Pirmadienį vykstant civilinės saugos pratyboms Astravo atominės elektrinės (AE) nelaimės atveju, 10 val. buvo tikrinamos ir gyventojų perspėjimo sistemos – kaukė sirenos, gyventojai turėjo gauti trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tačiau viešojoje erdvėje pasigirdo nusiskundimų, kad ne visi gyventojai juos gavo.

„Mes tikrai aiškinsimės, ar tai susiję su tam tikrais operatoriaus, ar tam tikrais nesklandumais. Noriu pažymėti, kad pratybų tikslas ir yra patikrinti, dėl kokių problemų kažkas neveikia ir imtis nedelsiant tai spręsti“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji įvardijo, kad pranešimų negavo „vieno operatoriaus klientai“.

„Aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar su kitomis priežastimis“, – teigė ministrė.

„Bus išsiaiškinta, kurioje vietoje buvo nesklandumas ir tas nesklandumas bus ištaisytas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar su kitomis priežastimis.

Kalbėdamas apie tai, kad dalis gyventojų negirdėjo įspėjamųjų sirenų, S. Greičius teigė, kad jų tinklą ketinama plėsti.

„Sirenų turime tiek, kiek turime. Neatrodome blogai pagal sirenų vidurkius. Tinklas yra plečiamas. Tai, kad daugiau žmonių girdėjo, rodo, kad šiuo montuojama 200 papildomų sirenų ir dar bus plečiamas tinklas“, – sakė PAGD vadas.

Pratybų akcentas – evakuacija traukiniu

A. Bilotaitė pasakojo, kad pirmadienį iki vakaro vykstančių pratybų pagrindinis akcentas – evakavimo darbai.

„Manau, kad tai labai aktualu, nes šiandien labai svarbu pasirengti ne tik galimai Astravo AE nelaimei, bet kartu būti pasiruošus, jeigu reikėtų turėti evakavimo darbus“, – pasakojo ministrė

Jos teigimu, nelaimės Astravo AE atveju pratybų planą sudaro aštuoni komponentai, pirmadienį išbandytas vienas jų. Pasak A. Bilotaitės, reaguojant į geopolitines aktualijas, į pratybas įtrauktas ir hibridinis elementas.

„Mes turime pratybų planą, bet atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti kažkokių tai incidentų, šių pratybų metu taip ir atsitinka, įvyksta tam tikra ataka prieš tam tikras institucijas ir mes negalime naudoti autobusų, todėl yra priimtas sprendimas panaudoti evakavimą traukiniu“, – apie pratybas pasakojo ministrė.

„Tai pirmą kartą vykstantis procesas, kai mes pratyboms panaudojame traukinius. Žiūrėsime, kaip tai veikia“, – pridūrė ji.

Per 700 dalyvių

Šiose pratybose dalyvauja apie 700 žmonių – institucijų atstovai ir statistai. Ministrės teigimu, šiemet numatyta iš viso surengti 16 civilinės saugos pratybų, o per artėjančius trejus metus – 57.

„Jos neskirtos tam, kad parodytų gražų vaizdą, kaip viskas veikia. Jos yra skirtos tam, kad įsivertintumėme, ar viskas suveikė, ar nėra kažkokių tai spragų. Jeigu jos yra, nedelsiant imtis sprendimų tuos klausimus spręsti“, – sakė A. Bilotaitė.

Po kelių savaičių pratybos bus įvertintos ir, pastebėjus nesklandumus, bus teikiamos rekomendacijos atitinkamoms institucijoms, sako ministrė.

Valstybės lygio civilinės saugos pratybų metu tikrinama, kaip valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, kaip vyktų gyventojų iš skubių apsaugomųjų veiksmų veiklos zonos evakavimas ir. Taip pat tikrinama, kaip atsakingos institucijos ir tarnybos reaguotų į tuo pačiu metu galimai vyksiančią hibridinę ataką – išpuolius prieš įvairius infrastruktūros objektus ar valstybės institucijas.

Skelbiama, kad per artimiausius trejus metus Lietuvoje planuojama surengti 57 valstybės lygio stalo, funkcines ir kompleksines pratybas, skirtas atremti galimus išpuolius, hibridines ir karines grėsmes, suvaldyti kitus plataus masto incidentus bei jų metu užtikrinti visuomenės saugumą.

