– Kaip vertinate šį incidentą, kai Dalai Lama paprašė berniuko pačiulpti jo liežuvį?

– Manau, kad, visų pirma, tai yra informacinė operacija, kuri dabar „išsukinėjama“. Aš tos situacijos niekaip nekomentuoju nei savo socialiniuose tinkluose, nei kitur. Šį interviu duodu tik jūsų paprašytas. Šis įvykis buvo vasario mėnesį. Šiandien – balandžio vidurys. Klausimas, kodėl ši informacija staiga pasidarė aktuali. Aš to nežinau. Šį įvykį pastebėjau žinių sraute dar vasarį. Čia yra daug spekuliacijų. Aš nesileisiu net į kalbas apie tuos metamus įtarinėjimus, nes tai yra visiška nesąmonė. Nesileisiu ir į jokius kultūrinius apibendrinimus, kas būdinga ar nebūdinga šios šalies kultūrai. Aš iš savo asmeninės bendravimo patirties žinau, kad su Jo Šventenybe Dalai Lama bendravimas visada vyksta labai betarpiškai ir artimai. Jis labai greitai su žmonėmis atsiranda artimame kontakte. Ir tai – ne vienetinis atvejis. Jis net su aukšto rango asmenimis pabendrauja betarpiškai. T. y. gali patampyti už nosies, už barzdos.

– Ir su vaikais jis bendrauja betarpiškai?

– Ir su vaikais jis taip pat bendrauja betarpiškai. Kai Dalai Lama kelis sykius lankėsi Lietuvoje, ir su jaunimu – su visais tas bendravimas vyko labai natūraliai. Dėl šio įvykio galiu pasakyti, kad tai – iš situacijos išplaukiantis bendravimas. Žiūrint filmuotą medžiagą, tuo metu bent man nekilo jokių įtarimų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip manote, kodėl tuomet reikėjo atsiprašyti?

– Tiesiog dėl to, kad kilo ažiotažas. Ir jis yra drąsus žmogus. Ir tiesą sakant, ne kiekvienas pripažintų, kad aš čia kažką ne taip padariau. Tačiau jis atsiprašė būtent dėl to, kad įskaudino šeimą ir tuos žmones, kurie buvo aplinkui, o taip pat – savo rėmėjus. Tai yra atsiprašė už sukeltas neigiamas emocijas dėl tam tikro veiksmo, kuris buvo neteisingai suprastas. Todėl ir nenoriu daugiau komentuoti paties veiksmo, nes tuo atsiprašymu viskas buvo pasakyta.

Mes tiek įsitempę dėl visų skandalų, pabrėžiu, tikrų skandalų Lietuvoje, tikrų vaikų išnaudojimo atvejų, todėl labai lengva apjuodinti bet ką.

 

– Socialiniuose tinkluose netrūko teigiančių, kad toks Dalai Lamos veiksmas – paprašymas vaiko pačiulpti jo liežuvį – yra dalis jų kultūros. Ar tai tiesa?

– Aš nenoriu leistis į spekuliacijas, ar čia kultūros dalis, ar ne. Manau, kad tai yra susiję tiesiogiai su paties Jo Šventenybės Dalai Lamos asmeniu. Tai yra su jo bendravimo maniera. Kai vaikas paklausė jo, ar gali prisiglausti, Dalai Lama atsivėrė ir pasakė, kad ką nori, tą daryk. Šis ažiotažas daugiau pasako ne apie jį, o apie mus. Neabejoju, kad jis ir toliau liks toks pat atsipalaidavęs ir nepakeis savo bendravimo manierų. Tiesiog šis faktas rodo, kaip mes esame psichologiškai pažeidžiami visų tų įtampų, kurios mus lydi.

– O kaip šį atvejį vertino pati Tibeto bendruomenė? Kokios buvo reakcijos?

