„Abu atvejai siejami su žinomais infekcijos židiniais Vilniuje ir Kaune, už „Danske“ ribų ir tarpusavyje nėra susiję“, – sakė banko rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Švolkienė.

Pasak atstovės, vienas darbuotojas dirbo namuose, kitas – lankėsi biure. Visi darbuotojai, turėję sąlytį už užsikrėtusiuoju, šiuo metu yra saviizoliacijoje. Patalpose atlikta dezinfekcija.

Primename, kad per praėjusią parą patvirtinti 22 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 2352.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 567 asmenys, pasveiko – 1691. Nuo COVID-19 mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 147 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3115 žmonių.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 147 įvežtiniai atvejai. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4875 ėminiai, iš viso iki šiol ištirti 570 tūkst. 657 ėminiai.

Ch. Vogelzangas buvo vienas iš Nyderlandų „ABM AMRO Bank“ vadovų, o prie „Danske Bank“ prisijungė bankui bandant išvengti kriminalinės atsakomybės po to, kai buvo atskleisti įtarimai apie plataus masto pinigų plovimą banko Estijos filiale.

„Jis turi didelę vadovavimo patirtį bankininkystėje, o savo karjeroje sėkmingai sprendė sudėtingus iššūkius“, – apie naująjį vadovą pranešime kalbėjo „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Karstenas Dybvadas.

„Prieš save turime didelę užduotį – atgauti pasitikėjimą banku, tuo pat metu plėtojant verslą tokiu greičiu, kuris atitiktų klientų lūkesčius ir technologijų plėtrą, kad liktume lyderiaujančiu Šiaurės šalių banku“, – sakė K. Dybvadas.

Buvęs generalinis direktorius Th. Borgenas pasitraukė iš „Danske“ banko po to, kai buvo paviešinti audito bendrovės „Bruun and Hjejle“ tyrimo rezultatai, parodę, kad banko pinigų plovimo prevencijos veikloje aptikta nemažai didžiulių spragų.

Nuo Th. Borgeno pasitraukimo „Danske Bank“ laikinai vadovauja Jesperas Nielsenas. J. Nielsenas bankui vadovaus iki birželio 1 d., kai direktoriaus pareigas pradės eiti Ch. Vogelzangas.

Pasak leidinio, buvęs generalinis direktorius Thomas Borgenas yra vienas iš 10 žmonių, kuriems pateikti kaltinimai. Antradienį Danijos žiniasklaida paskelbė, kad Th. Borgenui pateikti kaltinimai, o jo namuose buvo atliktos kratos.

Rudenį „Danske Bank“ generalinis direktorius Th. Borgenas paskelbė, kad atsistatydins, o tą pačią dieną bendrovė pristatė galimo pinigų plovimo tyrimo rezultatus banko filiale Estijoje.

„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.

Skandalas iškilo 2018-aisiais ir privertė „Danske Bank“ generalinį direktorių atsistatydinti, o 10 banko Estijos filialo darbuotojų buvo sulaikyti.

Danijos finansų sektoriaus reguliuotojai šiuo metu rengia reguliavimo procesų ir procedūrų pataisas, o bankų priežiūros institucijos keliose kitose ES šalyse taip pat peržiūri savo priežiūros mechanizmus.

Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.

Pasak Norvegijos verslo naujienų portalo E24, Th. Borgeno advokatas Peteris Schradieckas patvirtino, kad buvusio „Danske Bank“ vadovo namuose kovo 12 d. buvo atlikta krata.

„Galiu patvirtinti, kad SOIK (Danijos prokuratūros ekonominių ir tarptautinių nusikaltimų tarnyba) kovo 12 d. atliko kratą Thomo Borgeno namuose“, - E24 sakė P. Schradieckas.

„Borsen“ teigimu, kaltinimai prisidėjus prie pinigų plovimo banke pateikti ir dar dviem buvusiems „Danske Bank“ vadovams.

