Įmonė Vilniuje gamina pramonės įrenginius kitoms gamykloms. Vidutinė alga – gerokai per tūkstantį eurų į rankas. Dirba 200 žmonių. Dabar pat galėtų įsidarbinti dar pusšimtis. Būtent darbuotojų trūkumas – viena pagrindinių plėtros stabdžių.

„Darbuotojų trūkumas riboja mūsų plėtros greitį, nes mūsų plėtra priklauso nuo to, kiek mes turime kvalifikuotų darbuotojų, ir kaip greitai mes juos galime pasiruošti būtent ekonominio pakilimo cikle“, – sakė „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskevičius.

Darbuotojų ieško universitetuose, profesinėse mokyklose. Dalis ateina išgirdę iš pažįstamų. Įmonė skelbimus siunčia ir Užimtumo tarnybai, bet ten sau tinkamų neranda. „Mes keliame savo laisvas vietas, bet praktiškai iš ten ateina mažiau nei vienas procentas darbuotojų“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Kita įmonė veža krovinius. Turi padalinius Kėdainiuose, Kaune ir Vilniuje. Ieško vairuotojų ir vadybininkų. „Kėdainiuose turbūt mažiausiai jaučiame darbuotojų stygių. Nėra tokio didelio trūkumo ir Kaune. Didžiausią trūkumą ir dinamiškumą matome Vilniuje. Čia žmonės yra kitokie – labai skiriasi nuo Kėdainių ir Kauno, nes žmonės labiau linkę keisti darbus“, – teigė „Lineja Transport“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Norkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir ši įmonė sakė pastebinti, kad didelė dalis ateinančių iš Užimtumo tarnybos nenori dirbti. „Yra tikrai didžiulė dalis, kurie ateina į darbo pokalbį, nes jiems reikia užsidėti tam tikrą varnelę, kad jie buvo darbo pokalbyje“, – akcentavo J. Norkienė.

Užimtumo tarnyboje dabar – beveik 200 tūkst. bedarbių. Valstybė jiems apmoka privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), bedarbiai daugiau nei pusmetį gali gauti išmokas. Jos priklauso nuo iki tol gautos algos, bet yra „lubos“.

„Tai bus apie 920 eurų ir kas tris mėnesius paskui šiek tiek mažėja“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus.

„Pastebėjome, kad žmonės dažnai yra įkalinami nedarbystėje būtent todėl, kad stengiasi maksimaliai išnaudoti valdžios mokamą pašalpą“, – pasakojo Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.

Laisvosios rinkos institutas siūlo bedarbio pašalpą paversti įsidarbinimo premija. Jei žmogus įsidarbintų nors ir per mėnesį, vis tiek jam išmokėti pinigus, kuriuos Užimtumo tarnyboje būtų gavęs per devynis mėnesius.

„Taip šiandien, deja, dažnai nutinka būtent todėl, kad žmonės galvoja, kad gali maksimaliai išnaudoti pašalpų mokėjimo laikotarpį“, – samprotavo E. Leontjeva.

Viliamasi, kad bedarbiams didėtų paskata, kuo greičiau pradėti dirbti, bet ministerija dvejoja. „Mes žmogui turime užtikrinti tam tikras pajamas, kuomet jis neranda darbo. Tai kas būtų tokiu atveju, jei mes jam išmokėtume, o jis vėl netektų darbo po dviejų ar trijų mėnesių?“ – pastebėjo M. Šiurkus.

Pastebėjome, kad žmonės dažnai yra įkalinami nedarbystėje būtent todėl, kad stengiasi maksimaliai išnaudoti valdžios mokamą pašalpą.

Skeptiški ir kai kurie darbdaviai. „Ar nebus taip, kad po devynių mėnesių žmogui neapsimokės arba jis nenorės dirbti toje pačioje pozicijoje? Tada jis ieškos kito kelio“, – svarstė „Lineja Transport“ direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau ministerija sutinka – dabartinė Užimtumo tarnybos veikla turi nemažų trūkumų. Didelė dalis registruotų bedarbių net nėra bedarbiai. „Įtariame, kad dalis asmenų naudojasi Užimtumo tarnybos statusu ir galbūt dirba šešlėlyje, tam, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo“, – spėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas.

