-
Trys Vilniaus apskrities baseinai kelia pavojų: galima apsinuodyti chloru
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento specialistai, apklausę beveik 70 Vilniaus apskrities baseinų, įskaitant ir įrengtus sporto klubuose, gydymo įstaigose, kai kuriuose viešbučiuose, konstatavo, kad trijuose iš jų teoriškai galėtų pasikartoti nelaimė, rugsėjo pabaigoje įvykusi Žirmūnuose. Tuomet Vilniaus moksleivių sveikatos centro baseine chloru apsinuodijo du mažamečiai ir vienas suaugęs asmuo.
„Trys baseinai atsakė, kad neturi tokios automatinio chloro dozavimo stabdymo įrangos, kiti patvirtino, kad chloras užblokuojamas. Nors teisės aktai nereikalauja to, bet yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos. Visiems, kurie įrangos neturi, rekomenduosime įsirengti“, – BNS sakė departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Anot jos, baseinų kol kas nuspręsta neįvardinti, specialistė taip pat patikino, kad tai nėra sporto klubų ar kiti baseinai, kur lankosi daug žmonių.
Anot jos, tokia įranga nėra brangi, ją įdiegti nėra sudėtinga – praėjus kelioms dienoms po nelaimės tai padarė ir minėtas Žirmūnų baseinas, jam specialistai pretenzijų nebeturi.
„Buvo pažeidimų, kad savaitgaliais buvo per maža chloro koncentracijos kontrolė, bet jie iškart viską susitvarkė, atlikome daugiau vandens kokybės tyrimų, viskas yra tvarkoje“, – teigė ji.
Kaip skelbė policija, dėl per didelės chloro koncentracijos į ligoninę buvo paguldyti 2012 ir 2013 metais gimę vaikai, vėliau medikams pristatytas ir 1963 metais gimęs iš baseino vaikus traukęs vyras.
Įstaigos direktorius Vytautas Janušaitis BNS tuomet tvirtino, kad jie galėjo apsinuodyti sustojus siurbliui ir į baseiną įrangai išmetus vamzdžiuose susikaupusį chlorą.
A. Razmienė taip pat patvirtino, kad policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įvykio – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų pareigūnai paprašė perduoti surinktą medžiagą.
-
Skandalo Vilniuje atsargiai: trečdalis Kauno baseinų – nesaugūs? 15
Į klausimus portalui kauno.diena.lt atsakė NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Violeta Lapelienė ir Vaida Urbonė.
– Kaip vertinate saugumą Kauno baseinuose?
– Baseinų vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos normos reikalavimais. NVSC baseinų veiklai išduoda leidimus-higienos pasus.
– Kuo lankytojai rizikuoja lankydamiesi ir naudodamiesi prastai prižiūrimo baseino paslaugomis?
– Baseinų vandens kokybė priklauso nuo lankytojų higienos įgūdžių. Todėl baseino vandenyje gali būti įvairių ligų sukėlėjų (yra galimybė užsikrėsti infekcinėmis žarnyno ligomis ir kt.) Dėl blogai prižiūrimų (valomų ar dezinfekuojamų) patalpų atsiranda galimybė užsikrėsti kojų ir nagų grybeliu. Taip pat, dėl neteisingai parinktų vandens dezinfekcijai naudojamų priemonių bei jų koncentracijos ar techninių nesklandumų sugedus įrangai galimas apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis.
Baseino reiktų vengti, jei lankantis jame pajuntate akių, odos ir kvėpavimo takų dirginimą, pastebite vandens drumstumą, patalpų nešvarą, netvarką.
– Kaip dažnai tikrinami viešieji baseinai? Į ką tikrinimo metu atkreipiamas dėmesys? Kas konkrečiai tikrinama?
– NVSC nuolat vykdo periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę bei gavus gyventojų nusiskundimus. Baseinų periodinės (planinės) visuomenės sveikatos saugos kontrolės dažnis priklauso nuo nustatytos rizikos – vertinama veiklos rizika ir buvusių periodinės ir operatyviosios kontrolių rezultatai.
Periodinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma vadovaujantis klausimynais. Operatyvios kontrolės metu yra vertinama skunde pateikta informacija.
– Ar dažnai randama pažeidimų? Kokie dažniausi pažeidimai? Kokia šių pažeidimų reikšmė kalbant apie lankytojų saugumą?
– Per šiuos metus buvo patikrinta dešimt baseinų, iš kurių 30 proc. buvo nustatyti pažeidimai: tyrimų matavimų rezultatai neatitiko teisės aktų reikalavimų, savalaikiai neatliekami teisės aktuose reglamentuoti tyrimai ir matavimai, nepildomas baseinų įrangos priežiūros ir profilaktinių patikrinimų darbų registracijos žurnalas.
– Kurie konkrečiai Kauno baseinai tikrinami?
– Tikrinami visi Kaune veiklą vykdantys baseinai, turintys leidimą-higienos pasą, bei vadovaujantis NVSC direktoriaus patvirtintu periodinės tiesioginės valstybinės visuomenės Sveikatos saugos kontrolės planu.
– Kaip patartumėte lankytojams įvertinti, ar baseine bus pakankamai saugu? Kokie dalykai gali išduoti, kad baseino bent tąkart reikėtų vengti?
– Baseino paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą, su paslauga susijusią galimą riziką vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, saugaus vartotojų elgesio taisykles (informaciją apie alkoholio vartojimą, vaikų priežiūrą, elgesį vandenyje ir šalia jo, paslaugų vartotojų sveikatos būkles, kurioms esant maudytis nerekomenduojama ir pan.), vidaus tvarkos taisykles.
