JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) sako nerimaujantis dėl galimo NATO susiskaldymo, Aljanso šiaurinėms valstybėms norint sutelkti dėmesį ties Rusijos keliama grėsme, o pietinėms valstybėms daugiau besirūpinant užsienio kovotojų iš Šiaurės Afrikos antplūdžiu.

Pasak Ch.Hagelio, dabar yra laikas vienybei ir teisingiems sprendimams, o NATO turi atremti visus iššūkius vienu metu.

Taip jis kalbėjo NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, kuriame buvo kalbame apie Aljanso reorganizavimo būdus.

NATO šalys jau seniai nesutaria, kur turėtų būti nukreiptos Aljanso lėšos. Praėjusių metų įvykiai, kai iš vienos pusės NATO grėsmę kėlė Rusija, o iš kitos – islamo ekstremistai, tik paaštrino šį nesutarimą.

Pentagono vadovas Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) sekmadienį sakė JAV kariams Afganistane, kad jų misija dar nebaigta, šiam kontingentui pereinant prie riboto vaidmens – mokyti afganų ginkluotąsias pajėgas.

Karinėje bazėje prie rytinio Džalalabado miesto Ch.Hagelis sakė, kad Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms itin svarbu užtikrinti, kad sunkiai iškovota pažanga nebūtų prarasta, kai JAV vadovaujamas užsienio kontingentas nuo ateinančių metų sumažės iki maždaug 12,5 tūkst. karių.

„Priešakyje laukia iššūkiai. Darbas dar nebaigtas. Tai tebėra pavojinga šalis daugeliu atžvilgių, – jis pareiškė susirinkusiems JAV ir Lenkijos kariams. – Nenorime pamatyti, kad ta milžiniška pažanga, kuri buvo pasiekta ... nenorime pamatyti, kad visa tai nusiristų žemyn.“

Ch.Hagelis, kuris praeitą mėnesį paskelbė apie savo atsistatydinimą, paskutinį kartą atvyko į Afganistaną kaip gynybos sekretorius. Jis atskrido į Gamberi (Gamberio) bazę susipažinti, kaip vyksta pasiruošimai kitokio pobūdžio, daug mažesnio masto NATO misijai, kuri prasidės ateinančiais metais.

Mokymai bus vykdomi įvairiausiose srityse: pradedant artilerijos šaudymu, baigiant ryšiais su žiniasklaida ir pakelės bombų neutralizavimu, karininkai sakė žurnalistams.

Vašingtonas planavo 2015 metais palikti Afganistane ne daugiau negu 9,8 tūkst. karių, bet šis skaičius buvo padidintas dar tūkstančiu, siekiant kompensuoti laikiną NATO pajėgų stygių, Ch.Hagelis nurodė šeštadienį Kabule.

Per užsienio karinės intervencijos kulminaciją prieš ketverius metus Afganistane buvo apie 130 tūkst. NATO karių. Ši misija prasidėjo 2001 metais, kai buvo nuverstas Talibano režimas, suteikęs prieglobstį tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“.

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių žurnalistą Luke'ą Somersą (Luką Somersą) nužudė kovotojai per operaciją, kuria siekta išvaduoti jį iš „al Qaeda“ pagrobėjų Jemene.

„JAV specialiųjų operacijų pajėgos įvykdė Jemene misiją, kuria siekta išvaduoti JAV pilietį Luke'ą Somersą ir kitus užsieniečius, kuriuos įkaitais laikė „al Qaeda“ Arabijos pusiasalyje (AQAP) teroristai“, – sakoma Ch.Hagelio pareiškime, paskelbtame per vizitą Kabule.

„Abu, poną Somersą ir kitą įkaitą, kuris nėra JAV pilietis, nužudė AQAP teroristai per minėtą operaciją“, – nurodoma pranešime.

