„Pastaraisiais metais Kaunas skiria didelį dėmesį aplinkosaugai. Atlikus upelių taršos prevenciją ir kassavaitinius patikrinimus akivaizdžiai sumažinome netinkamai nuotekas tvarkančių asmenų skaičių. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai viešose vietose randame padangų ir kitos netvarkos. Akcija „Darom“ – dar viena galimybė apsikuopti, susitvarkyti, taip pat prasmingai praleisti laiką atsakingų ir veiklių kauniečių draugijoje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Šiemet pavasarinės švarinimosi akcijos organizuojamos keturiose seniūnijose: Aleksote, Petrašiūnuose, Šančiuose ir Vilijampolėje. Iniciatyvūs kauniečiai balandžio 23 d. nuo 10 val. laukiami Marvelės upės slėnio teritorijoje, Kauno marių prieigose prie Neptūno įlankos, Nemuno upės pakrantėje iš Švenčionių gatvės pusės ir Neries krantinės teritorijoje tarp Varnių ir Plungės gatvių.

Keturiose lokacijose numatyti šeši atliekų surinkimo taškai, „Kauno švara“ dalys šiukšlių maišus ir pirštines. Bendrovė taip pat pasirūpins atliekoms skirtais konteineriais ir jų išvežimu. Pagalbininkų veiksmus koordinuos seniūnijų atstovai.

„Gyventojai, savo nuožiūra tvarkysiantys aplinką ir rinksiantys atliekas kitose vietose, pagal organizacijos „Mes darom“ šiųmetį švarinimosi modelį turės patys savarankiškai pasirūpinti maišais ir pirštinėmis, o surinktas atliekas nuvežti ir priduoti į artimiausią didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę“, – pabrėžė R.Savickienė.

Pastaraisiais metais Kaunas skiria didelį dėmesį aplinkosaugai.

Kaune surinktos ir išrūšiuotos atliekos bus priimamos balandžio 23 d. iki 18 val. visose šiuo metu veikiančiose Kauno regiono didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėse: Energetikų g. 60 (buvęs adresas Nemajūnų g. 15B), Raudondvario pl. 155D, Kuršių g. 9E, Palemono g. 12E, Vandžiogalos pl. 92B, Chemijos g. 4E, Julijanavos g. 1 ir Ašigalio g. 20A.

Visos aikštelės bus pažymėtos ir „Mes darom“ mobilioje programėlėje. Čia vartotojai taip pat ras visas savivaldybių rekomenduojamas tvarkyti viešąsias erdves. Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės dirbs įprastai.

Atliekų aikštelėse bus priimamos tik tinkamai išrūšiuotos atliekos. Į aikšteles nebus priimamos sunkvežimių, sunkiasvorių transporto priemonių padangos ir kitos automobilių detalės. Atliekas atvežę asmenys privalės turėti asmens dokumentą.

Akcijoje „Darom“ šiemet kviečiami dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijų ir verslo įmonių kolektyvai ir visi, kam rūpi švari aplinka.

Motyvuotas jaunimas

„Laba diena. Ar čia galiu gauti maišą?“ – savanorės Deimantės Šilainių mikrorajone paklausė moteris. Vėliau ji pasakojo, kad šeštadienį naršydama internete perskaitė Aplinkos ministro raginimą daryti gerus darbus ir pati sugalvojo prisidėti.

„Seniau esu dalyvavusi. Parsisiunčiau programėlę, pasižiūrėjau nurodytus taškus ir atėjome su dukra. Mūsų darželis yra už VIII forto. Kasdien einame ir skaudu matyti, koks ten šiukšlynas. Ir lauke pabūsime, ir pavyzdys vaikams, kad reikia saugoti gamtą“, – pasakojo Gintarė, kurios mintims tylomis pritarė 5-erių dukrelė Aistė.

Tačiau įspūdžių apie aktyvų miestiečių dalyvavimą nepavyko pasisemti. Tankiai apgyvendintame Šilainių mikrorajone savanoriavusios Deimantės per beveik 2 val. nuo skelbtos akcijos pradžios vos trys žmonės paprašė maišų šiukšlėms. Kitose Kauno vietose taip pat nepavyko pamatyti desanto su maišais rankose.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Galima manyti, kad pagal organizatorių rekomendacijas laikytis Vyriausybės nurodymų dėl karantino, žmonės tiesio darbavosi pavieniui.

