Mažieji klubo „Speigas“ čiuožėjai su savo trenerėmis laukė naujos čiuožyklos atidarymo, kai jie galės visiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams parodyti savo paruoštą programą.

Planuota, kad į čiuožyklos pristatymą susirinkę žiūrovai pamatys kompozicijas, parengtas pagal populiarių animacinių filmukų muziką. „Ledo pasakoje“ turėjo pasirodyti ir Undinėlė, ir Rožinė pantera, ir Snieguolė su ištikimais palydovais 7 nykštukais, turėjo atkakti visas pulkas Karibų piratų.

„Čiuožyklą šįvakar ketiname atidaryti, bet nedarysime šou. Nusprendėme nešaldyti vaikų, palauksime geresnių orų. Dairysimės, kas bus rytoj, jei viskas gerai, pasirodymas vyks sekmadienį. Visi vaikai yra „kovinėje parengtyje“. Penktadienį skelbė, kad šeštadienį bus tik dulksna, tačiau per naktį viskas pakito, įsilijo. Todėl nusprendėme pasirodymą atkelti. Tačiau jei bus norinčių pačiuožinėti, visi galės tai padaryti. Ledas yra, jo sluoksnis pakankamas čiuožimui“, – teigė VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Nusprendėme nešaldyti vaikų, palauksime geresnių orų.

Klaipėdiečiai gali tikėtis „Ledo pasakos“ pasirodymo sekmadienį.

Ledo čiuožykla Teatro aikštėje – išskirtinis šių metų kalėdinių renginių projektas. Buvo atvežta, supilta, išlyginta 10 sunkvežimių smėlio ir jis sutrombuotas.

Iškloti specialūs ledo kilimėliai, kuriais „vaikšto“ šaltnešis – glikolis, ant kilimėlio pilamas ir šaldomas vanduo.

Čiuožyklos ledo storis turi būti apie 5 cm, 1 mm ledo užauginti reikia 1 valandos.

Kalėdinės ledo aikštelės išmatavimai – 15 x 20 m,  ledo takas apie skulptūrą Anikei – 33 m, bendras ledo paviršius apie 400 kv. m.

Vienu metu čia galės čiuožinėti apie 50 žmonių.

Organizatoriai neabejojo, jog norinčiųjų romantiškai pačiuožinėti pačioje senamiesčio širdyje, neturėtų trūkti, ir visiems, o tuo pačiu ir sau linkėjo žiemiško gruodžio, kad gerų norų ir šventinių sumanymų nepaskandintų lietūs.

Deja, paskandino, todėl šventinis pasirodymas, jei nelis, iš šeštadienio nukeltas į sekmadienį.

„Tas jausmas, kai...“

Kuo nustebins 59-oji Jūros šventė, kuri šurmuliuos liepos 27–29 dienomis, pristatyta penktadienio popietę.

„Jūros šventė – kasmet kažkuo nauja. Stebina tai, kad kasmet kažkas nustebina, arba jau nebestebina, kad nustebins“, – pristatymą pradėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki didžiausios vasaros šventės Lietuvoje, pristatytas renginio šūkis. Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad šventės tema liberali interpretacijoms ir aktuali.

„Tas jausmas, kai...“ – toks šiųmetinis renginio šūkis, kurį užbaigti palikta kiekvienam pačiam pagal savo būseną, užplūdusius jausmus, nuotaiką, atėjus į šventę.

Patys organizatoriai išgvildeno kelias pabaigas: „Tas jausmas, kai pavydi pats sau“, „Tas jausmas, kai apsuka galvą“, „Tas jausmas, kai nesinori namo“, „Tas jausmas, kai nakties per mažai“, „Tas jausmas, kai nurauna stogą“,

„Kad nakties per mažai dažnai girdime iš žmonių, kurie prisėda Teatro aikštėje, Kino skvere ir nenori atsistoti, pasibaigus renginiui, o stogą nurauna koncertų Kruizinių laivų terminale metu, nes yra gerai, daug, fejerverkai, šviesos, emocija, jūra, laivai“, – pasakojo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Anot V.Grubliausko, kad šiųmetinis šūkis – labai aiški deklaracija, kad Jūros šventė pirmiausia emocija, jausmas.

„Tai ne kažkieno „nuleista“, sukurta, sugalvota šventė. Kiekvienas turi galimybę tapti jos kūrėju. Linkiu nebijoti nuskęsti renginių šurmulyje, gausybėje, gilumoje. Palaima būti tokiu skenduoliu. Lai kiekviena išniręs pasako: „Tas jausmas, kai dar noriu skęsti““, – tvirtino miesto meras.

Pasitelkė žinomą dizainerę

Anot viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriaus Romando Žiubrio, šiemet į Jūros šventę pažvelgta ne klaipėdiečio, o vilniečio akimis. Šį kartą renginio stilistiką ir vizualinius sprendimus patikėta kurti žinomai Lietuvos dizainerei Julijai Janus.

„Tai dar viena deklaracija, kad Jūros šventė ne tik klaipėdiečių, visos Lietuvos šventė, kaip ir buvo sumanyta 1934 m., kada įvyko pirmasis toks renginys“, – tvirtino vadovas.

Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad Julijai Janus pavyko atskleisti ir parodyti kitokią Klaipėdą.

Dizainerė tvirtino, kad jai didelė garbė ir įvertinimas kurti Jūros šventės stilių. Ji siekė, kad koliažas atspindėtų šiuolaikinę Klaipėdą, atskleisti kiekvieno lietuvio jausmą, ką jis galvoja apie šį miestą, Jūros šventę.

„Apima toks begalinis „atostogos“ jausmas. Sakau atostoga, o ne atostogos – ta viena diena, kuri asocijuojasi su jūra, vėju, kažkokia laisve, kurią suteikia čia esanti erdvė, kultūra, kuri būdinga tik pajūriui, kur gali nuvažiuoti tik vasarą, nes žiemą niekaip neišeina suplanuoti – tai šalta, tai žvarbu. Ir tas momentas labai trumpas, ir labai brangus kiekvienam lietuviui. Tai man asocijavosi su šiųmetiniu šūkiu. Pati jį iššifravau: „Tas jausmas, kai nurauna stogą“, ir bandžiau tai išreikšti. Atskleisti žmogaus ir miesto jausmą kartu. Fone – Klaipėda, uostas, skraidančios silkės, kurios asocijuojasi su minčių laisve. Jos skrenda, o ne plaukia, nes susimaišė, kur jūra, o kur saulė“, – pasakojo dizainerė.

