Kaip trečiadienį pranešė uostamiesčio policija, apie 18.50 val. Taikos prospekte 1972 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, žodžiu grasindamas sužaloti, iš 30-mečio vyro pasisavino penkių eurų vertės taromato čekį ir pasišalino.

Pareigūnams reaguojant į pranešimą bei nuvykus į 1972 metais gimusio vyro namus, jis peiliu grasino uniformuotiems pareigūnams, atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus.

Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

Užkliuvo kokteilis

Kaune ir Klaipėdoje veikiantis klubas "Bardakas" ne kartą linksniuotas dėl naktinių linksmybių, neduodančių ramybės gyventojams. Tačiau, atrodo, kad ir klientai čia negali jaustis saugūs.

Kaunietis Vidas (pavardė redakcijai žinoma) dar kovo pradžioje su draugų kompanija naktinėjo Klaipėdos "Bardake". Vakarėlio rezultatas: iš baro išprašytas, telefonas sudaužytas, pranešimai Klaipėdos policijai, Darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nemalonios situacijos kaltininkai – bare užsakyti gėrimai, sukėlę abejonių dėl savo sudėties nurodytame baro meniu. "Ten buvo kelios taurės gėrimų. Įtarėme, kad alkoholiniame kokteilyje – tik sultys ir ledukai", – "Kauno dienai" pasakojo Vidas.

Nei jis pats, nei kartu buvę bičiuliai nesitikėjo, kad dėl išsakytos abejonės apie kokteilio sudėtį Vidas taps nepageidaujamas "Bardake".

Pasak Vido, į prašymus pakviesti kokteilius dariusį žmogų arba atsakingą asmenį buvo nereaguojama.

"Tada paprašiau, kad pateiktų čekį, jei sugalvotume pasiskųsti apie ne visai gerus gėrimus. Pakvietė apsaugininką ir tada jau prasidėjo visi reikalai", – šyptelėjo per incidentą suskaldytą telefoną rankoje laikydamas Vidas.

Išmetė į lauką

Kaunietis nesigina, kad vakarodamas su draugų kompanija "Bardake" išgėrė, tačiau tikina elgęsis ramiai. "Sėdėjome, bendravome. Aš išvis esu ramus žmogus. Kai pamačiau artėjančius prie manęs apsaugininkus, iškėliau rankas ir paklausiau, ką jie daro. Pasakė, kad esu nepageidaujamas bare. Nesipriešinau ir ėjau", – tęsė pasakojimą jis.

Kaunietis dar mėgino aiškinti, kad norėtų pasiimti striukę, pasikviesti merginą, su kuria atėjo į barą, tačiau apsaugininkai nesismulkino – kovo 10-osios naktį vienmarškinis kaunietis atsidūrė lauke.

"Lauke buvo apie 0 laipsnių. Aš be striukės. Išsitraukiau telefoną ir pradėjau filmuoti. Laukiau, kas ir kaip vyks toliau", – pasakojo iš baro išprašytas lankytojas.

Panašu, kad sumanymas filmuoti, taip mėginant apginti savo interesus, tapo tolesnių Vido nemalonumų kaltininku.

Už gėrimus nepateiktas kvitas tuo momentu jau atsidūrė antrame plane, juolab kad lauke esančiam klientui vargu ar "Bardako" administracija dar būtų atnešusi kasos čekį ar kokį kitą dokumentą apie parduotus gėrimus.

"Bardakas" Kaune. Vilmanto Raupelio nuotr.

Keiksmažodžių tirada

Vido nufilmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip žmonės eina į naktinį klubą. Varstomos durys. Girdėti aplinkui buvusių žmonių replikos. Vienu momentu matyti, kaip apsaugininkas praveria duris, pro jas išlenda ranka ir trenkia per Vido telefoną. Jis krenta, dūžta. Girdisi, kaip kažkas keiksnoja filmavusį kaunietį, vadina ji mentu.

"Tas žmogus neprisistatė. Trenkė į telefoną, ir viskas. Barėsi, kad nedrįsčiau tos medžiagos viešinti internetu. Supratau, kad tas žmogus baro darbuotojas. Apsaugininkas jam atidarė duris. Tas vyras pareiškė, kad jo pareigos didesnės negu mano. Susirinkau telefoną ir išsikviečiau policiją", – taip baigėsi kauniečio viešnagė "Bardake" Klaipėdoje.

Dabar jau sunku prognozuoti, kaip būtų susiklostę įvykiai, jei baro administracija būtų kitaip reagavusi į kliento prašymą pateikti čekį už pirktus kokteilius. Vidas nesigina, kad taip pat nežino, ar būtų kreipęsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau jis įsitikinęs, kad prašymas pateikti kasos čekį už pirkinį nėra nusikalstamas.

Dar viena detalė, kas lyg ir privalomas dalykas – prašymas už pirkinį pateikti kasos čekį – neturėtų užtraukti klientui nepageidaujamo asmens etiketės. Galų gale apsaugininkų palydėjimas iš baro, tikėtina, turėtų vykti per drabužinę, kurioje taip jau nepageidaujamas klientas paliko striukę, arba pasirūpinti, kad jo daiktai taip pat iškeliautų kartu.

Kreipėsi į policiją

Pareiškimą apie incidentą uostamiesčio "Bardake" kaunietis parašė kitą rytą. Vidas neslepia įvertinęs tai, kad naktinėdamas ne pieną gėrė, todėl institucijai, deklaruojančiai piliečių saugumą, esą būtų nepagarba rašyti pareiškimą tiesiai iš naktinio klubo.

Klaipėdos policija pradėjo tyrimą. Surado asmenį, kurio ranką, trenkusią per telefoną, nufilmavo Vidas. "Policija pranešė, kad jis parašė dėl įvykio paaiškinimą. Esą netyčia kliudė mane ir užkliudė telefoną. Policija man išaiškino, kad tai buvo netyčinis veiksmas, ir tas žmogus siūlo atlyginti nuostolius, t.y. sutaisyti telefoną", – policijos tyrimo eigą pasakojo Vidas.

Tai nustebino kaunietį, nes vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad per telefoną specialiai trenkiama. Tad susitarti nepavyko.

