„Vitaminai C ir D, cinkas bei geležis užtikrina tinkamą imuninės sistemos veiklą ir veiksmingą apsaugą nuo ligas sukeliančių virusų. Tačiau tam, kad šie vitaminai ir mikroelementai galėtų „padaryti savo darbą“, turime gauti reikiamą jų paros normą. Dalį šių vitaminų ir mineralų paros dozės galime gauti vartodami jų praturtintus maisto produktus, tačiau likusią dalį užsitikrinti padės tik maisto papildai“, – pasakoja A. Šeputienė.

„Camelia“ vaistininkė primena, kiek per parą vitaminų C ir D, cinko bei geležies turėtų suvartoti suaugusieji:

    • vitamino C paros dozė moterims – 75 mg, vyrams – 90 mg;

    • vitamino D paros dozė suaugusiems –1000–4000 TV;

    • cinko paros dozė moterims – 8 mg, vyrams – 11 mg;

    • geležies paros dozė moterims – 18 mg, vyrams – 8 mg.

Nauda ir kylančios grėsmės

Vitaminas C

A. Šeputienė sako, kad vitaminas C stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių gamybą ir aktyvumą, saugo nosį, gerklę bei bronchus nuo jiems galinčių pakenkti virusų ir toksinų. Be to, šis vitaminas padeda geriau įsisavinti geležį.

„Kai trūksta vitamino C, kamuoja sąnarių skausmai, dantenų uždegimai, lėtai gyjančios žaizdelės, paraudusi ir išsausėjusi oda. Be to, išryškėja raukšlės, lūžinėja nagai ir plaukai, kankina nuovargis ar depresija. Kai pasireiškia ilgalaikis vitamino C trūkumas, silpsta imunitetas, o dėl to žmogus dažniau serga infekcinio pobūdžio ligomis“, – įspėja vaistininkė.

Vitaminas D

Anot A. Šeputienės, vitaminas D ne tik valdo daugiau nei 200 genų funkcijų, gerina odos būklę, regėjimą ir kaulų formavimąsi, bet pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Be to, šis vitaminas padeda geriau įsisavinti kalcį ir fosforą.

„Kai trūksta vitamino D, dažnai kamuoja pasikartojantis peršalimas, nuolatinis nuovargis, slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos bei kaulų, nugaros ir raumenų skausmai. Ilgalaikis vitamino D trūkumas silpnina imunitetą ir jo gebėjimą apsiginti nuo virusų bei bakterijų, gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas ir kt.“, – teigia vaistininkė.

Be to, dėl šio vitamino trūkumo gali sutrikti vaiko vystymasis, dantų dygimas, medžiagų apykaita ir išsivystyti daugybiniai organų pažeidimai.

Cinkas

A. Šeputienė sako, kad cinkas užtikrina organizmo ląstelių, tarp jų ir imuninių, funkcionalumą, stiprina reprodukcinę sistemą bei pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Vartojantys cinką profilaktiškai, mažina riziką užsikrėsti COVID-19, o pradėjus jį vartoti per pirmąją parą po infekcijos simptomų atsiradimo, galima sutrumpinti ligos trukmę, palengvinti eigą bei sumažinti liekamųjų reiškinių tikimybę.

„Kai trūksta cinko, oda sausėja ir praranda elastingumą, išsivysto aknė, slenka plaukai, nagai tampa trapūs. Taip pat, pablogėja atmintis ir rega, suprastėja uoslės ir skonio pojūčiai, kankina bendras nuovargis ir silpnumas, nemiga bei pykinimas. Dėl ilgalaikės cinko stokos, padidėja rizika patirti psichikos sutrikimus, susirgti epilepsija, šizofrenija, mažakraujyste, nevaisingumo ir susilpnėjusio imuniteto problemas“, – aiškina vaistininkė.

Geležis

Pasak A. Šeputienės, geležis atsakinga už deguonies ir anglies dvideginio pernešimą kraujotakoje – tai ypač svarbi funkcija, užtikrinanti ląstelių ir organų funkcionalumą. Be to, ji reikalinga leukocitų dauginimuisi ir brendimui. Šie baltieji kraujo kūneliai geba atpažinti ir sunaikinti į organizmą patekusius svetimkūnius – virusus bei bakterijas.

„Kai trūksta geležies, atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, oda, liežuvis tampa blyškūs, trūkinėja burnos kampučiai, slenka plaukai, pradeda lūžinėti nagai, padažnėja širdies pulsas. Jeigu organizmas ilgą laiką jaučia geležies stoką, gali išsivystyti mažakraujystė“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

Sveikatą stiprinkite ir kitais būdais

Pasak A. Šeputienės, rekomenduojama vartoti ne tik vitaminus ir mineralus, bet sveikatą stiprinti ir kitais būdais: „Užsiimkite reguliaria fizine veikla, daugiau laiko praleiskite lauke, sveikai maitinkitės, nusistatykite darbo-poilsio režimą ir  užsiimkite jums patinkančiomis veiklomis.“

„Tyrimais įrodyta, kad cinko preparatai veikia kaip prevencinė ir gydomoji priemonė. Vartojantys cinką profilaktiškai, mažina riziką užsikrėsti COVID-19, o pradėjus jį vartoti per pirmąsias 24 valandas po infekcijos simptomų atsiradimo, galima sutrumpinti ligos trukmę bei palengvinti eigą. Per pirmąją parą ir visos ligos metu yra rekomenduojama suvartoti dvigubą cinko paros dozę, o pasveikus – vartoti jį įprastai“, – sako „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.

