Šiaulių apygardos prokuratūra trečiadienį kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl kiek daugiau kaip 9,4 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiai Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei G. Gricienei, grąžinimo į Mažeikių rajono savivaldybės biudžetą.

Tyrimo metu nustatyta, kad G. Gricienė Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nare buvo nuo 2020 metų vasario pabaigos iki 2023 metų balandžio vidurio, o per šį laikotarpį iš savivaldybės biudžeto panaudojo 12,5 tūkst. eurų tarybos nario veiklai apmokėti. Didžiąją dalį pinigų – 11,4 tūkst. eurų sudarė transporto išlaidos, o 1,1 tūkst. eurų – kanceliarinės išlaidos.

Prokurorė surinko duomenų, kad buvusi tarybos narė transporto išlaidas naudojo degalams pirkti, automobiliui remontuoti ir atlikti automobilio techninę priežiūrą.

Nors G. Gricienė važinėjo automobiliu, varomu benzinu, moteris išlaidose nurodė pylusi tiek benziną, tiek dyzeliną. Skirtingų rūšių degalai buvo pilti tą pačią dieną tik kelių valandų skirtumu arba pilti ir vienu metu. Degalai pilti ir G. Gricienei dalyvaujant Tarybos posėdžiuose.

Prokuratūros teigimu, mažeikiškė taip pat pirko beveik 2 tūkst. litrų degalų, nors Lietuvoje tuo metu buvo įvestas karantino režimas. Už degalus buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais ir šešiomis mokėjimo kortelėmis.

Taip pat nustatyta, kad G. Gricienė vieną kartą pirko kanceliarinių prekių, už kurias apmokėta kito asmens, o kitą kartą pirko prekes dalyvaudama tarybos posėdyje.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog tarybos narės išleistos lėšos nepagrįstai pripažintos išlaidomis, susijusiomis su tarybos narės veikla.

Prokuratūra primena, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai apylinkių teismams jau pateikė devynis civilinius ieškinius per 127 tūkst. eurų sumai.

Peržiūrėjus Klaipėdos rajono tarybos narių ataskaitas, paaiškėjo, kad konservatorius Alfredas Šiaulys pateikė čekius, kuriuose – 297 skirtingos nuolaidų kortelės. Politikas atsiskaitinėjo už degalus kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, 2021 m. birželį politikas per tris dienas degalinėje atsiskaitė 13 kartų.

Skirtingomis bankų ir nuolaidų kortelėmis atsiskaitinėjo ir kiti konservatoriai – Rasa Linklienė, nors dažniausiai mokėjo grynaisiais, tačiau ataskaitoje nurodo ir 4 mokėjimo bei 69 nuolaidų kortelių duomenis. Jos kolegė Vida Ronkaitytė – taip pat 4 banko ir 107 nuolaidų kortelės, Virgilijaus Skuodo ataskaitose – 2 mokėjimo ir 64 nuolaidų kortelės, Česlovo Banevičiaus čekiuose – 11 banko ir 34 nuolaidų kortelės.

Tuo metu Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Viktoras Kura, kaip rodo ataskaitos, neva pylėsi kurą kelis kartus per dieną, kelių valandų intervalu. Visi politiko atsiskaitymai – grynaisiais pinigais, tačiau pateiktuose čekiuose – 112 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai.

Socialdemokratė Ligita Liutkienė pateikė čekius, kuriuose vos per kelias minutes už kurą atsiskaityta skirtingose degalinėse. Pastebima, kad pateikti politikės čekiai – vardiniai. Tarybos narė taip pat atsiskaitinėjo už degalus kelis kartus per dieną – pavyzdžiui, 2020 m. kovo 24 d. degalinėje apsilankė 6 kartus. Iš viso už kurą socialdemokratė atsiskaitinėjo 17 skirtingų mokėjimo ir 125 skirtingomis nuolaidų kortelėmis.

Liberalė Aušra Gudauskienė taip pat pylėsi kurą kelis kartus per dieną – pagal ataskaitoje pateiktus čekius matoma, jog tai ji darė ir keliolikos sekundžių laiko intervale. Politikė tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis atsiskaitinėjo tiek už benziną, tiek už dyzeliną. Visi mokėjimai – grynaisiais pinigais, tačiau „Skaidrinam“ suskaičiavo, jog čekiuose yra iš viso 35 skirtingų nuolaidų kortelių duomenys.

Kita Liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė pateikė čekius už kurą tik iš dviejų degalinių – Kalotės EMSI ir Trevenos. Dauguma atsiskaitymų – grynaisiais, tačiau ataskaitoje matomi atsiskaitymai ir 9 skirtingomis banko bei 263 skirtingomis nuolaidų kortelėmis.

Buvęs tarybos narys, 2023 m. bandęs kandidatuoti su „Vardan Lietuvos“, Jonas Dumašius taip pat atsiskaitinėjo už įvairų kurą 10 skirtingų banko kortelių ir 65 nuolaidų kortelėmis. Visgi, politikas dvi dienas iš eilės – 2021 m. kovo 31 d. ir balandžio 1 d. – pirko ir keitė automobilio padangas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Violeta Riaukienė bene kasdien atsiskaitinėjo už kurą – „Skaidrinam“ skaičiavimu, politikė pateikė čekius su 6 skirtingomis mokėjimo ir net 164 nuolaidų kortelėmis.

Kita „valstietė“ Rima Leonauskienė atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, bet čekiuose – 22 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai. Jos kolegos Raimundo Daubario ataskaitose – iš viso 96 skirtingos nuolaidų kortelės, o „valstiečio“ Vytauto Butkaus – 14 banko ir 21 nuolaidų kortelės.

Visuomeninio komiteto „Klaipėdos rajono žemaičiai“ narės Rūtos Cirtautaitės ataskaitose – atsiskaitymai ir už benziną, ir už dyzeliną bei dujas. Per kadenciją iš viso mokėta 33 skirtingomis banko ir 46 nuolaidų kortelėmis. Kito komiteto „Bendrai geriau“ nario Vaclovo Macijausko ataskaitose – 7 skirtingos banko kortelės, 9 nuolaidų kortelės. Pastebima, kad politikas iš kanceliarinių lėšų kompensavosi ir buitines dujas bei jų balioną, kompiuterį „MacBook Air“.