"Žala ne tik telefonas. Tai ir moralinė žala. Kažkas gali imti daužyti man per rankas. Ką aš gyvulys?" – retoriškai klausė Vidas.

Žala ne tik telefonas. Tai ir moralinė žala. Kažkas gali imti daužyti man per rankas. Ką aš gyvulys?

Sudaužė krepšininkas?

"Kauno diena" susisiekė su telefoną sudaužiusius asmeniu. Jis pripažino, kad elgesys nebuvo gražus, bet esą jį supykdė filmavimas viešoje vietoje, kad bus užfiksuotas jo veidas, draugai, aplinka.

"Aš siūliau suremontuoti telefoną, tačiau suma buvo neadekvati – tūkstantis eurų", – pareiškė krepšinio pasaulyje žinomas ir tą pačią naktį su kauniečiu viename naktiniame bare laiką leidęs Rytis B. Tiesa, Vidas pagal Ryčio B. elgesį suprato, kad pastarasis yra baro darbuotojas, tačiau krepšininkas tikino buvęs tik baro lankytojas.

"Iš policijos išvados ir rašto, kurį gavau iš Darbo inspekcijos, supratau, kad jis nedirba "Bardake", tačiau jis elgėsi kaip darbuotojas. Juk nėra taip, kad į kokią nors organizaciją ateina svetimas žmogus, varsto duris, daro tvarką lyg būtų savas", – abejonėmis dalijosi Vidas.

Policija ikiteisminiame tyrime taip pat pabrėžta, kad Rytis B. nedirba "Bardake" Klaipėdoje. Valstybinė darbo inspekcija patikrino "Bardake" dirbančių asmenų statusą ir nustatė, kad su visais darbuotojais yra sudarytos darbo sutartys, o nelegalaus darbo fakto nenustatyta.

Šokiravo sprendimas

Vidas neslepia, kad labiausiai jį šokiravo pareigūnų sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. "Policijos išvada – kad tyčios nebuvo ir pasiūlė civiline tvarka kreiptis į teismą. Žmogus iškiša ranką, specialiai trenkia per telefoną, bet tyčios nėra", – apmaudo neslėpė Vidas.

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo ne paskutinis smūgis Vidui. Apie galimą mokesčių nemokėjimą jis pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Gautas atsakymas pribloškė kaunietį – esą jam nebus suteikta informacija laikantis duomenų apsaugos įstatymo.

Kodėl nedavė čekio?

Dienraštis susisiekė ir su naktinį klubą "Bardakas" valdančios bendrovės "Elenta" direktoriumi Žygimantu Daukinčiu. "Puikiai žinau tą situaciją. Po jos teko bendrauti ir su Darbo inspekcija, ir Mokesčių inspekcija. Klientas buvo neblaivus. Jam nepatiko kokteilis ir jis paprašė pamatuoti alkoholio kiekį kokteilyje. Tačiau tai neįmanoma nei fiziškai, nei moksliškai", – konflikto užuomazgas bandė aiškinti Ž.Daukintis.

Jis tikino neabejojantis barmenais, jų darbo kokybe. Esą bare viskas filmuojama ir galima patikrinti, kiek alkoholio į kokteilį pila barmenai. Pasak Ž.Daukinčio, po šio neįvykdyto prašymo klientas esą ėmė reikalauti čekio.

"Čekis padedamas ant baro atiduodant kokteilį. Greičiausiai klientas to čekio nepasiėmė, o vėliau jo neberado", – savo versiją pateikė barą valdančios įmonės direktorius. Ž.Daukintis garantavo, kad Vidui telefoną sudaužęs žmogus tikrai nėra baro darbuotojas.

Rūpesčių kelia ir Kaune

Naktinis baras "Bardakas" jau ne kartą apdainuotas. Šio baro kaimynystėje Kaune ir Klaipėdoje gyvenantys žmonės ne kartą skundėsi dėl naktimis keliamo triukšmo. Kauniečiai skundžiasi, kad naktinis baras "Bardakas" kaimynų gyvenimą pavertė košmaru – gyventojų ramybę drumsčia ne tik garsi muzika. Prižadina ir girtų klientų rėkavimai po langais, o paryčiais – tuščių butelių mėtymas į konteinerius.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per 2018 m. dėl viešosios rimties trikdymo "Bardake" gauta 16 pranešimų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nuo šių metų pradžios adresu Žvejų g. 4 buvo gauta 15 pranešimų, tačiau nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas.

Justas Jankauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Komentaras

Justas Jankauskas

Advokatas

Atsižvelgiant į p.Vido nurodytas faktines aplinkybes, visų pirma kyla pagrįstų abejonių dėl baro apsaugos darbuotojų ir administracijos veiksmų teisėtumo. Apsaugininkų ir apsaugos darbuotojų veikla yra reglamentuota Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad p.Vidas iš baro buvo išvestas nesant jokio teisinio pagrindo, kadangi nukentėjusiojo veiksmai nebuvo agresyvūs, jis nesutrikdė viešosios tvarkos, taip pat neatliko jokių kitų neteisėtų veiksmų. Priešingai, p.Vido prašymas pateikti kasos aparato kvitą buvo teisėtas ir pagrįstas, nes tik turėdamas kvitą jis būtų galėjęs tinkamai apginti savo, kaip vartotojo, galbūt pažeistas teises dėl parduotos prekės (alkoholinio kokteilio) kokybės. Svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusysis iš baro į lauką buvo išvestas, nesudarant jam galimybės pasiimti savo asmeninių daiktų ir drabužių, taigi galima daryti prielaidą, jog apsaugos darbuotojai elgėsi neproporcingai ir pažeisdami teisės aktuose jiems nustatytų įgaliojimų ribas.

Antra, Lietuvos Respublikos teisės aktuose prekybininkams yra nustatyta prievolė naudoti kasos aparatus, kadangi tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrią pajamų apskaitą, pasitikėjimą pardavėju ir vartotojų teisių apsaugą. Neabejotina, kad atsakinga mokesčių administravimo institucija turėtų ištirti šią situaciją. Tyrimą atliekantis subjektas p.Vidui turėjo suteikti informaciją apie jo skundo gavimą ir nagrinėjimą. Ši informacija galėjo būti pateikta ir nepažeidžiant duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Trečia, iš p.Vido pateiktos informacijos galima daryti prielaidą, kad asmuo, sudaužęs mobilųjį telefoną, sąmoningai siekė tokių padarinių, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo pareigūnų turėjo būti vertinami kaip tyčiniai. Šias aplinkybes patvirtina ir paties kaltininko paaiškinimai. Vidas turi galimybę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka apskųsti prokuroro nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, siekiant šį ikiteisminį tyrimą atnaujinti, kad jo pažeistos teisės būtų tinkamai apgintos.

