E. Morricone garso takeliai vesternams, kriminalinėms, psichologinėms dramoms tapo kino muzikos klasika, šiandien vis dažniau skambanti koncertų salėse. „Laukiniai vakarai“, pražūtinga, sulaikanti kvapą būtis ir ilgesinga ar net banaliai skambanti E. Morricone muzika iškyla kaip galinga gyvenimo epopėja, pasakojanti spalvingas gyvenimo istorijas apie misijas, gerus ir blogus, saują dolerių, neliečiamuosius, jauną kaubojų – Nieką, Sicilijos klaną ir kt. E. Morricone gyvenimas ir karjera truko septynis dešimtmečius, per kuriuos kompozitorius sukūrė daugiau nei 500 partitūrų filmams, televizijos serialams, įvairioms žiniasklaidos priemonėms.

Organizatorių nuotr. 

Pirmaisiais savo karjeros metais kompozitorius E. Morricone dirbo aranžuotoju Italijos radijo stotyse ir dirigentu, vėliau pradėjo dirbti su režisieriumi Sergio Leone ir ši kūrybinė bendrystė kompozitoriui pelnė tarptautinį pripažinimą bei įtvirtino jo vietą kino istorijoje. Taip gimė pirmasis žymiosios „dolerių“ trilogijos filmas „Sauja dolerių“ (Per un pugno di dollari, 1964), kiti du – „Keletu dolerių daugiau“ (Per qualche dollaro in più, 1965) ir „Geras, blogas ir bjaurus“ (Il buono, il brutto, il cattivo, 1966). Šie filmai sukėlė revoliuciją vesterno žanre, o novatoriškos ir atmosferos E. Morricone partitūros tapo „spagečių vesterno“ sinonimu, su paprastomis, tačiau ryškiomis melodijomis, vokalizavimu, švilpavimu ar netradicinių instrumentų naudojimu. E. Morricone talentas paskatino jį bendradarbiauti ir su kitais žinomais režisieriais. Jis kūrė įvairių žanrų filmams, įskaitant kriminalines dramas, pvz.: „Neliečiamieji“ (The Untouchables, 1987), romantiškas dramas, tokias kaip „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ (Cinema Paradiso, 1988) ar didingus istorinius epus, kuriam būtų galima priskirti filmą „Misija“ (The Mission, 1986).

E. Morricone indėlis į muzikos ir kino pasaulį buvo įvertintas daugybe apdovanojimų ir pagyrimų. Keletas iš beveik penkių dešimčių įvertinimų: Garbės „Oskaras“ (2007), „Grammy“ apdovanojimas, Venecijos bienalės „Auksinis liūtas“ už visą kūrybą (2010) ir 2019 metais kardinolo Gianfranco Ravasi, įteiktas auksinis popiežiaus Pranciškaus pontifikato medalis už kūrybinį indėlį. Nepaisant to, kad E. Morricone yra vienas garsiausių visų laikų kino kompozitorių, pirmas „Oskaras“ už geriausią originalų filmą E. Morricone buvo įteiktas už Quentino Tarantino filmą „Grėsmingasis Aštuonetas“ (The Hateful Eight, 2015) tik 2016 m. Tai buvo nuostaba ir sutrikimas kino ir muzikos pasaulio bendruomenei, žinant kompozitoriaus ankstesnių darbų poveikį ir populiarumą.

Marija Arutiunova. Organizatorių nuotr. 

Pats kompozitorius yra prisipažinęs, kad nebuvo didelis vakarietiškų filmų gerbėjas, o tai ironiška, nes būtent su jais siejamos garsiausios E. Morricone kompozicijos. Kartą jis pareiškė, kad priėmė pasiūlymus kurti vakarietiškus filmus, nes jie leido jam eksperimentuoti. E. Morricone buvo žinomas dėl savo netradicinių ir eksperimentinių metodų, leidžiančių sukurti savo muzikinėms kompozicijoms reikalingus garsus. Pavyzdžiui, jis dažnai naudojo kasdienius daiktus, tokius kaip alaus buteliai, švilpimas, gyvūnų triukšmas. Kompozitoriaus noras peržengti tradicinių instrumentų ir technikų ribas rodo jo novatorišką požiūrį į muziką. Be kino muzikos E. Morricone sukūrė apie šimtą klasikinės muzikos kūrinių, įskaitant solo, kamerinius ir simfoninius kūrinius. Kompozitorius E. Morricone neslėpė, kad visą gyvenimą buvo tikėjimo žmogus. Ne viename interviu E. Morricone tvirtino, kad sakralios muzikos gijas galima atrasti visuose jo kūriniuose, įkūnijančiuose šiuolaikinę kultūrą. Jo muzikinės partitūros auditoriją nukreipia į skirtingus laikus ir aplinkas, žadina vaizduotę ir stiprina pasakojimą.