Sigitas Karbauskas – „Kuriam kartu“ atstovas, nors ir atsiskaitinėjo už kurą tik grynais, tačiau čekiuose matomi 92 skirtingų nuolaidų kortelių numeriai. O nepartinio Martyno Pociaus dokumentuose – 10 mokėjimo kortelių ir 60 nuolaidų kortelių.

Kas mėnesį remontavo automobilius

„Skaidrinam“ tyrimas atskleidė ir keletą tarybos narių, kurie itin dažnai atsiskaitinėjo už automobilių remonto paslaugas. Vienas jų – socialdemokratas Andrius Adomaitis. Jis teikė sąskaitas už įvairius automobilio gedimo tvarkymus, pirktas padangas, kuro filtrų keitimus ir pan. Visgi, dokumentai rodo, kad politikas taip taisė keletą skirtingų automobilių.

Kitas socialdemokratas, buvęs ilgalaikis meras Vaclovas Dačkauskas taip pat itin dažnai remontavo automobilį. Be to, politikas pateikė čekius už kurą, kuriuose – atsiskaitymai ir už benziną, ir už dyzeliną. Per kadenciją politikas pasinaudojo dviem skirtingomis banko kortelėmis ir pora nuolaidų kortelių.

ELTA primena, kad praėjusį pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 24 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus (2 ikiteisminiai tyrimai), Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Sulaukė pagyrų

Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėta akcija „Skaidrinam“, kurios metu bandoma išsiaiškinti, ar tarybos nariai nepiktnaudžiavo kanceliarinėms išmokoms skirtais pinigais, išjudino visą šalį. Žurnalistas išskyrė Kauną kaip blogąjį pavyzdį, kaip elgiamasi su viešais pinigais.

Kaune tarybos nariai avansu gauna sumą, o vėliau patys pagrindžia, kaip panaudojo kanceliarines išmokas. Dažniausiai politikai be jokio pagrindimo į ataskaitas tiesiog surašydavo sumas už telefono, transporto, pašto ir kitas išlaidas. Pagal galiojantį tarybos patvirtintą reglamentą, už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių savivaldybės administracijai pateikti nereikia.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, tokia tvarka tinkama, nes tarybos nariai, vykdydami savo pareigas, patiria išlaidų, o esamas reglamentas leidžia čekiais neklijuoti sienų.

„Nenoriu nieko teisinti ar moralizuoti ir nebandysiu būti naivus. Taip, pavienių klaidų galėjo pasitaikyti bet kam. Tačiau leiskime jas spręsti kompetentingiems profesionalams, o ne vienam artistui už pinigus, apsimetančiam pigiu svieto lygintoju“, – apie A. Tapino iniciatyvą viešai pasisakė V. Matijošaitis.

„Jau seniai baigėsi laikai, kai tarybos nariams savivaldybės administracija išduodavo kompiuterius ar telefonus – dabar viskuo jie apsirūpina patys“, – pridūrė meras.

Dėl galiojančios tvarkos „Vieningo Kauno“ lyderis net pagyrė konservatorių A. Kupčinską, kuris Kaunui vadovavo prieš jį.

„Europos Parlamentas (EP) – solidi institucija, kur nuo 2009 m. galioja tokia pati tvarka kaip Kaune. Tik skaičiai ten keleriopai didesni. Galvojau, kad prieš mane meru buvęs A. Kupčinskas kažkada visai gerai nusižiūrėjo, 2011 m. atnešdamas dalelę vakarietiškos politikų kultūros ir į mūsų miestą. Dėl A. Kupčinsko gal ir klydau, bet tokiam sprendimui pritariu ir dabar. Nesuprantu, ko taip tyli ausis suglaudęs pats šio sumanymo autorius, dabar dirbantis Seime“, – savo komentare dėstė trečią kadenciją vadovaujantis Kauno meras.

Už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių pateikti nereikia.

Kaip keitėsi tvarka

„Kauno diena“ peržvelgė dokumentus, kada buvo priimta tvarka, kad už tarybos nario patiriamas išlaidas nereikia pristatyti jokių sąskaitų ar čekių. Iš tiesų ji įsigaliojo, kai miestui vadovavo  A. Kupčinskas, tačiau yra ir įdomių detalių.

Štai 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendime „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ tarybos buvo prašoma papildyti reglamentą ir jame nurodyti, kaip politikai turi atsiskaityti už patirtas išlaidas.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Reglamente nurodyto dydžio suma kiekvieną mėnesį – iki 10 d. – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus pusmečiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams“, – dėstoma sprendimo projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad tarybos nario veiklai reikalingas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų sutartis sudaro patys politikai.

„Sutartys negali būti sudaromos su tarybos nariui artimais asmenimis, nurodytais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, ir su juridiniais asmenimis, kurių dalyviai yra tarybos narys ar jam artimas asmuo, arba kurių vadovai ar valdymo organo nariai yra tarybos nariui artimi asmenys. Sudarydamas sutartis, tarybos narys turi vengti interesų konflikto, vadovautis tarybos Etikos komisijos rekomendacijomis. Sutarčių kopijos pateikiamos Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui. Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai išrašomi tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys“, – už ką galima gauti kanceliarinių lėšų, aiškinta reglamente.

Pagal šį dokumentą matyti, kad jei tarybos nariai patyrė išlaidų, turėjo pateikti tai įrodančius mokėjimų dokumentus. Taip pat reglamentuota, už ką gali būti skirta kompensacija ir kad ja naudotis gali tik tarybos nariai, o ne jų artimieji ar kiti asmenys.

