Išmontavus visą įrangą, metalinę laivo dalį buksyrai nutempė į kitą doką. Penktadienį iš jo bus pradėta pumpuoti vandenį ir vėliau  laivas bus supjaustytas į metalo laužą. 2012 m. sausį dėl kapitono klaidų „Costa Concordia“ užplaukė ant povandeninių uolų ir ši avarija nusinešė 32 žmonių gyvybes.

Už tai kapitonas gavo 16 metų kalėjimo.

2012 metais per „Costa Concordia“ katastrofą prie Italijai priklausančios kurortinės Džiljo salos žuvo 32 žmonės.

F.Schettino nebuvo teismo salėje, kai pirmininkaujanti teisėja Grazia D'Onofrio (Gracija D'Onofrijo) perskaitė verdiktą.

Jis nebus iškart įkalintas, nes dar gali apskųsti šį teismo sprendimą, o turint galvoje, kad kalėjimai Italijoje yra perpildyti, be to, galioja nuteistiesiems palanki lygtinio paleidimo sistema, mažai tikėtina, kad F.Schettino atliktų visą jam skirtą bausmę.

Pernai F.Schettino buvo skirta 16 metų ir vieno mėnesio kalėjimo bausmė, teismui nusprendus, kad dėl kapitono neatsargumo 2012 metų sausio 13-osios vakarą didžiulis laivas užplaukė ant uolų prie Džiljo salos netoli Toskanos krantų ir pusiau nugrimzdo pasviręs ant kairiojo borto.

Prokurorai prašė teismo sugriežtinti bausmę buvusiam kapitonui ir skirti 27 metus kalėjimo, o F.Schettino advokatai prašė jį išteisinti.

55 metų F.Schettino buvo apkaltintas netyčiniu nužudymu, laivo katastrofos sukėlimu ir pasitraukimu iš skęstančio laivo pirma laiko, kai iš jo dar nebuvo evakuoti visi keleiviai ir įgulos nariai, dėl ko žiniasklaidos buvo pramintas „Kapitonu Bailiu“.

Už tai, kad sulaužė nuo senovės laikų galiojančią jūreivystės taisyklę, jog kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis, trijų teisėjų kolegija Toskanos Groseto mieste F.Schettino skyrė metus kalėjimo.

Per pirmąjį 19-a mėnesių trukusį bylos nagrinėjimą F.Schettino buvo kaltinamas tuo, kad nukreipė labai arti salos kranto didžiulį kruizinį laivą norėdamas pasipuikuoti prieš draugę.

Laineriu plaukė 4 229 žmonės, tarp jų 3 200 turistų. Dviejų aukų kūnų taip ir nepavyko rasti.

F.Schettino advokatai tvirtino, kad katastrofa įvyko dėl organizacinių trūkumų, už kuriuos atsakomybę turėtų prisiimti lainerį eksploatavusi turizmo bendrovė „Costa Crociere“, jo vairininkas indonezietis ir Italijos pakrančių apsaugos tarnyba.

Šiomis dienomis realiomis bausmėmis kalėti buvo nuteisti keli jūrų kapitonai. Tarp jų žymiausias atvejis – „Costa Concordia“ kapitonui skirta kalėti 16 metų.

Privalo atsakyti

„Mes Jūrų kapitonų klube apsvarstėme „Costa Concordia“ atvejį. Franciscas Schettino elgėsi siaubingai. Ne tik leido per arti prie salos privesti didelį kruizinį laivą, bet ir šiam skęstant vienas pirmųjų paliko jį“, – teigė jūrų kapitonas klaipėdietis Ričardas Lučka.

Jo nuomone laivų kapitonų kvalifikacija pasaulyje yra sumenkusi, o atsakomybė tarsi išplauta

„Jei jis nevykdo pareigų, privalo atsakyti. Nelaimė laive ne visada reiškia, kad kapitonas ar įgula tinkamai nevykdė pareigų. Geru žodžiu noriu paminėti DFDS kelto „Lisco Gloria“ kapitoną Andrejų Simutį. Laivas užsidegė ne dėl įgulos kaltės. Bet įgula elgėsi profesionaliai, ir visi keltu plaukę žmonės buvo išgelbėti“, – prisiminė R.Lučka.

