Vis dėlto jis pripažino, jog statant GIPL trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.

„Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“. Jie pateikė vienas detales, dokumentus gavo iš kitur ir čia buvo sukčiavimo ir klastojimo atvejų“, – BNS antradienį sakė D. Kreivys.

„Mano manymu, priežiūros turbūt ypatingai vietoje trūko. Vėlgi, nustatys prokuratūra, bet mano subjektyviu manymu, jeigu tokie dalykai vyksta, kurie neturi vykti, tai kitaip negali vertinti“, – teigė energetikos ministras.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“.

 

D. Kreivys pakartojo, kad apie konkrečių asmenų atsakomybę dėl GIPL detalių atsakys prokuratūros tyrimas, taip pat ministro nurodymu „Amber Grid“ atliekamas vidinis auditas.

„Yra visa seka – vadovas ne visada turi būti atsakingas už kiekvieną varžtelį. Jeigu mes už kiekvieną varžtelį keisime ir mėtysime vadovus, tai turbūt tų vadovų nelabai surasime“, – BNS teigė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar mato „Amber Grid“ vadovų atsakomybę.

„Politiniai sprendimai ir buvo detales pakeisti, atlikti papildomus auditus, peržiūrėti procedūras – viskas čia iš ministro išėjo“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas apie savo kaip politiko poziciją.

„Amber Grid“ pareiškus pretenziją GIPL pagrindinei rangovei „Alvora“ dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija vasario pabaigoje pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.

Energetikos rinkos reguliuotojas neplaninio GIPL statybos tyrimo ėmėsi pernai vasarą po to, kai praėjusių metų birželį su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“ paskelbė, jog GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės. Dėl to į prokuratūrą kreipėsi ir projekto užsakovė – dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Pasak ministro, anksčiau jo skelbtas JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) paskaičiuotas 5,5–6,5 cento kainos intervalas yra be skirstymo ir perdavimo tarifų. 

„Elektros kaina tikrai nuosekliai po truputėlį juda žemyn. Prognozės yra tokios, kad apie 2030 metus pačios elektros kaina, ką yra sumodeliavęs NREL, be skirstymo ir perdavimo (tarifų – BNS) turėtų būti tarp 55–65 eurų už megavatvalandę – tai 5–6 centai (už kWh – BNS)“, – Seimo posėdyje antradienį kalbėjo D. Kreivys.

„Vidutinė kaina apie 2030 metus su skirstymo tarifu turbūt turėtų būti apie 17 (centų už kWh – BNS)“, – teigė energetikos ministras. 

Praėjusią savaitę elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 78 eurus už MWh, arba 7,8 cento už kWh. Tuo metu pernai vidutinė kaina rinkoje sumažėjo 2,4 karto iki 94 eurų (2022 metais – 230 eurų).

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nepriklausomų tiekėjų siūlomų 24 mėnesių fiksuotos kainos vienos laiko zonos planų vidutinė kaina antradienį siekė 25,2 cento už kWh, 12 mėnesių – 25,1 cento.

Be to, pasak D. Kreivio, reikia modeliuoti visos ES energetikos sistemos poreikius ne dešimčiai metų, kaip yra dabar, o ilgesniam laikui.

„Kai matysime bendrą ES vaizdą, galėsime užtikrinti, kad kiekvienas regionas vystytųsi tinkamu tempu ir turėtų galimybę gauti reikiamą finansavimą ir išteklius, ypač kai įgyvendinami projektai neš bendrą naudą visos Europos dekarbonizacijos pastangoms“, – Briuselyje dvi dienas vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos posėdyje sakė Lietuvos ministras.

Pasak jo, kitas neatidėliotinas klausimas – energetikos infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimas.

„Turime skubiai įgyvendinti papildomas fizinės ir kibernetinės apsaugos priemones, taip pat ir bendradarbiaujant su NATO ir nacionalinėmis karinėmis pajėgomis. Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios yra daugiau nei akivaizdu, kad energetikos sektorius yra priešo taikiklyje, o atakų pasekmės gali būti labai skaudžios“, – kalbėjo D. Kreivys.

