikų arba agentų pranešimais apie mane. Tuo pačiu atskleidžiami tie agentai, kas rašė. Jeigu būtų kas nors prieš mane, tai – tikrai paliktų. Dar galėtų ir prikurti“, – svarstė V. Landsbergis. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Prieš kovo 11-ąją Maskva davė nurodymą apsaugoti agentūrinius duomenis: vienas bylas naikinti, kitas išvežti į Rusiją. Po kovo 11-osios archyvai buvo pasiekiami ir Lietuvos politikams. Prokuratūra net tyrė atvejį, ar negalėjo būti išnešti keli maišai bylų, bet nieko nustatyti nepavyko.

„Teko stebėti, kad kai pamato kažką įdomaus, pastveria tą bylą ir bando po pažastimi išnešti“, – atviravo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Danas Arlauskas.

V. Landsbergis sako, kad iki pat dabar KGB bylų apie save nevartęs.

„Man siūlė nueiti į archyvą, susipažinti, kas mane sekė, šnipinėjo, bet pasakiau, kad nenoriu žinoti“, – teigė V. Landsbergis.

Man siūlė nueiti į archyvą, susipažinti, kas mane sekė, šnipinėjo, bet pasakiau, kad nenoriu žinoti.

 

Byloje – V. Landsbergio ir jo žmonos prašymai išleisti į užsienį. V. Landsbergis 1968-aisiais prašėsi į Australiją, iš kurios neseniai buvo grįžęs tėvas, likę gyventi brolis ir sesuo. KGB neišleido į Australiją, atmetė prašymus – ir į JAV.

„Turbūt  prašiau kokius dešimt metų išleisti į Ameriką, neišleido, nors mane labai kvietė garbaus amžiaus muzikologas Juozas Žilevičius“, – kalbėjo V. Landsbergis. 

Paskutiniais okupacijos metais V. Landsbergiu su žmona jau pavyksta iškeliauti.

„Mane kažkas pamokė, kad komandiruotės niekada negausi. Tačiau gali bandyti  išvažiuoti pas kažką į svečius. Aš pabandžiau, ir – pasisekė“, – atviravo V. Landsbergis.

Istorikas Arūnas Streikus sako, sprendžiant, ar išleisti į užsienį, KGB svarbiausi buvo du kriterijai.

„Būtų pavojus, jei išvykęs į užsienį žmogus bandytų prašytis politinio prieglobsčio. Arba, – kad neužsiimtų antisovietine propaganda. Tokiems žmonėms praktiškai būdavo neįmanoma išvykti“, – komentavo A. Streikus.

Išvykti užsienį, kaip ir stoti į komunistus buvo sunku, jei šeimos nariai – tremtiniai arba Lietuvos valdžios pareigūnai.

„Jeigu tu pats esi ar tėvai – tremtiniai, tai – biografijos dėmė“, – konstatavo istorikas Marius Ėmužis. 

V. Landsbergio žmona – tremtinė. Tėvas – žinomas architektas, Lietuvos nepriklausomybės siekusios laikinosios Vyriausybės ministras. Vienas VSD kūrėjų, sovietmečiu dirbęs KGB valdyboje, atsakingas už išvykstančiųjų patikras Danas Arlauskas sako, kad sprendimai leisti žinomai V. Landsbergio šeimai keliauti buvo labiau politiniai.

Vienoje anketų V. Landsbergis nurodė, kad buvo komjaunuolis. Atkūrus nepriklausomybę, jis sulaukė kaltinimų neva tiek jis, tiek jo tėvas dirbo KGB.

„Žinomas politikas Audrius Butkevičius viešai pareiškė, kai pats tuo metu buvo „užkabintas“, kaip dalyvavęs kyšio aferoje. Jis puolė į ataką, kad tai – mano intriga, kad jam kažkaip specialiai į ranką įkišo tuos pinigus ir kad aš pats esu KGB agentas“, – porino V. Landsbergis.

Prokuratūros buvo prašyta surinkti duomenis, kaip KGB charakterizavo V. Landsbergį. Anot tuomečių prokurorų, išvados jam buvo palankios. Dabartinė prokuratūra nurodė negalinti greitai surasti ir pasidalinti prieš kelis dešimtmečius rengtomis išvadomis.