„E. Morricone kūriniai įkvėpė daugelį muzikantų, o jo įtaka muzikos industrijai yra milžiniška. Užburiančios E. Morricone melodijos žavi ne tik tą vyresnę kartą, kuri matė ir augo su filmais bei jo muzika. Vis jaunesnės kartos atsigręžia į E. Morricone melodijas, stipriau įtvirtindami kompozitorių kaip didį visų laikų muzikos Maestro. Šiemet kompozitoriui būtų sukakę 95 metai, tačiau ne data atvedė mus prie E. Morricone muzikos koncerto, o melodijos iš kino filmų, kuriose girdime daug gyvenimų ir emocionaliai skambančio turinio. Programos premjera jau greitai, tačiau mums norėtųsi, kad E. Morricone muzika mus lydėtų dar mažiausiai penkis metus – iki kompozitoriaus šimtmečio“, – vizionieriškus planus atskleidė koncerto organizatorius – KĮ „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius. 

Į matytas ir išgyventas kino teatruose E. Morricone muzikos keliones Kauno valstybinėje filharmonijoje šių metų gruodžio 20 d. kviečia Marija Arutiunova (sopranas), Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys), dirigentas Jonas Janulevičius, vizualizacijų autorius Karolis Bratkauskas.

Sovietiniais metais Kalantos pavardė buvo užspausta mūsų lūpų šnabždesiuose, tačiau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta drąsiai ir garsiai kalbėti apie okupacinio laiko piktžaizdes, o R. Kalanta tapo laisvės šaukliu ir pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

2022 metais sukanka 50 metų, kai netekome R. Kalantos. Atrodo, kad tai didžiulė praraja tarp mūsų esamo ir buvusio laiko. Tačiau dabartiniai karo įvykiai Ukrainoje šaukte šaukia apie čia pat esamas grėsmes, kurios dramatiškai keičia žmonių likimus, o viską aplink griaunančios brutalios jėgos pasiryžusios suvaržyti mūsų laisvę, apriboti, žmogų paversti vienos ideologijos ar nuomonės sraigteliu.

„Šiemet Romo Kalantos atminimą įprasminsime įspūdingo turinio programa, kurią brandinome keturis metus“ – renginio užsklandą praskleidžia programos „Made in Kaunas“ organizatorius, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius. Kauno bigbendas (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis) kartu su Valstybiniu choru „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas) kauniečius ir svečius pasitiks lietuviško roko programa, kuria, septinto dešimtmečio pabaigoje–aštunto dešimtmečio pradžioje, skambėjo maištaujantis ir šviežios muzikos gūsio ištroškęs jaunimas.

Kauno bigbendas / M. Zinkevičiaus nuotr.

„Aitvarai“, „Kertukai“ „Gintarėliai“, „Eglutės“, „Vaizbūnai“ – tai tik keletas žymių to laikotarpio grupių, kurių dainos skambės programoje. Prieš pusę šimtmečio, įskėlę kaitrią lietuviško roko ugnį septinto dešimtmečio pabaigoje–aštunto dešimtmečio pradžioje bigbyto ansamblių muzikantai laisvalaikius leido repetuojant rūsiuose, garažuose, gaudydami kiekvieną muzikinę naujieną iš Liuksemburgo radijo stoties, nelegaliu būdu gaunamų plokštelių ir sekdami hipių gyvenimo būdo maršrutais (džinsai, ilgi plaukai, tranzavimas). Tai buvo laikas, kuriame lietuviško roko pradininkai tikėjo savo dievais ir dievaičiais – Jimiu Hendrixu, grupėmis „The Doors“, „Deep Purple“, „Led Zeppelin“ ir ypač – „The Beatles“. Bitlomanijos pasėtas grūdas plito ir augo kartu su muzikos dvasia ir gaivališkais roko ritmais, atvesdami iki lietuviško bigbyto ir jų sukurtų dainų, šiandien tapusių būtojo laiko hitais.

