-
APVA ekspertizė: kodėl renovuojant daugiabutį svarbu pasirūpinti tinkamu daugiabučio vėdinimu? 8
„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios ir kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius 24–100.
Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos altnernatyvos buvo polisterinis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Auditas buvo atliekamas šildymo sezono metu, praėjus ne mažiau nei dvejiems metams po daugiabučio renovacijos, nes tik po kelių šildymo sezonų galima objektyviai įvertinti šildymo sistemos funkcionavimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, t. y. darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminio modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas ir tęsia, kad patikrinimas parodė, jog realus butų energijos suvartojimas siekia apie 80 kWh energijos suvartojimo 1 kv. m, o tai geras pasiekimas.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, kad didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Palyginti su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginkime: nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Vis dėlto, atnaujinus pastatą, šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tačiau, vertinant procentais, vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E. Petrauskas.
Kodėl vėdinti taip svarbu?
Tinkamas vėdinimas gali padėti užtikrinti gaivų ir kokybišką orą bute ir tinkamą mikroklimatą patalpoje, o tai pasiekti leis įrengta rekuperacinė sistema.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – teigia E. Petrauskas.
Esant per sausam patalpų orui, gyventojai susiduria su sveikatos problemomis: gerklės ir akių dirginimu, ypač paveikiančius žmones, nešiojančius kontaktinius lęšius, veido ir rankų odos džiūvimu – pažeidžiamas apsauginis sluoksnis, ji gali pradėti skilinėti, taip pat dėl sauso oro išsausėja kvėpavimo takų gleivinė, todėl gali susilpnėti imunitetas peršalimo ir kitoms ligoms.
Paprasčiausia priemonė siekiant padidinti drėgmės kiekį patalpose yra oro drėkintuvų naudojimas, tačiau būtina stebėti drėgmės lygį, nes šaltuoju metų laiku atnaujintuose pastatuose dėl per didelės drėgmės susidaro palankios sąlygos pelėsiui atsirasti.
„Džiaugiamės, kad šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalijasi E. Petrauskas.
Su audito išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio renovaciją gyventojai gali susipažinti APVA interneto svetainėje https://modernizuok.apva.lt/.
-
Kaip įrengti renovuojamo daugiabučio vėdinamą fasadą
Vėdinamos sienos
Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos. Vėdinamos sienos tai – tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Tokios angos turi būti ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje, ties langų, durų ar kitomis angomis. Tokiu būdu, vėdinamame oro tarpe judantis oras, neleidžia kauptis drėgmei vėdinamose sienose. Minimalus oro tarpo plotis yra 25 mm.
Didelė vėdinamų fasadų apdailos medžiagų pasiūla, leidžia pasirinkti spalvą, tekstūrą, plokščių tipą, dydį, leidžia kombinuoti kelias apdailos medžiagas. Kitaip sakant, pastato estetikai atsiveria didelės galimybės. Tačiau svarbiausia vėdinamos sienos dalis lieka po fasado apdaila – tai šilumos izoliacija ir apdailos tvirtinimo gembės/kronšteinai. Būtent šių medžiagų parinkimas konkrečiam projektui ir nulemia sienos energinį efektyvumą.
Vėdinamų fasadų sistemos
Jau nuo šių metų sausio 1 dienos vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti „Europos Techninį Įvertinimą“ (ETĮ) arba „Nacionalinį Techninį Įvertinimą“ (NTĮ). Tai dokumentas apimantis sistemos pagrindines dalis: laikančius tvirtinimo elementus – gembes/kronšteinus, įvairius tvirtinimo elementus, kreipiamąsias, šilumos izoliaciją ir fasado apdailą. ETĮ arba NTĮ yra nustatoma visos sistemos degumo klasė, bei reikalingas šilumos izoliacijos storis šilumos perdavimo koeficiento vertei pasiekti, pateikiami charakteringi mazgai, sienos sluoksnių montavimo reikalavimai. Tai dokumentas, kuris padės projektuotojams teisingai suprojektuoti, o statybininkams teisingai įrengti vėdinamą fasadą.
Viena iš labai svarbių vėdinamų sienų dalių – tai tvirtinimo sistema. Modernizuojamų pastatų vėdinamų fasadų sistemose plačiausiai paplitęs sprendimas, kai fasado apdailos sistema yra tvirtinama ant gembių/kronšteinų. Vėdinamose sienose tvirtinimo sprendiniai yra ypač svarbūs ne tik dėl to, kad tvirtinimo sistemos elementai turi atlaikyti fasadui tenkančias apkrovas, be to ant jų tvirtinama fasado apdaila, bet ir todėl, kad jų medžiagiškumas bei matmenys labai įtakoja šilumos izoliacijos storį ir pastato energinį naudingumą. Dar ne taip seniai buvę populiarūs aliuminio gembės/ kronšteinai jau keičiami į nerūdijančio plieno gembes/kronšteinus. Tiems, kas siekia didesnės energinio naudingumo klasės, galima naudoti ir labai efektyvius bazalto kompozito gembes/kronšteinus.
Metalų šilumos laidumas / „Paroc“ nuotr.