Avarijų kaltininkų neteisė?

Per 15 metų uosto kapitono tarnyboje dirbęs R.Lučka Klaipėdoje neprisiminė nė vieno atvejo, kad kurio nors laivo kapitonas būtų nuteistas.

„Klaipėdos uoste ar jo prieigose nebuvo avarijų su skaudžiomis pasekmėmis, kai būtų žuvę daug žmonių. Vyravo metalinės laivų avarijos, todėl kaltininkai būdavo nustatomi vykdant draudėjų tyrimus“, – teigė R.Lučka.

Per visą istoriją Klaipėdos uoste buvo dvi didelės laivų avarijos. Plaukdami iš uosto molo vartuose arba šalių jų nuskendo laivai „Globe Assimi“ ir „Rudolf Breitcheid“. Kokias bausmes gavo šių laivų kapitonai, nėra žinoma, nes teismai Lietuvoje nevyko. Grįžę į savo šalis jie veikiausiai nebuvo teisiami.

R.Lučka prisiminė kelis atvejus, kai užsienio šalyse – Danijoje ir Švedijoje – buvo teisiami Lietuvos žvejybos laivų kapitonai užplaukę ant seklumos. Jiems buvo skirtos piniginės baudos.

Girtam neleido išplaukti

Vyresnės kartos Klaipėdos jūrų kapitonai prisimena tragediją Juodojoje jūroje 1986 metų rugpjūtį. Tuomet prie Novorosijsko susidūrė keleivinis laivas „Admiral Nachimov“ ir krovininis „Piotr Vlasiov“. Žuvo per 400 žmonių, tarp jų ir 24 lietuviai.

Abiejų laivų kapitonams buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės po 15 metų. Tas faktas plačiai nuvilnijo per SSRS – jį iki šiol atsimena ir vyresnės kartos Lietuvos jūrų kapitonai.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laivyboje kurį laiką būta chaoso. Plaukiodavo kiek prastesni, ne visada tinkamai prižiūrėti laivai. Ir dalis jūrininkų buvo „paplaukę“. R.Lučka prisiminė mažiausiai vieną atvejį, kai galbūt padėjo išvengti katastrofos.

Iš uosto nebuvo leista išplaukti vieno Lietuvos jūrų laivininkystės laivo kapitonui, mat prieš pat išplaukimą jis buvo girtut girtutėlis.

Italijos teismas trečiadienį skyrė buvusiam kruizinio lainerio „Costa Concordia“ kapitonui 16 metų laisvės atėmimo bausmę dėl jo vaidmens 2012 metais įvykusioje lainerio katastrofoje, pareikalavusioje 32 žmonių gyvybių.

Kapitonas Francesco Schettino (Frančeskas Sketinas) vadovavo tam dideliam laivui, kai jis priplaukė arti Italijai priklausančios kurortinės Džilijo salos kranto ir užplaukė ant uolų.

Susikompromitavęs kapitonas, kuris anksčiau apsiašarojęs maldavo teismo jo pasigailėti, buvo apkaltintas daugelio žmonių netyčiniu nužudymu, laivo katastrofos sukėlimu ir per ankstyvu pasitraukimu iš skęstančio laivo per incidentą, kuris tapo viena didžiausią atgarsį sukėlusių pastarojo meto laivybos tragedijų.

54 metų F.Schettino nuosprendį išgirdo po 19 mėnesių trukusio bylos nagrinėjimo, praėjus trejiems metams, kai didžiulis laineris pusiau nugrimzdo pasviręs ant kairiojo borto prie salos, esančios netoli Toskanos krantų.