Lapkritį Danijos prokurorai pareiškė įtarimus „Danske“ bankui dėl pinigų plovimo prevencijos įstatymų pažeidimų.

Rudenį „Danske Bank“ generalinis direktorius Th. Borgenas paskelbė, kad atsistatydins, o tą pačią dieną bendrovė pristatė galimo pinigų plovimo tyrimo rezultatus banko filiale Estijoje.

„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.

Skandalas iškilo 2018-aisiais ir privertė „Danske Bank“ generalinį direktorių atsistatydinti, o 10 banko Estijos filialo darbuotojų buvo sulaikyti.

Danijos finansų sektoriaus reguliuotojai šiuo metu rengia reguliavimo procesų ir procedūrų pataisas, o bankų priežiūros institucijos keliose kitose ES šalyse taip pat peržiūri savo priežiūros mechanizmus.

Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.

„Norime išgirsti, ką Lietuvos bankas žino ir kokiu mastu tiek jis, tiek FNTT dalyvauja tyrimuose. Norime išgirsti jų nuomonę, su kuo tie įvykiai susiję, kokiu mastu Lietuva įtraukta“, – BNS teigė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas. 

Parlamentarai aiškinsis, kiek dėl skandalo sustiprintos prevencijos priemonės ir kas dar bus daroma.

S. Jakeliūnas neatmeta galimybės aiškintis ne tik pastaruoju metu paviešintą informaciją dėl galimo pinigų plovimo per „Swedbank“, bet ir ankstesnius įvykius.

Komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas pripažįsta, kad pinigų plovimo prevencija turi būti stiprinama, daugiau lėšų skiriant FNTT.

„FNTT turi būti skiriama pakankamai lėšų užtikrinti pinigų plovimo prevenciją. Atsakingos institucijos turi skirti visą reikiamą dėmesį, kad net ir tranzitinis nusikalstamumas, kai išplauti pinigai tik keliauja per Lietuvos sąskaitas, o jų nei kilmė, nei panaudojimas nėra susiję su Lietuva, bet Lietuva neturėtų būti ta šalis, kurioje tokie dalykai vyksta“, – tvirtino M. Majauskas.   

Norime išgirsti jų nuomonę, su kuo tie įvykiai susiję, kokiu mastu Lietuva įtraukta.

Anot jo, ypač turi būti stiprinama finansinių technologijų bankų sektoriuje priežiūra: „Operacijų kiekiai reikšmingai didėja, o resursai jas prižiūrėti išlieka tokie patys“.

Todėl M. Majauskas norėtų įsitikinti, ar yra pakankamas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas pinigų plovimo prevencijos klausimais tarp FNTT bei Lietuvos banko, taip pat tarp Lietuvos ir tarptautinių organizacijų.

Komiteto narė socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad svarbu išsiaiškinti, ar pinigų plovimą  institucijos gali valdyti ir ar turi tam pakankamai resursų. Taip pat svarbu atsakyti į klausimą, ar fintech reguliavimas Lietuvoje yra pakankamas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kovo pradžioje pripažino, kad pinigų plovimo skandalas per Skandikavijos bankus turės neigiamos įtakos Lietuvos pastangoms plėsti finansinių technologijų (fintech) sektorių. 

Įtariama, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį per kelerius metus buvo pervesta apie 200 mlrd. eurų. Praėjusį mėnesį įtarimų kilo ir dėl Švedijos „Swedbank“ bei Suomijos „Nordea“ galimo dalyvavimo pinigų plovimo operacijose.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo būti apie 3,8 mlrd. eurų. Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Kovo viduryje pranešta, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. 