Vaistininkė priduria, kad COVID-19 būdingais simptomais yra laikomas karščiavimas, sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staiga prarastos ar pablogėjusios uoslės ir skonio funkcijos.

Negalavimai išduoda cinko trūkumą

Kai organizmui trūksta cinko – itin reikalingo mikroelemento – organizmas siunčia signalus, pasireiškiančius įvairiausiais negalavimais.

„Jeigu trūksta cinko, oda sausėja ir praranda elastingumą, atsiranda spuogai, išsivysto aknė, slenka plaukai, nagai tampa trapūs ir ant jų atsiranda baltos dėmelės. Cinko trūkumą išduoda ir kiti negalavimai: pablogėjusi atmintis ir rega, suprastėję uoslės ir skonio pojūčiai, atsiranda blogas burnos kvapas, bendras nuovargis ir silpnumas, nemiga, pykinimas, lėčiau gyja žaizdos“, – teigia I. Sauserytė.

Cinko trūkumas fiksuojamas daugeliui Lietuvos gyventojų, nors šį reiškinį sukeliantys veiksniai yra žinomi – tai rūkymas, alkoholio, kontraceptinių tablečių vartojimas. Cinko trūksta ir sergantiems lėtinėmis inkstų ar imuninės sistemos ligomis, bulimija, anoreksija, taip pat veganams, vegetarams, senjorams ir tiems, kuriems atliekama kraujo dializė.

„Ilgalaikis cinko trūkumas padidina riziką susirgti depresija, epilepsija, šizofrenija, mažakraujyste. Šio mikroelemento trūkumas taip pat gali sukelti vyrų ir moterų nevaisingumo bei nusilpusio imuniteto problemas“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

Naudą jaučia visas organizmas

I. Sauserytė sako, kad cinkas yra daugiau nei 200 mūsų organizme esančių fermentų sudėtinė dalis, lemianti jų funkcionalumą ir užtikrinanti ląstelių gyvybines funkcijas bei jų atsinaujiną.

„Cinkas užtikrina efektyvią baltymų biosintezę. Iki 98 proc. nagų, plaukų, odos sudėties sudaro baltymai, todėl cinkas padeda išlaikyti odą lygią, stangrią ir švytinčią, stiprina nagus bei plaukus. Šis mikroelementas taip pat veikia kaip antioksidantas: reguliuoja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir užtikrina stabilią imuninės sistemos veiklą“, – pasakoja vaistininkė.

Reikiamas cinko kiekis organizme palaiko normalią moteriškų ir vyriškų hormonų veiklą, stabdo akies tinklainės regeneraciją, gerina regos, uoslės, skonio funkcijas. Cinkas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia limfinę sistemą ir kepenų funkciją, dėl to iš organizmo efektyviau pasišalina toksinai.

„Cinkas atsakingas už tinkamą vaiko ir paauglio augimą, sveikos nervų sistemos vystymąsi, tvirtą kaulų ir raumenų struktūrą, kolageninių audinių ir skeleto formavimąsi“, – atskleidžia I. Sauserytė.

Kaip papildyti cinko atsargas?

Vaistininkė sako, kad mūsų organizmas cinko negamina, todėl jo atsargas organizme galime papildyti tik dviem būdais: keisdami mitybos racioną ir vartodami maisto papildus.

„Norėdami gauti dalį reikalingos cinko paros dozės, turime vartoti juo praturtintus maisto produktus, tokius kaip jūros gėrybės, jautiena, aviena. Veganams, vegetarams cinko atsargas papildys juodas šokoladas, kakava, moliūgai, saulėgrąžos, grybai, avinžirniai ir pupelės“, – sako I. Sauserytė.

Tinkamą cinko paros dozę užsitikrins ir maisto papildų vartojimas. Šiuos papildus galima vartoti kartu su vitaminais A, E ir B6 bei magniu ir kalciu – jie padės geriau įsisavinti cinką.

Cinko preparatai gerina vaisingumą

Anot I. Sauserytės, dabartinė rekomenduojama cinko paros dozė, kurią reikėtų gauti su maistu ir cinko preparatais, yra 11 mg vyrams ir 8 – moterims. Besilaukiančioms ir sergantiems infekcinėmis ligomis, reikėtų per dieną gauti didesnę paros dozę – 12, o vaikams – nuo 2 iki 11 mg.

