-
Bušido kovotojo nužudymo mįslės (išskirtinė medžiaga) 14
Suteikia vilties
Neseniai žiniasklaidoje plačiai skelbta, kad artimiausiu metu gali paaiškėti didžiausios per pastaruosius 20 metų kriminalinės bylos tikrosios priežastys. Kodėl Vilniuje nežinomo snaiperio šūviu buvo nukautas Kaune susiformavusios Daškinių grupuotės vadeiva, tuometis Lietuvos bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė. Kaip įtariamieji garsiosios žmogžudystės organizatoriai, už grotų vienam ir trims mėnesiams pateko du buvę Daškės bendražygiai – Rolandas Dromantas, pravarde Ilgas, ir Robertas Užukauskas, žinomas Rublio pseudonimu.
Nors minėta byla tampa jau aiškesnė, bet, atidžiau pažvelgus į pastarųjų keliolikos metų tamsiausių Kauno kriminalinių bylų seriją, prieš akis iškyla vienas ne itin malonus vaizdas: neištirta didžioji dalis panašių bylų, kurios yra susijusios su per 30 nepriklausomos Lietuvos metų nuskambėjusiais įvykiais Kauno gatvėse, daugiabučių kvartaluose.
Bet po netikėto proveržio Daškės byloje atsirado tikimybė, kad su laiku bus galutinai ištirtos ir kitos ne mažiau garsios, reikšmingos ir didžiulį rezonansą turėjusios užsakytų žmogžudysčių bylos.
Tyliai sustabdytas tyrimas
Pastaraisiais metais neretai viešose diskusijose tenka sulaukti klausimų, kada pagaliau paaiškės tikrieji žymaus bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymo užsakovai ir vykdytojai. Bet atsakymų vis dar nėra. Labai panašu, kad ši visuomenę sukrėtusi garsaus sportininko užsakytos žmogžudystės byla vis dar kurį laiką bus neįveikiama net kiečiausiems Lietuvos kriminalistams ir prokurorams.
R.Morkevičiaus nužudymo užsakovai ir vykdytojai iki šiol nežinomi.
Neseniai paaiškėjo, kad paskutinio garsiausio šių laikų Lietuvoje užsakyto nužudymo – daugkartinio Tailando bokso ir bušido turnyrų čempiono R.Morkevičiaus mirties tyrimas jau dvejus metus yra ne tik tylioje aklavietėje, bet ir absoliučiai sustabdytas neribotam laikui.
"Ikiteisminis tyrimas dėl R.Morkevičiaus nužudymo yra sustabdytas 2018 m. rugsėjo 21 d.", – toks oficialus atsakymas į mano e.pašto dėžutę atskriejo iš Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistės darbinio pašto.
Paprastai tokie sudėtingi tyrimai būna sustabdomi, kai teisėsaugininkams nepavyksta surinkti oficialių duomenų ar įkalčių, leidžiančių atskleisti padaryto nusikaltimo schemą. Tačiau mums pavyko surinkti dar iki šiol niekur neviešintų duomenų ir versijų, kam galėjo neįtikti skandaluose ne kartą minėtas, Kauno kriminalinių gaujų aplinkoje pastebėtas, bet, nepaisant to, daugeliui simpatijas kėlęs bušido ringo kovotojas.
Komentarai iš morgo
Kodėl taip tragiškai susiklostė jauno, perspektyvaus ir žadėjusio grįžti į aktyvų sportą bušido kovotojo gyvenimas? Po plačiai išgarsėjusio Airijos piliečio užpuolimo Kauno senamiestyje, viešai deklaruodavęs, kad pagaliau gyvenimą pradės iš naujo, praėjus pusmečiui, 2016 m. gruodžio 21-ąją 34 metų R.Morkevičius krito nuo žudiko kulkų.
R.Morkevičių pažinojau labai gerai. Su juo teko sportuoti, jis ne kartą lankėsi mano dvare, pirtyje maudėsi. Jį gerbiau!
Tai nutiko maždaug 20 val., kai kovotojas sugrįžo namo po treniruotės, prie Kauno Šilainių rajono, Baltų pr. 31-ojo namo laiptinės. Nužudytojo kūną tą patį vakarą apžiūrėję Kauno morgo specialistai nustatė, kad į R.Morkevičių buvo paleisti septyni šūviai.
Daugelį metų dirbusius morgo darbuotojus nustebino tai, kad kovotojo kūne aptiktos šautinės žaizdos padarytos iš itin keistos modifikacijos šaunamojo ginklo. Tikėtina, kad kone Kūčių išvakarėse Šilainiuose į R.Morkevičių šūviai buvo paleisti iš gana reto ir perdirbto "Kalašnikov" automato, kurio paleistos kulkos tarsi išsibėgiojo po aukos kūną. Po mirusiojo apžiūros ekspertai pažymėjo, kad R.Morkevičiaus ir šaulio tarpusavio padėtys su kiekvienu šūviu keitėsi.
"Teko girdėti iš kolegų pasakojimų, kad nužudytojo kūne surastos kulkos buvo labai įdomios ir išskirtinai retos modifikacijos – išcentruotos. Jos pro vienur įeina ir kitur išeina. Kaip supratau, jos neturėjo konkretaus centro. Tokios kulkos paprastai keičia kryptį, kad padarytų kuo daugiau sužalojimų. Į galvą jam (R.Morkevičiui) nebuvo paleistas šūvis. Šautiniai sužalojimai buvo padaryti septyni. Tačiau tą lemtingą vakarą jį pakirto trys mirtini šūviai. Jam šauta iš priekio į pilvo apačią, iš kairės ir vos iš nugaros į kairiojo žasto viršutinę dalį ir iš nugaros bei dešinės į kairį sėdmenį. Tokias kalbas esu girdėjęs iš jo kūne sužalojimus analizavusių kolegų", – taip pasakojo itin patikimas šaltinis pagrindiniame Kauno morge.
Iškalbingos fotografijos
Nors vis dar aukšti šalies pareigūnai nelinkę pripažinti, kad R.Morkevičius buvo glaudžiai siejamas su asmenimis iš Kauno kriminalinių grupuočių, kai kurie kiti šaltiniai teigia priešingai.
Renkant medžiagą knygai "Kriminalinė Agurkinių odisėja", teko peržiūrėti nemažą kolekciją fotografijų, kurios buvo surastos per kauniečių gangsterių namuose atliktas kratas. 2010–2012 m. laikotarpiu darytose nuotraukose R.Morkevičius pozavo kartu su užsienio šalių kalnų kurortuose slidinėjusiais ir atostogavusiais tuomet Kaune lyderiais tarp gangsterių laikytos Agurkinių grupuotės vadeivomis. Ne vienoje šių nuotraukų kartu su R.Morkevičiumi ir kitais Agurkinių vyrais pozavo ir metais anksčiau, 2015 m. lapkritį, tuose pačiuose Šilainiuose, šalia mylimosios – žinomos socialinių tinklų garsenybės Vitos Pliadytės-Jakutienės, automobilyje "Mercedes-Benz" nušautas ir prieš mirtį didelių ambicijų turėjęs Deimantas Bugavičius.