– Kadangi jie pasijuto puolami, bendruomenėje, aišku, kilo ta gynimosi reakcija. Keista, kodėl ši informacinė operacija buvo vis sukama ir ypač dabar, šiomis dienomis vėl suaktyvėjo. O tibetiečiai, aišku, palaiko savo lyderį, nes žino tą jo betarpišką bendravimą.

– Jūsų nuomone, ar tai turės kokių nors padarinių Tibeto bendruomenei?

– Tibetiečiai kaip buvo tragiškoje situacijoje, taip ir yra. Tačiau nemanau, kad sumažėtų jai, kaip bendruomenei, skiriama rėmėjų parama. Kas rėmė, tas rems ir toliau. Aš apskritai į šį įvykį nereaguoju, nes sakau, kad tai – nesąmonė. Manau, mes tiek įsitempę dėl visų skandalų, pabrėžiu, tikrų skandalų Lietuvoje, tikrų vaikų išnaudojimo atvejų, todėl labai lengva apjuodinti bet ką. 

Tibeto budistų dvasinis lyderis lankosi Kinijos pasienyje esančiame kalnų regione ir tai pirma jo kelionė už Indijos šiaurėje esančio Dharamšalos miesto ribų nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Indijoje jis gyvena nuo 1951 metų, kai žlugo Tibeto sukilimas prieš Kinijos valdymą.

Pekinas nepripažįsta Tibeto vyriausybės Indijoje, o Naujasis Delis laiko Tibetą Kinijos dalimi.

„Nepaisant to, ką Kinija padarė tibetiečiams, neturėtume prarasti užuojautos“, – sakė Dalai Lama užbaigdamas dvi valandas trukusį pamokslą netoli Leho miesto.

Dešimtys tūkstančių jo sekėjų iš viso retai apgyvendinto Ladakho susirinko paklausyti jo mokymo.

Tai pirmas 87 metų Dalai Lamos apsilankymas šiame regione nuo 2019-ųjų, kai Naujasis Delis padalijo ginčijamą Kašmyrą, atskirdamas nuo jo Ladakhą. Šis tapo atskira, tiesiogiai iš Naujojo Delio valdoma teritorija.

Prieš šiuos pakeitimus Dalai Lama dažnai nuvykdavo medituoti ir mokyti į Ladakhą, kur gyventojų daugumą sudaro budistai ir kur gyvena tūkstančiai tibetiečių išeivių.

Pareigūnai pranešė, kad ketvirtadienio pamokslo nepaisydami lietaus klausėsi maždaug 40 tūkst. žmonių, įskaitant budistų vienuolius tradiciniais drabužiais. Daugelis dalyvių laikė religines vėliavas.

Šimtai policininkų ir sukarintų pajėgų narių saugojo susibūrimo vietą. Į ją vedantys keliai buvo blokuoti, kaip ir mobilusis internetas tame rajone.

57 metų Kanika Tashi (Kanika Tašis), kuris dalyvavo susibūrime, naujienų agentūrai AFP sakė, kad Dalai Lama moko pomirtinio gyvenimo esmės.

„Malda neduos naudos, jei mūsų širdys nebus geros, – sakė jis. – Mūsų širdys turėtų būti geros, mes turėtume padėti vieni kitiems, nekenkti.“

Po kruvino mūšio 2020 metų birželį, kai žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kariai, dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės į aukštai Himalajų kalnuose esantį regioną nukreipė dešimtis tūkstančių papildomų karių.

Po 1962 metų pasienio karo abi šalys kaltina viena kitą bandymais užimti teritorijų prie neoficialios sienos, vadinamos Faktinės kontrolės linija.

85-erių buvęs indų kareivis Narenas Chandra Dasas mirė savaitės pradžioje savo namuose Asamo valstijoje, pranešė buvęs jo pulkas.