„Cinką taip pat patariama gerti prieš peršalimo ir gripo sezoną: taip sumažėja rizika susirgti infekcinėmis virusinėmis ligomis. Moterims, turinčioms problemų su reprodukcine sistema, patariama cinką vartoti reguliariai: jis padeda išlaikyti sveiką menstruacijų ciklą ir yra gyvybiškai svarbus vaisiaus augimui, o šio mikroelemento trūkumas gali sulėtinti geros kokybės kiaušinėlių gamybą“, – teigia vaistininkė.

Vyrai, norintys spręsti potencijos ir vaisingumo problemas, taip pat turėtų vartoti cinko preparatus: jie gerina natūralią testosterono gamybą ir lytinių liaukų veiklą.

Perdozavus cinko galimi onkologiniai susirgimai

Cinko preparatus be pertraukos galima vartoti tris mėnesius kartą per dieną, o praėjus šiam laikotarpiui reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar cinko koncentracija yra pakankama.

„Jeigu vartosite cinką ilgiau nei tris mėnesius, gresia perdozavimo rizika. Dėl šios priežasties gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, karščiavimas. Cinko perteklius organizme yra siejamas ir su onkologiniais susirgimais bei organizmo sistemų disbalansu“, – sako I. Sauserytė.

Vaistininkė priduria, kad cinko preparatų negalima vartoti kartu su geležimi, variu, fosforu: šių mikroelementų sąveika gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, nemalonų skonį burnoje ir pabloginti cinko įsisavinimą.

Cinkas – itin svarbus, grožį puoselėjantis ir sveikatą stiprinantis mikroelementas, tačiau jo trūkumas yra sunkių susirgimų rizikos veiksnys. organizmas šio mikroelemento pats negamina, todėl jo paros dozę gausime tik su maistu ir maisto papildais.

„Eurovaistinės“ farmacijos specialistai sako, kad svarbu, jog rudenį jo nepritrūktų mūsų organizmui, nes jis naudingas kovojant su peršalimo ligomis.

Imuninei sistemai palaikyti cinkas yra toks pat svarbus, kaip ir vitaminas C, D bei kiti mikroelementai. „Eurovaistinės“ farmakotechnikė Elvyra Ramaškienė sako, kad jo atsargos svarbios kovojant su peršalimo ligomis. „Cinkas turi labai daug antioksidacinių savybių, taip pat mažina uždegimų riziką, padeda greičiau pasveikti, skatina žaizdų gijimą“, – sako ji ir priduria, kad jis būtinas kovojant su infekcijomis ir virusais.

Apie šio mikroelemento trūkumą dažnai įspėja lėtai gyjančios žaizdos, suprastėjęs apetitas ir netikėti svorio pokyčiai

Cinkas dažnai dar gali būti vadinamas ir grožio mikroelementu. Jo trūkumą gali išduoti slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai. Jis svarbus ir gerai odos būklei palaikyti, todėl cinko trūkumas gali paskatinti aknės paūmėjimą.

Šis mikroelementas ypač svarbus vyresniems žmonėms, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims.

Kaip papildyti atsargas?

Pasak farmacininkės, renkantis cinko preparatus naudinga pasikonsultuoti su vaistininku, nes jį galima rasti įvairiomis formomis – tabletėmis, milteliais, kartu su kitomis medžiagomis, nuo to priklauso ir cinko įsisavinimo greitis.

E. Ramaškienė sako, kad cinko milteliai yra naudingi, norintiems kuo greitesnio efekto. „Juose yra cinko citrato – lengvai įsisavinamos cinko formos. Jis tirpus burnoje, jonizuotas cinkas labai greitai pasisavinamas per gleivinę. Naudinga, jeigu kankina peršalimo ligos, sloga, gerklės skausmas, jis iškart veikia gleivines“, – sako ji.

Taip pat galima rasti cinko ir kartu su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, selenu, kuris irgi veikia kaip antioksidantas.

Peršalus svarbu kuo anksčiau imti vartoti cinko preparatus, nes patekęs jis galės greičiau imti veikti nosies ir gerklės gleivines.

Papildyti cinko atsargas gali padėti ir subalansuota mityba, jo gausu raudonoje mėsoje, jautienoje ir avienoje, įvairiuose riešutuose (kedrinėse pinijose, anakardžiuose), pieno produktuose, arbatoje, kavoje, obuoliuose, kriaušėse ir kituose maisto produktuose. Cinko ypač gausu jūros gėrybėse, daugiausiai jo randama austrėse, sakoma, kad jose esantis cinko kiekis net dešimt kartų didesnis nei mėsoje.

Prieš pradedant vartoti cinko preparatus dėl konkrečios dozės svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Festivalį atidarys vienas paskutiniųjų režisieriaus spektaklių „Cinkas“, sukurtas Jaunimo teatre pagal Svetlanos Aleksijevič kūrybą. Svarbiu festivalio pradžios akcentu taps ir parodos „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ atidarymas.

