„Pernai išankstinio įsidarbinimo sutartis sudarė virš 80 pedagogikos studijų studentų, o šiemet turime jau beveik 100 studentų, kurie žino, kad baigę studijas kitą rugsėjį tikrai dirbs mokykloje. Ypač džiugina tai, kad studentai renkasi dirbti tuose regionuose, kuriuose jaučiamas didžiausias mokytojų poreikis, nemažai jų planuoja tapti gamtos mokslų, matematikos mokytojais“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, daugiausia studentų išankstines įsidarbinimo sutartis sudarė su Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėmis ir jų mokyklomis. Būsimi mokytojai taip pat rinkosi ateityje mokyti Kaune, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Utenoje ir kituose regionuose.

Daugiausia – apie 30 – paraiškas pateikusių studentų po studijų baigimo siekia įsidarbinti pradinio ugdymo mokytojais. Beveik 20 studentų planuoja tapti gamtos mokslų mokytojais, 16 – matematikos.

Sutartis sudariusiems studentams – 540 eurų stipendijos

Pasinaudoti galimybe gauti tikslines beveik 540 eurų dydžio stipendijas galėjo visi baigiamųjų kursų ir profesinių studijų didžiausio poreikio pedagogikos specializacijų studentai, t. y. siekiantieji tapti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo mokytojais ar specialiaisiais pedagogais.

Sudarydami išankstines sutartis dėl įsidarbinimo su savivaldybe ar mokykla, pedagogikos studentai įsipareigojo baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,7 etato. 

Stipendijos skiriamos ir valstybės finansuojamų, ir nefinansuojamų pedagogikos bakalauro ir gretutinių studijų studentams bei pedagoginių profesinių studijų studentams.

Žemesnių kursų studentai, pasirinkę didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas, kas mėnesį gauna skatinamąją stipendiją, kuri siekia beveik 320 eurų per mėnesį. Šį mėnesį tokia parama išmokėta beveik 900 studentų, į pedagogikos studijas įstojusiems 2022 ir 2023 m.

Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Antradienį Reikjavike vyks Europos Tarybos narių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus daugiausia kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusija iš organizacijos buvo pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, ir nebėra įtraukta į Tarybos narių sąrašą.

Sekretoriatą turėtų sudaryti žmonės iš valstybių narių.

Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje. Joje pagal neterminuotas arba terminuotas darbo sutartis dirba apie 2 tūkst. žmonių.

„Rusijos piliečių buvimas Europos Taryboje kenkia šios tarptautinės institucijos saugumui ir patikimumui“, – pareiškė Ukrainos nuolatinio atstovo prie Europos Tarybos pavaduotojas Viktoras Nikitiukas.

„Sekretoriatą turėtų sudaryti žmonės iš valstybių narių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Niekada negali žinoti“

Organizacija tebėra potencialiai pažeidžiama Rusijos įtakos ir informacijos rinkimo požiūriu, sakė vienas diplomatas, atsisakęs nurodyti savo vardą.

„Tie žmonės vis dar turi galimybę susipažinti su dokumentais, su diskusijų turiniu. Niekada negali žinoti, kada bus atvertos užpakalinės durys ir kokią žalą tai padarys,“ – sakė jis.

Europos Tarybos sekretoriatas, atsižvelgęs į tokią padėtį, nusprendė, kad baigus galioti Rusijos piliečių terminuotoms darbo sutartims, jos nebus atnaujintos.

Tačiau darbuotojai iš Rusijos, su kuriais sudarytos neterminuotos sutartys, tebedirba organizacijoje, nes juos atleidus, institucijai grėstų ieškiniai dėl nesąžiningo atleidimo.

AFP šaltiniai organizacijoje sako, kad Europos Taryboje tebedirba daugiau kaip 40 Rusijos piliečių, o metų pradžioje jų buvo 90.

Kai kurie iš tų likusių Rusijos piliečių institucijoje užima aukštas pareigas.

Perkeliami į kitas darbo vietas

Europos Taryba atmetė AFP prašymą dėl interviu ir tepareiškė, kad jos darbuotojai „privalo laikytis aukščiausių profesinio ir asmeninio vientisumo standartų“.

