Seimas po svarstymo antradienį pritarė liberalo Romualdo Vaitkaus pristatytai Aplinkos apsaugos komiteto (AKK) išvadai įstatymo projektą atmesti.

Už atmetimą balsavo 108, prieš 8, o susilaikė 3 parlamentarai.

Pasak pakeitimų iniciatoriaus „laisviečio“ Kasparo Adomaičio, dabartine tvarka valstybės parama gyventojams jų daugiabučių modernizavimui teikiama vertinant tik tai, ar renovacija siekiama padidinti pastato energetinį efektyvumą. Anot parlamentaro, pakeitus įstatymą parama galėtų būtų suteikiama tik tuo atveju, jeigu ir atnaujinamo daugiabučio namo architektūriniai sprendimai atitinka kokybės reikalavimus.

Šie kriterijai, pasak K. Adomaičio, yra įtvirtinti Architektūros įstatyme. Juos tvirtina savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vietos ir paties daugiabučio tipo specifiką.

Parlamentaro vertinimu, pagal dabartinę tvarką renovuojant daugiabučius kreipiamas dėmesys tik į tai, ar atnaujinus namą jis bus energetiškai efektyvus, bet nevertinama, ar jis atitiks architektūrinius reikalavimus, bus tvarus.

K. Adomaičio teigimu, pagal dabartinį įstatymą renovacija suteikia mažiau pridėtinės vertės, pastatai netampa pakankamai patrauklūs siekiant pritraukti naujus gyventojus, investicijos į renovaciją gali nepasiteisinti bei neatsipirkti.

Pateko tarp aktyviausių

Pagal šalies Vyriausybės patvirtintą planą, per kelerius artimiausius metus visi daugiabučių šilumos punktai turės būti automatizuoti. Pernai šilumos punktams atnaujinti daugiabučių gyventojai turėjo puikią galimybę gauti net iki 80 proc. finansavimo. Kodėl apie tai žinojo toli gražu ne visi, o pasinaudojo tik nedaugelis?

Bendrovė Kauno butų ūkis (KBŪ), gavusi gyventojų pritarimą, pernai pateikė daugiausia Kaune – vienuolika – paraiškų daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimo išlaidoms kompensuoti. Lietuvoje iš viso buvo patvirtinta apie 100 paraiškų, tad KBŪ įmonės indėlis sudarė žymią dalį.

Tarp didžiausią valstybės finansavimą gavusių namų buvo ir tokių, kurie parama pasinaudojo maksimaliai. Juose buvo keičiamas ne tik šilumos punktas, bet ir visi vamzdynai, radiatoriai, sumontuoti nauji apskaitos prietaisai ir atliktas balansavimas. Taip buvo įdiegta visiškai nauja šildymo sistema, leidžianti kiekvienam butui turėti individualią šilumos suvartojimo apskaitą.

Skatina taupyti

Dideliuose daugiabučiuose namuose priimti daugumos sprendimą visai šildymo sistemai modernizuoti yra gana sudėtinga, nes darbus tektų atlikti ir butų viduje, pavyzdžiui, keičiant radiatorius ir vamzdynus. Didžiojoje dalyje pateiktų paraiškų buvo numatoma modernizuoti šilumos punktą ir atlikti šildymo sistemos balansavimą.

„Daugiabučiuose namuose itin dažnai pasitaikanti problema – nesubalansuota šildymo sistema. Kraštiniuose, kampiniuose butuose gyventojams šilumos būna per mažai. Vidinių butų savininkai skundžiasi per didele šiluma ir piktinasi, kad šilumos energija netaupoma. Taip yra todėl, kad visiems butams paduodamas vienodos temperatūros termofikatas, tačiau kraštiniai butai dėl išorinių sienų praranda daugiau šilumos. Subalansavus sistemą, šiluma paskirstoma taip, kad visi galėtų gyventi jaukiai ir komfortiškai, o tai padeda sutaupyti neeikvojant šilumos energijos“, – pasakojo KBŪ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.

Marijus Zaborskas: jaučiame pareigą informuoti gyventojus apie galimybę pasinaudoti valstybės parama ir sutaupyti nemažą dalį išlaidų. KBŪ archyvo nuotr.

Skaičiuojama, kad, automatizavus šilumos punktą ir atlikus sistemos balansavimą, galima sutaupyti apie 15 proc. energijos. Be to, sumontuojama nauja įranga, kurios, skirtingai nei senosios, nebereikės keisti bent dešimtmetį.