Naujos muzikos troškimas visiems reiškė langą į laisvę, kurį anuomet pravėrė jaunimas. Šiandien – jau kitais tembrais, kitais sprendimais atidaromas praeities langas, įtraukiantis ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bigbyto dainų. Atidaromas nesiekiant atkartoti skambesio, tačiau norint priminti ir prisiminti buvusį laiką. Programos pavadinimas gimė iš legendomis apaugusių pasakojimų, kaip daugelį instrumentų reikėdavo pasidaryti ar pasitobulinti savo jėgomis, nes instrumentai, kuriais grojo užsienio atlikėjai to meto jaunimui buvo nepasiekiama svajonė.

Lietuvių disidento R. Kalantos 50-mečiui skirta programa „Made in Kaunas“ pirmą kartą skambės gegužės 13 d. 21 val. Laisvės alėjoje, Muzikinio teatro sodelyje. Šios programos aranžuotes chorui parengė kompozitorė Zita Bružaitė, bigbendui – Jievaras Jasinskis, vaizdo projekcijų autorius – Karolis Bratkauskas. Koncertui diriguos Artūras Dambrauskas, o hipių laikų emocija dalinsis aktorius Andrius Žiurauskas.

Organizatoriai kviečia kartu dainuoti laisvę, jaunystę ir trumpam pabūti poetiškais „gėlių vaikais“.

„Vilnius“ – vienas ryškiausių, brandžiausių profesionalių chorų Lietuvoje – mini 50-ties metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Kolektyvas plėtoja prasmingą Lietuvos kultūrai veiklą, populiarina įvairių žanrų ir formų sakralinę muziką, inicijuoja ir pristato naujų kūrinių premjeras, puoselėja nacionalinę chorinę muziką taip tiesdamas naujus kultūrinius tiltus.

Pirmoje koncerto dalyje melomanus intriguos V. Miškinio „Neišeik, saulala“, kuri įamžina lietuvių tautosakos dvasią ir kalbą. Kompozitoriaus V. Augustino itin subtilus ir meistriškas kūrinys „Great Art Thou, O Lord“, išsiskleidžiantis lyg gėlės žiedas, nepaliks abejingų. Pirmąją dalį baigs įstabaus grožio, giedros lyrikos ir skaidrios faktūros D. Zakaro ,,Magnificat“.

Antrojoje renginio dalyje populiaraus kompozitoriaus L. Rimšos „Džiazo mišių“ pasaulinė premjera, skirta choro ,,Vilnius“ kūrybinei sukakčiai. Tai penkių dalių (Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei) sakralinis ciklas mišriam chorui ir bigbendui. Mintis sukurti modernias lietuviškas mišias, derinant klasikinius pradmenis su novatorišku požiūriu į šį žanrą, kilo jau seniai, ji brandinta ir gludinta daugiau nei metus. Kompozitorius kūrinyje aktualizuoja sakralines tradicines mišias šiuolaikinėmis priemonėmis, reljefiškomis melodijomis, harmonija ir ritmingai veržliais vingiais.

Pasitelkus profesionalius kolektyvus, jubiliejinio koncerto programoje bus siekiama pademonstruoti skirtingų muzikinių formų sintezę. Valstybiniam chorui ,,Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) talkins operos solistai Eugenijus Chrebtovas bei Aistė Pilibavičiūtė, Lietuvos kamerinis orkestras (muzikos direktorius ir dirigentas Sergej Krylov) bei Lithuanian JJazz Ensemble (vadovai Jievaras Jasinskis, Liutauras Janušaitis). Dirigentas Artūras Dambrauskas. Renginio režisierius Dalius Abaris. Koncertą ves Gerūta Griniūtė.

Spalio 15 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Valstybinis choras „Vilnius” savo 50-ąjį jubiliejų pažymės įspūdingu koncertu „Nakties rapsodija“, kuriame nuskambės ir L. Rimšos „Džiazo mišių“ pasaulinė premjera.

Birželio 1 d. 17 val. ant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų choras „Vilnius“ atliks naujai aranžuotus visų pamėgtus kūrinius Lietuvai. Nuskambės K. Mašanausko, L. Vilkončiaus, G. Abariaus, R. Paulausko ir R. Radzevičiaus kūryba. Šių kūrinių naujosios aranžuotės buvo specialiai parengtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui.