Kartu su kitais šešiais kariais N. Ch. Dasas 1959 metų kovą Tibeto dvasinį lyderį pervedė per sieną į Indiją. Ši kelionė per Himalajus truko beveik dvi savaites. Kariui tada buvo 22 metai, ir jis ką tik buvo baigęs mokymus „Assam Rifles“ – seniausiame sukarintame Indijos kariuomenės dalinyje.

Interviu vietos žiniasklaidai N. Ch. Dasas pernai pasakojo, kaip kariai ėjo per kalnuotą regioną, o Dalai Lama, taip pat apsirengęs kariniais drabužiais, kad nebūtų atpažintas, sėdėjo ant arklio. Buvęs karys prisiminė, kad jo grupei nebuvo leista kalbėti su jaunu vienuoliu.

N. Ch. Dasas ir Dalai Lama pirmą kartą po 60 metų vėl susitiko 2017-aisiais. „Kai žvelgiu į jūsų veidą, man aišku, kad ir aš jau labai senas“, - tuomet sakė Tibeto dvasinis lyderis, kuriam dabar yra 86-eri.

Po metų N. Ch. Dasas buvo pakviestas į Daramsalą, kur Dalai Lama, gavęs Indijos vyriausybės leidimą, įkūrė vyriausybę tremtyje. „Aš nuvykau ten su šeima, ir jis mane apkabino. Jis man padovanojo suvenyrą. Niekada nepamiršiu šio susitikimo“, - pernai sakė N. Ch. Dasas.

Dalaia Lama iš Tibeto pabėgo per sukilimą. Nuo tada jis, kaip ir daugelis kitų tibetiečių pabėgėlių, gyvena Daramsaloje. Savo politinio vaidmens Dalai Lama yra oficialiai atsisakęs. Jis siekia ne Tibeto nepriklausomybės, o didesnės autonomijos. Tačiau Pekinas kaltina Dalai Lamą norint atskirti Tibetą nuo Kinijos.

Pasak renginio organizatorių, tikroji Tibeto dvasinio lyderio gimimo diena yra liepos 6-oji – sutampanti su Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, todėl šis gimtadienis bus minimas išvakarėse.

Renginyje dalyvaus vertėjas ir redaktorius Saulius Repečka – šiais metais pasirodė jo išversta iliustruota Dalai Lamos biografija.

Taip pat skambės tibetietiška muzika, bus skaitomos ištraukos iš šios knygos.

„Ji labai labai naudinga, labai gera“, – 85 metų amžiaus Dalai Lama kalbėjo apie vakciną. Tibeto dvasiniam lyderiui „AstraZeneca“ vakcina buvo suleista šeštadienį Daramšalos mieste, Indijoje.

Pasak už sveikatos apsaugą atsakingų Indijos pareigūnų, Dalai Lama pats užsiregistravo skiepytis.

Vakcinacijos programa Indijoje pradėta sausio 16 d. Pirmiausia paskiepyti medikai, o nuo kovo 1 d. vakciną jau gali gauti vyresni nei 60 metų žmonės bei lėtinių ligų turintys gyventojai nuo 45-erių iki 59-erių metų amžiaus.

Nuo pandemijos pradžios Indijoje jau patvirtinta daugiau nei 11 milijonų ligos atvejų ir daugiau nei 157 tūkst. mirčių nuo COVID-19.

Pasiskiepijęs, dvasinis lyderis paragino žmones nebijoti, būti drąsiems ir pasekti jo pavyzdžiu.

„Tam, kad išvengtumėte rimtų problemų – ši injekcija yra labai, labai naudinga“, – pažymėjo jis.

Gydytojas G. D. Gupta iš Daramšalos zonos ligoninės, kur buvo atliktas skiepas, žurnalistams pranešė, kad paskiepytas Dalai Lama buvo stebimas 30 minučių.

„Jis išreiškė norą atvykti į ligoninę kaip paprastas žmogus, kad galėtų pasiskiepyti“, – pridūrė gydytojas.

Dar dešimt žmonių, gyvenančių Dalai Lamos rezidencijoje, taip pat buvo paskiepyti, pranešė gydytojas.

