– Birželio viduryje Kauno menininkų namuose įvyko jaukus jūsų, dainuojamosios poezijos autorės, kūrybinės veiklos 40-mečio koncertas. Kas labiausiai džiugina širdį?

– Smagu, kad vis dar nestokoju kūrybinių idėjų. Ar buvo krizių? Gal ir buvo, bet jos labiau susijusios su tam tikrais asmeninio gyvenimo įvykiais, o ne kūryba.

– Galbūt norėjote kažką padaryti, bet pritrūko valios, jėgų, finansų, laiko? Ne veltui sakoma: geriau gailėtis to, ką padarei, nei apgailestauti dėl to, kas neįvyko.

– Kai amžiaus kreivė kyla į viršų, atsiranda daugiau patirties, o drauge – ir išminties. Gailiuosi, kad neišnaudojau visų galimybių, kurias turėjau jaunystėje. Aš nekalbu apie pačią kūrybą, veikiau – apie jos sklaidą. Tuo metu turėjau galimybę dalyvauti muzikinėse televizijos laidose. Vienintelė sąlyga – kurti populiaresnę muziką. Kadangi esu dainuojamosios poezijos žanro atstovė, kurti įkvepia pati poezija, jos ritmas, rimas. Būtent poezijoje aš išgirstu ir pačią muziką, kurią – tarsi besikartojantį leitmotyvą – paskui panaudoju ir pačioje dainoje. Yra kompozitorių, kurie tiesiog rašo muziką, o paskui ieško poeto, kuris jų kūrybai pritaikytų tekstą. Mano atveju kitaip – muzikos be poezijos  nekuriu. Iš pradžių priešais akis turiu turėti tekstą. Juokiuosi, kad dažnai jis pats man nukrenta ant delno tarsi iš dangaus.

– Turite omeny savo ilgametę draugystę su daugybe poetų? Ar daug jų susirinko į kūrybinės veiklos jubiliejų?

– Atvyko žurnalistė, poetė Jolanta Vitkutė, su vyru šiuo metu gyvenanti tarp Vilniaus ir Meksiko miesto. Taip pat – klaipėdietė poetė Jūratė Sučylaitė. Kai ruošiausi šiam koncertui, turėjau tikslą pristatyti savo klausytojams kuo daugiau poetų, pagal kurių tekstus skamba mano dainos. Norėjau juos supažindinti ne tik su poetais, bet ir su muzikantais, kurie lydėjo mane per visą tą kūrybinį laikotarpį. O jų buvo išties nemažai: pianistas Giedrius Misiūnas, smuikininkė Ilona Klusaitė, latvių gitaristas Arnoldas Karklis. Prisijungė Neda Malūnavičiūtė su fleita, Alma Petrauskaitė su akordeonu, Deivis Jurevičius su mušamaisiais. Scenoje talkino jau užaugusios mano buvusio vaikų kolektyvo dainininkės. Net gydytojas Arnoldas Janavičius, sykį, man atsidūrus gydymo įstaigoje, prisipažinęs, kad dainuoja mano dainas kiekvienoje asmeninėje šventėje.

Dedikacija: pagal N. Blaževičiūtės eiles sukurtą dainą „Bičių duona“ Ilona paskyrė savo šviesaus atminimo tėveliams. Bitutės partiją fleita įgarsino atlikėja N.Malūnavičiūtė / V. Vaičiulio nuotr.

– Vakaro metu skambėjo Jūratės Sučylaitės, Jolantos Vitkutės, Valdo Daškevičiaus, Jono Meko ir kitų poetų eilės. Daugelį jų pažįstate asmeniškai?

– Koncertą pradėjau savo draugės – lietuvių kilmės poetės Vidos Bladykaitės-Wilson, šiuo metu gyvenančios JAV, eilėraščio žodžiais „Išsakysiu save, iškalbėsiu“. Šis jos eilėraštis buvo parašytas dar prieš autorei išvykstant į Ameriką. Ne kiekvieno poeto kūryba man suskamba daina. Turi kažkas nutikti viduje, kad kiltų noras jį muzikaliai įgarsinti. Su kita poete – Nijole Blaževičiūte – gyvai nesame susitikusios (ji jau mirusi). Netikėtai susipažinau su jos seserimi Gražina, kurios gyvenimo misija po sesers mirties tapo išleisti jos eiles. Pagal N.Blaževičiūtės eiles sukurtą „Bičių duoną“ paskyriau savo šviesaus atminimo tėveliams. Deja, tai buvo pirmasis mano kūrybinis jubiliejus, kuriame jie nebedalyvavo. Tėvelis visą gyvenimą buvo bitininkas, mama – darbšti kaip bitutė, todėl ši daina jiems abiem labai tiko. Bitutės vaidmenį koncerte atliko N.Malūnavičiūtė su fleita, o dar daugiau gražių spalvų mano atliekamai muzikai pridėjo latvių gitaristas A.Karklis. Beje, pagal šios poetės eiles esu sukūrusi labai daug gražių dainelių vaikams.

– O jei tektų pasirinkti – vaikus ar suaugusiuosius: kuriems mieliau kurtumėte?