Ministerijos skaičiavimais, tokių gali būti net trečdalis visų registruotų bedarbių. „Tokių gali būti apie 20-30 proc. Tos problemos yra žinomos, todėl mes artimiausiu metu priiminėsime tam tikrus užimtumo įstatymo pakeitimus, kaip padėti tiems žmonėms, kurie nori dirbti, yra motyvuoti susirasti darbą, ir kaip padėti tiems, kurie negali susirasti darbo“, – akcentavo M. Šiurkus.

Kvalifikuotų darbuotojų nuolatos ieškanti įmonė sakė nusiteikusi, kad jų trūks nuolatos. „Aš manau, kad mes iš šios problemos niekada neišeisime. Žvelgiant į savo konkurentus, savo užsakovus, – visoje Europoje kvalifikuotų darbuotojų trūksta“, – pastebėjo „Arginta Engineering“ vadovas.

Bet, anot jo, jei su ta pačia problema susiduria ir tavo konkurentai, tai – jau nebe problema.

Mėnesio pradžioje Kaune darbo ieškojo 21420 asmenų. Registruotas nedarbas siekė 11,9 proc. Ilgalaikiai bedarbiai sudarė 41,9 proc. (8976 asmenys), apskritai nedirbusių –  3,9 proc. (828 asmenys) visų darbo ieškančių asmenų.

Kauniečiai tapo išrankesni

Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus.

„Pandemija koregavo darbo rinką iš esmės: keitėsi klientų lūkesčiai. Priežastys, kodėl kai kurie asmenys nepriima darbo pasiūlymų, yra įvairios, tačiau kauniečių nedarbo situacija nėra išskirtinė nei visoje šalyje. Dabar darbo ieškantys asmenys ilgiau svarsto teikiamus darbo pasiūlymus. Visgi dažniausiai atsisakomo darbo priežastys yra per mažas darbo užmokestis, nepatogus susisiekimas su darboviete. Dalies profesijų patrauklumą riboja darbo sąlygos (pamaininis darbas gamyboje, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, komandiruotėse, sunkus fizinis darbas)“, – vardijo specialistai.

Kai kuriems svarbu taikomas lankstesnis darbo grafikas, galimybė derinti šeimos ir darbo poreikius. „Nuotolinis darbas prieš pandemiją daugeliui buvo sunkiai pasiekiamas, dabar, per šiuos pusantrų metų, tapo norma daugeliui biuruose dirbančių žmonių. Ir tai – be abejo, ne vienam jau ne tik privalumas, bet ir būtinybė lanksčiau derinti darbo ir savo šeiminius įsipareigojimus. Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros“, – teigia tarnybos atstovai.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Užimtumo tarnybos specialistai nepastebi išskirtinai padidėjusio atsisakymų dirbti skaičiaus. Tai daugiau pavieniai atvejai. „Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių. Aptarnavimo srityje yra labai svarbus kliento ir aptarnaujančio specialisto kontaktas, tai yra, kaip kartu siekiama nedirbančio asmens užimtumo, kokie motyvai, bendravimo kultūra ir pan. Klientai keičiasi, o su jais keičiasi ir jų lūkesčiai bei motyvacija“, – aiškino specialistai.

Kas gresia piktybiniams bedarbiams?

Gal jaunimas kritiškiau vertina darbo pasiūlymus ir atsisako juos netenkinančių.

Kokių veiksmų imamasi, jeigu matoma, kad žmogui siūlant darbą, jis dirbti atsisako piktybiškai ir tai tampa tarsi užburtas ratas? „Užimtumo tarnybos specialistai dirba vadovaujantis teisės aktais ir praktikoje taiko numatytas juose priemones. Atsisakant Užimtumo tarnybos paslaugų ar motyvuojant neatvykimo priimti darbo pasiūlymo arba atsisakant priimti darbo pasiūlymą pateikiantiems darbo ieškantiems asmenims, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“, – pasakojo tarybos specialistai.