Visiems buvo sušvirkšta „Covishield“ vakcina – Oksfordo universiteto ir JK farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ sukurtas ir Indijos serumų instituto pagamintas preparatas.

Indijoje patvirtintų užsikrėtimo koronaviruso atvejų skaičius siekia daugiau nei 11 mln., užfiksuota daugiau nei 157 tūkst. mirčių.

Pagal užsikrėtusiųjų skaičių tik JAV nusileidžianti šalis skiepijimo programą pradėjo sausio mėnesį, o pirmiausia skiepijami sveikatos priežiūros ir priešakinės linijos darbuotojai.

Šio mėnesio pradžioje pradėta skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones bei asmenis, kurių sveikata smarkiai sutrikusi.

Dalai Lama 1959 metais įsikūrė Daramšaloje, kai po nesėkmingo sukilimo prieš Kinijos valdžią pabėgo buvo priverstas palikti Tibetą. Kinija nepripažįsta Tibeto vyriausybės tremtyje ir kaltina Dalai Lamą siekiu atskirti Tibetą nuo Kinijos.

Dalai Lama neigia esantis separatistas ir tvirtina, kad jis tik pasisako už esminę regiono autonomiją ir gimtosios budizmo kultūros apsaugą.

Metas vienybei

Pernai liepos 6 d. Jo Šventenybei sukako 85-eri. Pasveikintas bičiulių iš viso pasaulio, tarp jų – buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas, Nancy Pelosi ir Ela Gandi, Mahatmos Gandžio anūkė, Tibeto dvasinis vadovas prisipažino, kad jį sujaudino parodytas dėmesys, bet kreipdamasis į Tibeto žmones sakė, kad švęsti ir burtis, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, nebūtina ir nepatartina.

Nuo pat pandemijos pradžios Dalai Lama rodo didelį susirūpinimą pasaulį ištikusiomis bėdomis. Nepaisant pastaruoju metu paaštrėjusių santykių su Kinija, jis skiria savo atjautą bei maldas ir Kinijos žmonėms.

Bendraudamas, skelbdamas mokymus jis naudojasi naujausiomis technologijomis – daugelį jo paskaitų galima rasti socialiniuose tinkluose. Pasak Dalai Lamos, išbandymai primena, kokia veiksminga yra atjauta, nesvarbu, ar ją rodo medicinos personalas, ar socialinio atsiribojimo besilaikantys žmonės.

Apie šios iškilios asmenybės gyvenimą įdomių faktų bus galima rasti netrukus lietuviškai pasirodysiančioje naujausioje Dalai Lamos biografijoje, kurią iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka, o išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Knygos "Jo Šventenybė XIV Dalai Lama. Iliustruota biografija" autorius – Tenzinas Geičė Tetongas – keturis dešimtmečius buvo artimas Dalai Lamos pagalbininkas, šeimos draugas, asmeninis sekretorius, lydėjęs Jo Šventenybę į daugelį užsienio kelionių. Knygos leidybą inicijavo ir visokeriopai rėmė jaunesnysis Dalai Lamos brolis Ngari Rinpočė, ištikimas Tenzino Geičės Tetongo bičiulis. Knyga 85-ojo Dalai Lamos jubiliejaus proga vienu metu leidžiama daugelyje užsienio šalių.

Išvien malda ir pažanga

Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia: vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

Greta dvasinių reikalų, Dalai Lama pabrėžia: vien maldos mums nepadės, problemos įveikiamos pasitelkus mokslą ir žmonių sumanumą, tik taip sukursime taikingesnį ir rūpestingesnį pasaulį.

XIV Dalai Lamos dialogas ir bendradarbiavimas su mokslininkais tęsiasi daug dešimtmečių. Jo teigimu, derinant įvairių religijų turimas dvasines žinias ir praktikas su mokslo laimėjimais, pasiekiama netrumpalaikės pažangos, o taip nenutinka, kai siekiama tik materialinės gerovės.