Tačiau savanorė Deimantė turėjo nepaprastą palaikymo komandą. „Mus pusseserė pakvietė, – į Deimantę sužiuro 13-kos Taja ir tęsė: „Mes netoli gyvename ir prisidedame prie aplinkos švarinimo“.

Kartu į akciją atėjusi 7-erių Vakarė buvo griežta šiukšlintojams: „Šiukšlinti yra negražu“. Pati sakė niekuomet nešiukšlinanti. Trimis metais vyresnis Dovydas nė kiek nesutriko paklaustas apie atliekų rūšiavimą.

„Rūšiuodami mes padedame darbuotojams ir jiems nebereikia rūšiuoti. Mes namie rūšiuojame popierių, plastiką, stiklą, atskirai bendras atliekas. Suvalgę jogurtą išplauname indelį“, – pasakojo berniukas.

Pasimetė išmanume?

„Darom“ organizatoriai kvietė jungtis į komandą savanorius, kurie dalintu dalyviams maišus šiukšlėms dėti. O kad nuotaika būtų geresnė, pasirinkta ne juoda maišų spalva, o rožinė.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Aš seniai norėjau prisidėti prie šios akcijos. Pernai „Darom“ nevyko, tai nusprendžiau šiais metais sudalyvauti. Man rūpi gamta, todėl noriu prisidėti prie aplinkos gražinimo. Šiukšlių problema pasaulyje yra labai didelė“, – savo dalyvavimo akcijoje motyvus dėstė Deimantė.

Kadangi eilė šiukšlių maišų dalinimo punkte nenusidriekė, tai mergina su kompanija patys ėmė rinkti šiukšles. Iš pirmo žvilgsnio gražiai sutvarkyta Šilainių žalioji zona neatrodė prišiukšlinta, tačiau smulkių popierėlių akcijos dalyviai sakė esant apsčiai.

Gerokai didesniu šiukšlių laimikiu džiaugėsi VIII forte darbavęsi Šarūnas su draugu. Vyrukai išsyk rinkdami rūšiavo kažkieno paliktus turtus – vienas maišas buvo pilnas spygliuotos vielos, kiti įvairių kartono, plastiko atliekų.

„Toks įspūdis, kad prieš mus kažkas šiek tiek aprankiojo, tai mes užbaigėme“, – šyptelėjo Šarūnas. Vyrukai sutiko, kad masinio švarinimosi mieste lyg ir nesimato. „Seniau, kai organizuodavo mokykla, tai daug žmonių susirinkdavo. Dabar gal pagal išmanią programėlę savarankiškai pasklido ir nesimato“, – svarstė jaunuoliai.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Kilo painiava

Kad akcijos „Mes darom“ naujovės sukėlė painiavos pastebėjo ir Kauno rajono gyventoja Daiva. Ji „Kauno dienai“ pasakojo, kad savanoriauti akcijoje užsiregistravo jos dukra. Nuo pat ryto mergaitė skambino akcijos puslapyje nurodytais telefonai aiškindamasi, kur galėtų pasiimti dalinimui skirtų maišų, tačiau išsiaiškinti nepavyko.

„O ir vietos mūsų, Ringaudų apylinkėse, nurodytos tokios, kurios nėra taip jau šiukšlinamos. Kad geri norai nenueitų perniek, patraukėme švarinti ten, kur žinojome esant šiukšlyną“, – pasakojo Daiva.

Nesuprantu, kam į maišelį surinkti šuns kakaliukus, jei tą maišelį po to pakibini ant krūmo šakos.

Moteris taip pat stebėjosi šiukšlintojų palikimu – dažniausia šiukšlė buvo padėvėta kaukė, plastikiniai buteliai, nuorūkos, prezervatyvai. „Nesuprantu, kam į maišelį surinkti šuns kakaliukus, jei tą maišelį po to pakibini ant krūmo šakos“, – išskirtines šiukšles minėjo Kauno rajono gyventoja.