Apie galimą bedarbio statuso panaikinimą anksčiau yra kalbėjusi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per šešis mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per pusę metų pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.“

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau, pasak tarnybos atstovų, visi numatomi pokyčiai užimtumo srityje dar svarstomi ir nepatvirtinti. Siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Pandemija reikšmingai pakeitė šalies darbo rinkos situaciją. Iš vienos pusės, tai atvėrė daug naujų galimybių, tačiau tuo pat metu padidino takoskyrą tarp labiausiai pažeidžiamų asmenų ir kitų šalies gyventojų. Užimtumo tarnyba peržiūrėjo savo veiklos procesus ir išskyrė esmines kryptis / pokyčius:

Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakymo priežastimi nurodomos ribotos mobilumo galimybės dėl mažamečių vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar slaugomų ligonių priežiūros.

1. Nepakantumas šešėliui. Numatomas didesnis bendradarbiavimas su valstybinėmis kontroliuojančiomis institucijomis bei savivalda, siekiant identifikuoti ir pažaboti Užimtumo tarnybos klientų nelegalaus darbo atvejus; nelegaliai veiklai nepakantesnė turėtų būti ir visuomenė.

2. Didesnė orientacija į klientą ir jo individualius poreikius. Planuojama intensyvesnė pagalba realiai darbo ieškantiems asmenims, teikiant darbo rinkos paslaugas bei aktyvios darbo rinkos politikos priemones, partnerių tinklo plėtra ir bendradarbiavimas su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų teikėjais, siekiant padėti labiausiai pažeidžiamiems klientams, kuriems viena Užimtumo tarnyba negali padėti;

3. Paramos mokymuisi priemonių spektro plėtra. Užimtumo tarnybos klientai galės mokytis ne tik profesinio mokymo įstaigose, tačiau ir rinktis aukštojo mokslo modulius. Užimti asmenys galės dalyvauti visose paramos mokymuisi priemonėse, Lietuvoje esantys užsieniečiai ir jų šeimos nariai galės mokytis lietuvių kalbos;

4. Tarpininkavimo įdarbinant ir atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką sistemos plėtra. Viena iš buvimo registruotu bedarbiu sąlygų – tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos pagalba ieškotis darbo. Bus siekiama stiprinti šios veiklos kontrolę. Ji bus naudinga realiai darbo ieškantiems asmenims (jie gaus tinkamo darbo pasiūlymus, pagalbą ir patarimus darbo paieškos klausimais), tuo pačiu metu atgrasanti darbo neieškančius asmenis nuo registracijos Užimtumo tarnyboje“, – vardijo specialistai.

Pasak ministrės, didelis registruotų bedarbių skaičius Lietuvoje gali būti dėl neveikiančios perkvalifikavimo tvarkos arba paskatų trūkumo.

„Esame diskusijų etape, bet turiu užsibrėžtą tikslą, kad Užimtumo tarnyba labiau išsigrynintų misiją. Norime sau atsakyti į klausimą – kodėl vis dar mums nepavyksta subendrinti laisvų darbo vietų poreikio ir tų žmonių, kurie šiandien yra registruoti Užimtumo tarnyboje“, – žurnalistams pirmadienį sakė Monika Navickienė.

„Panašu, kad tai yra dėl kvalifikacijos neatitikimų, tai yra, kad arba netaiklus mūsų perkvalifikavimo mechanizmas, arba žmonės neturi paskatų keisti savo kvalifikaciją ir eiti į laisvas darbo vietas (...) Jeigu tų realių paskatų neturi, tai klausimas, ar Užimtumo tarnyba šiai dienai yra papildomos socialinės paramos teikimo įstaiga, ar tai yra institucija, kuri turėtų atlikti savo misiją – surasti darbą“, – svarstė ji.

Ministrės teigimu, vis dar didelį registruotų bedarbių skaičių galėjo lemti ir darbo paieškos išmokos. Pasak M. Navickienės, bedarbių galėtų sumažėti, jei privalomas sveikatos draudimas būtų prieinamas visiems žmonėms, kurie neturi pajamų, bet gyvena ir yra registruoti Lietuvoje.