Tačiau dar neaišku, ar buvęs kapitonas faktiškai bus pasiųstas už grotų, kol baigsis Italijoje paprastai ilgai trunkantis apeliacinis procesas, galintis tęstis ne vienerius metus.

Nuosprendis, paskelbtas žmogui, kurį žiniasklaida praminė „Kapitonu Bailiu“, o prokurorai vadino idiotu, tikriausiai bus apskųstas. Pats F.Schettino kol kas liks laisvėje, nes trys teisėjai atmetė prašymą nedelsiant pasiųsti jį į kalėjimą, baiminantis, kad jis gali pabėgti iš šalies.

Be laisvės atėmimo bausmės, F.Schettino buvo uždrausta kada nors užimti viešas pareigas. Jis taip pat penkerius metus negalės dirbti laivo kapitonu..

Vis dėlto nuosprendis buvo daug švelnesnis negu prokurorų reikalauta didžiausia bausmė – įkalinti kapitoną 26 metus ir tris mėnesius. Tačiau prokurorai pareiškė esantys „visiškai patenkinti“ paskelbtu nuosprendžiu.

„Teisėjai visiškai priėmė visus kaltinimus, kuriuos iškėlėme kaltinamajam“, – sakoma jų pranešime.

F.Schettino advokatas Domenico Pepe (Domenikas Pepė) patvirtino, kad jo klientas teiks apeliaciją. „Faktas, kad teisėjai beveik perpus sutrumpino prokurorų siūlytą bausmės laikotarpį, šiek tiek atkūrė jo garbę“, – D.Pepe sakė prie teismo rūmų.

F.Schettino buvo apkaltintas nutrūktgalviškai nukreipęs labai arti salos kranto didžiulį kruizinį laivą, kuriame buvo per 4 000 žmonių, o įvykus avarijai pademonstravo aplaidumą, delsdamas paskelbti įsakymą palikti laivą. Pasak prokurorų, galiausiai jis pasielgė bailiai ir neprofesionaliai, palikdamas nelaimės ištiktą laivą, kai jame dar buvo daug keleivių ir įgulos narių.

Gindamasis F.Schettino tvirtino, kad dėl užplaukimo ant uolų reikia kaltinti jo įgulą, taip pat argumentavo, kad delsimas paskelbti evakuaciją galbūt išgelbėjo daugiau žmonių gyvybių, ir teigė, kad iš laivo iškrito, o ne išsigandęs paspruko.

ŽINIASKLAIDOS MĖSMALĖ

F.Schettino skundėsi, kad dėl žiniasklaidos pradėtos raganų medžioklės buvo paverstas vieninteliu atpirkimo ožiu dėl tos tragedijos.

„Pastaruosius trejus metus praleidau žiniasklaidos mėsmalėje, – aiškino jis. – Tai, ką išgyvenau, sunku pavadinti gyvenimu.“

„Visa atsakomybė buvo suversta man vienam, negerbiant tiesos arba aukų atminimo“, – pridūrė jis.

Garsis kūkčiodamas, F.Schettino baigė savo kalbą, pareiškęs „basta“ („gana“), ir susmuko savo kėdėje.

F.Schettino advokatai nagrinėjant bylą stengėsi įrodyti, kad kapitonas negali būti vienintelis atsakingas dėl žmonių žūties, nes tą tragediją nulėmė daug veiksnių.

Pasak jų, prastai apmokyta įgula buvo atsakinga už tai, kad nukreipė laivą pragaištingu kursu. Gynyba taip pat tvirtino, kad praplaukti labai arti krantų, siekiant suteikti pramogą keleivams, iš tikrųjų buvo tą lainerį eksploatavusios turizmo bendrovės „Costa Crociere“ plačiai naudota politika.

Laivo žemėlapiai buvo netikslūs, o svarbiausia, kad indonezietis vairininkas Jacobas Rusli Binas (Jakobas Ruslis Binas) prieš pat susidūrimą su rifu nesuprato kapitono komandos pakeisti kursą, teigė gynyba.

