Tikslas – ne Kyjivo naudai

Šiemet PEF diskusijose dominavo dirbtinio intelekto (DI), karo Ukrainoje ir Izraelio karo prieš palestiniečių grupuotę „Hamas“ keliamos tarptautinės diplomatinės ir ekonominės įtampos. Praėjusiais metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Davose pasirodė vaizdo ryšiu, šiemet suprato, kad turi dalyvauti fiziškai ir kantriai auditorijoms nuo politikos iki verslo gigantų dėstyti viziją, kodėl pagalba Ukrainai yra svarbi globaliu mastu.

Žiniasklaidos atstovai akylai stebėjo visus Davose įvykusius V. Zelenskio oficialius ir neoficialius susitikimus. Apie vieną iš jų dar prieš PEF pradžią buvo užsimenama puse lūpų, tačiau didysis susitikimas taip ir neįvyko. Šiais metais itin gausi į Šveicariją atvykusi Kinijos delegacija su Ukrainos lyderiu vis dėlto neapsikeitė požiūriais.

Kokį vaidmenį Kinija turėtų ar galėtų vaidinti bet kokiose diskusijose apie Ukrainos taikos procesą, klausinėjama nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į šią šalį pradžios. Nors šis klausimas gali atrodyti pabodęs, realaus atsakymo negirdėti iki šiol.

Vienoje iš pastarųjų PEF organizuotų diskusijų dalyvavęs Kinijos ekspertas, Australijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose ir buvęs Australijos premjeras Kevinas Ruddas nė kiek neabejoja, kad gilusis strateginis Kinijos interesas yra išlaikyti palankius santykius su Rusija. „Tai pagrindinis Pekino tikslas“, – kalbėjo jis.

2014-aisiais palikęs Australijos vyriausybę, jis prisijungė prie Harvardo Kennedy mokyklos Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centro kaip nuolatinis JAV ir Kinijos santykių tyrėjas ir 2015 m. tapo Azijos visuomenės politikos instituto Niujorke inauguraciniu prezidentu.

„Žmonės turėtų nepamiršti fakto, kad jei Xi Jinpingas žiūri į pasaulį, jis mato Rusiją ir ją vertina kaip kaimyninę šalį su milžiniška bendra teritorine siena, su kuria turėjo niūrius santykius nuo 1959 m., kai įvyko Kinijos ir Sovietų Sąjungos santykių skilimas. Visi, kurie mano, kad Kinija tai išmainytų į laimingas šeimas Ukrainoje, klysta, nesupranta fundamentalios geopolitinės dinamikos“, – sako K. Ruddas.

Tai, kad Kinija iš dalies kai kurių matoma ir skatinama būti potencialia specialiąja pasiuntine Ukrainos kare, esą nebus palaiminta Maskvoje, todėl Kinija šios linijos veikiausiai ir neperžengs. „Tai būtų neįtikėtina“, – konstatuoja K. Ruddas.

Pažanga: K. Ruddas prisimena, kai, būdamas Australijos premjeru, su delegacija vyko į Kopenhagoje 2009 m. vykusią klimato konferenciją „COP 15“. / B. Xuefei / „Imago images“ / „Xinhua“ nuotr.

Pigiausios energijos tauta

Kitoje diskusijos pusėje atsidūrė dar vienas australas – milijardierius, verslininkas Andrew Forrestas. Jis vadovauja keliems su klimato kaita kovojantiems fondams, yra tikras atsinaujinančiosios energijos verslo magnatas, sugebėjęs iškastinio kuro naudojimą pakeisti žaliųjų metalų įdarbinimu ir žaliąja energija. Jo gamtos išteklių bendrovė „Fortescue“ sukūrė pigią kasybos infrastruktūrą, planuojama, kad A. Forresto verslai iki 2030-ųjų bus visiškai neutralūs klimatui.

Jis turi verslo ryšių su Kinija ir į ją žiūri iš kitos perspektyvos. „Jei kalbame apie ilgalaikę geostrategiją, tai yra komercija ir labai susiję su aukštesne visuomenės gyvenimo kokybe, kartu ir su energijos kaina. Čia, Davose, girdėjau tiek daug debatų, kaip mes liksime prie naftos ir dujų, nes jei pernelyg priklausysime nuo atsinaujinančiosios energijos, patirsime energijos krizių. Visos šios baimės yra paremtos iškastinio kuro rinkodara. Man nerūpi, kas vyksta triukšmo sektoriuje ar kokios yra trumpalaikės strategijos“, – dėsto A. Forrestas.

