Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Vyriausiųjų prokurorų atrankos rezultatus ir Komisijos siūlymą, nurodoma prokuratūros pranešime. Atrankoje į dvi Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas iš viso dalyvavo šeši pretendentai.

Iki šiol Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente prokuroru dirbusį R.Valentukevičių vadovai ir komisija įvertino kaip profesionalų teisininką, gebantį derinti vadovaujamas pareigas su prokuroro darbu tiriant atskiras bylas, reiklų sau ir kitiems, turintį lyderio savybių.

Teikdama D.Valį Komisija pažymėjo, kad šis prokuroras turi vadybinių ir analitinių gebėjimų, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patirtį, geba išskirti prioritetinius tikslus ir jų siekti.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša šias pareigas eina nuo lapkričio 30 dienos. Penkerių metų kadencijai paskirti pavaduotojai šiose pareigose dirbti pradės sausio mėnesio pradžioje.

Atsižvelgiant į tai, kad D.Valys, kuris buvo teiktas ir kaip tinkamiausias kandidatas Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigoms, atranka į Vidaus tyrimų skyriaus vadovo pareigas pratęsta.

Pasibaigus įgaliojimų laikui D.Valys iš Generalinės prokuratūros vadovų atleistas pernai birželio 15 dieną. Kitą dieną jis buvo paskirtas dirbti prokuroru ONKT departamente.

Dėl to abejonių turi ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

V.Gailius ir J.Sabatauskas primena D.Valio nekompetenciją, taip pat sukeltą avariją, kai pėsčiųjų perėjoje jis automobiliu parbloškė moterį. Tuo metu K.Vagneris, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, parašė tarnybinį raštą vadovybei, kad dar kartą būtų ištirta sena istoriją, į kurią buvo įklampinta Generalinė prokuratūra.

Prieš kurį laiką D.Valys atleido Kauno apygardos prokuratūros prokurorą Vytautą Turauskį ir nepaskyrė į kitas pareigas, o tik įrašė į Karjeros registrą. Bet V.Turauskis laimėjo kovą teismuose ir Generalinė prokuratūra jam turėjo sumokėti daugiau kaip 20 tūkst. eurų. D.Valio kritikai taip pat priminė, kad jo vadovavimo laikais pinigus dėl neteisėto atleidimo prisiteisė ne vienas prokuroras, o bendra suma siekia daugiau kaip 74 tūkst. eurų, rašo „Lietuvos rytas“.

BNS anksčiau rašė, kad Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vadovo konkurse dalyvavo keturi prokurorai. Be D.Valio – K.Vagneris, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė Danutė Blažienė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Vilius Paulauskas. Tačiau D.Blažienė dar prieš atranką savo kandidatūrą atsiėmė.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis gruodžio pradžioje patvirtino, kad D.Valys atrinkta tinkamu vadovauti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui, tačiau pabrėžė, kad sprendimo dėl jo skyrimo į šias pareigas dar nėra priėmęs.

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigos liks laisvos kitų metų sausio 3 dieną.

„Jis yra Atrankos komisijos atrinktas kaip tinkamas prokuroras, bet sprendimo dar tikrai nesu priėmęs“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė generalinis prokuroras.

Jis nesiėmė prognozuoti, ar skirs D.Valį į minėtas pareigas, ar ne.

D.Valio kandidatūra vienintelė atrinkta kaip tinkama vadovauti Vidaus tyrimų skyriui.

Konkurse iš viso dalyvavo keturi prokurorai. Be D.Valio – Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji prokurorė Danutė Blažienė, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Vilius Paulauskas ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris.

Tačiau D.Blažienė dar prieš atranką savo kandidatūrą atsiėmė.

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigos liks laisvos kitų metų sausio 3 dieną.

D.Valys Generalinei prokuratūrai vadovavo 2010 – 2015 metais.

Buvęs generalinis prokuroras Darius Valys pirmadienį grįžo į darbą po aštuonių mėnesių trukmės atostogų, BNS informavo Generalinė prokuratūra.

D.Valys užima Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas.

