Ministrė pirmininkė sekmadienį dalyvavo  XIX-oje Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ baigiamajame koncerte „Eik pirmyn“, kuris vyko Kalnų parke, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Džiaugiuosi galėdama pasveikinti šią dainų ir šokių šventę „Gaudeamus“. Ji užgimė nelaisvėje ir jau tada laužė stereotipus, griovė barjerus ir tokiu būdu užsitikrino savo teisę būti. Ši šventė net sovietinės okupacijos metais buvo visiškai kitokia nei nulaižyti ir giežtai sureglamentuoti renginiai ar niūri to meto kasdienybė. Šiandien į šventę jau renkasi žmonės, gimę trečiajame tūkstantmetyje ir nežinantys, kas yra nelaisvė“, – pranešime teigė premjerė.

„Ir šiandien kartu įgyvendiname daug svarbių darbų, stovime petys petin tarptautinėse organizacijose. Ir ne tik už save. Labai gerai žinome, kaip sunku ir svarbu išlaikyti savo unikalumą, todėl šiandien Baltijos šalys yra tarp šalių, labiausiai remiančių Ukrainą jos kasdieninėje kovoje už save, už savo identitetą. Ši šventė yra dar viena proga šia mūsų bendryste pasidžiaugti“, – pridūrė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, kiekviena karta kuria savo melodiją, kurią veikia laikmečio aplinkybės, sukrėtimai ir išbandymai, tačiau tai melodiją tik praturtina, leidžią ją gražesnę ir išsamesnę perduoti ateities kartoms.

Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ – daugiau nei pusšimtį metų skaičiuojantis reikšmingas trijų šalių kultūrinio gyvenimo įvykis.

Pirmąkart šventė surengta 1956 metais Estijoje, Tartu mieste.

Šiemet – jau 19-oje šventėje dalyvauja apie 3 tūkst. Baltijos šalių studentų.

Daina įkvepia

Beveik 100-metį gyva Dainų šventės tradicija padėjo dar vieną tašką istorijoje ir ten kur suteka upės, ir ten kur viskas 1924 m. ir prasidėjo – Kaune. 2022 metų Dainų ir šokių šventė taip ir vadinosi –„Čia suteka upės“.

Šventės metu skambėjo gražiausi visų laikų kūriniai, kuriuos atliko suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai.

Drauge pasirodė įvairūs tautinių šokių ansambliai – vaikų, jaunimo ir studentų, bei vyresniųjų. Taip pat dalyvavo ir profesionalių muzikantų kolektyvai.

Solinius pasirodymus su chorais ir muzikantais dovanojo: Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bukinė, Neringa Nekrašiūtė, Artūro Anusausko ritmo grupė, Rimvydas Mitkus, „Sauliaus Petreikio trio“, Vitalija Narušienė, svečias iš Ukrainos Demjan Šyjan ir šokėja Stefanija Nosovaitė.

Pirmą kartą Dainų ir šokių šventė vyko ne įprastoje vietoje – Dainų slėnyje –, o „Žalgirio“ arenoje. Pirmą kartą Dainų ir šokių šventėje skambėjo ne tik lietuviškos dainos, o ir visame pasaulyje dabar dainuojama ukrainiečių daina „Oy u luzi chervona kalyna“.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Ją atliko 14-metis ukrainietis Demjan Šyjan, o dirigavo Kyjivo nacionalinės operetės teatro dirigentė Oksana Madaraš.

Dainų ir šokių šventės režisierė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dirbanti solistė  Viktorija Streiča pasakojo prieš tris metus stačiusi spektaklį Kyjive, kuriame vaidino D. Šynjanas. Prasidėjus karui su režisiere susisiekė berniuko mama ir taip jie atsidūrė Lietuvoje, V. Streičos šeimoje.

Čia 14-metis D. Šynjanas dainuoja chore „Jaunystė“ ir tęsia draugystę su muzika. Skambant „Oy u luzi chervona kalyna“ „Žalgirio“ arenoje surinkę žiūrovai pirmą kartą šventės metu atsistojo.