E. Nekrošius dirbo įvairiuose pasaulio ir Lietuvos teatruose, bet didžiausią dėmesį skyrė savo įkurtam teatrui „Meno fortas“. Čia jis per pastaruosius du dešimtmečius repetavo daugumą savo spektaklių. Kai kurie iš jų ir buvo rodomi „Meno forto“ salėje.

„Meno fortas“ E. Nekrošiui reiškė ne tik vietą, į kurią jis nuolat sugrįždavo, bet taip pat išreiškė jo kūrybinę poziciją. Per teatro pavadinimą jo vadovas apibrėžė vertybines savo kūrybos koordinates. Režisieriaus kūrybiniai bendražygiai dailininkai Marius Nekrošius ir Nadežda Gultiajeva iš asmeninių nuotraukų, dekoracijų ir kostiumų eskizų bei nebeegzistuoajančių spektaklių objektų sukūrė parodą „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“. Per šią parodą siekiama prisiliesti prie E. Nekrošiaus kūrybinės asmenybės, parodyti jo poziciją ir žmogišką laikyseną.

Jaunimo teatras, kuriame 1980-aisias E. Nekrošius pradėjo savo kūrybinį kelią, ir teatras „Meno fortas“ organizuoja režisieriaus atminimui skirtą renginių ciklą. Renginiai prasidės Neapolyje ir rudenį tęsis tarptautiniuose teatro festivaliuose „Konfrontacijos“ Liubline, „Baltiskij Dom“ Sankt Peterburge, „Teritorija“ Maskvoje. Šių festivalių organizatorių iniciatyva bus ne tik pristatomi režisieriaus paskutinieji spektakliai, bet ir eksponuojama paroda, vyks dokumentinio filmo „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ rodymai, diskusijos.

Baigiamasis ciklo renginys „Eimuntas Nekrošius. Paskutinieji“ įvyks lapkričio 21- 30 d. Vilniuje. Jo programą sudarys paskutiniai Lietuvoje dar rodomi E. Nekrošiaus spektakliai „Jobo knyga“, „Inferno-Paradiso“, „Borisas Godunovas“, „Bado meistras“, „Kalės vaikai“, „Cinkas“, sukurti teatre „Meno fortas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Klaipėdos dramos teatre ir Valstybiniame jaunimo teatre.

Paroda „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaryta lapkričio 21 d. ir veiks iki 2020 m. sausio 12 d. Renginį vainikuos tarptautinė konferencija „Eimuntas Nekrošius DABAR“, kurią rengia Jaunimo teatras. Konferencijoje dalyvaus žymūs skirtingų šalių šiuolaikinio teatro tyrėjai, kritikai, tarptautinį pripažinimą pelnę režisieriai. Bus siekiama ne tik permąstyti praeitį, bet ir panagrinėti E. Nekrošiaus teatro fenomeno kontekstą bei įtakas teatro dabarčiai ir galbūt ateičiai. Programą papildys susitikimai ir filmų peržiūros. „Eimuntas Nekrošius. Paskutinieji“ programa bus paskelbta rugsėjo pradžioje.

Cinkas (trumpa jo cheminė formulė Zn) – tai pradžios ir pabaigos alegorija, elementas, būtinas žmogaus gyvybei palaikyti. Spektaklis pasakoja apie tai, kas įvyko prieš tris dešimtmečius, centru paversdamas rašytojos, Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič asmenybę, patirtis ir gyvenimą.

Kelerius metus keliavusi po neaprėpiamą buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, rašytoja rinko paprastų žmonių pasakojimus ir liudijimus apie skaudžiausius įvykius, nutikusius SSRS gyvavimo laikotarpiu. Iš žmonių pasakojimų gimė ir garsusis autorės ciklas "Utopijos balsai", kurį sudaro penkios knygos. Dvi iš jų – "Cinko berniukai" ir "Černobylio malda", pasakojančios tragiškas žmonių patirtis Afganistano kare ir po Černobylio atominės elektrinės sprogimo, tapo E.Nekrošiaus spektaklio literatūriniu pagrindu.

Anot pagrindinį S.Aleksijevič vaidmenį sukūrusios aktorės Aldonos Bendoriūtės, režisierius iš anksto turėjo sprendimą užrašytas istorijas sujungti būtent jos personažu.

Kelionė per savo laiką turi vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką, paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas.

"Jo pagalba yra įmanoma suverti į vieną vėrinį visus šiuos pasakojimus. Svetlana eina pas savo pašnekovus, klauso jų istorijų, jas renka ir suveria į knygas, spektaklį. Bet medžiagos apie autorę yra labai nedaug. Kiek žinau, ji yra labai uždaras žmogus ir čia, kartu su režisieriumi kurdami vaidmenį, mes daugiau vadovaujamės ne faktais, bet savo fantazija", – kodėl šis vaidmuo yra abstraktus, o ne konkretus, aiškino A.Bendoriūtė.