Pažymime, kad šis komentaras yra parengtas, atsižvelgiant į straipsnyje pateiktas faktines aplinkybes, todėl negali būti laikomas individualia teisine konsultacija.

Liepos 25-ąją klaipėdietis Andrejus grįždamas namo užsuko į Herkaus Manto g. 90 esančią parduotuvę "Iki".

Vyras pirko kiaulienos nugarinės.

Mėsą pasvėrusi ir į pakuotę įdėjusi parduotuvės darbuotoja užklijavo kvitą, ir pirkėjas iškart nužingsniavo prie kasos. Tačiau vietoje 3,44 euro jam teko sumokėti 3,62 euro.

Šioje situacijoje klaipėdietis net įžvelgė tam tikrą sąmokslą.

"Įtartina, nes nuo mėsos skyriaus iki kasos pirkinys pabrango 18 centų. Ir dar 17 val., kai žmonės po darbų apsipirkinėja parduotuvėse. Kai paklausiau, kas pasikeitė, pardavėjos man paaiškinti nesugebėjo. Pasakė, kad reikėjo kompiuterį perkrauti. Čia nauja kaina. Bet, kaip suprantu, pakeitimus reikėjo daryti ryte, o ne vakare. Juk ne aš vienas tądien pirkau kiaulienos nugarinės, kiek žmonių turbūt nė nesuprato, kad prekė pabrango", – svarstė Andrejus.

Kadangi klaipėdietis skubėjo namo, nebesiginčijo ir susimokėjo už akimirksniu pabrangusią prekę.

Prekybos tinklo "Iki" komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė tikino, kad paprasčiausiai įvyko nesusipratimas.

"Apgailestaujame ir atsiprašome savo pirkėjo, kad mūsų prekybos tinklo parduotuvėje prekės kaina, nurodyta etiketėje, nesutapo su kaina, nurodyta ant čekio. Šiuo atveju įvyko techninė klaida, kurios metu dėl sutrikusio ryšio nebuvo atsinaujinusios kainos kasoje. Šis gedimas netrukus buvo pastebėtas ir sutvarkytas. Atsitikus tokiam įvykiui visiems savo pirkėjams, pateikus prekę su čekiu, grąžiname kainų skirtumą. Kviečiame šį pirkėją susisiekti su mumis infolinija, kad galėtume grąžinti kainų skirtumą", – komentavo B.Čaikauskaitė.

Loteriją organizuosianti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė laidos, kuri bus rodoma antradieniais, kūrėjo konkursą.

„Siekiant kvitų žaidimo rezultatus pristatyti kuo didesnei auditorijai bei užtikrinti skaidrų kvitų žaidimo laimėtojų paskelbimą, numatyta juos skelbti per televiziją. Paslaugų tiekėjas kiekvieną antradienį turės užtikrinti vieną savaitinį reportažą, iki 3 minučių trukmės“, - rašoma konkurso dokumentuose.

Loterija bus transliuojama vienoje iš nacionalinių televizijų pagrindinėje žinių laidoje po 18 val., joje bus skelbiami 10 savaitinių bei vienas mėnesio prizo laimėtojas.

Televizijos, kuri bus pasirinkta loterijai, vidutinis dienos žiūrovų pasiekimas turi būti 20 proc. ar daugiau visų Lietuvos televizijų žiūrovų pagal TV metrų tyrimus (antrąjį šių metų ketvirtį).

Inspekcija taip pat yra paskelbusi logotipo sukūrimo, viešinant kvitų loteriją, konkursą.

Metinis loterijos prizų fondas sieks apie 173 tūkst. eurų, joje kas savaitę bus galima laimėti 10 prizų po 200 eurų, o kas mėnesį - vieną 5 tūkst. eurų prizą.

Žmonės specialiame žaidimo tinklalapyje galės registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas maitinimo, kirpimo, remonto ir kitas paslaugas bei turgavietėse įsigytas prekes. Į loteriją vėliau galės būti įtraukti ir į kiti sektoriai. Čekiai, išduoti automatais, terminalais ar išrašyti ranka, žaidime dalyvauti negalės.

Išmaniųjų kasos aparatų kvitų loterijos ar įvairios jų variacijos rengiamos Kroatijoje, Gruzijoje, Portugalijoje, Lenkijoje. Nuo 2014 metų pavasario Portugalijoje tokioje loterijoje išlošiami automobiliai.

Turėjo mokėti lygiai 10 eurų

Klaipėdietis Karolis pasakojo, kad rugsėjo 2-ąją jis, greitkeliu sugrįžęs į gimtąjį miestą, užsuko į artimiausią degalinę papildyti automobilio baką degalais.

"Patogiausia degalinė – Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinėje sankryžoje esanti "Circle K". Šiaip buvusiu "Statoil" degalinių tinklu naudodavomės retai, kadangi mūsų šeimai patogesnis pagal susisiekimą ir degalų kainą yra kitas degalinių tinklas. Bet kadangi tą dieną nutarėme pilti nedidelį kiekį, užsukome į minėtą degalinę", – kalbėjo vaikinas.

Vairuotojas į automobilio baką įpylė degalų už 10 eurų. Tačiau nustebo išvydęs visai kitą sumą jam pateiktame čekyje.

"Nuėjau susimokėti, bet kai ant prekystalio padėjau vieną 10 eurų vertės kupiūrą, o pardavėja iš manęs paprašė dar 1 cento, labai nustebau. Juk degalinės kolonėlės skaitiklio ekranas rodė lygiai 10 eurų sumą. Tada pardavėjos pasiteiravau, kodėl lauke rodo vieną kainą, o kompiuteris – kitą? Jos atsakymas buvo labai paprastas – "taip negali būti", – prisiminė vairuotojas.