Žada įspūdingą eiseną

Šiųmetinei Jūros šventei tradiciškai startą duos iškilminga jūrinių organizacijų eisena. Jos dalyvių taip pat prašyta iššifruoti šiųmetinį renginio šūkį ir dar originaliau, laisviau pristatyti savo įmonę, įstaigą ar organizaciją. Net neabejojama, kad siurprizų netrūks, o pasižiūrėti bus į ką.

„Mūsų, uostininkų, galvose sukasi tik skaičiai, tonos. Tačiau yra laikas, kada gali juos pamiršti ir išeiti į gatvę. Nugriauti tas baisias sienas tarp miesto ir uosto. Tie uostininkai, pasirodo, ir yra tie patys klaipėdiečiai. Kartais tai užmirštame ir nevertiname“, – tvirtino Jūros šventės eisenos globėjas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto vadovas džiaugėsi, kad eisena sulaukia vis didesnio dalyvių susidomėjimo. Anksčiau renginyje dalyvaudavo vos keli tūkstančiai žmonių, dabar šis skaičius išaugo iki 7 tūkst.

„Vienas žmogus tokio rezultato nepasieks. Tai bendras miesto vadovų, renginio organizatorių, mūsų darbas. Prieš penkerius ar šešerius metus uostininkai dar skeptiškai žiūrėjo į eiseną. Tie žmonės yra įpratę dirbti, o ne švęsti. Papriekaištauju, kad mes dirbame, dirbame, bet reikia mokėti ir švęsti. Jūros šventė puiki proga“, – komentavo generalinis direktorius.

A.Vaitkus atkreipė dėmesį, kad eisena tobulėja, tampa vis išradingesnė: „Norėčiau palinkėti, kad dabar, kai pasiekėme tokį lygį, atsirastų daugiau teatralizacijos“.

Jau antrus metus Jūros šventės didžiąją eiseną bus galima stebėti ir internetu – tam susivienija visi didieji Lietuvos ir Klaipėdos internetiniai portalai. Praėjusiais metais transliacijos subūrė 0,5 milijono žiūrovų.

„Tai lyg svarbus patvirtinimas, jog esame įdomūs ir pastebėti. Tikiu, kad šių metų Jūros šventės eisenos rekordus pagerinsime ne tik tiesioginės transliacijos metu, bet ir dalyvių skaičiumi, žiūrovų gausa“, – prognozavo A.Vaitkus.

Eisena kaip ir pernai startuos iš J.Janonio gatvės. Toliau dalyviai eis Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Naująja Uosto, Pilies gatvėmis ir pasieks Kruizinių laivų terminalą. Eisenos dalyvių pristatymas numatytas už Pilies tilto.

Transliuoti tiesiogiai internetu planuojama ir kitus renginius.

Dovanos pasaulinę premjerą

Šiųmetinė Jūros šventė bus pagardinta itališkais prieskoniais. Vienu esminių šiųmetės šventės akcentų taps bendras viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ ir Italijos teatro trupės „Teatro dei Venti“ projektas – spektaklis-legenda „Mobis Dikas“. Unikalus pastatymas, sujungęs praeitį ir dabartį, Italiją ir Lietuvą, teatrą, šokį ir žmogaus fantaziją apie baltąjį banginį.

„Gatvės teatro trupę „Teatro dei Venti“ pirmą kartą sutikom lygiai prieš metus – teatrų festivalyje Sibiu. Susitikimo su režisieriumi metu išgirdome mus „užkabinusią“ naują trupės idėją, kurios epicentre – jūros tema, kurios išpildymui suburiama ne tik profesionalių aktorių trupė, bet ir vietos bendruomenė. Tapome šio spektaklio partneriu. Mums tai naujas iššūkis, įsipareigojimas bei privilegija tapti tarptautinio teatro pasaulio dalimi“, – tvirtino viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Goda Giedraitytė.

Jūros šventės svečiai pirmieji išvys grandiozinę premjerą, kuri dar šiais metais aplankys Maltą, Veneciją, Kolumbiją. Ankstesni trupės spektakliai jau parodyti daugiau nei 150 kartų, daugybėje pasaulio šalių.

„Spektaklis labai stiprus savo scenografija, muzika ir emocine įtaiga. Prie 20 profesionalių aktorių, tarp kurių italai, meksikiečiai, prancūzai, prisijungs ir klaipėdiečiai – jau nuo šios savaitės lauksime vaikų bei senjorų registracijos į liepos 16–23 dienomis vyksiančias kūrybines dirbtuves. Jose kartu su italų režisieriumi mūsų žmonės taps spektaklio dalimi“, – pasakojo G.Giedraitytė.

Aplankys ir burlaiviai

Spektaklis bus rodomas tris Jūros šventės vakarus – liepos 26, 27, 28 d. piliavietėje. Į veiksmo vietą atgabenta judanti 13 metrų ilgio ir septynių metrų pločio platforma virs ir laivu, ir banginiu.

Spektaklį žmonės galės stebėti iš įrengtų amfiteatrų. Norintys pamatyti renginį turės registruotis iš anksto, kad nebūtų spūsčių.

G.Giedraitytė atkreipė dėmesį, kad spektaklis tiesmukai neatkartos legendos fabulos, o pasakos apie pasikeitusias mūsų vertybes, visuomenę, baimes, kurios glūdi žmonėse.

„Tai ypač aktualu šiais laikais, kai aktualūs emigracijos, pabėgėlių klausimai. Patys žmonės yra susvetimėję. Spektaklis kvies iš naujo pažvelgti į tą banginį – baimes, pamatyti, kad žmonių bendrystė, buvimas kartu gali viską nugalėti“, – pabrėžė projektų vadovė.

Jūros šventę aplankys ir organizacijos „Baltic Sail“, kuri vienija Baltijos jūros miestus, puoselėjančius tradicinę laivybą, burlaiviai. Keturi laivai papuoš Kruizinių laivų terminalą. Miestiečiai juos galės aplankyti. Dar du istoriniai vikingų laivai prisijungs prie Dangės flotilės.

Renginiai – kiekvieno skoniui

Kaip ir ankstesniais metais, Jūros šventė bus suskirstyta į zonas. Pagrindiniai koncertai, kurie sulaukia didžiausio susidomėjimo, vyks Kruizinių laivų terminale. Renginio kulminacija taps Andriaus Mamontovo koncertas. Atėjusieji išgirs ir pamatys atlikėjo jubiliejinę programą.

Čia bus įrengta ir pakyla judėjimo negalią turintiems žmonėms. Organizatoriai prašo organizatorių kreiptis, kad būtų užtikrintas patogus patekimas į šią zoną ir ši nebūtų tuščia.

