-
Premjerė sako nenorinti socialinių tinklų cenzūros, bet pasigenda reakcijos į melagienas 4
„Vyksta diskusijų labai daug, įskaitant su socialinių tinklų vadovais, kurie teigia visada diskusijose, kad jie tarsi kovoja su tais negatyviais reiškiniais, bet, aišku, kiekvienas iš mūsų apie tai turi savo nuomonę. Todėl, kad matome, kaip kartais lengvai yra blokuojama bet kokia informacija, susijusi su karu Ukrainoje, kuri atskleidžia, tarkime, ar Rusijos žiaurybes, ar panašius dalykus, ir kaip kartais ilgai užtrunka, kol išnyksta informacija, kuri yra akivaizdus feikas (klastotė) ir kuri turėtų būti panaikinta labai greitai“, – sakė ji.
Taip premjerė komentavo dezinformacijos analizės centro Debunk.org pranešimus apie Baltijos šalyse ir Lenkijoje metų pradžioje prasidėjusią ir toliau plintančią dezinformacinę ataką, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus pasinaudojant žinomais visuomenės žmonėmis – nuo pramogų pasaulio atstovų iki sportininkų, politikų ir netgi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų.
I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad kalbama ne apie atvejus, kuomet kenkiama politikų ar kitų žinomų žmonių reputacijai, tačiau jais pasinaudojant bandoma daryti žalą socialinių tinklų vartotojams.
Melas nėra nuomonė, žmonių klaidinimas yra nusikaltimas.
„Viena vertus, nesinori, kad tai būtų cenzūra, nes cenzūroje dalis iš mūsų gyveno ir žino, kaip tai atrodo, kada yra redaguojamas turinys ir žmonėms neleidžiama pasakyti savo nuomonės, bet, kita vertus, melas nėra nuomonė, žmonių klaidinimas yra nusikaltimas, tarkime, ar kažkokių antisemitinių, ar homofobinių, ar kažkokių kitų išpuolių organizavimas per socialines platformas taip pat yra nusikaltimas“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, valstybėms reikės surasti „kažkokius kitokius sąveikos būdus“ su didžiosiomis socialinėmis platformomis. Ji pabrėžė, kad toks koordinavimas turėtų vykti ir per Europos Sąjungos institucijas.
„Manau, kad tai bus vienas iš labai svarbių klausimų ir Europos parlamento rinkimuose“, – sakė ji.
-
Didelio dėmesio sulaukusios grumtynės Kauno senamiestyje apnuogino cenzūros sugrįžimą 6
Kaip jau pranešta, vakar apie 18 val. pėsčiųjų salelėje ties Šv.Gertrūdos ir Šauklių gatvių sankryža ne juokais susigrūmė du vyrai. Ir netrukus vienas iš jų gulėjo paslikas ant grindinio. Iš pravažiuojančio automobilio tai užfiksavę ir portalui kauno.diena.lt pranešę bei įamžintus vaizdus atsiuntę asmenys susijaudinę teigė, kad užmuštas žmogus. Panašu, kad per eismo įvykį.
Galimai tokia išvada padaryta, išvydus į įvykio vietą sugūžėjusių policijos automobilių gausą.
Galiausiai vaizdo kamerų, kurių, anot Kauno policijos atstovės, šioje vietoje – gausu, įrašai bei kitų liudytojų pasakojimai portalui atskleidė, kad čia įvyko dviejų vyrų grumtynės, į kurias, jau paaiškėjus jų nugalėtojui, įsijungė ir, pirminiais duomenimis, pralaimėjusiojo antroji pusė. Ilgą laiką trypčiojusi šalia ant grindinio besiraičiojančių besigrumiančiųjų, galiausiai ji pati apspardė ant jos žmogaus sėdintį šios dvikovos nugalėtoją ir kelis kartus vožė jam per sprandą. O po to, greičiausiai, konstatavus, kad iš to – jokio efekto, puolė kažkam skambinti. Neatmetama, kad Bendrajam pagalbos centrui.
Tiesa, policija teigia, kad apie tai, kad šioje vietoje mušasi du vyrai, pirmiausiai pranešė kažkas iš pašalinių asmenų. O tuo metu, kai vyko šios grumtynės, pro šalį nenutrūkstamu srautu važiavo ir viešasis transportas su keleiviais, ir lengvieji automobiliai. Jau nekalbant apie per šią pėsčiųjų salelę ėjusius pėsčiuosius.
Į įvykio vietą atvykusi policija konstatavo, kad abu mušeikos, kaip ir tikėtasi, – neblaivūs. Abiem jiems nustatytas vidutinis girtumas. Gimusiam 1992 m. – 1,78 promilės. Gimusiam 1987 m. – 1,91 promilės.
Tačiau netrukus abu jie toliau traukė savo keliais, kur už artimiausio kampo vėl galėjo pratęsti nebaigtą santykių aiškinimąsi. Nes greitoji konstatavo, kad nė vieno iš jų vežti į gydymo įstaigą išsamesnei apžiūrai nereikia arba jie tokios pagalbos atsisakė. Nematė pagrindo sulaikyti mušeikų ir policija, pradėjusi po šio incidento ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Anot policijos atstovės, surinkus šio įvykio liudininkų kontaktinius duomenis bei nustačius mušeikų asmenybes ir įvertinus jų girtumą, šiems įteikti šaukimai atvykti į apklausą išsiblaivius.
R. Lukoševičiaus/BNS nuotr.
Nors policijos atstovė teigė, kad jos kolegos, vykę į šio incidento vietą, pirminę informaciją apie jį surinko, atsakyti į portalo klausimą – tai, kas gi čia įvyko, ji negalėjo. Ir tradiciškai siuntė pas ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią prokurorę. Tačiau ši pasiuntė portalo kauno.diena.lt atstovus dar toliau – į Panevėžį. Prokurorė teigė, kad, vyriausiojo prokuroro nurodymu, bendrauti su žiniasklaida ji gali tik per jų atstovą spaudai. Ir klausimus jam reikėtų pateikti raštu. Nors netrukus prisipažino, kad nežinanti, jog Kauno apygardos prokuratūra tokio atstovo šiuo metu neturi. O jį vaduoja Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė, žinoma, dirbanti Panevėžyje, kurios ji ir siūlė klausti, kas vyksta Kaune. O ši, gavusi iš portalo klausimus, turėtų skambinti į Kauną ir ieškoti galinčių į juos atsakyti vietinių pareigūnų.
Na, o, kol vyksta toks siuntinėjimas nuo eimošiaus pas keipošių, tradiciškai prisidengiant dideliu užimtumu galima ir nieko nedirbti.