„Per keletą artimiausių metų visuose daugiabučiuose turės būti įdiegti automatizuoti šilumos punktai, tad, nepasinaudojus valstybės skiriama parama, ateityje šildymo sistemos atnaujinimą gyventojams tektų atlikti savo pačių lėšomis. Atsakingai vykdydami veiklą jaučiame pareigą informuoti savo prižiūrimų daugiabučių gyventojus apie galimybę pasinaudoti valstybės parama ir sutaupyti nemažą dalį išlaidų“, – vardijo M. Zaborskas.

Rūpi ne tik nauda

Šiemet KBŪ taip pat seka naujienas dėl naujų renovacijos skatinimo programų ir neabejoja, kad savo klientams galės vieniems pirmųjų pasiūlyti galimybę gauti žymią kompensaciją. Kodėl svarbu būti tarp pirmųjų? Todėl, kad paraiškų skaičius visoje šalyje būna didžiulis, o valstybės paramos užtenka tik daliai jų.

Daugiabučių namų bendrijoms dažnai būna sudėtinga operatyviai sužinoti visas naujoves, įsigilinti į paramos gavimo taisyklių subtilybes, vykdyti viešuosius pirkimus, kontroliuoti rangovų vykdomų darbų kokybę ir atsiskaityti už įgyvendintą projektą. KBŪ specialistai, įgyvendindami renovacijos programas, dirba jau daugelį metų, todėl gali operatyviai surinkti ir parengti visus būtinus dokumentus, o svarbiausia – kokybiškai įgyvendinti visą projektą.

15 proc. – tiek galima sumažinti energijos suvartojimą automatizavus šilumos punktą ir atlikus sistemos balansavimą. KBŪ archyvo nuotr.

KBŪ yra Kauno miesto savivaldybei priklausanti įmonė, todėl tiesiogiai suinteresuota, kad miesto ūkis modernėtų, jo priežiūra pigtų, tad renovacijos rūpesčių įmonė nesibaido.

Išsklaido mitus

M. Zaborskas pastebi, kad daugiabučiuose daugėja aktyvių gyventojų, todėl administratoriui tampa lengviau įtikinti žmones pasiryžti atnaujinti namą ar jo inžinerines sistemas. Į KBŪ interesantai kreipiasi žinodami, kad čia sulauks profesionalios konsultacijos ir patarimų dėl jiems rūpimų klausimų.

Žmonės dažnai turi nemažai klausimų ir klaidingų įsitikinimų apie daugiabučių atnaujinimą. Susirinkimų ir diskusijų su gyventojais metu KBŪ specialistai išsamiai atsako į visus aktualius ir rūpimus klausimus. Prieš vykdant gyventojų apklausą, jiems visada pateikiama išsami informacija, numatomų darbų sąmatos ir apskaičiuojama, kokią dalį išlaidų kompensuotų valstybė, kiek tektų prisidėti savo lėšomis ir kokį išsimokėjimo terminą taiko administratorius, suteikdamas gyventojams galimybę už atliktus darbus mokėti dalimis.

Gyventojai, norėdami gauti daugiau informacijos apie valstybės finansuojamas priemones, namo atnaujinimą ir remonto darbus, gali drąsiai kreiptis į KBŪ įmonę. Jos atstovai ragina kreiptis ir į bendrijas, jų pirmininkus, nes yra tikri, kad galės jiems profesionaliai padėti įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo ir remonto projektus.

„SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai.

Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą. „Swedbank“ – 95 mln. eurų paskolą, ERPB – 25 mln. eurų, o Šiaulių bankas – 32,5 mln. eurų, o 7,5 mln. eurų investuos „SB Asset Management“ valdomi pensijų fondai.

„Į tvarias investicijas nukreiptas finansavimas leis užtikrinti spartesnę, į pažangą ir tvarią urbanistinę aplinką orientuotą visame pasaulyje skatinamą renovacijos bangą, leis įgyvendinti įsipareigojimus, skatinančius tvarias statybos praktikas, prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros ir klimato tikslų, siekiant žalesnės ateities“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visoje Lietuvoje fondo lėšomis renovavus iki 300 pastatų, pokyčius pajus apie 10 tūkstančių šeimų. Vien Vilniuje šis fondas planuoja finansuoti iki 40 daugiabučių namų renovaciją.