Žmogus, kuris surinko šitiek istorijų, išleido tiek knygų, aktorės įsitikinimu, turėjo įveikti įvairiausias kliūtis. "Manau, kad tam reikalingas tvirtas charakteris. Sakyčiau, tai galbūt net labiau vyriškas charakteris, temperamentas. Ji – žmogus, tvirtai siekiantis savo tikslo, žinantis, ko nori iš gyvenimo. Tokį žmogų tikriausiai būtų sunku sulaikyti ar sustabdyti", – sakė A.Bendoriūtė.

Sukurti daugiau fiktyvų, poetinį personažą, o ne realų gyvenimą atspindinčią dokumentiką – toks buvęs ir E.Nekrošiaus sumanymas. Tačiau bandymas suvokti rašytojos tikrą psichologinį portretą sukėlė daug nuostabos dėl asmenybės stiprybės – literatūros autorė už paviešintas pašnekovų patirtis buvo paduota į teismą, apkaltinta, kad dėl karjeros tikslų naudojosi svetimų žmonių kančiomis.

Vis dėlto jos, vienišos kūrėjos, kelionė per savo laiką turi vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką, paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Šios fiktyvios kelionės išliekantis paradoksas – rašytojos svajonė išsipildė dėl jos aprašytų suluošintų gyvenimų.

Parodytas Lietuvos rusų dramos teatre, "Cinkas" iškeliaus į Italiją – birželio 8, 9 d. atidarys Neapolio teatro festivalį. Vėliau spektaklį galima bus išvysti tik kito sezono metu, kai jis sugrįš į renovuotą Jaunimo teatro Didžiąją sceną.

Kas? Paskutinis šį sezoną spektaklis "Cinkas".

Kur? Lietuvos rusų dramos teatre.

Kada? gegužės 28 d. 18 val.

Jame numatomos skirtingų kartų menininkų premjeros ir spektaklių sklaida Lietuvos bei užsienio šalių auditorijai.

Sezono pradžią pažymės rugsėjo 29 dieną Lietuvos rusų dramos teatre parodytas spektaklis „Autonomija“ (rež. Árpád Schilling). Tai – vienintelis šį pusmetį spektaklio rodymas Vilniuje, po kurio „Autonomija“ keliaus po kitus Lietuvos miestus. Spalį spektaklis bus parodytas Panevėžio, Anykščių ir Mažeikių žiūrovams, lapkritį spektaklį išvys Alytaus miesto publika. Po spektaklio rodymų kituose Lietuvos miestuose, „Autonomijos“ komanda žiūrovus kvies į susitikimus su spektaklio aktoriais.

Spalio 2 – lapkričio 2 dienomis Jaunimo teatre rengiamas pokalbių ciklas „Autoriai“. Jo vedėjas dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalbins sezono premjerų autorius: Valentiną Masalskį, Yaną Ross, Kamilę Gudmonaitę, Andrių Bialobžeskį, Adomą Jušką. Pokalbiuose bus ne vien pristatomos būsimos premjeros, bet ir paliestos aktualios šiuolaikinės kultūros, visuomeninio gyvenimo temos. Renginiai nemokami.

Jaunimo teatro sezono pradžios pokalbių ciklo „Autoriai“ datos:

Spalio 2 – Valentinas Masalskis (Salė 99)

Spalio 10 -  Yana Ross (Salė 99)

Spalio 17 – Adomas  Juška (Studija)

Spalio 23 – Kamilė Gudmonaitė (Studija)

Lapkričio 2 – Andrius Bialobžeskis (Studija)

Pokalbius moderuoja Mindaugas Nastaravičius.

Spalio 3 - 6 dienomis Sankt Peterburgo festivalyje „Baltijskij Dom“ gastroliuos režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Cinkas“ pagal Svetlanos Aleksijevič kūrybą. Vėliau „Cinkas“ keliaus po mažesnius Lietuvos miestus: lapkritį spektaklis aplankys Birštoną, o gruodį jį bus galima pamatyti Ukmergėje.

Nors šį sezoną svarbiausias Jaunimo teatro siekis – pristatyti besikeičiantį teatro veidą įvairiuose šalies regionuose, Vilniaus žiūrovai taip pat nebus užmiršti. Visą sezoną įvairiose Jaunimo teatro erdvėse bus rodomas praeitais metais net kelis „Auksinius scenos kryžius“ pelnęs režisierės Olgos Lapinos ir dailininkės Renatos Valčik instaliacijų spektaklis šeimai „Apie baimes“. Jaunųjų žiūrovų taip pat laukia du nauji edukaciniai projektai: režisierės Saulės Norkutės ir dailininkės Šarūnės Pečiukonytės patirčių spektaklis vaikams „Kaltūnas“ bei aktorės Viktorijos Kuodytės vedamos „Liūtaširdžių kūrybinės dirbtuvės“. Į jas bus galima patekti pamačius danų režisierės Kirsten Dehlholm spektaklį „Broliai Liūtaširdžiai“, kuris lapkričio ir gruodžio mėnesiais persikelia į „Menų spaustuvę“. Tuo tarpu į Jaunimo teatrą persikelia jau daugiau kaip dešimtmetį po įvairias Lietuvos ir Europos scenas keliaujantis suomių režisieriaus Kristiano Smedso ir aktorės Aldonos Bnedoriūtės spektaklis „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ sukurtas Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“ motyvais.

