1 patarimas. Pasirinkite tinkamą dantų šepetėlį.

Tinkamai burnos higienai labai svarbus kruopštus dantų valymas šepetėliu. Tai specialistai rekomenduoja daryti du kartus per dieną – ryte ir vakare. E. Ramaškienė rekomenduoja rinktis minkštą dantų šepetėlį. „Dantų šepetėlį taisyklingai reikėtų laikyti 45 laipsnių kampu link dantenų, jų nespausti, nesužaloti, nes gali prasidėti uždegimas, dantenos imti kraujuoti“, – pataria farmacininkė.

2 patarimas. Po valgio išskalaukite burną vandeniu.

Yra žmonių, kurie rūpindamiesi savo higiena dantis skuba valyti po kiekvieno valgymo, tačiau, pasak farmacininkės, to daryti tikrai nėra būtina, po valgymo rekomenduojama dantis tik praskalauti vandeniu. Vis dėlto, jeigu valgėte saldumynų ar jaučiatės nemaloniai, dantis galima valyti ir dažniau.

3 patarimas. Pasirinkite dantų pastą atsižvelgdami į dantų būklę.

Svarbu pasirinkti pastą, kuri būtų tinkama jūsų dantims. „Pastų yra labai įvairių – su fluoru ar be jo, kadangi mes gyvename tokioje Žemės vietoje, kurioje yra fluoro trūkumas, nes jo gauname tik su vandeniu arba vartodami vitaminus, tai suaugusiems reikėtų rinktis dantų pastą, kurioje būtų ne mažiau nei 1450 ppm fluoro – šie skaičiai būna nurodyti ant dantų pastos. Tiems, kas negali įveikti karieso, rekomenduojama rinktis dar daugiau fluoro turinčią dantų pastą“, – pataria farmacininkė E. Ramaškienė. Tiems, kurių dantys jautrūs, rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į dantų pastos šiurkštumo lygį, jis turėtų būti žemas.

4 patarimas. Nepiktnaudžiaukite specifinėms problemoms skirtomis dantų pastomis.

Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad balinančias dantų pastas rekomenduojama vartoti su pertraukomis, pavyzdžiui, 20 dienų naudoti ją ir daryti 10 dienų  pertrauką. E. Ramaškienė pataria perskaityti sudėtį ir atkreipti dėmesį, kad balinančių dantų pastų sudėtyje nebūtų vandenilio peroksido, jis kenkia dantų būklei, dėl to dantys gali geltonuoti. Taip pat savarankiškai nereikėtų nuspręsti naudoti dantų pastų, kurių sudėtyje yra chlorheksidino, tokios priemonės gali būti paskiriamos tik odontologo specialiam gydymui.

5 patarimas. Naudokite priemones tarpdančiams valyti.

Pasak farmacininkės, didžioji dalis bakterijų kaupiasi tarpdančiuose, todėl labai svarbu juos kruopščiai išvalyti ir tam tik dantų šepetėlio nepakaks. „Rekomenduoju tam naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlius. Kada valyti tarpdančius – prieš valymą dantų pasta ar po – nėra konkrečių rekomendacijų, tačiau patarčiau juos išvalyti prieš dantų pastos naudojimą“, – komentuoja E. Ramaškienė.

6 patarimas. Rinkitės burnos skalavimo skystį be spirito.

Renkantis burnos skalavimo priemonę, taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į jo skonį, bet ir sudėtį. Farmacininkė pataria pirmenybę teikti priemonėms, kurių sudėtyje nėra spirito. Ilgai naudojant priemones su spiritu gali būti išnaikintos ne tik blogosios, bet ir gerosios burnos bakterijos, gali imti sausėti gleivinė, atsirasti opelių, burnos gleivinę gali imti perštėti, graužti ar net skaudėti.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų dantis valo tik kartą per dieną. Prasčiausiai dantų ir burnos higienos įpročiais pasižymi bei mažiausiai savo dantų sveikata Baltijos šalyse rūpinasi vyrai.

8 proc. – tiek respondentų Lietuvoje dantis valosi nereguliariai, Estijoje šis skaičius siekia 6 proc., o Latvijoje išauga net iki 10 proc. Burnos higienistė Giedrė Morkūnaitė pripažįsta, jog tokia statistika, ypač išsivysčiusių šalių kontekste, išties neramina.

„Lietuvoje yra dvigubai daugiau odontologų negu Vakarų šalyse, tačiau matome, kad tinkamos dantų priežiūros įgūdžių dar stipriai trūksta. Nereguliarus dantų valymas gali paskatinti tokių problemų kaip gingivito, periodontito ar dantenų recesijos atsiradimą“, – komentuoja specialistė.

Giedrė Morkūnaitė/ Asmeninio arch.nuotr.

Apklausos duomenimis, pavyzdingiausiai dantis prižiūri Estijos gyventojai – 30 proc. estų dantis valosi du kartus per dieną ir tam skiria po dvi minutes. Kiti Baltijos šalių gyventojai vis dar atsilieka: Lietuvoje ir Latvijoje tinkamai dantis ir burnos higieną prižiūri tik apie ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų.

Taisyklinga dantų ir burnos ertmės priežiūra

Daugelis puikiai žino, jog reguliari dantų ir burnos sveikatos priežiūra bei profilaktinė dantų apžiūra ne tik padeda išlaikyti dantų ir burnos sveikatą, bet ir sumažina poreikį lankytis pas odontologus su rimtomis problemomis.

„Dantys turėtų būti valomi kasdien, su minkštu įprastiniu vieno danties šepetėliu arba elektriniu šepetėliu. Taip pat reikėtų nepamiršti pasirinkti jūsų dantims tinkamą dantų pastą ir nepamiršti valyti liežuvio bei tarpdančių, kuriuose susikaupia daugiausia bakterijų. Tai darykite su specialiu šepetėliu tarpdančiams“, – pataria G. Morkūnaitė.

Nepaisant to, tyrimų duomenys rodo, jog žmonės ne tik nepakankamai rūpinasi dantų sveikata, tačiau pas stomatologus lankosi tik atsiradus skausmui. Taip elgiasi beveik pusė (45 proc.) lietuvių, o  Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 47 proc. ir 40 proc.. Taip pat apklausa parodė, kad vyrai dažniausiai kreipiasi į specialistus, kai skausmas tampa nebepakeliamas.