– Neskirstau savo dainų į skirtas vaikams ar ne vaikams. Ir jau tikrai nemanau, kad Violetos Palčinskaitės ar Ramutės Skučaitės poezija skirta vien tik mažiesiems. Mano nuomone, šie eilėraščiai skirti mąstančiam žmogui – nesvarbu, kokio jis amžiaus. Štai kodėl jie nuostabiai tinka ir suaugusiesiems. Turiu visas tiek seniau, tiek ir dabar perleistas šių autorių knygeles; vartau, skaitau jas dar ir dar kartą – tie puikūs eilėraščiai tikrai visiems. Nepainiokim jų su mano išleistos dainų knygelės „Čiuku čiuku traukinuku“ tekstais. Jie buvo skirti mažiems vaikams, jų kalbos raiškos vystymui (I.Papečkytė – Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narė, menų ir specialioji pedagogė-ekspertė, dirbanti su ugdytiniais, turinčiais vidutinę, sunkią ir visišką negalią, – aut. past.)

– Ar niekada pati nebandėte kurti eilių?

– Rašiau, ir dabar rašau. Tačiau kaip poetę save vertinu kukliai. Prieš dešimt metų vykau į Varšuvoje vykstantį kasmetį dainuojamosios poezijos festivalį-konkursą „Oppa 2012“. Ten kviečiami dalyvauti atlikėjai, kuriantys dainas pagal savo tekstus. Netgi patekau į vadinamąjį auksinį penketuką, iš kurio pagrindiniam laimėtojui suteikiama galimybė įrašyti ir išleisti kompaktinę plokštelę. Tąkart sėkmė lydėjo lenkų muzikantų grupę. Bet kvietimą į renginį gaunu iki šiol. Jei kada sukursiu, mano galva, vertingų tekstų, galbūt dalyvausiu jame dar sykį. Tiesiog dėl pramogos.

Manau, tai ilgo, jau nueito kūrybinio kelio rezultatas – šiandien be vargo galiu sudainuoti kiekvieną eilėraštį.

– Turbūt ne kiekvienas jūsų ar kito poeto sukurtas eilėraštis suskamba daina?

– Gal anksčiau tai būtų buvusi problema, bet dabar galiu drąsiai pasiimti daugybę eilių ir tiesiog vietoje kurti dainas pagal jas. Net be jokio instrumento. Manau, tai ilgo, jau nueito kūrybinio kelio rezultatas – šiandien be vargo galiu sudainuoti kiekvieną eilėraštį. Gaunu ir užsakymų. Štai poeto Pauliaus Širvio jubiliejui parengiau visą dainuojamosios poezijos programą pagal man tinkančias eiles.

– Trumpam grįžkime į Menininkų namus. Gal jubiliejiniame koncerte dalyvavo ir jūsų dukros – Elenutė su Marija? Minėjote, kad Elena, nors ir turi specialiųjų poreikių, yra labai muzikali: groja akordeonu, pianinu...

– Ant scenos mamos sveikinti merginos nelipo, bet salėje abi sėdėjo. Šį sykį akordeonu grojo ne Elena, bet jos akordeono mokytoja Alma Petrauskaitė. Palepino mus ir sudėtingu Claude'o Debussy kūriniu „Kaukės“, su kuriuo laimėjo tarptautiniame akordionistų konkurse. Tai jos dėka Elenutė vis dar groja, neseniai gerai pasirodė neįgaliųjų konkurse. Deja, kuo toliau, tuo sunkiau jai pavyksta susikaupti. Jaunėlė dukra Marija šįmet baigė vienuolika klasių. Į sceną nesiveržia, bet mokosi pas Gintarą Stankūną scenos menų mokykloje – muša būgnus. Merginą traukia architektūros studijos, tai pažadėjau šią vasarą pamokyti ją piešti paprastu pieštuku. Kadangi mano pačios aukštosios studijos buvo susijusios su daile (vėliau Kaune teko dirbti piešimo, braižybos ir darbų mokytoja), tai išraiškos per linijas, spalvas labai pasiilgstu.

Draugystė: su akordeonininke A.Petrauskaite ir latvių gitaristu A. M. Karkliu / L. Gelažiūtės nuotr.

– Neriame į liepą – patį atostogų sūkurį. Ką žadate veikti – muzikuoti ir koncertuoti, o gal šiek tiek pailsėti nuo muzikos?

– Jau ir praeitą vasarą turėjau labai daug renginių ne tik Kaune, Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Dalis dėl pandeminių rekomendacijų vyko tiesiog lauke. Nustebau, kad žmonės, kurie klauso dainų „Duokim garo“ varžytuvėse, taip pat mielai priima mano dainuojamąją poeziją, nors esu girdėjusi priekaištų, jog per sudėtingus tekstus dainuoju (juokiasi). Tas tiesa. Man patinka dainuoti sudėtingą Oskaro Milašiaus, Paulio Celano ar Rainerio Marios Rilke'ės poeziją. Dailininkas Danielius Rušys net atsiuntė nuorodą, kaip skardžiai, kietai skaitomas P.Celanas vokiškai, ir pridėjo, kad mano muzikiniam akompanimentui labiau tiktų Federico  Garcios Lorcos poezija. Tuo tarpu kitam mano kūrybos gerbėjui, Amerikos lietuviui, pasivadinusiam pseudonimu Vyto B., labiausiai iš mano dainų patiko būtent P.Celano „Prisiminimas iš Prancūzijos“. Ją rado 1990-aisiais išleistoje bardų vinilinėje plokštelėje „Dabar kai galima“.

– Jei reikėtų tiksliau apibūdinti, koks jūsų klausytojas – jo amžius, profesija, interesai?