„SB modernizavimo fondas unikalus tuo, kad savo resursus sutelkė tiek tarptautinės institucijos, tiek Lietuvos finansų įstaigos, o naudą pajus visi – pagerės tūkstančių gyventojų gyvenimo kokybė, sumažės šildymo išlaidos, į aplinką bus išskiriama mažiau CO2, sustiprės verslas, kuris dalyvauja daugiabučių namų modernizavimo procese. Taip visi prisidėsime prie tvaresnės, gražesnės Lietuvos kūrimo. Lietuvos renovacijos finansavimo modelis yra pavyzdys ir kitoms šalims, kurios sprendžia panašias problemas“, – sakė Šiaulių banko Administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Į tvarias investicijas nukreiptas finansavimas leis užtikrinti spartesnę, į pažangą ir tvarią urbanistinę aplinką orientuotą visame pasaulyje skatinamą renovacijos bangą.

 

„SB modernizavimo fondas 2“ yra jau antrasis Šiaulių banko kartu su EIB įsteigtas fondas. 2022 m. įsteigtas pirmasis 275 mln. eurų „SB modernizavimo fondas“ buvo sėkmingai paskirstytas ir jo lėšomis yra finansuojama 395 daugiabučių pastatų renovacija.

„Esame vienas didžiausių finansuotojų šalyje ir turime tikslą skatinti tvarumo transformaciją, aktyviai prisidėti prie emisijų mažinimo, tvaresnės aplinkos kūrimo. Tvariosios energetikos ir energinio efektyvumo projektai sudaro reikšmingą „Swedbank“ verslo paskolų portfelio dalį.

Daugiabučių modernizacijos programoms per pastaruosius 14 metų skyrėme daugiau kaip 260 mln. eurų. Pagal šį rodiklį esame tarp finansavimo lyderių šioje srityje ir matome joje daug potencialo“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Šiaulių banko pastangų prisidėti prie gyvenamųjų namų modernizavimo Lietuvoje. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra labai svarbus ne tik siekiant paspartinti būsto fondo dekarbonizaciją Lietuvoje, bet ir nuolatinių aukštų energijos kainų laikotarpiu padėti sumažinti gyventojų ir būsto savininkų sąskaitas už energiją“, – teigė ERPB infrastruktūros Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje direktorė Sue Barrett.

Šiaulių bankas užima 65 proc. Lietuvos daugiabučių namų modernizavimo finansavimo rinkos ir daugiabučių namų modernizavimo programose, bendradarbiaudamas su EIB, dalyvauja jau daugiau nei 12 metų. Per šį laikotarpį pasirašyta modernizavimo paskolų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų ir finansuota daugiau kaip 2800 daugiabučių namų modernizavimo projektų.

Lietuvoje siekiama iki 2050 m. renovuoti didžiąją dalį senų daugiabučių. Du trečdaliai tokių namų šiuo metu yra D ir žemesnės energinės klasės. Modernizuoti daugiabučiai taupo energiją ir kartu pagerina gyvenimo sąlygas bei kilsteli būsto vertę.

Tačiau Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su tokiu įvertinimu nesutinka. Jo teigimu, Lietuva renovuodama daugiabučius rodo pavyzdį Europai, o netrukus įsigaliosiantis naujas darbų finansavimo modelis apsukas turėtų paspartinti iki 1000 sutvarkytų namų per metus.

Ir nors pripažįstama, kad už daugiabučių renovacija atsakinga Aplinkos ministerija deda nemažai pastangų, pats atliekamų darbų finansavimo modelis yra išsisėmęs, tikina Lietuvos šilumos asociacijos (LŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius.

„Šiandieną yra per 30 tūkst. daugiabučių, kuriuos reikia renovuoti. Akivaizdu, kad dalis iš jų bus jau ne renovuojami, o griaunami, nes tiesiog nesulauks savo eilės“, – Eltai teigė LŠA prezidentas.

Prieš priimdamas sprendimą dėl renovacijos gyventojas turiu žinoti, kiek jam tiksliai tai kainuos.

V. Lukoševičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje per metus sutvarkoma apie 300–400 daugiabučių. Ir tai, akcentuoja jis, yra per mažai, kad būtų pasiekti iškelti ambicingi tikslai.