„Šie skaičiai tikrai nedžiugina, nes reguliarūs vizitai pas burnos higienistus ir odontologus yra raktas į sveikus dantis ir dantenas. Profilaktiškai dantis reikėtų tikrintis du kartus per metus, taip išvengsite ne tik burnos gleivinės ligų, bet ir žinosite, kokias burnos priežiūros klaidas darote. Gydymas – visuomet brangesnis ir skausmingesnis nei profilaktika“, – sako burnos higienos specialistė.

Apklausos rezultatai

Tyrimo metu žmonės buvo prašomi atsakyti, dėl kokių priežasčių jie valosi dantis. Atsakymas „rūpintis savo bendrąja sveikata“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo įvardintas tik kaip septintas pagal svarbumą. Pagrindine priežastimi, kodėl valosi dantis, Baltijos šalių respondentai vieningai pasirinko apsaugą nuo karieso, o gaivus burnos kvapas įvardintas kaip trečias pagal svarbumą.  Tyrimo duomenys rodo, kad žmonės žino, jog rūpinimasis burnos ir dantų sveikata padeda išvengti ėduonies, apsaugoti dantenas ir išlaikyti gaivų burnos kvapą. Tačiau šiuo tyrimu kartu buvo siekta žmonių supratimo, kad visi organai žmogaus organizme yra susiję, o burnos ir dantų būklė yra be galo svarbi, norint palaikyti sveiką organizmo būklę. „Philips“ tyrimas buvo atliktas šių metų kovo mėnesį –  jame dalyvavo 1000 Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojų.

Apie Tarptautinę burnos sveikatos dieną

Tarptautinės burnos sveikatos dienos tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į įvairias burnos sveikatos problemas. Ši diena švenčiama kasmet kovo 20 dieną, o jos šūkis šiais metais yra: „sakyk“. Juo siekiama padėti žmonėms suprasti sąsają tarp dantų ir burnos sveikatos bei bendros organizmo gerovės.

Trys poveikio aspektai

Dantų pastas pagal jų poveikį galima skirstyti į tris grupes: higienines – jos tinka bet kokių dantų kasdienei priežiūrai, profilaktines ir gydomąsias-profilaktines.

Higieninėse dantų pastose nėra veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, fluoro, jos gerai valo, putoja, yra malonaus skonio.

Jos siūlomos žmonėms, neturintiems dantų, turintiems implantus ir nešiojantiems protezus, nes didesnė fluoro koncentracija gali pakenkti implantams.

Rekomenduojamos tiems, kurie alergiški gydomosiose pastose esančioms veikliosioms medžiagoms.

Į profilaktinių dantų pastų sudėtį įeina dantis nuo ėduonies saugantis fluoras.

Fluoro kiekis dantų pastose gali svyruoti nuo 750 ppm iki 1 500 ppm.

Šį skaičių arba jo procentinę išraišką – 0,1–0,15 proc. galima rasti ant dantų pastos pakuotės.

Dažnai nesusimąstę du kartus per dieną valomės dantis labai abrazyvia dantų pasta, kurią specialistai rekomenduoja vartoti ne daugiau kaip kartą ar du per savaitę.

Profilaktinėse ir gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių ingredientų – putojančių ir plaunančių bei poliruojančių, yra ir veikliųjų medžiagų.

Pagal poveikį jas galima skirstyti į antikariozines, antibakterines (saugančias nuo uždegimo ir jį malšinančias), mažinančias dantų jautrumą, balinančias, užkertančias kelią akmenims susidaryti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

1. Dantų pasta, kuri tinka vienam, gali visiškai netikti kitam.

Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, dantų ir periodonto audinių pažeidimo lygio, mitybos įpročių, burnos higienos įgūdžių. Dantų pasta turi būti pasirenkama individualiai. Jums padėti tai padaryti gali gydytojas odontologas arba burnos higienistas.

2. Vaikams dantų pasta parenkama priklausomai nuo amžiaus.

Iki trejų metų vaikams, kurių visi dantys yra sveiki, rekomenduojama naudoti pastą, turinčią 500 ppm fluoridų.

Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 1 000 ppm fluoridų, tėvams prižiūrint.

Vyresniems vaikams galima naudoti pastas, kuriose yra 1 000–1 450 ppm fluoridų.

Abrazyvumas

Abrazyvas skirtas valyti dantis mechaniškai, tai poliravimo medžiaga.

Dantų pastos abrazyvumas yra viena pagrindinių dantų jautrumo priežasčių.

Dažnai nesusimąstę du kartus per dieną valomės dantis labai abrazyvia dantų pasta, kurią specialistai rekomenduoja vartoti ne daugiau kaip kartą ar du per savaitę.

Kasdieninės priežiūros dantų pastų RDA (abrazyvumas) neturi viršyti 250. Labiausiai pažengę dantų priežiūros srityje vokiečių ir šveicarų mokslininkai vertina, kad dantims ir dantų emaliui nepavojingų dantų pastų RDA yra iki 55, nuo 60 iki 80 yra vidutinio abrazyvumo, o nuo 80 iki 120 – didelio abrazyvumo.

Didelio abrazyvumo pastomis valyti dantis kiekvieną dieną (tuo labiau du kartus per dieną) nerekomenduojama, jas galima naudoti vieną du kartus per savaitę.

Paprastai mažiausiai abrazyvinės – vaikams skirtos dantų pastos, po jų – jautriems dantims ir dantenoms skirtos dantų pastos, o didžiausiu abrazyvumu pasižymi dantų pastos nuo apnašų, akmenų ir balinamosios dantų pastos.

Balinimas

Daugelis balinamųjų dantų pastų dantų šviesinimo efektą pasiekia nuvalydamos paviršinį dantų emalio sluoksnį, kuris būna su dėmėmis nuo arbatos, kavos, rūkymo, taip atidengdamos gilesnį ir baltesnį emalio sluoksnį ir kartu plonindamos dantų emalį.