Tarp daugybės iškalbingų fotografijų matyti, kaip R.Morkevičius ir D.Bugavičius sėdi prie vieno stalo drauge su Agurkinių veikėjais ir jų antrosiomis pusėmis. Tarp sėdinčiųjų aiškiai matyti ir šiuo metu kalėjime bausmę atliekantis Agurkinių gaujos lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas. Kitoje, kalnuose darytoje, nuotraukoje – R.Morkevičius pozuoja pasitikdamas 2012-uosius kartu su tais pačiais anuomet Kaune klestėjusios gaujos vyrais.
Dar vienoje nuotraukoje matyti, kaip viduryje sėdintis R.Morkevičius šypsosi pakėlęs pieno stiklinę, o šalia jo smagiai įsitaisę du neįprastų biografijų veikėjai. Vienas iš jų – anuomet prie Agurkinių lyderių priskirtas, tačiau vėliau su kriminalistais pradėjęs bendradarbiauti ir nuo 2014-ųjų birželio iš Lietuvos padus papustęs, lig šiol pačias netikėčiausias sąmokslų teorijas kurstantis Algimantas Ringaila, pravarde Čikis. Kitoje pusėje – šiandien neretai žiniasklaidoje minimas kaunietis Ričardas Baika, anksčiau turėjęs Ščiuko pavardę.
Kiek žinoma, Agurkiniai jį paimdavo slidinėti į kalnus, ir tiek", – taip apie tariamą R.Morkevičiaus svarbą Kauno banditų pasaulyje atsiliepė ilgamečiai pareigūnai.
Kaip žinia, jau kurį laiką Kauno apygardos teisme nagrinėjama D.Bugavičiaus nužudymo byla. Jos medžiagoje skelbiama, kad prieš penkerius metus iš Estijos į Kauną atvykusiems dviem samdomiems žudikams – Hansui Erikui Ehvertui ir Arle Grabbi bei juos koordinavusiai estų kriminalinei įžymybei Imre Arakasui kurį laiką išties aktyviai galėjo talkinti ne tik R.Baika, bet ir nemažai kitų asmenų. Tarp jų – šiuolaikinės kartos gangsteriai, kurie ne vienus metus nusikalstamą veiklą vykdė ne Lietuvoje, o Ispanijoje ir kitose Europos šalyse.
Kas įdomiausia, kad priešingai nuo savo veidų nedangstančių dviejų Estijos piliečių – H.E.Ehverto ir A.Grabbi, R.Baika kaskart prieš teismo posėdžius itin slepia savo veidą nuo jį įamžinti bandančių žurnalistų. Taigi retas kuris šį asmenį gali lengvai atpažinti iš veido.
R.Morkevičius (iš kairės) kartu su dėl D.Bugavičiaus nužudymo teisiamu R.Baika (viduryje) ir nuo agurkinių ir teisėsaugos besislapstančiu A.Ringaila-Čikiu.
Dar vienas įdomus faktas, kad 2019-ųjų vasarį su kyšiu, skirtu vienam iš teisėjų korupcijos byloje minimam advokatui Drąsučiui Zagreckui dėl R.Baikos išlaisvinimo, buvo įkliuvęs ir nuo Vilniaus kriminalistų Savanorių prospekte renovuojamo objekto pastoliais bandęs pasprukti, tačiau galiausiai ant pastato stogo vis dėlto sučiuptas kaunietis Giedrius Rimkus. Jis kadaise artimai bičiuliavosi ne tik su R.Baika ir R.Morkevičiumi, bet ir su jo vaikystės draugais.
Tokie keisti ryšiai ir sąsajos ypač sudomino R.Morkevičiaus nužudymą tyrusius Vilniaus kriminalinės policijos darbuotojus. Taigi neatsitiktinai kurį laiką sklandė versija, kad, nužudant D.Bugavičių ir R.Morkevičių, dalyvavo tie patys asmenys iš tų pačių tarptautiniu mastu veikiančių kriminalinių gaujų.
Agurkinių byloje galima pamatyti ne vieną nuotrauką, kur R.Morkevičius drauge puotauja su ryškiausiais grupuotės nariais ir taip pat nužudytu D.Bugavičiumi.
H.Daktaro pamąstymai
Kad R.Morkevičius, vadintas Morka, visiškai nesibaimino kontaktų ar būti užfiksuotas su ryškiausiais Kauno banditais, viešai patvirtino ir aukščiausia bausme – iki gyvos galvos – nuteistas kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras. "R.Morkevičių pažinojau labai gerai. Su juo teko sportuoti, jis ne kartą lankėsi mano dvare, pirtyje maudėsi. Jį gerbiau! Jis buvo geras sportininkas ir puikus žmogus. Jį nužudyti galėjo tik bespridelnikai, kurie šiuo metu ten (Kaune) viešpatauja", – taip 2017-ųjų sausį, praėjus kelioms savaitėms po nužudymo, viename iš portalų pareiškė beveik 30 metų Vilijampolės Daktarų gaujai dirigavęs H.Daktaras.
Teko girdėti iš kolegų pasakojimų, kad nužudytojo kūne surastos kulkos buvo labai įdomios ir išskirtinai retos modifikacijos – išcentruotos.
Senosios Kauno mafijos veterano bendravimas su R.Morkevičiumi nutrūko, kai Henytė 2005 m. lapkritį sėdo už grotų. "Kiek teko skaityti spaudoje, tada Remyga susidraugavo su Agurku (S.Velečka). Pastarasis taip pat gerbė Remygą. Bet, noriu pabrėžti, Remyga niekada nebuvo nei agurkinis, nei daktarinis. Jis save laikė nepriklausomu bachūru, čempionu. Ir jis gyveno gerai. Bet kai sėdo Agurkas, Remyga susidraugavo su Kamuoliniais, bent kiek supratau iš laikraščių. O apie Kamuolinius nieko gero pasakyti negaliu, jie man bespridelnikai", – teigė H.Daktaras.
Anot jo, tarp Kamuolinių ir R.Morkevičiaus galėjo būti nesutarimų. "Mano nuomone, jie (Kamuoliniai) galėjo nesugyventi su Morka, nes pastarasis nebuvo pratęs nusileisti. Nieko negaliu tvirtinti, bet turbūt tarp jų dėl nepagarbos kilo ginčų. Kamuoliniai bendrauja su visu pasauliu, tad jiems užsakyti kokį menkniekį iš Azijos neturėjo sukelti problemų. Nuvežė, parodė, tas padarė ir išvažiavo. Bet esu seniai įkalintas, tad nieko tiksliai pasakyti negaliu. Čia tik nuomonė, kurią galima buvo susidaryti iš spaudos", – tokiais pamąstymais pasidalijo H.Daktaras.