Kai kurie Rusijos piliečiai, dirbantys organizacijoje, perkeliami į kitas darbo vietas, siekiant išvengti incidentų, panašių į įvykusįjį lapkritį, kai Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) susitiko su Baltarusijos demokratinės opozicijos atstove dalyvaujant aukšto rango pareigūnui iš Rusijos.

Žmonės gi yra tie patys.

Į kitą darbo vietą perkeltas, be kita ko, Rusijos pilietis Igoris Nebyvajevas, kurio tėvas esą dirbo Rusijos slaptojoje tarnyboje ir turėjo generolo laipsnį. Prieš perkėlimą į kitą darbo vietą šių metų kovą jis vadovavo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo skyriui.

Tokie sprendimai yra sveikintini, tačiau jie nesprendžia pagrindinės problemos, sakė vienas diplomatas, atsisakęs nurodyti savo vardą.

„Žmonės gi yra tie patys“, – aiškino jis.

Kai kurie iš Europos Taryboje dirbančių rusų po kelerių metų gyvenimo Prancūzijoje taip pat įgijo Prancūzijos pilietybę, o tai, pasak kelių šaltinių, organizacijai atveria galimybę bent iš dalies išspręsti šią problemą, priskiriant tokius asmenis prie darbuotojų iš Prancūzijos kvotos.

Valstybės narės generalinei sekretorei nurodė atlikti kiekvieno Europos Taryboje dirbančio ruso rizikos analizę, visų pirma siekiant nustatyti, ar jiems gali būti daromas išorinis spaudimas.

Išvados, kaip planuota, bus pateiktos liepos 1-ąją.

Seimas antradienį priėmė tokias Darbo kodekso pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 14.

Taip pat darbuotojui suprantama kalba turės būti pateikiami ir kiti su darbu susiję raštai, pavyzdžiui, darbo sąlygos, tvarka darbovietėje, saugos ir sveikatos reikalavimai.

Dabar Darbo kodeksas numato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai šis pasirašo darbo sąlygas, tvarką darbovietėje nustatančius dokumentus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Individuali veikla kurjeriams dabar vienintelė išeitis dirbti lanksčiai ir derinti kelis darbus vienu metu.

Bet panašu, kad tai nė motais Briuseliui. Europos biurokratai nori griežtinti kurjerių bei pavežėjų darbo sąlygas. Europos Komisija jau pasiūlė įpareigoti kurjerius ir pavežėjus dirbti ne savarankiškai, o su darbo sutartimis. 

Europos Komisijos teigimu, darbo sutartys skaitmeninėse platformose užtikrins skaidrumą, o darbuotojai turės teisę į darbo laiką, minimalią algą, socialines išmokas, pensiją, mokamas atostogas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje yra apie 5 tūkst. kurjerių ir 9 tūkst. pavežėjų. Bet šalis vienos nuomonės apie jų darbą neturi iki šiol. Nepavyko bendros pozicijos surasti ir Trišalei tarybai. 

Kurjerių bei pavežėjų atstovai prašo laisvės. Ar dirbti savarankiškai, ar su darbo sutartimis, jie nori nuspręsti patys. Tačiau direktyvoje mato ir kas galėtų įnešti gerų vėjų. Pavyzdžiui, ji neleistų taip greitai nušalinti pavežėjo. Dabar blogus įvertinimus iš keleivių gavusiam vairuotojui sistema automatiškai neleidžia teikti paslaugų. 

Komisijos pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Kai direktyva bus priimta, Lietuva privalės ją perkelti į savo teisinę bazę per dvejus metus. 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama NPD apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. VDI perspėja, kad NPD taikymas (netaikymas) neturi ir negali turėti įtakos darbo sutarčių keitimui.

VDI pažymi, kad pakeisti darbo sutarties sąlygas darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Už tokį darbdavių piktnaudžiavimą teise jiems gali būti skiriama bauda iki 880 eurų.