Įžeidė reakcija

Pasak kliento, degalinės darbuotoja dar kartą pareikalavo susimokėti 1 centą, kuris mįslingai atsirado čekyje.

"Žinoma, aš nesutikau ir tada pasiūliau jai nueiti kartu su manimi pasižiūrėti, kokią sumą rodo lauke esančios kolonėlės skaitiklis. Pardavėja dar kartą arogantiškai pareiškė niekur neisianti ir vėl paprašė sumokėti 1 centą. Aš vėl atsisakiau ir paaiškinau, kad neketinu mokėti 1 cento už degalinės netikslumus. Ir išvis aš jaučiuosi apgaudinėjamas, tad mokėsiu tik tiek, kiek rodo lauke esantis skaitiklis, tai yra lygiai 10 eurų", – apie konfliktą kalbėjo vairuotojas.

Vyras tikino, kad neketina tylėti apie nemalonų incidentą.

Mane pribloškė darbuotojų arogancija, įžūlumas ir klaidos nepripažinimas.

"Todėl noriu pasakyti, kad po šio įvykio nutariau nenutylėti, nes juk ne tas vienas centas yra problema ir tikrai aš galiu jį sumokėti. Bet mane pribloškė darbuotojų arogancija, įžūlumas ir klaidos nepripažinimas. Būtų geriau, jei jie būtų pripažinę klaidą ir atsiprašę, o ne akis plėšę. Juk nesunku suskaičiuoti, kiek ta degalinė per parą, per savaitę, per mėnesį ir galiausiai per metus išpilsto degalų, ir bus aišku, kiek gali uždirbti iš paprastų žmonių", – piktinosi klientas.

Karolis garsiai svarstė, ar tokia skaičiavimo metodika taikoma visose šio tinklo degalinėse?

Supainiojo čekius

Įmonės "Circle K Lietuva" atstovai dienraštį informavo, kad ginčas dėl vieno cento su klientu kilo dėl apmaudžios klaidos.

Paaiškėjo, kad tuo pat metu degalinėje sąskaitas apmokėjo du skirtingi klientai, o jų aptarnavimo laikas skyrėsi vos keliomis sekundėmis.

"Šeštadienį, rugsėjo 2 d., pavakare "Circle K" Klaipėdos žiedo degalinėje gretimose kolonėlėse dyzelino už beveik identišką sumą įsipylė du klientai. Vieno kliento sąskaita už degalus sudarė lygiai 10 eurų, antrojo – 10 eurų 1 centas.  Kasos kvitų kopijos rodo, kad klientai ir atsiskaitė tuo pat metu – faktiškai tą pačią sekundę kasos aparatuose jiems buvo "išmušta" po čekį. Vieno kvito apmokėjimo laikas yra 15 val. 36 min. 49 sek., kito – 15 val. 36 min. 51 sek.", – informavo įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovė Indrė Česūnienė.

Degalinės operatoriai nepastebėjo, kuris klientas ir iš kurios kolonėlės pylėsi degalus.

"Abi degalų pompos yra toje pačioje pusėje, tad gana nesunku apsirikti ne tik klientams, bet ir darbuotojams. Šiuo konkrečiu atveju nesusipratimas įvyko, čekį "išmušus" pagal kliento nurodytą apytikslę sumą, o ne tikslų kolonėlės numerį. Vienu centu mažesnė sąskaita už degalus į kasą buvo "įmušta" keliomis sekundėmis anksčiau, o pats klientas to galėjo ir nepastebėti, nes pirko ne tik degalus, bet ir maisto. Technines paslaugas teikianti įmonė šią savaitę atliko bandymus bei patikrino sistemą. Buvome patikinti, kad kolonėlėje atvaizduojamos bei į kasą perduodamos tikslios kainos, identiškos toms, kurias pildamiesi degalus mato klientai. Atsiprašome kliento už nepatogumus, patirtus susiklosčius nekasdieniškai situacijai", – reziumavo I.Česūnienė.

Įrašas sukėlė pasipiktinimą

Su pačiu klientu įmonė dar nebuvo susisiekusi.

Vakar Karolis dienraščiui teigė, kad jo asmeniškai niekas neatsiprašė.

Klaipėdietis tikino, kad nemokėjo prašomo cento ir, palikęs 10 eurų ant prekystalio, išvažiavo savais reikalais.

"Neseniai buvo kilęs kitas skandalas, plačiai nuskambėjęs viešumoje", – prisiminė klaipėdietis.

Iš tiesų, šį pavasarį kitas incidentas įvyko "Orlen" degalinėje.

Vienas klaipėdietis mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip degalų kolonėlės monitoriuje sukasi neva pilamų degalų skaitiklis, o iš paties pistoleto nepasirodo nė lašo.

Šis vaizdo įrašas socialiniame tinkle "Facebook" sukėlė didelę susidomėjimo bangą.

Žmonės piktinosi degalinių tinklais, dalijosi savais patyrimais, kiti gi įtarinėjo, kad klaipėdiečio paviešintoje istorijoje kažkas gali būti ne taip.

Pats trisdešimtmetis klaipėdietis tąsyk patikino, kad pirmą kartą pateko į tokią situaciją.

Vaikinas važinėja "Land Cruizer" automobiliu. Vieną vakarą atvažiavęs į Šilutės plente esančią "Orlen" degalinę, vaikinas įstatė kolonėlės pistoletą į degalų bako angą ir nuspaudė saugiklį.

"Beje, bake dar buvo likę kažkiek degalų. Prisipildžius normai, pistoleto saugiklis atšoko, išgirdau trakštelėjimą. Tačiau, ištraukus pistoletą, monitoriuje skaitiklis ir toliau sukosi. Didėjo tiek degalų norma, tiek pinigų suma", – pasakojo vaikinas.

Jis šūktelėjo bičiuliui, kuris ėmė filmuoti neįtikėtiną situaciją.

Abu vaikinai ilgokai stebėjo, kaip monitoriuje vis didėjo mokėtina suma.

Mokėjo už orą?

Vaikinas prisiminė, kad iš bako pistoletą traukė labai atsargiai, bijodamas, kad ant žemės pasipils dyzelinas.

Vairuotojas pastebėjo, kad įprastai, atšokus pistoleto saugikliui ir luktelėjus, į baką galima sutalpinti dar šiek tiek degalų.