1987 m. su filosofu, neuromokslininku Francisco Varela ir verslininku Adamu Engle’u, Dalai Lama Dharamšaloje (Indija) surengė savaitės trukmės diskusiją. Pagrindinis renginio tikslas buvo ieškoti mokslo ir kontempliatyviosios išminties galios sąlyčio taškų. Iš šio pirmojo susitikimo užgimė Minties ir gyvenimo institutas – dabar garsi institucija išplėtojusi veiklą visame pasaulyje. Per 33 metus įvyko 33 diskusijos.

Pasak Dalai Lamos, vienas tokių susitikimų tikslų – plėtoti žinias. Šiuolaikinis mokslas suteikė išsamių žinių apie materialųjį pasaulį, bet turime pripažinti, kad vis dar menkai pažįstame savo protą ir vidinį pasaulį. Kitas tokių diskusijų tikslas – išplėtoto mokslo ir sudėtingų ekonomikos schemų kontekste drąsiai klausti – ar žmonės laimingi. Mes susiduriame su daugybe problemų, o kai kurios iš jų – mūsų pačių susikurtos. Būtina žmonėms aiškinti, kaip svarbu derinti mūsų smegenų potencialą su širdingumu.

Šios diskusijos pradžioje kai kurie mokslininkai tvirtino, kad sąmonė – tik smegenų funkcija, taigi mokslinio tyrimo tikslas pirmiausia – smegenys ir jų veikla. Dalai Lama paprieštaravo, kad jei protas priklauso vien nuo smegenų funkcijų, jo ramybę būtų įmanoma pasiekti atlikus chirurginę operaciją ar pavartojus vaistų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai duotų panašių rezultatų.

Ilgainiui tobulėjant vizualizacijos technikoms, neuromokslininkai, tarp jų Minties ir gyvenimo instituto vyriausiasis mokslo patarėjas, Viskonsino-Medisono universiteto Psichinės sveikatos centro įkūrėjas ir vadovas Richardas Davidsonas, įsitikino, kad protinės patirtys keičia smegenis. Akivaizdus įrodymas – atjautos meditacija, kuri pradėta labai plačiai taikyti.

Tikėjimo ir mokslo ryšys

Dvi įsimintinos diskusijos įvyko Mundgode 2013 m. ir Bilapkupėje 2015 m. Mundgodo susitikimo pradžioje Dalai Lama pasakė: "Pradėjau dialogą su mokslininkais iš smalsumo, bet kai paaiškėjo, kad budistams, susipažinusiems su vidiniu pasauliu, naudinga daugiau sužinoti apie fizinę realybę, įtraukiau ir juos."

Panašių tikslų siekė Emorio ir Tibeto partnerystės programos įkūrėjai. Programa buvo pradėta vykdyti 1998 m. Emorio universitete JAV. Iš jos radosi keli projektai mokslo ir dvasingumo suartėjimui skatinti. Vykdant Emorio ir Tibeto mokslo iniciatyvą, į tibetiečių vienuolynų pagrindinę mokymo programą buvo įtrauktas išsamus šiuolaikinio mokslo kursas. Pasirodė tibetiečių kalba parašyti mokslo disciplinų vadovėliai, o tibetiečių vienuoliai ir vienuolės išmokyti dėstyti šias disciplinas.

Panaši iniciatyva – kognityviniu metodu grįstas atjautos ugdymas – tai atjautos meditacijų programa, tinkama tiek tyrimus atliekantiems mokslininkams, tiek pavieniams bet kokio išsilavinimo ir tikėjimo asmenims. Atjauta padeda greičiau atgauti fizines ir dvasines jėgas, lengviau megzti socialinius kontaktus ir laiduoja gerą emocinę savijautą.