23 ES ministrai ir atsinaujinančių išteklių pramonės atstovai bei Europos Komisija, be to, pasirašė deklaraciją, kurioje sutariama imtis bendrų veiksmų stiprinant ES saulės energijos pramonę ir vietines tiekimo grandines – Europos Saulės Chartiją.

Pasak ministro Dainiaus Kreivio, ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

„Antrasis 700 MW jūrinio vėjo parkas yra strateginės reikšmės projektas ir absoliučiai būtinas Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti, todėl po konsultacijų su rinkos dalyviais konkursas bus skelbiamas dar kartą ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime sakė D. Kreivys.

„Konsultacijų su rinkos dalyviais metu turime išsiaiškinti, kokios konkrečios sąlygos maksimaliai padidintų projekto patrauklumą ir padidintų atsparumą rinkos svyravimams“, – pridūrė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos. Apie dalyvavimą aukcione informavo anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Ministerijos teigimu, 2022 metais sukurtos konkurso sąlygos galbūt nebeatliepia pasaulinėje jūros vėjo rinkoje „dramatiškai“ pasikeitusios situacijos dėl sutrikusių tiekimo grandinių, pabrangusios įrangos ir sumažėjusio bankų susidomėjimo tokiais projektais.

Pasak ministro, investuotojus galėjo atbaidyti ir įtempta geopolitinė regiono padėtis.

Tam, kad antrasis konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Ministras pirmadienį ir antradienį dalyvaus Briuselyje vykstančiame neformaliame už energetiką atsakingų ES ministrų tarybos posėdyje.

„Neformalaus susitikimo metu ministrai aptars vieną iš Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prioritetų – tvarios energetikos infrastruktūros plėtojimą ir šiuo metu kylančius iššūkius“, – teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, ministrai taip pat diskutuos kaip spartinti energetikos infrastruktūros plėtrą, planuoti koordinuotą žemyno elektros tinklą, skatinti investicijas į infrastruktūrą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokį Seimo nutarimo projektą: už balsavo 111 Seimo narių, o penki susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas gegužės 21-ąją.

Pristatydamas jį ministras Dainius Kreivys teigė, kad projektu bus pradėtas naujas elektros perdavimo tinklo plėtros etapas. 

„Papildomomis naujomis perdavimo sistemos linijomis bus sujungta rytinė ir vakarinė Lietuvos elektros energetikos sistemos dalys nuo Panevėžio iki Darbėnų“, – teigė ministras.

„Tai energetikos greitkelis, kuris mums kritiškai reikalingas“, – pridūrė Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. 

Projektą sudaro trijų po 330 kilovoltų (kV) linijos Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša ir transformatorių pastotės „Varduva“ statybos.

„Kol kas, sakykime, viskas yra gerai. Turime keletą susidomėjusių kompanijų, kurios yra pasirengusios dokumentus, pildo dokumentus. Matysime, kaip bus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė  D. Kreivys, dalyvaujantis Baltijos regiono energetikos ministrų susitikime.

Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

D. Kreivio teigimu, situacija pasaulinėje jūros vėjo rinkoje šiuo metu sudėtinga: dalis nuostolius patiriančių vystytojų pasitraukia iš anksčiau planuotų projektų, juos nenoriai finansuoja bankai, be to, neatsistatė per kovido pandemiją sutrūkinėjusios tiekimo grandinės.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2,4 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą paskelbė sausį. Aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus gali iki pirmadienio.

Tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai anksčiau vylėsi, kad antrajame konkurse dėl patrauklesnių jo sąlygų dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai jų dalyvavo tik du – minimalus aukciono sąlygose numatytas skaičius.