Praėjus daugiau nei metams, 2018 m. spalio viduryje, pratęsdamas šią temą, buvęs senosios Kauno Daktarų gvardijos bosas papildomai pateikė naujausių faktų apie bušido įžymybės mirties bylą. "Dirba ta mūsų teisėsauga. Kiek žinau, jau šeši iš Kamuolinių gaujos duoda parodymus dėl R.Morkevičiaus nužudymo. Kai viskas bus sudėliota, jie (pareigūnai) nepraleis progos pasigirti", – tąsyk pabrėžė H.Daktaras.
Pirmąsyk išvengė šūvių
Tai, kad R. Morkevičius galėjo tapti Kamuolinių gaujos taikiniu, versijos ir kalbos, atrodo, sklandė ne šiaip sau. Kaip jau neseniai skelbta "Kauno dienoje", paviešinus apie 200 puslapių Kamuolinių gaujos bylos kaltinamąjį aktą, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir jau minėtas R.Morkevičius. Labai tikėtina, kad būtent tokius duomenis iš savų šaltinių kalėjimo "pašte" sužinojo, o vėliau žiniasklaidai ir pateikė H.Daktaras.
Bylos medžiagoje skelbiama, kad Kamuolinių grupuotės vadeiva Giedrius Janonis, arba tiesiog Kamuolys, yra kaltinamas Kauno prekybos centro "Molas" aikštelėje beveik prieš dešimtmetį davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais ginkluotiems savo "torpedoms" pamokyti R.Morkevičių ir dar vieną žmogų. Visa tai nutiko dar likus penkeriems metams iki bušido ringo kovotojo nužudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu Kamuolinių grupuotės nariui Mantui Pečiuliui, garsėjusiam Ruonio pravarde.
Būta duomenų, kad M.Pečiulis kartu su R.Morkevičiumi neva svaiginosi ne tiktai alkoholiu, o galiausiai̇ sumušė kartu su jais prie vieno stalo tą vakarą puotavusį Kamuolio svainį, praeityje žinomą Kauno mašinvagį Ernestą Buivą, pravarde Beždžionė. Netrukus abu vyrai užsitraukė nemažą gėdą ir rūstybę tarp daugybės Kauno gangsterių. Taigi kuriam laikui jie nutarė tyliai iš Kauno pasitraukti į Hagos miestą Nyderlanduose. Verta prisiminti, kad tai buvo tamsus laikas R.Morkevičiaus sporto karjeroje.
2011 m. liepos 6-osios vakarą jaunieji Kamuolinių kareiviai nustatė M.Pečiulio ir R.Morkevičiaus buvimo vietą Hagoje ir nutarė nedelsdami smogti. Tą pačią naktį į prie automobilio besiartinantį M.Pečiulį buvo paleisti keturi šūviai. Jis buvo sunkiai sužeistas, bet pasikėsinimą išgyveno.
Po išpuolio kauniečiai ginklais ir drabužiais atsikratė, išmesdami juos į vietos vandens kanalą ir šiukšlynus. Jau 2017-ųjų spalį bendros Lietuvos ir Nyderlandų pareigūnų pajėgos surado per išpuolį panaudotus ginklus ir juos ištraukė iš vieno Hagos vandens kanalo. Šie unikalūs vaizdai užfiksuoti, o vėliau viešai pademonstruoti 2018 m. balandį sėkmingai Kamuolinius sutriuškinusių ir aukščiausiais "Metų seklių" apdovanojimais apdovanotų šalies kriminalistų uždarame renginyje.
Šiandien drąsiai galima teigti, kad 2011 m. liepos naktį Kamuolinių bosų pasiųstų smogikų kulkų R.Morkevičiui pavyko išvengti tik per laimingą atsitiktinumą. Kalbama, kad tą vakarą žinomas kovotojas lankėsi ne M.Pečiulio, o kito asmens namuose. Tad jis taip ir nepasirodė jo tykojusiems atvykėliams iš Kauno.
Vis dėlto šiandien vis labiau plinta kalbos ir įtarimai, kad prie R.Morkevičiaus žmogžudystės rankas yra prikišę visai ne Kamuoliniai, o kiti savo laiku kur kas rimčiau veikę ir tarptautiniams nusikaltėlių sindikatams priklausę lietuviai.
Garsaus žudiko braižas?
R.Morkevičiaus žmogžudystė apaugusi pačiomis netikėčiausiomis sąmokslo teorijomis. Pagal vieną iš versijų, tikėtina, kad jį galėjo likviduoti garsiausias samdomas žudikas I.Arakasas iš Estijos. Būtent tas pats, kuris tariamai režisavo D.Bugavičiaus nužudymą vykdžiusius du Estijos piliečius, šiuo metu teisiamus Kaune. Yra duomenų, kad atvykėliai žudikai dar 2015-ųjų rugsėjį išsinuomojo butą Šilainių rajone, kuris buvo skirtas būsimiems nusikaltimams nuodugniai išstudijuoti šioje miesto teritorijoje.
Tarp daugybės versijų yra ir tokia, kad į R.Morkevičių mirtinus šūvius galėjo paleisti garsiausias Estijos samdomas žudikas I.Arakasas.
Jie veikė kaip aukšto profesionalumo žudikai Vakarų šalyse. Spėjama, kad I.Arakasas parūpino optinius taikiklius Ispanijoje ir Estijoje, taip pat cheminių medžiagų, kurios buvo skirtos pašalinti pirštų atspaudams nuo ginklų ir drabužių, įvykdžius D.Bugavičiaus žmogžudystę tuose pačiuose Šilainiuose. Lietuvos kriminalistams tapo aišku, kad nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7-osios (tą vakarą, kai buvo nušautas D.Bugavičius) pats I.Arakasas į Lietuvą buvo atvykęs lėktuvais, autobusais ir automobiliais ir kelis kartus lankėsi Kaune.
Šiandien Lietuvos teisėsaugininkai tikisi, kad įstrigęs R.Morkevičiaus bylos tyrimas pajudės būtent tada, kai artimiausioje ateityje I.Arakasas bus deportuotas į Lietuvą, kur jam bus pareikšti įtarimai nužudymu. Tai esą bus padaryta, kai grėsmingos išvaizdos ir senų klasikinių veiksmo filmų žvaigždes Dolphą Lundgreną ir Arnoldą Schwarzeneggerį iš veido bruožų primenantis samdomas žudikas estas atliks bausmę Airijoje, Portlišo kalėjime.
Čia Estijos kriminalinė įžymybė atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri jam buvo skirta už airių gangsterių nužudymą. Kalėdamas Airijoje, 60 metų I.Arakasas kurį laiką sirgo tuberkulioze, todėl nebuvo jokių vilčių, kad jis bus pervežtas į Lietuvą. Kaip žinome, mūsų šalyje užsienio piliečiams kalinimo sąlygos yra gerokai prastesnės nei Airijoje. Tačiau, praėjus kuriam laikui, vyras pasveiko ir nuo tos dienos vėl atsirado viltis, kad airių teisėsauga I.Arakasą kažkada perduos Lietuvai.