Advokatai argumentavo, kad tiesioginė žmonių žūties priežastis buvo ne pats užplaukimas ant uolų, o veikiau chaosas, kilęs, kai laive dingo elektra – o jų klientas esą negali būti laikomas atsakingas už tą mechaninį gedimą.

„Costa Crociere“ 2013 metais išvengė potencialių baudžiamųjų kaltinimų, sutikusi sumokėti 1 mln. eurų baudą.

Išgyvenusiems tą avariją žmonės, kurie atmetė pirminį „Costa Crociere“ pasiūlymą išmokėti kompensacijas ir tapo civiliniais ieškovais F.Schettino byloje, buvo priteista po 30 tūkst. eurų. Tarp gausiančių šias išmokas bus Domnica Cemortan (Domnika Čemortan) – šviesiaplaukė moldavė šokėja, su kurią F.Schettino flirtavo per vakarienę, prieš pat laivui atsitrenkiant į uolas.

Penki „Costa Crociere“ darbuotojai, tarp jų vairininkas ir krizių koordinatorius, buvo nuteisti kalėti iki 2 metų ir 10 mėnesių, kai tyrimo pradžioje susitarė dėl švelnesnės bausmės mainais į savo kaltes pripažinimą.

Teisiamas katastrofą patyrusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapitonas Francesco Schettino (Frančeskas Sketinas) antradienį stojo prieš teismą duoti parodymų.

F.Schettino yra kaltinamas netyčiniu 32 žmonių nužudymu, kai šis laivas skendo 2012 metų sausio 13-ąją, taip pat dėl to, jog paliko ant uolų užplaukusį ir skęstantį laivą, kai jame dar buvo panikos ištiktų keleivių.

Pilką kostiumą vilkintis ir „aviatoriaus“ stiliaus saulės akinius užsidėjęs kaltinamasis, Italijoje pramintas „kapitonu bailiu“ ir „labiausiai nekenčiamu žmogumi“, atrodė liūdnas, kai atvyko į Toskanos regione esančio Groseto teatro rūmus, kuriuose laikinai prisiglaudė teismas.

Pirmą kartą oficialiai nuo 2013 metų liepos prasidėjusio teismo kaltintojai turi galimybę apklausti 54-erių metų F.Schettino dėl tragiškos nakties įvykių ir paprašyti jo paaiškinti prieštaringus anksčiau darytus pareiškimus.

Tik prieš mėnesį tarp kruizinio laivo, kuris dabar demontuojamas Genujoje, liekanų buvo rastas paskutinis dingęs nelaimės aukos kūnas.

Padavėju dirbęs indas Russelas Rebello (Raselas Rebelas) buvo vienas iš 32 žmonių, žuvusių, kai „Concordia“ atsitrenkė į uolas prie Viduržemio jūroje esančios Džilijo salos krantų ir pasviro ant šono.

Milžiniškas, dukart už legendinį „Titanic“ didesnis laivas plaukė 16 mazgų greičiu, jame buvo 4 229 žmonės iš 70 šalių.

Laivo savininkai ir pakrantės apsaugos pareigūnai sutinka, kad laivas neturėjo net priartėti prie uolų, į kurias atsitrenkė 21 val. 45 minutės sausio 13-osios vakarą prieš dvejus metus.

Po smūgio laive žemiau vaterlinijos atsirado skylė, jis smarkiai pasviro ir galiausiai nuvirto ant borto sekliuose vandenyse šalia nedidelio Džilijo uosto, tačiau įsakymas palikti lainerį buvo paskelbtas tik praėjus daugiau nei valandai nuo krizės pradžios.

Tuo metu dėl pasvirimo buvo praktiškai neįmanoma nuleisti gelbėjimosi valčių vienoje laivo pusėje, be to žmonėms puolus prie valčių, kurias dar buvo galima panaudoti, kilo didžiulė sumaištis.