Apie ketinimą dalyvauti aukcione viešai pernai rugpjūtį buvo paskelbę tik Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs – minimalią kainą pasiūlęs ir jo nelaimėjęs – didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Rinką stebintys ekspertai taip pat neatmetė, kad aukcione gali dalyvauti ir Danijos investicijų įmonė „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP). kurios valdomas fondas kartu su „Ignitis grupe“ gruodį įgijo teisę vystyti 1,4 gigavatų (GW) galios jūrinį vėjo parką Estijoje, Rygos įlankoje.

Savo ruožtu jūros vėjo parkų aukcionus Lietuvoje ir Estijoje pernai laimėjusi „Ignitis grupė“ antrajame konkurse dalyvauti neketina.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

„Rengiame dokumentus, kad visa įranga ir privačioje investicijoje, kuri daugiau nei 100 kW generavimo, negalėtų naudoti jokios kiniškos programinės įrangos “, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys, paklaustas, ar Lietuva turėtų atsisakyti kiniškų technologijų šalies energetikos sistemoje.

„Tą planuojama padaryti. Manau, kad tie sprendimai, kuriuos padarysime, problemą išspręs“, – teigė ministras.

Energetikos ministras pabrėžė, kad diegti Kinijoje pagamintą programinę įrangą jau uždrausta valstybės institucijoms.

D. Kreivio teigimu, daugėjant buitinių gaminančių vartotojų grėsmės dėl per didelio kiniškos įrangos naudojimo jų  įrenginiuose šiuo metu nėra.

„Kadangi rizika nėra aukšta, riboti gyventojų pasirinkimo šiai dienai turbūt nėra tikslinga“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kovo pabaigoje sakė, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje diegiant atsinaujinančios energetikos pajėgumus dažnai naudojama kiniška programinė įranga. Jis siūlė ieškoti lėšų, kad kiniškos technologijos jau įrengtose elektrinėse būtų pakeistos į vakarietišką įrangą.

„Kaip bus prieinama, kiek tos technologijos kainuos ir ar atsiras įmonių, kurios norės tą daryti. Valstybė tokių dalykų nestatys“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Pasak jo, naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje naujos kartos branduolinė energetika minima tik kaip viena iš ateities alternatyvų, o jos pagrindas – atsinaujinančių energijos iš energetikos išteklių plėtra.

Ministro teigimu, pagrindinis motyvas sprendžiant dėl modernių branduolinių reaktorių Lietuvoje pirmiausia bus teigiama įtaka elektros kainoms, jų stabilumas.

„Kiek tai sumažins bendras kainas gyventojams ir verslams“, – teigė D. Kreivys.

„Turint lankstų branduolinį reaktorių galima į sistemą prijungti daugiau atsinaujinančios energetikos, be to nemažai pramonės reikia labai stabilaus elektros tiekimo“, – kalbėjo jis.

Anksčiau ministras teigė, kad vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau. Be to, pasak jo, branduolinė energija sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.

D. Kreivys pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.

Valstybė ketina kompensuoti 40 proc. baterijos įsigijimo išlaidų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms arba šiuos kriterijus atitinkantiems ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos, piliečių energetikos bendrijoms ir pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems bendrijos statuso, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad į paramą galės pretenduoti tiek saulės, tiek vėjo elektrines turintys  nebuitiniai gaminantys vartotojai.

„Lietuvoje sparčiai didėja energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių, todėl kaupimo įrenginiai tampa būtina priemone, leidžiančia kaupti perteklinę energiją ir ją panaudoti vėliau, kai nėra galimybės visą energiją suvartoti iš karto“, – pranešime teigė D. Kreivys.

Fiksuota parama įrenginiams su geležies fosfato baterija įsirengti sieks 744,23 euro už kWh, įsirengiant kaupiklį su ličio jonų baterija – ir 646,41 euro (be PVM).

Paramos gavėjai įrenginius privalės įsirengti per metus.

Ministerija siekia, jog iki 2026 metų antrojo ketvirčio  būtų įrengta 15 megavatvalandžių papildomų atsinaujinančių išteklių elektrinėse pagamintos energijos saugojimo pajėgumų.