Lapkričio 22-27 dienomis keturiuose Lietuvos miestuose (Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje) įvyks pirmoji sezono premjera – Valentino Masalskio spektaklis „Raudona“ pagal Johno Logano pjesę. Pjesės centre – viena ryškiausių XX amžiaus pokario Amerikos abstrakčiojo ekspresionizmo meno krypties asmenybių Markas Rothko. Rothko vaidmenį kuria pats Valentinas Masalskis, taip pat spektaklyje vaidina aktoriai Mantas Zemleckas ir Donatas Želvys. Su šiuo spektakliu teatre debiutuoja jaunosios kartos skulptorius Mykolas Sauka.

„Tik vasarą mes galime būti ramūs, kad jeigu vaikas atostogauja pas senelius kaime, o ten gausus uogų, daržovių derlius, jam vitaminų tikrai užtenka. Augančiam vaiko organizmui būtini gerai subalansuoti vitaminai ir mikroelementai, ypač vėlyvo rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.

Farmacininkė sako, kad net maitinantis subalansuotai, retai vaikai suvalgo pakankamai vaisių ir šviežių daržovių. „Tėvai dažnai yra linkę vaikams leisti užkandžiauti nesveiku maistu, todėl neretai vietoje obuolio ar kokio kito vaisiaus jie renkasi saldumynus“, – teigia farmacijos specialistė.

Nepamiršti ir mikroelementų

Kalbėdama, į kuriuos vitaminus reikėtų labiausiai koncentruotis, specialistė sako, kad patiems mažiausiems aktualiausi A, C ir D vitaminai. Nustatyta, kad netgi maitinanti kūdikį mama kartais pati stokoja vitaminų ir kai kurių mikroelementų kūdikis negauna net su mamos pienu. Vyresniems prisideda vitaminai B ir E bei mineralai, rašoma pranešime spaudai.

„Mineralinės medžiagos – makro mineralai – kalcis, fosforas ir kalis, tai statybinė medžiaga kaulams, kiti mineralai reikalingi labai mažais kiekiais. Gali pritrūkti jodo, cinko, šiais laikais tiek vaikams, tiek suaugusiems labai dažnai pritrūksta geležies. Taip yra, nes užkandžiaujame netinkamai, dažnai vietoje džiovintų vaisų, riešutų, pasirenkame mažavertį užkandį ir ilgainiui tai atsiliepia sveikatai“, – kalba farmacijos specialistė.

Gali pritrūkti jodo, cinko, šiais laikais tiek vaikams, tiek suaugusiems labai dažnai pritrūksta geležies.

Anot vaistininkės, svarbu, kad augančiam vaikui nepritrūktų kalcio ir magnio, kurie yra itin reikalingi gerai kaulų ir dantų struktūrai palaikyti. Taip pat svarbūs yra ir geležies preparatai, o geram viso organizmo vystymuisi – Omega-3.

Vitaminų trūkumą rodo skirtingi simptomai

Kiekvieno vitamino trūkumą išduodantys simptomai yra skirtingi. „Pavyzdžiui, vitamino A trūkumą signalizuoja šerpetojanti oda, pūlinukai, gleivinės išsausėjimas, nuovargis ir regos sutrikimai, kuomet prastai matoma tamsoje arba prieblandoje. Tik turiu pastebėti, kad duoti vieną vitaminą A nerekomenduojama. Vitamino D trūkumo simptomai kiek kitokie – vaikas dažnai jaučiasi pavargęs, irzlus, skundžiasi kaulų ir raumenų skausmais, sutrinka miegas, vaikas tampa pasyvus“, – pasakoja pašnekovė.

Jeigu vaiko organizmui trūksta vitamino C, tai išduoda nuovargis, kraujosruvos, sutrikęs vystymasis, dantenų kraujavimas ir dažnas sergamumas peršalimo ligomis. Vitamino B trūkumas pasireiškia padidėjusi jautrumu, dirglumu ir nervų sistemos sutrikimu.

„Jeigu trūksta geležies, bus pabalę lūpos, veidas, gali lūžinėti, slinkti plaukai, atsiranda poreikis valgyti nevalgomus dalykus – dantų pastą, molį, kreidą, ledukus, krakmolą. Tai ženklas, kad organizmui labai trūksta geležies ir būtinai reikėtų kreiptis į pediatrą, kad jis atliktų tyrimą ir subalansuotų mitybą“, –rekomenduoja vaistininkė.

Dažnai vaikams lūžinėja ir trūkinėja rankų ir kojų nagai, tai reiškia, kad trūksta kalcio. Vadinamas „nagų žydėjimas“, kai ant nago atsiranda baltos dėmelės ar taškeliai, dažniausiai atsiranda paauglystėje. Tai ženklas, kad trūksta cinko – jis svarbus imuninei sistemai.