Kaune buvo vieša paslaptis, kad prieš mirtį R.Morkevičiui bet kokia kaina reikėjo pinigų ir jis stačia galva nėrė į itin abejotinos reputacijos reikalus.
Mėgaujasi laisve?
I.Arakasas tiktai galėjo vykdyti kažkieno prašymą likviduoti R.Morkevičių. Bet kas yra tikrieji garsaus nusikaltimo organizatoriai? Vis dažniau kalbama, kad tikrasis šio nusikaltimo iniciatorius galėjo būti buvęs klaipėdietis Sergejus Bėglikas, jau beveik 20 metų gyvenantis Ispanijoje. Taigi tas pats neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo, kuris su kitu šiandien ieškomiausiu lietuviu tituluojamu – buvusiu kauniečiu Renaldu Kaniu įvardijamas kaip neva du pagrindiniai veikėjai, dalyvavę organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą.
Po 2018-ųjų gegužę skambiai pradėtos bendros Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos operacijos "Ledlaužis", kurios metu išaiškinta daugiau nei 0,5 mlrd. eurų iš kokaino kontrabandos uždirbusi ir vėliau sėkmingai išplovusi tarptautinė 22 asmenų gauja, o pagrindiniu gaujos lyderiu vadintas S.Bėglikas areštinėje praleido vos dvi paras. Malagos provincijos teismas nusprendė, kad Ispanijos įkalinimo įstaigos negali šiam jau beveik 24 metus neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam Lietuvos piliečiui sudaryti normalių sąlygų laukti teismo. Daugelio nuostabai, S.Bėglikas buvo paleistas už 15 tūkst. eurų užstatą. Be to, jam nurodyta registruotis policijoje ir neišvykti iš Ispanijos.
Bet šių metų kovą ėmė sklisti kalbos, kad vis dėlto Ispanijos teisėsaugininkai, užversti Lietuvos kriminalistų prašymais, S.Bėgliką jau netrukus išduos ir iš milijonus kainavusios vilos Ispanijoje jis bus perkeltas į gimtosios šalies kalėjimą. Tačiau, prasidėjus masiniam karantinui dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, mūsiškių pareigūnų planas akimirksniu sužlugo. Vėliau dėl tokio nesusipratimo netgi ėmė sklisti versijos, kad S.Bėgliko žmonės per karantiną nesnaudė ir esą surado rimtų priėjimų prie didžiulėje prieš lietuvį nukreiptoje operacijoje dalyvavusių aukščiausio lygio Ispanijos ir Lenkijos pareigūnų. Atsirado nemaža tikimybė, kad korumpuoti teisėsaugininkai S.Bėgliko žmonių galėjo būti tiesiog užmėtyti solidžiomis eurų premijomis. Taigi, prašmatniuose Ispanijos apartamentuose prie vežimėlio prikaustytas lietuvis toliau slepiasi nuo praeities kriminalinių skandalų, dėl kurių jam gresia teismo procesas gimtinėje. Su S.Bėgliku buvo mėginimų pabendrauti betarpiškai, tačiau šis per advokatę iš Klaipėdos perdavė, kad kol kas nemato prasmės bendrauti su žurnalistais iš Lietuvos.
"D.Bugavičiaus ir R.Morkevičiaus užsakytos mirtys – tai jų su S.Bėgliku ir R.Kaniu vykę tarpusavio karai dėl narkotikų krovinių užvaldymo ir noro perimti pelningos kvaišalų kontrabandos maršrutus. Bet labiausiai R.Morkevičiaus mirties galėjo geisti R.Kanys. Juk Kaune buvo vieša paslaptis, kad prieš mirtį R.Morkevičiui bet kokia kaina reikėjo pinigų ir jis stačia galva nėrė į itin abejotinos reputacijos reikalus", – taip kalbėjo vienas nebaigtos bylos užkulisius neblogai žinantis kriminalistas.
Sklando kalbos, kad neva prie R.Morkevičiaus nužudymo organizavimo galėjo prisidėti ir jau daugiau nei metus prašmatnioje Ispanijos viloje namų arešto sąlygomis įkalintas S.Bėglikas.
30 metų liejosi kraujas
Per 30 nepriklausomos Lietuvos metų gaujų ir kontrabandininkų kovose kulkos varstė ne tik įtakingiausių nusikalstamų šeimų lyderius. Susišaudymai Kaune suintensyvėjo nuo 1993 m. iki 2000 m. Lig šiol neišaiškintos ir garsiausių to meto verslininkų, sportininkų ir visuomenės veikėjų nužudymų bylos. Pamažu tokių asmenų žudynės apaugo daugybe gandų ir buvo pavadintos paslaptingiausiais šimtmečio nusikaltimais. Apie kai kurias mafijos klasikų bylas jau daugelį metų nieko negirdėti ir apie jas nerašo žurnalistai. Tad vieną dieną nutariau pasidomėti, kaip klostosi anuomet plačiai išgarsintų bylų tyrimai.
1992 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus sporto salėje, netoli tuomet veikusio "Žalgirio" stadiono, šaltakraujiškai "Kalašnikov" automatais buvo sušaudyti A.Tomilinas, arba Zelionas, ir kartu su juo sportavęs Igoris Zorkinas. Jie abu aršiai konkuravo su tuomečiais "Vilniaus brigados" bosais. Kurį laiką tarp įtariamųjų buvo Boriso Dekanidzės dešiniąja ranka vadintas Igoris Tiomkinas.
Kai kurie anų laikų įvykių stebėtojai dviejų vyrų iš Vilniaus sušaudymą netgi prilygino praėjus metams – 1993 m. spalio 7 d. tuometį Kauno "Vilijos" restoraną sudrebinusioms žudynėms, kai vėlgi iš "Kalašnikov" automatų buvo nušauti net penki Daktarų lyderio H.Daktaro aplinkos vyrai. Deja, abiejuose miestuose įvykdytos užsakytos masinės žmogžudystės oficialiai neatskleistos iki šių dienų. Manoma, kad šios abi bylos yra nutrauktos.
1997 m. spalio 30 d. prie meilužės namų Kaune, Partizanų g. 98-ojo namo, nušautas 1985 m. Lietuvos IX spartakiados suaugusiųjų bokso čempionas ir Sovietų Sąjungos jaunimo čempionas, desantiniame sovietų armijos dalinyje tarnavęs Gintautas Bakanauskas, pravarde Bakanas.
1998 m. spalio 3 d. samdomo žudiko kulkos Islandijos plente, šalia garažų 162–163 vartų, pakirto SSRS dziudo ir karatė čempionatų prizininką, tuometį Kauno dziudo federacijos prezidentą Vaidotą Stankevičių, pravarde Smauglys. Abiejų kauniečių bylos nutrauktos dėl suėjusių senaties terminų.