Šį šeštadienį, rugsėjo 13 dieną 21:00 val. „National Geographic“ kanalu realybės dokumentikos gerbėjai galės pamatyti vieno iš įspūdingiausių pastarojo metų kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofos finalą – laivo iškėlimo operaciją.

„Costa Concordia prisikėlimas“ – tai „National Geographic Channels International“ (NGCI) užsakymu kompanijos „Windfall Films“ sukurta dokumentinė kino juosta, apie uolose įstrigusio ir sudužusio kruizinio laivo iškėlimą, kuris pareikalavo ypatingų inžinerinių pastangų.

„Beveik dvejus metus „Windfall Films“ komandos kameros iš arti fiksavo „Costa Concordia“ iškėlimo projektą. Galimybė stebėti analogo neturinčią iškėlimo operaciją ne tik atvėrė mums akis, bet ir įkvėpė sekantiems dokumentikos žanro projektams“, – sakė Karlas Massarella, „Windfall Films“ kūrybos vadovas ir vykdantysis prodiuseris.

Laivo iškėlimo operacijos etapuose dalyvavo skirtingų sričių specialistai, buvo atlikti sudėtingi technologiniai darbai. Filmo režisieriai nuo 2012-ųjų stebėjo penkių šimtų inžinierių, narų, suvirintojų, kranininkų pastangas iškelti laivą. Specialistų teigimu, tai buvo viena sudėtingiausių pasaulyje kada nors įvykdytų inžinerinių operacijų.

„Laivo „Costa Concordia“ iškėlimas – didžiulis ir malonus iššūkis, pavykęs tik dėl aukšto profesionalumo lygio komandos atsidavimo bei atsakomybės, bandant ištraukti didžiausio sudužusio laivo pasaulyje liekanas,“ – teigė Hamišas Mykura, NGCI vykdantysis viceprezidentas ir tarptautinio turinio vadovas.

Didžiausias Italijos kruizinis laivas „Costa Concordia“ užplaukęs ant uolos nuskendo 2012 m. sausio 13 d. prie Džilijo salos Viduržemio jūroje. Nelaimės metu žuvo 32 į poilsinį kruizą išplaukę žmonės.

Italijos pareigūnai pranešė radę kaulų nuolaužų, apieškoję sudužusį kruizinį lainerį „Costa Concordia“, kuris buvo atitemptas į uostą, kuriame bus supjaustytas ir parduotas kaip metalo laužas.

Italijos civilinės saugos agentūra trečiadienį nurodė, kad kol kas neaišku, ar tie palaikai priklauso vieninteliam žmogui, kuris iki šiol nebuvo rastas po „Costa Concordia“ katastrofos – indui padavėjui Russelui Rebello (Raselui Rebelui).

R.Rebello yra vienas iš 32 žmonių, žuvusių, kai „Costa Concordia“ 2012 metų sausio 13 dieną atsitrenkė į rifą prie vienos Toskanos salos krantų, pasviro ant šono ir pusiau nugrimzdo į vandenį. Palaikų paieškos buvo tęsiamos, kai laivas praeitą mėnesį buvo atitemptas į Genujos uostą, kur bus supjaustytas.

Civilinės saugumo pareigūnai sakė, kad tos kaulų nuolaužos galbūt priklauso italei keleivei Mariai Graziai Trecarichi (Marijai Gracijai Trekariči), kurios sutraiškyto kūno dalių buvo rasta prieš kelis mėnesius.

Ekonomiškai nelengvi laikai į Italiją atnešė ne tik neigiamų pasekmių. Prasidėjus krizei, italai apstojo skirtis ir nusprendė laikytis drauge, nes tai finansiškai labiau apsimoka.