Šimtai milijardų

Tyrimą tik pernai rugpjūtį dėl machinacijų "Danske Bank" Estijos filiale tirti pradėjusi Danijos teisėsauga iš pradžių įtarė, kad 2007–2015 m. galėto būti išplauta 3,9 mlrd. JAV dolerių, vėliau ši suma gerokai ūgtelėjo – iki 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vidinį tyrimą atlikęs bankas nesugebėjo tiksliai suskaičiuoti, kokie srautai per "Danske Bank" iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių galėjo būti nukreipti. Paminėta tik apytikslė suma – 200 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau skandalinga situacija iškilo aikštėn jau užpernai po Danijos dienraščio "Berlingske" paskelbto žurnalistinio tyrimo apie nešvarius pinigus "Danske Bank". Bankas pripažino per silpnai kontroliavęs savo padalinį Estijoje, tačiau Danijos Didelių ekonominių nusikaltimų agentūros prokurorai juo užsiėmė tik beveik po metų. Dabar veiklos tyrimą atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinti pradėjo ir JAV Teisingumo departamentas, Iždo departamentas bei JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).

Tęsiant tyrimą, šiemet vasarį įtarimų dalyvavus plaunant pinigus kilo ir dėl seniausio Švedijos "Swedbank" bei Suomijos "Nordea" bankų. Pirminiais duomenimis, per "Swedbank" 2007–2015 m. galėjo būti išplauta maždaug 3,5 mlrd. eurų. Per "Nordea" – 700 mln. eurų.

Sprendžiant pagal danų žiniasklaidos paskelbtus nutekintus bankinių mokėjimų dokumentus, galima spėti, kad didžioji dalis įtartinų pinigų buvo pervesta per banko padalinius Estijoje, Danijoje ir Švedijoje. Pervedant pinigus buvo sistemingai naudojamos priedangos bendrovės, įskaitant įmones, kurios buvo užregistruotos vadinamuosiuose mokesčių rojuose ir kurių tikrųjų savininkų beveik neįmanoma nustatyti.

Panašių įtarimų sulaukė Austrijos "Raiffeisen Bank International" ir mažiausiai du Nyderlandų bankai – "Rabobank" bei "ABN Amro". Tarp bankų sukurtas tinklas, kuris buvo naudotas neteisėtoms lėšoms pervesti iš buvusios Sovietų Sąjungos į Vakarų valstybes, dažnai per Lietuvą ir Estiją, paskelbė agentūra "Bloomberg". Baltijos šalyse, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės šalyse jau pradėta nemažai tyrimų, tačiau beveik kasdien atskleidžiami nauji faktai leidžia spėti, kad, vis labiau aiškėjant pinigų plovimo mastui, dar laukia nemažai staigmenų.

Minima ir Lietuva

Dalis įtartinų pinigų pervesta per "Nordea" ir Ūkio (uždarytas 2013 m.) bei "Snoro" (uždarytas 2011 m.) bankus. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu. Kadangi nemažai machinacijų buvo atliekama per investicinį banką "Troika Dialog" Rusijoje, Tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, tiriantis pinigų plovimo sistemą, kurią vadina "Troika Laundromat".

Prieš gerą savaitę kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad "Swedbank" leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo "Danske Bank" Estijos filialo.

B.Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B.Browderio kaltinime teigiama, kad 590 "Swedbank" sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102 Ūkio banko sąskaitų.

Neišvengėme ir mes

Lietuvos centrinis bankas į skandalingą situaciją rimtai reagavo tik pirmąją šiųmečio kovo darbo savaitę. Jo vadovas V.Vasiliauskas žurnalistams pareiškė, kad Lietuva aktyviai bendradarbiaus su užsienio šalių priežiūros institucijomis, tirdamas pinigų plovimo atvejus, kuriuose dalyvavo ir Baltijos šalyse veikiantys bankai.

"Situacija yra netoleruotina, kita vertus, mes niekada netoleravome pinigų plovimo, tą rodo ir mūsų statistika, kuri tiek istoriškai, tiek dabar skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Be abejo, mes suprantame, kad į Baltijos šalių bankinę sistemą patekus didelėms pinigų sumoms, turinti omenyje, kad visose trijose valstybėse veikia toks pačios bankinės grupės, tikėtis, kad pro sąskaitas Lietuvoje tranzitu nebus tie pinigai praėję, yra naivu", – aiškino V.Vasiliauskas.

