Įtarė, kad tai chemikalai

"Klaipėda. 3 val. nakties. Pačiame miesto centre – Liepų gatvėje, prie K.Donelaičio skvero... Ką jie čia purškia?" – viešai klausė vaizdo įrašo autorė.

Įraše ne tik matyti, kokį debesį aplink save skleidžia lėtai judantis keistas automobilis, bet ir girdėti jo keliamas triukšmas.

Klaipėdiečiai kėlė įvairias versijas – net abejojo, kad medžiai ir šaligatviai purškiami vandeniu, esą gal naudojami kažkokie chemikalai.

Vienas pastebėjo, kad automobilis, užfiksuotas vaizdo įraše, veikia kažkaip ne taip, kaip turėtų.

Žmogus prisipažino, kad išmano, kaip turi dirbti toks įrenginys.

Erzelis – be reikalo

Be reikalo toks erzelis sukeltas. Tikrai niekas chemikalais nepurškia gatvių.

Pasirodo, kad gyventojai be reikalo kėlė nerimo bangą, niekas jokiais chemikalais Liepų gatvės liepų nepurškė. Tai savo darbą dirbo kelio paviršiaus valymo mašina.

Įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas paaiškino, kad automobilis vakuuminiu būdu valė gatves. Jis tai daro vandeniu sudrėkindamas kelio dangą.

"Matėme tą įrašą. Be reikalo toks erzelis sukeltas. Tikrai niekas chemikalais nepurškia gatvių. Paprastai tariant, vairuotojas padarė nedidelę klaidą. Tuo metu ant kelio pasitaikė lapų krūva. Vairuotojas sukėlė variklio apsukas, tačiau vanduo iki kelio dangos per lapus nepateko, o dulkės pakilo į viršų", – paaiškino I.Paliakas.

Paskui automobilį įraše iš tiesų matyti likęs šlapios kelio dangos ruožas.

"Jei nebūtų kliuvinio, tai yra lapų krūvos, kietosios dalelės ir visos dulkės būtų sudrėkintos ir susiurbtos į rezervuarus. Drėkinant kelią, dulkės, gatvių atliekos nekyla į viršų", – tvirtino I.Paliakas.

Tad gyventojai iš tiesų matė ne vandens dulksną, o dulkių debesį.

Naktimis – daugybė darbų

Į klausimą, kodėl specialioji mašina kėlė tokį triukšmą trečią nakties, I.Paliakas atsakė, kad didesnio nei įprastas automobilio triukšmas ši mašina neskleidžia.

"Gauname užduotis iš savivaldybės, kad miesto gatvės būtų nuvalytos, surinktos kietosios dalelės, ir mes šias užduotis privalome įvykdyti. Liepų gatvėje dieną yra intensyvus eismas, todėl tokius darbus tenka atlikti naktį. Senamiestyje naktį taip pat yra mažiau stovinčių automobilių, todėl ten eismas naktį taip pat yra laisvesnis", – patikino I.Paliakas.

I.Paliakas pastebėjo, jog gyventojų skundų pasitaiko tiek dėl nevalytų gatvių, tiek ir dėl to, kad jos valomos.

"Visaip yra blogai. Vienam džiugu, kad valo. Kitam – blogai, kad valo naktį. Trečiam nepatinka, kai mašinos dieną trukdo eismui. Nuomonių ir pozicijų labai daug", – pridūrė I.Paliakas.

Įmonės "Klaipėdos želdiniai" darbuotojams augalus laistyti irgi tenka naktimis. Kai dienomis kepina 30-ies laipsnių karštis, laistymas vidurdienį net pakenktų augalams.

Jį nuo 2022-ųjų lie­pos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus.

Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jo­naus­ko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia pa­vo­jin­ga me­džia­ga ke­li­nin­kai pernai iš­purš­kė pa­ke­les Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke.

„Dėl to vi­sos pa­ke­lės bu­vo nu­ru­da­vu­sios ir ūki­nin­kų lau­kams kliu­vo ši­to chemikalo po­vei­kio“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas apgailestavo, kad Lie­tu­vos ir Europos moks­li­nin­kai ne­spė­ja su­ras­ti nau­jų chemikalų.   

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS informavo, kad šiemet Lietuvoje nebuvo registruota naujų produktų su glifosatu, o iš viso jų įregistruota 25.

2020 metais buvo registruoti trys nauji tokie produktai, 2019 metais – šeši.

Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2023 metų. Tam pritarė ir Lietuva.

Tačiau R. Grigaitė BNS nurodė, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį.

„Tada bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne“, – sakė ji.   

Be kita ko, ES yra palikusi teisę valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori anksčiau taikyti glifosato naudojimo apribojimus.

Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo. 