Koncertas ypatingas ir tuo, kad po ilgo laiko choro dainininkai susirinks ne nuotoliniu būdu, o gyvai. Atlikėjai, nors ir laikydamiesi saugaus atstumo, labiausiai yra išsiilgę koncertų ir dainuoti publikai gyvai.

XIX amžiaus pradžioje gyvenusio italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti „Don Pasquale“ laikoma viena iš ryškiausių komiškosios operos pavyzdžių. „Don Pasquale“ veiksmas vyksta Romoje ir trunka vos vieną dieną – tai gana retas atvejis operinėje muzikoje.

Opera prasideda klasikine „Romeo ir Džiuljetos“ siužeto užuomazga: jaunuolis Ernesto įsimyli nuostabaus grožio, tačiau neturtingą merginą Noriną. Ernesto dėdė Don Pasquale nori jaunuolį apvesdinti su jo luomo ir, žinoma, turtinga moterimi. Don Pasquale dairosi žmonos ir sau: kad galėtų susilaukti palikuonio ir taip atkirstų Ernesto nuo paveldėjimo teisės. Jis jau turi ir kandidatę į nuotakas: savo gydytojo Malatestos seserį Sofroniją. Tiesa, daktaras turi savų planų: jis nori padėti Ernesto susituokti su Norina.

Sulaukęs Don Pasquale pritarimo vedyboms, gydytojas imasi veiksmų: suradęs apsimetėlį notarą santuokai patvirtinti, Malatesta Pasquale „pakiša“ tą pačią Noriną, kuri pristatoma kaip gydytojo sesuo. Apsimetėlis notaras patvirtina santuoką ir laimingi jaunieji grįžta į Don Pasquale namus, kur apsimetėlė Sofronija apverčia Pasquale gyvenimą aukštyn kojom: nusamdo daugybę naujų tarnų, ima pirkti galybę naujų daiktų ir visais kitais įmanomais būdais švaisto dono turtus.

Nenuostabu, kad sužinojęs apie tikrąją savo „žmonos“ tapatybę ir santuokos netikrumą, Don Pasquale nesupyksta, o nuoširdžiai apsidžiaugia. Ir jau nebeprieštarauja savo sūnėno santuokai su Norina.

Žymiąją neapoliečio Gaetano Donizetti komediją „Don Pasquale“ režisavęs britas Christopheris Cowellas apie chorą „Vilnius“ teigė, kad per 40 metų jo dirbtų su opera, nėra girdėjęs, kad publika plotų po pačios pirmos choro partijos, kuri tetrunka kiek mažiau nei dvi minutes. Režisierius taip pat žavėjosi choro profesionalumu ir teigė tikįs, kad tai ne paskutinis kartas dirbant kartu.

Don Pasquale parodytas „Spira“ kultūros namuose sausio 5 ir sausio 6 dienomis. Operą režisavo C. Cowellas. Jonkoplingo simfoniniam orkestrui ir chorui „Vilnius“ dirigavo Christianas von Gehrenas. Solistai: Sorinas Calibanas (Don Pasquale), Letitia Vitelaru (Norina), Leonardo Ferrando (Ernesto), James Mcoran Campbell (Malatesta), Johnas Saxas (notaras).

Valstybinis choras „Vilnius“ 2020 m. sausio mėnesį vyks į gastroles Vokietijoje, o rudenį išvykos numatomos į Latviją, Estiją bei Kaliningradą.

Prie dirigento pulto stos net trys dirigentai – Latvijos J.Vytuolio muzikos akademijos profesorius, dirigentas Janis Purinš, anksčiau  minėtos B.Jonušo muzikos mokyklos kolektyvo vadovas, mokytojas ekspertas Rimantas Valančauskas bei choro "Vilnius" dirigentas Giedrius Pavilionis.

Renginys taps trečiuoju valstybinio choro "Vilnius" (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) edukacinio projekto "Choras "Vilnius" ir jaunieji talentai" koncertu.

Projekto metu skirtingų miestų vaikų chorai ir orkestrai rengia bei atlieka bendrus kūrinius kartu su profesionaliais Lietuvos solistais ir kolektyvais. Jaunieji atlikėjai, būdami scenoje su patyrusiais choro dainininkais, orkestro muzikantais ir solistais, turi puikią galimybę lavinti kūrybiškumą bei įgyti neįkainojamos patirties.