„Aš iš prokuratūros gavau du mažus išrašus. Vienoje charakteristikoje buvo parašyta, kad su antitarybininkas, kitoje – nacionalistas“, – sakė V. Landsbergis.  

KGB archyvus tyrinėjantys istorikai sako, kad Lietuvoje saugomose KGB bylose nieko naujo rasti nebereikėtų tikėtis.

„Sensacingų atradimų tikrai nesitikėčiau, bet turbūt kiekvieną dokumentą būtų galima perskaityti naujai“, – teigė A. Streikus.

E. Ašoklis eina Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus pareigas. Jis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

„Pažymėtina, kad tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak jo, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, atsakingu už jos veiklą, siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, E. Ašoklis sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas panaikintas.

Sveikatos apsaugos ministerija 2021 metų kovą NVSC vadovą atleido iš pareigų neigiamai įvertinusi jo veiklą. R. Petraitis nesutiko su vertinimu.

Anot LVAT, pirmosios instancijos teismas turi individualizuotai įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktų R. Petraičio gebėjimų ir kvalifikacijų objektyviuosius požymius ir padaryti išvadas, ar jo veiklos vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad NVSC susidūrimas su COVID-19 pandemijos iššūkiais vertintinas kaip esminė šio centro vadovo R. Petraičio tarnybinės atsakomybės ir nepatenkinamos tarnybinės veiklos vertinimo pandemijos laikotarpiu aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, būtina peržiūrėti atleisto vadovo įvertinimą. 

Anot kolegijos, nors neabejotina, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi kelti ypatingus reikalavimus NVSC direktoriaus veiklai būtent ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, tačiau tai turi būti grindžiama aiškiomis teisės aktų nuostatomis, kurių pažeidimas R. Petraičio veiksmais ar neveikimu būtų įrodytas byloje esančiais duomenimis.

Teismuose nagrinėjamas SAM 2021 metų vasario 25 dienos įsakymas „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriaus padaryto tarnybinio nusižengimo“ bei SAM tų pačių metų kovo 3 dienos įsakymas „Dėl Roberto Petraičio atleidimo iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigų“.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio vadovo skundą.

Teismas skelbė nenustatęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama vadovui tarnybinę nuobaudą, būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių ji turėtų būti panaikinta. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Jo advokatė Aušra Ručienė sako, kad byloje nepakanka įrodymų kaltinimams.

„Aš manau, kad jokių įrodymų, patvirtinančių kaltę, byloje surinkta nėra. Ir mes labai tikimės, kad labai objektyviai įvertins visus įrodymus paskutinės instancijos teismas, tai yra kasacinės instancijos teismas, įvertins ir situaciją, kuri buvo susiklosčiusi ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmos, ir antros instancijos teismų padarytų procesinių pažeidimų analizę atliks ir priims tinkamą sprendimą“, – žurnalistams sakė advokatė.

Aš manau, kad jokių įrodymų, patvirtinančių kaltę, byloje surinkta nėra.

R. Ačas po teismo posėdžio proceso nekomentavo.

„Advokatė yra, aš melagysčių nekomentuoju“, – žurnalistams sakė R. Ačas.

A. Ručienė tikino, kad jos klientas yra nekaltas ir kaltės teismuose nepripažino.

„Jis (R. Ačas – BNS) pats pinigų nemokėjo, o buvo kalba, kad nepilnametis iššoko iš automobilio, tiesiog galbūt patyrė skausmą, tai buvo ir sumokėta. Be to, tas sumokėjimas, kaip mane informavo tiek Remigijus Ačas, tiek jo gynėjas, buvo žadama nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi tokios kategorijos bylose galima nutraukti tyrimą su tam tikrom sąlygom, tačiau jie mano, kad buvo tiesiog apgauti ir tyrimas atsirado visose instancijose teismų“, – kalbėjo advokatė.

Pasak jos, pareiškus įtarimą, R. Ačas jų nepripažino ir tvirtino, kad „jokių nusikalstamų veikų, kuriomis esu kaltinamas, nepadariau“.

Remigijus Ačas. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„R. Ačo prisipažinimo nėra ir nebuvo, nes jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė“, – tikino advokatė.