Ch.Hagelis pridūrė, kad ta operacija buvo surengta penktadienį, atsiradus „įtikinamų priežasčių manyti, kad pono Somerso gyvybei gresia tiesioginis pavojus“.

„Keli AQAP teroristai, laikę nelaisvėje įkaitus, buvo nukauti per šią misiją“, – pažymėjo Pentagono vadovas.

„Gelbėjimo operacija buvo surengta vidurio Jemene ir buvo įvykdyta bendradarbiaujant su Jemeno vyriausybe, – nurodė jis. – Vakarykštė misija yra priminimas apie nemąžtantį Amerikos įsipareigojimą užtikrinti savo piliečių saugumą – kad ir kur pasaulyje jie būtų.“

„Giriu karius, kurie dalyvavo šioje pavojingoje misijoje“, – pridūrė Ch.Hagelis.

Derybose dėl įkaitų paleidimo dalyvavusi viena labdaringa organizacija nurodė, kad antrasis žuvęs įkaitas buvo Pietų Afrikos Respublikos pilietis Pierre'as Korkie (Pjeras Korkis). Organizacija pridūrė, kad jau buvo pasiekusi susitarimą, jog tas įkaitas būtų paleistas.

„Su liūdesiu priėmėme žinią, kad Pierre'as buvo nužudytas per Amerikos specialiųjų pajėgų mėginimą šiandien paryčiais išvaduoti įkaitus Jemene“, – paskelbė organizacija „Gift of the Givers“ („Duodančiųjų dovana“).

Jos pranešime sakoma, kad P.Korkie žmonos „Yolande (Jolandės) ir jos šeimos psichologinę ir emocinę traumą dar labiau padidins žinojimas, kad Pierre'ą rytoj „al Qaeda“ turėjo paleisti.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pasiūlys naujuoju gynybos sekretoriumi skirti buvusį Pentagono vadovo pavaduotoją Ashtoną Carterį (Aštoną Karterį), pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Jei šiai kandidatūrai bus pritarta, A.Carteris gynybos sekretoriaus poste pakeis Chucką Hagelį (Čaką Heigelį), kuris praėjusį mėnesį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

A.Carteris nuo 2011 metų spalio iki 2013-ųjų gruodžio dirbo tuometinio gynybos sekretoriaus Leono Panettos (Leono Panetos) pavaduotoju.

B.Obama savo pasirinktą kandidatą paskelbs vėliau penktadienį, dalyvaujant A.Carteriui ir Ch.Hageliui, nurodė Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu.

60-metis A.Carteris laikomas aukštųjų technologijų ginkluotės ir karinių biudžetų ekspertu. Jis apibūdina save kaip reformų šalininką, kuris pasiryžęs padidinti milžiniško Pentagono biurokratinio aparato veiksmingumą.

Tačiau A.Carteris turi mažiau patirties prižiūrėti karines strategijas ir niekada netarnavo kariuomenėje – kitaip negu Ch.Hagelis, kuris buvo sužeistas Vietnamo kare.

Teorinės fizikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete įgijęs A.Carteris dirbo Pentagone prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijoje, prižiūrėdamas branduolinių ginklų politiką ir koordinuodamas pastangas pašaltinti branduolinius ginklus bei branduolines medžiagas ir Ukrainos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų.

Harvardo universiteto Valdymo mokykloje profesoriumi anksčiau dirbęs A.Carteris taip pat vadovavo Pentagono ginkluotės pirkimų programai 2009–2011 metais, o gynybos sekretoriaus pavaduotojo postą užėmė iki 2013 metų gruodžio.

Kai A.Carteris praeitais metais atsistatydino, pareigūnai neigė pranešimus, esą jis nesutarė su Ch.Hageliu.

Nors dirbo dviejų prezidentų demokratų administracijose, A.Carteris nėra glaudžiai su kuria nors partija susijęs veikėjas, o JAV Senatas tikriausiai palaikys jo kandidatūrą, sako analitikai.