"Šv. Kalėdų belaukiant" skambės keturi unikalūs kūriniai – tarptautinį pripažinimą pelniusio olandų kompozitoriaus Jacob‘o de Haan‘o "Lietuvos širdis" ir "La Storia", latvių kompozitorės Anitros Tumševicos "Missa Brevis" ir koncerto kulminacija tapsiantis lietuvių kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės "Magnificat".

"Magnificat" pagrindinė idėja – šventė ir džiaugsmas – atskleidžia esminę kompozitorės vidinę pasaulėjautą. Jos optimistiška, aiškios struktūros, universali emocinė kalba suprantama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar geografijos, o kartu – savita. Kompozicijoje nėra nesuprantamų galvosūkių, manierizmo, išraiškos priemonės pasirenkamos tikslingai, lyg nukreiptų žmogaus mintis į Kūrėją ir garsais perteiktų svarbiausias jo Kūrinijos savybes – darną, grožį, tikėjimą, šviesą, dėkingumą ir meilę. Todėl kūrinyje vyrauja ilgos natos, kompaktiškos formos, išbandytos amžių, ir modernų žmogų veikiančios lygiai taip pat, kaip prieš šimtmečius – harmonizuojančiai ir gydančiai sielas" – mintimis apie kūrinį dalijosi muzikologė Daiva Tamošaitytė.

Renginys prasidės iškilmingomis šv. Mišiomis, kuriose skambės choro "Vilnius" ir B.Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro atliekama latvių kompozitorės A. Tumševicos kompozicija "Missa Brevis". Kūrinys įprasmins religijos ir muzikos sintezę bei kvies prisiminti tikrąją advento prasmę – susikaupimo, dvasios, kūno apsivalymo laikotarpį ir Jėzaus Kristaus gimimo laukimą.

Kas: Koncertas "Šv. Kalėdų belaukiant".

Kur: Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17).

Kada: Gruodžio 11 d. 18 val.

Ją atliks choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) ir Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Rimanto Valančausko. Prie dirigento pulto stos net trys dirigentai – Latvijos J. Vitolio muzikos akademijos profesorius, dirigentas Janis Purinš, mokytojas ekspertas Rimantas Valančauskas bei choro „Vilnius“ dirigentas Giedrius Pavilionis.

Renginys taps trečiuoju KĮ valstybinio choro „Vilnius“ rengiamo edukacinio projekto „Choras „Vilnius“ ir jaunieji talentai“ koncertu. Projekto metu skirtingų miestų vaikų chorai ir orkestrai rengia bei atlieka bendrus kūrinius kartu su profesionaliais Lietuvos solistais ir kolektyvais. Jaunieji atlikėjai, būdami scenoje drauge su patyrusiais choro dainininkais, orkestro muzikantais ir solistais, turi puikią galimybę lavinti kūrybiškumą bei įgyti neįkainojamos patirties.

„Šv. Kalėdų belaukiant“ skambės keturi unikalūs kūriniai – tarptautinį pripažinimą pelniusio olandų kompozitoriaus Jacob‘o de Haan‘o „Lietuvos širdis“ ir „La Storia“, latvių kompozitorės Anitros Tumševicos „Missa brevis“ ir koncerto kulminacija tapsiantis lietuvių kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės „Magnificat“.

„Magnificat“ pagrindinė idėja – šventė ir džiaugsmas – atskleidžia esminę kompozitorės vidinę pasaulėjautą. Jos optimistiška, aiškios struktūros, universali emocinė kalba suprantama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar geografijos, o kartu – savita. Kompozicijoje nėra nesuprantamų galvosūkių, manierizmo, išraiškos priemonės pasirenkamos tikslingai, lyg nukreiptų žmogaus mintis į Kūrėją ir garsais perteiktų svarbiausias jo Kūrinijos savybes – darną, grožį, tikėjimą, šviesą, dėkingumą ir meilę. Todėl kūrinyje vyrauja ilgos natos, kompaktiškos formos, išbandytos amžių ir modernų žmogų veikiančios lygiai taip pat, kaip prieš šimtmečius – harmonizuojančiai ir gydančiai sielas“ – mintimis apie kūrinį dalinosi muzikologė Daiva Tamošaitytė.

Renginys prasidės iškilmingomis Šv. Mišiomis, kuriose skambės choro „Vilnius“ ir Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro atliekama latvių kompozitorės Anitros Tumševicos kompozicija „Missa brevis“. Kūrinys įprasmins religijos ir muzikos sintezę bei kvies prisiminti tikrąją advento prasmę – susikaupimo, dvasios, kūno apsivalymo laikotarpį ir Jėzaus Kristaus gimimo laukimą.