Statistika teigia, kad pastaruosius du dešimtmečius skyrybų skaičius Italijoje išaugo dvigubai. Tačiau, prasidėjus krizei, skyrybų bumas aprimo, ir per paskutinius trejus metus išsiskyrė beveik 6 proc. mažiau porų. Italijos žemdirbių asociacijos „Coldiretti“ teigimu, šiam reiškiniui turėjo įtakos šlubuojanti ekonomika, nes gyventi vienam kainuoja 66 proc. brangiau nei šeimoje.

Kas dešimtas italas gyvena žemiau skurdo ribos

Pavasarį gležnos Italijos ekonomikos atsigavimo daigus džiaugsmingai sutikusi žiniasklaida, įpusėjus vasarai, vėl sugrįžo prie niūrių antraščių.

Italijos nacionalinio statistikos instituto ISTAT pateikti antrojo semestro duomenys skelbia, kad pramonės gamyba, palyginus su praėjusiais metais, kurie ir taip jau buvo kuklūs, dar susitraukė 2,5 proc., o per Velykas kiek atsigavusi mažmeninė prekyba smuko beveik 1 proc. Daugiausiai italai taupė maisto produktams, kurių pirko maždaug 1,5 proc. mažiau.

Statistikos institutas teigia, kad italai ne tik taupo maistui, bet ir kas dešimtas gyvena žemiau skurdo ribos. Instituto teigimu, 10 mln. Italijos gyventojų (daugiau kaip 16 proc.) sunkiai suduria galą su galu, o 6 mln. (beveik 10 proc.) gyventojų gyvena visiškame skurde. Vis dėlto pastaruosius trejus metus lyg ant mielių augęs nedarbo lygis antrąjį metų ketvirtį stabilizavosi ir nebepakilo aukščiau 12 proc.

Italijos pramonininkų konfederacija „Confcommercio“ teigia, kad, nors ir pastebimas kuklus bridimas iš recesijos, Italija vis dar klampoja stagnacijos pelkėje. O negęstančiu optimizmu ir ambicijomis trykštantis Italijos vyriausybės vadovas Matteo Renzis italus ragina nepasiduoti pesimizmui ir neprarasti pasitikėjimo savimi. „Tikrasis Italijos variklis yra mūsų kūrybiškumas ir nagingumas. Būtent ženklas „pagaminta Italijoje“ yra mūsų stiprybė“, – tikina premjeras, žadantis Italiją pakeisti per tūkstantį dienų.

Italijoje krizės nejaučia tik viena atostogų sritis

Kad ekonominiai sunkumai Italijoje nėra iš piršto laužta statistika, rodo ir atostogų prognozės. Italijos vartotojų konfederacija „Federconsumatori“ paskaičiavo, kad šiemet atostogauti išvyks tik kas trečias italas. Tai – 18 proc. mažiau nei prieš šešerius metus. Absoliuti dauguma darbingo amžiaus italų atostogas praleis tėvynėje prie jūros ir ilsėsis dešimt dienų, t. y. dviem dienom trumpiau nei pernai ir net dvigubai trumpiau nei atostogaudavo jų tėvai.

Kol viešbučiai ir turistiniai kaimeliai išgyvena klientų stygių, viena atostogų sritis jokios krizės nejaučia. Tai – kruiziniai laivai. Vartotojų teisių organizacija CODACONS paskaičiavo, kad, nepaisant „Costa Concordia“ tragedijos, šiemet į kruizą leidosi beveik 22 mln. žmonių iš viso pasaulio. Tai – keturis kartus daugiau nei prieš 15 metų. Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad per šešerius ateinančius metus gigantiškais pramogų miestais vadinami kruiziniai laivai sulauks dar didesnio populiarumo, ir jų keleivių skaičius pasieks 1,5 mlrd.

Kruizinis laivas „Costa Concordia“, kuris prieš pustrečių metų apvirto prie Italijos Džilijo salos, sekmadienį buvo atvilktas į Genujos uostą, kur bus supjaustytas metalo laužui.

Maždaug dvigubai už „Titaniką“ didesnis laivas į Italijos šiaurėje esančią Genują buvo atvilktas po keturias dienas trukusios 280 km kelionės iš tragedijos vietos.