Jis BNS sakė kol kas nežinantis, ar sieks aukštesnių pareigų prokuratūroje.

„To klausimo dar nesu išsprendęs. Pirma diena darbe, kol kas tik susipažįstu su aplinka, su darbais, kuriuos man planuojama pavesti, ir ateityje spręsiu tokius klausimus“, - teigė buvęs generalinis prokuroras.

Jo atostogos truko nuo birželio 17 iki vasario 19 dienos imtinai. D.Valys sakė turintis dar per 40 dienų atostogų, tačiau neįvardijo, kada jas panaudos.

Aštuonių mėnesių trukmės atostogų D.Valys galėjo išeiti, nes per visą generalinio prokuroro kadenciją savo valia jis nė karto neatostogavo.

Prokuroras sakė neatostogavęs, nes siekė išnaudoti visą savo kadenciją tam, kad realizuotų savo idėjas ir atneštų naudą valstybei.

D.Valys pateikė pavyzdį, kai 2010 metais prokurorai buvo išleidžiami nemokamų atostogų, įskaitant ir jį patį.

„Kolegos neduos sumeluoti, kad tas penkias dienas ėjau į darbą ir dirbau, - sakė pareigūnas. - Manau, kad tai atsako į klausimą, (...) kas man iš tiesų yra tarnyba. Aš iš tiesų labai iš širdies tas pareigas vykdžiau“.

Pasibaigus įgaliojimų laikui D.Valys iš Generalinės prokuratūros vadovų atleistas pernai birželio 15 dieną. Jau kitą dieną D.Valys paskirtas į šiuo metu užimamas pareigas.

Šią savaitę baigiasi aštuonis mėnesius trukusios buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio atostogos.

„Jo atostogos iki vasario 19 dienos imtinai“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

D.Valys grįš į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas.

E.Martinonienė sakė neturinti žinių, ar D.Valys ketina siekti pereiti į kitas aukštesnes pareigas.

Pasibaigus įgaliojimų laikui D.Valys iš Generalinės prokuratūros vadovų atleistas pernai birželio 15 dieną. Jau kitą dieną D.Valys paskirtas į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas, o birželio 17 išėjo aštuonių mėnesių trukmės atostogų.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad aštuonių mėnesių trukmės atostogų D.Valys galėjo išeiti, nes per visą generalinio prokuroro kadenciją savo valia jis nė karto neatostogavo.

Po ne itin sėkmingo Dariaus Valio vadovavimo generalinė prokuratūra ir toliau lieka be vadovo, nes Seimas jau antrąkart atmetė prezidentės pasiūlytą kandidatą. Šįkart – Kaišiadorių teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės.

Išoriškai po kandidatės pateikimo viskas atrodė lyg ir palanku – didelės kritikos Seime nepareiškė nei valdantieji, nei opozicija. Netgi atvirkščiai – pasigirdo pritarimo balsų. Tačiau slaptas balsavimas parodė, kad prezidentė pervertino savo galimybes pateikti Seimui tinkantį kandidatą. Tam, matyt, visi turi savų priežasčių. Po antros nesėkmės šalies vadovė pranešė, kad skubėti nėra reikalo – situaciją galima įšaldyti iki naujo Seimo išrinkimo. Didesnės dalies „Savaitės“ kalbintųjų vertinimu – tai blogas požiūris, nes dėl susidariusios situacijos kalta pati prezidentė.

Birželį pasibaigus D. Valio kadencijai, generalinio prokuroro pareigas iki šiol eina pavaduotojas Darius Raulušaitis. Prokurorų profsąjunga kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, prašydama atidėti ambicijas ir gelbėti prokuratūrą, ketverius mėnesius neturinčią nuolatinio vadovo. Prezidentės periferinėje Akmenės rajono apylinkės prokuratūroje rastas D. Valys savo darbais Generalinio prokuroro poste nuvylė ne tik teisininkų bendruomenę, bet ir pačią šalies vadovę.