Po ilgesnio balinamųjų dantų pastų vartojimo dažnai padidėja dantų jautrumas.

Gelis

Jei dantų pastoje nėra arba yra labai mažas kiekis abrazyvo (hidratuoto kvarco, kalcio karbonato ir t.t.), tokia dantų pasta vadinama geline.

Reikia atkreipti dėmesį, koks užrašas yra ant pastos pakuotės – dantų pasta ar gelis.

Geliai būna įvairių skonių (uogų, vaisių, kramtomosios gumos), todėl jie labai patinka vaikams.

Po pamokos

Sergant periodonto ligomis – gingivitu ar periodontitu, atlikus profesionalios burnos higienos procedūrą, esant stipriam uždegimui, paprastai rekomenduojama dvi savaites naudoti antibakterinių savybių turinčias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius su chlorheksidino gliukonatu.

Tiems, kuriems nustatomas didelis ėduonies rizikos laipsnis,  apsinuoginę dantų kakleliai ir šaknys, patariama naudoti pastą su didesniu fluoro kiekiu (1 450 ppm ir daugiau).

Tačiau rezultatas bus pasiektas tik tada, jei žmogus ne tik naudos specialias priemones, bet ir tinkamai valys dantis.

Anot I. Misiūnienės, ksilitolis atlieka penkias pagrindines funkcijas. Jis trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie danties, taip pat skatina seilių išsiskyrimą, o nuo jo gerėja savaiminis apsivalymas, kova su bakterijomis. „Dar viena svarbi ksilitolio funkcija yra šarminimas – burnoje turi vyrauti silpnai šarminė terpė. Valgant ar užkandžiaujant ji rūgštėja, o šarminėje terpėje vyksta remineralizacija – mineralai grįžta. Tai ypač aktualu padidėjusio rūgštingumo, sujautrintų dantų savininkams“, – pasakoja gydytoja.

Naudojant ksilitolį dantys atrodo baltesni, nes prisotintas mineralų emalis kitaip laužia šviesą nei porėtas. Be to, beržų cukrus ilgainiui gali pakeisti burnos mikroflorą į gerąją pusę: pagrindinė ėduonį sukelianti bakterija Streptococcus mutans valgo ksilitolį kaip įprastą cukrų, tačiau negali jo suvirškinti ir miršta badu. Todėl persvarą ilgainiui ima gerosios bakterijos ir mažėja ėduonies rizika.

„O paskutinis faktas daug kam skamba ir neįtikėtinai – kadangi ksilitolis palankiai veikia bakterinę terpę visoje burnoje, o burna susijusi su nosimi, rykle, tad apie 40 proc. mažėja ausų uždegimų. Ksilitolis gana senai naudojamas dantų priežiūros priemonėse, tik dažniausiai labai nedideliais kiekiais“, – teigia gydytoja.

Genetika beveik nieko nelemia

Statistika nedžiugina: lietuvių burnose labai paplitęs ėduonis. „Nėra tokių dalykų kaip jautrūs ar silpni dantys. Dantys gali būti sujautrėję arba susilpnėję. Genetika taip pat praktiškai nieko nelemia – daugiausia 3,5 proc. dantų būklės. Nereikia 100 dantų priežiūros priemonių, skirtų simptomams užkaišyti, pakanka tinkamai parinktų priemonių: geras dantų šepetėlis, geriausia vadinamasis vieno danties, ir tarpdančių šepetėliai. O svarbiausias profilaktikos punktas – kokybiškas valymas“, – sako I. Misiūnienė.

Anot gydytojos, didelis pliusas, jeigu pastoje yra eterinių aliejų, kurie turi antibakterinį, antivirusinį ir antigrybelinį poveikį. Tyrimais patvirtinta, kad kalendros lapų eteriniai aliejai specifiškai veikia pagrindinę ėduonį sukeliančią bakteriją Streptococcus mutans, laimų eterinis aliejus tonizuoja dantenas, padeda gyti mažoms žaizdelėms, taip pat palankiai veikia mikroflorą, skatina seilių išsiskyrimą. Dėl eterinių aliejų į dantų pastą nereikia dėti jokių cheminių konservantų.

Būna, kad dantys reaguoja į šaltą, karštą, saldų maistą, kartais pradeda kraujuoti dantenos. Tokiais atvejais skubame pas dantų gydytoją, tačiau, pasak specialistų, dantų problemų turėtume mažiau, jei tinkamai jais rūpintumėmės. Daugumos lietuvių dantų higiena, deja, vis dar yra nepakankama, rašoma pranešime spaudai.

Norint kad dantenos ir dantys būtų sveiki, anot vaistininko Rimvydo Blyno, labai svarbu tinkamai juos prižiūrėti. „Būtina reguliariai dantis valyti su pasta, naudoti tarpdančių siūlą bei tarpdančių šepetėlį, išsivalius dantis, burną praskalauti specialiu skysčiu. Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus ir po kiekvieno kąsnio lėkti į vonios kambarį. Visiškai pakanka, jei dantys kruopščiai ir atidžiai yra išvalomi ryte ir vakare. Tačiau dažnai užkandžiaujant, labai gerai burną po valgio išsiskalauti bent paprastu vandeniu. Tai padeda sumažinti maisto likučių kiekį burnoje, – tvirtina  vaistininkas. – Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, atlikti vadinamąją burnos higieną: nuvalyti dantų apnašas ir akmenis, pasitikrinti dėl dantų ėduonies, galų gale pasitarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kokias priemones naudoti“.

Dažnai užkandžiaujant, po valgio naudinga burną išsiskalauti bent paprastu vandeniu. Tai padeda sumažinti maisto likučių kiekį burnoje.

Profilaktinė, o gal gydomoji?