Daugelį metų dirbdamas Vašingtone, įskaitant darbą trijuose postuose Pentagone, A.Carteris parengė nemažai dokumentų, kurie byloja apie jo dažnai pragmatišką požiūrį į sudėtingas problemas – pavyzdžiui, politiką Šiaurės Korėjos arba Rusijos atžvilgiu.

1999 metais A.Carteris ir buvęs gynybos sekretorius Williamas Perry (Viljamas Peris) išleido knygą „Prevencinė gynyba“ (Preventive Defense), aptariančią pavojus, kurie, jeigu būtų netinkamai kontroliuojami, gali peraugti į „tikras A lygio grėsmes“ Jungtinėms Valstijoms.

Pirmasis iš tokių scenarijų – kad „Rusija gali nugrimzti į chaosą, izoliaciją ir agresiją“. Šią grėsmę autoriai įvardijo kaip „Veimaro Rusiją“, turėdami omenyje tarptautinės sistemos nesėkmes santykiuose su ksenofobiška Vokietija po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje galiausiai išsivystė nacių režimas. A.Carteris ir W.Perry rašė, kad Rusija „gali tapti savo blogiausių tendencijų auka“.

Šiuo metu Rusija yra vienas iš didžiausių politikos iššūkių, kuriuos tenka atremti B.Obamos administracija. Šių metų kovą Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o vėliau ėmėsi teikti pagalbą prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.

Šiaurės Korėja taip pat yra susirūpinimą keliančių veiksnių sąraše dėl Pchenjano priešpriešos su Vakarų šalimis ir ambicijų pasigaminti raketų, kurios būtų pajėgios smogti Jungtinėms Valstijoms branduoliniais užtaisais.

2006 metų birželį, kai pasaulis nerimavo, jog Šiaurės Korėja ruošiasi išbandyti tokią ilgojo nuotolio raketą, A.Carteris ir W.Perry paskelbė dienraštyje „The Washington Post“ straipsnį, kuriame ragino laikyti griežtos linijos Pchenjano atžvilgiu.

„Ar Jungtinės Valstijos turėtų leisti atvirai priešiškai ir branduolinių ginklų turinčiai šaliai tobulinti savo tarpžemynines balistines raketas, pajėgias nuskraidinti branduolinius ginklus į JAV teritoriją? Manome, kad ne“, – rašė jie.

Jeigu Šiaurės Korėja atkakliai tęstų pasirengimus paleisti tokią raketą, Jungtinės Valstijos turėtų „nedelsdamos aiškiai parodyti savo ketinimus smogti ir sunaikinti“ tą raketą dar prieš jos startą, pridūrė straipsnio autoriai. A.Carteris ir W.Perry pažymėjo, kad tai įmanoma padaryti paleidus iš povandeninio laivo sparnuotąją raketą, nešančią didelės galios konvencinę kovinę galvutę.

„Kruopščiai įrengta Šiaurės Korėjos bręstančių raketinių pajėgų bandymų bazė būtų sunaikinta, o jos pastangos grįžti prie Šaltojo karo grėsmių – eliminuotos“, – rašė jie.

Kitaip negu Ch.Hagelis arba bet kuris kitas pareigūnas, vadovavęs Pentagonui per pastaruosius 30 metų, A.Carteris nėra tarnavęs kariuomenėje arba dirbęs Kongrese.

Ch.Hagelis yra buvęs tiek kariškiu, tiek įstatymų leidėju. Ch.Hagelis nacionalinio saugumo srityje darbavosi daug metų, o vienu metu vadovavo Atlanto Tarybai, tačiau niekada nebuvo laikomas politikos meistru.

Paskutinis gynybos sekretorius, neturėjęs karinės tarnybos arba darbo nacionalinėje politikoje patirties, buvo Haroldas Brownas (Haroldas Braunas), vadovavęs Pentagonui 1977–1981 metais, prezidento Jimmy Carterio (Džimio Karterio) administracijoje. Pentagono istorijos biuras H.Browną įvardija kaip pirmąjį mokslininką, užėmusį gynybos sekretoriaus postą. Jis, kaip iš A.Carteris, turėjo fiziko išsilavinimą.