– Manau, tai būtų mąstantis jausmingas žmogus, kuris skaito ne tik poeziją. Tikiu, kad tuomet jam turėtų patikti ir mano atliekamos dainos. Amžiaus net negalėčiau įvardyti, nes į asmeninį feisbuko puslapį gaunu labai įdomių atsiliepimų. Man rašo ir jauni, ir vyresni muzikantai profesionalai, siūlo pagroti kartu. Turiu savo kūrybos gerbėją Biržuose, kuris paprašė atsiųsti anksčiau išleistų dainų įrašus, nes senosios kasetės jau visiškai susidėvėjo. Turiu ištikimą gerbėją Darwiną Lindemanną Australijoje, kuriam asmeniškai dainavau Kauno galerijoje „Balta“. Beje, galerijos įkūrėja – gera mano draugė Jolanta – leido ten repetuoti su muzikantais ruošiantis šiam jubiliejiniam koncertui. O vienas verslininkas sykį koncerte yra paklausęs: „Kas tave taip nuskausmino, kad taip giliai kabini?“ Dažnai mano atmintyje išlieka ir paprastų žmonių, sutiktų per įvairius renginius, pokalbių nuotrupos. Kartą, kai dainavau Kazlų Rūdos bibliotekoje, viena apsiašarojusi moteris koncerto pabaigoje priėjo prie manęs sakydama: „Buvo taip gražu... Kada, Ilona, jūs vėl pas mus atvažiuosite?“ Kitą sykį Kaišiadoryse senutės pirmoje eilėje dūsavo: „Ach, kaip gražu... Kaip gražu...“ Tokios koncertų akimirkos tarsi pakylėja ir suteikia aiškų žinojimą, kad darai tai, ką privalai daryti – eini teisingu keliu.

– Ne visiems kūrėjams pavyksta likti ištikimiems savo mėgstamam muzikos žanrui net keturis dešimtmečius. Ar sunku buvo laikytis ištikimybės įžadų?

– O gal man tiesiog nebuvo pasirinkimo kažką daryti kitaip? Šis žanras neįpareigojo būti kasdien užimtai iki vidurnakčio. Namuose augo dvi dukros, turėjau pareigų, atsakomybių. Su Elenute, turinčia specialiųjų poreikių, ir dabar nesiskiriu kiaurą parą. Kai ji buvo maža, vesdavausi dukrą į savo įkurto „Vaikų dainos teatro“ repeticijas. Jai patikdavo stebėti dainuojančius vaikus. Grįžusi į namus ji bandydavo visa tai atkartoti. Šiuo metu Elenai 34-eri. Jai visą gyvenimą reikės mano dėmėsio, globos. Jei sumanyčiau praplėsti muzikinę veiklą, tektų dalyvauti grupių repeticijose – kas tada būtų su dukra?! Realybė tokia, kad negaliu viso šito sau leisti. Jei visai atvirai, dauguma dainų, skambėjusių mano jubiliejiniame koncerte, buvo sukurtos jau gerokai po vidurnakčio, kai Elena saldžiai miegojo. Įkvėpimas ateidavo gana greitai: per 5–10 minučių! Paskui laukdavo ilgas jų tobulinimo procesas, bet tai aš galėdavau daryti ir būdama su dukra. Užtai kūrybinę kibirkštį gaudydavau tik naktimis!

Palaikymas: koncerte skambėjo Ilonos mėgstamų poetų eilės, kurioms papildomų spalvų suteikė visas pulkas jos draugų muzikantų / L. Gelažiūtės nuotr. 

– Jei gyvenimo knygoje Ilonos Papečkytės istorija būtų užrašyta kiek kitaip: Elenytė sveika, o jos mamytė tokia pati kūrybinga, talentinga, entuziastinga…

– Klausiate, ar būčiau daugiau pasiekusi? Hmm… Galbūt niekada tokio varianto ir nesvarsčiau. O gal ta neribota laisvė nepažadintų manyje jokios kūrybinės kibirkšties? Juk gali būti ir taip. Dažnai, kai yra geros sąlygos, kažkas nevyksta. Turiu pavyzdžių, kai menininkui tarsi yra visos sąlygos tobulėti, o jis verda savo sultyse.

– Buvo toks geras senosios animacijos filmukas: kai mergaitė turėjo ąsotėlį – nerasdavo žemuogių, ir, atvirkščiai, kai rasdavo uogų, neturėjo ąsočio…

– Taip… Visi pasakų rašytojai yra genijai (juokiasi). Visos tos istorijos apie auksines žuveles, bjauriuosius ančiukus yra tiesiog gyvenimiška išmintis. Gal todėl vaikams ir skaitome jas.

– Ar stengiatės žengti koja kojon su jaunimu – žinote, kokie atlikėjai, kokia muzika dabar skamba per dukros Marijos ausines?

– Nepatikėsite, bet Marija dabar dažnai klausosi mano jaunystės dainų. Šiuo metu jai patinka anglų atlikėja Kate Bush. Ir aš labai ją mėgau. Freddie Mercury su grupe „Queen“ – dar vieni dukros dievaičiai. Nesu begalinė jų gerbėja, bet suprantu, kad tas daugiabalsis dainavimas, graži roko ir klasikinės muzikos sintezė, išties patraukli. Aišku, yra grupių, kurias išgirdus, tenka ir savo kambario duris užsidaryti (juokiasi).

– Ilonos pažadai šiai vasarai?