Dantų pastos pasirinkimą, pasak R. Blyno, iš esmės lemia tai, ar ji reikalinga kasdienei dantų priežiūrai ar tam, kad padėtų išspręsti kokią nors dantų ar dantenų bėdą. „Dantų pastos būna higieninės, profilaktinės bei gydomosios. Pirmosios turi pagrindines sudedamąsias dalis, bet nestabdo ėduonies plitimo, negydo dantenų uždegimo. Tokios pastos labiausiai tinka tiems, kurie nešioja protezus. Profilaktinės dantų pastos savo sudėtyje turi ir veikliųjų medžiagų. Tai dantų pastos, saugančios nuo uždegimo, mažinančios dantų jautrumą, balinančios, neleidžiančios susidaryti akmenims. Į šias pastas įeina dantis nuo ėduonies saugantis fluoras. Kuo jo kiekis pastoje didesnis, tuo ši geriau saugo dantis nuo ėduonies. Tačiau derėtų atminti ir tai, kad pastos su fluoru nereikėtų rinktis vaikų iki maždaug 2-3 metų amžiaus dantų priežiūrai, mat mažyliai nemoka išspjauti burnos turinio ir pastos neretai paragauja. Tuo tarpu gydomąsias dantų pastas geriausia naudoti tik pasitarus su gydytoju“, – atkreipia dėmesį vaistininkas.

Į klausimą, ar balinamosios pastos išties veikia taip, kaip reklamose, pašnekovas neslepia, jog šios rūšies dantų pasta, kaip ir kiekviena kita, nuvalo tik dalį ant dantų paviršiaus nusėdusių pigmentinių medžiagų. Dantys pašviesėja maždaug pustoniu, ypatingai didelio stebuklo tikrai neįvyksta. Dantų spalvą pakeisti galima tik atliekant specialias balinamąsias procedūras odontologo kabinete. „Beje, atsargiau balinamąsias dantų pastas turėtų naudoti tie, kurių dantys labai jautrūs. Tokiu atveju reikalinga pasta su dideliu fluoro kiekiu, o ne balinamoji. Pastaroji dantų jautrumą tik padidins“, – pastebi „Camelia“ vaistininkas. R. Blynas priduria, kad pravartu dantų pastą kartas nuo karto ir pakeisti kita, mat dantys ir dantenos pripranta prie veikliųjų medžiagų ir pasta nebėra tiek efektyvi, kiek galėtų būti.

Dantų spalvą pakeisti galima tik atliekant specialias balinamąsias procedūras odontologo kabinete.

Kuo minkštesnis, tuo geriau?

Renkantis dantų pastą, R. Blyno teigimu, reikėtų nepamiršti, kad pagrindinė individualios burnos higienos priemonė visgi yra dantų šepetėlis. Būtent juo nuo dantų mechaniškai pašaliname dantų ir dantenų ligas sukeliančias bakterines apnašas. „Kokį šepetėlį pasirinkti? Labai svarbu, kad jo šereliai būtų minkšti, mat tuomet bus mažiau pažeidžiamos dantenos. Jei dantys itin jautrūs, jei žmogų vargina kraujuojančios, skausmingos dantenos, tuomet reikėtų rinktis šepetėlius su ultra minkštais šereliais,“ – tvirtina pašnekovas. Anot jo, paskutiniuoju metu vis labiau populiarėja vieno danties šepetėliai – tokie geriau išvalo tarpdančius, su jais patogiau prižiūrėti kabes. Nemažai žmonių naudojasi elektriniais dantų šepetėliais, savo pirkėją atranda ir ultragarsiniai šepetėliai.

„Žmonės, būna, pasiteirauja, o kuo ypatingi dantų šepetėliai su aukso ar sidabro dalelėmis? Naudojant tokius šepetėlius, praėjus kelioms valandoms po dantų valymo ant šerelių aptinkama mažiau bakterijų. Tai labai svarbu, kalbant apie tinkamą burnos higieną“, – teigia R. Blynas.

Vaistininkas pastebi, jog dantų šepetėlį, siekiant, kad jis dantis nuvalytų kuo efektyviau,  reikėtų keisti maždaug kas 2-3 mėnesius, nes per tiek laiko šereliai „sugula“ į šonus. Deja, dauguma lietuvių dantų šepetėlius keičia per retai.

Saldumynams – raudona šviesa

Burnos sveikatą, anot vaistininko, palaikyti padeda ne tik tinkama dantų pasta, šepetėlis, tarpdančių siūlas bei burnos skalavimo skystis, bet  ir tinkama, racionali mityba.

„Praktika rodo, kad dauguma žmonių, ypač vaikų, valgo per daug saldumynų. O šie labai patinka ir burnoje gyvenančioms bakterijoms. Pastarosios cukrų skaido ir danties paviršiuje išskiria rūgščių. Tai paskatina emalio tirpimą, sudaro palankias sąlygos vystytis dantų ėduoniui“, – pastebi R. Blynas. Anot jo, visavertė mityba ne tik padeda išvengti burnos problemų, bet ir apskritai stiprina visą organizmą, tad tikrai verta atkreipti dėmesį į tai, kas lėkštėje.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausia profilaktinė vaikų dantų apsaugos priemonė nuo ėduonies – dantų dengimas silantais. Bendrosios praktikos gydytoja odontologė Vita Lozinovienė pasakoja, ką turime žinoti, siekiant užtikrinti maksimalų šios priemonės efektyvumą.

Naujai išdygę dantys – pažeidžiamiausi

V. Lozinovienė pasakoja, kad jau išdygusių nuolatinių krūminių dantų dengimo silantais procedūros metu skysta plombine medžiaga užpildomos dantų vagelės, siekiant apsaugoti, kad į jas nepatektų bakterijos, sukeliančios ėduonį. „Krūminių dantų dengimas silantais užtrunka vos kelioliką minučių, ši procedūra neskausminga ir nesukelianti diskomforto vaikui“, – teigia gydytoja.

„Atkreipiu dėmesį, kad dengimas silantais bus efektyvus tik tada, jei nuolatiniai krūminiai dantys nėra sugedę. Jei pastebimas pradinis dantų emalio pažeidimas – dantų dengimo silantais procedūra gali pridaryti daugiau žalos, nei būti naudinga, nes dantukas toliau ges ir po silantu“, – pabrėžia specialistė.

Anot V. Lozinovienės, dantų silantavimo procedūrą efektyviausia atlikti vos išdygus nuolatiniams krūminiams dantims, kai vaikui 6-14 metų. Naujai išdygusių dantų emalis būna porėtas, nepilnai susiformavęs, todėl pirmuosius dvejus metus dantys yra itin lengvai pažeidžiami karieso, rašoma pranešime spaudai.