Tačiau, anot jo, atskiro tyrimo dėl galimo pinigų plovimo per šalies bankus Lietuvos bankas bent šiuo metu neplanuoja.

"Kalbant apie Ūkio banką, iš principo nėra ką tirti, nes subjekto nėra. Dėl "Swedbank" mes aiškiai pasakėme, kad prisijungsime prie švedų ir estų atliekamo tyrimo. Jei bus pradėtas tyrimas dėl "Nordea", mes prie jo prisijungsime, – teigė V.Vasiliauskas. – Tai kas vyko tarp atskirų kaimyninių valstybių priežiūros institucijų, kai rodoma pirštais vieni į kitus, mano galva, nėra vykęs požiūris. Mes kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip vieną dimensiją, bankų grupės, kurios veikia šiose jurisdikcijoje, ir tik bendras darbas yra atsakymas į problemų sprendimą. Baltijos ir Šiaurės šalių regione veikiančios bankų grupės visą laiką buvo efektyvios ir skaidrios bankininkystės pavyzdys, o dabar visiems šokas. Todėl mums reikia kolektyviai reaguoti, nes kalba eina apie jurisdikcijos reputaciją."

Pakenks Lietuvai

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė, kad galbūt balandį jau bus galima išgirsti pirmąsias diskusijas komitete dėl kelių bankų galimai išplautų pinigų.

"Dėl tų bankų, tarp jų ir "Swedbank", galbūt ir "Danske" banko, kas ten buvo, planuojame su Lietuvos banku surengti posėdį. Laiką deriname, gali būti, kad balandžio mėnesį, bet datos dar neturime. Priklauso nuo to, kaip balandžio mėnesį bus sudėliota Seimo darbotvarkė. Žiūrime, kad laikas tiktų tiek Lietuvos bankui, tiek mums", – sakė S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas jau dabar pripažino, kad pinigų plovimo skandalas turės neigiamos įtakos ir Lietuvos pastangoms plėsti finansinių technologijų (fintech) sektorių: "Be jokios abejonės, manau, kad jurisdikcijos reputacija yra paliesta. Reikės laiko, kad visus dūmus,  rūką išsklaidytume. Be to, prognozuočiau, kad vidutiniu laikotarpiu turėsime paneuropinę instituciją. Dabar svarbiausia būtų apsikeisti  informacija."

Anot Lietuvos banko vadovo, ateityje nešvarių pinigų istorija mums atsilieps.

"Kalbant apibendrintai apie bankų grupes, veikiančias Baltijos ir Šiaurės šalyse, būtent skolinimosi kaštams tai įtakos turės. Kai kalbame apie dolerio jurisdikciją, tose šalyse kreditoriai į Europą apskritai žiūri kaip į vieną regioną – į Baltijos, Šiaurės šalis kaip į vieną regioną", – sakė V.Vasiliauskas.

Abejonės dėl "Swedbank" skaidrumo

"Swedbank" anksčiau neigė įtarimus apie dalyvavimą "Danske Bank" pinigų plovimo skandale, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai vasario 20 d. Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad tarp "Swedbank" ir "Danske Bank" Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą "Swedbank" tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

O šeši "Swedbank" akcininkai, kartu turintys apie 14,5 proc. banko akcijų, tvirtino siekiantys sulaukti daugiau informacijos dėl "Swedbank" dėl sąsajų su "Danske Bank" pinigų plovimo skandalu. Jų komentarus skelbė naujienų agentūra BNS.

"SEB Investment Management AB" laikinasis vadovas Hansas Ekas "Reuters" tikino dažnai kalbėjęsis su "Swedbank" vadovybė, taip pat ir apie pinigų plovimo įtarimus. H.Eko teigimu, ši tema yra itin svarbi Šiaurės šalių finansų įstaigoms.