– Pasiūliau ir prižadėjau vienai bendraklasei, kuri turi namą Druskininkuose, organizuoti plenerą – pamokyčiau norinčius piešti ir pačiai būtų didelis malonumas. Labai pasiilgau teptukų ir molberto. Ilsėtis? Na, jau ne. Žiūrėsiu, kokie bus orai, šeimynos sveikata. Mariją jau išlydėjome pasisvečiuoti pas pusseserę į Šveicariją, o mudvi su Elenute turbūt keliausime per Lietuvą. Turiu keletą pakvietimų paviešėti sodybose prie ežerų. Dukrai labai svarbu gražūs vaizdai, skanus maistas, bet labiausiai vis dėlto jai rūpi būti su mama.

Pritariant ištikimam bendražygiui, jo dainų aranžuotojui, kompozitoriui Audriui Balsiui (klavišiniai) ir gitaros virtuozui Martynui Kuliavui, artistas pristatys atnaujintą dainų programą. K. Smoriginas žada atlikti keletą naujų dainų, papildyti repertuarą seniau sukurtais, bet nepelnytai primirštais kūriniais, ir, žinoma, nepamiršti ištikimų klausytojų atmintyje gyvenančių dainų.

K. Smoriginas pagrįstai laikomas dainuojamosios poezijos žanro klasiku, jo dainos mėgstamos ir dainuojamos įvairių kartų, jo balsas atpažįstamas, o atlikimo maniera užburia. Šių metų pavasarį kūrėjas išleido savo pirmąją dvigubą vinilinę plokštelę kartu su V. Lukočiaus „Vilniaus Sinfonietta“ ir VDU kameriniu orkestru. Itin subtilaus dizaino, su dainų tekstais, ji neabejotinai išsiskyrė bendrame lietuviškos muzikos kontekste. Šiuo metu K. Smoriginas kartu su savo ištikimais muzikantais ruošia medžiagą naujam albumui.

Tamsiausiu metų periodu, artėjant gražiausioms metų šventėms, geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ kviečia pasisemti šviesos, vilties ir išminties, kuriomis K. Smoriginas dalinasi dosniai ir įtaigiai.

Bilietus platina „Tiketa“. Įėjimas į koncertą tik su galimybių pasu. Koncertas perkeltas iš 2021 m. gruodžio 19 d.

Šį penktadienį, į Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios sceną sugrįžta Saulius Bareikis bei Jokūbas Bareikis su žmona Dominyka bei dukromis. Groti festivalyje su visa šeima tradicija užgimė dar 2017 metais, prieš porą metų festivalio scenoje Jokūbas Bareikis surengė pasirodymą su tėčiu, o šiais metais pagaliau scenoje ir vėl visa šeima, kuri muzikaliai labai skirtinga, kiekvienas atskirai mėgstantis atlikti skirtingus muzikinius žanrus, šįkart programoje žada atskleisti lietuviškų liaudies dainų grožį.

Taip pat šių metų „(Ne)Bardai bardiškai“ festivalio koncerte pasirodys Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro jaunimo choras „Melomanai“, kurie paruošė specialią programą su Neda Malūnavičiūte bei Olegu Ditkovskiu. Jaunimo choras „Melomanai“ susibūrė 2011 metais bei atlieka klasikinius chorinės muzikos kūrinius bei pačių aranžuotas lietuvių liaudies ir kitų autorių dainas. Choro „Melomanai“ nariai ne tik dainuoja, bet ir groja įvairiais instrumentais, todėl kartais iš choro transformuojasi ir į orkestrą.

2015 metais choras buvo apdovanotas – „Aukso Paukšte“, o šių metų festivaliui ir savo gyvavimo dešimtmečiui parengė naują programą kartu su Neda Malūnavičiūte bei Olegu Ditkovskiu. „Ieškojome naujų formų, galimybių bei laužėme tradicijas sujungdami du atskirus muzikos žanrus – chorinį ir dainuojamosios poezijos, į vieną. Tikimės, kad būtent ši dainuojamosios poezijos ir chorinės muzikos sintezė, tapusi projektu, „Nieks nematė“, dar labiau paskatins meno mėgėjų ir profesionalių atlikėjų bendradarbiavimą bei populiarins šiuos muzikos žanrus“, – teigia „Melomanai“.

Jokūbas Bareikis. / Organizatorių nuotr.

„(Ne)Bardai bardiškai“ programoje pasirodys ir festivalio svečiai iš Airijos, Prancūzijos bei JAV. Šiame koncerte pasirodymą surengs dainininkė – Evelyne Gallet (Prancūzija), kuri savo pasirodymuose istorijas ir jausmus perteikia ne tik gitara ir balsu, tik jai būdingu savitu muzikos stiliumi, tačiau ji taip pat mėgsta publiką prajuokinti iki ašarų. Savo dainose Evelyne kalba apie laisvę mylėti ir gyventi taip, kaip norime.

Penktadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje išvysite ir amerikiečių dainų autorių Brett Perkins (JAV), kuris apkeliavo 39 šalis kaip lektorius, atlikėjas, įvairių konferencijų dalyvis. Jo kūrybinėje biografijoje – „Grammy“ nominacija, daugybė autorinių darbų bei jungtinių singlų, o jo vedamos kūrybinės dirbtuvės yra įtrauktos į žymių Berklio, Stokholmo bei Los Andželo muzikos mokyklų bei akademijų programas.

Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis. / E. Levin nuotr.

„(Ne)bardai bardiškai“ koncerte bus galima išgirsti talentingąją atlikėją – Emma O‘Reilly (Airija), kuri nuo ankstyvosios paauglystės atlieka įvairių žanrų ir stilių muziką. Emma tik baigusi mokyklą apkeliavo savo šalį ir kitas valstybes, grojo su skirtingomis grupėmis bei žinomais atlikėjais ir yra puikiai vertinama muzikos kritikų, kurie jaunąją muzikos kūrėją ir atlikėją lygina su tokiais vardais kaip Kate Bush, Tori Amos bei Laura Marling.