Pirmojo vizito atidėlioti nereikėtų

Gydytoja pabrėžia, kad net ir tinkamai padengus nuolatinius krūminius dantis silantais, tačiau nesirūpinant vaiko burnos higiena, kariesas gali atsirasti šalia silanto. „Todėl klaidinga manyti, kad dantis padengus silantine medžiaga galima apleisti burnos higieną ir piktnaudžiauti netinkamu maistu ar nebesilankyti pas odontologą“, – teigia specialistė.

Jei pastebimas pradinis dantų emalio pažeidimas – dantų dengimo silantais procedūra gali pridaryti daugiau žalos, nei būti naudinga, nes dantukas toliau ges ir po silantu.

V. Lozinovienės teigimu, taip pat populiaru galvoti, kad vaiko pieninių dantukų gydyti nereikia – tai visiška netiesa, nes pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo ir tinimo priežastimi, bet viršūniniai pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą.

„Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas. Kuo anksčiau nuvesite vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų atžala turės gerus valymo įpročius ir sveikesnius dantis visą gyvenimą“, – skatina gydytoja.

Vaiko burnos higiena ir sveikata – tėvelių rūpestis?

Specialistė teigia, jog tinkama vaikų burnos higiena ir sveikata tėveliai turėtų rūpintis iki, tol kol vaikas pats sugebės parašyti pirmąjį žodį, vidutiniškai iki 7-8 metų amžiaus. „Iki mokyklinio amžiaus, siekiant užtikrinti tinkamą burnos higieną, vaikams dantis valyti turėtų tėveliai“, – priduria klinikos „Grožio chirurgija“ specialistė V. Lozinovienė.

„Vaikų mitybos įpročiai taip pat susiformuoja anksti. Dantų sveikatai didžiausią pavojų kelia saldus, lipnus, krakmolingas ir rūgštus maistas, tad šias savybes turinčių produktų kiekius reikėtų atidžiai riboti – tai lems geresnę dantų sveikatą vėliau“, – teigia odontologė.

V. Lozinovienė atkreipia dėmesį, jog laiku atlikta vaikų nuolatinių krūminių dantų padengimo silantais procedūra, net ir praėjus 8 metams, ėduonies atsiradimo galimybę sumažina 80-90 proc. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, beveik 70 proc. 7-8 metų vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies, tad tik laiku ir kokybiškai atlikta silantavimo procedūra bei kruopšti burnos higienos priežiūra gali pakeisti šią kraupią statistiką.

Stengiasi valytis drauge

L. Mazalienė džiaugiasi, kad dvejų metų Deimilė puikiai draugauja su dantų šepetėliu, o mažesniajai trejų mėnesių Aurėjai pirmiausia reikia sulaukti dantukų.

„Šeimoje stengiamės viską daryti kartu, o dantukų valymas – taip pat ne išimtis. Kad dukrytei nekiltų klausimas, kodėl ji turi valyti dantis, o tėvai ne – stengiamės kasdienį ritualą atlikti drauge. Pirmiausia valome dantukus su vieno danties šepetėliu, o vėliau pasiimame įprastą. Tiesa, visada stengiuosi dukrytę vestis į vaistinę kartu ir leisti jai išsirinkti dantų šepetėlį bei pastą su fluoru, kuri dažniausiai būna bananinė arba braškinė“, – pasakoja L. Mazalienė.

Su vaiku galima nusipirkti ir smėlio laikrodį – tuomet vaikas tiksliai žinos ir matys, kiek laiko dar reikia valyti dantukus.

Gydytoja V. Lozinovienė atvirauja, kad šis atvejis yra išties pavyzdinis, nes dauguma tokio amžiaus vaikų dažniausiai nemėgsta valytis dantukų, muistosi ir žiaukčioja. Be to, odontologė pastebi, kad kartu su vaiku galima nusipirkti ir smėlio laikrodį – tuomet vaikas tiksliai žinos ir matys, kiek laiko dar reikia valyti dantukus.

Dukrytė savo noru lekia į vonią

Sporto trenerė Indrė Trusovė juokauja, kad trejų metų dukrytei Amandai dantų valymo įprotį labiausiai padėjo išugdyti viena vaikiška knygutė.

„Nuo to karto, kai su Amanda skaitėme knygutę apie baubuką, kuris apsigyvena ant nešvarių dantų, ji pati bėga į vonią valytis dantukų. Stengiamės valyti kasdien ryte ir vakare, o saldumynus keisti džiovintais vaisiais ar kitomis alternatyvomis“, – pasakoja I. Trusovė.

Klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja V. Lozinovienė priduria, kad būtų veiksminga naudoti ir dantų siūlą, nes tuomet dantukų valymas bus dar efektyvesnis.

Be to, norint vaikui stipriai riboti saldumynus, galima šeimoje įvesti naują taisyklę – vieną kartą per savaitę pasidaryti saldumynų dieną. „Skandinavijos šalyse dauguma šeimų turi tokią saldumynų dėžutę, į kurią deda viską, kas turi cukraus – šokoladukus, sūrelius, guminukus ar kitus gardumynus. Pagrindinė mintis yra tame, kad toji saldumynų dėžutė gali būti atidaryta tik susitartą dieną, pavyzdžiui, kiekvieną šeštadienį. Tuomet vaikai savaitės dienomis saldainių nevalgys, nes žinos, kad šeštadieniais tai galės daryti tiek, kiek tik panorės“, – pasakoja V. Lozinovienė.

Žinoma, gydytoja priduria, kad ir saldumynų dieną mažyliams desertus reikia riboti, bet dažniausiai vaikai patys jų nesuvalgo daug, nes tiesiog pasidaro per saldu.

Pas odontologą nėjome

Dovilė Pileckė, tinklaraščio „Sportuojanti mama“ autorė teigia, kad dukrai prasikalus pirmiesiems dantukams su gydytoju odontologu nesikonsultavo.

„Kai pirmieji du dantukai išdygo, nedelsiant pradėjome juos valyti su kruopelyte dantų pastos. Dukrytei dar tėra 10 mėnesių, bet žaidimo forma dantukus valyti leidžia. Jokių problemų dar nepastebėjome, todėl pas gydytoją nebuvome“, – pasakoja D. Pileckė.

Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmosios skylutės ar dantų skausmas.

Gydytoja V. Lozinovienė rekomenduojama apsilankyti pas odontologą iš karto, kai tik prasikalė pirmasis dantukas. Specialistas tėvams patars, kaip prižiūrėti kūdikio dantis ir burnos higieną, bei pažiūrės, ar dantukas išdygo tinkamoje vietoje.

„Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmosios skylutės ar dantų skausmas. Kuo anksčiau nuvesite vaiką pas odontologą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas turės gerus valymo įpročius visą gyvenimą“, – teigia V. Lozinovienė.

Anot jos, išmokus valytis dantis, derėtų atkreipti dėmesį ir į kitus įpročius, pavyzdžiui, kaip dažnai užkandžiaujama.

– Kaip susidaro ėduonis? Kas labiau nulemia jo atsiradimą – genetika (dažnai galvojame – jei senelių ir tėvų dantys buvo prasti, ir mūsų bus prasti) ar vis dėlto blogi įpročiai?

– Turbūt nei vienas, nei kitas. Dar kažkaip neprieiname iki žinojimo, kad dantų ėduonis yra tiesiog lėtinė infekcinė liga, panašiai kaip sloga ar kitos ligos. Kad atsirastų dantų ėduonis, reikalingos bakterijos, kurios gyvena burnoje. Joms reikalingas maistas – įvairūs angliavandeniai, cukrus. Taip pat reikalingas pats dantis. Nesant dantų, dantų ėduonies, žinoma, nebus. Nesant cukraus, dantų ėduonis vargu ar susidarys. Nesant bakterijų, taip pat niekas nevyks. Ta trijulė būtina, kad ši liga egzistuotų. Pas jus labai sėkmingai egzistuoja, yra plačiai paplitusi.

– Ar daugėja žmonių, kurie skundžiasi tokiais nemalonumais?

– Pati dirbu su vaikais jau daugiau nei 20 metų. Vien iš savo praktikos pastebiu, kad ėduonies mąstai tik auga, pacientų amžius tikrai jaunėja ir tos situacijos, su kuriomis tenka susidurti, tikrai tampa vis sudėtingesnės.

Dar norėčiau sugrįžti prie genetinių veiksnių. Juos mūsų visuomenė labai pabrėžia ir jais prisidengia. Neneigiu, kad esame skirtingi. Turime skirtingus genus, skirtingą polinkį į kažkokias ligas. Kalbant apie ėduonį, visiškai išvengti jo nebūtų galima.

Dirbdama su vaikais pastebiu, kad tėvai sako – vienam vaikui nieko, o kitam atsitiko. Niekas nepasikeitė: aplinka ta pati, maistas tas pats, įpročiai nesiskiria, bet vienam vaikui sugedo dantys, kitam – ne. Šioje vietoje galbūt ir atsiranda tie genetiniai veiksniai. Turime skirtingas dantų formas. Tai nulemta genų. Galbūt turime skirtingą seilių sudėtį.

Iš kitos pusės, visus tuos dalykus galima apeiti tiesiog pradėjus kažkaip kitaip elgtis. Todėl tikrai priimtinas pasakymas, kad dantų ėduonis yra neteisingos elgsenos liga. Galime suvaldyti savo mitybos įpročius, galime suvaldyti ir pakeisti savo dantų priežiūros įpročius. Galima užbėgti už akių galimai genetiniams veiksniams, kurie mūsų dantims nepadeda likti sveikiems.

– Jau minėjote, kad cukrus dantims tikrai nėra pats geriausias dalykas. Ar yra kažkokių mitybos taisyklių, kurių reikėtų laikytis?

– Su dantų sveikata susijęs ir valgymo dažnumas. Užkandžiavimai yra tas blogis, kuris kenkia dantų sveikatai. Kaip dažnai valgome ar geriame cukraus turinčių gėrimų (sulčių, arbatos su cukrumi, gazuoto limonado) ir nulems, kokius dantis turėsime.

Paskaičiuota, kiek Lietuvoje žmonės suvartoja cukraus per metus. Vienam žmogui per metus tenka daugiau kaip 30 kg cukraus, kai rekomenduojama norma yra 10 kg. Per vieną dieną statistiškai vienas lietuvis suvalgo 17 arbatinių šaukštelių cukraus. Jūs patys galite sau atsakyti, ar tai daug, ar mažai. Man tai atrodo beprotiškai didelis skaičius.

– Galbūt atsiras koks nors skeptikas, kuris sakys – taip, valgau labai daug cukraus, bet turiu labai gerą ir brangią dantų pastą ir labai gerą dantų šepetėlį. Ar tos priemonėmis, kuriomis prižiūrime savo dantis, ką nors keičia?

– Jeigu iš tikrųjų žmogus – statistinis Lietuvoje gyvenantis žmogus – būtų pajėgus kokybiškai išvalyti savo dantis, naudodamas kokybiškas priemones (nebūtinai pačias brangiausias), tai ant jo dantų būtų mažiau apnašų. Jei nebus apnašų, bus mažiau bakterijų. Iš tiesų, kaip pačioje pradžioje minėjau, ligai tada nebus sąlygų vystytis.

Bet turime kitą realybę, kad iš principo dantis išsivalyti retas moka tinkamai. Nesakau, kad nesivalo lietuviai dantų, bet jie to nepadaro tinkamai.

– Tai ką mes darome blogai ir kaip reikėtų dantis valytis iš tikrųjų?

– Tiesiog turbūt reikėtų apsilankyti pas burnos higienistą ar savo odontologą ir paprašyti, kad žmogus, kuris to mokėsi, tiesiog pamokytų. Vien tik šepetėlio įdėjimas į burną neišsprendžia danties nuvalymo.

Bandau aiškinti savo pacientams, tiksliau, tėvams, kurie atsiveda vaikus, – visi dantys skirtingi: krūminiai dantys, iltiniai dantys, kandžiai. Yra sritis po lūpomis, sritis prie liežuvio ir t. t. Kad apnašų nebūtų, turime pasiekti kiekvieną paviršių. Tai reiškia, kad šepetėliu mechaniškai turime prieiti tiek prie išorinio, tiek prie kramtomo, tiek prie vidinio paviršiaus.