Jeigu trūksta kalcio ir magnio pasikartoja mėšlungis. Jeigu trūksta vitamino B, padidėja jautrumas, galimas net širdies sutrikimas.

Koks vitaminų kiekis yra optimalus?

„Vartojant polivitaminus jų perdozuoti negalima. Noriu priminti tėvams, kad vitaminai nėra saldumynai, ir jų padauginti negalima, vartoti tiek, kiek nurodo specialistas. Ypač tai svarbu kalbant apie vitaminus C ir D“, – perspėja vaistininkė.

Norint apsieiti be vitaminų, vaisių ir daržovių per dieną vaikai turėtų suvalgyti 3-5 porcijas. „Dauguma vaikų nemėgta nei vaisių, nei daržovių, todėl palaikyti jų subalansuotą mitybą tėvams gali būti sudėtinga, todėl kasdieniu įpročiu turėtų tapti vitamino vartojimas iš karto po pusryčių“, – pabrėžia vaistininkė.

Farmacijos specialistės teigimu, vitaminus vaikams reiktų rinktis atidžiai, apgalvojant visas priežastis, kokie vitaminai labiausiai tiktų būtent jūsų vaikui.

„Patariame rinktis pagal amžių. Dažniausiai iki 3 metų vaikams duodami skysti papildai, kad vaikas neužspringtų. Iki vienerių metų vitaminus skirti gali tik gydytojas, tėvams nereikėtų patiems nuspręsti ir pirkti. Nuo 3 metų galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus“,  – aiškina „Eurovaistinės“ atstovė.

Jeigu vaikui nustatyta alergija, vitaminuose neturėtų būti dažiklių, skonio priduodančių medžiagų. Dažnai alergijas sukelia ir B grupės vitaminai, bičių produktai bei vitaminas C, tad kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Europos maisto saugos tarnyba (EMST) papildomai išnagrinėjo žmonėms rekomenduojamus cinko ir seleno kiekius. Tai padaryta atsižvelgus į Europos Komisijos prašymą.

2002 metais įsteigta EMST yra nepriklausoma organizacija, teikianti mokslines konsultacijas visais tiesioginį ar netiesioginį poveikį maisto saugai turinčiais klausimais.

Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, rekomenduojama cinko paros norma yra 10 miligramų. EMST dietinių produktų, mitybos ir alergijų mokslinė grupė išanalizavo 12 mitybos apžvalgų iš devynių ES valstybių. 

Išanalizavę šią informaciją, mokslininkai nustatė, kad cinko rekomenduojama paros norma (RPN) suaugusioms moterims yra nuo 7,5 iki 12,7 mg, o nėščiosioms ar maitinančioms motinoms – dar papildomai po 1,6-2,9 mg per parą. Vyrams cinko RPN nustatyta nuo 9,4 iki 16,3 mg, o vaikams - nuo 2,9 iki 14,2 mg.

Kartu EMST padarė išvadą, visose gyventojų kategorijose cinko suvartojama šiek tiek mažiau nei rekomenduojama: vienerių-trejų metų vaikai per dieną šio mineralo vidutiniškai suvartodavo nuo 4,6 iki 6,2 mg,  3-10 metų vaikai – nuo 5,5 iki 9,3 mg, paaugliai – nuo 6,8 iki 14,5 mg, o suaugusieji – nuo 8 iki 14 mg.

Kito mokslininkų nagrinėto mikroelemento seleno RPN yra 55 mikrogramai (µg).

Turėdami mažiau tyrimų medžiagos apie seleną, EMST ekspertai nustatė, kad pakankamas šio mineralo kiekis suaugusiems yra 70 µg ir 15 µg 7-11 mėnesių kūdikiams. Vaikams ir paaugliams buvo nustatyti išvestiniai dydžiai  ir nuspręsta, kad 1-3 metų vaikams rekomenduojama 15 µg, o 15-17 metų paaugliams – 70 µg.

Kadangi dalis seleno iš organizmo pasišalina su motinos pienu, maitinančioms moterims tinkama seleno paros norma padidinta iki 85 µg.

Seleno žmogus gauna valgydamas mėsą, ypač kepenis ir inkstus, jūrinę žuvį ir jūros gėrybes, kiaušinius, grūdus, česnakus, jo nemažai yra mielėse. Maisto produktuose seleno kiekis priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje, kuris, specialistų nuomone,  yra ženkliai sumažėjęs.

Selenas būtinas organizmo ląsteles saugant nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, normaliam imuninės sistemos funkcionavimui ir skydliaukės veiklai. Šis mikroelementas mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, lėtina senėjimo procesus. Selenas padeda atsinaujinti oksidacijos pažeistiems plaučių ir kitų organų audiniams, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles, svarbus regos silpnėjimo ir kataraktos prevencijai. Selenas dalyvauja augime ir vystymesi, yra svarbus vyrų vaisingumui palaikyti.

Cinko maistiniai šaltiniai yra pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos.