„Jis galėtų priklausyti universaliu būdu, nepriklausomai nuo to, ar jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jei dėl šito klausimo pavyktų susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, manome, kad Užimtumo tarnyboje liktų daugiau tų žmonių, kurie turi realias paskatas ieškoti darbo“, – sakė M. Navickienė.

Registruotas nedarbas šalyje siekia 13,8 proc. – bedarbių skaičius siekia 239,5 tūkst. 

Pasak tarnybos, sausį kreipėsi 20,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 6,5 proc. mažiau, palyginti su gruodžiu, ir beveik trečdaliu (31,8 proc.) mažiau nei 2020 metų sausį. Jaunimo registruoto nedarbo rodiklis mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto iki 15,6 proc. Nedirbantis jaunimas pernai tokiu pat metu sudarė 6,2 proc. 16–29 metų amžiaus šalies gyventojų.

Nurodoma, kad vasario 1 dieną Lietuvoje darbo ieškojo 282 tūkst. asmenų – tai 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto – didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu.

Darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau.

„Darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau. Tai lemia registruoto nedarbo didėjimą, tačiau tai vyksta lėčiau, nei pavasarį. Ir žemės ūkis, ir statybos intensyvesnes darbuotojų paieškas paprastai pradeda kovą“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pasak tarnybos, darbdaviai per mėnesį įregistravo 20,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos paklausa mažėjo 7,8 proc., palyginti su gruodžiu.

„Labiausiai augo suvirintojų ir statybos vadovų poreikis. Sumažėjo darbo pasiūlymų  statybinių profesijų darbininkams – izoliuotojams, pakuotojams (rankomis), tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, prekių krovėjams į lentynas, betonuotojams ir betono apdailininkams. Rinkoje laisvų vietų pakankamai sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, valytojams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams ir dažytojams“, – teigiama pranešime.

Šiais metais užimtumas suteiktas 19,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų – ketvirtadaliu mažiau nei gruodį. Padėta įsidarbinti 14,8 tūkst. – tai 11,7 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. 0,7 tūkst. asmenų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausiai – 0,4 tūkst. – remiamo įdarbinimo.

Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus pradėjo 3,7 tūkst. asmenų – tai 45,5 proc. mažiau nei gruodį ir beveik 2,5 karto mažiau nei praėjusių metų sausį.

Vien Kauno apskrityje tolimųjų reisų vairuotojų ieško „Victoria service“, „Amtransa“, vairuotojų ekspeditorių – „Hellmann transporte“ bei kitos įmonės. Ieškoma ir vairuotojų instruktorių, vairuotojų laiškininkų, vairuotojų krovėjų ar vairuotojų darbui užsienyje.

Kauno apskrityje darbdaviai per Užimtumo tarnybą siūlo nedirbantiesiems užimti 2305 laisvas darbo vietas. Tačiau vos po 18 pasiūlymų pateikta teisės ir socialinės veiklos bei švietimo ir mokslo tyrimų profesinių grupių atstovams. Netgi ilgą laiką populiariausia buvusi kompiuterija dabar, kai dėl pandemijos didžioji dalis dirbančios Lietuvos yra sėdusi prie kompiuterių, Kauno apskrityje IT specialistams gali pasiūlyti vos 15 laisvų darbo vietų.

Bet įrengimų priežiūros, statybų sektoriaus darbuotojų rinka laukia išskėstomis rankomis, – Kauno apskrityje šių profesijų atstovų gali priimti į darbą daugiau nei po 400. Panašiai tiek pat darbo vietų oficialiai šiuo metu susirastų ir sutinkantys dirbti nekvalifikuotus darbus.

Deja, mažiausiai dabar visoje Lietuvoje darbovietėse reikia naujų gamtos mokslų žinovų, kultūros, sporto, žiniasklaidos, dizaino specialistų, apsaugininkų.

Sausio 1 dienos duomenimis, kuriuos skelbia Užimtumo tarnyba, šalyje buvo 277,1 tūkst. darbo neturinčių darbingo amžiaus žmonių, – 16,1 proc.. Kauno apskrityje pastarasis nedarbo rodiklis šiek tiek didesnis, – 16,6 proc., o visoje apskrityje didžiausias – Jonavos r. savivaldybėje (19,2 proc.), mažiausias registruotas nedarbas, kaip ir ankstesniais metais, – Birštone (12,2 proc.).