"Šiuo metu dėl šių klausimų kalbamės su banku, manau, kad mums reikia daugiau informacijos, jog galėtume išlikti "Swedbank" investuotojais", – sakė kito Švedijos banko turto valdymo fondo "Handelsbanken Asset Management" generalinė direktorė Magdalena Wahlqvist Alveskog. "Handelsbanken" fondui priklauso 1,85 proc. "Swedbank" akcijų.

Reikės laiko, kad dūmus, rūką išsklaidytume.

Pasak M.W.Alveskog, jos vadovaujamas turto valdymo fondas jau anksčiau, vos paskelbus duomenis apie pinigų plovimą "Danske" banko Estijos filiale, abejojo dėl "Swedbank" skaidrumo.

"Swedbank" generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ne kartą sakė negalinti pateikti daugiau informacijos apie įtartinus mokėjimus dėl konfidencialumo reikalavimų. "Swedbank" išorės auditas, užsakytas po akcininkų spaudimo B.Bonnesen, planuojama, bus užbaigtas iki kasmetinio "Swedbank" akcininkų susirinkimo kovo 28 d.

AMF pensijų fondo – penkto pagal dydį "Swedbank" akcininko, turinčio 4,39 proc. akcijų paketą, atstovas spaudai tikino, kad reikia daugiau skaidrumo.

"Laukiame teisėsaugos tyrimų baigties ir tada spręsime, kaip elgtis akcininkų susitikime ir vėliau", – sakė AMF atstovas.

AMF ir "Alecta", kitas Švedijos pensijų fondas, kuriam priklauso 4,86 proc. "Swedbank" akcijų, o valdomo turto vertė siekia 85 mlrd. eurų, turi savo atstovus komitete, kuris renka "Swedbank" valdybos narius.

"Alecta" ragino banką "atversti visas kortas dėl įtarimų pinigų plovimu".

"Jei mes nesustiprinsime kovos su pinigų plovimu, aplaidžiai žiūrėtume į Europos piliečių pensijų fonduose kaupiamas lėšas", – komentavo "Alecta" generalinis direktorius Magnusas Billingas.

Švedijos fondas Lannebo, taip pat patenkantis tarp 20 didžiausių "Swedbank" akcininkų, teigė, kad banko vadovybė, įskaitant direktorę B.Bonnesen, padarė klaidų reaguodami į Švedijos televizijos SVT reportažą, kuriame bankas kaltinamas plovus pinigus.

"B.Bonnesen galėjo bendrauti kitaip dėl pasitikėjimo svarbos banke. Tam pasitikėjimui buvo pakenkta", – sakė "Lannebo" atsakingų investicijų direktorė Maria Nordqvist.

Ekonominė veikla toli gražu neapsaugo nuo konfliktų ir gali būti jų priežastis. Nedraugiškos valstybės naudoja pinigus kaip ginklą – siekdamos slapta pirkti politinę įtaką, atvirai kurti naudingoms verslo įmonėms ir finansiniams ryšiams ir netgi priešininkų ekonomikoms silpninti.

Pavyzdžiui, Suomija paprastai stengiasi palaikyti su Rusija dalykiškus ir verslui palankius ryšius. Tačiau praeitą savaitgalį šimtai įvairių Suomijos saugumo tarnybų pareigūnų surengė reidų objektuose, priklausančiuose nekilnojamojo turto įmonei „Ariston Helmi“ ir netgi paskelbė neskraidymo zoną virš dalies salų prie pietvakarinių šalies krantų. Ši slapi su Rusija susijusi bendrovė jau daug metų traukdavo žurnalistų dėmesį dėl savo mįslingų statybų ir kitokios veiklos. Tarp šių keistenybių buvo buvusių Suomijos karinių jūrų pajėgų laivų pirkimas. Atrodo, kad dabar valdžia neteko kantrybės dėl šios, anot griežtąją liniją palaikančių suomių, Rusijos žvalgybos priedangos įmonės. Buvo sulaikyti trys įtariamieji.