„Šv. Kalėdų belaukiant“ – gruodžio 11 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17). 

Prieš ketvirtį amžiaus BBC televizijos užsakymu sukurtas J. MacMillano kūrinys vertinamas kaip branda ir meistriškumu stulbinantis šedevras. Pasaulyje jis skambėjo jau daugiau kaip du šimtus kartų, prieš dvejus metus Nacionalinėje filharmonijoje jį atliko Lietuvos kamerinis orkestras kartu su choru iš Lenkijos. Vien lietuvių kolektyvai jį atliks pirmą kartą.

„Jau kurį laiką lūkuriavome progos ir galimybės atlikti šį kūrinį. Labai smagu, kad mūsų kūrybiniais bendraminčiais nebe pirmą kartą tampa Šv. Kristoforo kamerinis orkestras“ – apie idėją klausytojams pristatyti J. MacMillano kūrybą pasakojo choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas.

„Lietuviškoji“ premjera gražiai sutampa su kompozitoriaus jubiliejumi – šešiasdešimtmetį kūrėjas mini pažerdamas premjerinių koncertų ne tik Jungtinėje karalystėje, bet ir Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, kitose šalyse.

Jaunosios kartos dirigentui M. Barkauskui, neseniai stojusiam prie Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vairo, prisilietimas prie J. MacMillano kantatos – ypatingas ir labai lauktas įvykis. „Šis daugiasluoksnis kūrinys liudija didžiulę kompozitoriaus meistrystę, gilų renesanso, baroko epochos vokalinės muzikos, dirigavimo meno, chorinio dainavimo išmanymą ir subtilų gebėjimą tai perteikti muzikoje. „Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai ant kryžiaus“ stipriai sukrečia ir įpareigoja atlikėjus kuo geriau atskleisti kūrinio nuotaiką, dvasią, emociją“, – sakė dirigentas.

Koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje išvakarėse škotų kompozitoriaus šedevrą galės išgirsti ir Kauno publika: choras „Vilnius“ ir Šv. Kristoforo orkestras „Septynis paskutinius Kristaus žodžius ant kryžiaus“ atliks Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Avanti“ koncerte Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.

Koncertas „Velykų laukimui“ Vilniuje įvyks balandžio 18 d., 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Batumio konservatorijoje ir Tbilisio Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje choras pristatė lietuvių kompozitorių kūrinių programą – skambėjo Vaclovo Augustino, Eduardo Balsio, Juozo Gudavičiaus ir Donato Zakaro kūriniai.

„Sakartvelas mus pasitiko lūžtančiomis salėmis, o kiekvieną kūrinį lydėjo didžiulės ovacijos. Nors šios šalies profesionaliojo akademinio choro meno kultūra dar labai jauna – vyrauja vyrų kapelos, atliekančios folklorą, sakartveliečiai paliko išprususių ir labai išsilavinusių klausytojų įspūdį. Juos, žinoma, palepinome ir keliais žinomais Sakartvelo kompozitorių kūriniais. Su Batumi moterų choru sudainavome senąją „Suliko“, o Tbilisyje koncertą baigėme „Doluri“, aranžuota Aleksanderio Matchavariani“, – įspūdžiais dalinosi choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas.

Koncertinės kelionės metu choras „Vilnius“ aplankė Lietuvos ambasadą, o kultūrinę misiją tęsė kartu su Tbilisio chorų kolektyvais dalyvaudamas kruvinųjų 1989 m. Balandžio 9-osios įvykių atminimo renginyje Rustavelio skvere: pagerbė žuvusiuosius už laisvę atlikdamas V. Augustino išplėtotą lietuvių liaudies dainą. Pasirodymas ir Lietuvos kolektyvo dalyvavimas atminimo renginyje sulaukė didžiulio atgarsio Sakartvelo žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose, o kolektyvo atsivežta Lietuvos vėliava emocijų pagautų renginio dalyvių iniciatyva suplevėsavo šalia Sakartvelo, Europos sąjungos ir NATO vėliavų.

„Sunku nupasakoti ypatingą vienybės jausmą, kurį išgyvenome būdami Rustavelio aikštėje kartu su likimo broliais. Dėkingi už bendrystę sakartveliečiai dar ilgai neleido mums išsiskirstyti – žavėjosi mūsų tautiniais kostiumais, fotografavosi, kalbino, dėkojo ir siuntė šilčiausius linkėjimus Lietuvai“, – pasakojo A. Dambrauskas.