"Galvojau, dar įpilsiu. Tačiau pistoletas buvo sausas. Bičiulis nubėgo į degalinę ir pašaukė darbuotoją. Šis tik nusijuokė ir pasakė, kad pastatyčiau pistoletą į vietą", – tikino klaipėdietis.

Per tą laiką monitoriuje įsisuko 62,97 litro riba. Degalinės darbuotojas ramiausiai nurodė klientui susimokėti visą sumą, nors pats matė, kad žmogui teks mokėti ir už orą.

"Pradėjo aiškinti, kad jau vakaras, aštuonios valandos, degalinėje nėra vadybininko. Liepė atvažiuoti kitą dieną aiškintis dėl nuostolių", – prisiminė vaikinas.

Klaipėdietis tikino, kad nėra piktas žmogus, skandalo degalinėje nekėlė, gūžtelėjęs pečiais pasuko durų link.

Fiksavo gedimą

"Orlen" degalines valdančios įmonės "Ventus-Nafta" atstovai tą kartą tikino, kad jų darbuotojai operatyviai reagavo į incidentą.

"Balandžio 3-iąją mūsų degalinėje Klaipėdoje buvo rastas degalų nuotėkis. Tai pastebėjo klientas, kai degalų pylimo metu kolonėlės skaitiklis sukosi, o degalai nebėgo. Jis informavo degalinės darbuotojus. Be jokios abejonės, į kliento pastabą buvo atsižvelgta, kompensuoti jo patirti nuostoliai", – situaciją komentavo "Orlen" degalines valdančios įmonės "Ventus-Nafta" rinkodaros specialistė Anna Dordzik-Paškevičienė.

Degalinės įrangą aptarnaujančios įmonės specialistai nustatė, jog tai lėmė prakiurusi tarpinė degalų pylimo kolonėlėje.

"Įvyko nedidelis degalų nuotėkis, užuot jie būtų sutekėję į automobilio baką. Konkreti kolonėlė buvo uždaryta patikrai bei remontui ir operatyviai sutaisyta. Specialistų teigimu, tai buvo vienkartinis incidentas. Visos mūsų degalinių tinklo kolonėlės yra reguliariai, kas mėnesį, patikrinamos", – teigė rinkodaros specialistė.

Įmonės atstovai aiškino, kad, degalinės klientui pilantis degalus, sugedo vožtuvo sandariklis.

Vienas apsilankymas paplūdimio kavinės tualete čia kainuoja eurą, o čekyje išmušama žyma, kad mokestis imamas už maistą.

Viena buvusi klaipėdietė liko nustebinta šios vasaros atostogų Palangos pajūryje. Su maža dukrele pliaže laiką leidusi moteris ilgokai dairėsi, kur teks pėdinti, prispyrus gamtos reikalams.

Tolumoje, mažiausiai už kelių šimtų metrų, jauna mama išvydo kavinukę, įsikūrusią paplūdimyje.

Tualetas, žinoma, buvo nestacionarus. Pasiprašius leidimo juo pasinaudoti, kavinės darbuotojai paprašė euro.

Tačiau kavinės išduotas čekis prajuokino poilsiautoją – jame rašoma, kad pinigai sumokėti už maistą.

Anot jos, lietuviai nori labai praktiškų dovanų – grynųjų pinigų, dovanų čekio, bet pasitaiko ir prabangos prekių: „Į norimų dovanų sąrašą patenka ir apsilankymas SPA, kelionės dovanų kuponas. Tai rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis taisosi.“

Išlaikyti sąmoningumą – sunku

Renkantis kalėdines dovanas, svarbiausia yra žinoti, ko ieškoma ir kam ieškoma, sako O. Bložienė. Kaip teigia pašnekovė, reikia prisiminti, kad į pirkinių krepšelius patenka maždaug 30 proc. spontaniškų prekių: „Šventiniu laikotarpiu, kai tiek pagundų, sukyla daug emocijų, aplink vyrauja šventiškumas ir dovanos, visko norisi, tokių pirkinių būna ir daugiau. Svarbiausia – žinojimas, ką ir kam pirksiu.“

Anot O. Bložienės, nupirkta papildoma dovana vėliau gali gulėti kur nors kampe. „Manau, kad vertinga turėti pirkinių lapelį ar sąrašą telefone. Reikėtų pabūti namuose, susirašyti visus žmones, kuriems ketinama parodyti dėmesį, taip susidėlioti idėjas. Aklas vaikščiojimas naudoja energiją, vėliau nuo to nukenčia finansai. Reikia prisiminti, kad niekas nemėgsta namų apkrauti daiktais, kurie kaupia dulkes“, – aiškina pašnekovė.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorės Jolantos Sondaitės teigimu, prieš šventes matomas bendras suaktyvėjimas: „Daugelis žmonių pradeda pirkti ir maistą, ir dar kažką, ko gali prireikti. Tuomet galima lengvai patekti į tokį nerimo sūkurį, užsikrėsti emocijomis.Tai labai išvargina.

Pašnekovės manymu, apsipirkinėjant paskutinę savaitę prieš Kalėdas išlaikyti sąmoningumą labai sunku. „Dėl to tikrai geriau pagalvoti iš anksto, neskubėti ir pasiruošti. Prieššventiniu laikotarpiu labai padaugėja atvejų, kai žmogus negalvodamas prisiperka dalykų, kurie jam vėliau nereikalingi. Dalis žmonių pasiduoda tai masinei bangai“, – sako J. Sondaitė.

Pasak J. Sondaitės, apsipirkimas sukelia ir teigiamų emocijų: „Nustatyta, kad pirkdamas, tuo momentu, žmogus jaučia malonumą. Tačiau po to gali būti labai nemalonu, tad sąmoningumą verta išlaikyti. Prieššventinu laikotarpiu jį išlaikyti sunkiau, nes didelę įtaką turi ir žiniasklaida, ir kiti žmonės.“

Portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys sako, kad jei kalėdinių dovanų pirkimas suvokiamas kaip tam tikras išsipirkimas nuo kalčių, tai tikrai gali asocijuotis su stresu. „Manoma, kad, nors visus metus dėmesys nebuvo skiriamas, per Kalėdas užteks nupirkti dovaną ir viskas bus nuostabu. Tačiau yra nematerialių dovanų, tai – laiko dovanojimas. Galbūt tą laiką, kai vaikštoma po parduotuves, galima dovanoti tam žmogui“, – tikina pašnekovas.

