Prisimindamas ryškiausius jos epizodus apie rengimąsi jubiliejinėms lenktynėms ir kuo jos žada būti išskirtinės pasakoja renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, didžiausią automobilių maratoną organizuojančios VšĮ „1000 km lenktynės“ vadovas Darius Jonušis.

„Pasitinkant šią sukaktį sunkiausia patikėti, jog taip greitai, lyg viena akimirka, prabėgo ketvirtis amžiaus... Kaip šiandien prisimenu tą lietingos 2000-ųjų rugpjūčio 19 dienos pavakarę, kai finišavo pirmosios 1000 km lenktynės, kai aidėjo fanfaros jų nugalėtojų ir prizininkų garbei, o netrukus įsivyravo ausį rėžianti, tokia neįprasta tyla, – 25 metų senumo įvykius prisimena D. Jonušis. – Išbučiavau tada visus bendraminčius ir pagalbininkus ir pasitraukęs į kamputį pravirkau. Emociškai buvau toks išsekęs, kad visiškai nesigėdijau skuostais tekančių upelių...

Gimė nauja lenktynių serija, kurią dar net prieš jos startą daugelis laikė nemenka avantiūra. Užvaldė džiugesio banga, jog ne veltui išvažinėta pusė Lietuvos, kol žvilgsnio neprikaustė magistralių A13 (Klaipėda–Palanga–Šventoji) ir A11 (Šiauliai–Kuršėnai–Telšiai–Plungė–Kretinga–Palanga) atkarpos ir jas jungiantis viadukas.

Ir šiandien tebejaučiu didžiulį dėkingumą mūsų iniciatyvą palaikiusiems tuometiniams Susisiekimo ministerijos ir jos globoje buvusios Kelių direkcijos vadovams, Palangos bei Kretingos savivaldybių merams ir visiems, patikėjusiems mūsų idėja. Būtent jiems dėkojo ir 2000-ųjų 1000 km debiutines lenktynes laimėjusio „Lietuvos Porsche klubo“ sportininkai Eugenijus Tumalevičius, Vytautas Venskūnas ir Vladas Laurinavičius, pirmieji prie finišo linijos atvairavę „Porsche 911“.

Visi jau prabėgę metai ir visos jau įvykusios 24 lenktynės užėmė ne vieną išskirtinį puslapį jų istorijoje. Visų reikšmingiausių epizodų neįmanoma išvardinti, tačiau keletą visgi norėtųsi prisiminti.

2003 metų 1000 km lenktynėse debiutavo dailiosios lyties atstovė, o ši misija atiteko dailininkei ir tuometinei TV3 pokalbių laidos „Nomeda“ vedėjai Nomedai Marčėnaitei.

Dar po poros metų sportininkus egzaminavo ne tik trasa, bet ir tikras uraganas, kai vėjas plėšė ne tik apsaugines juostas, bet ir saugos barjerus ir net vertė ant šono didžiausias palapines.

Dėl užklupusios audros buvo sutrikęs ir elektros tiekimas, o dėl to iškilo reali grėsmė planuotam didžiuliam renginio uždarymo koncertui ir nugalėtojų bei prizininkų pagerbimo ceremonijai.

Tačiau kai užklumpa didžiausi sunkumai, dar stipriau suglaudžiami pečiai. Klaipėdos ir Palangos merų Rimanto Taraškevičiaus ir Prano Žeimio iniciatyva buvo skubiai parūpintas galingas elektros generatorius ir apdovanojimo ceremonija bei koncertas vyko sklandžiai, be trikdžių.

2008 metais pasiektas iki šiol nepagerintas masiškumo rekordas, kai devintą kartą Palangoje rengiamos lenktynės sulaukė net 83 komandų iš visų trijų Baltijos šalių, Anglijos, Škotijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Suomijos paraiškų.

Netapo išimtimi ir šiemetinės, jubiliejinės, jau 15-tą kartą čia surengtos varžybos, kuriose pareiškė norą lenktyniauti iš viso 57 automobilių vairuotojai.

Tradiciškai greičiausi drag‘o meistrai varžosi dėl Kelių policijos tarnybos taurių ir kitų renginio rėmėjų įsteigtų prizų.

„Džiaugiuosi, jog būtent kelių policija šiomis varžybomis siekia skatinti legalų, dideliais greičiais pasižyminčių automobilių traukos varžybų sportą, ugdyti saugų eismą rodant pavyzdį kur ir kaip galima lenktyniauti, kartu kuriant šventę ir žiūrovams, ir patiems varžybų dalyviams“, - sakė 22-ą kartą paeiliui vykstančių „Aurum 1006 km lenktynių“ pagrindinis organizatorius, nuo pat pirmųjų jas rengiančios VšĮ direktorius Darius Jonušis.

D. Jonušis pasidžiaugė, jog šiuos patrauklius drag‘o aspektus akcentuoja ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys, kuris ne tik stebi šias varžybas, bet ir jo vadovaujamos tarnybos taurėmis apdovanoja lenktynių nugalėtojus ir prizininkus.

Visi užsiregistravę dalyviai kovas pradėjo treniruočių ir po jų vykusių kvalifikacinių varžybų sesija, surengta atskiroje 1/4 mylios (402,336 metro) trasoje.

Po atrankos varžybų finalininkai persikėlė į pagrindinę „Aurum 1006 km lenktynių“ trasą ir dėl apdovanojimų rungėsi perpus trumpesnėje 1/8 mylios (201,168 metro) atkarpoje.

Tačiau visgi neapsieita be nesklandumų. Sugedus laiko matavimo technikai ne visi dalyviai turėjo galimybę dalyvauti finaliniuose važiavimuose, todėl organizatoriai nusprendė nugalėtojus ir prizininkus paskelbti pagal atrankos varžybose parodytus rezultatus.