Suplanuotame trijų metų didelio intensyvumo valstybės lygio pratybų cikle dalyvaus ne tik šalies ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, bet bus pakviesti dalyvauti ir nevyriausybinių, tarptautinių humanitarinių organizacijų atstovai, ūkio subjektai, šalies gyventojai.

„Gyvename įtemptoje geopolitinėje aplinkoje. Atsakingos institucijos turi būti tinkamai pasiruošusios užtikrinti valstybės saugumą įvairių grėsmių atvejais – nutikus teroristiniams išpuoliams prieš strateginius objektus, bandymams neteisėtai kirsti valstybės sieną, taip pat karinės agresijos atveju. Nuo šiol į visų civilinės saugos pratybų scenarijus įtraukiamas hibridinių grėsmių elementas, daug dėmesio bus skiriama gyventojų evakavimo pasirengimui esant įvairiems scenarijams“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės A. Bilotaitės, institucijos ir tarnybos, siekdamos efektyviai atremti grėsmes ir suvaldyti galimas atakas, turi įsitikinti, kad nustatyti algoritmai ir priemonės praktikoje veiks sklandžiai.

Dar šiemet suplanuotų pratybų metu bus tikrinami civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Taip pat šiais metais Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tikrins civilinės saugos pajėgų atsparumą ir veiksmus, įvykus teroristiniams išpuoliams prieš valstybės kritinę infrastruktūrą, kurių metu bus imituojami elektros ir kuro tiekimo bei elektroninių ryšių sistemų sutrikimai. Kitų planuojamų pratybų metu NKVC vertins institucijų veiksmus pagal masinio gyventojų judėjimo per Lietuvos teritoriją iš Latvijos ir Estijos scenarijų.

Lietuvos policija planuoja rengti pratybas ir peržiūrėti veikimo algoritmus galimų teroristinių išpuolių viešosiose vietose atvejais, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – galimo masinio užsieniečių antplūdžio metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikrins, kaip vyktų Vilniaus miesto ir kitų pasienyje su Baltarusijos Respublika esančių savivaldybių gyventojų evakuacija, kilus karinei grėsmei iš Baltarusijos teritorijos pusės.

Taip pat bus peržiūrimi ir atsakingų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų veiksmai esant dideliam sužeistųjų skaičiui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta įvertinti, kaip veiktų reagavimo algoritmai galimos hibridinės atakos švietimo įstaigose metu.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos peržiūrės reagavimo veiksmus ir rengs funkcines pratybas, susijusius su kibernetine ataka, nukreipta prieš valstybės informacinių išteklių valdytojų bei ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.

Pagal patvirtintą pratybų planą numatoma kasmet peržiūrėti civilinės saugos sistemos veiksmus bei sąveiką galimų išpuolių prieš energetikos ir geležinkelio transporto sričių kritinę infrastruktūrą.

Siekiant efektyviai suvaldyti galimas nelaimes šalies viduje bus peržiūrimi ir atsakingų institucijų veiksmai likviduojant didelio masto gaisrus, kurių metu gali išsiskirti didelė cheminė tarša ar yra didelių sprogimų pavojus.

Savivaldybės duomenimis, pratybų metu bus imituojama amoniako nuotekio avarija. Pratybų metu bus įjungta civilinės saugos sirena.

Pratybose dalyvaus ir Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Uostamiesčio savivaldybė informavo, kad pratybas rengia savivaldybė ir bendrovė „Klaipėdos nafta“. Šių pratybų tema – „Gaisras ir sprogimo grėsmė „Klaipėdos nafta“ SGD terminale“.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas sakė, kad pratybos bus organizuojamos įgyvendinant savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame civilinės saugos 2023 m. veiklos plane numatytas priemones.

„Pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Evakuojamų Smeltės kvartalo gyventojų vaidmenį imituos statistai – Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos ir Prano Mašioto progimnazijos mokiniai“, – pažymėjo vedėjas.

Jis taip pat pridūrė, kad miesto savivaldybė, susidarius ekstremaliam įvykiui, yra numačiusi 32 kolektyvinės apsaugos statinius, kuriuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai.

„Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Iš šių numatytų du statiniai – Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ir Prano Mašioto progimnazija buvo parinkti pratyboms kaip prioritetiniai. Šie statiniai pratybų metu bus „aktyvuoti“, tai reiškia, kad jie bus paruošti evakuojamų gyventojų priėmimui ir laikinam apgyvendinimui – veiks gyventojų priėmimo punktas, paskirtos apgyvendinimo patalpos, paruoštos žygio lovytės, miegmaišiai“, – pratybų eigą paaiškino Ž. Viršilas.

Realių tekstinių pranešimų apie pratybas gyventojai į savo telefonus negaus, perspėjimo sirenos taip pat nebus jungiamos, tik imituojamos.

„Policijos pareigūnai ar kitos tarnybos pratybų metu gali naudoti garsinius signalus ar skelbti tekstinius pranešimus garso stiprinimo priemonėmis“, – nurodė Ž. Viršilas.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

„Karas Ukrainoje ir iš jo kylančios pasekmės neabejotinai kelia didžiulių iššūkių visoms regiono šalims. Į juos turime atsakyti vieninga regiono laikysena ir priemonėmis. Dėl to inicijavau šį penkių vidaus reikalų ministrų susitikimą“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė.

„Visos šalys, gyvenančios Rusijos kaimynystėje, yra pasirengusios dalintis patirtimi ir koordinuoti savo veiksmus. Sutarėme, jog surengsime bendras konsultacijas dėl infrastruktūros apsaugos ir civilinės saugos pratybas. Šis susitelkimas neabejotinai sustiprins mus visus“, – pridūrė ji.

Kiti ministrai taip pat pabrėžė vietinių pajėgumų stiprinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą iššūkių akivaizdoje.

Susitikime pristatyta šalių krizių valdymo struktūra, pasidalinta gerąją patirtimi civilinės saugos srityje. Reaguojant į atakas prieš „Nordstream“ dujotiekį, ministrai aptarė ir strateginės infrastruktūros apsaugos didinimo poreikį.

A. Bilotaitė pabrėžė, kad krizių daugėja ir jos sudėtingėja, tad VRM „ėmėsi stiprinti civilinę saugą, kuriai 30 metų nebuvo skirta tinkamo dėmesio“.

Ministrės teigimu, turime būti pasirengę naujai realybei, taip pat galimybei, kad kare Ukrainoje bus panaudotas branduolinis ginklas. Be to, didelę grėsmę kelia ir nesaugi Astravo atominė elektrinė.

Reaguojant į galimas grėsmes parengtas naujas krizių valdymo modelis ir civilinės saugos koncepcija, kurią sudaro trys pagrindinės kryptys – pasirengimas, atsparumas ir visuomenės informavimas.

Vizito metu ministrai apsilankė Suomijos Merihakos slėptuvėje ir apžiūrėjo jos infrastruktūrą. Iš viso šalyje yra apie 54 tūkst. slėptuvių, kuriose tilptų apie 80 proc. gyventojų.

Pasak ministrės, Lietuva galėtų panaudoti Suomijos praktiką slėptuvių įrengimo srityje, nustatant kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, parinkimą, žymėjimą, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką.

Lietuvoje šiuo metu yra 1806 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremalių situacijų metu gyventojai galėtų rasti laikiną prieglobstį ir reikiamą pagalbą ir 1896 priedangos, skirtos trumpalaikiam pasislėpimui oro pavojaus atveju.

Kaip skelbė Valstybinio jūrų uosto direkcija, pratybos dėl ekstremalaus įvykio koordinavimo jūrų uoste vyks ties naująja perkėla.

Jose dalyvaus 11 institucijų. Daugiau informacijos apie pratybas žadama pateikti antradienį.

„Vienas iš pratybų tikslų yra, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pasižiūrėtų į savo telefonus – ar jie gavo šiandien žinutę. Jeigu negavo, tai pasiaiškinti priežastis ir sutvarkyti nustatymus“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Lietuvoje trečiadienį, valstybinio lygio civilinių pratybų metu, buvo tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – 15 valandą kaukė sirenos, žmonės į telefonus turėjo gauti perspėjimo pranešimus.

Pratybų metu buvo buvo vertinamas institucijų gebėjimas operatyviai perduoti ir atnaujinti informaciją apie branduolinę avariją, taip pat buvo tikrinama gyventojų perspėjimo sistemos veikla.