Lietuviai – praktiški žmonės

O. Bložienė tvirtina, kad nėra vienos sumos, kurią rekomenduojama skirti dovanoms: „Tai pirmiausia priklauso nuo finansinių galimybių. Šventinis laikotarpis kelia stresą, tad, prieš einant apsipirkti, reikia pagalvoti – kam norisi skirti dėmesį, kas būtų geriausia dovana vienam ar kitam žmogui.“

Kalbėti apie dovanų sumą, anot O. Bložienės, yra sudėtinga. „Vienam namų ūkiui 300 eurų dovanoms yra prieinama suma, o kitam – labai didelė, gal net pusė mėnesio biudžeto. Viskas priklauso nuo pajamų lygio“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak O. Bložienės, lietuviai, pasirodo, yra labai praktiški žmonės: „Visi sako, kad nori dovanų čekio, grynųjų pinigų. Toliau paklausios tokios dovanos kaip kosmetika, kvepalai ir kita. Džiugu,kad dovanų sąraše dar yra ir knyga. Į norimų dovanų sąrašą patenka ir apsilankymas SPA, kelionės dovanų kuponas. Tai – prabangos prekės ir, pagal dovanoms skiriamą pajamų dalį, matyti, kad namų ūkių finansinė padėtis taisosi.“

J. Sondaitė, paklausta, kaip išsiaiškinti, kokia dovana tinkama žmogui, sako, kad jei žmogus tikrai pažįstamas, galima numanyti jo poreikius ar pomėgius. „Žinoma, vienas saugiausių dalykų yra apsitarti. Kartais juk gali būti didelis prasilenkimas, kai tik mums atrodo, kad dovana tikrai gera. Būna dovanų su užuomina – kartais vėluojančiam žmogui dovanojamas laikrodis. Tai gali žmogų paveikti neigiamai, įskaudinti“, – tikina ji.

Anot J.Sondaitės, palikti pasirinkimo laisvę, pavyzdžiui, įteikiant dovanų čekį, yra saugus dalykas: „Mes ir parodome dėmesį, ir paliekame žmogui galimybę pačiam rinktis. Jei nesame tikri ir patys renkame kažkokią dovaną, galime ir apsirikti. Jei žmogus turi savitą skonį, mėgsta kažką labai originalaus, nėra lengva tą skonį atspėti.“

D. Puslys sako, kad dovanų čekis yra tarsi būdas perkelti į jį kalėdinį stresą. „Manoma, kad štai tau čekis – eik ir pirk. Tačiau manau, kad galima suderinti du dalykus. Kodėl nepasikvietus žmogaus, kuriam renkama dovana, pavyzdžiui, į knygyną? Taip kartu praleidžiamas laikas ir išrenkama dovana – du zuikiai vienu šūviu“, – tikina pašnekovas.

Grąžinamos ar perdovanojamos 

O. Bložienė teigia, kad Lietuvoje, kitaip nei Skandinavijoje, ne tik nepridedamas dovanos pirkimo čekis, bet įsitikinama, kad kaina tikrai nuplėšta: „Žmonėms nesmagu, kad kiti gali pagalvoti, jog skirta per mažai pinigų. Mes pernelyg matuojame dėmesį pinigais. Vertės perkėlimas į pinigus nėra geras dalykas.“

Anot pašnekovės, bet kuris etiketo specialistas pasakytų, kad pridėti pirkimo čekį prie dovanos – labai vertinga. „Jei žmogus norės, jis galės laisvai dovaną grąžinti ar pasikeisti į kokią kitą. Lietuvoje tai tikrai nepopuliaru, bet noriu priminti, kad visame pasaulyje apie 20–30 proc. dovanų yra grąžinamos arba perdovanojamos kitiems“, – aiškina O. Bložienė.

J. Sondaitė įsitikinusi, kad reikia mokėti dovaną priimti: „Nors mes ir turime posakį, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Aš palaikau nuoširdumą ir jei tai artimi santykiai, nereikia, kad žmogus apsimestų, jog dovana jam patinka. Dovanojimas taip pat yra būdas bendrauti, labiau pažinti vienas kitą.“

Pašnekovės manymu, reikia žinoti, kokius santykius norime kurti. „Svarbu, ar norisi atvirų ir nuoširdžių santykių. Jei negalime išreikšti ir slepiame savo tikruosius jausmus, tai santykiai nėra labai geri, artimi ar nuoširdūs“, – sako J. Sondaitė.

D. Puslys, kalbėdamas apie Kalėdų karštinę, teigia, kad į tai pasineriama kaip į pareigą: „Pradedame galvoti, kad reikia kažką daryti, pirkti, bėgti, pavargti. Ir kai ateina ar praeina Kalėdos, sakoma – štai, dabar galima pailsėti. Man aktualus dar vienas dalykas, tai – pasninkas. Tai gali tapti juokingu dalyku, kai nevalgoma mėsa, bet suvalgomas tuno ar lašišos kepsnys, kuris gerokai brangesnis.“

Pasak pašnekovo, pasninko prasmė iškreipiama. „Derėtų pastebėti tą, kuris kenčia atskirtį. Galvojame apie artimuosius, kurie sulauks dovanų, bet yra žmonių, kurie jų negaus, kurie neišgali jų nupirkti. Mes galime prie to prisidėti – yra puikių iniciatyvų, pavyzdžiui, vaikų svajonių pildymas. Kartais užtenka apsilankyti vaikų namuose, tada matai vaikų akis, –  juk pas juos kažkas atvažiavo“, – tikina D. Puslys.

Taip sako Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.

LRT radijo klausytojui klausimų sukėlė gautas fiskalinis čekis. „Kaip suprasti, kai prekių čekyje rašoma: ūkinės prekės, maisto prekės. Kaip aš galėčiau pareikšti pretenziją dėl pirkto daikto, turėdamas čekį, kuriame nurodyta „ūkinės prekės“ arba „maisto prekės“?“ – teiravosi klausytojas.