Nacionaliniu lygiu gana menkai žinomas A.Carteris dirbo Pentagone vadovaujant dviem prezidentams demokratams – Billui Clintonui (Bilui Klintonui) ir B.Obamai.

60-metis A.Carteris būtų vienas iš jaunesnių pastarojo meto gynybos sekretorių ir pirmuoju, subrendusiu jau pasibaigus Vietnamo karui, kuris buvo svarbus atskaitos taškas Ch.Hageliui.

Ch.Hagelis dalyvavo kovos veiksmuose Vietname kaip puskarininkis ir buvo dukart sužeistas.

Nors A.Carteris niekuomet nedėvėjo uniformos, pastaraisiais metais jam teko daug rūpintis užsienyje dislokuotais kariais, ypač dirbant gynybos sekretoriaus pavaduotojo pareigose.

A.Carterio kelias, atvedęs jį prie didžiausios pasaulyje karinės organizacijos vadovo posto, buvo itin neįprastas. Studijuodamas Jeilio universitete, jis įgijo magistro laipsnį dviejose itin skirtingose srityse: fizikoje ir viduramžių istorijoje.

„Mano prote tarp (šių sričių) nebuvo jokio ryšio – išskyrus tai, kad abi mane žavėjo“, – A.Carteris rašė savo gyvenimo apžvalgoje, paskelbtoje 2007 metais Harvardo universiteto, kai dirbo Kennedy (Kenedžio) valdymo mokykloje.

„Man patinka dulkėti archyvai, mokytis dešifruoti viduramžių raštu parašytus rankraščius ir mokytis visų kalbų, kurios būtinos norint skaityti pirminius ir antrinius istorinius šaltinius – ypač lotynų“, – rašė jis.

Vėliau A.Carteris įgijo teorinės fizikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete kaip Rhodeso (Rodso) stipendininkas.

Buvęs antrasis pagal rangą Pentagono pareigūnas Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) tikriausiai bus paskirtas naujuoju JAV gynybos sekretoriumi, antradienį pranešė Amerikos žiniasklaida.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) tikriausiai pasiūlys fizikos ir viduramžių istorijos studijas baigusiam A.Carteriui, tapusiam vienu iš nacionalinio saugumo politikos šulų, pakeisti darbą baigiančiam Pentagono vadovui Chuckui Hageliui (Čakui Heigeliui), „jeigu paskutinę minutę nekils kokių nors komplikacijų“, nurodė televizija CNN.

CNN citavo kelis neįvardytus JAV administracijos pareigūnus, o dienraštis „The Washington Post“ taip pat paskelbė, kad B.Obama paskirs A.Carterį.

Baltieji rūmai atsisakė patvirtinti arba paneigti šiuos pranešimus, bet sakė, kad A.Carteris yra kandidatų į tą postą „trumpajame sąraše“, taip pat akcentavo, jog tas pareigūnas pakankamai kompetentingas tapti gynybos sekretoriumi.

A.Carteris „labai, labai gerai“ dirbo ankstesniame gynybos sekretoriaus pavaduotojo poste ir buvo užsitikrinęs abiejų pagrindinių partijų palaikymą Kongrese, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

Kai jis buvo pasiūlytas į tą postą, įstatymų leidėjai A.Carterio kandidatūrą patvirtino vienbalsiai, o „tai yra ženklas, kad jis atitiko kriterijus, apie kuriuose esame diskutavę praeityje“, pridūrė J.Earnestas.

„Jis yra žmogus, gerai išmanantis, kaip veikia Gynybos departamentas“, – aiškino atstovas.