Sąmoninga savanorystė

Iki šiol akcija „Darom“ vykdavo senovišku principu – kiekvienas miestas turėjo koordinatorių, vietos savivalda arba akcijos organizatoriai dalyvius aprūpindavo maišais ir surinktų šiukšlių išvežimu. Praėjusiais metais „Darom“ teko atidėti dėl tuo metu galiojusių griežtų karantino sąlygų.

Šiais metais „Darom“ organizatoriais kvietė nepamiršti Vyriausybės reikalavimų dėl saugumo ir jų laikytis. Pagal šiuo metu galiojančius Vyriausybės nustatytus pandemijos reikalavimus, lauke buriuotis galima ne daugiau kaip dviem šeimos ūkiams. Taigi, šiemet visi buvo kviečiami skatinti kolegas ar klasės draugus  prisijungti prie akcijos su savo šeima.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Viena iš naujovių, kad akcijos dalyviai turėjo parsisiųsti programėlę „Mes darom“, kurioje sužymėtos tvarkytino vietos. Kauno tvarkytinų vietų žemėlapyje įdomiai išsiskyrė Žaliakalnio teritorija nuo Savanorių prospekto į Jonavos gatvės pusę ir Kalniečių mikrorajonas. Šiose teritorijose tik kur ne kur pažymėtos tvarkytino vietos.

Kita vertus, akcijos organizatoriai skelbė, kad neprivaloma laikytis pažymėtų tvarkytinų vietų žemėlapio, galima rinktis patiems žinomą apleistą, prišiukšlintą teritoriją ir pasirūpinti jos švarinimu.

Programėlėje taip pat nurodytos vietos, kuriose savanoriai dalina akcijos maišus, tačiau prasčiau jaustis ne su akcijos, o savo maišu nereiktų – svarbu ne į kokį maišą šiukšlę meti, o kiek jų surenki.

Vis dėlto pagrindinė akcijos „Darom“ naujovė – ne tik surinkti šiukšles, o jas surinkti, surūšiuoti ir pačiam priduoti į miesto Atliekų tvarkymo aikšteles. Jos taip pat nurodytos išmanioje programėlėje.

„Jei neturite galimybės pasirūpinti šiukšlių išvežimu – jos per didelės, sunkios ar specifinės, kviečiame pasinaudoti galimybe ir pažymėti „šiukšliną vietą“ mobiliojoje aplikacijoje“, – ragina akcijos organizatoriai.

Jie taip pat informavo, kad jei atliekų tvarkymo centrai nepriima kai kurių surinktų šiukšlių ar mišrių atliekų, jomis reikia pasirūpinti taip, kaip tai darytumėte įprastą dieną.

Prisidėję prie aplinkos tvarkymosi, akcijos dalyviai ne visuomet susimąstydavo, o kur gi iš tiesų nukeliauja surinktos šiukšlės ir kas apskritai jomis turėtų pasirūpinti. Todėl šiais metais akcija „Darom“ skatina pasirūpinti atliekomis iki galo – taip, kaip tai žmonės darytų kasdien: surinkti, išrūšiuoti ir išmesti jas į toms atliekoms skirtus konteinerius arba pristatyti į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

„Pastebėjome, kad po ankstesnių „Darom“ akcijų, atliekų tvarkytojai susidurdavo su iššūkiais, kaip panaikinti naujai suformuotą šiukšlyną ir išaiškinti, kad tai tikrai nėra nemokamai tvarkoma atliekų sunešimo vieta, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius. – Kitas svarbus dalykas – tai atliekų rūšiavimas. Anksčiau gyventojų surinktos ir į vieną krūvą sudėtos atliekos neturėjo kitos perspektyvos kaip tik keliauti į sąvartyną. Šiais metais skatiname ne tik surinkti, bet ir tinkamai išrūšiuoti. Rastas pakuotes ir antrines žaliavas teliks išmesti į joms skirtus konteinerius, o kitas atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“.

G.Savickio (ELTOS) nuotr.

Surinkus bešeimininkes atliekas, jos priklauso tam, kas jomis nusprendė pasirūpinti, tad pristačius akcijos metu surinktas atliekas į RATC gyventojų bus prašoma užpildyti deklaraciją, bus tikrinama ar šiukšlės išrūšiuotos.