2000 m. rugpjūčio pabaigoje šalia S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso Kaune kulkos suvarpė ieties metiką Kęstutį Juršą. Jis buvo siejamas su Centro kriminaline šeima. Šios žmogžudystės tyrimo byla kelis kartus buvo sustabdyta, bet nenutraukta. 2007-aisiais Kauno prokurorai ją išsiuntė į Generalinę prokuratūrą. Pastarąjį kartą tyrimas atnaujintas 2010 m. kovą, dabartiniu metu tyrimas pristabdytas.
2002 m. balandį Kaune nežinomas šaulys nušovė Daškinių grupuotės veteraną Vidmantą Mickevičių, pravarde Kryžius. Netrukus buvo nušautas ir su juo ryšius palaikęs Kryžkelės gaujos lyderis Artūras Šatas. Abiejų vyrų nužudymų tyrimai buvo nutraukti suėjus senaties terminui.
2004 m. balandį samdomo žudiko kulkos Kaune, Sukilėlių prospekte, nutraukė Valdo Jakučio, buvusio R.Daškevičiaus verslo partnerio, tapusio solidžiu verslininku ir vėliau netgi dosniai prisidėjusio prie politiko Rolando Pakso prezidentinės kampanijos rėmimo, gyvybę. Bylos tyrimas pristabdytas.
2005 m. kovą Šiauliuose, prie namų nenustatyto užpuoliko nušautas vienas iš praeityje garsios Princų grupuotės lyderių Vidmantas Kavoliukas, pravarde Amerikonas, paskutiniais metais garsėjęs kaip pasiturintis verslininkas. Nužudymas vis dar neišaiškintas.
2010 m. sausį Kaune, prie Šilainių daugiabučio, nužudytas sunkią judėjimo negalią turėjęs vienas Agurkinių gaujos narių Rytis Korsakas. Tų pačių metų liepos 21 d. Kauno apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas sustabdyti tyrimą, nenustačius nusikaltimą padariusių asmenų.
2011 m. gruodį Šilainiuose, Žiemgalių gatvėje, greta vaikų darželio sėdėdamas automobilyje nušautas su Agurkiniais ryšius palaikęs Darius Čekalinas. Nusikaltimas neišaiškintas, o tyrimas sustabdytas.
2014 m. liepą Vilniuje, šalia daugiabučio Trinapolio gatvėje, nušautas "Vilniaus brigados" veteranas Igoris Tiomkinas. Prokurorų atstovė informavo, kad dėl šio nužudymo ikiteisminis tyrimas tebevyksta. Dėl galimų žudikų ir su jais susijusių įtariamųjų Vilniaus prokurorai išsiuntė prašymus į kitas užsienio šalis.
"Nors daugelis jūsų minimų ikiteisminių tyrimų yra sustabdyti nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Tačiau primename, kad sustabdyti minėti tyrimai gali būti bet kada atnaujinti, gavus tyrimui svarbios informacijos ar kitų duomenų", – taip skelbė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
"Pirmieji kovotojai su mafija"
Apie dabartinių laikų Kauno nusikalstamą pasaulį, D.Bugavičiaus ir R.Morkevičiaus žmogžudystės užkulisius nemažai skelbiama rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje "Kriminalinė Agurkinių odisėja".
"Taip R.Morkevičius palaikė draugiškus ryšius su Agurkiniais, bet ar jie vykdė bendrą nusikalstamą veiklą, mažai tikėtina, – minėtoje D.Dargio knygoje kalbėjo Kriminalinės policijos biuro aukštas pareigūnas Artūras Garla. – Kiek žinoma, Agurkiniai jį paimdavo slidinėti į kalnus. Bet kuriuo atveju tai netektys, bet tiek R.Morkevičius, tiek D.Bugavičius nebuvo kažkokios išskirtinės nusikaltėlių pasaulio žvaigždės ir nepriklausė aukščiausio kalibro asmenims."
Debiutinis D.Dargio dokumentinis filmas "Pirmieji kovotojai su mafija" jau kuris laikas rodomas internetinėse platformose – Žmonėscinema.lt ir "Telia Lietuva". Čia apsilankę žmonės už simbolinį mokestį filmą gali pamatyti iš bet kurios pasaulio vietos.
-
Kaunietis sujungė Holivudo monstro šeimos narius (išskirtinė medžiaga) 26
Išskirtinis kalinys
Per daugiau nei trylika metų nuo pirmojo Los Andželo teismo nuosprendžio mirties bausme nuteistas ir Tere Hote kalinamas vienintelis mirties bausme Amerikoje nuteistas Lietuvos pilietis Jurijus Kadamovas iki šiol nedalijo interviu JAV žiniasklaidai, nesuteikė galimybės apie jį susukti dokumentinio filmo, nepradėjo rašyti memuarų ir nesugrįžo prie savo seno pomėgio – groti būgnais. Tačiau atėjo diena, kai̇ mirtininkas vėl panoro į save atkreipti visuomenės dėmesį.
2010 m. gruodį, prieš pat Kalėdas, viename Kauno restorane, netoli buvusios 35-osios vidurinės mokyklos, kurioje kadaise mokiausi pirmosiose klasėse, buvo pristatyta originali meno kūrinių paroda. Čia eksponuotos kauniečio dailininko Gytauto Balkevičiaus ir JAV mirties bausme nuteistų J.Kadamovo bei jo bičiulio Jurijaus Michaelio bendrai nutapytos drobės.
Kaunietis G.Balkevičius rašytojui D.Dargiui pasakojo, kad kadaise padėjo J.Kadamovui iš naujo atrasti ryšį su jo ankstesnės šeimos, gyvenančios Lietuvoje, nariais.
Susitarė su mirtininkais
Ekscentriškais meno darbais pagarsėjęs G.Balkevičius, 2010-ųjų pavasarį iš spaudos sužinojęs kraują stingdančią J.Kadamovo istoriją, iškart nutapė kelias drobes. Po kurio laiko kaunietis elektroniniu paštu susisiekė su J.Kadamovo advokate Barbara O’Connor.
Menininkas iš Kauno teigė, kad pirmieji susirašinėjimai buvo mažai ką žadantys. „Jaučiau, kad advokatė manimi nepasitiki“, – prisiminė G.Balkevičius. Beje, jis vienas iš nedaugelio Lietuvos žmonių, kuriam betarpiškai laiškais teko bendrauti su šiandien Holivudo monstru tituluojamu ir mirties bausme nuteistu buvusios žiauriais nusikaltimais JAV, Los Andžele, anuomet garsėjusios emigrantų gaujos veikėju J.Kadamovu.
Netrukus kaunietis G. Balkevičius sulaukė teigiamų žinių, kad prie neįprasto projekto sutinka prisijungti ne tik pats J.Kadamovas, bet ir jo buvęs bendrininkas J.Michaelis. Sutaręs dėl bendradarbiavimo dailininkas išsiuntė už Atlanto keturias drobes, kurias abu už grotų dienas leidžiantys vyrai papildė savais potėpiais.