Kalbėdamiesi su naujienų agentūra AFP, Pentagono pareigūnai pripažino, kad A.Carteris yra tarp pagrindinių pretendentų į tą postą, bet negalėjo patvirtinti, ar jau priimtas galutinis sprendimas.

Ch.Hagelis apie savo atsistatydinimą paskelbė praeitą savaitę. Pareigūnai privačiai sakė, kad jis buvo priverstas pasitraukti, kai neteko Baltųjų rūmų pasitikėjimo, Jungtinėms Valstijoms įsitraukus į aviacijos kampaniją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje.

60-metis A.Carteris įgijo moderniųjų ginklų ir karinių biudžetų eksperto reputaciją ir susikūrė reformatoriaus, nusiteikusio padaryti didžiulę Pentagono biurokratinę struktūrą veiksmingesne, įvaizdį.

A.Carteris gerai išmano ginklavimosi programas ir technologijų tendencijas, bet mažiau patyręs vadovauti karo strategijai ir niekada nėra tarnavęs kariuomenėje – kitaip negu jo pirmtakas Ch.Hagelis, kuris buvo sužeistas per Vietnamo karą.

Teorinės fizikos daktaro laipsnį Oksfordo universitete įgijęs A.Carteris dirbo Pentagone prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijoje, prižiūrėdamas branduolinių ginklų politiką ir koordinuodamas pastangas pašaltinti branduolinius ginklus bei branduolines medžiagas ir Ukrainos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų.

Harvardo universiteto Valdymo mokykloje profesoriumi anksčiau dirbęs A.Carteris taip pat vadovavo Pentagono ginkluotės pirkimų programai 2009–2011 metais, o gynybos sekretoriaus pavaduotojo postą užėmė nuo 2013 metų.

Kai A.Carteris atsistatydino praeitais metais, pareigūnai neigė pranešimus, esą jis nesutarė su Ch.Hageliu.

Nors dirbto dviejų prezidentų demokratų administracijose, A.Carteris nėra glaudžiai su kuria nors partija susijęs veikėjas, o JAV Senatas tikriausiai palaikys jo kandidatūrą, sako analitikai.

A.Carteris būtų „puikus“ pasirinkimas, sakė demokratas Carlas Levinas (Karlas Levinas), Senato ginkluotųjų tarnybų komiteto pirmininkas. „Jis labai kvalifikuotas“, – pažymėjo senatorius.

C.Levinas pridūrė, kad įstatymų leidėjai turi galimybę paspartinti naujojo Pentagono vadovo paskyrimą ir užbaigti šį procesą per kelias ateinančias savaites, prieš pradedant darbą naujos sudėties Senatui, kuriame respublikonai turės daugumą.

Respublikonas senatorius Jamesas Inhofe'as (Džeimsas Inhofas), dabartinis antrasis pagal rangą Ginkluotųjų tarnybų komiteto pareigūnas, sakė, kad A.Carteriui „turėtų atsiverti labai lengvas kelias“, jeigu jo kandidatūra būtų pasiūlyta tvirtinti įstatymų leidėjams.

Spaudžiamas JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) atsistatydins pirmadienį, kaip pranešama laikraštyje „The New York Times“, po kritikos kampanijų Afganistane ir smūgių džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ atžvilgiu.

Pasak dienraščio, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) vėliau pirmadienį specialiu pranešimu iš Baltųjų rūmų paskelbs, kad 68-erių buvęs senatorius ir Vietnamo karo veteranas traukiasi iš ministro posto.

JAV branduolines pajėgas apniko prastokos nuotaikos, trūksta personalo, neūkiškai tvarkomasi, – visa tai gali pakenkti šių pajėgų saugumui ir veiksmingumui, pareiškė penktadienį gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis).

Pasak jo, Pentagono apžvalgose pažymima, kad „aptikta sisteminių problemų, kurios, jeigu nebus imtasi priemonių, gali pakenkti šių pajėgų saugumui, patikimumui ir veiksmingumui ateityje“.