„Pagaliau galime lengviau atsikvėpti“, – žurnalistams sakė Italijos aplinkos ministras Gianis Luca Galletti (Džanis Luka Galetis).

Nuogąstavimai, kad apgadintas korpusas gali įtrūkti ir kad į didžiausią Europoje jūrų draustinį gali išsilieti toksinės medžiagos, nepasitvirtino. Prie Genujos laivą drauge su aplinkosaugos ekspertais lydėjo delfinai.

Buvęs prabangus laineris atvyko sekmadienio naktį; maždaug dvi jūrmylės nuo kranto inžinieriai prikabino jį prie buksyrų, kurie 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku atitempė jį į Genujos Voltrio uostą.

Civilinės saugos agentūros vadovas Franco Gabrielli (Frankas Gabrielis) žurnalistams sakė, kad stiprus vėjas trukdo delikačiai operacijai ir kad laivas tikriausiai nebus apsaugotas iki 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.

Kai tik jis bus pritvirtintas vietoje, iš jo bus išnešti visi daiktai ir išmontuota įranga. Tada palengvėjęs laivas bus nutemptas į metalo laužo vietą, kur bus supjaustytas į tris dalis ir išmontuotas.

Išaušus minios vietos gyventojų susirinko prie uosto Genujos pakraštyje pamatyti buvusio prašmatnaus lainerio, kuris savo paskutinę kelionę nuo Džilijo į Genują pradėjo trečiadienį.

Aprūdijęs laineris buvo iškeltas prie jo bortų pritvirtintais didžiuliais oro rezervuarais. Tai buvo didžiausia iškėlimo operacija per jūrų laivybos istoriją.

„Costa Concordia“, kuriuo plaukė 4 229 žmonės iš 70 šalių, į uolas prie Džilijo salos krantų atsitrenkė 2012 metų sausio 13-osios vakarą, kai daugelis keleivių ruošėsi sėsti vakarienės pirmąjį savo kruizo vakarą.

2005 metais laivų statykloje „Sestri Ponente Finantieri“ Genujoje pastatytas „Costa Concordia“ tuo metu, kai buvo pradėtas eksploatuoti, buvo didžiausias Italijos kruizinis laivas per visą istoriją. Tačiau nuo pat pradžių kai kas jį laikė nelaimingu.

Laivo paėmimo operacija yra didžiausia per istoriją ir turi atsieiti 1,5 mlrd. eurų.

Genujai – buvusiai galingai jūrų valstybei, kurioje gimė Kristupas Kolumbas, – laivo išmontavimo kontraktas yra lauktas postūmis per ekonomikos krizę, kuriuo mieste 22 mėnesių periodui sukuriama šimtai darbo vietų.

114 500 tonų „Costa Concordia“ liekanos nebus paprasčiausiai išmestos: daugiau kaip 80 proc. jų tikimasi perdirbti ar panaudoti vėl.

40-50 tūkst. t plieno bus išlydyta ir panaudota statybos pramonėje, o dar geri variniai laidai, vandentiekio vamzdžiai, plastikas, mechanizmai ir baldai bus parduoti. Asmeniniai daiktai, paimti iš žemesniųjų denių, bus grąžinti savininkams, o tokie daiktai, kaip laivo pianinas, kuriuo buvo grojama, kai laineris rėžėsi į uolas, gali atsidurti muziejuje.

Tarp pirmųjų užduočių bus ieškoti vienos aukos – padavėjo indo Russelo Rebello (Raselo Rebelo) – palaikų, kurie taip ir nebuvo rasti. Manoma, kad jie gali būti įstrigę laivo dalyje, kuri anksčiau buvo neprieinama gelbėjimo komandai.