ELTA primena, kad Seimas nutarė NPD kitąmet kelti iki 350 eurų.

Dauguma sutiko

"Informuoju, kad pagal iš mokyklų surinktą informaciją, tik viena mokytoja iš Ringaudų pradinės mokyklos nepasirašė sutarties, nes jai atlyginimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 3 eurais. Mokytoja planuoja nutraukti darbo santykius", – "Kauno dienai" teigė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja ugdymui, vykdyti Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pareigas Nijolė Benikienė.

Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika teigė, kad jo turimais duomenimis, "solidi dauguma" miesto pedagogų su mokyklomis taip pat yra pasirašę sutarčių priedus dėl atnaujintos darbo apmokėjimo tvarkos.

"Yra keli atskiri atvejai, kai priedai dar nepasirašyti", – sakė V.Mažeika. Šiais keliais atvejais priedai, anot jo, yra tikslinami.

Sulaukia paklausimų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė "Kauno dienai" tvirtino, kad inspekcija iki praėjusios savaitės iš Kauno miesto ir rajono pedagogų nebuvo gavusi skundų, susijusių su darbo sutarčių pakeitimu, tačiau skambučių norint pasikonsultuoti, prašant patarimo sulaukta su kaupu.

"Turime įvairių paklausimų. Ne tik iš Kauno, iš visos Lietuvos. Pradėjo klausinėti nuo vasaros. Aiškiname įvairius neaiškumus, kurie yra mūsų kompetencija", – kalbėjo VDI atstovė.

Tik viena mokytoja iš Ringaudų pradinės mokyklos nepasirašė sutarties, nes jai atlyginimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 3 eurais.

Anot jos, negali būti tokios situacijos, kad pedagogas dirbtų be darbo sutarties. "Jeigu pedagogai toje pačioje įstaigoje dirbo ir anksčiau, pasikeitus darbo apmokėjimo sistemai, darbo sutarties iš naujo pasirašyti nereikia. Tačiau pedagogai turi gauti susipažinti darbo sutarties pakeitimus ir juos pasirašyti, jeigu sutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis", – teigė I.Janukevičienė. Mokykloje, kaip ji aiškino, turėjo vykti derybos, turėjo būti teikiama informacija, kas ir kodėl keičiasi.

"Jeigu darbuotojai negavo darbo sutarčių pakeitimų, apie juos nebuvo net informuoti, tai yra darbdavys neįvykdė savo įpareigojimų, tuomet pakeisti jo darbo sąlygų negali, vadinasi šiuo atveju turi mokėti už darbą užmokestį, kokį gaudavo anksčiau. Iš kitos pusės, to negalima daryti, nes įsigaliojo įstatymo pakeitimas, ir darbdavys privalėjo pasirūpinti tuo, kad įstatymas būtų vykdomas", – dėstė I.Janukevičienė.

Ginčai dar nebaigti?

Ji akcentavo, kad bet kokiu atveju darbuotojas neturi nukentėti. Jam darbo užmokestis neturi nei sumažėti, nei kažkaip kitaip pablogėti jo padėtis. "Jeigu vis dėlto taip įvyksta, ir ne dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, mažėja mokinių skaičius, keičiasi krūvis), o būtent dėl naujos darbo apmokėjimo sistemos, tai jau kitas atvejis – tai yra pažeidimas. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI Ginčų komisiją. Skundas bus išnagrinėtas ir priimtas atitinkamas sprendimas", – komentavo I.Janukevičienė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pirmadienį išplatino pasisakymą, kuriame naująjį pedagogų darbo apmokėjimo modelį vadina "iš esmės pernelyg komplikuotu, neturinčiu aiškios metodikos ir skatinančiu korupciją".

Jo teigimu, "rugpjūtį mokytojai buvo verčiami pasirašyti vos ne ant tuščio lapo". Taip, anot jo, buvo gaunami pritarimai darbo sutarčių pakeitimams.