Ypač tai aktualu, kai tėvai valo vaikams dantims. Jie dažniausiai net nemato, kur tas šepetėlis yra. Kalbėti apie kokybę, kad išvalyti visi trys mano paminėti paviršiai, net nerealu. Vien pabrūžinimas šepetėliu nieko neduoda.

Tinkami dantų valymo judesiai yra vadinamieji sukamieji arba šluojamieji, ne tas horizontalus brūžinimas. Maždaug vienoje vietoje penkias sekundes trunkantis judesys leidžia tikėtis, kad gerai nuvalėme tą vieną paviršių. Pavyzdžiui, pasiekiame dantų išorinį paviršių po skruostu ir toje vietoje penkias sekundes dirbame. Yra tikimybė jau, kad šita vieta geriau nusivalys. Taip segmentukais einame per viršutinių dantų išorinius paviršius, paskui per kramtomuosius paviršius ir vidinį paviršių.

– Jeigu vaikų dantukus valo tėvai, ką patartumėte tiems tėvams, kuriuos stabdo žinojimas, gal vaikas nenori tų dantų valytis?

– Pasidalinsiu šviežiais prisiminimais – vaikučiui vieni metai ir keli mėnesiai. Jam sutinusi lūpytė dėl sugedusių dantų. Pritaikius bendrą nejautrą vaikučiui dantys buvo išrauti.

Ar siekiame savo vaikui kurti tokią situaciją, kai jis atsiduria ligoninėje su komplikacijomis, ar vis dėlto padarome viską, kad jam netektų susidurti bent jau su tokiomis situacijomis? Manau, kad tokie susidūrimai su pacientais ir tokiame amžiuje be galo skaudūs.

Kai man tėvai sako, kad atbėgs kaimynai, nes vaikui nepatinka valytis dantis, jis rėkia, kartais iš tiesų labai nori užduoti grubų klausimą – ar užpakaliuką po tam tikro veiksmo visada nuvalote? O jeigu vaikui tas nepatinka, kas tada?

Burnoje lygiai tas pats. Turime pagaliau kažkaip panaikinti šį įsitikinimą. Ar mes saugome vaiką, ar vis dėlto leidžiame susidaryti sąlygoms, kad jo dantys sugestų?

– Skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje kas antras trimetis turi sugedusių dantų, apie 90 proc. šešiamečių turi blogų dantų. Ką tokie skaičiai byloja?

– Tie skaičiai, sakyčiau, kad iš tiesų yra Lietuvos ir gėda, ir bėda. Trimečiai tikrai nėra pasiruošę priimti dantų gydymo įprastomis priemonėmis.

Reikėtų dirbti jau su besilaukiančiomis mamomis, kad jos žinotų, kuo gresia ilgas naktinis maitinimas (ypač pieno mišinukais), kuo gresia sulčių davimas vaikams iki trejų metų, kuo gresia saldintos arbatos gėrimas arba tas pats dažnas užkandžiavimas. [...]

Tėvai turi būti tikrai susirūpinę ir vis dėlto pasirengę apsaugoti savo vaiką. Tikrai nemanau, kad kuris iš jų nori blogos, skaudžios patirties savo vaikams. Lygiai taip pat gydytojai turėtų būti pasiruošę atsakyti į visus klausimus, paruošti tėvus ir duoti teisingą informaciją. Dar tikrai šioje sferoje yra spragų, ir labai daug.

– Ugdymo įstaigose dabar prasidėjo projektas „Graži šypsena“, prie kurio jūs prisidedate, mokote vaikus žaidimo forma valytis dantis, ugdyti geruosius įpročius. Ko gero, ir namuose tėvai galėtų prie to prisidėti, tiesiog į tai pažiūrėti kūrybiškai?

– Kalbant apie patį projektuką, kuris startuoja Vilniaus mieste, jis bus skirtas būtent penkerių šešerių metų vaikams, siekiant atkreipti dėmesį, kad tame amžiuje jau dygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantis. Projekto gimimas iš tikrųjų paremtas gerąja pasaulio praktika. Pavyzdžiui, Skandinavija iš tikrųjų išgyvendino ėduonį bent jau iš vaikų  tarpo. Jie dirbo būtent darželiuose ir mokyklose, su nėščiosiomis.

Kad pasikeistų vaikų ir tėvų požiūris į dantų priežiūrą, turbūt tai gali būti skatinama per kūrybiškumą, netgi savotišką pramogos sukūrimą. Pavyzdžiui, galima sukurti skanduotę, kuri bus skanduojama prieš valantis dantis. Tas ritualas bus smagesnis patiems vaikams.

Vaikas gali pildyti dantų valymo kalendorių, kuriame žymi, kada ryte ir vakare išsivalė dantukus. Po to jis gali gauti kažkokį prizą. Tai yra skatinimas. Netgi galima susikurti savo taisykles ir nustatyti, kad bus, jei iš tiesų bus laikomasi tų taisyklių nors savaitę, nors dvi.

Nors Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų atlikta apklausa parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų teigia turintys pakankamai informacijos apie dantų priežiūrą, suaugusiųjų, o ypač vaikų dantų būklė Lietuvoje byloja ką kitą. 

 Nekaltinkite genetikos

Odontologės R. Račienės teigimu, situaciją apsunkina tai, kad vaikų dantų priežiūrą dar gaubia nemažai klaidingų mitų. Vienas iš jų - įsitikinimas, kad prasta dantų būklė paveldima genetiškai.

„Tarptautiniu mastu sutariama, kad ėduonis, kuris ir yra didžiausia bei dažniausia vaikų dantų liga Lietuvoje, yra tiesiog neteisingos elgsenos, netinkamos dantų priežiūros liga. Ji niekaip nesusijusi su genetika. Netikslinga manyti, kad jei mamos, tėčio ar senelių dantys buvo silpni, tai ir vaiko dantys bus tokie pat. Ne, nebus, jei tik tinkamai juos prižiūrėsite nuo pat pradžių“,  –  gajų mitą paneigia vaikų odontologė.