Tačiau tokia tvarka galiojo vos keturis mėnesius. 2011 m. sausio 13 d. A. Kupčinskas pasirašė jau ant pakeisto reglamento dokumento. Tąkart tarybai patvirtinti teiktos reglamento korekcijos, kuriose jokių čekučių pateikimo prievolės nebeliko.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus“, – šios nuostatos, kuri buvo įrašyta ankstesniame tarybos veiklos reglamente, naujoje dokumento redakcijoje neliko.

Tačiau atsirado štai toks papildymas: „Tarybos narys Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokių prekių įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų dokumentų tikslumą ir pagrįstumą.“

Tokia tvarka už patirtas tarybos nario išlaidas yra taikoma iki šiol.

Politinė archeologija

A. Kupčinskas dienraščiui tikino, kad dabartinė valdžia turėjo ne vieną progą pakeisti reglamentą ir sukurti kitokią tvarką, jei ši atrodo netinkama, tačiau to padaryta nebuvo. Tad galima daryti prielaidą, kad tvarka, kai čekiais nereikia pagrįsti išlaidų, dabartinius tarybos narius tenkina.

„Kauno gyvavimo istorija tikrai ne nuo Kupčinsko prasidėjo. Reikėtų žiūrėti gerokai anksčiau, koks buvo reglamentas iki manęs. Jei jau bedama į mano asmenį, reikia pasakyti, kad buvo toks laikotarpis, kai mes krizės akivaizdoje mažinome išmokas. Palyginus išmokų dydžius, tuomet jos buvo žymiai mažesnės, nei yra dabar“, – teigė Seimo narys, buvęs Kauno meras A. Kupčinskas.

Paklaustas, kodėl čekučių reikėjo vos kelis mėnesius, o paskui tvarka buvo pakeista ir reglamente atsirado nuostata, kad pats politikas atsakingas už teikiamas ataskaitas, konservatorius tikino neprisimenantis, kodėl ji buvo pakeista. Vis dėlto politikas laikėsi pozicijos, kad neverta žiūrėti, kas, ką ir kada priėmė, o reikia koncentruotis į tai, kad dabar vienoda sistema būtų nustatyta visose savivaldybėse.

„Dar 2010 m. sakiau, kad tos išmokos nereikalingos, reikėtų pereiti prie tarybos narių atlygio. Dabar Seime taip pat apie tai kalbame. Tačiau esamos kanceliarinių išmokų tvarkos Lietuvoje niekas naujai nesugalvojo, ji paimta iš EP, iš ES regionų komitetų ir pasklido per savivaldybes dėl biurokratijos mažinimo. Buvo suprantama, kad taip apmokama už tarybos nario veiklą. Dabar svarbiausia šį klausimą išspręsti įstatymų lygiu. Politinės archeologijos kasinėjimas man primena kaltų paiešką“, – teigė A. Kupčinskas.

Vyriausybės krizė

Vis dėlto, nors buvę ir esami Kauno merai tvirtina, kad galiojantis reglamentas leidžia atsikratyti biurokratijos, centrinė valdžia dėl šio skandalo jau braška. Iš pareigų atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė į Kauno biudžetą grąžino dalį pinigų, kuriuos buvo gavusi kanceliarinėms išlaidoms padengti. Kanceliarinių išlaidų pagrįsti negali ir dar vienas buvęs Kauno miesto tarybos narys, dabar kultūros ministras Simonas Kairys.

Apie politikos perkrovimą yra kalbėjusi ir premjerė Ingrida Šimonytė, pareiškusi ultimatumą – arba Seimas pritaria išankstiniams rinkimams, arba ji atsistatydins iš Vyriausybės, o paskui ją – ir visi ministrai. Tiesa, šią savaitę premjerė jau pakeitė toną ir apie atsistatydinimą nenori kalbėti.

„Dabar yra kalbama, kad yra kažin kokia Vyriausybės problema. Aš nematau, kokia yra Vyriausybės problema, nes tie priekaištai, kurie yra išsakomi ministrams esamiems arba buvusiems, yra išsakomi ne už tai, ką jie Vyriausybėje dirba, iš esmės jiems išsakomi priekaištai už Kauno miesto tarybos reglamentą“, – I. Šimonytės pasisakymą skelbė BNS.

„Aš nežinau, kodėl aš turiu aukoti savo bendražygius ne už darbą Vyriausybėje, ne už tai, kad jie kažką netinkamai padarė, o už Kauno miesto tarybos reglamentą, tai aš tada prisiimu atsakomybę už visą Vyriausybę, ir tiek“, – žurnalistams buvo pridūrusi premjerė.

Seimo narys A. Kupčinskas nepalaikė tokios radikalios pozicijos ir teigė, kad pirmiau reikia pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta visiems vienoda ir aiški tvarka. „Nesu už tai, kad dabar reikia mesti visus darbus ir pasileisti į rinkimus, nes dar tikrai yra ką veikti, ne visos reformos įgyvendintos, kurioms dar reikia laiko“, – teigė A. Kupčinskas.

Skirtumai: dėl už darbą Kauno miesto taryboje gautų kanceliarinių išmokų J. Šiugždinienė jau atsistatydino iš ministrės posto, o S. Kairys ir G. Skaistė to daryti nežada. L. Balandžio, P. Peleckio / BNS nuotr.

Politologo įžvalgos

Politologas Bernaras Ivanovas laikėsi pozicijos, kad už galimus tarybos narių piktnaudžiavimo atvejus atsakomybę turėtų prisiimti visuomenė, o noras perkrauti politinę sistemą – žalingas valstybei.

„30 metų viskas buvo gerai, o tai ką padarė A. Tapinas, yra politechnologija, vykdyta konservatorių pagalba. Jie pamanė, kad apipylę purvais visus, jie patys atrodys geriau. Čekučių istorija paremta vienu įstatymu, siekiant panaudoti jį politinių oponentų diskreditacijai. Tačiau atsivėrė Pandoros skrynia, kai jau nebegalima kontroliuoti, kas vyksta. Vyksta blogi dalykai, nes ši istorija kerta pačiai valstybei ir jos pasitikėjimui. Nors šiaip įstatymai nebuvo pažeisti, viskas, kas vyko, buvo legalu. Dabar pakeitus įstatymus, jų vis tiek atbuline tvarka nepritaikysi. Yra politikų, kurie supranta, kuo tai kvepia. Jei partiniuose pasisėdėjimuose į juos įsiklausys, gal dar viską išgelbės, jei ne, patys susidegins ir sudegins dalį valstybinių institucijų, tuomet bus tiesioginis valstybės griuvimas. Tad šiuo atveju manęs visai nestebina V. Matijošaičio ir A. Kupčinsko požiūrių sutapimas, nes dar likę šiek tiek mąstymo“, – „Kauno dienai“ kalbėjo B. Ivanovas.