Teatro aikštėje liesis romantiška, rami muzika, o šios erdvės magiška nuotaika tęsis ir Turgaus gatvėje. Tradiciškai senamiestyje veiks ir kino teatras po atviru dangumi.

Turgaus gatvėje šurmuliuos dizaino jūra, prie Žvejo paminklo – tautinio paveldo atstovai. Piliavietės automobilių stovėjimo aikštelėje veiks skonių zona, kur įsikurs įvairiais patiekalais prekiaujantys verslininkai su savo vagonėliais.

Dar nėra aišku, ar miestiečius vėl džiugins pamėgti ir laukiami šokantys fontanai. Jono kalnelyje šio renginio negalima organizuoti dėl atnaujinimo darbų.

„Su kolegomis, kurie padėjo kurti šį projektą, išvaikščiojome visas miesto erdves. Ieškojome, kur galėtų persikelti šis renginys. Tikimės, kad šį projektą galėsime įgyvendinti piliavietės aikštėje“, – tvirtino D.Grikšaitė.

Pasak jos, fontanai galėtų keisti spektaklį apie Mobį Diką, o nuo pakylų susirinkusieji galėtų stebėti šou. Tokia techninė galimybė yra.

„Esu įkvėptas įkvėptųjų. Tegul netrūksta nuskendusiųjų šventės šurmulyje su nurautais stogais, kurie pabudę pajustų, kad tai jų gimtasis uostas“, – žaismingai pristatymą apibendrino V.Grubliauskas.

Medelį supjaustys

Nupuošti miestą pradėta pirmadienį ryte. Atgimimo aikštėje nuo eglutės nukabinti žaisliukai ir ši išmontuota. Tuo rūpinosi medelį stačiusi įmonė "Švenčių studija".

Darbai virė ir Teatro aikštėje. Pirmiausia išjungtas šventinis apšvietimas. Visi minėtos erdvės papuošimai keliaus į sandėlius, kur lauks kitų metų.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė tvirtino, kad pačios eglutės, kurią miestiečiams dovanojo tėvas ir dukra Ramutis Petruškevičius ir Aurelija Richter, stebuklinga pasaka ir istorija nesibaigs.

"Mūsų "Šviesų festivalio" partneriams, bendradarbiams, bendraminčiams kilo idėja iš Teatro aikštę puošusios eglutės pagaminti sūpynes. Būtent per šį renginį medelis vėl grįš į miestą. Tik jau kitu pavidalu. Eglutė toliau džiugins žmones", – tvirtino vadovė.

Žaliaskarė, nukabinus nuo jos girliandas, bus supjaustyta į trumpesnius rąstus ir iškeliaus į lentpjūvę. Čia ją apžiūrės specialistai, kurie ir nuspręs, kokias sūpynes galima pagaminti iš medienos.

"Šviesų festivalis" vyks vasario 16–18 d.

Naujovė pasiteisino

Baigėsi ir draudimas Teatro aikštėje naudoti pirotechniką. Pastarasis galiojo visą šventinį laikotarpį. Panašu, kad ši idėja pasiteisino.

Dauguma klaipėdiečių džiaugėsi, kad per Naujųjų metų sutiktuves ši viešoji erdvė nevirto mūšio lauku, kur reikia saugotis, kad nepataikytų petarda.

D.Grikšaitė neatmetė, kad šis draudimas šventiniu laikotarpiu gali būti taikomas ir kitais metais.

"Žinoma, dar anksti apie tai kalbėti. Vis dėlto idėja buvo gera. Ją palaikė ir policijos pareigūnai. Jei ir buvo kokių nors neigiamų nuomonių, jų nelabai girdėjosi", – teigė vadovė.

Truks tris savaites

Pirmadienį atjungtos girliandos miesto gatvėse. Nukabinti jas truks mažiausiai tris savaites.

"Šiemet Klaipėdoje buvo daugiau papuošimų nei ankstesniais metais, tad jiems nukabinti reikės daugiau laiko. Jei oro sąlygos bus palankios, per tris savaites turėtume nupuošti. Jei snigs, pūs vėjas, gali trukti ir ilgiau", – komentavo įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Pasak vadovo, šiemet didelių niokojimų išvengta. Tik kai pūtė stipresnis vėjas, buvo užgesusios kelios girliandos.

"Nukabintas girliandas, šviečiančias dekoracijas tikrinsime. Žiūrėsime, kas veikia, o kas – ne", – komentavo generalinis direktorius.

Nukabinant miesto gatvių papuošimus, tam tikrose vietose gali būti ribojamas eismas.

"Kai nupuošiame, bokštelį statome ant šaligatvio. Nenorime pridaryti problemų vairuotojams. Tačiau yra vietų, kur ant šaligatvio bokštelio įkurdinti negalime. Tada tenka keltis į gatvę. Daugiau problemų atsiranda, kai reikia pakeisti žibintų atramas. Tada turi privažiuoti sunkiasvorė technika. Ji turi pakelti ir ištraukti atramas", – komentavo D.Aleksandrovas.

Stovės iki rusų Kalėdų

Kalėdinis laikotarpis tradiciškai baigiasi Trijų karalių švente, kuri bus minima penktadienį. Tada ir atsisveikinama su eglutėmis. Tačiau klaipėdiečiai šventiniu rūbu džiaugsis kiek ilgiau.

Tradiciškai miestas bus nupuoštas po stačiatikių Kalėdų. Pastarosios bus švenčiamos šeštadienį. Stačiatikių religinės ceremonijos prasideda Kalėdų išvakarėse.

Po savaitės rusai sutinka Naujuosius pagal senąjį kalendorių, nors kartu su visu pasauliu švenčia ir gruodžio 31-ąją. Stačiatikių bažnyčia vadovaujasi senuoju Julijaus kalendoriumi, kuris yra dviem savaitėmis „vėlesnis‟ už grigališkąjį.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė informavo, kad darbai Teatro aikštėje prasidės pirmadienį.

„Eiliškumas, ką pirmiau nupuošime – eglutę, burbulą ar namelius – priklausys nuo orų“, – teigė vadovė.

Įrenginiai liks Klaipėdoje

Šiemet Teatro aikštėje po penkerių metų pertraukos buvo pastatyta tikra žaliaskarė. Ją miestui padovanojo klaipėdiečiai tėvas ir dukra Ramutis Petruškevičius ir Aurelija Richter.

Paklausta, ar nebus organizuojama atsisveikinimo su eglute šventė, D.Grikšaitė tvirtino: „Neturime tradicijos atsisveikinti su eglute, nors kilo visokių minčių. Gal pavyks įgyvendinti gražų projektą, tačiau kol kas nieko nenoriu sakyti. Jei nepavyks, žaliaskarę nupuošime tyliai ir ramiai.“

D.Grikšaitė džiaugėsi, kad šiemet Teatro aikštė niekada nebuvo tuščia. Patys prekybininkai anksčiau atverdavo savo namelių duris.