R. Puncevičius sako, kad Lietuvoje prievolė naudoti fiskalinius kasos aparatus atsirado nuo 1996 metų.

„Tie patys kasos aparatai kai kur naudojami iki šios dienos, todėl dalis jų neturi techninių galimybių spausdinti detalios informacijos apie prekes ir suteiktas paslaugas“, – aiškina specialistas.

Dėl šios priežasties teisės aktuose yra numatyta galimybė spausdinti prekių grupes, pavyzdžiui, ūkinės ar maisto prekės.

„Gyventojui įsigijus nekokybišką prekę ir norint pareikšti pretenziją, žmogus tiesiog turėtų kreiptis su raštišku prašymu dėl prekės pakeitimo kokybiška preke. Prie prašymo tiesiog derėtų pridėti gautą kasos aparato kvitą“, – sako R. Puncevičius.

Vilniaus savivaldybė rengia pakeitimus, kad taksistai galės naudoti tik su spausdintuvais komplektuotus taksometrus - išspausdintas kvitas su išsamia informacija apie kelionę taksi automobiliu būtų naudingas klientams, padėtų kontroliuoti vežėjus, mano kai kurie taksi verslo atstovai, o, anot VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo Rolando Puncevičiaus, nuo 2016 metų spalio 30 dienos senųjų taksometrų nebus galima naudoti Lietuvoje.

Vilniaus Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys "Verslo žinioms" nurodė, kad savivaldybėje baigiamas rengti sprendimo projektas, kad automobiliuose turi būti naudojami taksometrai, atitinkantys Europos Sąjungos direktyvas, turintys tai patvirtinančius CE, E ir MID sertifikatus ir sukomplektuoti su spausdintuvais, išduodančiais kvitą. Jis kol kas nesiima prognozuoti, nuo kada galėtų įsigalioti pakeitimai. Tarybos sprendimo projektą planuojama pateikti rugsėjį, prireiks laiko jį derinti ir tikslinti, o sprendimo galima tikėtis spalį-lapkritį.

Bendrovės "Passenger Ground Services", valdančios "Smart Taxi", generalinis direktorius Vytautas Reisas mano, kad ta įranga nėra tokia brangi, kad bet kuris vežėjas negalėtų jos įsigyti. Todėl išlaidos, neva užkraunamos papildomos priemonės, anot p. Reiso, neturėtų būti argumentas.

Degalinėje dyzelino į automobilį pylęsi klaipėdiečiai net žagtelėjo, kai čekyje išvydo septyniais litrais didesnį degalų kiekį, nei telpa automobilio bake. Gyventojai liko suglumę, nes Metrologijos inspekcija šią degalinę vos prieš porą dienų patikrino, o verslininkai jau buvo pašalinę visus gedimus.

Išsipūtė bakas?

Su mama jos automobiliu "WV Polo" važiavęs Remigijus tikino, kad automobilio dokumentuose pažymėta, jog mašinoje yra įmontuotas 45 litrų talpos degalų balionas.

"O mums įpylė 51,78 litro dyzelino. Manau, kad į degalinę įsukau tikrai ne tuščiu baku, vadinasi, į mašinos baką galėjo būti supumpuota apie dešimt litrų daugiau, nei realiai jame telpa", – nustebęs kalbėjo vyras.

Klaipėdietis pamėgino teisybės ieškoti Palangos plente įsikūrusioje degalinėje, kur ir pylėsi degalų.

"Paklausiau darbuotojų, kaip čia taip atsitiko, o jie atsakė, kad bakas išsipūtė. Negali bakas išsipūsti. Aš dirbu technikos srityje ir išmanau tai. Norint degalų baką išpūsti, reikia daug vargti. Nėra taip paprasta, kad įdėjus pistoletą ir pripylus iki viršaus, bakas esą išsipūs", – piktinosi klaipėdietis.

Incidentas – po patikrinimo

Vyras pasakojo, kad degalinės darbuotojų paaiškinimas jo neįtikino, todėl pareikalavo įmonės vadovo telefono numerio.

"Degalinės darbuotoja pareiškė, kad jei noriu, galiu rašyti pretenziją, bet mestelėjo frazę, jog aš čia esą ne pirmas ieškantis teisybės. Paskambinęs vadovui, išgirdau atsiprašymą, kad galėjo įvykti kažkokia klaida. Jis tikino, kad degalinėje liepos 7 d. atlikti metrologiniai patikrinimai. Viskas turi veikti sklandžiai", – pasakojo Remigijus.

Klaipėdietis neliko patenkintas tokiu verslininko paaiškinimu ir kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos skyrių.

"Inspekcijoje išgirdau paaiškinimą, kad patikrinimas degalinėje tikrai vyko. Jame dalyvavo keli pareigūnai ir esą trūkumų nebuvo rasta, plombos – nepaliestos, viskas veikia. Vadinasi, yra kažkoks elektroninis gedimas ir jie negali to paaiškinti. O kas Lietuvoje sugebėtų tai išaiškinti?" – klausė Remigijus.

Pasiūlė tikrintis baką

Klaipėdietis prisiminė, kad degalinės vadovybė patarė jam išmontuoti automobilio baką ir kreiptis į Metrologijos inspekciją, kad ši patikrintų, kiek iš tikrųjų degalų jame telpa.

"Šiuo automobiliu važinėjama trečius metus. Degalinėse įpilama 41–43 litrai, o štai tik dabar įmanoma buvo įpilti beveik 52 litrus. Kaip taip gali būti? Įmonės vadovas klausė, ko aš noriu. Aš ir pasakiau, kad man pinigus grąžintų. Permokėta už 7 litrus. Neįmanoma tiek įpilti", – pasakojo klaipėdietis.

Dienraštis "Klaipėda" ne pirmą kartą gauna klaipėdiečių skundų dėl šios degalinės darbo, tačiau specialistai yra paneigę visus klientų priekaištus šiai įmonei.

Dienraštis jau rašė, kad identiškoje situacijoje buvo atsidūręs Povilas S., kuris taip pat stebėjosi į jo baką sutalpintų degalų kiekiu. Vyras pasakojo, kad jo automobilio dujų bako talpa yra 60 litrų. Tačiau minėtoje degalinėje į jį Povilas S. supylė 63 litrus dujų.

Sugedo plūdė?