Įžvalgos: politologas B. Ivanovas įsitikinęs, kad dėl galimų valdžios piktnaudžiavimų kalta neaktyvi visuomenė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak politologo, jei nebus numalšintos politinės aistros, rudenį gali būti tikrai rimtų reikalų, nes ekonomistai garsiai kalba apie sunkmetį. Jei dar prie to pridėsime ir politinę krizę, gali laukti tikrai sudėtingi laikai.

Jis laikėsi pozicijos, kad kanceliarinės išmokos plačiai paplitusios ir Vakarų Europoje, tačiau ten yra vienas skirtumas nuo Lietuvos. Europos valstybėse yra stiprios vietos bendruomenės, kurioms politikai atskaitingi.

„Ten bendruomenės jau šimtmečius susiformavusios. Ten žmonės dirba įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, per jas paskui patenka į savivaldą, gauna kažkiek tų kanceliarinių išlaidų, bet kartu tie žmonės yra kontroliuojami tų pačių organizacijų.

Pas mus nėra tokios stiprios visuomenės, todėl mūsų politikai tiek savivaldoje, tiek Seime yra palikti patys sau. Jie valdžią priima ne kaip pareigą dirbti, o kaip laimėjimą loterijoje. Todėl paskui į įvairias institucijas prilenda giminių, anūkų. Tuomet tokie žmonės atitinkamai žiūri ir į kanceliarinių išlaidų reikalus, į klubus važinėja, nes ten neva jų rinkėjai. Deja, bet pati visuomenė dėl to kalta. Politikai nėra kažkokie ufonautai, nusileidę iš Marso, jie atėję iš tos pačios visuomenės“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Keis žaidimo taisykles

Į viešumą vis patenkant istorijoms, kai tarybos nariai ėmė svetimus čekius už degalus, apmokėjo ne tik savo, bet ir artimųjų telefono sąskaitas ir kitais įvairiais būdais bandė įsisavinti kuo didesnes kanceliarinėms išmokoms skirtas sumas, Seimo nariai pasiryžo keisti žaidimo taisykles.

Kaip skelbė BNS, birželio pradžioje Seimui pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoj skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas.

Daug klausimų sukėlusios kompensacijos šiuo reglamentavimu būtų panaikintos, ir naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines, tiek iki šiol mokėtą atlygį, kai buvo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką“, – sakė projektą pristatęs konservatorius Audrius Petrošius.

Kol kas neaišku, kokie mokesčiai būtų pritaikyti tarybos nariams – tik gyventojų pajamų, ar visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, nes projekte įrašyta, kad tarybos nariams Darbo kodekso nuostatos, išskyrus dėl atostogų, darbuotojų saugos ir pan., negalioja. Į šiuos klausimus vėliau esą padės atsakyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija.

BNS skelbė, kad pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui, komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 d.

Ji šeštadienį per partijos suvažiavimą viešai atsiprašė Lietuvos žmonių dėl susiklosčiusios situacijos.

„Akcija „Skaidrinam“ tiria apmokėjimą ir kompensacijų tvarką savivaldybių tarybų nariams. Jų dokumentuoti galimo piktnaudžiavimo atvejai yra sukrečiantys“, – teigė politikė.

„Griežtai ir kritiškai vertinu susiklosčiusią situaciją. Visa tai įžeidė Lietuvos žmones ir padidino nepasitikėjimą savivaldybių darbu, – sakė ji. – Aš suvažiavimo ir Socialdemokratų partijos vardu atsiprašau Lietuvos žmonių už šią savivaldoje susiklosčiusią neskaidraus lėšų panaudojimo praktiką.“

V. Blinkevičiūtė tvirtino, kad partija įsipareigoja keisti neskaidrią sistemą.

Anot jos, LSDP frakcija Seime „visokeriopai padės ir parems kuo greitesnį šio klausimo teisinį sureguliavimą“.

Tik konkretūs sprendimai ir tinkamas teisinis sureguliavimas gali padėti numalšinti šią politinę krizę.

„Tik konkretūs sprendimai ir tinkamas teisinis sureguliavimas gali padėti numalšinti šią politinę krizę. Tai labai svarbu žmonių pasitikėjimu savivalda. Pasitikėjimui arčiausiai žmonių esančia valdžia“, – sakė partijos vadovė.

Seimo frakcijų seniūnai šią savaitę sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos. Tokias pataisas parlamente tikimasi priimti iki liepos 1-osios.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, be kitų, iškėlė abejonių ir dėl galimo neskaidraus išmokų panaudojimo Jonavos rajono savivaldybėje, kuriai vadovauja pirmasis LSDP pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Totalinis viso LSDP skyriaus galimas piktnaudžiavimas ir klastojimas. 28 kartus lažybų čekius klastojusi ir už tai nuteista LSDP vicemerė Birutė Gailienė dabar atsiskaito 20 svetimų kortelių. Kiti perka didelius ir mažus televizorius, pateikia žmonos ryšio išlaidas. Kuras pilamasis 12 sekundžių tarpu, o viena socialdemokratė sugeba teleportuotis iš Jonavos į Kaišiadoris“, – pranešė jis.

M. Sinkevičius penktadienį žurnalistams neigė piktnaudžiavęs tarybos nariams skiriamomis išmokomis, dokumentų neklastojęs, bet savivaldybės biudžetui grąžinęs 4 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti už ryšių paslaugas, nes vieną iš savo telefonų jis buvo davęs naudotis žmonai, kai ši buvo motinystės atostogose.