"Visi žino, kad mokslas teikia metodų tikrovei tyrinėti, – teigia Dalai Lama, – o siekis suprasti tikrovę svarbus, kai realistiškai vertinate tai, ką darote. Jei ne, mokslo metodai nepadės."

Dalai Lama užmezgė glaudų ryšį su garsiuoju astrofiziku Carlu Saganu. Po pirmojo jųdviejų susitikimo Kornelio universitete Itakėje 1991 m. C.Saganas su žmona nukeliavo į Indiją susitikti su Tibeto dvasiniu vadovu. "Budizmas – ne tiek religija, kiek mokslas apie protą, arba vidinis mokslas, – pasakė Dalai Lama. – Naudinga sekti mokslo laimėjimus... bet, kiek tai pasakytina apie psichikos mokslus, budizmas čia labai toli pažengęs..."

2009 m. Dalai Lamai paaukojus didžiausią iki šiol pinigų sumą mokslo labui, buvo įsteigtas Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos Atjautos ir altruizmo tyrimų centras. Pagrindinis jo tikslas – tyrinėti altruizmo ir atjautos neurologiją. Paulo ir Eve’os Altmanų Emocijų atlasas – dar viena Dalai Lamos įkvėpta iniciatyva. Jame apibendrinta tai, ką psichologai nustatė tyrinėdami emocijas.

Įgyvendinant Mokslo vienuoliams ir vienuolėms programą, buvo vykdomos įvairios naujos iniciatyvos. Pvz., 2016 m. Šerabo Lingo vienuolyne Himačal Pradeše įvyko seminaras moksleiviams apie emocijų valdymą ir transformavimą. 2018 m. Amsterdamo Naujoje bažnyčioje įvyko diskusija apie robotiką ir vadinamąjį telebuvimą. Dalai Lama susitiko su dvylikamete Tilly Lockey iš Jungtinės Karalystės. Būdama vos 15 mėnesių ji susirgo meningitu ir neteko abiejų rankų. Vietoj tikrųjų rankų jai buvo pritaikytos bioninės. Dalai Lama reiškė susižavėjimą tai atlikusiais mokslininkais.

Traukia inžinerija

Dalai Lama atviras: jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi. Mokslu ir technologijomis jis susidomėjo dar vaikystėje – kai susižavėjo Antrojo pasaulinio karo laivais, povandeniniais laivais, lėktuvais ir tankais.

Dalai Lama atviras: jeigu ne vienuolystė, jis mielai būtų tapęs inžinieriumi.

Pasakojama, kad būsimajam Dalai Lamai dar būnant paaugliu, vienuoliai į Norbulingkos rūmus pakvietė alpinistą, būsimąjį knygos "Septyneri metai Tibete" autorių Heinrichą Harrerį pataisyti kino projektoriaus. Kol europietis kuitėsi prie aparato, Dalai Lama viską sutvarkė ir meistriškai uždėjo rites su dokumentiniu filmu apie Japonijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. H.Harrerį nustebino jaunojo Dalai Lamos gebėjimai.

Vėlesniais metais Dalai Lama susidomėjo sodininkyste. Abiejose jo rezidencijose Dharamšaloje buvo įrengti šiltnamiai, juose auginamos įvairios gėlės, tarp jų – retosios orchidėjos, kurias puoselėti drėgno Dharamšalos klimato sąlygomis itin sunku. Iš kelionių po Indiją ir užsienio šalis jis atsiveždavo auginių, nemažai jų gaudavo dovanų. Per pirmuosius užsienio vizitus Dalai Lama lankydavosi botanikos parkuose, pavyzdžiui, Kju soduose Londone ar Brindavano Maisore.