„Dabartinis modelis išsikvėpė. Reikia jį perkrauti. Renovacijai reikalingas naujas postūmis. Ministerija deda dideles pastangas, bando efektyvinti, skatindama skydinę renovaciją – tai teisingas sprendimas, tačiau reikia stabilaus finansavimo ir didesnio aiškumo“, – sakė jis, akcentuodamas, kad dažnai stringančios renovacijos priežastimi būna nepastovus ir ne itin aiškus finansavimas.

„Prieš priimdamas sprendimą dėl renovacijos gyventojas turiu žinoti, kiek jam tiksliai tai kainuos“, – sakė V. Lukoševičius.

Todėl, jo teigimu, tam, kad būtų pasiektas tikras proveržis daugiabučių renovacijų klausimu, reikia didesnio valdžios susitelkimo ir ypač stabilesnio finansavimo.

„Būtina užtikrinti stabilų subsidinės dalies finansavimą – jis negali trūkčioti“, – teigė V. Lukoševičius.

Apskritai, tęsė jis, reikėtų pereiti prie kitokio finansavimo modelio.

„Finansavimas, pavyzdžiui, galėtų būti skiriamas už vieną kvadratinį metrą. Galėtų būti už vieną kvadratinį metrą nustatyta tam tikra fiksuota suma. (...) Kiekvienas tada žinotų, kad už kvadratinį metrą gaus, pavyzdžiui, 600 eurų, jeigu kainuoja brangiau – jis turės prisidėti iš savų. Žodžiu, būtų investuojama taip, kaip į saulės bateriją ar šilumos siurblį. Dabar finansavimo modelis yra negeras, jis neveikia“, – konstatavo V. Lukoševičius.

Ministras tikina, kad dėl daugiabučių renovacijos Lietuva tapo pavyzdžiu Europoje

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sutinka, kad renovacijos procesą Lietuvoje pristabdo cikliškas pinigų skirstymas. Tačiau, leidžia suprasti jis, tai yra neišvengiama ir nuo valstybės mažai priklausoma, mat, finansinį resursą garantuoja Europos Sąjunga (ES).

„Renovacijai reikia labai didelių pinigų ir jie šiuo metu dažniausiai yra europiniai. Europiniai pinigai ateina dozėmis, todėl kartais susidaro dideli laiko tarpai. Sutinku, tai nėra labai patogu, nes tenka planuoti pagal tai, kada ateina pinigai. O kai jie ateina, tada dar praeina laiko, kol pinigai įforminami, užsakomi, paleidžiami. Taip nebūtų, jei pinigai būtų tiesiog iš biudžeto“, – Eltai sakė ministras, leisdamas suprasti, kad bent jau artimiausiu metu finansavimo šaltinis neturėtų keistis.

Tačiau, pažymėjo jis, dėl kritikos susilaukiančio finansavimo modelio pokyčių bus.

„Jau nuo kito renovacijos kvietimo pradedame finansuoti ne procentą nuo nupirktos viešųjų pirkimų sumos, bet organizuosime apmokėjimą už kvadratinį metrą. Valstybė atsitraukia nuo didelės priežiūros ir tiesiog pasako, kad už konkretaus dydžio namo kvadratinį metrą gyventojas gauna konkrečią paramą. Tada valstybė racionaliau planuoja savo pinigus, o gyventojai ir rangovai žino, kiek valstybė juos rems“, – sakė S. Gentvilas.

Todėl ministras optimistiškai žvelgė į tolesnes daugiabučių renovacijos perspektyvas. Jei besibaigiančiais metais renovuota apie 400 namų, S. Gentvilo teigimu, jau 2025 m. užbaigiamų darbų mastai turėtų kaip reikiant įsisukti.

„2025 m. planuojame, kad per metus bus užbaigiama renovuoti apie 1000 namų“, – sakė ministras.

Apskritai, tęsė S. Gentvilas, sakyti, kad Lietuvoje daugiabučių renovacijos projektas įstrigo, nėra teisinga. Jo teigimu, greičiau yra net priešingai – tereikia, pažymi ministras, pažiūrėti į platesnį Europos kontekstą. O čia, įsitikinęs jis, daugiabučių renovavimo klausimu Lietuva yra tapusi pavyzdžiu ne vienai valstybei.