Teisėsauga yra pradėjusi ne vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes.

Šešėlis dėl neskaidraus lėšų naudojimo mestas ant įvairių politinių partijų narių, tarp jų – ir dabartinių ministrų. Negalėdama dokumentais pagrįsti išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų pasitraukė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Buvo ir atsisakiusiųjų

Pastarąją kadenciją trys politikai atsisakė tarybos nariui skirtų išmokų.

Dvejus metų šių pinigų neėmė dabartinė vicemerė Vaida Raugelė, o visus ketverius metus – Arūnas Tuma bei Vidmantas Dambrauskas.

Rimantas Cibauskas, Klaipėdos taryboje dirbęs dvi kadencijas (2007–2015), savo laiku buvo vienintelis, kuris atsisakė tarybos nariams skirtos išmokos ir biudžetui per 8 metus sutaupė maždaug 67 tūkst. litų (19,4 tūkst. eurų).

Dar 2008-aisiais R. Cibauskas šia pilietine akcija bandė sudominti ir kitus kolegas, bet liko vienišas karys kovos lauke, tarybos nario pareigas vykdantis už savo lėšas.

„Juk visi politikai, eidami į miesto tarybą, deklaruoja, kad nori padaryti kažką gero klaipėdiečiams ir Klaipėdai. Tad atlygis už tą darbą turėtų būti net nediskutuotinas. Naudoju savo asmeninį kompiuterį, automobilį, telefoną, susimoku visas išlaidas pats. Manau, kad tokios išmokos turėtų priklausyti tik merui ar jo pavaduotojams, bet ne visiems tarybos nariams“, – dienraščiui prieš paskutiniosios savo kadencijos taryboje pabaigą dėstė R. Cibauskas.

Reglamentas – gana griežtas

Tvarką dėl išmokų tarybos nario veiklai uostamiesčio politikai patvirtino 2016 m. Šių metų kovo pabaigoje šis reglamentas papildytas.

Pagal nustatytą tvarką Klaipėdos miesto tarybos nariui kas mėnesį skiriama 300 eurų išmoka, už kurią privaloma atsiskaityti.

Išmokai gauti kiekvienas tarybos narys turi atsidaryti atskirą sąskaitą banke ir pateikti raštu savivaldybės administracijai šios sąskaitos rekvizitus.

Reglamentas: pagal Klaipėdos tarybos priimtas nuostatas, jei politikai čekių už panaudotas išmokas Apskaitos skyriui nepristato ar traktuojama, kad išlaidos buvo netinkamos, daugiau pinigų jiems nepervedama. Regimanto Zakšensko nuotr.

Išmoka kiekvieną mėnesį iki 15 d. avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke.

Pasibaigus ketvirčiui, lėšos vėl pervedamos tik atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams.

Išmokos limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį.

Per praėjusį ketvirtį išmokėta avanso suma, už kurią tarybos narys laiku už ketvirtį neatsiskaitė, laikoma einamojo ketvirčio avansu, o pateikta atsiskaitymui apyskaitos išlaidų suma įskaitoma į einamojo ketvirčio išlaidas.

Kam naudojami pinigai?

Išmoka gali būti panaudota tarybos nario telefoniniams pokalbiams, interneto paslaugoms apmokėti, pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti, tarybos nario kompiuterinės technikos nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui, transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui, automobilio statymo išlaidoms, kanceliarinėms prekėms įsigyti, biuro patalpų nuomos išlaidoms, taip pat viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti.

Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija apmoka komandiruotės išlaidas.

Per nustatytą terminą čekius, pagrindžiančius tarybos nario išlaidas, politikai kasmet privalo pateikti Klaipėdos savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui.

Jei čekių jie nepristato, ar traktuojama, kad išlaidos buvo netinkamos, daugiau pinigų nepervedama, o avanso dalį tarybos narys turi grąžinti į biudžetą arba jam mažinama kita išmoka.

Tiria Kontrolieriaus tarnyba

Manoma, kad tokia išmokų mokėjimo tvarka beveik nesudaro prielaidų piktnaudžiauti.

Ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir savivaldybės kontrolierius.

Apskaitos skyriaus specialistės tikrina, ar pateikti čekiai pagrįsti buhalteriškai, tačiau esą nesigilina, ar politikas degalus sunaudojo spręsdamas miesto reikalus, ar savo asmeniniais tikslais.

Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė teigė, jog yra tekę tirti 2016 m. tarybos narių išmokų ataskaitas.

Teisiniu požiūriu pažeidimo tarsi ir nebuvo, bet moralės dalykų galbūt pritrūko.

Dabar tiriama ir pernykštės, tai yra, kaip išmokas per paskutinius kadencijos metus panaudojo ankstesnioji miesto taryba.

Kitaip nei Kaune ar kitur

„Tokios situacijos dėl išmokų, kokia yra Kauno ar kitose savivaldybėse, Klaipėdoje nėra. Dėl reglamento mūsų tarnyba pasisakė dar 2016 m., galbūt todėl pas mus ir nenutiko tokių dalykų, dėl ko dabar skamba kitos savivaldybės“, – apie skandalą, dėl kurio siūloma net paleisti Seimą, kalbėjo D. Čeporiūtė.

Daiva Čeporiūtė. Vytauto Petriko nuotr.

Tais metais didžiąją dalį tarybos nariams skirtų išmokų politikai išleido degalams, kanceliarinėms prekėms, telekomunikacinėms paslaugoms ir transporto remontui.

„Teisės aktai numato apmokėti išlaidas už degalus. Pinigų tam išleista buvo daug. Teisiniu požiūriu pažeidimo tarsi ir nebuvo, bet moralės dalykų galbūt pritrūko. Bet čia turėtų pasisakyti patys tarybos nariai “, – kalbėjo D. Čeporiūtė.

Savivaldybės kontrolierė turėjo galvoje faktą, kad didžiąją kadencijos dalį miesto tarybos posėdžiai dėl pandemijos vyko nuotoliniu būdu, tad politikų išlaidos degalams, logiškai mąstant, turėjo būti gerokai mažesnės.