„Vadinasi, žmonės turėjo priežastį ateiti į Teatro aikštę, išeiti iš namų“, – džiaugėsi vadovė.

Įspūdingo dydžio burbulą, kuriame nuolat siautė pūga, išmontuos patys  „Klaipėdos švenčių“ darbuotojai. Pasak D.Grikšaitės, įrenginiai liks įstaigai, tačiau panaudoti juos dar kartą ir apgaubti skulptūrą nebus galima.

„Daiktai liko, bet pati idėja – ne. Jei norėtume kartoti, su autoriumi turėtume derinti iš naujo“, – aiškino vadovė.

Pasiteisino ir nauja vieta

Šiemet po ilgo laiko eglutė papuošė ir Atgimimo aikštę. Čia pastatyta dirbtinė, kuri penkerius metus stovėjo Teatro aikštėje. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad ši idėja pasitvirtino.

„Tikrai daug žmonių džiaugėsi, kad Atgimimo aikštę papuošė eglutė. Manau, kad ir ateityje ji čia turėtų stovėti. Pro šią vietą pravažiuoja daug transporto. Visi mato eglutę pro autobusų, mašinų langus. O klaipėdiečiams automobiliai labai patinka“, – tvirtino direktorius.

Pasak L.Dūdos, eglutė į Atgimimo aikštę pritraukė ir lankytojų.

„Teatro aikštėje aplinka – daugiau kamerinė. Norint pasigrožėti eglute ten, reikia važiuoti specialiai. Atgimimo aikštė puikiai matosi nuo gatvės. Kol neprasidės statybos, manau, šventiniu laikotarpiu čia visada turėtų stovėti eglutė“, – tvirtino vadovas.

Eglutė Atgimimo aikštėje taip pat bus nupuošiama ir išmontuojama kitą savaitę. Bus atjungiami ir gatvių papuošimai. Juos nukabinti užtrunka mažiausiai tris savaites.

Nutūps bangos ir eglutės

Miestui papuošti savivaldybė šiemet skyrė daugiau lėšų nei pernai. Šventinis uostamiesčio rūbas atsieis beveik 67 tūkst. eurų. Iš jų kalėdinės eglės nuomai bus skirta 12 tūkst. eurų. Likusios lėšos – gatvių puošybai. Perskirsčius lėšas, tam numatyta papildomai atseikėti 107 tūkst. eurų.

Už šiuos pinigus ketinama įsigyti maždaug 180 šviečiančių dekoracijų, kurios kabinamos ant gatvių apšvietimo atramų, ir apie 500 girliandų medžiams puošti.

Nauji papuošimai šiemet džiugins Priestočio, Pilies ir Šaulių gatvėse. Džiaugiamasi, kad šiemet pasidabinęs miestas svečius pasitiks jau nuo geležinkelio ir autobusų stočių.

Šviečiančios dekoracijos tradiciškai atsiras ir senamiestyje. Ant Tiltų gatvės apšvietimo atramų nutūps 57 jūros bangos, Turgaus gatvėje – 38 eglutės.

Iš dangaus nusileis žvaigždutės

Kaip ir ankstesniais metais, Manto gatvėje bus pakabinti 68, Taikos prospekte nuo Kūlių Vartų gatvės iki „Vėtrungės“ pasažo – 84, ant Biržos tilto – 8, Liepų gatvėje nuo Manto iki J.Karoso gatvės – 24, Danės gatvėje nuo Pilies tilto iki J.Karoso gatvės – 17 tūrinių elementų, šviečiančių girliandų.

Nepamiršta ir M.Mažvydo alėja bei Pirmoji Melnragė. Čia iš dangaus nusileis 126 šviečiančios žvaigždutės.

Miesto centre nušvis medžiai. Ant jų bus pakabinta 128 šviečiančios girliandos. Jomis bus puošiami medžiai Teatro, Atgimimo ir Lietuvininkų aikštėse, prie Muzikinio teatro, Sukilėlių, Naujojo Sodo, Kūlių Vartų, Šaulių gatvėse. Šiemet medžiams papuošti nupirktos 38 naujos girliandos.

Nušvis ir Dramos teatro pastato fasadas. Jis bus papuoštas 210 metrų ilgio varveklių girlianda, o Teatro aikštėje esantis Taravos Anikės pastatas – 150 metrų ilgio girlianda.

Šventinius papuošimus tradiciškai kabins įmonė „Gatvių apšvietimas“. Bendrovės generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas tvirtino, kad jau ruošiamasi pradėti darbus.

„Startuosime artimiausiomis dienomis“, – teigė vadovas.

Miestas turi būti papuoštas iki gruodžio 1 d. Eglutės įžiebimo šventė tradiciškai vyks pirmąjį gruodžio savaitgalį – gruodžio 3-iąją.

Sulaukė trijų pasiūlymų

Šiais metais Teatro aikštėje bus įžiebta gyva kalėdinė eglė. Dar tebeieškoma, kas miestui padovanos žaliaskarę.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė teigė, kad sulaukta pasiūlymų iš vieno lopšelio-darželio ir dviejų gyventojų.

„Trys pasiūlymai, šešios eglutės. Visus užsirašėme, važiuosime rinkti, kuri gražiausia. Surengsime grožio konkursą. Tačiau taip pat vertinsime, ar nebus keblumų norint išvežti medelį“, – kalbėjo vadovė.

Klaipėdiečiai žaliaskarę, kuri taptų pagrindine miesto egle, gali siūlyti iki lapkričio 17 d. Prašoma, kad ji atitiktų tam tikrus reikalavimus: būtų tanki ir gražiai nuaugusi, ne žemesnė kaip 8 metrų ir tinkama centrinės Klaipėdos kalėdinės eglutės „pareigoms“ užimti.

Pasiūlymus galima teikti e. paštu dalia@jurossvente.lt arba telefonu 8 613 35 635.

20 metrų aukščio dirbtinė eglė bus pastatyta Atgimimo aikštėje. Čia taip pat įsikurs šviečiantys 3 metrų aukščio elniai ir 2 metrų aukščio krūmai. Aikštėje esantis laivelis bus papuoštas 20 metrų ilgio girlianda.

Jūra, uostas, Klaipėda – geriausia, kas yra Lietuvoje. Tuo įsitikinę visi, kurie čia bent kartą apsilankė paskutinį liepos savaitgalį. Uostamiestyje vienas geriausių dalykų – kasmet besikeičianti ir labai laukiama Jūros šventė. Šiemet ji žada būti ypatinga.