Kitapus jūros esančioje Estijoje rusiški pinigai irgi kelia bangas. Vystantis, kaip teigiama, didžiausiam skandalui per finansų istoriją, „Danske“ banko padalinys Taline per devynerius metus išplovė 200 mlrd. eurų (235 mlrd. JAV dolerių), priklausančių tūkstančiams itin įtartinų šalyje negyvenančių klientų. Banke dirbantys estai jau penkerius metus skambino pavojaus varpais, bet niekas iš aukščiausių vadovų nerado laiko nepatogiems klausimams. „Danske“ banko vadovas atsistatydino. Nusiris ir daugiau galvų.

Didžiausių klausimų kyla Londone, kur registruota pagrindinė su šiuo tyrimu susijusi įmonė – „Lantana Trade LLP“. Didžiosios Britanijos institucijos sako dabar besiimančios griežtų priemonių prieš nešvarių pinigų srautus. Aš pats šiuos įvykius nušvietinėjau dešimtmečius. Griežtomis priemonėmis patikėsiu tik tuomet, kai pamatysiu, kaip bankininkai, advokatai ir sąskaitininkai savo prašmatnius kostiumus iškeičia į kalėjimuose vilkimus dryžuotus apdarus.

Kaip aiškiai parodoma Oliver Bullough puikioje naujoje knygoje „Pinigų žemė“ (Moneyland), ofšoriniai pinigų srautai iš anoniminių šaltinių yra ne laukinio kapitalizmo romantiškas šalutinis produktas. Jie yra būdas, leidžiantis kleptokratams ir mafijos vadeivoms – blogiausiems žmonėms pasaulyje – užmaskuoti iš savo nusikaltimų gautą pelną ir, pernelyg dažnai, nusipirkti pagarbą ir apsaugą jurisdikcijose, kur jiems šiaip jau turėtų grėsti didžiausias pavojus.

Panaši, nors gal mažiau dramatiška padėtis klostėsi per praeitą savaitę Bukarešte vykusį Trijų jūrų forumą. Šalys, esančios tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų, diskutavo apie infrastruktūros projektus ir regiono ekonomikos plėtrą. Visa tai skamba neatrodo įtartina. Iš tikrųjų yra kitaip. Kinija, pasitelkusi „grožio konkurso“ formatą pagal formulę 16+1, naudojasi politinį atspalvį turinčiais infrastruktūros projektais, stengiasi laimėti draugų ir užsitikrinti įtaką žmonėms mažesnėje ir neturtingesnėje rytinėje žemyno dalyje. Aš argumentavau, kad šio regiono šalys turėtų pačios nusistatyti savo ryšių su Kinija taisykles. Tarp jų gali būti reikalavimas rengti viešuosius konkursus ir naudotis vietine, o ne iš Kinijos įvežama darbo jėga bei rangovais, taip pat užtikrinti finansų skaidrumą. Jeigu Kinijos siekiai iš tikrųjų yra geranoriški, kaip tvirtina Pekino valdžia ir jos palaikymo grupės, šios sąlygos neturėtų sudaryti jokių kliūčių.

Nuvykau į Odesą pasikalbėti energetikos klausimais per Ukrainos finansų forumą. Energetika – puikus pavyzdys, kai verslas būna ne vien verslas. Energetikos sritis visuomet pritraukia monopolistinį elgesį ir subsidijų vaikymąsi. Vamzdynais tiekiamų pigių dujų nevaržomas importas lemia, kad šaltinių diversifikacija (pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalų statyba) niekada nebūna atsiperkanti. Taip pat tampa neverta naudoti savus dujų išteklius. Dėl šių priežasčių vyriausybės privalo aktyviai įsikišti, kad apsaugotų vartotojus ir nacionalinį saugumą.