Maža to, komitetai visą laiką posėdžiavo nuotoliniu būdu, taigi politikams vėlgi važiuoti niekur nereikėjo.

Savivaldybės kontrolierė pastebėjo, kad kai kuriose ataskaitose fiksuota atvejų, kai tarybos nariai degalus pylė ne Klaipėdos teritorijoje, bet komandiruočių prie šių čekių nėra.

„Mes pateikėme penkias rekomendacijas, kaip efektyviau panaudoti politikams skirtas išmokas. Pasiūlėme, kad kanceliarinius reikmenis tarybos nariams skirtų savivaldybės administracija“, – kalbėjo D. Čeporiūtė.

A. Tapinas ketvirtadienį paskelbė, kad dalis tarybos narių gaudami išmokas naudojosi svetimomis kortelėmis, pirko televizorius, pateikė šeimos narių ryšio išlaidas kompensacijoms gauti.

„Kuras pilamasis 12 sekundžių tarpu, o viena socialdemokratė sugeba teleportuotis iš Jonavos į Kaišiadoris“, – teigė visuomenininkas.

Visuomenininkas išskyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovus.

„Vienas pylėsi 45 kartus per mėnesį, bet sako, jog čekius jam pakišo. Kitas pateikė 47 skirtingas korteles ir beveik visus čekius iš tos pačios degalinės darbuotojos Danguolės, bet sako, kad Danguolės nepažįsta“, – skelbė A. Tapinas.

Jis teigė nesulaukęs Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus atsako į pateiktus klausimus dėl jo turimų kortelių ir keturių telefono numerių ir kelia klausimą apie jo atsakomybę dėl viso Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos skyriaus.

Vienas pylėsi 45 kartus per mėnesį, bet sako, jog čekius jam pakišo. Kitas pateikė 47 skirtingas korteles ir beveik visus čekius iš tos pačios degalinės darbuotojos Danguolės, bet sako, kad Danguolės nepažįsta.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį feisbuke paskelbė reaguojantis „į tokią viešai pasirodžiusią informaciją labai rimtai“.

Jis teigė jau kreipęsis į Jonavos skyriaus narius, prašydamas pateikti visapusišką informaciją apie tai, kaip buvo naudojamos tarybos nariams mokėtos išmokos.

„Šiam momentui turiu atsakymus dėl dviejų politikų: partijos Jonavos skyriaus pirmininkas Arvydas Gasys pats kreipiasi į prokuratūrą, prašydamas nustatyti, kas galimai klastojo jo ataskaitas, nes dalis pateiktų išlaidas neva pateisinančių dokumentų – kuro čekių, kaip mane informavo pats Arvydas, neturi nieko bendro su pačiu politiku ir savivaldybės buhalterijai jis jų neteikęs“, – informavo R. Karbauskis.

Buvęs partijos kandidatas į Jonavos merus Gintaras Stašionis, anot jo, priėmė sprendimą laikinai suspenduoti narystę partijoje, „kol kompetentingos institucijos nustatys ir išsiaiškins – yra politiko kaltės, ar ne“.

„Pasitvirtinus nemaloniems įtarimams – sprendimas bus trumpas ir vienareikšmis. Nei aš, nei partija netoleruosime piktnaudžiavimo rinkėjų politikams patikėtomis pareigomis. O kiekviena iniciatyva, skaidrinanti savivaldą, o ir bendrai visą politiką – yra sveikintina ir bus mano remiama“, – skelbė R. Karbauskis.

Su meru M. Sinkevičiumi BNS susisiekti nepavyko. Politikas ketvirtadienį feisbuke paskelbė esantis Briuselyje ir į klausimus ketina atsakyti šeštadienį prieš Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimą.

Jonavos rajono savivaldybės interneto puslapyje skelbiama, kad taryba antrajame šios kadencijos posėdyje praėjusią savaitę priėmė sprendimą laikinai sustabdyti savivaldybės tarybos narių veiklos išmokų mokėjimą.

Kaip skelbiama, veiklos išmokos tarybos nariams nebus mokamos nuo birželio 1 dienos.

Pasak savivaldybės, tarybos nariai taip pat pavedė Tarybos reglamento komisijai parengti pasiūlymus dėl savivaldybės tarybos nario veiklos išmokos dydžio, mokėjimo ir atsiskaitymo sąlygų bei pateikti juos tarybai.

„Tikimasi, kad Seimas savo ruožtu inicijuos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus ir nacionaliniu lygmeniu atsakys į klausimą, kokio dydžio išmokas gali gauti savivaldybių tarybų nariai, kaip jas privalo naudoti ir kaip turėtų atsiskaityti“, – skelbiama savivaldybės svetainėje.

A. Tapinas pastaraisiais mėnesiais skelbia informaciją apie galbūt neskaidriai naudotas savivaldybių tarybų narių išlaidas, klausimų dėl išmokų panaudojimo sulaukė ir Kauno taryboje dirbę Ministrų kabineto nariai: iš posto po kritikos pasitraukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, taip pat finansų ministrė Gintarė Skaistė, kultūros ministras Simonas Kairys.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

Taip jis reagavo į pastaruoju metu keliamas abejones, ar tarybos nariams skiriamos lėšos buvo naudojamos skaidriai bei prezidento raginimus trauktis trims ministrams, anksčiau dirbusiems šios savivaldybės taryboje.

„Šiaip atėjęs 2011 metais į Kauno miesto tarybą, tokią tvarką, kuri egzistuoja dabartės, aš radau prieš tai tarybos padarytą. Ir kadangi šiek tiek pasigilinome, tvarka labai gera, labai protinga – nereikia nei savivaldybėje, nei namuose parėjus kvitais visas sienas apklijuoti vietoj tapetų“, – žurnalistams antradienį sakė Kauno meras.

„Tai skaitėm, kad yra puikiai, bet lygiai tokia pati tvarka yra ir Europarlamente, tik ten skaičiai yra žymiai didesni“, – pridūrė jis.