Akcentuos istoriją

Šventę pagimdė Lietuvos rūpinimasis savo, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžiu.

1934 m. sumanyta Klaipėdoje organizuoti renginį, kuris įsimintų ne tik uostamiesčio bei jo apylinkių gyventojams, bet ir daugeliui atokiausių Lietuvos vietovių žmonių. Tąkart šventė buvo pavadinta Jūros diena.

Prisimindami 80-metę tradiciją šiemetės Jūros šventės rengėjai nusprendė atsigręžti į istoriją ir pasisemti įkvėpimo iš praeities. Nusistovėjusį trijų dienų linksmybių maratono karkasą jie paįvairino visiškai naujais reginiais.

Tačiau pagrindiniai banginiai, ant kurių laikosi ši metų fiesta, išlieka, nes jie yra gerai pažįstami bei pamėgti.

55-ąjį kartą rengiama šventė nemažai dėmesio skirs praeičiai. Istorinės dokumentikos paroda, pavadinta "Į jūrą, visa Lietuva!", kurią jau bus pamatę vilniečiai ir kauniečiai, bus eksponuojama Turgaus gatvėje, tad nebevertės ieškoti įdomių kadrų muziejų erdvėse.

Apie tai, kas įdomaus bus Jūros šventėje, klaipėdiečiai pradeda kalbėti maždaug prieš mėnesį iki jos.
Organizatoriai ima sukti galvas prieš metus.

Paprastai kiekvienos šventės dienos pabaigoje viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" darbuotojai susibėga ir aptaria, kas buvo gerai ir kas nepasisekė. Tai tampa impulsu kitų metų darbams.

A.Klemencovo skulptūrų nebus

Šventės sukaktis privertė jos rengėjus atsigręžti į praeitį ir bandyti sujungti šių dienų aktualijas su retro dalykais.

Taip gimė puošybiniai akcentai – žuvelių formos vėtrungės, kurios dominuos šių metų Jūros šventės simbolikoje, gatvių prekyviečių, aikščių papuošimuose.

Jų spalvos – mėlyna, raudona ir geltona – žymės ir istorijos etapus – tarpukarį, sovietmetį bei nepriklausomybės metą.

Daugeliui įprastų ir lengvai atpažįstamų Anatolijaus Klemencovo skulptūrų šiemet neišvysime.

Todėl bus proga įvertinti kitų kūrėjų fantazijos vaisius ir palyginti juos su mums jau pažįstamais bei įsimintais akcentais.

Tiltų gatve važinės mašinos

Kadangi šią vasarą Pilies tiltas remontuojamas, Tiltų gatvė turės būti atvira aptarnaujančiam transportui, tad pagrindinėje senamiesčio sankryžoje tradiciškai stovėdavusi kompozicija bus atitraukta giliau į Turgaus gatvę, arčiau Jono kalnelio.

Čia vyks pagrindiniai teatrų vaidinimai.

Beje, būtent teatrų pasirodymų šiemet bus itin daug, jų reikėtų žvalgytis senamiestyje.

Dėl pasikeitusių eismo sąlygų Biržos tiltas nebus užgriozdintas jokiais akcentais.

Mugėje – prekeivių rekordas

Vienas pagrindinių šventės atributų – visas tris dienas truksianti mugė šiemet bus rekordiškai didelė. Paraiškų gauta gerokai daugiau nei yra prekybos vietų. Šįkart prekiaus apie 800 prekeivių. Pernai jų buvo 130-ia mažiau.

Manoma, kad net išrankiausieji galės pagirti šventinę prekyvietę, nes pirmumo teisė joje suteikiama tautinio paveldo maisto bei gėrimų gamintojams ir tautodailininkams.

Tradiciškai mugė drieksis nuo Danės skvero iki pat Šiaurės rago. Nauja bus tai, kad dalis prekeivių išsirikiuos Pilies gatvėje nuo remontuojamo tilto iki įvažos į Kruizinių laivų terminalą.

Prekybos vietos kainuoja labai skirtingai – nuo 244 iki 1098 litų už visas tris dienas. Kaina priklauso nuo prekybos vietos ploto bei lokalizacijos. Brangiausiai vertinamos prekyvietės yra tarp abiejų miesto tiltų.

Karnavalo nebus

Jūros šventę į miestą atneš eisena, kuri iš Šaulių į Herkaus Manto gatvę atvilnys liepos 25-ąją, penktadienį, 18 val. Šiemet ji ketina būti interaktyvesnė, įdomesnė, įvairesnė.

Šventės rengėjai nori pabėgti nuo sovietinės tradicijos eiseną paversti karnavalu. Ne visi, kurie žygiuoja pagrindine miesto gatve, nori jaustis linksmintojais, todėl priekinėje eisenos dalyje ketina eiti oficialių valstybės ir miesto institucijų bei organizacijų darbuotojai.

Toliau žengs su jūra susijusių įmonių bei šventės dalyvių žmonės, jie žada prisistatyti išmoningai, smagiai įtraukdami publiką.

Eisenos dalyviai iki paskutinės minutės neatskleidžia organizatoriams, kaip atrodys, kuo pradžiugins žiūrovus, nes baiminasi kopijavimo.

Senieji mohikanai kvies šokti

Paprastai eiseną stebintys žiūrovai patraukia jai iš paskos ir nužingsniuoja į Kruizinių laivų terminalą. Čia po kelių oficialių šventės atidarymo kalbų, vėliavos iškėlimo bei Metų jūrininko paskelbimo apie 20 val. prasidės nostalgiškos muzikos vakaras.

Senas geras dainas apie jūrą iki sutemų dainuos nauji ir dešimtmečiais pažįstami atlikėjai.

Vidurnaktį linksmybės nesibaigs, pirmąjį vakarą čia vyks diskoteka tiems, kuriems jau ne penkiolika. Prie didžėjų pulto žada stoti ir publiką šokdinti tokie laiko patikrinti diskotekų asai kaip Petras Petreikis, Raimundas Palaitis.

Pirmąjį šventės vakarą linksmybės gali baigtis apie antrą nakties. Naktiniai renginiai Kruizinių laivų terminale planuojami ir kitomis dienomis.

Beje, prieš dešimtmečius bei visai neseniai sukurtų dainų apie jūrą bus galima pasiklausyti ir kitomis dienomis.

Vilios fontanų šou

Šeštadienis, liepos 26-oji, bus intensyviausia, ilgiausia, gausiausia renginių diena. Organizatoriai pataria žiūrovams atlikti namų darbus ir iš anksto apsispręsti, ką nori pamatyti.