Visiškas komunizmo subyrėjimas 1991-aisiais daugelį paskatino tikėti, kad laisvoji rinka ne vien geriau, bet ir pateikia teisingus atsakymus visur ir visada. Pagalvokite dar kartą.

Vidutinis darbo užmokestis šalyje po kelerių metų pertraukos jau netrukus pradės tolti nuo algų, kurias gauna kaimynai latviai. Tačiau luktelėti, kol pavysime Estiją, kur atlyginimų vidurkis artėja prie 1000 eurų, teks kur kas ilgiau.

Kas uždirba mažiausiai, o kas daugiausiai?

Penktadienį paskelbti naujausi statistiniai duomenys rodo, kad ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimai prieš mokesčius Lietuvoje augo 8,7 proc., o augimas per visus 2016-uosius buvo beveik 8 proc. Atlyginimų „į rankas“ augimas buvo dar spartesnis ir vidutiniškai praėjusiais metais siekė 8,3 proc. Tai nulėmė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kilstelėjimas – nuo 166 iki 200 eurų.

Prie atlyginimų augimo praėjusiais metais smarkiai prisidėjo žymus minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Per praėjusius metus MMA Lietuvoje augo vidutiniškai 17 proc. – iki 380 eurų. Tai lėmė, kad žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose dirbantys ir dėl šios priežasties mažiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai galėjo labiausiai pajusti pilnėjusias pinigines. Tarp jų – apgyvendinimo, maitinimo, tekstilės, medienos ar metalo apdirbimo sektorių darbuotojai. Didėjant MMA, jų atlyginimai vidutiniškai augo 10-14 proc.

Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d., vidutiniškai 6 proc. augo algos švietimo sektoriaus darbuotojams. Nepaisant to, jų atlyginimai, prieš mokesčius vidutiniškai siekiantys 729 eurus, ne tik atsilieka nuo Lietuvos vidurkio, bet ir išlieka vieni mažiausių šalyje.

Tuo metu didžiausias darbo užmokestis fiksuojamas finansų, informacinių technologijų, taip pat – aukštesnės pridėtinės vertės gamybos sektoriuose, tokiuose kaip biotechnologijos, lazeriai ar elektroniniai komponentai. Šiuose sektoriuose veikiančių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirba beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis.

Gerėjantys lūkesčiai ir pajėgų trūkumas

Atlyginimų augimą pernai ir šiemet lemia kelios priežastys. Verslo įmonių lūkesčiai yra pasiekę aukščiausią lygį nuo 2011 metų. Jų vadovai pozityviai žiūri į ateitį, tikėdamiesi vis spartesnio ekonomikos augimo, ir be baimės samdo naujus darbuotojus. Todėl bedarbių skaičius per praėjusius metus susitraukė 18 tūkst. – iki 116 tūkst. Tuo metu užimtumas augo beveik 2 proc. – buvo sukurta vidutiniškai 24 tūkst. naujų darbo vietų.

Nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, praėjusiais metais į darbo rinką įsiliejo daugiau gyventojų. Pastebima tendencija, kad, gerėjant gyvenimo kokybei ir gyventojų sveikatai, darbo rinkoje ilgiau užsibūna pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai. Nors tai nulemia nežymų darbo jėgos augimą, paklausa darbo jėgai auga sparčiau, todėl verslui vis labiau ima trūkti reikalingų specialistų.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad užimtumas šalyje šiemet toliau didės, toliau mažės nedarbas, o darbo jėgos trūkumas taps vis opesne problema verslo įmonėms. Šie veiksniai ir toliau stums atlyginimų kreivę aukštyn – prognozuojame, kad jų augimas prieš mokesčius sieks 6,7 proc. Tačiau dėl iki 310 eurų nuo šių metų pradžios kilstelėto NPD – algos „į rankas“ bus beveik 9 proc. didesnės. Jos vidutiniškai sieks apie 665 eurus ir pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus bus kiek didesnės nei kaimyninėje Latvijoje.