Gausiausioje „Stock“ klasėje, pranokęs antrąjį ir trečiąjį prizininkus Egidijų Valutį („Dodge Challenger“) ir Andrių Urkauską (BMW M3), pergalę šventė Aurimas Buikys (BMW M4).

„Street“ klasėje savo pranašumą įrodė Kęstutis Fedirka, vairavęs elektrinį „Tesla Model 3 P100D“ automobilį. Antrąją vietą užėmė Remigijus Alešiūnas su BMW M850, o trečiąją – Vytenis Suslavičius su „Audi A7“.

„Super Street“ dominavo Egidijus Venckus, kuris tramdė apie 700 etanolių „girdomų“ „Audi RS3“ arklių. Jis pranoko Saulių Petrošių („Nissan GTR) ir Tomą Buivydą („Audi RS7“).

„Unlim“ klasės nugalėtoju pripažintas Kęstutis Gylys, vairavęs bene galingiausią varžybų automobilį BMW M5, turintį beveik 1000AG.

Antroji vieta atiteko Justui Pečeliūnui su dyzeliniu „Volkswagen Golf MK2“, o trečioji – Irmantui Burinskui, vairavusiam „Mercedes Benz E63 AMG“.

Tačiau Irmantas atsirevanšavo tapęs „Ultima Speed“ klasės nugalėtoju. 

Triskart Lietuvos drag‘o čempionė Airida Beniušienė vienintelė iš dailiosios lyties atstovių džiaugėsi antrąja vieta šioje klasėje. Ji vairavo „Nissan GTR“.

Airida pranoko trečiuoju prizininku pripažintą Kęstutį Gylį su BMW M5.

Turint omenyje, jog jau žinoma kitais metais vyksiančių didžiausių Baltijos šalyse ilgų nuotolių automobilių lenktynių Palangoje data, galima ironizuoti, jog pirmieji įvykusias šiemet baigia pamiršti jų organizatoriai – VšĮ „Promo Events“.

„Ir sportininkus, ir automobilių sporto gerbėjus kviečiame savo kalendoriuose rezervuoti 2021 metų liepos 14-17 dienas tradiciniam susitikimui didžiausiame šalies vasaros kurorte, kur vyks jau 22-osios „Aurum 1006 km lenktynės“, - ragina pagrindinis lenktynių festivalio organizatorius, „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis. 

Pasak D. Jonušio, jei šiemet, padedant ištikimiems rėmėjams ir bičiuliams, itin nelengvomis sąlygomis, pavyko surengti lenktynes, patikusias ir patiems lenktynininkams, ir žiūrovams, abejoti netenka, jog kitąmet jų kokybinė kartelė kils tik į viršų, o renginys padovanos ir naujų rekordų, nekalbant jau apie ilgam įsimenančias akimirkas.

Organizatoriai neslepia, jog apie 2021 m. liepos 14-17 dienomis vyksiančias maratonines lenktynes darni jų komanda pradėjo galvoti nepraėjus nė mėnesiui po šiemetinių.

„Kiekvienos lenktynės mums, jų rengėjams - didžiausias ir atsakingiausias metų egzaminas, rengdamiesi kuriam negailime jėgų ir pastangų sukurti tiek patiems sportininkams, tiek žiūrovams įspūdingą, įsimenančią šventę, skatinančią atvykti į Palangą ir kitais, ir dar kitais metais“, - tikina D. Jonušis.

„Vasaros viduryje vyksiančios tradicinės „Aurum 1006 km lenktynės“ į Palangą neabejotinai sukvies gausų būrį automobilių sporto mėgėjų, - įsitikinęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. – O palangiškiai, kaip visuomet, svetingai pasitiks kiekvieną atvykusįjį ir pakvies ne tik pasigrožėti greičio ir adrenalino kupinu renginiu, bet ir pasivaikščioti po Palangą, pailsėti prie jūros bei apsilankyti per metus atnaujintose bei daugelio kurorto svečių dar neatrastose viešosiose erdvėse“.

Pasidžiaugus automobilių lenktynėmis ir gausiomis jas lydinčiomis atrakcijomis kurorto šeimininkai ragina apsilankyti ne tik pamėgtose vietose, bet ir įvertinti kurorto naujoves : restauruotą, spalio 17-ąją kultūros bendruomenei duris atversiančią medinę Kurhauzo dalį, apžiūrėti Šventosios miestelio naująją, modernią aikštę, kurioje, kaip ir lenktynėse, veiklos ras ne tik suaugusieji, bet ir mažieji.

O vakare, besileidžiant saulei, nepraleisti galimybės pasivaikščioti plačiais kurorto paplūdimiais ir palydėti į jūrą besileidžiančią saulę.

Kitų metų 1006 km lenktynes ir visus su jomis susijusius renginius, kaip jau daugelį metų iki šiol, transliuos TV3 žiniasklaidos grupė.

„Jau tapo tradicija, kad išsamiai nušviečiame ir pačias 1006 km lenktynes, ir tai, kas vyksta jų užkulisiuose. Mūsų žiūrovai pamato įspūdingiausias didžiausio Lietuvos automobilių sporto renginio akimirkas ir pirmi sužino svarbiausias naujienas. Taigi, nenuvilsime savo žiūrovų ir kitąmet. Esame didžiausia žiniasklaidos grupė šalyje, apimame visus media kanalus – televiziją, internetą, radiją, todėl didžiausiems ir svarbiausiems sporto renginiams galime užtikrinti maksimalią informacijos sklaidą apie juos, kad tai pamatytų ir išgirstų visa Lietuva“, – sako TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas. 

Taures greičiausiems lenktynininkams įteikė Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ir „Aurum 1006 km lenktynių“ organizatorius Darius Jonušis.