Pasak jo, esama tvarka leidžia politikams oriai apmokėti atsirandančias išlaidas ir jiems nereikia samdyti buhalterio.

„Čia gal vienam žmogui ta tvarka yra nepagrindžiama. Iš tiesų tai gaila – aš maniau, kad visose savivaldybėse taip vyksta kaip Kaune, galėtų Kaunas būti pavyzdžiu, kaip turi vykti ir visur vienodai, o ne vaikščioti tarybos nariai, ieškoti kažkokių čekių, kad kažką padengti“, – kalbėjo jis.

Opozicinei konservatorių frakcijai antradienį pasiūlius suburti neformalią Kauno tarybos narių grupę ir persvarstyti, kaip galėtų būti skaidriau reglamentuota ši tvarka, V. Matijošaitis sakė tokio poreikio nematantis.

„Jeigu Vyriausybė nutars, kad reikia keisti, tai tegu apsižiūri visą ūkį, visur, kur reikia keisti“, – sakė Kauno meras.

Jis galėtų eiti saulėgrąžas kur nors pardavinėti ir pats galėtų kramtyti ir rusiškai prasimoktų kalbėti, būtų gerai.

Šį klausimą iškėlusį visuomenininką Andrių Tapiną Kauno meras vadino panašiu „į kitos šalies tarną“.

„Padaro tokį jovalą, pradeda ministrus, ministres keisti... tyčiojimasis yra. Jis galėtų eiti saulėgrąžas kur nors pardavinėti ir pats galėtų kramtyti ir rusiškai prasimoktų kalbėti, būtų gerai“, – kalbėjo Kauno vadovas.

„Jeigu Europos Parlamente veikia ta tvarka, nežinau, koks idiotas gali paneigti. Nebent priešas ar dar kažkas“, – teigė jis.

Andrius Tapinas/P. Paleckio/BNS nuotr.

Kauno meras praėjusią kadenciją gavo apie 42,3 tūkst. eurų tarybos nario veiklai arba vidutiniškai 887 eurus per mėnesį, didžiąja dalimi šių lėšų apmokėtos transporto išlaidos, kurios per ketvirtį siekdavo ir 2079 eurų.

V. Matijošaitis atsisakė detalizuoti, kam naudojo kompensuotas lėšas, tačiau teigė, jog susigrąžina tik dalį jų, o darbui išleido dar daugiau.

Jis taip pat teigė, jog didesnės transporto išlaidos susijusios su tuo, jog Kaune yra atsisakyta 14 vairuotojų, buvusių iki jo valdymo, šiuo metu darbuotojai ir miesto politiniai vadovai važinėjantys patys.

„Visi darbuotojai, kurie nori pavažinėti ar dar kažką, pasiima mašiną ir važiuoja. Aš važinėju su savo automobiliais, nes man jų tai spalva gražesnė, tai forma gražesnė, tai nuotaika geresnė, tai merginos geriau atsisėda į jas“, – kalbėjo Kauno vadovas.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ėmus kelti klausimus dėl įvairių savivaldybių tarybos narių lėšų panaudojimo skaidrumo, prokuratūros pradėjo tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso dalyje savivaldybių. Toks tyrimas vykdomas ir dėl Kauno miesto savivaldybės lėšų.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – švietimo, kultūros bei finansų, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariais naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininė, kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo, pateikė prašymą atsistatydinti. Premjerė į pareiškimą pirmadienį tenkino, jį dar turi patvirtinti prezidentas.

Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė grąžinusi Kauno savivaldybei beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad jo gautas išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

BNS turimos politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Vilniuje – 51 savivaldybės tarybos narys. Kada įsigyti darbui reikalingų kanceliarinių prekių, kiekvienas randa savą laiką. Pavyzdžiui, Artūras Zuokas pernai bėgo pirkti standžiojo disko  į „Senukus“ gruodžio 31-ąją. Kelios valandos iki Naujųjų.

„Kada noriu, tada ir važiuoju pirkti. Šiuo atveju net ne aš važiavau, o frakcijos referentas, kuris pirko diską mano poreikiams, kaip tarybos nariui“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Zuokas kompensuoja ir išlaidas už kurą. Kaip atskleidžia visuomenininko A. Tapino tyrimas, pilasi ir benzino, ir dyzelino į du skirtingus automobilius vos valandos skirtumu. O ir moka  už degalus penkiomis skirtingomis kortelėmis. Buvusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė, dabar – tarybos narė, per dvejus metus už degalus sumokėjo aštuoniomis banko kortelėmis. Čekiuose keitė ir vardą bei pavardę. Pavyzdžiui, viename pasirašė kaip Edyta Benzyna. Dėl galimai neskaidrių sostinės tarybos narių išlaidų Vilniaus prokurorai pradėjo tyrimą. Tai – mažiausiai jau aštunta savivaldybė teisėsaugos akiratyje.

Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga.

 

„Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga“, – toks buvo Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras.

Išmokos Vilniaus tarybos nariams – fiksuotos. Praėjusią kadenciją politikai per mėnesį gaudavo iki 300 eurų. Dabar kompensuojama ne daugiau kaip 25 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tad išeitų apie 470 eurų su prievole pateikti sąskaitas ir čekius. Tokia pati tvarka galioja ir Šiaulių miesto taryboje.

„Jeigu mes teisės aktus išdrįsime pakeisti ir tiesiog žmonėms mokėti atlyginimą, už kurį pirks kurą ir visokius dalykus, tai galiausiai ir bus pasiekimas po trisdešimties metų“, – teigė Šiaulių meras Arūnas Visockas. 

Anot A. Tapino, čekių schemos – ne tik teisėsaugos darbas. Čia kyla ir mokesčių klausimų. Todėl jis kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

„Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai“, – konstatavo A. Tapinas.

Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai.

 

Seimo vicepirmininkas sako, kad kanceliarinės lėšos – ne atlyginimas, todėl už jas reikia atsiskaityti.