Kita dalis suaugusiųjų priima sprendimą „nekankinti“ vaiko, jei šis labai nenori valytis dantų.

Anot jos, pasaulyje yra įkvepiančių pavyzdžių, kurie parodė, kad tinkamų dantų higienos įgūdžių formavimas gali duoti puikių rezultatų.

„Labai konkretus Skandinavijos pavyzdys: 1979-aisiais pradėta plataus masto profilaktinė programa per dvidešimt metų padėjo pasiekti, kad ten vaikų su sugedusiais dantimis yra vos keli procentai. Visi be išimties tėvai bei vaikai buvo išmokyti bazinių dantų priežiūros taisyklių, pradedant nuo nėščiųjų edukavimo bei jų dantų būklės įvertinimo, baigiant pamokomis darželiuose ir mokyklose“, – gerosios praktikos pavyzdžius vardina R. Račienė.

Lietuvos odontologai taip pat pasiryžę, nors ir po mažą žingsnį, diegti teisingus ir efektyvius dantų higienos įgūdžius. Jie parodoje „Baltmedica“ ne tik dalinsis patirtimi Baltijos jūros regiono šalių odontologų dienų „Baltic Dental Days“ renginiuose, bet ir konsultuos parodos lankytojus, dalins patarimus.

„Iš savo praktikos matau, kad paprašius tėvų išvalyti dantis vaikams odontologo akivaizdoje, didžioji dalis jų tai daro neteisingai. Kita dalis suaugusiųjų priima sprendimą „nekankinti“ vaiko, jei šis labai nenori valytis dantų. Tačiau taip jie pasmerkia jį ateityje nuolatiniams vizitams pas odontologą“,  – sako specialistė.

Svarbu, kaip dažnai vaikai valgo

Kitas faktorius, nuo kurio priklauso vaikų dantų būklė – mitybos įpročiai. Tačiau R. Račienė perspėja, kad ne mažiau už tai, ką vaikas valgo, svarbu, kiek kartų per dieną jis tai daro.

„Visi žinome, kad dantims ypač kenkia cukraus turintis maistas. Tai gali būti ne tik saldumynai, bet ir produktai, kuriuose yra natūralaus cukraus. Tiesiog vaikų burnoje esančios bakterijos, su maistu gavusios rūgšties, ima kenkti dantų emaliui. Tačiau susikoncentravę į tai, ką vaikas valgo, dažnai pamirštame, kad labai svarbu ir tai, kaip dažnai jis tai daro. Mitybos režimas dantims net svarbesnis nei konkretūs maisto produktai. Tai ypač aktualu mažiems, nevalgiems vaikams. Tėvai džiaugiasi matydami, kad vaikas tiesiog valgo, tačiau dantys tuo metu „verkia“, – įsitikinusi R. Račienė

Pasak jos, universali taisyklė, norintiems turėti sveikus dantis – valgyti su 2-3 val. pertraukomis. Tiesa, tai nereiškia, kad tiek laiko vaikas negali nieko nei suvalgyti, nei atsigerti.

„Per tiek laiko tiesiog nesusidaro bakterijoms daugintis palanki terpė. Žinoma, nieko neatsitiks, jei vaikas atsigers vandens, suvalgys riešutų ar kietojo sūrio. Įrodyta, kad šie bei kai kurie kiti maisto produktai yra sveiki dantims ir ėduonies rizikos nedidina. Tačiau jei matote, kad vaikas nuolat užkandžiauja, geria kad ir natūraliai saldžius gėrimus, verta sunerimti“, – pasakoja vaikų odontologė.

Trys paprastos  taisyklės

Taigi, kaip valyti dantis, kad jie būtų sveiki? Specialistė įvardija tris pagrindinius žingsnius.

„Pirmiausia, kai valome vaikų dantis, mes turime juos fiziškai matyti. Absoliučiai neveiksminga dantis valyti „apgraibomis“, iš nuojautos, ar tikėtis, kad jei vaikas į burną įsidėjo šepetėlį, tai jau ir dantis išsivalė. Toli gražu. Reikia surasti tinkamą poziciją, patogią ir vaikui, ir tėvams, kad dantys būtų matomi. Taip pat nebijoti pakelti lūpyčių, pasižiūrėti, kaip dantys atrodo, ar pavyksta juos pasiekti ir išvalyti“, – sako R. Račienė.

Antras svarbus dalykas – šluojamaisiais ir sukamaisiais judesiais reikia nuvalyti kiekvieno danties paviršius.

„Dantų valymas pačia savo esme yra mechaninis veiksmas. Ir viskas priklauso nuo to, kaip kruopščiai nuvalome kiekvieną danties paviršių, o ne kokia pasta valome. Priemonės reikalingos, tačiau jos nėra pats svarbiausias dalykas“, – primena odontologė.

Trečioji taisyklė - pakankama valymo trukmė. Vaikams taisyklingai nuvalyti visus dantis turėtų užtrukti apie 2 minutes.

„Kiekvieną danties paviršių reikia valyti bent 5 sekundes. Taip skaičiuojant net matematiškai gaunasi, kad  užtruksite porą minučių. Suaugusieji, beje, gali vadovautis tuo pačiu principu, bet kadangi jie turi daugiau dantų, tai ir valymo trukmė šiek tiek ilgesnė“, – sako R. Račienė.

Parodoje „Baltmedica“, kurioje šiemet daugiausia dėmesio skiriama odontologijai, susitiks ne tik Baltijos jūros regiono specialistai, bus galima susipažinti su odontologijos srities naujovėmis, produktais bei procedūromis, bet ir su specialistais konsultuotis rūpimais klausimais. Visi lankytojai ypač laukiami rugsėjo 23 d. atviruose „Sveikatos šeštadienio“ renginiuose, kuriuose bus galima sužinoti ne tik apie sveikos šypsenos paslaptis, bet ir atlikti tyrimus, dalyvauti pirmosios pagalbos suteikimo mokymuose, daugiau sužinoti apie sveiką gyvenseną, mitybą, taip pat stuburo problemas ir kaip jų išvengti.