Tačiau taures teko įteikti ne finalų nugalėtojams ir prizininkams, o geriausius rezultatus kvalifikacijoje parodžiusiems sportininkams.

46 šiemetinių „ULTIM8 Drag by Startline“ traukos lenktynių dalyviai kvalifikacijoje varžėsi ilgesnėje – ¼ mylios distancijoje, o finale planavo kovoti – 1/8 mylios nuotolyje.

Tačiau prieš pat finalus lietus pakoregavo šiuos planus. Šlapia trasa neužtikrina šių greitų lenktynių saugumo, todėl asfalto dangą pirmiausiai bandė džiovinti istorinių automobilių parado su „deCuba“ dalyviai, o paskui keletą ratų įveikė ir visi finalų laukę traukos lenktynių dalyviai.

Tačiau gamta šį sykį buvo stipresnė: saugumą akcentuojančiose varžybose buvo nutarta finalų nerengti, o taures prizininkams išdalyti pagal kvalifikacijos rezultatus.

„Mes visada palaikome legalias lenktynes, todėl šiemet ypač daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui su įvairių miestų bei miestelių savivaldybėmis, kad greičio entuziastai turėtų galimybes pasivaržyti legaliose ir saugiose lenktynėse. Karantino metu buvo užfiksuota tikrai nemažai greitį viršijusių vairuotojų, todėl kviečiame visus lenktyniauti trasose, o ne gatvėse bei keliuose“, - sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas V. Grašys.

„Unlim“ klasės nugalėtoju tapo Irmantas Burinskas, kuris kvalifikacijoje „Audi RS7“ automobiliu ¼ mylios įveikė per 10,352 sek., o ties finišo liniją pasiekė beveik 218 km/val. greitį.

Antrą vietą užėmė Radomiras Sverčkovas („Lamborghini Huracan“),o trečias liko Darius Rakauskas (BMW M5). E

„Super Street“ geriausią rezultatą pasiekė Edvinas Mileiko (BMW M5), labai mažai nuo jo atsiliko Donatas Skinderas („Audi S5“), o trečioji vieta atiteko Sauliui Petrošiui („Nissan GT-R“).

„Street“ klasėje greičiausiu pripažintas Kazys Povilionis (BMW 335), antrą rezultatą pasiekė Darius Pumpalavičius („Audi A8L“), o trečiosios vietos taurė įteikta Audriui Kulikauskui („Audi S5“).

„Stock“ klasės nugalėtoju pripažintas Egidijus Valutis, vairavęs „Dodge Challenger“.

Jis pranoko Marių Galminą su „Volkswagen Golf Cabrio“ automobiliu ir Armeną Sargisianą, vairavusį BMW440.

„Ausyse jau girdžiu skambantį visų pasiilgtą, sakralinį „Ponai ir ponios, užveskite variklius!“, o šiandien visiems, besiruošiantiems šioms lenktynėms, primenu, jog jau prasidėjo ir tiesioginis pasirengimo joms etapas“, – sako pagrindinis renginio organizatorius, VšĮ „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis. – Tai reiškia, jog pasirengimas trečią dešimtmetį pradėsiančioms lenktynėms pasiekė apogėjų. Tiek jose dalyvausiantiems sportininkams, tiek varžybas aptarnaujančiam personalui, tiek ir patiems renginio organizatoriams“.

Tad kuluaruose retsykiais vis plevenusioms abejonėms ar šiemet lenktynės iš viso vyks, vietos nebeliko. Lenktynių data ir esminiai renginio organizavimo klausimai plačiai aptarti su Palangos miesto savivaldybe, renginio rėmėjais, verslininkais. Prieita vieningos nuomonės nelaužyti nusistovėjusių tradicijų ir į Palangą visus sukviesti, kaip ir planuota ir kaip jau įprasta, liepos viduryje.

Tačiau tai nereiškia, jog šiemetinės lenktynės niekuo nesiskirs nuo ankstesniųjų dvidešimties.

„Skirsis, ir gana daug kuo, – tvirtina D. Jonušis. – Nesvarbu, vidurvasarį dar galios karantino nuostatos ar jis bus panaikintas, pagrindinis organizatorių prioritetas šiemet bus sportininkų, varžybas aptarnaujančio personalo ir žiūrovų saugumas. Net nepaisant to, kad lenktynės ir jas lydintys renginiai vyksta lauke“.

Organizatoriai net nemini tokių elementarių savisaugos priemonių, kaip kaukės ar rankas dezinfekuojantis skystis. Bus pasirūpinta, kad jų niekur nestokotų, o jos bus privalomos kiekvienam. Net ir spaudos centre akredituotiems žurnalistams.

Bene didžiausias lenktynių rengėjų rūpestis – kaip suvaldyti lankytojų srautus, kurie paprastai būna išties dideli.

Šiandien dar nepaaiškėjo visos detalės iki smulkmenų, tačiau bene labiausiai keisis tradicinis lenktynių atidarymo paradas ir jį lydinčios sprinto varžybos Vytauto gatvėje, sutraukdavusios minias smalsuolių.

Gerokai lengviau koordinuoti žiūrovų srautus bus šalia pagrindinių lenktynių trasos, kurios ilgis – beveik 3 kilometrai. Organizatoriai žiūrovus pakvies į atskiras jiems skirtas zonas, išdėstytas patogiausiose lenktynių stebėjimui vietose aplink visą trasą.

Saugos tarnybos į kiekvieną zoną įleis tiek žmonių, kiek reglamentuos tuo metu galiojantys normatyvai.

„Tikimės, jog žiūrovai šiemet bus sąmoningi kaip niekad anksčiau ir nereikš pretenzijų jų pačių saugumu besirūpinančioms tarnyboms, o laimės, kaip visada, anksčiausiai įsigiję bilietus“, – tikina D. Jonušis.