„Nesutinku, kad renovacija stagnuoja. Lietuvoje, pasitelkus valstybinę paramą, jau yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių. Ir tai yra viena sėkmingiausių valstybinių renovacinių programų Europoje – iš mūsų daug kas mokosi“, – sakė S. Gentvilas.

„Pavyzdžiui, bulgarai mums labai pavydi tokios programos, nes jie neturi nieko panašaus“, – pridūrė ministras.

Tačiau, neslepia ministras, renovacijos procesas galėtų būti spartesnis. Dar sklandesniam daugiabučių renovavimui, tęsia S. Gentvilas, reikėtų ne tik stabilesnių finansinių šaltinių, tačiau ir lengvesnio sutarimo tarp ilgą laiką neremontuotuose būstuose gyvenančių asmenų. O sutarimui, akcentuoja jis, nepadeda atsirasti tiek Lietuvoje susiklosčiusi tradicija kone kiekvienam piliečiui turėti savą būstą, tiek to būsto teisinis reglamentavimas.

„Kas, galbūt, galėjo būti Lietuvoje padaryta kitaip 1990-aisiais... Galėjo būti įsteigtos namų asociacijos. Gyventojai būtų galėję tapti tų asociacijų dalininkais. Tada bankams ir valstybei būtų buvę žymiai lengviau turėti kontaktą su vienu juridiniu asmeniu ir finansuoti tą vieną juridinį asmenį, o ne 50 ar 60 butų“, – sakė ministras, užsimindamas, kad ir šiuo klausimu artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymų.

„Mūsų planas kitais metais pasiūlyti projektą iš dalies spręsti šią problemą“, – apibendrino S. Gentvilas.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 3723 daugiabučiai, tai sudaro 12,4 proc. visų daugiabučių šalyje. Lyderės pagal renovuotų daugiabučių dalį yra Birštono (60 proc.), Druskininkų (41 proc.) ir Palangos miesto (40 proc.) savivaldybės.

Finansų ir Aplinkos ministerijos ir nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pasirašė sutartį dėl Daugiabučių namų modernizavimo fondo papildymo, trečiadienį pranešė „Invega“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad fondas padės ne tik mažinti energetinių resursų vartojimą, daugiabučių gyventojų išlaidas už šildymą, bet ir plės kapitalo rinką.

„Nacionalinė plėtros įstaiga pritrauks privačias lėšas į daugiabučių namų modernizavimą inovatyviomis bei iki šiol nenaudotomis kapitalo rinkos priemonėmis“, – pranešime teigė ministrė. 

Papildomai pritraukus privačių finansuotojų lėšų ir pasitelkus į fondą grįžusias lėšas „Invega“ planuoja šiems projektams artimiausiais metais skirti iki 960 mln. eurų.

Fondas, nuo 2015 metų teikiantis lengvatines paskolas daugiabučių renovacijai, jau investavo daugiau nei 400 mln. eurų. Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 3,5 tūkst. namų – apie 12 proc. visų renovuotinų daugiabučių.

Šiuo metu šalyje įgyvendinama apie 1,3 tūkst. modernizavimo projektų, o iki 2050 metų jų skaičius, tikimasi, sieks 30 tūkst.

„Tikslai yra dar daugiau ambicingi, tai yra apie tūkstantį renovuotų namų kasmet, bet tas tikslas nėra pasiekiamas, yra dar papildomi iššūkiai, tai dėl to ir buvo priimtas sprendimas, kad visos tos paraiškos, kurios buvo pateiktos kokybiškai, kurioms buvo galima skirti finansavimą, surasti lėšų ir tenkinti šitą poreikį“, – LRT radijui pirmadienį teigė G. Dargužas.

Anot jo, pagrindinės problemos, dėl kurių neįgyvendinamas tikslas kasmet renovuoti tūkstantį namų – lėšų trūkumas ir gyventojų apsisprendimas.

„Tinkamas lėšų suradimas yra opus klausimas ir jeigu žiūrėti istoriškai, tai turbūt visi vieni ar kiti finansavimo šaltiniai jau buvo pritraukti arba pasižiūrėti, (...) kita vertus, gyventojų apsisprendimas dalyvauti renovacijoje vėlgi banguoja, jeigu žiūrime kokie yra pokyčiai ir kaip keičiasi reikalavimai ir lūkesčiai, reikia pripažinti, kad vėlgi, jie auga, renovacija buvo prasidėjusi nuo C energinės klasės, o dabar renovacijai mes jau nebekeliame tokio tikslo, mažiausia yra nuo B energinio efektyvumo klasės“, – sakė G. Dargužas.