Vieną po kitos atmesdami Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių teismo pirmininkės E. Dambrauskienės kandidatūras, Seimo nariai parodė, jog jų netenkina Prezidentūros parenkami mažai visuomenei ir politikams žinomi pretendentai.

„N. Meilutis buvo bent jau Kauno lygio teisėjas. Kita vertus, jo šnekos rodė, kad jis nelabai susigaudo, kur jis eina, ką turi daryti. Prezidentė per šešerius metus jau įrodė, kad jai visiškai nerūpi, ar žmogus gali dirbti, ar jis pajėgus dirbti. Jai rūpi tik vienas dalykas – ar jis bus lojalus jai asmeniškai. Šiuo atveju E. Dambrauskienė – tipiška protežė“, – komentuoja apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Dukart atmesdami prezidentės siūlomus kandidatus, politikai, pasak viešųjų ryšių specialisto, suteikė galimybę šią situaciją panaudoti savo tikslams prieš artėjančius Seimo rinkimus. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į save, prasminga konfrontuoti su tuo, kuris yra labai populiarus, kokia yra Dalia Grybauskaitė.

„Kadangi valdančioji partija ir premjeras pagal reitingus yra tolygus prezidentei, turbūt tai yra labai aiški nuoroda, ką reikėtų pulti ir su kuo konfrontuoti. [...] Artėjant rinkimams matysime daugiau tokių istorijų, kurios kels konfrontaciją ir tuo pat metu didins žinomumą, kels populiarumą ir suteiks galimybę vieniems ar kitiems asmenims kalbėti“, – sako agentūros „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius Andrius Kasparavičius.

Signataras, buvęs Saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus teigia, kad prezidentūra per mažai bendrauja su Seimu ir vyriausybe, o rasti tinkamą kandidatą į generalinius prokurorus galima tik tariantis. „Artimiausia ir kompetentingiausiai, kuri gali ką nors įvertinti situaciją, yra pati teisininkų bendruomenė. Antra yra visuomenė, trečia – žiniasklaida, yra frakcijos Seime“, – teigia M. Laurinkus.

Panašios pozicijos laikosi ir R. Valatka. „Prokurorai, manau, šiuo atveju trečio brolio Jono vietoje likę. Negi Lietuvoje nėra nei vieno baudžiamosios teisės specialisto, nėra universitetuose, Aukščiausiam Teisme žmonių? Kodėl reikia iš kaimo tempti? Jei prezidentė norėtų, per pusdienį susitartų su visomis Seimo frakcijomis dėl kandidato, dėl kurio niekam nekiltų abejonių. Tik toks yra demokratinės, teisinės valstybės kelias“, – įsitikinęs R. Valatka.

Po antrojo fiasko neaišku, ar šalies vadovė ieškos dar vieno pretendento. D. Grybauskaitė pareiškė, kad gali neskubėti ir kito kandidato daugiau neteikti šios kadencijos Seimui. „Skubos nėra. Konstituciškai situacija gali būti ir užšaldyta. Jeigu bus kažkoks sprendimas ateityje, jis gali būti priimtas Seimo iki rinkimų, gali būti priimtas ir po rinkimų“, – sakė D. Grybauskaitė.

R. Valatka teigia, kad toks pareiškimas skamba kaip kerštas Seimui ir prieš jį nuteikinėjama visuomenė. „Valstybės prezidentas neturi teisės elgtis taip, kaip elgiasi supykusi žmona ant vyro. Jeigu mes tokią sistemą, kaip prokuratūra, 1,5 metų laikysime be vadovo (ir dar ta pati prezidentė aiškina, kad tai yra griuvėsiai, kuriuos reikia kelti), tai aš jau nieko nebesuprantu. Vadinasi, valstybė yra asmeninių ambicijų įkaitė ir viršuje sėdintiems rūpi, kaip jie atrodys: ar ji tvarkys Seimą, ar Seimas tvarkys ją“, – sako R. Valatka.