Norint išvengti itin didelių žmonių srautų šiemet atsisakyta specialios tribūnos drifto varžybų žiūrovams. Tačiau itin aštrių ir ekstremalių potyrių mėgėjai tikrai neliks nuskriausti, nes šonaslydininkų varžybas pirmą kartą tiesiogiai transliuos televizija.

Dar vienos žiūrovų itin mėgstamos ir gausiai lankomos – drago varžybos. Siekiant vienu šūviu nušauti kelis zuikius, šiemet jos irgi žymiai pakitusios.

Drag‘eriai visą dieną varžysis atkarpoje už garsiojo „Klaipėdos“ posūkio, o į 1006 km trasą, prie starto linijos, sugrįš tik greičiausieji – visų klasių nugalėtojai ir prizininkai. Jie čia, stebint žiūrovams, ir išsiaiškins čempionų, vicečempionų ir prizininkų titulus.

Tad žiūrovams šiemet neteks ilgai gaišti belaukiant kol paaiškės stipriausieji, o finaliniai važiavimai bus tikrai kaitinantys kraują, verti finalo.

Per trumpą laiką itin išpopuliarėjo „Aurum 1006 km lenktynių“ rėmuose rengiamos „108 km moterų iššūkio“ lenktynės, kuriose pernai startavo net 81 ekipažas ir kurių kiekviename važiavo po 2-5 moteris.

Šiemet šios nuotaikingos varžybos bus rengiamos jau trečią kartą, o jose galės dalyvauti ne daugiau 300 dailiosios lyties atstovių. Kam bus teikiama pirmenybė? Aišku, anksčiausiai pateikusioms paraiškas.

Į Palangą atvyksiantys žiūrovai kaip ir anksčiau galės gėrėtis ne tik žiedinių lenktynių meistrų pasirodymais, bet ir patys demonstruoti savo įgūdžius slalomo trasoje.

Iš kasmet vis didesnio populiarumo susilaukiančio žiūrovų slalomo visiems norintiems jo dalyviai išsiveža naujus potyrius, o nugalėtojai – ir puikius prizus.

„Aurum 1006 km lenktynės“ – tai ne tik greičio, azarto ir per kraštus plūstančio adrenalino fiesta. Tai ir televizijos transliacijų, įvairių šou, žinomų žmonių susitikimų, pramogų pasaulio atstovų festivalis.

Jie žiūrovus pasitiks ir šiemet. Detaliau apie tai organizatoriai informuos vėliau.

Įvertinti galimybes

Vairavimo specialistas, "BMW vairavimo akademijos" įkūrėjas Darius Jonušis sako, turi tris bazinius patarimus vairuotojams.

"Saugus vairavimas neatsiejamas nuo trijų elementų: eismo infrastruktūros, transporto priemonės ir žmonių – vairuotojų bei pėsčiųjų. Kai visi trys yra maksimaliai geros būklės ir sąmoningi, tada galime kalbėti apie visiškai ar beveik saugų eismą. Visais kitais atvejais susiduriame su tam tikrais kompromisais, kurių rezultatus pamatome žiniose", – aiškina D.Jonušis.

Žmogus, anot D.Jonušio, yra svarbiausias visoje jo anksčiau įvardytoje saugaus eismo lygtyje. Net jeigu kelio sąlygos yra prastos, o automobilis ne itin tinkamas joms įveikti, patyręs ir savo galimybes gebantis įvertinti vairuotojas priims teisingus sprendimus ir greičiausiai sugebės saugiai nukeliauti iš taško A į tašką B arba pasirinkti kitą keliavimo alternatyvą.

Jeigu kelio sąlygos idealios, automobilis naujas ir saugus, tačiau vairuotojas linkęs pervertinti savo jėgas, eismo įvykio tikimybė gerokai išauga. "Svarbiausias dalykas kelyje yra mokėti įvertinti savo galimybes. Blogas vairavimas dažniausiai yra nulemtas ne įgūdžių trūkumo, o per didelio pasitikėjimo savimi arba nepakankamų žinių", – tvirtina vairavimo specialistas.

Tą D.Jonušis pabrėžia paklaustas apie patarimus po atostogų į aktyvų miesto ritmą rugsėjį grįžusiems vairuotojams. Jeigu žmogus deramai vertina savo galimybes, suvokia, kad eismas mieste rugsėjį tapo intensyvesnis, o jo paties galvoje dar vyrauja atostogų režimas, jis elgsis atsargiau, gatvėje važiuos lėčiau ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio galvą į vieną šoną pasuks dukart.

Analogišką patarimą specialistas turi ir į sostinę ar kitus didžiuosius miestus atvykstantiems studentams. Mažiau patyrusiems ir gatves menkai pažįstantiems vairuotojams su miestu susipažinti geriausia vakarais, kai eismas nėra intensyvus, o pirmąsias rugsėjo savaites piko metu naudotis kitais keliavimo būdais. "Taip pat svarbu suvokti ir įvertinti, kad nuo rugsėjo mėnesio į miestus sugrįžta studentai, mokiniai, kurie dažnai net per pėsčiųjų perėjas eina žiūrėdami į telefonus ir mes, vairuotojai, dėl to turime būti ypač budrūs", – pataria specialistas.

Saugus vairavimas neatsiejamas nuo trijų elementų: eismo infrastruktūros, transporto priemonės ir žmonių – vairuotojų bei pėsčiųjų.