Įmonės "Jozita" direktorius Jonas Jokubauskas aiškino, kad techniškai iš tiesų į degalų baką pavyko sutalpinti daugiau degalų, nei nurodyta gamintojo rekomendacijose.

"Veikiausiai taip nutiko dėl sugedusios degalų pumpavimo atjungimo plūdės. Jei yra slėgių skirtumas arba plūdė yra užsikirtusi, į baką galima ir daugiau pripilti, nors šiaip dažniausiai užsipildo tik 85–90 proc. jo talpos. Manau, kad prisipylė aklinai, tai yra – pilnas bakas. Šimtas procentų, kad būtent taip nutiko", – tikino J.Jokubauskas.

Įmonės vadovas pripažino, kad neseniai sulaukė Lietuvos metrologijos inspekcijos tikrintojų.

"Jei matytume patį baką ir žinotume geometrinę jo talpą, tuomet būtų aišku. Geometrinė talpa yra gerokai didesnė, nei leidžia įpilti degalų bako gamintojas", – aiškino J.Jokubauskas.

Jaučia konkurentų kerštą

Pats įmonės vadovas pripažino, kad iš klientų skundų sulaukia, tačiau tikino, jog pavargo visiems aiškinti, kaip veikia degalų pylimo sistema ir kas yra automobilio degalų bakas.

"Ne pirmą kartą taip. Man net skaudu, kad įtarinėjama. Antai prieš metus Muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė benzovežį. Niekur jis nevažiavo, stovėjo degalinėje. Atvažiavo pareigūnai ir išsivarė jį su visu kroviniu, esą degalai negeri. O aš juos pirkau iš Mažeikiuose įsikūrusios įmonės", – pasakojo J.Jokubauskas.

Verslininkas įtaria, kad tapo konkurencinės kovos auka.

"Įdomu tai, kad tris mėnesius išlaikę benzovežį, jie jį grąžino nieko neradę. Dėl patirtos žalos padavėme valstybę į teismą. Bet iš ko gi atsiimsi, jei laimėsi? Tik iš tų pačių žmonių. Juk valstybės pinigai – visų mokesčių mokėtojų pinigai", – aiškino J.Jokubauskas.

Rado 3 proc. paklaidą

Paaiškėjo, kad iš tiesų Metrologijos inspekcijos darbuotojai šią degalinę tikrino liepos 7-ąją. Ir dėl tokios pačios situacijos, kurią dienraščiui nupasakojo Remigijus. Pasak inspekcijos atstovų, jie turėjo kliento skundą, todėl ir užsuko patikrinti. Tiesa, vienas vyras pasiskundė dėl jam įtarimą sukėlusio dujų kiekio, supilto į jo baką.

"Vienos iš dviejų čia esančių dujų kolonėlių užfiksuota daugiau nei 3 proc. paklaida, o kitoje – per 2 proc. Leidžiama paklaida yra vienas procentas. Dyzelino ir benzino kolonėlėse nerasta jokių nukrypimų", – aiškino Metrologijos inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkė Liudmila Vaitkuvienė.

Viena dujų kolonėlė buvo iš karto uždaryta, o degalinės darbuotojams nurodyta per parą pašalinti trūkumus.

"Tai nėra tokia didelė paklaida, kad susidarytų dešimtys litrų viršaus. O iš tiesų klientui vertėtų pasitikrinti savo automobilio baką. Jei jis turėtų sertifikatą, kad bakas yra metrologiškai patikrintas, techniškai tvarkingas, būtų daug paprasčiau", – tikino kita šio skyriaus darbuotoja Rima Liepinienė.

Skaičiuojant itin skrupulingai, pilant 100 litrų dujų, trys litrai nežinia kur išgaruodavo, juk buvo nustatyta 3 proc. kolonėlės įrangos paklaida.

Metrologijos inspekcijos tikrintojai į šią degalinę pasibeldė po ilgojo savaitgalio, per kurį važiuojantys į pajūrį atostogauti tysojo ilgiausiose eilėse prie degalų kolonėlių.

"O gal tai ir yra priežastis, gal didesnis degalų kiekis nei įprastai buvo pilamas, todėl sugedo kolonėlės įranga? Sunku spėti, kada tai nutiko. Bet iš tiesų žmonės patyrė nuostolių ir niekas neturi versti jų mokėti už tai, ko jie negavo. Paklaida buvo. Juk tai ne turgus. Turguje gali prašyti pinigų už daržovių krūvelę, o čia yra degalų kolonėlė, ji turi veikti tiksliai", – kalbėjo L.Vaitkuvienė.

Neturi, kuo matuoti

L.Vaitkuvienė tikino, kad Klaipėdos apskrityje esančios degalinės tikrinamos nuolat, o pažeidimų vis mažėja.

"Bėda ta, kad skundžiamasi tik žodžiu. Nė vienas klientas nepateikia dokumentų, įrodymų, automobilio įrangos dokumentų. Sulaukus skambučio nėra prasmės važiuot į degalinę. Mes ten tik plombas galime patikrinti. Dyzelino, benzino kolonėles galime tikrinti savo turima įranga. O štai dujų kolonėlėms mums tenka kviesti kolegas su etaloniniu skaitikliu iš Panevėžio arba Tauragės. Be pagrindo niekas negins mašinos per visą Lietuvą", – situaciją paaiškino specialistė.

L.Vaitkuvienė sakė, kad per metus sulaukiama 3–4 nusiskundimų dėl degalinių darbo.

"Tai reti atvejai. Ši degalinė, kuria skundžiasi klaipėdietis, mano galva, dažnai sulaukia skundų dėl konkurentų pavydo. Jie juk taiko tokias nuolaidas", – pridūrė L.Vaitkuvienė.

Tikrina ir kokybę

Kita valstybinė institucija, kuri tikrina degalų kokybę, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, neturi skundų dėl šios konkrečios degalinės, kuria nepatenkintas liko klaipėdietis.

"Degalines dažniausiai tikriname kartą per metus. Iš 42 atrinktų naftos produktų mėginių tik du neatitiko kokybės reikalavimų. Tai dyzelino bandiniai. Neatitiko drumstimosi temperatūra ir ribinė filtruojamumo temperatūra žiemos laikotarpiui", – aiškino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovė Vijoleta Budriuvienė.