Žinoma teisininkė teigė, kad nuo R. Ačui inkriminuotų veikų Baudžiamojo kodekso prasme gintis yra labai sunku.

„Atvirai pasakysiu, lengviau gintis kaltinant nužudymu, negu nuo tokių veikų. Tai pripažįsta ir teismai, net prokurorai neneigia to fakto“, – sakė A. Ručienė.

Šią bylą Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti kovo pabaigoje, tada ji buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. R. Ačui ir jo advokatams pareiškus norą surengti žodinį procesą, toks prašymas buvo patenkintas ir dabar byla  bus svarstoma žodiniame posėdyje.

Galutinį ir neskundžiamą verdiktą trijų teisėjų kolegija skelbs birželio 6 dieną.

Kvietė į butą paauglį gerti alkoholį

Naujienų portalas „Delfi“ kovo pradžioje skelbė, kad R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismai konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Tuomet pats R. Ačas teigė, jog byla dar nebaigta, o istoriją bandoma užglaistyti buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalą. Savo feisbuko paskyroje jis taip pat sakė teisme nepripažinęs kaltinimų.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas 17-metis.

Pasak portalo „Delfi“, teismai konstatavo, kad R. Ačas, būdamas didelės bendrovės vadovu, būdamas daugiau nei tris kartus vyresnis, pakvietė socialiai nesubrendusį nepažįstamą jaunuolį pas save į butą, žinodamas, kad pastarasis tikisi ir toliau gauti darbo, siūlė gerti su juo alkoholinius gėrimus, o pastarajam atsisakius, vadino „mamytės sūneliu“, taip skatindamas gerti.

Pasak teismo, visa tai rodo, kad R. Ačas, žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią finansinę padėtį šeimoje, jam sakydamas, kad draugams nesakytų apie pasiūlytą papildomą darbą, ruošėsi kitam žingsniui, o būtent, už atlygį su nukentėjusiuoju tenkinti lytinę aistrą, šiam tikslui ir skatino šį gerti alkoholį.

Nepilnametis išsaugojo buvusio parlamentaro jam siųstas žinutes, jas vėliau nufotografavo ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.

Planuotas nusikaltimas paaiškėjo, kai R. Ačas nusprendė susitikti su 17-mečiu prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Jaunuolis įjungė telefoną, norėjo įrašyti pokalbį, kad turėtų įrodymų, jei kas nors vyktų.

Kai R. Ačo vairuojamas automobilis BMW privažiavo prie nepilnamečio, šis į jį įlipo. Į automobilį norėjo įsėsti ir nepilnamečio draugas, tačiau nesuspėjo – vos tik jį pamatęs vairuotojas staigiai paspaudė greičio pedalą.

17-metis nutarė iššokti iš važiuojančio automobilio ir tada smarkiai susižalojo.

Kelias dienas sužalojimus namuose gydęsis jaunuolis daugiau negalėjo kęsti skausmų, todėl nuvyko į Santaros klinikų Vaikų ligų skyrių.

Kadangi jo sužalojimai buvo smurtinio pobūdžio, gydymo įstaigos darbuotojai privalėjo pranešti teisėsaugai apie sužalotą nepilnametį. Tuomet ir paaiškėjo buvo politiko ketinimai seksualiai suartėti su jaunuoliu.

Pasak portalo, R. Ačas teismams pripažino, kad nukentėjusiajam sumokėjo 3 tūkst. eurų už patirtus nemalonius išgyvenimus.

Buvęs ilgametis parlamentaras pažymėjo, kad tai, kas įvyko, esą tebuvo „tam tikra nevykusi provokacija“, kurios jis, būdamas subrendusiu žmogumi, neturėjo daryti ir daugiau niekada nekartotų.

R. Ačas 2003 metais buvo tuometinio prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004-2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą.

2011-2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas. R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, 2015-aisiais mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Baigęs Seimo nario kadenciją R. Ačas 2016-2018 metais ėjo Raseinių administracijos direktoriaus pareigas.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. Ačas, kaip buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, yra kaltinamas piktnaudžiavimu, sukurstymu iššvaistyti svetimą turtą bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.