„Negalime apsiprasti su tuo, kas vyksta Ukrainoje, su karu, negalime to pamiršti“, – įsitikinusi režisierė V. Streiča.

Dainų ir šokių šventės vedėjai taip pat priminė, kad nė vienas pasaulio ginklas neprilygsta dainai – ginklai naikina, o daina įkvepia.

Šioje šventėje pagrindinis herojus yra daina. Tai, ko gero, yra vienintelis dalykas, kuris gali palaikyti tautos dvasią, kai po visų pandemijų esame susiskaldę ir dar prisideda karo fonas.

Perima atsakomybę

Daina keitė dainą, šokis šokį, o susirinkusi publika palaipsniui susiliejo su atlikėjais. Mobiliųjų telefonų švieselių jūra, plojimai, lingavimai, iš vietos kelianti banga sulig kiekvienu kūriniu augino bendrą nepakartojamą atmosferą ir bendrystės jausmą.

„Šioje šventėje pagrindinis herojus yra daina. Tai, ko gero, yra vienintelis dalykas, kuris gali palaikyti tautos dvasią, kai po visų pandemijų esame susiskaldę ir dar prisideda karo fonas. Daina primena mūsų tautos praeitį ir mūsų tautos moralę. Kai dalis pasaulio elgiasi amoraliai, mums reikia prisiminti savo tautos ištakas. Tai yra svarbiausia“, – šventės prasmę įvardijo V. Streiča.

Tris valandas trukusioje Dainų ir šokių šventėje paskutinius kūrinius dirigavo šventės meno vadovė Danguolė Beinarytė.

„Muzika priverčia tūkstančius kvėpuoti, galvoti ir dainuoti vienu ritmu, suvienija, įkvepia ir kuria bendrumo dvasią. Tai ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kuris skaldosi, griūva ir nė vienas negali būti tikras dėl rytojaus. Prasmingai – „Čia suteka upės“ – pavadinta šventė, kurios tema užkoduota ir pagrindinėje dainoje „Čia mano namai“, bylojančioje apie grįžimą į savo ištakas, bendrystę, į dainų lopšį Kauną“, –  kartojo D. Beinarytė.

Griaudėjo plojimai, žiūrovai stovėjo, o pabaigai susirinkę visi iki vieno dalyviai atrodė laimingi – jų šventė, jų diena.

Ir dar svarbus momentas – šventė, kuri eina iš kartos į kartą. Mažiausi šventės dalyviai tarsi perima estafetę ir pareigą bei atsakomybę tęsti. Ir taip jau beveik 100-ą metų.

Nemanau, kad iš Dainų ir šokių šventės reikia daryti šou. Dainų šventė turi gilias tradicijas, kurių esmė – suvienyti žmones ir prisiminti, kad visi esame viena tauta.

Sentimentai Dainų slėniui

Tenka pripažinti, kad į „Žalgirio“ areną iš Dainų slėnio persikėlusi šventė atrodė kiek kitokia. Kitokius uždavinius teko kelti ir šventės rengėjams.

„Kai esi lauke, kai dangus virš galvos yra viena, o „Žalgirio“ arena yra tamsi patalpa. Iš vienos pusės gal ir įdomiau, galėjome naudoti daugiau šviesų. „Žalgirio“ arena duoda laisvę fantazijai ir norisi daryti šou. Bet aš nemanau, kad iš Dainų ir šokių šventės reikia daryti šou. Dainų šventė turi gilias tradicijas, kurių esmė – suvienyti žmones ir prisiminti, kad visi esame viena tauta“, – apie vietos pakeitimą kalbėjo režisierė V. Streiča.