„Esame dėkingi Lietuvos RATC, nes dauguma iš jų pasiūlė lanksčias galimybes ir priims akcijos metu surinktas atliekas iš gyventojų, neskaičiuodami jų į metinius atliekų limitus, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovė Toma Buivydaitė. – Tam, kad pavyktų išvengti eilių, RATC akcijos dienomis į pagalbą atvyks mūsų savanoriai.“

Siekiant sumažinti būriavimosi tikimybę, šiais metais akcija vyksta gegužės 7-8 d. Norintieji dalyvauti turėtų parsisiųsti mobiliąją programėlę „Mes Darom“, kurioje bus pažymėtos tvarkytinos teritorijos bei savanorių buvimo vieta, kur dalyviai galės pasiimti surinktų atliekų rūšiavimui skirtus maišus.

Jei nėra galimybės tinkamai pasirūpinti rastomis šiukšlėmis (jos per didelės, sunkios ar specifinės), akcijos organizatoriai kviečia pasinaudoti galimybe ir pažymėti „šiukšliną vietą“ mobiliojoje aplikacijoje, kurioje taip pat galima bus pasitikrinti informaciją apie savivaldybės iniciatyvas: galbūt savivaldybė savarankiškai inicijuoja dalyvių registraciją, dalina maišus prieš akciją ar vis dar rūpinasi atliekų išvežimu nurodydamos atliekų surinkimo punktus.

Visi dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų: dalyvauti ne daugiau kaip po du šeimos ūkius (iki 5 žmonių viename), laikytis atstumų bei dėvėti nosį ir veidą dengiančias kaukes.

„Akcija po metų pertraukos grįžta su nauju, vizionierišku šūkiu „Darom iki galo. Surink. Rūšiuok. Priduok!“ – sakė viešosios įstaigos „Mes Darom“ komunikacijos vadovė Toma Buivydaitė.

Šį pavasarį švarinimosi akcijoje kviečiama dalyvauti išmaniuoju formatu. Naujai sukurtoje mobiliojoje programėlėje „Mes Darom“ sužymėtos ir nurodytos tvarkytinos teritorijos. Vartotojai ras ir žemėlapį, kuriame bus paskelbtos vietos, kur akcijos savanoriai dalins rūšiavimui skirtus maišus.

Šiemet tvarkymasis atiduodamas į dalyvių rankas „iki galo“: kviečiama ne tik rinkti bei rūšiuoti surinktas atliekas, tačiau ir patiems jas priduoti į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išmesti miesto konteineriuose.

Akcija vyks penktadienį ir šeštadienį.

Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ Lietuvoje rengiama nuo 2008 metų.

2019 metais joje dalyvavo apie 100 tūkst., 2018 metais – apie 130 tūkst. žmonių, surinkta atitinkamai 1000 ir 1300 tonų atliekų. Pernai ji nevyko dėl epidemiologinės situacijos.

Jos organizatoriai ėmėsi dvejų metų projekto, kurio tikslas nuo šiukšlių išvalyti visą Lietuvą.

„Talka pavasarį nevyks. Planuojame, kad tokia talka, prie kurios esame pripratę, bus rudenį“, – BNS sakė „Darom“ projektų vadovė Ina Ingelevič.

Anot jos, preliminariai nutarta, kad visuotinė talka Lietuvoje vyks rugsėjo 19 dieną, kai rengiama pasaulinė akcija „Darom“.

„Pasijusti visiems kartu didžiojo renginio dalimi, manau, bus visai smagu. Kviesime visus dalyvauti rudenį“, – sakė I. Ingelevič.

Pasaulinėje aplinkos tvarkymo akcijoje dalyvauja per 180 valstybių.

Pasak projektų vadovės, šiuo metu „Darom“ pradeda naują didelį projektą „Darom iki galo. Išvalom visą Lietuvą!“

„Turime įsidiegę mobiliąją programėlę ir kviečiame žmones žymėti šiukšlinas vietas – atsiųsti mums tuos duomenis, tada jie atsiras interaktyviame žemėlapyje. Dvejų metų projekto tikslas – nustatyti kuo daugiau taškų, apimti visą Lietuvos teritoriją“, – BNS sakė I. Ingelevič.