Ch.Hagelis sakė žurnalistams, kad dviejose apžvalgose „nurodoma, jog trūksta investicijų ir paramos mūsų branduolinėms pajėgoms“, taip pateikiama daugiau kaip 100 rekomendacijų, kaip pagerinti branduolinio atgrasymo pajėgas.

Anot Ch.Hagelio, Pentagonas paprašys Kongreso investicijų į apleistas branduolines pajėgas.

„Mums reikės papildomai milijardų dolerių investicijų į branduolinę sferą per ateinančius penkerius metus“, – sakė jis.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasveikino „istorinį“ ilgai atidėliotą dvišalio saugumo susitarimo su Afganistanu pasirašymą, pagal kurį maždaug 10 tūkst. JAV karių kitais metais liks šalyje.

„Šiandien mes minime istorinę JAV ir Afganistano partnerystės dieną, (ši partnerystė) padės siekti mūsų bendrų interesų ir užtikrinti ilgalaikį saugumą Afganistane“, – sakoma prezidento pareiškime.

Sutartyje numatyta, kad po šių metų Afganistane liks maždaug 10 tūkst. amerikiečių karių. Sutartis pasirašyta antradienį po ilgų politinių kovų Afganistane, kurios užvilkino jos įgyvendinimą.

Pasak B.Obamos, ši sutartis atspindi JAV įsipareigojimą palaikyti Afganistano vyriausybę ir leis JAV kariuomenei ir tęsti kovą su teroristais bei toliau mokyti Afganistano saugumo pajėgas. Prezidentas sakė, kad tikisi toliau dirbti su Afganistanu, tvirtintit šios šalies „suverenumą, stabilumą, vienybę ir klestėjimą“.

B.Obama taip pat padėkojo amerikiečių kariams, kurie atliko „ypatingą tarnybą“ Afganistane.

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) atskirai pareiškė, kad šios sutarties pasirašymas „yra svarbus žingsnis į priekį“ ir kad tai „leis amerikiečių ir koalicijos pajėgoms toliau stiprinti Afganistano pajėgas, veikti prieš terorizmo grėsmes, gerinti regiono saugumą“.

NATO parama kitais metais laikoma svarbiu nacionalinio saugumo veiksniu – nors dėl riboto misijos dydžio, kuris dar labiau sumažės per 2015-uosius, galimybės bus suvaržytos.

Čekijos vyriausybė patvirtino, kad kurdų pajėgoms Irake siunčiama amunicija, pareiškė trečiadienį vyriausybės atstovas; tuo siekiama padėti kurdamas kovoti su „Islamo valstybės“ maištininkais, užėmusiais didelius plotus Irako šiaurėje.

Nenurodant informacijos šaltinių, pranešama, kad Čekija sutarė siųsti kurdams kalašnikovo desanto ginklus ir kulkosvaidžius, rankines granatas, šaudmenis raketiniams granatsvaidžiams.
Taip pat nurodoma, kad apie 2 mln JAV dolerių vertinama amuniciją i Iraką pristatys JAV pajėgos.

Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) sakė, kad Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kroatija, Kanada ir Albanija pažadėjo siųsti „ginklų ir technikos“ Kurdistanui Irako šiaurėje, kur kurdų pajėgos kovoja centrinės Bagdado vyriausybės pusėje su grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojais.

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) sekmadienį išreiškė viltį, kad seržanto Bowe‘o Bergdahlo (Bouvo Bergdalo) paleidimas atvers galimybę surengti tiesiogines JAV derybas su Talibanu.

Interviu NBC laidoje „Meet the Press“ Ch.Hagelis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos jau anksčiau buvo įsitraukusios į derybas su Talibanu, bet jos žlugo 2012 metais.

„Tad galbūt tai taps nauja pradžia, kuri leis pasiekti susitarimą“, - pridūrė jis.