Papildomos minutės

"BMW vairavimo akademijos" vadovas sako, kad rugsėjį vairuotojai turėtų kiekvienai kelionei didmiestyje numatyti papildomas keliasdešimt minučių. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" apskaičiavimais, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis sostinės gatvėse automobilių skaičius išauga 30–60 proc., tad vietose, kuriose rugpjūčio mėnesį spūstys trukdavo pusvalandį, rugsėjį jos išsitęsia iki kelių valandų. "Jeigu pavėluoji į susitikimą, pasiteisinimas, kad užstrigai spūstyje, skamba nekaip. Reikėtų nepamiršti, kad intensyvesnis ne tik eismas gatvėse: stovėjimo vietos rudenį gali tekti ieškoti ilgiau nei vasaros sezono metu, tad numatyti papildomo laiko – būtina", – pataria D.Jonušis.

Ieškant geriausio kelio, galima pasitelkti ir išmaniąsias technologijas. Įvairios programėlės gali ne tik parodyti, kuriose vietose susidarė eismo spūsčių, bet ir apskaičiuoti optimalų kelionės maršrutą pagal esamas eismo sąlygas ar patarti, kurių kelio atkarpų vengti. Žinoma, programėles reikėtų naudoti dar prieš sėdant į automobilį, o ne spaudyti telefoną vairuojant. Prie aplinkos sąlygų galima priskirti ir kitus eismo dalyvius. Prasidėjus mokslo metams, prie mokymo įstaigų padaugėja pėsčiųjų, o kai kurie jų, ypač jaunesni, gali išbėgti į gatvę mažiausiai tikėtinu metu. "Sėdint prie vairo atsipalaiduoti negalima niekada, tačiau rugsėjį būtinas ypatingas atidumas prie mokymo įstaigų. Ne veltui prie mokyklų greitis yra ribojamas iki 40 km / val.", – teigia D.Jonušis.

Patikrinkite automobilį

Trečias saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo lygties dėmuo – automobilis. D.Jonušis teigia, kad po ilgesnių atostogų grįžę žmonės turėtų skirti laiko savo automobiliui ir bent jau patikrinti padangų slėgį. Jeigu automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, slėgis galėjo sumažėti, o tada prastėja padangų sukibimas su kelio danga ir stabilumas. "Norime, kad kiekvienoje srityje dirbtų geriausi specialistai, tad ir vairuoti turėtume automobilius, kurie yra maksimaliai tvarkingi ir bet kurią akimirką gautų techninės apžiūros kortelę. Jie nebūtinai turi būti nauji – dešimties metų ar dar senesnis automobilis, jeigu tik yra gerai prižiūrimas, gali būti saugus ir ekonomiškas", – sako "BMW vairavimo akademijos" vadovas.

Artėjant tamsiajam metų periodui vertėtų patikrinti ir automobilio žibintus, ar šie šviečia tvarkingai, ar nėra perdegusių lempučių. Verta patikrinti automobilio padangas, ar jos dar nepasiekė 3 mm žymos. Pasak eismo specialisto, Lietuvoje įstatymai leidžia naudoti vasarines padangas iki tol, kol jos nudils iki 1,6 mm, tačiau tai nėra saugu: minimali jų riba turėtų būti 3 mm.

"Žemiau 3 mm protektoriaus gylio padangos savybės prastėja labai sparčiai, tad nereikėtų rizikuoti ir jomis apautu automobiliu važinėti su mintimi "dar du mėnesius ištempsiu". Tokia mintis ant šlapios kelio dangos ar nukritusių medžių lapų, kurie yra labai slidūs, gali kainuoti brangiai. Tik techniškai tvarkingas ir geromis padangomis apautas automobilis gali būti saugus eismo dalyvis", – tvirtina D.Jonušis.

Per treniruotes ir lenktynes pasiekta tiek rekordų, kiek jų nebuvo užfiksuota per visas iki tol vykusias. Rekordai, žinoma, kiekvienų varžybų puošmena, tačiau atmintyje išlieka ne vien unikalūs pasiekimai. 

Tad prieš artėjantį 20-ąjį didžiausiu automobilių sporto renginiu Baltijos šalyse tituluojamų 1000 km lenktynių jubiliejų prisiminkime 2008 metų įvykius.

Nepranoktas masiškumo rekordas

Automobilių maratonines lenktynes nuo pat pradžių rengiantį „Promo Sportą“ itin viltingai nuteikė nuo pirmųjų 2008 m dienų plaukęs paraiškų srautas. Devintą kartą Palangoje rengiamose 1000 km lenktynėse panoro dalyvauti rekordinis komandų skaičius – 83 - iš visų trijų Baltijos šalių, Anglijos, Škotijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Suomijos.

„Tai buvo bene didžiausia dovana mums, renginio organizatoriams,- vienuolikos metų senumo įvykius prisimena pagrindinis lenktynių organizatorius Darius Jonušis. – Kasmet vis didėjęs tiek pačių sportininkų, tiek žiūrovų susidomėjimas šiuo renginiu buvo akivaizdus įrodymas, jog 2000-aisiais nuo 18 komandų prasidėjusios unikalios lenktynės prigijo ir tapo reikalingos ne tik automobilių sporto mėgėjams, bet ir patiems sportininkams“.

Teko rengti dvejas lenktynes

2008-aisiais pirmą ir vienintelį kartą lietuviškojo maratono istorijoje Palangoje surengtos dvejos lenktynės.

„Sulaukę tiek paraiškų negalėjome atsakyti nė vienai komandai, o visas jas sutalpinti mažiau nei 3 km ilgio Palangos trasoje – neįmanoma. Todėl iš anksto nuspręsta pagal kvalifikacinių varžybų rezultatus 50 geriausius laikus pasiekusių ekipų deleguoti į pagrindines, šeštadienį rengiamas lenktynes, o kitoms suteikti galimybę išsiaiškinti jėgas papildomai rengiamose 100 ratų lenktynėse“, - prisimena D. Jonušis.  

Nors dalyvio paraiškas buvo pateikusios 83 komandos, techninės komisijos atranką praėjo ir renginio atidarymo parade Vytauto gatvėje išsirikiavo 78 ekipos (iki šiol nepagerintas masiškumo rekordas). 