Penktadienį festivalis „Tai – aš“ taip pat kvies į jau tradicija tapusius „Naktinėjimus“. Šiame renginyje festivalio scena suteikiama jauniesiems muzikos kūrėjams, atlikėjams bei poetams. Tai – proga pradedantiesiems kūrėjams pasidalinti savo kūryba su platesne auditorija, būti pastebėtiems festivalio lankytojų, ar net „išplaukti“ į platesnius kūrybinius vandenis. „Naktinėjimai“ yra įdomūs ne tik festivalio klausytojams, bet ypač aktualūs ir patiems kūrėjams, kurie būtent čia gali užmegzti naujas kūrybines pažintis ir vieni su kitais artimiau susipažinti.

Koncertas „(Ne)bardai bardiškai“ vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje, o „Naktinėjimai“ Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje.

Atidarymo koncertui suteiktas „Nepaprasto paprastumo“ pavadinimas byloja, kad jame muzikos ir poezijos forma paprastai bus kalbama apie visai nepaprastus dalykus.

Ketvirtadienio festivalio koncerte bus galima išgirsti gražiausias lietuvių poetų Pauliaus Širvio, Vytauto Kernagio, Antano Miškinio, Elenos Karnauskaitės, Juditos Vaičiūnaitės eiles, skambės ir visiems puikiai žinoma ar kažkada girdėta, bet jau primiršta, lietuvių autorių muzika. Šiame rudeniškų spalvų koncerte eiles skaitys aktorė Gabija Jaraminaitė, dainuos aktorė Lina Rastokaitė, akomponuos pianistai Povilas Jaraminas bei Vainius Dovydaitis, taip pat dainuos Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunučių choras, kuriam vadovauja Edita Jaraminienė.

Artėjant festivalio „Tai – aš“ atidarymo koncertui, apie rudens poetiškumą bei patį festivalį – pokalbis su jame pasirodysiančia aktore G. Jaraminaite.

– Gabija, su kuo Jums asocijuojasi festivalis „Tai – aš“?

– Šis festivalis man asocijuojasi su įsiklausymu į save per poeziją ir muziką. Festivalio programos į koncertus kviečia atvykti su visa šeima, su tėvais, vaikais, draugais bei bendraminčiu būriu! O kartais jame puiku lankytis ir vienam.

Gabija Jaraminaitė. / L. Jaraminaitės nuotr.

– Kas Jums yra dainuojamoji poezija?

– Dainuojamoji poezija – tai poezijos skaitymas su melodija. Juk ne visada atsiverčiame poezijos knygas ir jas skaitome, o čia – du viename, galime išgirsti dainą ir įsiklausyti į jos žodžius.

– Koks Jums yra ruduo?

– Ruduo man labai poetiškas metas. Tai lyg naujų metų pradžia – kartu su geltonuojančiais lapais ir išskrendančiais paukščiais metas apmąstyti besibaigiančius metus, nusiteikti ateinantiems, tai – apibendrinimo laikas bei tinkamas metas kaupti energiją ir idėjas naujai pradžiai.

– Ko galime tikėtis festivalio atidarymo koncerte „Nepaprastas paprastumas“?

– Tikrai žinau, kad išgirsite nuostabių poetų eile. Būčiau labai laiminga, jei nors vienas žiūrovas jas išgirdęs pagalvotų ar pajaustų: „Tai apie mane“ arba, festivalio pavadinimo žodžiais, – „Tai – aš“!

Vilniaus mokytojų namų organizuojamas tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis, Vilniuje vyks iki spalio 24 dienos.

Poezija gatvėse bei dirbtinis intelektas

„Su poezija galima susipažinti ne tik ją skaitant ar klausant dainuojančių, bet ją atrasti galime ir tiesiog vaikštant mieste“, – teigia festivalio programos vadovė Lina Užkuraitytė.

Spalio 17 d., sekmadienį, į spektaklį-kelionę „Miesto eilės“, kurioje Vilniaus senamiesčio gatvelėse ir kiemuose atgis lietuvių poetų eilėraščiai vaikams, o prie technologijų įpratusią jaunąją kartą labiau įtraukti padės eilėraščių fone atgyjantys senieji optinio teatro, animacijos prietaisai – taumatropas, praksinoskopas ir kitos įdomybės.

Spalio 19 d. „Tai – aš“ festivaliui skiriama ekskursija – „Poezija, muzika ir kitos mūzų paslaptys“ bandys skartu su festivalio lankytojais prašnekinti įvairias Vilniaus mūzas, išklausyti rimtų istorinių pasakojimų, tačiau nepamiršti ir poezijos. Tai pat dainuojamosios poezijos festivalio metu vilniečiai bei miesto svečiai bus kviečiami susipažinti ir su dirbtinio intelekto poetine kūryba, eksperimentinio vyksmo „Smart Poetry“ metu kartu su aktoriais dainuojamosios poezijos mylėtojai bus kviečiami įsivelti į žaidimą ir suprasti dirbtinio intelekto parašytų tekstų polėkį bei prasmes.

Aidas Giniotis. / Organizatorių nuotr.

Muzikinė edukacija mažiesiems

Jau šį šeštadienį festivalis jaunuosius festivalio lankytojus kviečia į muzikinį-edukacinį spektaklį „Gerumo kelias“, o spalio 24 d. jaunieji klausytojai vėl bus pakviesti į smagią muzikinę edukaciją-koncertą „Kaip gimsta daina“.