„Tam ieškome savanorių, buriame juos kiekviename Lietuvos mieste, kad jie padėtų organizuoti (užterštų vietą – BNS) žymėjimą savo savivaldybėse“, – teigė ji.

Pasak projektų vadovės, rudenį bus įdiegta nauja programėlės funkcija – registruotis ir tvarkyti konkrečią žemėlapyje pažymėtą užterštą teritoriją.

„Paskui projekto pabaigoje bus monitoringas, stebėjimas. Bandysime turėti gamtos patrulių komandas. Jos tikrins, ar tame taške, kuris buvo, ar neatsirado vėl šiukšlių. Jeigu atsiranda, galvojame, kad bus lengviau sutvarkyti iš karto, nelaukiant nieko“, – aiškino I. Ingelevič.

„Tikimės taip padaryti grandiozinį išvalymą. Tam reikia labai daug savanorių, iniciatyvių žmonių“, – sakė ji.

Minėtas projektas vyks 2020–2022 metais.

Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ Lietuvoje rengiama nuo 2008 metų.

Pernai joje dalyvavo apie 100 tūkst., 2018 metais – apie 130 tūkst. žmonių, surinkta atitinkamai 1000 ir 1300 tonų atliekų.

Čia talkininkų surinktos šiukšlės ilgai gulėjo ir pernai.

Talkos reikalais rūpinęsis Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vadovas Marius Poimanskis patikino pirmadienį apie tai sulaukęs klaipėdiečių pranešimo.

Anot poskyrio vadovo, netrukus talkininkų surinktos šiukšlės bus išgabentos.

"Visiems "Darom" akcijos dalyviams buvo pranešta, kur reikėtų sudėti maišus su šiukšlėmis. Kasmet atsiranda tokių, kurie palieka surinktas atliekas kitur. Ačiū jiems, kad renka, bet darbą reikia padaryti iki galo. Paprastai po talkos dar dvi savaites renkame maišus. Kai akcijose dalyvaudavo labai daug žmonių, tai užsitęsdavo iki mėnesio. Kartais labai sunku susigaudyti, kur tos surinktos šiukšlės guli. Žmonės pasako palikę prie trečio berželio, tad dar reikia gerokai paieškoti, užtrunka to trečio berželio paieškos. Rangovai juk negali vaikščioti po mišką ieškodami, kas kur palikta", – pasakojo M.Poimanskis.

Valdininkas abejojo, ar maišai su šiukšlėmis yra akcijos "Darom" palikimas. Juk raudonų maišų  galėjo nusipirkti ir su švarinimosi akcija nesusiję  žmonės.

Paplūdimių priežiūra besirūpinantys darbuotojai žadėjo savo nedidukėmis mašinomis pavažiuoti pėsčiųjų taku, surinkti šiukšles ir nugabenti iki konteinerio.

Pasak M.Poimanskio, akcija "Darom" vyko ne vieną dieną. Kai kurie žmonės talką surengė prieš savaitę, kiti – gerokai po tos dienos, kai balandžio pabaigoje visoje Lietuvoje buvo paskelbtas švarinimosi mėnuo.

Jeigu klaipėdiečiai dar randa neišgabentų talkininkų surinktų šiukšlių, apie tai galima pranešti e. paštu marius.poimanskis@klaipeda.lt arba telefonu (8 46) 218 200.

Talkininkų rankomis surinktos šiukšlės Sportininkų mikrorajone, Pušyno gatvėje, jau kuris laikas guli neliečiamos.

Maža to, šiukšlynas dar ir plečiasi.

Sukrauti spalvoti maišai išduoda, kad tai – akcijos "Darom" palikimas.

Pasirūpinti jais privalo Klaipėdos miesto atliekų vežėjai.

Gyventojai pastebi, kad ši problema uostamiestyje iškyla kiekvienais metais.

"Šiukšlės traukia šiukšles. Paliko dešimt maišų, kitą dieną toje vietoje atsirado dar keli, taip ir kaupiasi sąvartynas. Ir taip – kiekvieną kartą", – stebėjosi klaipėdietė.

Pati organizacija "Darom" Klaipėdoje egzistuoja tik teoriniu pagrindu, nes kasmet vykstančius renginius koordinuoja savivaldybės atstovai.