Lilis šalies šiaurėje, Nantas pietuose, Grenoblis pietryčiuose ir Klermonas-Feranas vidurio Prancūzijoje prisijungė prie Paryžiaus ir įvedė pesticidų draudimą. Pesticidai uždrausti dėl būtinybės saugoti bioįvairovę ir visuomenės sveikatą.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įtariama, kad iš įmonės „Bordena“ į upelį tekėjo baltos spalvos vanduo.

„Šiuo metu upelyje vanduo yra švarus“, – BNS informavo I. Krikštopaitytė.

Įvykis užfiksuotas Ariogaloje, Žemaičių gatvėje.

„Penktadienį paimti vandens mėginiai tyrimui. Įtariama, kad buvo atsikratyta cheminėmis medžiagomis – klijais“, – BNS sakė I. Krikštopaitytė.

Ji sakė, kad šiuo metu į įvykio vietą yra išvykę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

„Dabar mes atliekame vidinį tikrinimą, daugiau duomenų neturime“, – BNS sakė įmonės „Bordena“ atstovas, atsisakęs nurodyti vardą ir pavardę. 

Vis dėlto Prancūzijos maisto, aplinkos ir profesinės sveikatos bei saugumo agentūra (ANSES) pabrėžė, kad jokių medicinos tyrimų, įrodančių vienkartinėse sauskelnėse rastų medžiagų neigiamą poveikį sveikatai, nebuvo atlikta.

Tačiau „negalime atmesti tokio pavojaus..., nes užregistravome kelias medžiagas, kurių kiekis viršija nepavojingas normas“, – naujienų agentūrai AFP sakė ANSES direktoriaus pavaduotojas Gerard'as Lasfarguesas (Žeraras Lefargesas).

Tyrime minimos cheminės medžiagos yra dviejų rūšių dirbtinės kvapiosios medžiagos ir kiti sudėtingi aromatizuojantys produktai, išgaunami iš naftos ir pavojų sveikatai galinčių sukelti dioksinų.

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį surengė susitikimą su sauskelnių gamintojais ir nurodė jiems per 15 dienų pašalinti ANSES įvardintas medžiagas iš vaikams skirtų produktų.

„Noriu nuraminti tėvus: ANSES sako, kad tiesioginio pavojaus mūsų vaikų sveikatai nėra“, – patikino sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn (Anjes Buzin) po susitikimo.

„Žinoma, kad turime ir toliau naudoti sauskelnes savo kūdikiams. Mes tai darome mažiausiai 50 metų“, – pridūrė ji.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad ANSES tyrime kalbama apie galimą „pavojų vaikų sveikatai per ilgą laiką“ susiduriant su šiomis medžiagomis.

„Todėl apsidrausdami norime apsaugoti mūsų vaikus nuo galimo poveikio“, – sakė A. Buzyn, dalyvavusi susitikime drauge su ekonomikos ir aplinkos ministrais.

Trečiadienį paskelbtame pranešime rinkos lyderė bendrovė „Pampers“, priklausanti JAV plataus vartojimo prekių milžinei „Procter & Gamble“, pareiškė, kad jos gaminamos sauskelnės yra „saugios ir visada tokios buvo“.

ANSES laboratorijoje dirbantys mokslininkai ištyrė 23 rūšių sauskelnes, imituodami natūralias sąlygas, lyg jas dėvėtų vaikai.  Pasak jų, toks bandymas buvo pirmasis pasaulyje.

„Apskaičiavome įsigeriančių (chemikalų) kiekį, paskaičiavome jį pagal vienų sauskelnių dėvėjimo laiką, pagal per dieną sunaudojamų sauskelnių skaičių vaikams per trejus metus. Tada palyginome šiuos rezultatus su toksikologiniais reikalavimais“, – sakė G. Lasfarguesas.

Pasak ANSES vadovo, Prancūzijoje vienam mažyliui per gyvenimą prireikia vidutiniškai 3,8-4,8 tūkst. sauskelnių. Tačiau pavojų sveikatai galinčių sukelti cheminių medžiagų galima rasti net ir tuose produktuose, kurie žymimi kaip draugiški aplinkai, perspėjo G. Lasfarguesas.

Nelaimė nutiko prieš kelias savaites, lapkričio 17-osios rytą, 8 val. Radviliškyje, Puškino gatvėje, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depe, skelbia policija.

43 metų vyras darbovietės patalpose rasto butelį su užrašu „Coca-Cola“ ir išgėrė jame buvusio skysčio.

Nukentėjusysis dėl apsinuodijimo chemikalais tebegydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyriuje.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, pranešimas apie incidentą Breslaujos gatvėje esančiame pastate gautas 15.51 val.

Pranešta, kad laboratorijoje jaučiasi dujų kvapas, išsiliejo nenustatytos kilmės skystis.