Buvęs prabangus Italijos kruizinis laivas „Costa Concordia“ trečiadienį pradėjo savo paskutinę kelionę, vilkikams ėmus jį tempti tolyn nuo salos, ant kurios uolų jis sudužo ir galiausiai atgavo plūdrumą per didžiausią iškėlimo operaciją jūrų laivybos istorijoje.

Šimtai žmonių, susirinkusių Viduržemio jūroje esančioje Džilijo saloje, tarp kurių buvo keleivių, likusių gyvų per prieš pustrečių metų naktį įvykusią katastrofą, pareikalavusią 32 žmonių gyvybių, stebėjo, kaip sukiužęs milžinas pradeda lėtai slinkti palei krantą.

„Tai svarbi diena Džilijui, tačiau galėsime atsipalaiduoti tik tuomet, kai jis pasieks Genują“, – Italijos naujienų agentūra ANSA citavo laivo iškėlimo ir pergabenimo operacijos vadovą Nicką Sloane'ą (Niką Slouną) iš Pietų Afrikos Respublikos.

Aprūdijęs laineris, kuris yra maždaug dukart didesnis už „Titanic“, vandens paviršius laikosi dėl prie jo bortų pritvirtintų didžiulių oro rezervuarų.

Trijų futbolo aikščių ilgio aplamdytą laivą su Olandijos ir Vanuatu vėliavomis plaukiojantys vilkikai temps į Genujos uostą šiaurės vakarų Italijoje, kur „Costa Concordia“ bus supjaustytas kaip metalo laužas.

Per šią didelę operaciją, kurios metu kruizinio laivo viduje bus 17 žmonių įgula, o jį lydės 12 pagalbinių laivų, gabenančių narus, inžinierius, medikų komandą ir aplinkosaugos ekspertus.

Ši vilkstinė judės tik 2 mazgų (3,7 kilometro per valandą) greičiu, todėl tikėtina, kad Genują ji pasieks per keturias dienas, jeigu orai bus palankūs.

Jautrūs jutikliai, pritvirtinti prie laivo bortų, stebės, ar apgadintame korpuse neatsiranda įtrūkimų, o per povandenines vaizdo kamera bus stebima, ar iš lainerio neišplaunamos jokios nuolaužos, baiminantis, kad iš korpuso į jūrą gali pasklisti nuodingų teršalų.

Bet kokios iškritusios šiukšlės – pavyzdžiui, lagaminai, drabužiai arba baldai – bus išgriebti didžiuliu tralu, o infraraudonųjų spindulių jutikliai naktimi bus naudojami aptikti galimiems naftos produktų išsiliejimams.

Likę gyvi keleiviai, grįžę į Italijos Toskanos regionui priklausančią salą paskutinį kartą atsisveikinti su šiuo laivu, sakė esantys pasiruošę palikti praeityje savo košmariškus įspūdžius.

„Tikimės, kad tai, ką laikome savo viduje, atitols, kai išplauks šis laivas. Kai jis išplauks savo keliu, mes pagaliau galėsime patraukti savuoju“, – sakė Anne Decre (An Dekrė), priklausanti tą katastrofą išgyvenusių žmonių organizacijai „Prancūzijos išsigelbėjusių kolektyvas“, laikydama už rankos savo draugę Nicole Servel (Nikol Servel), kurios vyras žuvo sudužus „Costa Concordia“.

Praeitą savaitę inžinieriai prie „Costa Concordia“ bortų pritvirtino didžiulius oro rezervuarus, užtikrinančius korpuso plūdrumą. Kai laivo deniai vienas po kito išniro iš po bangų, pasimatė aprūdijęs pirmagalis ir išblukusi „Costa Concordia“ emblema ant jo bortų.

Šis kruizinis laivas atsitrenkė į uolas prie Viduržemio jūroje esančios Džilijo salos krantų sausio 2012 metų 13-osios vakarą, kai jame buvo 4 229 žmonės iš 70 šalių. Tuo metu daugelis keleivių ruošėsi sėsti vakarienės pirmąjį savo kruizo vakarą.