Tikėtina, kad iš šimtų tūkstančių šventės lankytojų neliks nė vieno, kuris nenorės pamatyti Jono kalnelio vandenyse šokančių fontanų šou.

Planuojami šeši fontanų šokiai: keturi penktadienį po 22.30 val. ir du šeštadienį po 23.30 val. Šie šou truks 25 min., o bus rodomi kas 45 min.

Šeštadienį net anksti miego užsinorintys žmonės turėtų planuoti ilgą vakarojimą. Pirmasis fontanų šou pasibaigs prieš pat fejerverkus, o po jų iškart bus galima pamatyti dar vieną fontanų šokį.

Tai latvių projektas, kurio sumažintą variantą bene prieš porą metų vėlų rudenį klaipėdiečiai galėjo stebėti Teatro aikštėje.

Pagarba – jūros žmonėms

Ypatingi kasmet besikartojantys, bet dar ne visų norinčiųjų patirti šventės akcentai yra susiję su jūrininkais.

Kaip ir kasmet, bus pagerbtas pirmasis Lietuvos kapitonas Liudvikas Stulpinas, gėlės papuoš ir simbolinį jūroje žuvusio laivo "Linkuva" įgulos kapą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva atgims Jūrininkų vakaras, penktadienį jo metu bus sveikinami ir pagerbiami geriausieji jūrinių įmonių darbuotojai. Tai bus proga šventės šeimininkams pabūti kartu.

Kaip ir prieš 80 metų, šeštadienį į jūrą bus plukdomi vainikai žuvusiesiems.

Organizatoriai ragina iš anksto pasidomėti, kelintą valandą ir kokie laivai priims norinčiuosius dalyvauti šioje ceremonijoje.

Patirtis rodo, kad ne visi susigaudo, jog vidurdienį vainikai bus nuleidžiami jau jūroje, tad nuo krantinės ketinama išplaukti gerokai anksčiau.

Kasmet ne vienas susiruošęs dalyvauti šioje ceremonijoje nustemba, kad keltas neišplaukia už jūros vartų, kad kai kurie laiveliai vos pasiekę jūrą pasuka atgal.

Laivavedžiai tikino, kad yra priversti vykdyti jūrligės kamuojamų keleivių reikalavimą grįžti atgal, tad ši akcija dažnai būna lydima netikėtumų.

Šiemet Danėje taip pat bus judru. Vyks nemažai lenktynių.
Liepos 26-ąją, šeštadienį, 17 val., nuo pasukamojo tiltelio Danės žiočių link pajudės tradicinių istorinių laivų flotilė.

Laivybos praeitimi besidomintieji čia turės galimybę ne tik paganyti akis.

Suburs 80-mečius

Tos pačios dienos vakarą, 21.30 val., Atgimimo aikštėje bus laukiami Jūros šventės amžininkai – 80-mečiai senoliai. Jų laukia dovanėlės.

Čia vyks Palangos pučiamųjų orkestro koncertas, o vyresniesiems gerai pažįstamas atlikėjas Antanas Čepas su muzikantais pakvies vyresniuosius šventės dalyvius į šokius.

Liepos 27 dieną ši aikštė vilios vyresnio amžiaus žmones. Senjorų šokių grupė "Klaipėdos zunda" ketina sulaukti apie 100 įvairių Europos valstybių šokėjų. Jie ketina šokti įvairiausius šokius: pradedant kankanu, baigiant liaudiškais patrepsėjimais.

Šiukšles rinks ir savanoriai

Tikėtina, kad šiemetinė šventė bus švaresnė. Šventės organizatoriai kartu su rėmėjais įmone "Fortum" ketina suburti specialią mobilią savanorių komandą, kuri ištuštins perpildytas šiukšliadėžes ir padarys tvarką.
Tai taps savotiška auklėjamąja priemone švenčiantiesiems.

Pasikeitusio eismo schemos bus publikuojamos programose. Grįžti į miegamaisiais vadinamus atokius Klaipėdos rajonus nebus sunku ir gerokai po vidurnakčio.

"Tai bus didžiulis, tris dienas užtruksiantis džiaugsmas dėl to, kad turime jūrą, Jūros šventės uostą, kuriame kiekvienas gali rasti sau įdomų užutėkį ir jame praturtėti. Norėčiau, kad šventės vertybės nustelbtų neretai penelyg akcentuojamas negatyvias smulkmenas, kurių neišvengia net kaimo atlaidai" – teigė viešosios įmonės "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

„Klaipėda priėmė iššūkį ir parodė pavyzdį kitiems miestams, kad Kalėdos gali būti ne vien pramogos ir linksmybės. Miesto žmonės tapo tikrais gerumo ambasadoriais, mokančiais suprasti, atjausti ir dalintis“, - apibendrindamas šventinius renginius sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Gerosios žvaigždės miestas - Klaipėda – visą gruodį džiugino šventinių renginių gausa ir gerumo darbais. Nuo pagrindinės miesto eglės įžiebimo iki Kalėdų vykę renginiai į Teatro aikštę traukė gerumui, šilumai arba tiesiog puikiai nuotaikai neabejingus miestelėnus. Kilniai „Maltiečių“ misijai klaipėdiečiai iš viso paaukojo 21 502 Lt 54 ct.

Teminėse mugėse surinkta beveik 8 tūkst. litų

„Šių metų gruodis džiugino „Maltiečiams“ skirtų labdaringų renginių gausa. Įprastai surengdavome tik tradicinę Kalėdinės sriubos akciją, kurioje surinkti pinigėliai būdavo gana kuklūs. Iki šiol daugiausia tokios akcijos metu buvo surinkta 1,6 tūkst. litų“, - sako Bronius Einars, Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų koordinatorius Klaipėdoje. Per šiemet gruodžio 8-ąją organizuotą „Maltiečių“ kalėdinės sriubos akciją žmonės paaukojo 1911 Lt 30 ct. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai.

Kitose savaitgalių šventinėse labdaros mugėse – meduolių, obuolių, šokolado, blynų šventėse - Maltos ordino pagalbos tarnybai, maitinančiai nepasiturinčius ir savimi negalinčius pasirūpinti senelius, surinkta 5727 Lt 90 ct. Klaipėdiečių paaukotos sumos: Meduolių šventė - 1832 Lt 69 ct; Obuolių šventė – 988 Lt 50 ct; Blynų šventė - 1196 Lt 37 ct; Šokolado šventė - 1337 Lt 59 ct. Gruodžio 31 d. iš aukų dėžučių nameluose papildomai surinkta 372 Lt 75 ct.