Prezidentės sprendimo, kad kandidatas gali būti pateiktas ir po Seimo rinkimų, nepalaiko ir M. Laurinkus. „Nereikia gąsdinti, nekorektiška taip kalbėti. Politikoje niekas nekalba taip – neteiksiu, dabar visi susigūžkit arba paprašykit manęs, kad pakeisčiau nuomonę. Tokius aukštus postus užimantys žmonės taip nekalba“, – M. Laurinkus.

Ryšių su visuomene specialistas A. Kasparavičius sako, kad prezidentė gali baimintis, jog ir trečią kartą Seimas atmes jos pasiūlytą kandidatą, todėl ji gali laukti naujos sudėties Seimo po rinkimų.

„Prezidentė iš principo yra šiek tiek dešinesnės pakraipos negu dabartinė politinė dauguma. Manau, jeigu du kartus to nepavyko padaryti [iškelti kandidato, kuriam seimas pritartų – LRT.lt], ko gero, trečią kartą būtų dar mažesnis šansas tai padaryti. Taip, kad logiškiausias sprendimas palaukti.“, – svarsto A. Kasparavičius.

Tačiau politologė Jūratė Novagrockienė abejoja, kad po rinkimų Seimo sudėtis gali labai pasikeisti, todėl delsimas, jos nuomone, būtų žalingas.

„Gali būti, kad ji tikrai palauks, kol susiformuos naujoji dauguma, nors, atrodytų, kad dauguma bus tokia pati, kokia yra ir dabar. Todėl kyla klausimas, ar iš tikrųjų racionalu laukti. Kandidatūrą būtų galima teikti ir dabar, vardan tvarkos ir institucijos poreikio turėti nuolatinį vadovą“, – tvirtina J. Novagrockienė.

Taigi, po dviejų mažai žinomų kandidatų teikimo, prezidentė yra atsidūrusi nepalankioje padėtyje. Jeigu ir trečią jos kandidatą Seimas vėl atmestų, tai būtų smūgis jos reputacijai. Jei ji iki kitų metų rinkimų jo neteiktų, tai būtų labai žalinga jau dabar ne pačius geriausius laikus gyvenančiai generalinei prokuratūrai.

Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų Edita Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.

Už jos kandidatūrą buvo 50 Seimo narių, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė skelbdama balsavimo rezultatus pareiškė, kad frakcijų seniūnai nevaldo situacijos, nes trys frakcijos - konservatoriai, socialdemokratai bei Liberalų sąjūdis - žadėjo savo balsus „už“, o balsadėžėje jų rasta tik pusšimtis.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, frakcijų vadovai, kurie sakėte, kad balsuosite už, nevaldote situacijos“, - sakė L.Graužinienė.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis po balsavimo replikavo, kad Seimas taip parodė nepasitikėjimą ne kandidate į prokuratūros vadoves, o prezidente.

„Manau, ne kandidato problema, bet problema yra pačios prezidentės, jos vadovavimo būdo. Matome, kad šiandien išreikštas nepasitikėjimas ne kandidatei į prokurorus, bet išreikštas nepasitikėjimas prezidente“, - pareiškė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys tvirtino, kad kitą kartą valstybės vadovė turėtų pateikti du ar tris kandidatus vadovauti Generalinei prokuratūrai.

„Noriu tik pranešti viena - kad Kaišiadoryse resursas išsemtas“, - replikavo socialdemokratas Bronius Bradauskas, kurio rinkimų apygardoje prezidentė rado kandidatę.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Kaip matematikoj rašome „du“, o mintyse sakome „penki“, - slapto balsavimo rezultatus įvertino parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis pranešė, kad rugsėjo pradžioje per susitikimą su Seimo valdyba prezidentė Dalia Grybauskaitė informavo parlamentarus, kad atmetus antrą kandidatą į generalinius prokurorus naujos kandidatūros šiam Seimui ji nebeteiks.

„Prezidentė, atėjusi į valdybą, pasakė, kad ji teiks paskutinį kartą bent šioje kadencijoje. Sakė, kad daugiau neteiks, gyvensime su laikinuoju“, - žurnalistams sakė A.Sysas.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad dalis parlamentarų savo balsavimu už kažką keršijo D.Grybauskaitei.