Festivalio koncertai ne tik Vilniuje!

Iki festivalio atidarymo koncerto, spalio 19–21 dienomis, po Lietuvos miestus ir miestelius keliaus visas bardų „karavanas“, kuriame Domantas Razauskas, Saulius Petreikis, Saulius Bareikis, Vygantas Kazlauskas, Dalia Vaicenavičienė, Giedrius, Agnė bei Nojus Arbačiauskai ir grupės „Arbata“ vokalistas Andrius Zalieska-Zala aplankys skirtingus Lietuvos miestus bei miestelius ir dainuojamosios poezijos grožiu kartu su festivalio programoje dalyvaujančiais svečiais iš užsienio koncertus surengs Alytuje, Veisiejuose, Utenoje bei Skapiškyje.

Lina Rastokaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Nepaprastas paprastumas – festivalio atidarymui

Festivalio atidarymo koncertui – „Nepaprastas paprastumas“ pasirinkta ypatinga muzikos ir poezijos forma, kuri paprastai bandys išreikšti nepaprastus dalykus, kalbės apie praėjusį laiką bei ypatingas akimirkas. Šiame festivalio „Tai – aš“ atidarymo koncerte skambės gražiausios lietuvių poetų P. Širvio, V. Kernagio, A. Miškinio, E. Karnauskaitės, E. Vaičiūnaitės ir kitų poetų eilės ir visiems puikiai žinoma ar kažkada girdėta, bet jau užmiršta lietuvių autorių muzika. Festivalio atidarymo koncerte eiles skaitys aktorė Gabija Jaraminaitė, dainuos aktorė Lina Rastokaitė, akomponuos Povilas Jaraminas bei Vainius Dovydaitis bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunučių choras.

Bardiškomis spalvomis žaižaruojanti muzika

Spalio 22 d., penktadienį, festivalis „Tai – aš“ kvies į koncertą „(Ne)bardai bardiškai“, kuriame ir šiemet Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje susitiks įvairiausio žanro muzikos atlikėjai, koncertuos Saulius Bareikis, Jokūbas Bareikis su žmona Dominyka bei dukromis, išskirtinį projektą pristatys jaunimo choras „Melomanai“ kartu su Neda Malūnavičiūte bei Olegu Ditkovskiu. Prie pasirodančių prisijungs ir iš koncertų kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose grįžę festivalio „Tai – aš“ užsienio svečiai: Brett Perkins (US/DK), Evelyne Galle (FR), Emma O‘Reilly (IE), Mihail Tselkovik (BY).

Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis. / E. Levin nuotr.

Taip pat tradiciškai festivalis kvies ir į uždarymo koncertą – „Tai – mes“ – tai pasirodymai, kuriuose vienoje scenoje susitinka tėvai ir vaikai. Būtent šiame „Tai – Mes“ uždarymo koncerte, Šv. Kotrynos bažnyčioje, bus galima išvysti grupės „Baltos Varnos“ seserų bei tėčio suburtą Andrijauskų Trio, Aidą Giniotį atliekant kūrinius su sūnumi Ignu bei grupės „Kūjeliai“ narių mamą Dalią Vaicenavičienę dainuojant su šeima.

Dainuojamosios poezijos festivalio koncertai, renginiai, muzikinės dirbtuvės bei tradiciniai naktinėjimai vyks beveik iki spalio pabaigos. Tradiciškai visi didieji festivalio koncertai rudenėjančiame Vilniaus mieste vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje, o mažesni – Vilniaus mokytojų namų erdvėse.

Jau šiandien, spalio 5 dieną, prasideda festivalinės bardų kelionės po Lietuvą ir pirmoje stotelėje – Prienuose, Prienų kultūros centre, jungtinį koncertą surengs Saulius Petreikis ir Domantas Razauskas

S. Petreikis – muzikinės scenos fenomenas bei vienas ekspresyviausių Lietuvos kūrėjų. Jo atliekamoje muzikoje skamba tiek tradiciniai, tiek ir archajiniai pučiamieji instrumentai, o pasirodymai pasižymi energija ir įvairių emocijų gausa. Per 50 skirtingų instrumentų grojančio atlikėjo pasirodymai primena spalvingą kelionę, kurioje persipina baltiškų ir skandinaviškų pasaulių garsiniai lobynai.

D. Razauskas – dainų kūrėjas autorius ir atlikėjas, Lietuvos ir užsienio klausytojams koncertuojantis jau beveik 20 metų. Per tą laiką sukūręs kelis šimtus dainų, įrašęs aštuonis studijinius albumus, išleidęs eilėraščių knygą ir parengęs kitų knygų. Taip pat jis ilgametis muzikos apžvalgininkas, muzikinių radijo laidų kūrėjas, vedėjas, muzikos kritikas. Kartu su S. Petreikiu Domantas koncertuoja beveik penkiolika metų, kartu jie įrašė ir išleido tris albumus, tačiau užvis labiausiai klausytojams įsimena muzikantų gyvos improvizacijos koncertų metu.

Domantas Razauskas ir Saulius Petreikis. / R. Šeškaičio nuotr.