„Žmonėms reikia gerumo, renginių, kuriuose šviesu ir linksma, kuriuose galima ne tik pačiam kažką gauti, bet ir duoti. Drąsiai sakau, tai buvo geriausios ir šviesiausios Kalėdos, kurias mums padėjo sukurti kiekvienas žmogus, užsukęs į Teatro aikštę“, - sako Romandas Žiubrys, VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius.

Džiugino bendruomenių iniciatyvos

Į Klaipėdos - gerosios žvaigždės miesto švenčių akcijas įsiliejo miesto mokymo įstaigų bendruomenės. Klaipėdai daug smagių akimirkų padovanojo Lietuvos verslo kolegijos akcijos – vaišinimas karšta arbata bei gruodžio 15-ąją įvykęs kalėdinių senelių bėgimas, kuriame dalyvavo 319 bėgikų. Šiose akcijose „Maltiečiams“ surinkta 1024 Lt 34 ct.

Prie Gerosios žvaigždės renginių prisidėjo ir Klaipėdos licėjaus mokiniai, kurie visą gruodžio mėnesį mokykloje vykdė labdaros paramos projektą „Mes tariame – TAIP gerumui!“. Akcijos metu „Maltiečiams“ buvo paaukota 12 792 Lt 48 ct.

Anot „Maltiečių“, labiausiai džiugina ne surinktos aukos dydis, bet pati iniciatyva, noras padėti silpnesniems. Nors ir kuklia auka, tačiau iš visos širdies į akciją jungėsi Simono Dacho progimnazija, „Gerumo žvaigždės“ žvakių degimo akcijos metu surinkusi 46 Lt 52 Lt.

Teatro aikštę šventiniu laikotarpiu papuošė Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytojų ir mokinių sukurti 24 plastikiniai žibintai.

Šilta sriuba pasieks jau 40 vienišų senolių

Visi prieškalėdiniu laikotarpiu surinkti pinigai bus skiriami pagyvenusių žmonių paramai Klaipėdoje. Anot „Maltiečių“, surinktos lėšos bus naudojamos trims svarbiausioms veikloms – projektui „Maistas ant ratų“, socialinės globos skatinimui ir Senjorų klubo veiklos aktyvinimui. Šiuo metu „Maltiečių“ organizacijos savanoriai Klaipėdoje kiekvieną darbo dieną veža sriubą 25–30 žmonių. Klaipėdiečių paaukoti pinigai šilta sriubos lėkšte nuo šiol džiugins 10-čia senolių daugiau.

„Kalėdinę miesto atmosferą kūrė daugybė nuoširdžių krašto žmonių, kuriuos suvienijo gerumo idėja. Esame dėkingi kiekvienam, prisidėjusiam prie šiemetinių šventinių iniciatyvų. Maži ir dideli darbai sukūrė rezultatą, leidžiantį tikėtis, jog į miestą sugrįžta tikrosios Kalėdų tradicijos, grįstos atjauta, supratimu, bendruomeniškumu“, - sakė Dalia Grikšaitė, VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė.

Už labdaringas iniciatyvas, Klaipėdos miestui 2013 metais buvo suteiktas Maltos ordino pagalbos tarnybos Gerosios žvaigždės ambasadoriaus titulas, o Klaipėdos mero vardu buvo atsiųsta Maltos ordino Didžiojo Magistro Matthew Festing padėka klaipėdiečiams. Viso projekto eigą stebėjo ir fiksavo audito kompanija „Grant Thornton Rimess Baltic“.

Iki žiemos švenčių likus savaitei, uostamiesčio kalėdinių renginių organizatoriai bei Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovai (Maltiečiai) tikina, jog miestelėnai noriai dalinasi gerumu. Lyginant su praėjusiais metais, klaipėdiečiai ir miesto svečiai aukoja dvigubai daugiau.

Klaipėdai tapus gerosios žvaigždės miestu, kiekvieną savaitgalį miestelėnai ir miesto svečiai kviečiami į temines šventines-labdaros muges. Jose visos surinktos aukos atitenka Maltos ordino pagalbos tarnybai, maitinančiai nepasiturinčius ir savimi negalinčius pasirūpinti senelius.

„Esame dėkingi kiekvienam žmogui, kiekvienai įstaigai ar bendruomenei, tiek savo darbais, tiek aukomis prisidėjusiai prie mūsų gerumo misijos. Kiekviena auka, nepriklausomai nuo jos dydžio mums yra labai svarbi ir vertinga. Nuostabu jausti žmonių palaikymą ir gerumą“, -  sakė Bronius Einars, Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų koordinatorius Klaipėdoje.

Gruodžio 8 d. organizuotos Maltiečių sriubos dalinimo akcijos metu, žmonės paaukojo 1 911 Lt 48 ct. Tai dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Nuo 12 iki 17 val. buvo išdalinti 336 litrai sriubos.

Anot VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovų, ypač sėkminga buvo gruodžio 14 d. vykusi Meduolių šventė, kuri į Teatro aikštę sutraukė gausų būrį miestelėnų. Per vieną vakarą, skanaudami šviežių meduolių, žmonės paaukojo 1 832 Lt 69 ct.

„Miesto visuomenės susidomėjimas ir aktyvumas pranoko lūkesčius. Šeštadienio pavakarę buvo momentų, kai buvo sudėtinga įvažiuoti į senamiestį. O susirinkusių pasiklausyti Kalėdų Senelio pasakos, neišgąsdino nei šlapdriba, nei lietus“, - sakė VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Sekmadienį, gruodžio 15 d. vykusios Obuolių šventės metu, žmonės paaukojo kiek mažiau - „Sulčių namai“ surinko - 412 Lt 18 ct, „Priekulės užimtumo centras“ – 212 Lt 75 ct.

Papildomai, klaipėdiečiai aukojo į prekybiniuose nameliuose stovėjusias dėžutes. Jose surinkta dar 363 Lt 57 ct.

Susumavus dviejų šventinių savaitgalių rezultatus paaiškėjo, kad bendra paaukota suma – 4 732 Lt 49 ct. Už tiek galima išvirti ir seneliams į namus pristatyti 1352 porcijas sriubos.

Skatinant savanoriškas iniciatyvas, į Klaipėdos Gerosios žvaigždės miesto akcijas įsijungė dar dvi įstaigos. Šventės organizatoriai ir Maltos ordino pagalbos tarnyba ypač džiaugiasi Klaipėdai daug smagių akimirkų padovanojusios Lietuvos verslo kolegijos akcijomis. Lietuvos verslo kolegijos bendruomenė gruodžio 7, 14 ir 15 dienomis  klaipėdiečius vaišino karšta arbata, o gruodžio 15-ąją organizavo kalėdinį senelių bėgimą. Susumavus visų trijų dienų rezultatus, kuomet visi buvo vaišinami karšta arbata, paaiškėjo, jog buvo surinkta 1 024 Lt 34 ct.