Pamenu, ji beveik verkdama tiesiai šviesiai paklausė: „Aš turiu sūnų, ar galėtumėte padėti jam susisiekti su tėvu?“
Buvo sutarta, kad J.Kadamovas ir J.Michaelis drobėse papildys kauniečio menininko G.Balkevičiaus nutapytą siužetą. Trijose drobėse jis nutapė giltines ir kaukoles, vienoje – viltingai sudėtas rankas. Praėjus kuriam laikui šie paveikslai sėkmingai sugrįžo į Kauną, kur juos galėjo pamatyti visi norintieji. Deja, paroda truko trumpai ir nebuvo surengta kituose Lietuvos miestuose.
Vienu metu G.Balkevičius ketino unikalią parodą skubiai pristatyti Londone. Kaunietis menininkas tokiam skubėjimui turėjo rimtą pagrindą. Tomis dienomis G.Balkevičius man prisipažino gavęs J.Kadamovo teisininkų parengtą laišką, kuriame skelbiama, kad teismui nepatenkinus skundo mirties bausmė lietuviui gali būti įvykdyta artimiausiu metu. Tačiau situacija vėliau gerokai pasikeitė ir jie toliau, tačiau jau atskirai, užsiėmė menu.
Daugiau nei prieš dešimtmetį, gyvendamas Kaune, su tapytoju G.Balkevičiumi esu parengęs vieną pirmųjų jo interviu. Jau tada jis kalbėjo, kad neįsivaizduojantis savo gyvenimo be pieštuko ir aliejinių dažų. „Tai kaip narkotikai, negaliu atsispirti. Mane mama išlaikė iš savo kuklių pajamų, todėl buvau visiškai atsidavęs menui“, – 2003 m. gruodį apie savo aistrą tapyti atvirai prasitarė Gytautas.
Jis pasakojo, kad mintis tapti dailininku kilo, kai jam buvo dvylika metų. Jau vėlesniais laikais, studijuodamas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, G.Balkevičius savo darbams pasirinko neįprastus pozuotojus – laikinosios sostinės benamius. Asocialūs ar balansuojantys ties asocialumo riba asmenys, XIX a. pabaigoje įkvėpę prancūzų impresionistą Henri de Toulouse’ą-Lautrecą, Gytautą sudomino visiškai atsitiktinai.
Naktimis piešė stotyje
Kartą per paskaitą G.Balkevičius gavo užduotį nupiešti žmogaus kompoziciją. Tada jo draugai ir pažįstami nesutiko pozuoti net už pinigus. Tuomet savo darbo tema jis pasirinko miesto valkatas, nuolat ieškojusius prieglobsčio Kauno geležinkelio stoties patalpose.
„Ateidavau naktimis, patogiai įsitaisydavau prie stoties kolonų, stebėdavau ir paskui vaizduodavau popieriaus lape gerokai įkaušusius valkatas, – pasakojo G.Balkevičius. – Kai kurių tuomet šilumos ieškojusių benamių biografijos buvo labai spalvingos. Keli jų anksčiau patys dirbo geležinkelio stotyje. Tačiau nė vienas jų manęs nepasiuntė ant trijų raidžių.“
Dailininkas kruopščiai piešė valkatų veidus, rankas, batus. Šios detalės Gytautui atrodė išraiškingiausios.
2001 m. G.Balkevičius susipažino su Maskvos dailės akademijos profesoriumi. Jis buvo sužavėtas kauniečio darbų ir pasirūpino, kad jie būtų parodyti užsienyje. Netrukus Gytauto darbai buvo eksponuojami Vašingtone, Londone, Vatikane, Berlyne. Kauniečio darbų parodos buvo surengtos privačiose galerijose Tokijuje, Honkonge ir Maskvoje.
Kadaise, kai dar buvo studentas, Gytautas autostopu nuvažiavo į Paryžių, kad apsilankytų legendiniame Luvro muziejuje. „Kai Luvre pamačiau žinomų menininkų darbus, akimirksniu apsvaigau ir staiga panorau grįžti namo. Pasijutau esąs pienburnis, kad suvokčiau profesionalų meną“, – kalbėjo G.Balkevičius.
Nuo karjeros pradžios dailininkas susikūręs gana neįprastą filosofiją, tad kelia griežtus reikalavimus ne tik sau. „Nuo senų laikų esu įkvėptas vieno gyvenimo filosofijos kūrėjų Friedricho Nietzsche’s posakio: „Gerbiu menininką, kuriam pakanka duonos kąsnio ir idėjos.“
Pirmasis užmezgė kontaktą
Prieš kurį laiką kaunietis G.Balkevičius baigė tapybos magistro studijas. Netrukus buvo priimtas į Londono elitinių dailininkų, tokių kaip Harry Pye, ratą. Pastarasis už vieną paveikslą internete prašo įspūdingų sumų, siekiančių nuo 3 iki 5 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Lietuvis pasijuto maloniai, kai sužinojo, kad jį pripažino ryškiausi šiuolaikinės dailės meno atstovai pasaulyje.
„Mane mirties tema mene visuomet domino ir žavėjo, – kalbėjo Gytautas. – Štai vienas kaukolę deimantais nusagstęs menininkas pastaruoju metu labai brangiai vertinamas ir liaupsinamas pasaulinio lygio dailės mene. Mirties tema menininkams yra patraukli.“
Paprašytas prisiminti, kodėl ryžosi užmegzti kontaktą su JAV mirties bausme nuteistu lietuviu J.Kadamovu, G. Balkevičius sakė: „Viename leidinyje perskaičiau pirmus straipsnius, kad J.Kadamovas Amerikoje nuteistas mirties bausme. Šiaip esu atsiribojęs nuo gangsterių pasaulio, manęs nedomina jų vadinamosios „poniatkės“, kiti eiliniams žmonėms nelabai suvokiami jų papročiai. Bet domina pati mirties bausmė. Į visa tai esu linkęs žvelgti filosofiškai. Jei atvirai, manau, kad J.Kadamovas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.“
Dailininkas prisiminė dienas, kai pasiuntė pirmuosius laiškus už grotų kalinčiam J.Kadamovui. „Amerikoje labai sudėtinga įstatymų bazė, bet mes su J.Kadamovu pradėjome susirašinėti laiškais. Jis rašė tiesiai iš kalėjimo kameros. Kai pradėjome susirašinėti, tuo laiku net jo artimieji neturėjo galimybės su juo palaikyti bet kokių kontaktų. Jis kaltinamas tikrai rimtomis žmogžudystėmis, be to, dar bandė pabėgti iš kalėjimo. Galime tiktai įsivaizduoti, kaip į visa tai sureagavo JAV kalėjimų administracija.“
J.Kadamovo aplinkos žmonės pasakoja, kad jį nuo seno traukė pramogų verslas, tad jis galėjo tapti ne žudiku, o klestinčiu Holivudo kino prodiuseriu
Politinė byla?