Tiesa, luktelėti, kol pavysime Estiją, teks šiek tiek ilgiau – ten vidutinis atlyginimas siekia 950 eurų ir yra maždaug 1,5 karto didesnis nei Lietuvoje. Atlyginimams Estijoje taip pat augant sparčiai, tikėtina, kad jau šiemet estų gaunamos pajamos „į rankas“ pasieks simbolinę 1000 eurų ribą. Dar ilgiau teks laukti, kol pasitempsime iki ES vidurkio – 2000 eurų.

„Danske bankas“ susirūpino, kokia tikroji jam įkeisto nekilnojamojo turto vertė, ir dalies savo klientų pareikalavo pateikti atnaujintą būsto, už kurią jie moka paskolą, vertės ataskaitą. Bankas aiškina, kad tokia galimybė numatyta sutartyse su klientais. Tačiau kai kurie jų suabejojo, ar „Danske“ noras informaciją susirinkti ne už savo pinigus, tikrai teisėtas.

Paskolas būstui iš „Danske banko“ pasiėmusi dalis žmonių šiomis dienomis gavo jo nurodymą iš naujo nustatyti įkeisto būsto vertę ir dokumentą pateikti bankui. Anot vieno iš banko klientų, vadybininkai iškart nurodė, kad atnaujinta turto vertė turi būti ne mažesnė, nei likusi mokėti paskolos suma. Ši imta ir sutartis pasirašyta prieš krizę.

„Bankas, kaip finansinė organizacija, gali prognozuoti tų verčių svyravimą ir logiška būtų kad bankas, kaip stiprioji pusė, kaip srities specialistas, turėtų prisiimti paskolos ir turto vertes santykio kitimo riziką“, – sako žurnalistų kalbintas „Danske banko“ klientas.

Vilniečio teigimu, turto vertės nustatymas kainuoja kelis šimtus litų, tad bankui labai apsimoka duomenis susirinkti, nė kiek neišleidus. O esą paaiškėjus, kad turtas nuvertėjęs, papildomomis prievolėmis grasinantis bankas gali rasti pretekstą keisti sutartį, tada keistųsi ir palūkanos, kitos sąlygos.

„Praėjus vienai ar kitai krizei, jis, nors ir moka įmokas, kitaip tariant, vykdo tai, kas jam privalu, gali vieną dieną imti ir netekti viso turto ir su šeima atsidurti gatvėje“, – sako LRT televizijos žurnalistų kalbintas vyras.

„Danske banko“ teigimu, informaciją apie turto vertes jis naujina ne pirmą kartą. Šįkart esą atėjo eilė tiems, kurių būsto verte nesidomėta kelerius metus. Tarp tokių – ir geri klientai.

„Sutartis numato, kad yra prievolė klientui pateikti, paprašius bankui, atnaujintą vertę. Ir dėl tos priežasties, kaip jūs ir paminėjot, kad jie nieko nekeitė, tai didžioji dalis tų klientų yra būtent tie, apie kuriuos mes turim labai mažai informacijos“, – aiškina „Danske banko“ Bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Prižiūrėti paskolų portfelį bankus įpareigoja įstatymas. Bet Bankų klientų asociacijos vadovo teigimu, jeigu žmogus laiku moka paskolos įmokas, gali nebijoti banko reikalavimo atnaujinti turto vertę.

„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra išleidusi nutarimą, kuris yra pagrįstas tuo, kad žmogus, pasirašydamas sutartį, nežinojo visų aplinkybių, kurios jo lauks, ta sutartis yra kolektyvinė, jis individualiai negalėjo dėl jos tartis ir todėl šios sąlygos jam netaikytinos. Todėl galima su banku kalbėti apie tai, kad tą vertinimą jis atliks už banko pinigus“, – teigia Bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.

Kad visada geriausiai tartis, sako ir Bankų asociacijos vadovas, mat bankai taiko skirtingas bendravimo praktikas.