Cinkas būtinas daugeliui organizmo biologinių funkcijų. Jis svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai, palaiko normalų augimą ir vystymąsi, svarbus moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms. Cinkas gali apsaugoti prostatą nuo pažeidimų ir sumažina prostatos piktybinių susirgimų riziką. Šis mikroelementas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą. Cinkas taip pat turi antioksidacinių savybių.

Rekomenduojama paros norma yra moksliškai nustatytas tam tikros maistinės medžiagos kiekis vienai dienai, kurio užtenka praktiškai kiekvieno sveiko žmogaus organizmui. Priklausomai nuo amžiaus ir lyties, gali būti nustatoma skirtinga RPN.

Ekspertai perspėja: vieno mitybos elemento trūkumas gali pabloginti seksualinius poros santykius.

Ugandos tyrėjai teigia, kad šiuolaikinio žmogaus meniu trūksta cinko. Šio mikroelemento trūkumo rezultatas – šeimyninio sekso kokybės prastėjimas. Todėl poros, kurių mityboje trūksta cinko, dažniau lankosi pas seksologus.

Kai vyro organizme trūksta cinko, mažėja ir testosterono gamyba. Dėl šios priežasties stipriosios lyties atstovai skundžiasi silpnėjančiu libido.

Mokslininkai pataria vyrams į kasdienį meniu įtraukti mikroelementų, ypač cinko, gausų maistą. Cinko yra jautienoje, vištienoje, moliūgo sėklose, pupelėse, upės žuvyse, austrėse, grybuose. Vartojant šių produktų, pasak ekspertų, gerėja nuotaika ir didėja testosterono kiekis, dėl to greitėja kraujotaka ir sparčiau gaminasi sperma.

Australijos mokslininkai nustatė, kad cinkas gali „numarinti badu“ vieną labiausiai mirtinų pasaulio bakterijų, neleisdamas įsisavinti jai būtino mikroelemento.

Adelaidės ir Kvinslendo universitetų mokslininkų atradimas atveria naujas galimybes sukurti priešbakterinius agentus, kurie kovotų su Streptococcus pneumoniae bakterija.

Dėl šios bakterijos per metus pasaulyje miršta daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia vaikai, garbaus amžiaus ir kiti lengvai pažeidžiami žmonės, kuriuos palaužia plaučių uždegimas, meningitas ir kitos sunkios užkrečiamosios ligos. 

Mokslininkai ištyrė, kaip cinkas bakterijoje suvaržo baltymų nešiklį, kad jis negalėtų įsisavinti mangano, kuris Streptococcus pneumoniae bakterijai reikalingas, kad ji žmogaus organizme sukeltų ligas. 

„Seniai žinoma, kad cinkas atlieka svarbų vaidmenį organizmui ginantis nuo bakterijų sukeliamų infekcijų, tačiau tai pirmas kartas, kai parodyta, kaip cinkas faktiškai užblokuoja svarbų kanalą ir priverčia bakteriją badauti“, - teigia tyrimo vadovas dr. Christopher McDevitt iš Adelaidės universiteto infekcinių ligų tyrimo centro. 

„Šis tyrimas apima ne tik chemiją ir biochemiją, bet ir mikrobiologiją bei imunologiją, kad atomų lygiu parodytų, kaip šis baltymų nešiklis padeda bakterijai išlikti gyvai teikdamas vieną itin svarbų metalą (manganą), tačiau tuo pat metu padaro bakteriją mirštamai pažeidžiamą dėl kito metalo (cinko) poveikio,“ - sako dr. Bostjan Kobe, Kvinslando universiteto struktūrinės biologijos profesorius. 

Tyrimas paaiškina, kaip baltymų nešiklis prisiriša metalus. Dėl mangano ir cinko atomų dydžio skirtumų transporteris juos prisiriša skirtingai. Kadangi cinko atomai mažesni, jie lengviau aplimpa nešiklį, o kad jis prisirištų manganą, turi ištiesti silpnus ūglius, per kuriuos nesugeba mangano įsisavinti.

„Imuninė sistema gali lengvai pašalinti šias bakterijas, jei jos negavo mangano. Pirmą kartą išsiaiškinome, kaip šie nešikliai veikia. Turėdami šią naują informaciją, mes galime imtis kurti naujos kartos priešbakterinius agentus, kurie nusitaikytų į tuos esminius nešiklius ir juos užblokuotų“, teigia mokslininkai.

Jų ataskaitą paskelbė žurnalas „Nature Chemical Biology“, praneša sciencedaily.com.

Streptococcus pneumoniae bakterija aptinkama viršutiniuose kvėpavimo takuose. Ji sukelia pneumokokinę infekciją – ūmią bakterinę infekciją, kuri savo ruožtu gali sukelti įvairias kitas ligas.

Cinkas yra svarbus imunitetui ir virškinimo sistemos veiklai, moterų ir vyrų lytinėms funkcijoms, jis palaiko normalų augimą ir vystymąsi.

Maistiniai cinko šaltiniai yra pupelės, lęšiai, riešutai, grūdai, moliūgo sėklos. Rekomenduojama cinko paros norma yra 10 miligramų.