Gytautui gerai žinomos J.Kadamovo kriminalinės istorijos, kad anksčiau jis žudė turtingus, žinomus, įtakingomis pažintimis garsėjusius Los Andželo gyventojus.
„Kalbama, kad vienas nužudytųjų, rodos, buvo tuomečio Gruzijos prezidento giminaitis. Girdėjau tokią versiją, kad po garsiųjų paskutinių dviejų vyrų (ambicijų Holivude turėjusių ir ketinusių sukurti sovietinio kino hito „Žmogus amfibija“ naują versiją Nikolajaus Charabadzės ir Georgijaus Safijevo) žudynių Gruzijos prezidentas paskambino tiesiai buvusiam JAV prezidentui George‘ui Herbertui Walkeriui Bushui (Amerikai vadovavusiam nuo 1989 iki 1993 m.) ir ištarė maždaug taip: „Klausyk, kas ten dedasi jūsų šalyje, kad taip brutaliai žudomi gruzinai?“ Pasibaigus pašnekesiui G.H.W.Bushas pažadėjo, kad būtinai išsiaiškins minėtas aplinkybes“, – naują netikėtą versiją pateikė G.Balkevičius.
Kaunietį menininką buvo pasiekusios kalbos, kad į J.Kadamovo ir jo bendrų paieškas anuomet JAV buvo mesta neregėtai daug – net 150 Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentų. Juk ne kas nors kitas, o jie ir išsiaiškino pagrobimuose bei žudynėse dalyvavusius nusikaltėlius. Jie į teisiamųjų suolą atvedė ir iš Vilniaus į Los Andželą emigravusį J.Kadamovą.
Dar daugiau įvairiausių žinių apie J.Kadamovą Gytautas sužinojo po garsiai nuskambėjusios jų bendrai nutapytų paveikslų parodos pristatymo Kaune. „Kai pristačiau mūsų bendrus dailės kūrinius, į mane kreipėsi keli rimti žmonės ir atskleidė kai kuriuos iki šiol mažai žinomus J.Kadamovo bylos faktus“, – mįslingai kalbėjo pašnekovas.
Užsakė knygų
Gytautas teigė, kad susirašinėdamas laiškais J.Kadamovas kauniečiui visą laiką neigė, kad bent kiek yra prisidėjęs prie garsiai JAV nuskambėjusių nusikaltimų, už kuriuos vėliau buvo nuteistas mirties bausme. „Jis, kaip ir daugelis, sakė: „Aš nekaltas, aplinka kalta“. Jis vis aiškino apie įstatymus, kad yra pirmasis Europos Sąjungos pilietis, kuris nuteistas mirties bausme. Kad visa tai nehumaniška, – savo įžvalgomis dalijosi G.Balkevičius. – Taip, šioje vietoje aš palaikau jo poziciją. Juk lengviausia paspirginti žmogų elektros kėdėje. O jei kada nors netyčia išlįs, kad jis išties nekaltas? Juk gyvenime visko nutinka. Todėl esu prieš mirties bausmę. Manau, kad jei žmogus padaro ką nors blogo, privalo atkentėti už savo negerus darbus. O jei imsi ir jį užlenksi, vis tiek nieko nepajus.“
Menininkas teigė, kad buvo savotiškai sužavėtas aplinkybės, jog myriop nuteistas J.Kadamovas tapo savamoksliu tapytoju, turinčiu neblogą viziją. „Jam savotiškai norėjau padėti. Pamenu, man pačiam buvo gana sudėtinga finansinė situacija, bet suradau jo prašomas rusiškas knygas dvasinėmis temomis. Nupirkau ir nedelsdamas nusiunčiau į kalėjimą. Buvo smagu, kad toks žmogus panoro dvasiškai tobulėti, – pasakojo Gytautas. – Sumokėjau, rodos, 40 ar 50 litų, bet buvo labai sudėtinga tas knygas surasti. Netikėtai pamačiau nedideliame specifinės literatūros knygyne, kuris tuomet veikė šalia Karo muziejaus Kaune. Niekada negaila padėti žmonėms, kai jaučiu, kad jie linkę tobulėti, lavintis. Jei bet koks žmogus patenka į bėdą, visada privalau padėti.“
Domina pati mirties bausmė. Į visa tai esu linkęs žvelgti filosofiškai. Jei atvirai, manau, kad J.Kadamovas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.
Santykiai pašlijo
Gytautas sakė, kad paskutinį kartą su J.Kadamovu laiškais susirašė 2015 m. „Visada su juo laiškais bendravau angliškai ir tiktai per Lietuvos diplomatus Amerikoje. Juk jis buvo griežtai prižiūrimas, su juo galėjo komunikuoti vos keli asmenys: kunigas, advokatas ir diplomatas, – prisiminė G.Balkevičius. – Jis negalėjo palaikyti ryšio nei su žmona, nei su vaikais. Šiek tiek esu bendravęs su jo advokate B. O’Connor, bet tada ji priminė pernelyg pasipūtusią, susireikšminusią amerikietę. Sklandžiausiai pavykdavo komunikuoti per geranoriškai nusiteikusį tuometį Lietuvos ambasados JAV darbuotoją. Kitokios galimybės kontaktuoti su J.Kadamovu neturėjau.“
Kai žiniasklaidoje pasirodė žinutė apie G.Balkevičiaus surengtą parodą Kaune, kurios metu buvo pristatyti ir J.Kadamovo paveikslai, menininkas sulaukė netikėto skambučio. Jam paskambino Vilniuje gyvenusi pirmoji J.Kadamovo žmona Jūratė Kadamovienė.
„Pamenu, ji beveik verkdama tiesiai šviesiai paklausė: „Aš turiu sūnų, ar galėtumėte padėti jam susisiekti su tėvu?“ Iškart sutikau padėti ir daviau visus kontaktus, kad jie kaip įmanoma greičiau pradėtų bendrauti. Paskui, kai jau buvau užmezgęs kontaktą su J.Kadamovu, jie iš tiesų pradėjo bendrauti laiškais ir telefonu“, – pasakojo Gytautas.
Praėjus kuriam laikui kaunietis dailininkas sulaukė žinutės, neva J.Kadamovo sūnus Gabrielius ant jo supykęs, nes norėjęs atsiminimui gauti bent vieną JAV kalėjime nutapytą tėvo paveikslą.