Tačiau ar 100 ratų varžybos bus įdomios žiūrovams? Tai bene labiausiai jaudino juos pačius.

„Manantys, jog 100 ratų lenktynės bus neįdomios ir taps savotiška paguoda neperžengusiems 1000 km lenktynių atrankos barjero, klysta, – renginio spaudos centre, kuriame tais metais akredituota irgi rekordiškai daug - 102 žurnalistai, sakė „Autochemija Team“ ekipos, kurią tik kelios sekundės skyrė nuo pagrindinių 1000 km lenktynių, atstovas Saulius Nekrošius. - Todėl šias lenktynes prognozuoju kaip labai įdomią šeštadienio lenktynių uvertiūrą.“

Ne pirmų maratoninių lenktynių dalyvis neapsiriko. Trumpesnes, dinamiškas 100 ratų lenktynes, apgulę trasą, stebėjo didelis būrys žiūrovų, o po permainingos kovos pagrindiniu šių lenktynių trofėjumi – Policijos taure – džiaugėsi „Mitsubishi Colt“ vairavę „BB Racing“ atstovai Artūras ir Mindaugas Daunoravičiai, Darius Biesevičius ir Paulius Kairavičius. 

Antri su „Volkswagen Golf“ liko „Remis Racing Team“ sportininkai Remigijus Jacėnas, Jordanas Dirgėla ir Aurimas Černeckas, o trečiąją vietą užėmė „Adampolis Racing Team“ antrosios komandos atstovai Tomas ir Darius Šipkauskai bei Paulius Kairavičius, vairavę egzotišką „Adampolis Luego Kit Car“.

Rekordų lietus

Automobilių sporto gerbėjai vos spėjo skaičiuoti kaip rudenį lapai kritusius rekordus.

Mažiau nei pusdienį išsilaikė „Oktanas Racing” pirmosios komandos nario Andžejaus Dzikevičiaus su „Porsche 911 GT3” pasiektas trasos greičio rekordas, kai jis vieną 2994 metrų ilgio trasos ratą apvažiavo per 1 min. 22.158 sek.

Vilniečio pasiekimą pagerino prie egzotiškojo „Spyker C8 Spyder GT2R” vairo sėdęs tituluočiausias tų lenktynių sportininkas, „Snoras Spyker Squadron” komandos narys Peteris Dumbreckas, užfiksavęs 1 min. 21, 792 sek. rezultatą.

Ar tituluotasis britas išsiveš iš Lietuvos Palangos trasos rekordą? – kažkas iš žiūrovų pasiūlė ekspromtu surengti tokį totalizatorių, susilaukusį sėkmės.

Nepavyko aptikti lažybų rezultatų, tačiau P.Dumbreckas bene trumpiausiai džiaugėsi savo pasiekimu. Jį prie vairo pakeitęs lietuvis Jonas Gelžinis lėkė trasa dar greičiau ir greičiausią ratą nuvažiavo per 1 min. 20,734 sek.!

Retai nutinka, kai per dieną net tris kartus gerinami trasos rekordai.

„Nevadinkite manęs melagiu“

Lenktynių spaudos centre akredituoti žurnalistai valandėlei pamiršo kompiuterius, kai čia užsuko sportiniu kombinezonu vilkintis tituluočiausias visų laikų Lietuvos automobilių sporto meistras Stasys Brundza, prieš dvejus metus būtent šiose lenktynėse Palangoje atsisveikinęs su automobilių sportu. 

„Nevadinkite manęs melagiu ar nesilaikančiu duoto žodžio. Sulaukęs pasiūlymo kartu su kitais „Snoras Client Team“ ekipos nariais šiose lenktynėse vairuoti „Ferrari 430“ negalėjau atsispirti pagundai“, - teisinosi S. Brundza.

2008 metais Palangoje varžėsi dvi „Snoras Spyker Squadron“ komandos, kurių atstovai vairavo egzotiškus „Spyker C8 Laviolette GT2R“ ir „Spyker C8 Spyder“, kurių galinius varomuosius ratus suko 4,0 litro darbo tūrio 8 cilindrų „Audi“ variklai, išvystantys apytikriai 445 AG pajėgumą ir turintys 442 Nm sukimo momentą. Juos pilotavo profesionalūs lenktynininkai - rusas Aleksejus Vasiljevas, vokietis Ralfas Kelleneris, ne vienų Le Mano ir DTM lenktynių herojus britas P. Dumbreckas ir lietuvis Nemunas Dagilis.

2008-aisiais „Ferrari“ ir „Spyker“ automobiliai debiutavo Lietuvos lenktynių trasoje.

Šiose atmintinose lenktynėse varžėsi net keturi „Oktanas Racing Team“ ekipažai. Tai irgi šių lenktynių rekordas. Ekipos lenktynininkai vairavo „Porsche Carrera 996 RSR“, „Porsche 997 GT3“, „Ford Focus ST“ ir BMW 318 automobilius.

Pirmoji užsieniečių pergalė

Tai buvo pirmosios lenktynės, kai pirmoji finišo liniją kirto užsieniečių komanda, kurios sudėtyje buvo ir lietuvis Jonas Gelžinis. Jam tai buvo antroji pergalė po metų pertraukos.

„Nepaprastai džiugu, kad nenuvyliau tituluotų komandos draugų ir po 9 val. ir 9 min. įtemptos kovos trasoje kartu su vokiečiu R. Kellenersu, rusu A. Vasiljevu ir britu P. Dumbrecku galime džiaugtis pelnytai iškovota pergale“, - padėkojęs „Snoras Spyker Squadron”  ekipos mechanikams, nepriekaištingai paruošusiems lenktynėms „Spyker C8 Spyder GT2R” automobilį, kalbėjo J. Gelžinis. 