Grandis su cheminiais kostiumais atliko matavimus radiacinės ir cheminės žvalgybos prietaisais, radiacinis fonas pastato viduje ir išorėje nebuvo pakitęs, pastato viduje buvo padidėjusi lakiųjų medžiagų koncentracija.

Iš instituto pastato evakuoti žmonės, įvykio vietoje dirbo ugniagesių štabo ir cheminio gelbėjimo automobiliai.

Neutralizuota priekaboje ir ant grindų išsiliejusi lengvoji alyva, atidarius pagrindinius vartus ir šonines duris išvėdinta patalpa.

Informacijos apie nukentėjusius žmones ugniagesiai neturi.

Lietuvos energetikos instituto veiklos sritys – technologijos, fizinių ir socialinių mokslų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla.

Bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktoriaus laikinasis pavaduotojas Gintautas Jankauskas BNS sakė, jog bendrovė keičia vandenį rezervuare, o kol atliekami tyrimai dėl antrinių chloro produktų koncentracijos, siūlo vandens nenaudoti maistui vaikams, besilaukiančioms moterims.

„Atsitiko nedidelė avarija, mes vis dar kovojam dėl bestuburių, ir buvo plaunamas, chloruojamas filtras. Nesuveikė hidraulinė sklendė ir dalis chloruoto vandens pateko į rezervuarą, iš kur vanduo tiekiamas miestui“, – apie avariją pasakojo G. Jankauskas.

Anot jo, bendrovės laboratorija patikrino ir chloro likučių vandenyje nerado, tačiau dėl antrinių produktų vanduo turi blogą kvapą ir skonį. Vanduo tikrinamas Vilniuje.

„Antrinių chloro produktų pateko į rezervuarą. Jų yra leistina 200 mg litre, dabar mes tą vandenį išvežėme į Vilnių, kol negausime duomenų, nerekomenduojame gerti mažiems vaikams, nėščioms moterims“, – sakė bendrovės atstovas.

„Mūsų laboratorija nustatė, kad chloro likučių vandenyje nėra, yra tik iš antrinių produktų susidaręs blogas kvapas ir skonis. Praustis, plauti grindis tikrai niekuo nekenkia, pvz., pietinėse valstybėse toks vanduo normalus, kai yra chloro kvapas“, – kalbėjo G. Jankauskas.

„Mes tikimės, kad leistinos normos neviršysime, bet Vilnius pasakys tiksliai. Mes patikrinome, kad nėra chloro, bet antrinių produktų mes jau nesugebame nustatyti, čia reikia rimtesnės laboratorijos“, – tvirtino „Sūduvos vandenų“ atstovas.

Pasak jo, iš užteršto rezervuaro vanduo teikiamas rytinei miesto pusei, daugiausiai individualiems namams, maždaug ketvirtadaliui Marijampolės gyventojų.

G. Jankauskas tvirtino, kad padarinius tikimasi likviduoti iki penktadienio, o vandens kokybės pagerėjimą žada ketvirtadienį.

„Sunku pasakyti (kada bus likviduoti padariniai – BNS), tikimės iki penktadienio, o dabar keičiam vandenį, pumpuojam, išleidžiam, plaunam rezervuarą, tikimės, kad rytoj bus žymus pagerėjimas“, – aiškino laikinasis pavaduotojas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad irgi organizuos geriamojo vandens tyrimus, kurių atsakymai turėtų būti kitą savaitę. Kadangi nėra aišku, kas galėjo sukelti nemalonų geriamojo vandens kvapą, centro specialistai nerekomenduoja tokio vandens gerti ar naudoti maisto ruošai.

Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bajoras teigė, jog dėl avarijos savivaldybėje surengtas pasitarimas.

„Kadangi anksčiau pas mus rasta lervų, kurias sunkiai identifikavo, Klaipėdos institutas tiria, iš kur jos atsirado, kaip su jomis kovoti, buvo dezinfekuojamas vienas filtras, atrodo, vakar vakare, ir pateko filtro valymo chemikalų į vandenį“, – BNS sakė A. Bajoras.

Balandžio viduryje paskelbta, kad Marijampolės miesto gyventojams bendrovės „Sūduvos vandenys“ tiekiamame geriamajame vandenyje pastebėta bestuburių lervų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai balandį rekomendavo miesto gyventojams, kuriems vandenį tiekia „Sūduvos vandenys“, vartoti jį tik virintą iki atskiro Marijampolės savivaldybės pranešimo.

Lervų židinys – viena iš „Sūduvos vandenų“ vandenviečių, į kurią, kaip manoma, parazitai pateko dėl nesandarumo.

„Sūduvos vandenys“ tuomet informavo, kad su lervomis kovojama atliekant viešai tiekiamo vandens tinklų valymą – plaunant vandentiekio tinklus ir chloru dezinfekuojant vandenį.