„Kompleksiškai vertinant, programa juda, rezultatai nėra blogi, o šiai dienai mes turime apie keturis tūkstančius daugiabučių, kurie yra renovuoti, šiuo metu yra įgyvendinami 700 daugiabučių modernizavimo projektų, kuriuose vyksta rangos darbai, bet žiūrint ir daugiabučių kiekį, ambicijas, tai yra dar kur judėti į priekį“, –  teigė jis.

Iš daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

Visų projektų vertė 445 mln. eurų.

Paskolos bus teikiamos 20-čiai metų su fiksuotomis 3 proc. metų palūkanomis.

Jos valdomo daugiabučių modernizavimo fondo lėšas sudarys 192 mln. eurų Europos Sąjungos fondų bei papildomai pritrauktos investicijos, kuriomis bus finansuojami Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) patvirtinti projektai, pranešė „Invega“.

„Esame pasiruošę finansuoti visus APVA patvirtintus projektus, kurie atitiks privalomus reikalavimus ir sąlygas“, – pranešime sako „Invegai“ pavaldžios Viešųjų investicijų plėtros agentūros būsto investicijų skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė.

Agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė sako, jog per paskutinį kvietimą APVA gavo paraiškų finansuoti 445 mln. eurų vertės projektų ir nors ši suma smarkiai viršijo numatytą pinigų sumą, nutarta finansuoti visus 477 projektus. Su jų administratoriais sutartis ketinama pasirašyti rugsėjį.

„Paskelbus kvietimą projektų administratoriai, pasirašę valstybės paramos sutartis, galės kreiptis į „Invegą“ dėl lengvatinės paskolos suteikimo ir esant teigiamam sprendimui pasirašyti paskolos sutartį“, – pranešime sako G. Burbienė.

Daugiabučių modernizavimo fondas nuo veiklos pradžios 2015 metais pasirašė 996 paskolos sutartis, kurių vertė – 427,3 mln. eurų, rangovams iš jo jau išmokėta beveik 396 mln. eurų.

Renginio metu apžvelgiant atsinaujinančiosios energijos klausimą, buvo teigiama, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sakė, tam įtakos turi keli veiksniai – vienas jų yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančiosios energijos technologijas.

„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, elektrinės dabar aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Anksčiau ant vieno elektrinės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, o dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – pasakojo pranešėjas.

Dėl šių tobulėjimų, jau prieš kelerius metus sumažėjo saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina iki mažesnės nei rinkos kainos. Tai nulėmė, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglis ar dujas.

Didžiąją dalį elektros energijos importuojame iš užsienio

Konferencijos metu aptartas ir dar vienas svarbus aspektas – atsinaujinančiosios energijos vystymas Lietuvoje. M. Nagevičius pasakoja, kad elektros energijos poreikis šalyje sparčiai auga. Dabar energijos, kurią išnaudojame, kiekis siekia 12 TWh per metus. Verta atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc. bendro suvartojimo. Tačiau gera žinia, kad situacija po truputį pradeda keistis.

Pranešėjo teigimu, Vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančiąją energiją – itin ambicingas. Pavykus jį realizuoti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, o turint omenyje tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas galimai bus padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.

Europos mastu Lietuvoje yra unikalių galimybių

Atsinaujinančiosios energijos gamybos Lietuvoje plėtra taip pat buvo viena iš konferencijos aktualijų. Siekiant užtikrinti plėtrą, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą, taigi bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas atnaujinti šildymo sistemas.

„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitų unikalių galimybių – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti, kiek nori galios, o tai  nemaža parama gyventojams“, – konferencijos metu sakė Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas Vitas Mačiulis.

Varnių daugiabutis tapo pavyzdžiu kitiems

V. Mačiulis pažymi, kad saulės energiją būtų vertinga panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti reikėtų ir šilumai gaminti, juo labiau kad atsiranda vis modernesnių šilumos siurblių.

Varniuose, S. Daukanto g. 19C, renovuotame daugiabutyje, buvo panaudota būtent tokia sistema. Šio daugiabučio projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą ir pastatas tapo pavyzdžiu ateities projektams.