Šių metų pradžioje Kauno mieste darbo neturėjo 17,1 proc., Kauno rajone – 14,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Mažiausiai, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, nedarbo lygis per praėjusių metų gruodį paaugo Pagėgiuose (0,1 proc.), daugiausiai – Pakruojo savivaldybėje (1,5 proc.).

Tai reiškia, kad jeigu žmogus prašys socialinės paramos, bus vertinamos visos jo pajamos, įskaitant ir valstybės jam mokamą darbo paieškos išmoką. Tokia pat tvarka galiojo ir iki šių metų.

Už tokią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą balsavo 119 Seimo narių, o susilaikė vienas.

„Jeigu tos pajamos neįsiskaičiuoja, jie lengviau gali gauti kitas pašalpas“, – BNS teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

„Kažkas išloš labai trumpą laiką, kol įstatymas bus priimtas – kai žmogus bus spėjęs kreiptis ar dėl jo jau bus priimtas sprendimas“, – pridūrė jis.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas prieš balsavimą irgi pabrėžė, kad darbo paieškos pašalpa įskaičiuojama į visas žmogaus pajamas, jog nebūtų piktnaudžiaujama. 

Darbo paieškos išmoka siekia 42 arba 212 eurų, priklausomai nuo to, ar žmogus gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką.

2021 metais teisę į socialinę pašalpą įgyja asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija 140,8 eurų.

Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą Seimas yra leidęs laikinai nevertinti tik gyventojo turto.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo paieškos išmokos mokėjimas pratęsiamas (nustatant taiklesnį ir tikslingesnį darbo paieškos išmokos skyrimą), įstatymo projektu siekiama užtikrinti nuostatos, susijusios su darbo paieškos įskaitymu skiriant piniginę socialinę paramą, tęstinumą bei suderinamumą su Užimtumo įstatymu.

Įstatyme buvo įtvirtinta nauja priemonė – darbo paieškos išmoka, skirta apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu, kadangi asmenys, neturintys reikiamo socialinio draudimo stažo, neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokamą pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Užimtumo įstatyme buvo nustatytas konkretus darbo paieškos išmokos mokėjimo laikotarpis – darbo paieškos išmoka mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2020 m. birželio 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą, darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą, įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas, o apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma darbo paieškos išmokos procentinė dalis, kuri proporcingai didinama, atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat patvirtina nuotolinio darbo poreikį ir populiarumą. „Darbo skelbimai, kuriuose nurodoma darbo vietovė yra darbas iš namų, šiuo metu yra populiariausi“, – sako ji.

Tokią pačią tendenciją rodo ir šių metų rugsėjį „Kantar“ atliktas tyrimas. Jis atskleidė, kad Lietuvoje dviem trečdaliams (61 proc.) dirbančiųjų pavasarinio karantino metu darbdaviai suteikė galimybę ir priemones dirbti nuotoliniu būdu. Tokia pati dalis manė, kad tokią galimybę darbdavys privalo užtikrinti (62 proc.), o maždaug kas trečias (31 proc.) dirbantysis Lietuvoje norėjo dirbti nuotoliniu būdu ir nesant karantinui.

Kaip pasiruošti nuotoliniam darbo pokalbiui?

Pasak ekspertės, į nuotolį persikėlė ir darbuotojų atrankos procesas, pirmiausia – darbo pokalbiai. „Šiuo metu įmonės darbo skelbimuose nurodo, kad darbo pokalbiai vyks nuotoliniu būdu – tokia tendencija ryški beveik visose srityse, nepriklausomai nuo to, ar tiesioginis darbas yra susijęs su kompiuteriu, ar ne“, – atskleidžia ji.