A.Navicko skaičiavimais, pedagogus bandoma apsukti ir nemokėti visų pagal naująjį modelį jiems priklausančių pinigų. "Visi 35 tūkst. Lietuvos mokytojų buvo "apskaičiuoti", ir dabar, nepriklausant nuo to, ar jie yra, ar nėra atnaujinę darbo sutarčių, turi teisinį pagrindą kreiptis į darbo ginčų komisijas ir prisiteisti nepriemoką su delspinigiais", – aiškino profsąjungos vadovas.

Konsultacijų bendrovės "Grant Thornton Baltic" mokesčių projektų vadovas Vykintas Valiulis įsitikinęs, kad tokie pokyčiai virs didele našta verslui, ypač, jeigu jis turi daug darbuotojų.

"Jeigu procedūra nebus supaprastinta, kils įmonių buhalterių, žmogiškųjų išteklių specialistų, bendrovių vadovų nepasitenkinimas. Darant prielaidą, kad vienai sutarčiai pakeisti reikia bent 20-ies minčių, susidaro 400 tūkst. darbo valandų. Jeigu viena valanda kainuotų 5 eurus, sąnaudos sudarytų apie 2 mln. eurų", – dienraščiui teigė V. Valiulis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad darbo sutarčiai pakeisti darbuotojo išankstinio rašytinio sutikimo nereikia, nes darbuotojo darbo sąlygos nesikeičia – jo gaunamas neto ("į rankas") darbo užmokestis išlieka toks pat, tačiau iki šių metų pabaigos turi būti pakeista su darbuotoju sudarytos darbo sutarties darbo užmokesčio sąlyga – nustatytas bruto ("popieriuje") darbo užmokestis turi būti padidintas 1,289 karto.

Ministerijos teigimu, užmokestis už darbą yra viena būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kuri privalo būti aiškiai apibrėžta darbo sutartyje, todėl, keičiantis teisiniam reguliavimui, šią sąlygą reikia pakeisti.

„Manau, kad vetuos ir bus grąžintas su pataisomis Seimui toliau svarstyti“, - pirmadienį interviu Žinių radijui teigė V.Zimnickas.

Jis mano, kad nenustatytos apimties darbo sutartis Lietuvoje taikyti dar per anksti, nes jų veikimo patirtis Europoje menka.

„Dėl nulinių sutarčių, dar per anksti apie jas kalbėti. Manau, kad jų reikia atsisakyti. Greičiausiai pirmame etape, manau, kad jų neliks. Šiandien dar nėra pasitvirtinusios. Nėra dar tos praktikos“, - teigė Darbdavių konfederacijos vienas vadovų.

V.Zimnickas taip pat prognozuoja, kad bus peržiūrėta ir naujajame Darbo kodekse nustatyta darbo laiko paskaitos tvarka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo  komitetas iš Darbo  kodekso buvo išbraukęs nenustatytos trukmės darbo sutartis, tačiau socialdemokratė Irena Šiaulienė, liberalas Gintaras Steponavičius ir Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys pateikė siūlymą šias sutartis grąžinti į Darbo kodeksą ir tam Seimas pritarė.

Profesinės sąjungos tikina, kad tokios sutartys neapsaugotų darbuotojų, todėl gali neigiamai paveikti darbo  rinką.

Naujajame Darbo  kodekse taip pat numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo  keliems darbdaviams bei sezoninio darbo  sutartis.  

Darbo sutartys

(Bus) Naujajame Darbo kodekse numatytos 9 rūšių darbo sutartys: neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo. Nurodoma, kad jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Terminuotas darbo sutartį galima sudaryti tikram laikotarpiui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotas darbo sutartis bus galima sudaryti ir nuolatinio pobūdžio darbui, taip pat ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje. Tačiau terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.

Pagal laikinojo darbo sutartis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutartis galės būti terminuota ir neterminuota. Laikinojo įdarbinimo įmonės nebus licencijuojamos, bet jas vis tiek prižiūrės valstybė – jos turės teikti informaciją Darbo inspekcijai.

Nenustatytos apimties darbo, vadinamosiose „tuščiose“ sutartyse darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nebus nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigos darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. Minimalioji darbo trukmė, kurią pagal šią sutartį turės išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per mėnesį. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti 10 proc. visų jo darbo sutarčių. Nenustatytos apimties darbo sutartis bus draudžiama sudaryti dirbti statybos darbus, taip pat namų darbus.