Spalio 19 dieną festivalinės kelionės tęsis ir „Jungtinis bardų koncertas“ įvyks Alytuje. Alytaus kultūros centre į jaukų bei poetišką susitikimą kvies Giedrius, Agnė bei Nojus Arbačiauskai, Dalia ir Rimantas Vaicenavičiai. Giedrius ir Agnė Arbačiauskai – šeimyninis duetas scenoje, atliekantis savo kūrybos dainas jau nuo 2007 metų. Violončelės, balso ir gitaros garsai suskamba scenoje moderniųjų lietuvių poetų eilėmis. Koncerto metu Alytuje šis duetas virs trio – scenoje kartu su tėvais pasirodys ir N. Arbačiauskas, kurio balsas nepaprastai praturtina autorinių dainų skambesį. Koncerte Alytuje pasirodys ir D. Vaicenavičienė – folkloro tyrinėtoja, pedagogė, atlikėja, grupės, „Kūjeliai“ pagrindinių muzikantų ir atlikėjos Liucės mama. Prasidėjus karantinui Dalia išmoko groti gitara ir ėmė kurti autorinius romansus bei dainuojamąją poeziją. Jos tekstuose poetiškai jautrios emocijos, besiskleidžiančios taip melodingai, kad norisi jungtis ir dainuoti kartu. Koncerte Alytuje dainų skambesį grodamas gitara stiprins ir puoš vyras Rimantas.

Arbačiauskų šeima. / Asmeninio archyvo nuotr.

Tą pačią, spalio 19 dieną, festivalio koncertas vyks ir kitoje Lietuvos vietoje – Veisiejuose, kur kultūros namuose dainuojamosios poezijos grožiu dalinsis Lietuvos teatro aktorius, dainininkas S. Bareikis, Vytauto Mačernio, Pauliaus Širvio bei jaunų poetų Vainiaus Barko ir Viliaus Dinstmano eilės skambės ir Vyganto Kazlausko atliekamose dainose. Spalio 20 dieną į Utenos kameriniame teatre skambės S. Petreikio ir D. Razausko atliekama muzika, o spalio 21 dieną Skapiškyje dainuojamosios poezijos kūriniais dalinsis Giedrius, Agnė, Nojus Arbačiauskai bei grupės „Arbata“ vokalistas – Andrius Zalieska-Zala, kuris į Skapiškį atkeliauja su savo solinio albumo „Autentiškai gilus“ programa. Andriaus tekstai ir muzika kupini metaforinės plastikos, kuri lyg srovė pagauna ir neša į gilią simbolių kalbą. A. Zalieska-Zala per 20 aktyvios kūrybos su grupe metus išleido šešis studijinius albumus bei rinktinių dainų plokštelę, jis taip pat aktyviai kuria eilėraščius, kurie vėliau virsta dainomis bei eksperimentais, sugulančiais į solinės veiklos albumus. 

Šiuose tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ koncertuose pasirodys ir festivalio užsienio svečiai.

2021 m. rugsėjo 25 d. 11 val. VU teatro salėje įvyks finalinis dainuojamosios poezijos konkurso „Žemės ir pavasariai“ renginys. Kompetentinga komisija, kurią sudarys dainų autoriai ir atlikėjai – Raminta Naujanytė-Bjelle, Darius Žvirblis bei Gediminas Storpirštis – vertins dalyvių kūrybinius gebėjimus, vokalinius įgūdžius, instrumentines aranžuotes, meninį programos atlikimą, sceninę laikyseną, poetinio teksto interpretaciją, originalumą ir išraiškingumą.

Trys geriausieji bus apdovanoti piniginiais prizais ir tą pačią, rugsėjo 25 d. 20 val. turės galimybę kartu su žinomais atlikėjais pasirodyti baigiamajame konkurso koncerte gyvos muzikos klube „Tamsta“. Scenoje išvysite dainuojančius aktorius Giedrių Arbačiauską, Gediminą Storpirštį, atlikėjus Darių Žvirblį, Joną Baltoką ir JieDu, Gytį Ambrazevičių su smuiko virtuozu Pauliumi Vaicekausku, Emiliją Statinaitę. Renginys nemokamas. Po koncerto veiks „laisvas mikrofonas“, tad kviečiami visi, kam ne tik įdomu išgirsti jaunus kūrėjus, bet ir patiems pasidalinti savo dainomis.

Šių metų devynioliktą kartą rengiamo festivalio „Tai – aš“ programa ragins mėgautis rudeniu jaukiuose, poetiškuose koncertuose, išgirsti naujus muzikinius projektus bei akcentuos lietuvių poetų kūrybos grožį.

Festivalio „Tai – aš“ atidarymo koncertui pasirinkta itin poetiška tema – „Nepaprastas paprastumas“, muzikos ir poezijos forma kvies paprastai kalbėti apie nepaprastus dalykus bei išgyventi „čia ir dabar“ akimirkas. Šiame atidarymo koncerte suskambės gražiausios lietuvių poetų P. Širvio, V. Kernagio, A. Miškinio, E. Karnauskaitės, E. Vaičiūnaitės ir kitų poetų eilės ir visiems puikiai žinoma ar kažkada girdėta, bet jau užmiršta lietuvių autorių muzika, koncerto metu eiles skaitys aktorė Gabija Jaraminaitė, dainuos aktorė – Lina Rastokaitė bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunučių choras.

Tradicine festivalio programos dalimi tapęs koncertas, kuriame susitinka įvairiausio žanro atlikėjai, – „(Ne)bardai bardiškai“ šiais metais pakvies į Sauliaus Bareikio, Jokūbo Bareikio ir žmonos Dominykos bei jų dukrų koncertą bei kvies susipažinti su išskirtiniu chorinės ir dainuojamosios poezijos muzikos sintezės projektu, kurį paruošė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro jaunimo choras „Melomanai“ su Neda Malūnavičiūte bei Olegu Ditkovskiu.