Nuotoliniams darbo pokalbiams populiarėjant, aktualus ir pasiruošimas jiems. R. Karavaitienės teigimu, iš esmės požiūris į nuotolinį darbo pokalbį turėtų būti toks pat atsakingas, kaip ir į gyvą. „Tai reiškia, kad jam reikia lygiai taip pat pasiruošti: pasidomėti įmone, pagalvoti atsakymus į galimus klausimus, apgalvoti savo prisistatymą ir apsirengti taip, lyg einant į gyvą susitikimą“, – rekomenduoja pašnekovė.

Nuotoliniams pokalbiams svarbus techninis aspektas, kuriam reikėtų skirti dėmesio ir pasitikrinti, ar veikia ausinės ir kamera, ar yra garsas, ar pakankamai stiprus interneto ryšys. Taip pat reikėtų apgalvoti, kur vyks toks pokalbis: jam pasirinkti ramią vietą, kurioje niekas netrukdytų. „Neretai tokie pokalbiai vyksta namuose, taigi reikėtų pasirūpinti, jog pokalbio metu aplink jus nebėgiotų vaikai ir katės. Labai svarbus ir fonas – kad vaizde už jūsų nugaros nebūtų netvarkos“, – sako R. Karavaitienė.

Ji taip pat akcentuoja punktualumo svarbą. „Internete kamščių juk nebūna, taigi vėlavimas, kaip ir realiame gyvenime, pliusų neprideda. Pokalbiui prie ekrano turėtumėte sėsti ne likus minutei, o dešimčiai ar penkiolikai, kad spėtumėte susikaupti, nusiraminti“, – pataria ji.

Pasak ekspertės, tokie dalykai gali atrodyti smulkmenos, tačiau jie sudaro pirmąjį įspūdį apie kandidatą ir jo požiūrį į darbo paiešką.

Pasiruošti nuotoliniam darbo pokalbiui galima ir pasinaudojus nemokamais projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymais „Inovatyvus savęs pristatymas“. Šiuose internetiniuose mokymuose suteikiamos žinios, kaip susikurti patrauklų gyvenimo aprašymą (CV) arba panaudoti raiškaus turinio priemones. Kursų metu dalyviai internete ieško tinkamų pavyzdžių ir pagal juos kuria savo originalius gyvenimo aprašymus bei mokosi kurti vaizdo įrašus.

Gyvi pokalbiai niekur nedings

R. Karavaitienės teigimu, nuotolinių darbo pokalbių pliusas, kaip ir kitų nuotolinių paslaugų – laiko sutaupymas. Pavyzdžiui, seniau būtų tekę iš Kauno važiuoti darbo pokalbiui į Vilnių, kai dabar pakanka įsijungti kompiuterį. „Dažnu atveju geriausi kandidatai yra jau dirbantys žmonės, kuriems sudėtinga susiderinti darbo pokalbio laiką, nes dienos metu jie dirba. Tai šiomis aplinkybėmis atsirado daugiau galimybių laiko prasme organizuoti darbo pokalbius“, – pastebi ji.

Nepaisant nuotolinių darbo pokalbių privalumų, darbo atrankos ekspertė prognozuoja, kad gyvi pokalbiai neturėtų prarasti aktualumo – mat jie duoda kur kas daugiau informacijos apie potencialų darbuotoją. „Psichologiškai visgi lengviau pajusti kandidatą susitikus gyvai. Be to, dar iki tiesioginio darbo pokalbio egzistuoja daugybė elementų, kurie suteikia informacijos apie kandidatą. Pavyzdžiui, atvykimas į biurą: ar lengvai rado ar ne, vėlavo ar nevėlavo – tokie dalykai rodo pasiruošimą, sąmoningumą, orientaciją laike ir erdvėje. Kaip kandidatas elgiasi laukiamajame, nervinasi ar ne, koks yra rankos paspaudimas, kokia neverbalinė kalba pokalbio metu – visos šios informacijos, bendraujant nuotoliniu būdu, netenkama“, – atskleidžia darbo rinkos ekspertė.

Dėl šių gyvo pokalbio pliusų ji laikosi nuomonės, kad ateityje, kai situacija stabilizuosis, įmonės vis tik taikys įvairius būdus ir gyvi susitikimai tikrai vyks. „Be to, žmonės tikrai pasiilgsta gyvo bendravimo ir socializacijos, taigi mažai tikėtina, kad gyvi pokalbiai bus visiškai eliminuojami iš darbuotojų paieškos proceso“,– tikina ji.