2008 m ši komanda debiutavo Palangoje ir pirmu bandymu džiaugėsi pergale.

Antrąjį nugalėtojų pakylos laiptelį užėmė „Oktanas Racing“ sportininkai Egidijus Dapšas, Nemunas Dagilis ir Robertas Kupčikas, vairavę „Porche 911 GT3 RSR”, o trečiąja tenkintis buvo priversti 2007m lenktynių nugalėtojai - „Adampolis Racing Team“ atstovai Vidas Čebatavičius ir Ramūnas Čapkauskas, vairavę pačių rankomis pagamintą „AGM Kit Car“.

„Su atviru automobiliu neperkaisi važiuodamas, tačiau iš po varžovų ratų pakeltos žvyro kruopelės ir smulkūs akmenukai kaip reikiant „tarkavo“ šalmą, nekalbant jau apie kitas neuždengtas vietas“,- įspūdžiais dalijosi R. Čapkauskas.   

Rekordinės rekordinių lenktynių sąnaudos

Pasibaigus renginiui paaiškėjo, jog 2008 m per lenktynes sunaudota 17,4 tūkst. litrų degalų.

Didžiausią paklausą - apie 16 tūkst. litrų – turėjo A-98 benzinas, o dyzelino sudeginta tik per 1 tūkst. litrų.

Daugiau kaip 11 tūkst. litrų degalų sunaudota šeštadienį, kai vyko pagrindinės lenktynės.

Nugalėtojai 334 trasos ratus, kurių kiekvieno ilgis 2994 metrai, nuvažiavę per 9 val. 09 min., sudegino 539 litrus A-98 markės benzino.

Pagal taisyklių punktą, nepakitusį iki šiol, į visus automobilius treniruočių, kvalifikacijos ir lenktynių metu buvo pilamas kuras tik iš degalinės, esančios lenktynių trasoje.

Kai lauke karšta, jos veikia itin neefektyviai. LRT.lt kalbinti ekspertai nesuranda nė vieno logiško agrumento, kodėl vasarą reikėtų važinėti su žieminėmis padangomis. Kalbant apie žieminių padangų naudojimą vasaros metu, galima tik pakartoti tai, kas buvo sakyta ne kartą – vasarą su žieminiais batais ir striukėmis nevaikštome. Tačiau nemaža dalis vairuotojų, karštą dieną apsiavę vasarinius batus ir apsivilkę lengvus marškinėlius, vairuoja automobilį su žieminėmis padangomis.

Deja, tokių vairuotojų Lietuvos keliuose ir gatvėse galime sutikti kasdien ir tikrai ne po vieną. BMW vairavimo mokyklos įkūrėjas ir instruktorius Darius Jonušis pirmiausia apgailestauja, kad tokia tema turime kalbėti apskritai.

„Man atrodo, kad tai savaime suprantama, bet kažkodėl kiti vasarą vis tiek važinėja žieminėmis padangomis. Tai neturėtų būti diskusijų objektas“, – kategoriškai sako D. Jonušis.

Jis priduria, kad toks dalykas kaip žieminių nedygliuotų padangų naudojimas vasaros metu galėtų būti uždraustas apskritai. Pašnekovas sutinka, kad gali būti daug priešiškai tokiai idėjai nusiteikusių vairuotojų, tačiau pirmiausia reikia pagalvoti ne tik apie savo, bet ir kitų saugumą, ir būtent padangas jis laiko svarbiausiu to garantu.

„Man asmeniškai padanga yra pats svarbiausias automobilio komponentas. Nėra svarbesnių. Padanga yra vienintelis kontaktas tarp automobilio ir kelio. Dėl to net jei kažkur išsinuomoju automobilį pirmiausia pasižiūriu, kokia yra padangų būklė. Tai mano, kaip žmogaus, saugumo garantas“, – tikina D. Jonušis.

D. Jonušis/ LNK nuotr.

Kai karšta, žieminė padanga „genda“

Žieminė padanga sukurta žiemai, o vasarinė – šiltajam metų laikui yra sukurtos ne šiaip sau. Nors iš pirmo žvilgsnio tiek vienam, tiek kitam sezonui skirtos padangos atrodo panašiai, tačiau yra nemažai skirtumų, kurių nematyti akimi.

„Žieminės padangos ir jų technologijos yra sukurtos tam, kad gerai tarnautų būtent žiemos sąlygomis, esant žemai oro temperatūrai. Esant 7 laipsnių šilumos ir vis aukštesnei temperatūrai, žieminės padangos palaipsniui praranda savo savybes.

Esant itin aukštai temperatūrai, padangos perkaista ir ima sparčiai dėvėtis, dėl ko kyla didžiausias pavojus – prastesnis sukibimas su šlapia ir sausa kelio danga ir ilgesnis stabdymo kelias“, – kodėl žieminė padanga netinka vasarai, įvardija padangų centro ir automobilių servisų tinklo „Melga“ projektų vadovas Mindaugas Taraila.

„Kai padanga yra nepritaikyta tam tikrai temperatūrai, pakinta jos gumos charakteristika. Gali atrodyti, kad protektorius gražus, tačiau iš tikrųjų padanga jau nebe žieminė, nes pakitusi gumos charakteristika nebeleis jai dirbti taip, kaip priklauso“, – priduria D. Jonušis.

Pakinta automobilio valdymo savybės

Dar vienas argumentas, kodėl žieminė padanga nėra priimtinas pasirinkimas šiltuoju metų laiku, tai suprastėjusios automobilio valdymo savybės.