Itin sėkmingas dalyvių skaičiumi buvo šventinis bėgimas, kuriame dalyvavo 319 bėgikų.

Į Gerosios žvaigždės renginių maratoną įsijungė ir Klaipėdos licėjaus mokiniai. Visą gruodžio mėnesį mokykloje vyko labdaros paramos projekto „Mes tariame – TAIP gerumui!“ renginiai.

Šiųmetis projektas buvo skirtas Maltos ordino pagalbos tarnybos veiklai.

„Norime padėkoti visai Klaipėdos licėjaus bendruomenei už įsijungimą į mūsų renginių ciklą, o ypač labdaros akcijos organizatoriui Kristijonui Mineikiui, kurio organizuotos akcijos metu Maltiečių veiklai buvo paaukota 12 792 Lt 48 ct“, - sakė B. Einars. 

Viso projekto eigą stebi ir fiksuoja audito kompanija. 

Paskutinį prieššventinį savaitgalį klaipėdiečių laukia dar dvi teminės šventinės-labdaros mugės. Gruodžio 21 d. 12 val. Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir Lietuvos karinės jūrų pajėgos visus vaišins kvapnia žuviene, o nuo 16 val. prasidės Blynų šventė, kurioje svečiai iš Veiviržėnų, šimtametėse kepimo krosnyse keps įvairių rūšių blynus. 19 val. mažųjų lauks Kalėdų Senelio pasaka.

Sekmadienį, gruodžio 22 d. 16 val.visi bus pakviesti į Šokolado šventę, kurioje skanumynais vaišins Judrėnų, Veiviržėnų, Priekulės bei Klaipėdos auksarankiai. 19 val. šventinius savaitgalius vainikuos Šokoladinė Kalėdų Senelio pasaka.

Rudenišką nuotaiką šį savaitgalį klaipėdiečiai raginami išsklaidyti smagioje kelionėje, kurios tikslas – apžiūrėti vakarų Lietuvos švyturius.

Šio pramoginio, pažintinio renginio iniciatoriai – viešoji įstaiga "Klaipėdos šventės" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – visus klaipėdiečius kviečia burtis į komandas ir įveikti sudarytą maršrutą, aplankant pajūrio ir pamario švyturius.

Renginys skirtas kiekvienam, kuris turi automobilį, moka vairuoti ir gali suburti smalsių bičiulių ar šeimos komandą. Dalyvių amžius neribojamas.

Renginio dalyviai šeštadienį nuo 10 val. startuos prie Klaipėdos švyturio (Burių g. 9). Ekipažai į ralio maršrutą bus išleidžiami kas kelias minutes, prieš tai pasirašius pasižadėjimus vairuoti saugiai, nepažeisti Kelių eismo taisyklių.

Pažymėjus automobilius specialiais ženklais, komandos gaus maršruto knygą, kurioje aprašytas kelias iki Ventės ir Uostadvario švyturių, nustatytos orientacinės bei pažintinės užduotys.

"Tikrai negalime atskleisti, kokios užduotys laukia ralio dalyvių. Tačiau jiems prireiks įžvalgumo ir nuovokos", – intrigavo viena ralio organizatorių Dalia Grikšaitė.

Ralio dalyviai turės aplankyti ne vieną įdomią Klaipėdos regiono vietovę.

Komandos, įveikusios maždaug 210 km maršrutą, vakarop finišuos prie Klaipėdos švyturio, kur bus sumuojami rezultatai, šildomasi karšta arbata ir užkandžiais.

Finišo vietoje bus apdovanoti ralio laimėtojai – ekipažas, greičiausiai įveikęs maršrutą ir radęs atsakymus į pateiktas užduotis. Laimėtojų trofėjus – 5 bilietai į norimą kino filmą su vaišėmis.

Visiems dalyviams bus įteikti padėkos raštai.

Renginio dalyviai turėtų iš anksto užsiregistruoti. Kol kas ketina dalyvauti 12 ekipažų, tarp kurių yra įvairių miestų gyventojų.

Šiųmetė Jūros šventė nesulaukė išskirtinio dėmesio nei iš užsienio Klaipėdos partnerių, nei iš Lietuvos vadovų. Kai kuriuose oficialiuose renginiuose dalyvaus tik premjeras Algirdas Butkevičius.

Jo atstovai Jūros šventės organizatoriams patvirtinto, kad Vyriausybės vadovas šeštadienį tikrai dalyvaus vainikų nuleidimo į jūrą ceremonijoje, skirtoje pagerbti žuvusius jūrininkus.

Jis taip pat pakviestas dalyvauti ir Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko priėmime, tačiau nėra patvirtinta, ar renginyje apsilankys.

Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė teigė, jog negalutiniais duomenimis, vainikų nuleidimo į jūrą ceremonijoje turi dalyvauti ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

„Prezidentės ir Seimo pirmininko atstovai patvirtino, kad šie Lietuvos vadovai į Jūros šventę neatvyks, nes turi dalyvauti kituose renginiuose. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdoje per Jūros šventę lankėsi pernai, tad, matyt, šiemet jos dėmesio sulauks kažkas kitas, o ne uostamiestis“,- svarstė D.Grikšaitė.

Iš Klaipėdos miestų partnerių, kurių yra apie 20, į uostamiestį per Jūros šventę atvyks tik delegacija iš Mogiliovo.

„Miestų partnerių šiemet oficialiai nekvietėme ir tai, neslėpsiu, susiję su finansais. Tiesiog taupome, nes jei kviečiame delegacijas, turime pasirūpinti ir jų nakvyne, ir maitinimu. Pernai kvietėme visus miestu partnerius, nes buvo Klaipėdos jubiliejus. Pakviesime po kelerių metų, kai Klaipėda švęs 765 gimtadienį“, - teigė Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė.

Mogiliovo delegacija į Klaipėdą pernai nebuvo atvykusi, todėl ir nusprendė apsilankyti šiemet. Baltarusijos miesto merą į uostamiestį pakvietė jo vadovas V. Grubliauskas, neseniai viešėjęs Mogiliove.

Į Klaipėdą atvyks šio miesto meras Vladimir Cumariov, miesto tarybos pirmininkas Fiodor Micheenko, buvęs meras Viktor Šorikov.

„Norėjo atvykti ir delegacija iš Odesos, tačiau teko mandagiai pasakyti, kad šiemet oficialiai nieko nekviečiame“, - neslėpė D.Pleskovienė.