Tarptautinio Tbilisio festivalio organizatoriai pabrėžė Lietuvos atlikėjų pasirodymo svarbą tokiu reikšmingu šaliai metu – minint Balandžio 9-osios įvykių trisdešimtmetį. „Šio kolektyvo atvykimo buvo laukiama trejus metus. Ir ne veltui – choras „Vilnius“ savo profesionalumu ir įdomiu repertuaru paliko fantastišką įspūdį. Ypatingai nekantravome išgirsti šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius chorui, ir jie nenuvylė. Esame nepaprastai dėkingi chorui, jo vadovams ir dainininkams, už tokį aukštą profesionalumą ir bendravimą, kuris mums labai svarbus. Tikimės ir toliau tęsti kūrybinį bendradarbiavimą“, – kalbėjo Tarptautinio Tbilisio choro muzikos festivalio meno vadovas Arčilas Ušveridzė.

Dalyvavimas Tbilisio choro muzikos festivalyje – jau antroji koncertinė choro „Vilnius“ kelionė šiais metais. Sausio pabaigoje Karaliaučiuje (Rusija) choras dalyvavo tarptautiniame projekte „Holokausto naktis“, o šių metų lapkritį planuojama Lietuvos choro meną pristatyti Vokietijoje.

Jo repertuare vietos yra tiek klasikinei ir lietuvių kompozitorių kūrybai, tiek populiariajai muzikai. Pagrindinis kolektyvo išskirtinumas – gebėjimas perteikti muziką skirtingoms klausytojų auditorijoms, kūrybiškumo ir profesionalumo sintezė. Dainuojantis rimtą repertuarą kolektyvas ruošia programas ir mažiesiems klausytojams, tai darydamas be galo nuoširdžiai ir jautriai.

Šiais jubiliejiniais metais choras „Vilnius“ išreiškia gilius jausmus savo tėvynei prasminga ir vienijančia programa „Kūrėjo žvilgsniai į Lietuvą“, kurią  gegužės 10 d., ketvirtadienį, 18.30 val. atliks Klaipėdos koncertų salėje. Programa ypatinga tuo, kad susideda iš ryškiausių įvairioms religijoms atstovaujančių sakralinės muzikos opusų bei specialiai sukurtų lietuvių kompozitorių Zitos Bružaitės, Mykolo Natalevičiaus, Algirdo Martinaičio ir Donato Zakaro kūrinių. Dar skambės anksčiau sukurti Vaclovo Augustino, Anatolijaus Šenderovo, Alfredo Schnittke‘s, Radiono  Ščedrino ir kitų autorių opusai. Beje, garsus rusų kompozitorius R. Ščedrinas turi ir Lietuvos pilietybę.

Kiekvienos konfesijos muzikinį koloritą atliepiantys kūriniai sujungs skirtingas labiausiai Lietuvoje paplitusias religijas, skleisdami pagrindinę idėją – muzika gali suvienyti skirtingų tautų ir tikėjimų žmones.

Chorinės muzikos programą įkvepiančiomis improvizacijomis paįvairins lietuvių ir pasaulio tautų muzikos atlikėjas Saulius Petreikis. Šis kūrybingas atlikėjas, inovatyvios ir kartu autentiškos lietuviškos muzikos kūrėjas plačiai gilinasi ir į pasaulio tautų muziką. Jis turi gausią pasaulio muzikos instrumentų kolekciją ir jais groja. Atlikėjo muzikavimas apjungia lengvabūdišką žaismingumą ir gilų nuoširdumą, spontanišką raišką ir polinkį į įvairių stilių sintezę. Saulius nuolat ieško naujų skambesių, eksperimentuoja ir improvizuoja, tad jo pasirodymai visada kupini netikėtumų.

Solo partiją koncerte taip pat atliks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Rafailas Karpis. Jis jau yra parengęs per 20 vaidmenų operų spektakliuose, pelnęs keletą apdovanojimų. Rafailas taip pat dainuoja Vilnius City Opera pastatymuose, dalyvauja įvairiuose projektuose.

Programą diriguos maestro Artūras Dambrauskas, sugebantis savo aktyvia ir plačia veikla aprėpti net tris Lietuvos miestus. Choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros vedėjas. Žymus šalies chorvedys dar vadovauja Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mišriam chorui „Cantare“.