„Prezidentė siūlė kandidatę, kuri nepriklausė prokuratūros sistemai, gana kvalifikuotą kandidatę, niekas neturėjo priekaištų jos kvalifikacijai, bet sistema nuo pat pradžių labai aiškiai demonstravo rezistenciją, kad nenori tokios kandidatės. Matome valdančiųjų koalicijos, bent jau nemažos dalies, norą už kažką keršyti prezidentei, todėl kenčia ir prokuratūra, ir visa Lietuva“, - teigė jis.

Anot jo, „valdantieji nesugeba perlipti per save ir objektyviai vertinti prezidentės siūlomo kandidato“.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad per slaptą balsavimą veidmainiavo didžiosios frakcijos.

„Matant visą aritmetiką turbūt reikia labai aiškiai pasakyti - jeigu Liberalų sąjūdžio frakciją sudaro tik 11 narių, iš jų dar du šiandien nebuvo posėdyje ir tik devyni dalyvavo balsavime, kaip bedėliosime, iš esmės viskas krypsta į didžiąsias dvi frakcijas, tai yra Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos. Vien tik jų sudėjus balsus turėtume apie 70 Seimo narių. Akivaizdu, kad vyko kažkokie užkulisiniai žaidimai“, - skaičiavo E.Masiulis.

Pasak jo, didžiausia atsakomybė dėl balsavimo rezultatų tenka valdančiajai daugumai, „pirmiausia socialdemokratams, kurie labai tvirtai ir prezidentei žadėjo, ir čia, Seimo salėje, sakė, kad palaikymas bus“.

„Situacija tampa iš tikrųjų tragikomiška, aš sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų būti teikiamas trečią kartą kandidatu į generalinius prokurorus po tokių dviejų balsavimų. (...) Dabar jeigu Barackas Obama būtų teikiamas į Lietuvos generalinius prokurorus, jis nepraeitų Seime“, - kalbėjo liberalas.

Jo teigimu, dėl politikų žaidimų kenčia prokuratūra, ji priversta dirbti su laikinuoju vadovu, taip pat kenčia „valstybės stabilumas ir valstybės institucijų tarpusavio supratimas“.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas šiai kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

E.Dambrauskienė neigė politikų nuogąstavimus, kad gali būti „kišeninė“ prokurorė. Kandidatės teigimu, visiems, kas su ja dirbo ir pažįsta, nekyla abejonių dėl jos nepriklausomumo.

Savo gyvenimo aprašyme, skyrelyje „Asmeninės savybės“, ji yra nurodė esanti komunikabili, sąžininga, savarankiška, atsakinga, mėgstanti kolektyvinį darbą.

E.Dambrauskienė 1992 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos ir skaičiavimo technikos mokytojos specialybę, tačiau pedagogės darbo nedirbo. 1992-1994 metais jis dirbo bendrovėje „Verpstas“ mezgimo cecho gamybinio mokymo instruktore, nuo 1994 metų spalio iki 1995 metų sausio įmonėje „Senasis dvaras“ ėjo buhalterės pareigas, 1995-1998 metais dirbo Šiaulių apygardos teisme vyr. inspektore, raštinės vedėjos pavaduotoja, 1998-2002 metais Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate dirbo stažuotoja ir tardytoja.

2002 metais Vilniaus universiteto Teisės fakultete E.Dambrauskienė įgijo teisininkės kvalifikaciją. 2002-2005 metais ji dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurore, 2005 metais įkūrė savo advokatės kontorą ir iki 2007 metų čia dirbo. Nuo 2008-ųjų iki 2011-ųjų ji buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, o nuo 2011 metų pabaigos vadovauja Kaišiadorių apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkę E.Dambrauskienę vadovauti Generalinei prokuratūrai pasiūlė prezidentė D.Grybauskaitė. Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus pasiūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Seime pristačius E.Dambrauskienės kandidatūrą, grupė parlamentarų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išaiškinti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, jog 2011 metais E.Dambrauskienės vadovaujama komisija Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikė galbūt suklastotą dokumentą, turėjusį reikšmės sprendžiant dėl asmenų traukimo drausminėn atsakomybėn.