Tačiau prie tradicinės Dainų ir šokių šventės įpratę žiūrovai tai vertino griežčiau. „Buvo labai gražus koncertas, bet ne Dainų ir šokių šventė. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas unikalus renginys ir turi vykti unikalioje vietoje – Dainų slėnyje“, – įsitikinęs Vytautas.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Jo žmona Aldona leidosi į sentimentus: „Šventė Dainų slėnyje visada būdavo įvykis. Stebi orus, svarstai, ar pakaks tik striukės, o gal reikia ir šiltesnį pleduką įsimesti. Stogu virš galvos tampa žvaigždėtas dangus, o ąžuolai nuo gaudžiančių chorų svyruoja į taktą. Nenusakoma emocija ir grožis“.

Vadinkime, kad šiųmetė Dainų ir šokių šventė lengvabūdiškai išsuko iš kelio ir tikėkimės, kad 2024-aisiais 100-oji Dainų ir šokių šventė grįš į Dainų slėnį ir ąžuolai vėl links nuo dainų ir šokių.

Tautos bendrumo, vienybės jausmą stiprinanti šventė šiemet skirta lietuvių profesionaliosios muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. 1924 m. pirmajai dainų šventei vadovavęs J. Naujalis pradėjo tradiciją, kuri gyva iki šiol ir jau 95 metus suburia lietuvius bendrai dainai.

2019-ieji paskelbti kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo, choro dirigento J. Naujalio metais.

„Dainų šventė – tai didžiavimasis savo tauta, istorija ir kultūra. Ir kol mes visi kartu už rankų susiėmę dainuosim „Lietuva brangi“, tol bus gyva ir Juozo Naujalio, ir lietuvybės dvasia“, – sako šventės meno vadovė Danguolė Beinarytė.

Dainų šventė – tai didžiavimasis savo tauta, istorija ir kultūra.

Birželio 1 d. 19 val. Dainų slėnyje prasidėsiančioje šventėje, kurią rengia Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras, dalyvaus per 3 tūkst. atlikėjų: suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, vaikų, jaunimo ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai ir ansambliai, solistai Linas Adomaitis, Otilija Žikas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.

Šventės programoje – per 30 chorinių kūrinių ir choreografinių kompozicijų. Skambės visiems gerai žinomi ir jau klasika tapę „Tautiška giesmė“, „Lietuva brangi“, „Už Raseinių, ant Dubysos“, „Kur giria žaliuoja“, taip pat nauji, dainų šventėse dar neskambėję kūriniai: Donato Zakaro išplėtota lietuvių liaudies daina „Parbėg laivelis“, Lino Adomaičio „Vandenynai“ – choreografinę kompoziciją šiam kūriniui sukūrė jauna baletmeisterė Goda Puleikytė.

Kauno dainų ir šokių šventė yra nemokamas renginys, į kurį kviečiami ir laukiami visi.

„Sekmadienį Seimo pirmininkas išvyksta į Rygą, kur dalyvaus Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui skirtame iškilmingame baigiamajame dainų ir šokių šventės koncerte“,  – BNS sakė parlamento vadovo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kas kelerius metus vykstančios tradicinės dainų ir šokių šventės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Pirmoji visuotinė Latvijos dainų šventė įvyko 1873 metais Rygoje. Joje dalyvavo 45 chorai, 1003 dainininkai ir 16 muzikantų orkestras. Lietuvoje pirmoji dainų šventė surengta 1924 metais.

Dviejų eurų monetos nacionalinėje pusėje – averse – vaizduojami tautiniai ir už rankų susikibusių žmonių motyvai. Ji į apyvartą bus išleista birželio 26 dieną.

Lietuvos monetų kalykla rengiasi nukaldinti pusė milijono tokių monetų, 5 tūkst. iš jų planuojama parduoti kolekcionieriams numizmatinėje pakuotėje.

Taip pat šiemet planuojama išleisti proginę pusantro euro monetą, skirtą Vilniaus universiteto Fizikų dienai, sidabrinę 5 eurų ir paprastą pusantro euro monetą, skirtas Joninėms, auksinę 5 eurų monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“.