Išgirdus sirenų garsus, gyventojams privalu įsijungti televizorių arba radijo imtuvą ir per Lietuvos televiziją, Lietuvos radijo 1-ąją ir 2-ąją bei radijo FM-99 programas išklausyti perduodamą informaciją.

Vienas iš pratybų tikslų yra, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pasižiūrėtų į savo telefonus – ar jie gavo šiandien žinutę. Jeigu negavo, tai pasiaiškinti priežastis ir sutvarkyti nustatymus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius teigė, kad pratybų metu „didelių klaidų“ nepastebėta, tačiau buvo sutrikusios informacinės platformos.

„Šiuo metu mes nepastebėjome kritinių klaidų, dėl kurių būtų kažkas sutrikę, kad visiškai nebeveiktų (...) Dėl didelių duomenų perdavimo kiekių susidūrėme su kai kurių informacinių platformų sutrikimais, tačiau buvo numatyti alternatyvūs ryšio kanalai, tai informacijos perdavimas dėl to nesutriko – buvo perduodamas kitais kanalais“, – teigė S. Greičius.

„Mūsų pratybų išsikelti tikslai pavyko, o smulkesnė informacija bus tada, kai bus vertinimo ataskaita“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sakė, kad vertinimo ataskaita turėtų būti paruošta po 10 dienų.

„Detalesnė ataskaita bus pateikta už 10 dienų ir mes galėsime matyti detaliau, kur yra trūkumų, kur yra problemų. Tokių pratybų tikslas – įsivertinti galimas rizikas ir užkirsti joms kelią ateityje“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ji taip pat teigė, kad paruoštas komunikacinis planas dėl gyventojų informavimo, kaip pasiruošti galimoms nelaimėms, kadangi ne visi gyventojai žino, ką reikėtų daryti.

„Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi visą komunikacijos planą, kaip labiau informuoti ir šviesti visuomenę apie galimą pasirengimą ir būtiną pasirengimą. Šiuo metu planas derinamas ir artimiausiu metu, matyt, mes pradėsime tam tikrus veiksmus šviečiant visuomenę apie tai, kokių maisto produktų, priemonių reikia turėti žmonėms, esant tam tikrai situacijai, kaip reikėtų elgtis, nutikus branduolinei avarijai“, – pasakojo ministrė.

„Tą tikimės artimiausiu metu paleisti ir tikimės, kad žmonės išgirs bei bus labiau informuoti“, – pridūrė ji.

Pratybų metu trečiadienį dalyvavo 16 valstybinių institucijų ir visos šalies savivaldybės.

Pagal pratybų legendą, buvo gauta informacija iš Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro, kad Aplinkos apsaugos agentūros automatizuoto jonizuojančiosios spinduliuotės monitoringo stotys užfiksavo padidintą spinduliuotės dozės galią ir yra būtina kartu su Radiacinės saugos centru (RSC) atlikti aplinkos radiologinę stebėseną iš oro.

Po vidurdienio į orą iš Trakų rajono Paluknio miestelyje esančios VSAT Aviacijos valdybos bazės radiacinės oro žvalgybos skrydžiui pakilo pasieniečių sraigtasparnis „Eurocopter 145“.

Orlaivyje buvo speciali radiacinį foną fiksuojanti įranga, kurią pristatė ir skrydyje palei rytinę šalies sieną dalyvavo RSC atstovai.

Pagal legendą, normas viršijantis radiacijos fonas fiksuotas dvejose vietovėse Švenčionių rajone, informacija nustatytais kanalais perduota antžeminėms tarnyboms.

Tokių pratybų tikslas – įvertinti turimų aviacinių resursų pasirengimą bei išbandyti ir sumodeliuoti pirminius ir neatidėliotinus VSAT veiksmus įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Astrave.

Jų metu bus patikrintas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų pasirengimas likviduoti galimą cheminį įvykį, sąveika su bendrovės darbuotojais, specialiosiomis tarnybomis, civilinės saugos sistemos pajėgomis, Jonavos savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centru, pranešė ugniagesiai gelbėtojai.

Jie įspėja, kad pratybų dieną link Jonavos vyks gausios specialiųjų tarnybų pajėgos, tačiau civilių gyventojų veikla nebus trikdoma, jiems negresia pavojus, rekomenduojama elgtis ramiai.

„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Ji įkurta 1965 metais. Bendrovėje dirba per 1300 žmonių.