Dalai Lama žavisi ir laikrodžiais. Ši meilė gimė tada, kai jis iš XIII Dalai Lamos paveldėjo didelę laikrodžių kolekciją. Jis įsirengė laikrodžių ir juostinių magnetofonų dirbtuvėles. "Vaikystėje buvo smalsu, kas judina laikrodžių rodykles – tas pačias, kurios priverčia pasaulį suktis. Ėmiau trakšinti smulkius mechanizmus, beatodairiškai su jais eksperimentuoti", – pasakoja Dalai Lama. Jis juokauja, kad paprašytas pataisyti laikrodį neretai jį grąžindavo dar prastesnės būklės, nei būdavo gavęs.

Kongresas didele persvara priėmė Tibeto politikos ir palaikymo įstatymą, augant susirūpinimui, kad Pekinas sieks pats parinkti įpėdinį dabartiniam 85 metų tibetiečių dvasiniam lyderiui, vildamasis, kad judėjimas už didesnes šio Himalajų regiono teises be charizmatiškojo nominalaus vadovo nuslops.

Sausio mėnesį, kai minimą įstatymą JAV Atstovų Rūmai priėmė 392 balsais prieš 22, Pekinas sakė, kad juo „šiurkščiai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus“.

Artėjant JAV Senato sesijos pabaigai, jis įtraukė šį įstatymą į platų išlaidų įstatymą, taip pat apimantį paramą dėl koronaviruso pandemijos poveikio.

D. Trumpas vėlai sekmadienį nenoromis pasirašė šį paketą, prieš tai pareiškęs, kad išmokos amerikiečių namų ūkiams yra per mažos.

Tibeto įstatyme, kurį pateikė demokratai ir respublikonai, sakoma, jog JAV laikosi pozicijos, kad Dalai Lamos ir kitų autoritetingų vienuolių parinkimas, ugdymas ir pagarbos jiems demonstravimas yra „išimtinai dvasiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti atitinkama religinė valdžia pagal Tibeto budistų tradiciją“.

JAV paskelbs sankcijas pareigūnams, „kurie tiesiogiai kišis į Tibeto budizmo būsimo 15-ojo Dalai Lamos identifikavimą ir įvesdinimą“, sakoma naujajame įstatyme.

Įstatymu Jungtinėms Valstijoms draudžiama atidaryti naujus konsulatus Kinijoje, kol bus leista atidaryti konsulatą Tibeto sostinėje Lhasoje, ir numatoma finansuoti kultūros išsaugojimą, ugdymą ir aplinkos tvarumą Tibete skatinančias grupes.

Dalai Lamai artima organizacija „International Campaign for Tibet“ (ICT) sveikino įstatymo priėmimą ir sakė, jog juo pasaulinėje scenoje „pareiškiama, kad tarptautinė bendrija nesutiks su Kinijos kišimusi į Dalai Lamos tradicijos tęstinumą ir prieštaraus Kinijos [vykdomiems] žmogaus teisių pažeidimams Tibete tol, kol jie tęsis“.

14-asis Dalai Lama, Nobelio taikos premijos laureatas, kuris dabar keliauja daug mažiau nei anksčiau, bet neturi žinomų didelių sveikatos problemų, puikiai žinodamas, kad Kinija gali bandyti įvesdinti sau paklusnų jo įpėdinį, svarsto galimybes sulaužyti tradiciją ir dar gyvas būdamas pats paskirti įpėdinį, galbūt net mergaitę, arba paskelbti, kad Dalai Lamos institucija baigsis su jo mirtimi.

Oficialiai ateistine save vadinanti Kinija ne kartą yra sakiusi, kad turi teisę kontroliuoti reinkarnacijos procesą. 1995 metais Pekinas parinko vaiką būti Pančen Lama – antruoju aukščiausio rango dvasininku tibetietiškojo budizmo Gelugpos mokykloje – ir sulaikė Dalai Lamos Pančen Lama pripažintą šešiametį, kurį teisių gynimo grupės vadino jauniausiu pasaulyje politiniu kaliniu.