Ieškoti darbo ragina visame pasaulyje

R. Karavaitienės nuomone, nors nuotoliniai darbo pokalbiai išpopuliarėjo adaptuojantis prie karantino aplinkybių, tokią tendenciją buvo galima pastebėti ir anksčiau. Dėl globalizacijos proceso ir tarptautinių įmonių Lietuvoje įsikūrimo darbo pokalbiai nuotoliniu būdu vykdavo tais atvejais, kuomet tiesioginis darbdavys būdavo įsikūręs kažkur užsienyje. „Todėl ieškantiems darbo mes vis kartojame – pažiūrėkite į darbo rinką plačiau, neapsiribokite vietove, kurioje gyvenate, jums atviras visas pasaulis, darbo galite ieškoti bet kur“, – pataria įsidarbinimo ekspertė.

Ji taip pat skatina bet kokio amžiaus žmones įgusti naudotis technologijomis. „Visgi technologijų išmanymas, kompiuterinis raštingumas yra vienas svarbiausių dalykų šiuolaikinėje darbo rinkoje, niekur nuo to nepabėgsi. Be to, iš patirties galiu pasakyti, jog skaitmeninis raštingumas ne tiek priklauso nuo amžiaus, kiek nuo požiūrio – mokytis niekada nevėlu“, – sako ji.

Mokytis visą gyvenimą bei įgyti žinių apie skaitmeninį raštingumą vyresnio amžiaus žmones skatina ir Lietuvoje jau dvejus metus veikiantis e. skautų tinklas, vienijantis beveik 1,6 tūkst. skaitmeninių žinių turintį 14–29 metų amžiaus jaunimą. „Jauni žmonės, kuriems naudojimasis technologijomis ir įvairiausiais prietaisais – nuo kompiuterio iki telefono ar planšetės – yra natūralus dalykas, yra puikūs konsultantai tiems gyventojams, kurie dar tik pradeda naudotis technologijomis ir žengia pirmuosius žingsnius skaitmeniniame pasaulyje“, – teigia projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

Šiuo metu e. skautai konsultuoja „Facebook“ grupėje „#Prisijungusi Lietuva pataria ir konsultuoja“ – įprastos konsultacijos bibliotekose dėl karantino ribojimų yra sustabdytos. Nepaisant to, A. Ruseckis primena, kad jungtis prie e. skautų galima jau dabar. „Tam pakanka užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Su juo, pasibaigus ribojimams, tereikės nuvykti į artimiausią biblioteką ir, susitarus su bibliotekininku, pradėti e. skauto veiklą“, – paaiškina e. skautų veiklos koordinatorius.

„Lietuva dažnai pristatoma kaip šalis, kurios ekonomika nuo pandemijos pasekmių nukentėjo kone mažiausiai Europoje, tačiau netikrumas dėl ateities perspektyvų atsispindi pesimistiškose dirbančiųjų nuotaikose. Net ir būdami įsitikinę, jog jų kompetencijos atitinka šiandieninius darbdavių poreikius, vos 8 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems pavyktų susirasti lygiavertį darbą per vieną mėnesį. Dauguma dirbančiųjų mano, kad darbo paieška užtruktų iki pusės metų ar dar ilgiau“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Anot jos, geriausiai savo galimybes greitai surasti lygiavertį darbą vertina 26-35 metų amžiaus dirbantieji – 56 proc. jų įsitikinę, kad tam pakaktų iki 3 mėnesių laikotarpio. Tuo tarpu skeptiškiausi yra vyresni nei 46 m. amžiaus darbuotojai. Didžiausia dalis jų galvoja, kad naujo lygiaverčio darbo paieškos užtruktų ilgiau nei pusę metų.