Pameistrystės darbo sutartis bus sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma. Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti darbus konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už jos ribų.

Darbo vietos dalijimosi sutartimi du darbuotojai galės susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Darbo keliems darbdaviams sutaryje vietoje vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbuotojo darbo funkcijai atlikti.

Sezoninio darbo sutartis bus sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

(Dabar yra) Dabar galiojančiame Darbo kodekse yra išskiriamos neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės ir sezoninės, dėl antraeilių pareigų, nuotolinio darbo sutartys.

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Taip pat neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą.

Trumpalaikės darbo sutartys yra sudaromos ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui, sezoninės darbo sutartys - ne ilgesniems kaip aštuoni mėnesiais sezoniniams darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, atlikti. Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba jų dalį darbuotojas atliks kitose negu darbovietė vietose.

Viršvalandžiai

Naujoje Darbo kodekso redakcijoje numatyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais per vieno mėnesio laikotarpį negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko savaitės trukmė.

Už viršvalandinį darbą turės būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar darbą naktį – ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip pustrečio darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad viršvalandinių darbų trukmė per metus negali viršyti 120 valandų, taip pat nurodoma, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų, o per savaitę – 8 valandų. Kodekse yra nuostata, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, tačiau nurodoma, kad ji turi būti ne didesnė kaip 180 valandų per metus.  Nurodoma, kad už viršvalandinį darbą turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.

Darbuotojų atleidimas

Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis galės būti nutraukta nutraukus šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (esant svarbioms priežastims – prieš 5 darbo dienas).

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės), darbuotojas turės būti įspėtas prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atleidžiamam darbuotojui iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, formuojamo iš darbdavių įmokų, bus papildomai išmokama išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, tačiau Seimas kol kas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl šių išmokų dydžio.

Taip pat įteisinta galimybė darbdaviams darbuotoją atleisti labai greitai ir nenurodant priežasties, apie tai įspėjus prieš 3 darbo dienas ir išmokant pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Darbdaviai, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais, privalės mokėti 3 mėnesių vidutinio atlyginimo netesybas. Jeigu uždelsta suma bus mažesnė, netesybos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 3 mėnesius.

Dabar Darbo kodekse nutraukiant sutartį darbdavio iniciatyva, darbuotojas apie tai turi būti įspėtas raštu prieš du mėnesius. Nutraukus darbo sutartį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Dirbusiems iki vienerių metų – vieno mėnesio, iki trejų metų – dviejų mėnesių, iki penkerių metų – trijų mėnesių, iki dešimties metų – keturių mėnesių, iki 20 metų - penkių mėnesių, daugiau kaip 20 metų – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Nurodoma, kad darbdaviui uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, jam turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Jie apie sutarties nutraukimą turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Atostogos

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Pabrėžiama, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogas.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje papildomos kasmetinės atostogos bus suteikiamos tik tuomet, jeigu dėl to bus susitarta kolektyvinėje sutartyje.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje yra numatytos papildomos atostogų dienos.

Darbo tarybos

Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo taryba bus sudaroma trejų metų kadencijai. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba bus nesudaroma, o jos įgaliojimus ir priskirtas funkcijas įgis profesinė sąjunga.

Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos arba jos funkcijos nėra perduotos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo teises. Darbo tarybos yra formuojamos savanoriškumo principu arba susitarus darbdaviams ir darbuotojų atstovams, taip pat pabrėžiama, kad Darbo tarybos negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva.

Trišalė taryba

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių – po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

Dabar galiojančiame kodekse numatyta, kad Trišalė taryba socialinių partnerių susitarimu yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų. Tarybos narių kadencijų apribojimai nėra numatyti.

Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą. Vyriausybės tikisi, kad naujasis Darbo kodeksas ir įstatymai dėl „Sodros“ reformos įsigalios nuo 2017 metų.