Organizatoriai teigė užsiimantys informacijos sklaida, rinkodara, visuomenės telkimu, priemonių perdavimu, bet ne realiu atstovavimu.

Viešosios įstaigos "Mes darom" projektų vadovė Justina Anglickytė atkreipė dėmesį, kad Vilniuje maišai su šiukšlėmis privaloma tvarka surenkami dar tą pačią dieną.

"Vilnius labai riboja taškų skaičių, jie turi tris įmones, 60 pasirenkamų tvarkyti vietų ir iškart viską susiveža. Kitos savivaldybės darbuojasi po truputį, nes, turbūt, neturi tiek pajėgumų", – svarstė J.Anglickytė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, artimiausiu metu teritorija Pušyno gatvėje bus sutvarkyta. Maža to, žmonės prieš porą dienų pranešė ir apie netvarkingai sumestas padangas.

Esą akcijoje dalyvavo ir neužsiregistravę klaipėdiečiai. Pastarieji savo iniciatyva taip pat rinko šiukšles, tačiau apie tai neinformavo atsakingų savivaldybės specialistų.

Vežėjai galėjo nepastebėti juodų maišų.

Akcijai "Darom" Klaipėdos savivaldybė šiemet priskyrė 56 teritorijas, tačiau tvarkytos tik 30 viešųjų erdvių. Mieste, paplūdimiuose ir miškuose iš viso darbavosi 25 įmonės ir organizacijos.

„Galime džiaugtis, jog žmonių sąmoningumas didėja ir kiekvienais metais randame vis mažiau šiukšlių, tačiau jų pobūdis dar kelia nerimą. Kalnai panaudotų padangų, numestų nuorūkų kenkia ne tik kraštovaizdžiui, bet ir itin didina aplinkos taršą“, – sako akcijos direktorė Indra Bukauskienė.

Dažniausios šiukšlės – padangos, nuorūkos, stipriųjų gėrimų tara, vienkartiniai kavos puodeliai, maisto pakuotės, šiaudeliai, saldainių popierėliai ir įvairus plastikas. Akcijos organizatoriai ir dalyviai pabrėžia, kad didieji miestai, miesteliai ir gyvenvietės yra švarios, tačiau miškai, pamiškės ir paežerės tampa žmonių „šiukšliadėžėmis“, kur metamos automobilių padangos ir didžiagabaritės bei buitinės atliekos.

Šiemet Lietuvos „Darom“ susitarė varžytis su analogiška Latvijos akcija „Talka“ dėl to, kurioje šalyje akcija įtrauks daugiau dalyvių. Laimėjo latviai.

„Draugiškas varžytuves laimėjo latviai, kurie subūrė apie 145 tūkst. dalyvių. Tad mūsų komanda atvyks į Latvijos nepriklausomybės dienos šventę, kurioje pasveikinsime latvius“, – sako akcijos „Darom“ iniciatorius Lietuvoje Ignas Brazauskas.

Kaip ir kasmet, nuo 2008 m. organizuojamos talkos dalyviai rado įvairiausių neįprastų ir įdomių daiktų. Socialiniuose tinkluose akcijos dalyviai dalijosi įdomiausiais radiniais: tai 100 buteliukų šlapimo, 2 negyvi kalakutai, taip pat lovos, šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai, sofos, skalbimo mašina, pačiūžos, slidės, rogės, knygos, akumuliatoriai, batai ir pan.

Taip pat šiais metais tvarkymas vyko ne tik įprastais būdais. Vilniuje net 4 bėgimo klubai organizavo bėgimą renkant šiukšles (angl. plogging). Vlados Musvydaitės organizuotų „Walmark ėjimo varžybų“ metu dalyviai irgi rūpinosi aplinkos švara. Šiukšlių buvo ieškoma ir plaukiant baidarėmis, narai jas traukė iš ežerų.

Prie akcijos prisijungė 57 savivaldybės, 360 Lietuvos mokyklų, per 1000 Lietuvos įmonių, organizacijų, bendruomenių. Tvarkėsi ir ambasadų komandos: Kanados, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, bei aukštųjų mokyklų bendruomenės: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija, Kauno technologijos universitetas.

Akcijos „Darom“ organizatoriai dieną uždarė pikniku Vingio parke.