Lina Rastokaitė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Atėjus rudeniui dainuojamosios poezijos festivalis kviečia geras emocijas tarsi vitaminus kaupti ir „konservuoti“ koncertų metu, kad šaltais žiemos vakarais būtų kuo šildytis, todėl ne veltui vienas iš festivalio programos koncertų, skirtų visai šeimai, pavadintas „Muzikine uogiene“. Šiame koncerte, skirtame mažiems ir dideliems, pasirodymą surengs Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai, kurie specialiai ruošia dainas pagal lietuvių poetų eiles. Festivalio uždarymo koncerte „Tai – mes“ taip pat skambės ypatingi pasirodymai, ant scenos suburiantis šeimos narius, čia retus savo pasirodymus surengs „Andrijauskų trio“, muzikuojanti Vaicenavičių šeima ir savo nauja kūryba dalinsis Aidas Giniotis su sūnumi Ignu Giniočiu.

Be šių koncertų festivalis kaip ir kasmet sceną suteiks ir jauniesiems poetams, dainuojamosios poezijos atlikėjams, tradicija tapusiuose - „Naktinėjimuose“, kvies į ekskursijas bei edukacinius užsiėmimus ir skleis dainuojamosios poezijos grožį ir kitose Lietuvos miestuose!

Apie festivalį: Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ rengiamas nuo 2003 m. „Tai – aš“ tai: bendruomeninės, tarpkultūrinės kūrybinės laboratorijos jauniesiems dainų ir tekstų autoriams, atlikėjams, po Lietuvos miestelius ir į kaimynines šalis keliaujantys koncertiniai ekipažai, Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymai vaikams ir ne vaikams bei jaukūs autorinės kūrybos naktinėjimai iki paryčių.

Paskutinę vasaros dieną, rugpjūčio 31-ąją, Vilniaus mokytojų namų kiemelyje – „Vasaros Terasoje“ – „(Ne)bardiškos rudens sutiktuvės“ tai įžanga į šių metų festivalį „Tai – aš“, kuriame neįprastas istorijas pasakojančios merginos – „Graži ir ta galinga“ ir nuolat nuostabą sukeliantys – „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Mokytojų namų kiemelio scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės ir Vaivos pasirodo ir Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusios – Barbora, Bona, Julija, Marytė bei Teklė. Kartu jos pasakoja, kokios yra dabartinės jaunos Lietuvos moterys ir kokia tradicija jas pagimdė. O vyresnės kolegės primena, tai, kokia nedraugiška moteris gali būti Lietuvos istorija. Scenoje „Graži ir ta galinga“ tikrais ir išgalvotais pasakojimais spektaklio-koncerto žiūrovus nukelia ne tik į skirtingus laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, kurie scenoje suskamba ir skirtingais muzikos stiliais. Nuoširdų susijaudinimą keis juokingos istorijos, o jas – arši ironija. Bus pasakyta tai, ko negalima sakyti ir pasijuokta iš to, kas nebūtinai juokinga.

„Esame aktorės, o dainuojantys aktoriai labai dažnai tampa bardais ir žymiai rečiau pasirenka keliauti kitokiu muzikiniu keliu. Mano manymu, vienas iš esminių dainuojamosios poezijos variklių yra besąlyginis autoriaus nuoširdumas atliekant dainą, tuo tarpu mes dainuodamos bandome nutolti nuo savęs ir bent šiek tiek priartėti prie personažo, kurio dainą atliekame. Nuoširdumo lieka daug, tačiau jis šiek tiek kitoks nei bardų muzikoje – kiek žaismingesnis, teatrališkesnis, ironiškesnis, emocionalesnis“, – dainuojančių aktorių ypatybes apmąsto „Graži ir ta galinga“ narė Ieva Pakštytė.

K. Bakūno nuotr.

„(Ne)bardiškose rudens sutiktuvėse“ pasirodymą surengs ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ (AKD), kurie pastarąjį kartą Vilniuje koncertavo vasaros pradžioje ir teigia, kad jų mėgstamiausias koncertinio kokteilio receptas yra kibiras džiaugsmo, keli kaušai laimės, stiklinė ironijos ir kelios ašaros. Viso šio kokteilio galime tikėtis ir šiame vasaros pabaigos koncerte.

„Poezija yra gražu. Vienas mėgstamiausių poetų – Juozapas Vytautas Baužys (AKD grupės vokalistas ir smuikininkas, – aut. pastaba). Šio autoriaus eilėraščiai yra išversti į ispanų, rusų kalbas. Kai kuriuos J. V. Baužys dainuoja pritardamas sau gitara ir visi girdi, kad tai yra gražu“, – pasakoja AKD narys Karolis Steponavičius.

Muzikiniame IN Ir JANG pasimatyme, be jau pamėgtų kūrinių, grupės ruošia ir specialiai festivalio žiūrovams paruoštus bardiškos muzikos opusus. 

Apie festivalį: Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai — aš“ rengiamas nuo 2003 m. „Tai — aš“ yra bendruomeninės, tarpkultūrinės kūrybinės laboratorijos jauniesiems dainų ir tekstų autoriams, atlikėjams, po Lietuvos miestelius ir į kaimynines šalis keliaujantys koncertiniai ekipažai, Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymai vaikams ir ne vaikams bei jaukūs autorinės kūrybos naktinėjimai iki paryčių.