E.Dambrauskienė neigė klastojusi dokumentą. Ji pabrėžė, kad tuo metu buvo neseniai pradėjusi dirbti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininke ir vienintelė nešališkai galėjo nagrinėti gautą skundą.

Kadenciją baigęs buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, perėjęs dirbti į žemesnes pareigas Generalinėje prokuratūroje, darbą pradės 8 mėnesių atostogomis.

Prokuratūros vadovo pareigas laikinai einantis Darius Raulušaitis antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo buvusį savo viršininką D,Valį paskyrė prokuroru Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente.

Dienraščiui „Lietuvos rytas“ D.Raulušaitis taip pat patvirtino, kad D.Valys išėjo atostogų, kurios truks net aštuonis mėnesius, nes esą per visą kadenciją D.Valys visiškai neatostogavo. Anot laikinojo prokuratūros vadovo, prokurorai atostogauti eina pagal sudarytą grafiką, o D.Valys, būdamas institucijos vadovas, pats sprendė, kada jam eiti poilsiauti ir ar iš viso eiti: „Matyt, tarnyba buvo įtempta ir nebuvo galimybių“.

Pasak dienraščio, D.Valiui prokuratūroje patikėtas darbas, kuriam nereikia prokuroro kvalifikacijos. Bet D.Raulušaitis vakar „Lietuvos rytui" aiškino neturėjęs kitokio pasirinkimo, nes šias pareigas pasirinko pats D.Valys, nors laisvų vietų buvo ir kituose departamentuose. Įstatymas numato, kad buvęs generalinis prokuroras gali būti paskirtas į bet kokias laisvas pareigas prokuratūroje.

Pasak „Lietuvos ryto“, naujose pareigose D.Valys registruos į Generalinę prokuratūrą atkeliaujančius įvairius slaptus dokumentus, bet D.Raulušaitis apie jas sakė, kad „šis darbas nėra sekretorės, o prokuroro, nes viena jo funkcijų - kontroliuoti kriminalinės žvalgybos subjektus, rengti teikimus, juos sankcionuoti“.

Generalinio prokuroro kadenciją D. Valys baigė pirmadienį. Parlamentas balsavo dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlyto naujojo generalinio prokuroro -Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio - ir kandidatūrą atmetė. Prezidentė po balsavimo pareiškė, kad „generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui“.

Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

Buvęs generalinis prokuroras Darius Valys lieka dirbti Generalinėje prokuratūroje.

Jis paskirtas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru, BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

„Tai nėra vadovaujančios pareigos, todėl nereikia skelbti atrankos“, - sakė ji.

Generalinio prokuroro kadenciją D.Valys baigė pirmadienį.

Seimas antradienį turėtų balsuoti, ar pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomai kandidatūrai į šį postą - Kauno apygardos teismo pirmininkui 40 metų Nerijui Meilučiui.

Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

Kol bus paskirtas naujasis Generalinės prokuratūros vadovas, nuo antradienio šias pareigas laikinai eis generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, pirmadienis - paskutinė generalinio prokuroro pareigas ligšiol einančio Dariaus Valio darbo diena. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą dėl D.Valio atleidimo. Pagal įstatymą, nuo vidurnakčio nutrūkus D.Valio įgaliojimams, vadovavimą prokuratūrai perims pavaduotojas.

„Pagal įstatymą, jis pareigas eis, kol bus paskirtas naujasis vadovas“, - BNS sakė E.Martinonienė.

Seimas antradienį turėtų balsuoti, ar pritaria Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio skyrimui į generalinio prokuroro postą.

N.Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, nuo 2004 metų jis eina teisėjo pareigas, nuo 2011 metų jis vadovauja Kauno apygardos teismui.

Ligšiolinio generalinio prokuroro D.Valio kadencija baigiasi birželio 15 dieną. D.Valys prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2010-aisiais.

Pagal Konstituciją, prezidentas generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.