53-ejų metų J.G., kuriai pareikštas kaltinimas dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo bei jo lenkimo vartoti psichotropines medžiagas, jau vasario pradžioje turėtų stoti prieš Kauno apylinkės teismą. Jai gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų.

„Bitutėje“ jau nebedirbanti J.G. savo kaltės nepripažįsta. Jos byla bus nagrinėjama už uždarų durų, nes nukentėjusysis – nepilnametis.

Tuo remdamiesi, nešnekūs tapo ir bylą teismui rengę teisėsaugininkai.

Kaip jau rašyta, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, policijai gavus iš Kauno klinikų pranešimą apie tai, kad 2016-ųjų spalio 26-osios vakare į jas motina atvežė dvejų metų mažylį, kuris buvo stacionarizuotas dėl intoksikacijos raminamaisiais vaistais. Berniuko motina medikams pasakojo, kad atėjusi pasiimti sūnaus į Taikos prospekte esantį vaikų lopšelį-darželį „Bitutė“, rado jį neadekvačiai vangų ir mieguistą. Nors ryte esą paliko jį sveiką.

Klinikose atsidūrusiam dvimečiui pernakt buvo prijungta lašinė. Jo šlapime medikai aptiko psichotropinių medžiagų, veikiančių centrinę nervų sistemą, pėdsakų. „Tokio atvejo, kad mažylis būtų pristatytas iš vaikų darželio tokiomis keistomis aplinkybėmis, dar nėra buvę,“ – tuomet stebėjosi Vaikų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Tokio atvejo, kad mažylis būtų pristatytas iš vaikų darželio tokiomis keistomis aplinkybėmis, dar nėra buvę.

Ikiteisminiam šio įvykio tyrimui taip pat buvo sudaryta speciali didelę darbo patirtį turinčių pareigūnų grupė. Apsilankę „Bitutėje“ jie teigė aptikę įspūdingą kiekį medikamentų.

„Prieš pradedant kratą pasiūlėme darželio personalui pateikti turimus medikamentus. Personalas juos pateikė savanoriškai“, – pasakojo tada pareigūnai šiam įvykiui skirtoje spaudos konferencijoje. Jie teigė radę įvairaus stiprumo medikamentų – veikiančių nuo kelių valandų iki paros ir apnuodyto mažylio grupės auklėtojų, ir jų padėjėjos rankinėse, dėl ko jos visos buvo apklaustos specialiosiomis liudytojomis. Ir visos teigė, kad šie vaistai yra joms išrašyti medikų ir jos turi juos vartoti, todėl ir buvo atsinešusios į darbą.

Rasti vaistai buvo išsiųsti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, iš kurios laukta išvadų, ar jie priklauso tai pačiai benzodiazepino grupei, kaip ir rastieji mažylio šlapime.

Tačiau, portalui kaunodiena.lt pasiteiravus bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, ar gauta išvada lėmė naują J.G. statusą šioje byloje, buvo atsakyta, kad jį lėmė visa bylos medžiaga.

Jau minėtoje spaudos konferencijoje teisėsaugininkai pasakojo, kad buvo pasiūlyta patikrinti savo vaikus ir kitų „Bitutės“ darželinukų tėvams, jeigu ir jiems kyla panašių įtarimų, kad ir jų atžalos galėjo būti girdomos kokiais nors vaistais, kad netrukdytų kitiems vaikams per pietų miegą. Kaip tada teigta, patikrinti savo vaikus profilaktiškai panoro dar trijų „Bitutės“ darželinukų tėvai.

Nenorėjo, akcentuodami bylos sudėtingumą, teisėsaugininkai komentuoti ir šių patikrinimų rezultatų. Tačiau patikslino, kad nukentėjusiuoju šioje byloje yra pripažintas tik vienas vaikas.

Prieš perduodant bylą teismui jo motina J.G. nepareiškė jokio ieškinio. Tačiau ji dar gali tai padaryti prieš pradedant įrodymų tyrimą.

Dėl mėnesinės 100 eurų išmokos į savivaldybę galės kreiptis jau po savaitės – rugsėjį.

Iki šiol 100 eurų parama buvo skiriama einantiesiems į privačius darželius. Savivaldybės duomenimis, per dvejus metus, kai įvesta ši galimybė, po 100 eurų kompensacija pasinaudojo daugiau kaip 5600 vilniečių šeimų.

Nuo šio rugsėjo 100 eurų kompensacija per mėnesį bus skiriama vilniečiams, kurių 2–6 metų vaikai eilės į darželius laukia metus ar ilgiau nuo prašyme nurodytos norimos lankyti datos. Dėl jos tėvai privalės parašyti prašymą savivaldybei.

Skaičiuojama, kad dėl šios išmokos gali kreiptis apie 1000 vilniečių.

Kompensacija šeimai bus skiriama tuo atveju, kai abiejų tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei vienus metus arba kai vaiką augina vienas iš tėvų (globėjų) ir jo bei vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei vienus metus. 100 eurų kompensacija bus teikiama tol, kol vaikas gaus vietą valstybiniame arba privačiame darželyje.

Kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai, ką reikia įsigyti, ką svarbaus reikia žinoti? Keletą naudingų patarimų pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė.