Daugelis Tibeto budistų baiminasi, kad Pekinas bandys daryti įtaką kito dvasinio lyderio pasirinkimui po Dalai Lamos mirties. Kol kas neaišku, kaip ir kada bus paskelbtas jo įpėdinis. Tikima, kad aukšto rango lamos po mirties persikūnija. Tradiciškai naujo Dalai Lamos ieško svarbūs lamos, kurie pasklinda po visą Tibetą ieškoti vaiko, turinčio tokios reinkarnacijos požymių.

Tremtyje Indijoje gyvenantis ir daug sekėjų turintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama 1995 metais paskelbė Genduną Choekyi Nyimą (Genduną Čokji Njimą) atgimusiu Pančen Lama – antruoju aukščiausio rango dvasininku tibetietiškojo budizmo Gelugpos mokykloje.

Trimis dienomis vėliau šešiametis berniukas buvo paimtas Kinijos pareigūnų ir nuo to laiko nebepasirodė viešumoje. Žmogaus teisių gynėjų grupės jį vadino jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pirmadienį pareikalavo, kad Kinija „nedelsiant“ atskleistų jo buvimo vietą.

„Tibeto budistai, kaip visų tikinčiųjų bendruomenių nariai, privalo turėti galimybę rinkti, ugdyti ir garbinti savo religinius lyderius pagal savo tradicijas, nesikišant vyriausybei“, – sakoma M. Pompeo pareiškime.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Gedhunas Choekyi Nyima prieš įstodamas į universitetą įgijo „nacionalinį privalomąjį išsilavinimą“, o dabar jis ir jo šeima „nenori, kad pašaliniai asmenys kištųsi į jų normalų gyvenimą“.

„Jis jau pradėjo dirbti“, – žurnalistams per spaudos konferenciją paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).

Jis perspėjo Jungtines Valstijas „nesinaudoti Tibeto reikalais kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus“. 

Pekinas yra paskyręs savo Pančen Lamą, kuris yra surengęs virtinę gerai surežisuotų viešų pasirodymų, nors dauguma tibetiečių jo nepripažįsta.

Kinijos formaliai ateistinė vyriausybė aiškiai leidžia suprasti, kad pati gali siekti paskirti įpėdinį 84 metų Dalai Lamai, kuris išlieka visuotinai pripažįstamas judėjimo už Tibeto autonomiją veidas.

Įstatymas leis vyriausybei įšaldyti Kinijos pareigūnų turtą JAV ir uždrausti jiems atvykti į šalį. Be to, Kinijai bus uždrausta atidaryti naujus konsulatus JAV, kol Vašingtonas negalės atidaryti atstovybės Tibeto autonominio regiono sostinėje Lasoje.

Įstatymo projektu norima priversti Pekiną atnaujinti prieš dešimtmetį nutrūkusį dialogą su Dalai Lamos pasiuntiniais, sakė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi. Atstovų Rūmai, anot jos, remia „tibetiečių tautos teisę į religijos laisvę ir tikrą autonomiją“. Tai apima ir „išskirtinę teisę patiems rinkti savo religinį lyderį“.

Projektui dar turi pritarti Senatas.

84-erių Dalai Lama yra Tibeto dvasinis vadovas. Tradiciškai jo įpėdinį per ritualines paieškas, kurios gali trukti ne vienerius metus, paskiria vienuoliai. Tačiau Pekinas signalizavo, jog gali kištis į procesą, kad dvasiniu lyderiu taptų jam priimtinas asmuo.

1995-aisiais Kinija sulaikė tada šešerių metų berniuką, kurį Dalai Lama paskyrė Pančen Lama – antru svarbiausiu dvasininku Tibete. Pekinas išrinko savo Pančen Lamą, kuris nuo tada pristatomas kaip Kinijos dominavimo Tibete simbolis.

Gali būti, kad Dalai Lama, priešingai Tibeto tradicijai, pats įvardys savo įpėdinį, galbūt net mergaitę. Įmanoma ir tai, jog jis nurodys, kad po jo mirties Dalai Lamos pozicija būtų panaikinta.