Informacija vartotojui turi būti suteikta prieš paslaugų vartotojui įsigyjant paslaugas (sudarant paslaugų teikimo sutartį).
Baseino paslaugų teikėjo parengtos vidaus tvarkos taisyklės skelbiamos gerai paslaugų vartotojui matomoje paslaugų teikimo vietoje. Informacija apie baseino vandens ir patalpos, kurioje įrengtas baseinas, temperatūrą turi būti pateikta viešai.
Prie baseino turi būti įspėjamieji ženklai, draudžiantys šokinėti į vandenį tose baseino vietose, kur baseino gylis mažesnis nei 1,8 m. Persirengimo ir baseino patalpose paslaugų vartotojams gerai matomoje vietoje turi būti iškabinti ženklai, kviečiantys paslaugų vartotojus nusiprausti duše prieš naudojantis baseinu. Baseino reiktų vengti, jei lankantis jame pajuntate akių, odos ir kvėpavimo takų dirginimą, pastebite vandens drumstumą, patalpų nešvarą, netvarką.
– Ką daryti manant, kad baseine yra nesaugu?
– Kilus įtarimams dėl baseinų saugos vartotojai gali kreiptis į baseino administraciją bei į NVSC.
– Ar po Vilniaus įvykių Kaune jau vykdytas ar numatytas neplaninis patikrinimas? Gal kaip nors bus keičiama sąlygų baseinuose kontrolė?
– Šiuo metu apie numatytus neplaninius patikrinimus informacijos pateikti negalime.
-
Ramina: cheminio pavojaus Kaune nebėra 2
Kauno miesto savivaldybės atstovai patikino, kad grėsmę kėlęs 700 litrų talpos indas su chloro garų likučiais šiandien bus išvežtas. Anksčiau jį išgabenti esą buvo pavojinga.
Nuo praėjusios savaitės konteineryje su vandeniu mirkusi statinė bus utilizuota. Savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Griškonis ramina, kad indas su pavojingais garais nebekelia jokio pavojaus.
Tiesa, netoli specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlusio radinio augantys berželiai – nugeltę kaip rudenį. Specialistai aiškina, kad tai – dėl pliūptelėjusio chloro garų debesies.
Portalas kaunodiena.lt rašė, kad incidentas įvyko gegužės 7-osios popietę Taikos pr., kur traktorininkas stumdė žemes. Cheminės medžiagos pasklido, kuomet traktorius atkasė ir užkliudė talpą, iš kurios ėmė tekėti gelsvos spalvos chemikalai ir pasklido aitrus kvapas.
Iš aplinkinės teritorijos buvo evakuota apie 100 žmonių. Blogai pasijuto ir arčiausiai garuojančio skysčio buvęs „Autokaustos“ darbininkas. Vyras pasiskundė, kad jam sunku kvėpuoti, ir jis buvo nuvežtas į ligoninę.
Pažeistas indas buvo hermetizuotas, sustabdytas cheminės medžiagos nutekėjimas, po to, pasitelkus papildomą techniką, atvežtas transportavimo konteineris ir į jį perkeltas rastasis indas, surinktas galimai užterštas gruntas. Pavojinga teritorija buvo aptverta nuo pat incidento pradžios. Dėl to kilo nepatogumų šalia esančioms įmonėms.
„Tai nesuprantama biurokratija. Kodėl per tiek dienų nieko nedaroma? Patiriame labai daug nepatogumų, gal šešioms įmonėms užblokuotas privažiavimas į jų teritorijas“, – piktinosi netoliese veikiančios bendrovės „Petrašiūnų autoservisas“ atstovas Kęstutis.
Tačiau specialistai tikino, kad konteinerio su pavojinga talpa nebuvo galima judinti. Ugniagesiai-gelbėtojai, hermetizavę pavojingą talpą ir ją patalpinę į specialų konteinerį, tą talpą vėl praardė ir užpylė vandeniu. Tokiu būdu buvo pasiekta, kad chloras negaruotų.
Šeštadienį gelbėtojai dar papildomai konteinerį papildė vandeniu, nes dalis jo subėgo į statinę. „Šiandien įsitikinome, kad jokių pavojingų reakcijų konteineryje nevyksta ir vandenį su talpa saugu išvežti, – paaiškino Civilinės saugos skyriaus specialistas V.Griškonis. – Jei statinėje chloro būtų buvę daug, tai vandenyje būtų didelė druskos rūgšties koncentracija ir, suprantama, būtų žymiai pavojingiau“.
Neabejojama, kad talpa su chloru – sovietinių laikų palikimas. Spėjama, kad ji nelegaliai užkasta siekiant atsikratyti pavojingo turinio ir išvengiant papildomų utilizavimo mokesčių.
Likvidavimo darbus ketinama pradėti šiandien po pietų. Taip pat bus surinkta apie 1 kub. metrą grunto, kuris buvo užterštas užkliudžius statinę. Gamtai padaryti nuostoliai tebeskaičiuojami.
„Nukentėjo ir du beržai, gali būti, kad jie dar atsigaus. Bet aplinkoje neliko kenksmingų medžiagų“, – tikino Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.
Manoma, kad pavojingai garuojančio chloro neutralizavimas ir talpos likvidavimas Kauno miesto savivaldybei gali atsieiti kelias dešimtis tūkstančių eurų.