„Mes abu su J.Kadamovu tapėme ir Lietuvoje surengiau nedidelę mūsų paveikslų parodą. Iš viso nutapėme keturis bendrus paveikslus. Tai buvo vienintelė tokia Kaune surengta paroda, – kalbėjo G.Balkevičius. – Nors praėjo beveik dešimtmetis, šių paveikslų specialiai neketinau parduoti ar kitaip realizuoti, nes apskritai retai užsiimu komercija. Taip, galėčiau juos parduoti, bet labai renkuosi žmones, kurie pareiškia norą įsigyti mano darbus. Bet kuriuo atveju nesu komersantas, esu labiau idėjinis žmogus, humanistas, išsaugojęs tam tikras žmogiškąsias vertybes. Nenorėčiau savęs liaupsinti, bet meno rinkoje mano paveikslai kur kas labiau geidžiami nei J.Kadamovo darbai.“
Gytautui žinoma, kad specialioje interneto svetainėje (http://www.yurikadamov.com/home) kadaise J. Kadamovas buvo paskelbęs apie jų bendrus tapybos darbus. Šiame tinklalapyje liūdnai pagarsėjęs mirtininkas iš Lietuvos prisistatė kaip žmogus, bendraujantis su menininkais ir užsiimantis visuomenine veikla.
„Man smagu žinoti, kad bent kažkiek J.Kadamovui padėjau, – kalbėjo G.Balkevičius. – Kaip ir jo sūnui, nes norėjau, kad po daugelio metų jis atnaujintų ryšį su tėvu. Jaučiausi pakylėtas, kai sužinojau, kad jie pradėjo bendrauti. Juk šių žmonių gyvenimas sudaužytas. Bet paskui pajutau, kad viskas klostosi nebe taip, kaip buvo mūsų pažinties pradžioje.“
Paklaustas, kas labiausiai pastūmėjo atsitraukti nuo J.Kadamovo ir jo aplinkos, nelinksmai nusiteikęs kaunietis sakė: „Sūnus pradėjo pernelyg tėvui vadybininkauti, todėl viskas pamažu ir baigėsi. Kartą jis man netgi rašė, jog jie su tėvu esą kreipsis į Amerikos advokatus, kad jiems neva priklauso tam tikros teisės į mūsų bendrai nutapytus darbus. Tai mane šokiravo. Tai buvo skaudi pamoka, kad negalima pernelyg pasitikėti žmonėmis.“
„Vilniaus brigados“ šešėlis
„Esu Lietuvoje gimęs rusas, man federalinis teismas JAV skyrė mirties bausmę už nusikaltimus, kurių nepadariau. Aš taip pat esu pirmasis ir vienintelis Europos Sąjungos šalių pilietis JAV federalinio kalėjimo nuteistųjų mirties bausme sparne“, – taip savo laišką rašytojui, žurnalistui D. Dargiui prieš keletą metų pradėjo JAV myriop nuteistas ir prieš mėnesį pasirodžiusioje knygoje „Holivudo monstras iš Lietuvos“ plačiai aprašytas J.Kadamovas.
Kadaise Vilniaus restoranuose būgnais grojęs J.Kadamovas šiandien yra tituluojamas kaip vienintelis JAV mirties bausme nuteistas lietuvis.
Aštuntoje D.Dargio knygoje atskleidžiamas ne tik J. Kadamovo, kaip kadaise Vilniuje būgnais grojusio žmogaus ir vaizdo kasečių nuomos bei amerikietiškų limuzinų nuomos verslus plėtojusio asmens, psichologinis portretas. Čia atvirai šneka Lietuvoje gyvenantys J.Kadamovo šeimos atstovai – buvusi sutuoktinė bei verslo partneriai, bičiuliai. Taip pat knygoje sužinosite ir nemažai intriguojančių faktų apie „Vilniaus brigados“ nusikalstamą organizaciją, Georgijaus ir Boriso Dekanidzių šeimyną, mirties bausmių vykdymo politiką Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.
Šią vasarą sukako 25 metai, kai 1995-ųjų liepos 12 dieną Lietuvoje paskutinį kartą buvo įvykdyta mirties bausmė – Vilniaus „brigadinių“ bosas Borisas Dekanidzė buvo nuteistas dėl žurnalisto Vito Lingio mirties užsakymo.
B.Dekanidzės mirties bausmė ir jos vykdymo aktas iki šiol kelia nemažai sąmokslo teorijų.
Vieni teigia, kad lemtingas šūvis Boriai buvo paleistas Lukiškių kalėjimo rūsyje, kiti tvirtina, kad kelyje Vilnius–Panevėžys ar net Minsko specialiąjame kalėjime. Kaskart atsiranda žmonių, teigiančių, kad ne šiaip sau didžioji „brigadinių“ gaujos likučių dalis yra persikėlusi į Jungtines Amerikos Valstijas.
Būtent JAV, Niujorke, jau kurį laiką sėkmingai įsitaisęs ir B.Dekanidzės sūnus Viktoras Dekanidzė. Neva jie visi išvykę paskui ten laisvu gyvenimu besimėgaujantį ir anuomet tyliai laisvę išsipirkusį senosios „Vilniaus brigados“ bosą Borią.
B.Dekanidzė su sūnumi Viktoru, kuris šiuo metu sukinėjasi JAV, Niujorko legalaus verslo pasaulyje.
Tiesa, kai kurie kurie B.Dekanidzės artimiausios aplinkos žmonės ne kartą yra pabrėžę, kad laidotuvių dieną karste matė ne bet ką, o patį Borią – neva jį atpažino pagal rankas.
Tiesa, labai įdomus laiškas rašytoją D.Dargį pasiekė iš žmogaus, gerai pažinojusio 1990-ųjų Lietuvos kriminalinius autoritetus. Jis parašė, kai pamatė, jog išleista naujausia knyga „Holivudo monstras iš Lietuvos“ ir patikino, kad neva J.Kadamovas buvo ne kas kitas, o tarpininkas, pinigų vežiotojas tarp senosios Vilniaus mafijos gaujos vyrų ir tuometinės sostinės teisėsaugos. Neva būtent jis vienam iš Vilniaus teisėsaugos žmonių prieš lemtingąjį V.Lingio nužudymo bylos sprendimo paskelbimą teisme buvo nuvežęs net 250 tūkst. JAV dolerių, kurie turėjo išpirkti Borios laisvę.
B.Dekanidzės sūnus Viktoras (dešinėje) per vieną iš priėmimų sveikinasi su dabartiniu Niujorko meru Billu de Blasio.
Šis šaltinis teigė, kad pas vieną asmenį (jo pavardė žinoma) yra netgi vaizdajuostė, kurioje užfiksuota, kaip žinomi anų laikų Vilniaus teisėsaugininkai prie vieno stalo puotauja su „Vilniaus brigados“ šulais. Kad kadaise Vilniaus sporto rūmuose veikusiame bare ir kazino patalpose vykdavo neformalūs „posėdžiai“ tarp Vilniaus banditų ir teisėsaugos darbuotojų. Beje, būtent Sporto rūmų pašonėje kurį laiką veikė 1995 metais įsteigtos J.Kadamovo įmonės, besivertusios JAV limuzinų nuoma, pagrindinis biuras. Šiandien beveik neabejojama, kad minėtą verslą J.Kadamovas anuomet pradėjo iš „Vilniaus brigados“ vyrų paskolintų pinigų.