„Akylesni vairuotojai turėtų pastebėti, kad net ir pavasarį šylant orams pasikeičia automobilio valdymo savybės. Automobilis tampa sunkiau valdomas įveikiant posūkius didesniu greičiu, patekus į provėžas, pailgėja stabdymo kelias“, – argumentuoja M. Taraila

Daug vairavimo patirties turintis D. Jonušis vaizdingai pasakoja, kaip pakinta automobilio savybės, kai lauke itin karšta, o su kelio danga kontaktuoja žieminė padanga.

„Nereikia pamiršti, kad kai lauke karšta, kelio dangos temperatūra dar aukštesnė. Tokiomis sąlygomis padanga normaliai nestabdo, automobilis normaliai nesivairuoja, juntamas uždelsimas. Liaudiškai sakant, automobilis važiuoja kaip ant želatinos.

Iš vienos pusės, galima sakyti, kad tai vairuotojo reikalas, bet, kita vertus, mes visi esame eismo dalyviai ir tai yra pavojinga kitiems vairuotojams ar pėstiesiems. Automobilis nesugebės sustoti, kaip turėtų, ar tinkamai apvažiuoti kliūtį“, – LRT.lt teigia D. Jonušis.

Be visa to, būtina atkreipti dėmesį, kad net važiuojant mieste staigaus stabdymo metu žieminės padangos tai daro labai neefektyviai. Ir šiuo atveju kalbame ne apie centimetrus, bet metrus.

„Stabdymo kelias, važiuojant 50 ar 60 km/val. greičiu, tai yra kas leidžiama mieste, gali pailgėti 6 ar 10 metrų. Tai visiškai neadekvatūs skaičiai, kalbant apie savo saugumą“, – pastebi D. Jonušis.

Nenaudinga ir ekonomiškai

Atmeskime tokius faktorius kaip saugumas, prastos valdymo savybės ir pamatuokime žieminių padangų naudojimo efektyvumą vasarą finansiniu požiūriu. Deja, vairuotojai, manantys, kad tokiu būdu sutaupys, mūsų kalbintų ekspertų teigimu, labai klysta.

„Žieminių padangų naudojimas vasarą kelia grėsmę ne tik saugumui, bet ir piniginei. Žieminės padangos esant aukštai temperatūrai greičiau dėvisi.

Važinėjant žieminėmis padangomis vasarą, jų tarnavimo laikas sutrumpėja maždaug 30–40 proc., o taip pat atsiranda didesnis pasipriešinimas riedėjimui,  dėl ko būna ir didesnės degalų sąnaudos“, – LRT.lt faktus dėsto M. Taraila.

Taupymo logika paprasta: visų pirma, sutaupysiu nepirkdamas padangų, antra – nepatirsiu išlaidų, kurios susijusios su padangų permontavimu. Tačiau dėl greitesnio dėvėjimosi po aktyvaus važinėjimo vasaros metu, atėjus žiemai, tikėtina, kad toks vairuotojas daugiau praloš nei išlos.

„Ir žiemą jis liks be padangų. Vasarą žiemines padangas suvažinėja, o žiemą važiuoja jau ne su padanga, bet su kažkokiais kaliošais“, – reziumuoja D. Jonušis.

Suskaičiuoti išlaidas nesudėtinga. Ekonominės klasės, 16 colių skersmens visiškai naujos padangos kainuoja apie 50 eurų už vienetą, taigi komplektas 200. Bendrai, už vieną vasarinių ir vieną žieminių padangų komplektą teks sumokėti 400 eurų.

Skaičiuokime, kad kiekvieno iš komplektų pakaks keturiems sezonams. Tokiu atveju, metinės išlaidos sieks 140 eurų, įskaitant padangų permontavimą. Jei ir žiemai, ir vasarai naudosime žiemines padangas, tikėtina, kad jų pakaks vienam pilnam sezonui. Tai reiškia, kad metinės išlaidos sieks 220 eurų.

Net jeigu vieną žieminių padangų komplektą pavyktų išlaikyti pusantro sezono laikotarpiui, metinės išlaidos siektų apie 170 eurų. Todėl, sudėjus visus taškus ant „i“, žieminių padangų naudojimas šiltuoju metų laiku neapsimoka nei saugumo, nei komforto, nei finansiniais atžvilgiais.

  Ji organizatorių iniciatyva surengta vėlyvą vakarą.

„Pagal renginio tvarkaraštį 1000 km lenktynės Estijoje turėtų finišuoti šeštadienį, 19.15 val., - lenktynių spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė pagrindinis renginio organizatorius Darius Jonušis. – Tačiau dėl lietaus, avarijų, dažno saugos automobilio pasirodymo trasoje ar kitų kliūčių jos gali užsitęsti ir baigtis jau sutemus. Tokiu atveju itin didelę svarbą įgyja automobilio šviesos, kurioms šioje specialioje treniruotėje ir skyrėme visą dėmesį“.

Nors kelti kiti tikslai, tačiau varžybų teisėjai chronometravo ir šią treniruotę.

Baigiantis dienai geriausią laiką pademonstravo „Alfa Romeo klubo“ komanda, kurios sportininkai Rimvydas Agurkis, Paulius Macevičius, Alminas Malaiška ir Marius Gabrijolavičius vairuoja „Alfa Romeo GT“ automobilį, vieną „auto24ring“ trasos 3170 metrų ilgio trasos ratą nuvažiavusi per 1 min. 34,910 sek.

Beveik 3 sek. nuo jos atsiliko „Skinest Rail“, o trečiuoju rezultatu džiaugėsi „Geros Dovanos – CargoWin.Eu“ ekipos lenktynininkai.

„1000 km Pärnu powered by Hankook“ lenktynių pirmosios dienos programa baigėsi visų jose dalyvaujančių sportininkų, komandų vadovų, teisėjų, renginį nušviečiančių žurnalistų ir organizatorių bendra vakariene, į kurią, puoselėdama naujas tradicijas, pakvietė lenktynes rengianti „Promo Events“.