„Šis faktas atskleidžia, kad darbo rinkoje vis dar gajus stereotipas, jog perkopę 40 metų ribą darbuotojai tampa mažiau paklausūs. Neretai šį stereotipą palaiko ne tik darbdaviai, bet ir patys vyresnio amžiaus darbuotojai. Todėl akivaizdu, kad būtina keisti požiūrį į vyresnių darbuotojų galimybes darbo rinkoje“, – aiškina J. Bagdanavičiūtė.

Noriai mokosi naujų įgūdžių

Tyrimas atskleidė, kad ieškant naujo darbo gyventojams sudėtingiausia būtų atsisakyti esamos veiklos ar profesijos, taip teigia beveik 40 proc. apklaustųjų. O štai lengviausia – išmokti naujų įgūdžių. Su pastaruoju teiginiu sutinka daugiau nei 50 proc. respondentų, ir didelį polinkį mokytis naujų įgūdžių rodo ir vyriausio amžiaus gyventojai.

„Dirbantieji taip pat palyginti gerai – 3,6 balo iš 5 galimų – vertina savo kompetencijų atitikimą šiandieniniams darbdavių poreikiams. Be to, džiugina faktas, kad maždaug 80 proc. respondentų teigia besirūpinantys savo profesinių ir asmeninių kompetencijų ugdymu“, – komentuoja „Swedbank“ ekspertė.

Naujų įgūdžių darbuotojai dažniausiai išmoksta dirbdami darbe ar už jo ribų (39 proc.), taip pat skaitydami specializuotą mokomąją literatūrą ar lankydami įvarius seminarus ir kursus.

Pomėgius sunkiai verčia uždarbiu

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, dalis gyventojų mato galimybių gauti papildomų pajamų iš savo pomėgių, hobių ar panaudoję turimus įgūdžius. Tokių pajamų šiuo metu nurodo gaunantys 6 proc. gyventojų.

„Pomėgių „įdarbinimas“ gali būti geras būdas užsidirbti papildomų pajamų, kardinaliai nekeičiant karjeros krypties ar gyvenimo būdo. 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad uždirbti iš hobio galėtų, o dar panašiai kita tiek respondentų – kad galėtų, jeigu patobulintų savo specifinius įgūdžius“, − sako J. Bagdanavičiūtė.

Vis tik apie 40 proc. respondentų teigia, kad jiems tokių pajamų gauti nepavyktų, nes jie neturi reikalingų gebėjimų, tam reikia didelio pradinio kapitalo arba jų tiesiog nedomina tokia galimybė

Kaip nurodoma Lietuvos darbo rinkos rugsėjo ataskaitoje, palyginti su rugpjūčiu, šios amžiaus grupės asmenų registracija Užimtumo tarnyboje išaugo 48,8 proc.

16–29 metų darbo neturintys asmenys šių metų spalio 1 dieną sudarė 13,5 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų (2,2 proc. punkto daugiau nei rugsėjo 1 dieną). Dar labiau per rugsėjo mėnesį augo 16–24 metų asmenų nedarbas: nuo 10,8 proc. iki 14,5 proc.

Daugiausiai darbo neturinčių jaunuolių buvo Alytuje – 19,5 proc., Kaune – 18,9 proc., Lazdijų rajone – 17,8 proc. Mažiausiai – Pakruojo rajone (3,7 proc.), Neringoje (5,4 proc.) ir Birštone (5,9 proc.).

Tarp įregistruotų asmenų iki 29 metų amžiaus rugsėjį daugiausia buvo moterų – 53,8 proc. 16–24 metų asmenys tarp jaunimo sudarė didžiąją daugumą – 80,7 proc.

Tarp rugsėjį į Užimtumo tarnybą besikreipusių jaunuolių 74,3 proc. buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, 14,5 proc. – aukštąjį. Daug rugsėjį registruotų jaunuolių iki 29 metų lankė mokymo įstaigas: 35,8 proc. jų studijavo, 9,4 proc. – mokėsi.

64,4 proc. jaunimo turi darbo patirties: iš jų 66,4 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 5,5 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,2 proc. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą ir 0,1 proc. buvo individualios įmonės savininkais. Dauguma jaunuolių dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančiose įmonėse. 35,6 proc. buvo niekur nedirbę arba nedirbę dvejus ir daugiau metų.