Aliuminis yra 13 kartų laidesnis nei nerūdijantis plienas, todėl ir šilumos izoliacijos storis su aliuminio gembėmis/kronšteinais yra daug didesnis nei su nerūdijančio plieno gembėmis/kronšteinais.
Laikančioji siena (mūras, g-b plokštė), gembė-kronšteinas, šilumos izoliacija iš universalių plokščių (PAROC Ultra) ir apsauga nuo vėjo (PAROC Cortex b), vertikalus profilis fasado apdailos tvirtinimui, vėdinamas oro tarpas, fasado apdailos plokštė / „Paroc“ nuotr.
Šilumos izoliacija
Plačiausiai paplitęs šiltinimo būdas – tai šilumos izoliacijos iš dviejų sluoksnių įrengimas. Pirmasis arba apatinis sluoksnis – tai pagrindinis šiltinimo sluoksnis. Jo storis yra nustatomas skaičiavimais ir, kaip jau minėta aukščiau, labai priklauso nuo visos vėdinamo fasado sistemos. Pagrindinis izoliacijos sluoksnis yra įrengiamas iš universalių plokščių PAROC Ultra arba PAROC Ultra plus. Tai mažo šiluminio laidumo, nedegios ir laidžios vandens garams PAROC akmens vatos plokštės, kurios puikiai priglunda tiek prie šiltinamo paviršiaus, tiek ir viena prie kitos. Šių plokščių apsaugai nuo vėjo naudojamos specialiai tam skirtos PAROC WAS 35t, PAROC WAS 25t arba PAROC Cortex b 30 mm storio plokštės. PAROC WAS 35t, PAROC WAS 25t plokštės yra padengtos plonu stiklo pluošto sluoksniu, yra nedegios ir atitinka A1 degumo Euroklasę. PAROC Cortex b apsaugos nuo vėjo plokštės yra padengtos nedegia vandens garams laidžia plėvele ir atitinka A2 s1 d0 degumo Euroklasę. PAROC Cortex b plokščių siūlės yra suklijuojamos specialioms juostomis. Plokščių sujungimai pastato kampuose ir angokraščiuose irgi yra suklijuojami specialiomis kampų sandarinimo juostomis. Padengimas gali būti tiek baltos, tiek ir juodos spalvos. Tai ypač efektyvus sprendimas, rekomenduojamas intensyviai vėdinamų sienų konstrukcijose.
Kitas vėdinamų sienų šiltinimo būdas – tai vieno sluoksnio šilumos izoliacinio sluoksnio įrengimas. Šiam tikslui naudojamos PAROC WAS 35t plokštės iki 200 mm storio. Šioms plokštėms papildomos apsaugos nuo vėjo nereikia, prie sienos jos tvirtinamos mineralinės vatos plokštėms skirtais tvirtinimo elementais. Šių plokščių šilumos laidumas yra itin žemas, jos yra stabilių matmenų, laidžios vandens garams ir yra nedegios.
Koks izoliacijos storis reikalingas renovuojamiems namams?
Kaip jau buvo aptarta, šilumos izoliacijos storis priklauso nuo vėdinamo fasado apdailos tvirtinimo gembių/kronšteinų medžiagos, jų matmenų ir išdėstymo, bei nuo šilumos izoliacijos šiluminių savybių. Mineralinės vatos gamintojų asociacijos užsakymu KTU architektūros ir statybos institute buvo atlikti šilumos izoliacijos storio skaičiavimai C ir B energinio naudingumo klasei pasiekti, renovuojamiems gyvenamiesiems daugiabučiams.
Rekomenduojamas izoliacijos storis, kai šiltinama dviem sluoksniais: PAROC Ultra + PAROC Cortex b 30 mm. / „Paroc“ nuotr.
PAROC Cortex b apsaugos nuo vėjo plokštė gali būti keičiama į PAROC WAS 25t arba į PAROC WAS 35t, be papildomų perskaičiavimų, nes šių plokščių šilumos laidumo koeficientas yra toks pat – 0,033 W/mK.
Rekomenduojamas izoliacijos storis, kai šiltinama vienu sluoksniu PAROC WAS 35t plokštėmis. / „Paroc“ nuotr.
Iš pateiktų lentelių matome, jog šilumos izoliacijos storis padidėja beveik 2 kartus, kai sistemos tvirtinimui naudojamos iš aliuminio pagamintos gembės/ kronšteinai.
Skaičiavimuose panaudoti duomenys pateikiami tam, jog būtų aišku kokie tvirtinimo elementų, gembių-kronšteinų matmenys buvo įvertinti. / „Paroc“ nuotr.
Jei naudojama kitokia sistema, skaičiavimus reikia atlikti konkrečiai sistemai.
Sertifikuotų vėdinamų fasadų sistemų ETĮ arba NTĮ rasite konkrečios sistemos sprendimus, visus tvirtinimo elementus, gembes/kronšteinus, reikalingus šilumos izoliacijos storius ir visos sistemos montavimo instrukcijas.
Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad:
• šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;
• šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu;
• įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;
• plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti);
• Įrengiant šilumos izoliaciją ar apsaugą nuo vėjo iš PAROC Cortex plokščių, sandūros, pastato kampai bei angokraščiai turi būti sandarinami specialiomis juostomis.