„Jeigu nereikėtų atsiskaityti, tai būtų darbo užmokestis, kurį gavęs sumoki socialinio draudimo įmokas, sumoki gyventojų pajamų mokestį, o viskas, kas lieka, tai – jau tau ir darai, ką nori“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

VMI veikiausiai netikrins nė vienos savivaldybės darbuotojų ataskaitos. Aiškina, kad čia visai ne mokesčių klausimas.

„Tokios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos ir tarybos nariams  išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – tos buvo raštiškas VMI atsakymas.

„Jeigu mes pradėtume traktuoti, kad čia yra grynasis atlyginimas, akivaizdu, kad tada reikėtų sumokėti mokesčius. Bet reglamente ir teisės aktuose niekur nerasi to parašyta, o teisėtvarka ir vertins būtent ne per moralinį, o teisinį aspektą“, – sakė A. Visockas.

Taigi jei išmokos naudotos nepagrįstai, teisę susigrąžinti pinigus turi ne VMI inspektoriai, o nebent savivaldybės. Politologui suprantama, kodėl VMI nemato pagrindo tyrimui.

„Ji nėra tokių išlaidų prižiūrėtoja“, – teigė politologas Kęstutis Girnius.

K. Girnius teigia, kad dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pirmiausiai turi susirūpinti partijų vadovai. O ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti su čekučiais.

„Galėtų kreiptis į kitų šalių savivaldybes. kaip jie tokius dalykus tvarko. Ypač skandinavai pasižymi skaidrumu“, – sakė K. Girnius.

„Jeigu mes jau ekonomizuojame, tada reikia tą sistemą išskaidrinti, kad nebūtų visokių tokių prirašinėjimų. Arba skaidriai mokėti už tai kažkokį adekvatų atlyginimą“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Dalis politikų jau pasiūlė nustatyti fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariams, tačiau nevyriausybininkai ragina tvarką keisti greičiau.

Po aštuonerių metų oficialiai sostinė turi naują merą. 38-erių konservatorius prisiekė sąžiningai atlikti savo pareigas. Valdas Benkunskas jau yra viešai kalbėjęs apie mero, vicemero, koks jis buvo iki šiol, atlyginimus. O tarybos nario atlygis – labai kuklus.

„Pagal posėdžių intensyvumą, gali būti apie 600 eurų per mėnesį“, – sakė naujai išrinktas sostinės meras.

Bet tikina, kad jau kelios kadencijos Vilniaus tarybos nariai turi fiksuotas kanceliarines išlaidas – 300 eurų. Ir yra apibrėžtas sąrašas, kur juos galima išleisti. Jame – automobilio nuoma, degalai, techninė priežiūra, taip pat – sąskaitos už telefoną ir internetą.

„Ne kartą pats esu turėjęs iš savo pinigų mokėti už ataskaitos parengimą, spaustuvei už maketavimo darbus“, – teigė V. Benkunskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Benkunksas nesmerkia, kad tarybos nariai dažnai mato ne galimybę, bet prievolę išleisti maksimaliai.

„Įstatymas kaip ir leidžia leisti lėšas, bet, kita vertus, turi jaustis kaltas ir niekada negali žinoti, kad kas nors nepasakys, jog tu padarei kažką blogai, apsivogei ir panašiai“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad skaitydamas įvairių tarybų narių išlaidų ataskaitas, patyrė epines, biblines emocijas.

„Vis atrasdavau naujas piktnaudžiavimo ir klastojimo schemas. Ir tikrai pagalvojau, kad man čia pradėjo kvepėti Senuoju Testamentu“, – vaizdžiai kalbėjo A. Tapinas.

Vis atrasdavau naujas piktnaudžiavimo ir klastojimo schemas. Ir tikrai pagalvojau, kad man čia pradėjo kvepėti Senuoju Testamentu.

 

Pavyzdžiui, aplink 500 kv. km. Pagėgių savivaldybę tarybos nariai turėjo važinėtis ratu, nes tyrimas atskleidžia, kad vienas tarybos narys per kadenciją neva nuvažiavo 90 tūkst. kilometrų. Visi drauge pagėgiškiai pravažinėjo ketvirtį milijono eurų. Nuo 2019-ųjų jiems vadovauja liberalai, todėl tam aptarti Liberalų sąjūdis sušaukė partijos valdybą.

„Net susiformavo antrinė degalų čekių rinka, nes juos lengviausia pateikti. Tiesiog prirenka. Tie tarybos nariai Pagėgiuose, kur negauna tų didelių degalų čekių, jie ataskaitose parodo, kad degalus pylėsi 24 kartus per mėnesį, pavyzdžiui, penkis kartus per dieną“, – afera kvepiančių detalių atskleidė A. Tapinas.

Taip pat atskleidžiama, kad Šilutėje tarybos nariai per kadenciją pravažinėjo beveik keturis milijonus kilometrų. Vieno tarybos nario rekordas – 25 tūkst. eurų už degalus ir transporto išlaidas. Taip pat kai kurie pirkosi „iPhonus“ bei kitus išmaniuosius telefonus ir juos „pakišo“ po mobiliojo ryšio išlaidomis. Ir tai tik dalis pavyzdžių.

„Nenorėčiau kaltinti STT, kad jie kažko nepadarė. Didesnė problema ir ką tikrai galiu kaltinti, tai – savivaldybių vidaus audito tarnybos kontrolierius. Šios visos tarnybos nieko nematė“, – piktinosi A. Tapinas.

Jie ataskaitose parodo, kad degalus pylėsi 24 kartus per mėnesį, pavyzdžiui, penkis kartus per dieną.

 

Vilniaus meras mano, kad reikėtų keisti atlygio sistemą.

„Galbūt iš viso reikėtų atsisakyti tokių kanceliarinių išlaidų, pakeisti įstatymą ir padidinti tą patį valandinį atlyginimą, kuris yra skiriamas tarybos nariams. Ir klausimas užsidarytų“, – konstatavo V. Benkunskas.

V. Benkunskas pažadėjo, kad Vilnius visus savo duomenis paviešins.