Pozityvus nusiteikimas

Pozityviai nuteikite mokyklai. Labai svarbu sudominti vaiką mokykla. Tikrai nereikėtų gąsdinti: "Baigsis tau katino dienos..." Nuteikite, kad mokykloje jis sutiks naujų draugų, kad bus įdomu, kad visi vaikai kartu pieš, vaidins, vyks į keliones, sužinos daug įdomių dalykų.

Aplankykite mokyklą. Su vaiku, ypač jeigu jis nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės, nueikite į mokyklą. Apvaikščiokite, pasižiūrėkite, kur bus klasė, kaip nueiti į valgyklą, tualetą.

Supažindinkite su keliu į mokyklą. Nors pirmokas dar pats vienas į mokyklą nevaikščios, verta kartu nueiti kelią iki mokyklos, priminti kelio ženklus, atkreipti dėmesį į pavojingesnes vietas. Tai paprasti, bet vaiko saugumui svarbūs dalykai. Tėvų pareiga – ne saugoti vaiką, bet mokyti jį saugotis.

Savarankiškumo pratybos

Skatinkite vaiko savarankiškumą, mokykite planuoti. Vasarą prieš mokyklą būtų gerai skirti būsimam pirmokui nedideles savarankiško gyvenimo pradžios užduotėles, pvz., nueiti iki artimiausios parduotuvės, nupirkti pieno ir parnešti grąžą. Jis jau turi mokėti susitvarkyti, susirinkti savo žaislus ar drabužius.

Reikėtų mokyti pasiplanuoti, ką veiks rytoj, ir tam pasiruošti, nors tai būtų ir paprasti darbeliai ar veiksmai, tarkime, išsiruošimas uogauti. Kai bus mokinys, toks vaikas kuprinę susidės pats, o ne tėtis ar mama. Ir susidės tuos daiktus, kurių jam reikės rytojaus pamokoms, o ne visai savaitei.

Suraskite galimybę, kad būsimas mokinys kurį laiką pabūtų be tėvų. Jeigu mokykla neorganizuoja stovyklų būsimiems pirmokams, tėvams reikėtų tikslingai pamodeliuoti situacijas, kad toks vaikas galėtų pabūti be tėvų, su kitais suaugusiaisiais ir su bendraamžiais. Tai aktualu tiems vaikams, kurie nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės.

Mokykite vaiką išklausyti kitus ir nebijoti pasisakyti. Mažam vaikui, kuris taps daug didesnės bendruomenės nei šeima nariu, tai labai svarbu. Šias savybes galima pradėti ugdyti šeimoje.

Eikite apsipirkti kartu su vaiku. Tėvai, ypač jeigu šeimoje tai pirmasis pirmokas, labai rūpestingai stengiasi supirkti įvairias priemones, kurių reikia mokyklai. Tokį sąrašą verta susidaryti, bet vaikui bus daugiau naudos, jeigu artėjant rugsėjui eisite apsipirkti kartu ir su juo apie viską šnekėsite. Pvz., perkame pieštukus, mokykloje jie bus reikalingi per piešimo pamokas. Palyginkime flomasterių kainas, kurie brangesni, kurie pigesni. Vaikas turi suprasti, kam reikės vienokių ar kitokių priemonių, ir kartu mokysis skaičiuoti.

Nepirkite visų priemonių iš karto. Dažnos mokyklos internetinėje svetainėje yra paskelbta, koks turėtų būti pirmoko krepšelis (kanceliarinės prekės ir pan.). Nepatariama visų priemonių susipirkti iš karto. Geriau tai daryti po pirmo susitikimo su mokytoju, kuris tikrai pasakys, ko reikia.

Nauju ritmu

Laiku pasirūpinkite sveikatos pažymėjimu. Vaiko sveikatos pažymėjimą tėvai mokyklai turi pateikti iki rugsėjo 15 d.

Aptarkite pasikeisiantį dienos režimą. Kalbėkitės su vaiku, ką reiškia lankyti mokyklą, kaip pasikeis jo statusas, įprastas dienos ritmas, kai taps mokiniu: visų pirma į pamokas jis turės ateiti tam tikru laiku. Vadinasi, namuose privalės anksčiau eiti miegoti. Paaiškinkite jam, dėl ko turės atsigulti anksčiau: kad jaustųsi nepavargęs, kad jam puikiai sektųsi mokykloje, kad užtektų energijos visai dienai. Mokslininkai sako, kad pirmokui būtina išmiegoti 8–10 valandų.

Skatinkite vaiką kalbėtis apie mokyklą. Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, paklausinėkite, kas jam sekėsi, kaip jis jaučiasi, kas patiko ir kas nepatiko, ko jis bijo. Tokie pašnekesiai namuose turi tapti įprasti. Tai vertinga informacija tėvams. Iš to sužinosite, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, kas jam sekasi, kas nesiseka, kokia tenai atmosfera, ar neatsiranda netinkamų bendraamžių elgesio modelių, į ką būtų galima laiku reaguoti. Toks pasipasakojimas naudingas ir pačiam vaikui, nes taip jis gali pasitikrinti situacijas, ar elgiamasi tinkamai, ar ne, pasijausti svarbus, saugus, turintis tėvų palaikymą ir paramą.