„Kaip vanagas stebiu globalias tendencijas, o jos paprasčiausiai yra tokios, kad Kinijai visiškai nerūpės, ką Vakarai darys su dujomis ir anglies dvideginiu. Jei Šiaurės Amerika liks priklausoma nuo iškastinio kuro, jei Australija liks priklausoma […] Kinija nesijaudins. Kinija eina atsinaujinančiajai energijai iš paskos. Jie išmoko pastarųjų 70 metų pamokas: nuo Vakarų kopijuok viską, ką gali, ir išmesk tai, kas tau nepatinka“, – teigia verslininkas.

„Dabar jie atsisako naftos ir dujų prioriteto, vietoj jų renkasi atsinaujinančiąją energiją. Jie stato daug atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros ir naudoja ją labiau nei visas likęs pasaulis kartu. Per 25–31 metus Kinijoje pamatysite 2 500–3 000 gigavatų (GW) atsinaujinančiosios energijos tinklą ir tautą, besinaudojančia pigiausia energija pasaulyje. Jie paliks Vakarus užnugaryje“, – prognozuoja A. Forrestas.

Kaip vanagas stebiu globalias tendencijas, o jos paprasčiausiai yra tokios, kad Kinijai visiškai nerūpės, ką Vakarai darys su dujomis ir anglies dvideginiu. Kinija eina atsinaujinančiajai energetikai iš paskos.

Jo nuomone, taip atsitiks dėl įsigalėjusio klaidingo Vakarų požiūrio: „Mes labai džiaugiamės laisvąja rinkos ekonomika Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, bet jei jūs turite labai stiprių lobistų, galite įsiskverbti į šią rinką ir priversti šalis likti prie iškastinio kuro. Jūs žeminsite savo konkurencinę padėtį su Kinija kiekvieną dieną.“

Nustelbė dėmesį

Atrodo, kad klimato kaita šįkart Davose nebuvo dėmesio centre. A. Forrestas šiek tiek stebisi, kad susidaro įspūdis, jog dirbtinis intelektas atrastas tik dabar ir jis staiga užkariavo visų dėmesį. Tačiau nerimas, kokių pavojų atneš naujosios DI galimybės, tarp verslo pasaulio atstovų yra akivaizdus, apie tai byloja ir vieno iš kai kurių diskusijų Davose rėmėjų, plėtojančių dirbtinio intelekto technologijas, iškalbinga reklama: „Prieš dirbtiniam intelektui padedant jūsų verslui, turite juo pasitikėti.“

Kad ir kaip būtų, A. Forrestas teigia, kad DI yra geriausias visų laikų išradimas. „Nenorėčiau, kad vietoj DI geriausias išradimas būtų iškastinis kuras. Kai kalbuosi su pasaulio lyderiais ir iškastinio kuro kompanijomis visame pasaulyje, kalba sukasi apie tai, ar jie gamina, ar degina iškastinį kurą“, – sako A. Forrestas.

„Tada keliu klausimą, kada jie nustos naudoti iškastinį kurą, – tai pagrindinis klausimas. Jei atsako, kad dar šį dešimtmetį, apkabinu, jei atsako, kad ketvirtąjį dešimtmetį, klausiu, kurioje jo pusėje, ir jei atsako, kad pirmoje, patapšnoju per petį. Tačiau jei man sako, kad iškastinio kuro atsisakys antroje ketvirtojo dešimtmečio pusėje, sakau, kad jie tiesiog ignoruoja mokslą“, – teigia žaliųjų technologijų pionierius.

Jo akimis, iškastinio kuro įmonės vykdo paprasčiausią smegenų plovimą, nepalikdamos kito pasirinkimo kaip iškastinis kuras. Jis ragino PEF auditorijoje esančius ekonomikos pasaulio lyderius užduoti tuos pačius klausimus, kuriuos tokioms kompanijoms nuolat užduoda ir A. Forrestas.

Staigmena: A. Forrestas šiek tiek stebisi, kad susidaro įspūdis, jog dirbtinis intelektas atrastas tik dabar ir jis staiga užkariavo visų PEF dalyvių dėmesį. / F. Coffrinio / AFP nuotr.

Nuo butikinės industrijos

Pasak JAV ambasadoriaus K. Ruddo, kovos su klimato kaita tendencija neišvengiama. Jis prisimena, kai, būdamas Australijos premjeru, su delegacija vyko į Kopenhagoje 2009 m. vykusią Jungtinių Tautų klimato konferenciją „COP 15“. Ši diskusija anuomet jau buvo atsidūrusi pasaulio dėmesio centre. „Tada buvo didelis pasipriešinimas prieš 2 °C temperatūros ribos, kurios peržengimas būtų vertinamas kaip katastrofiškas, nustatymą kaip tikslą. Pamenu, buvau žaliajame kambaryje ir sakiau, kad mums reikia turėti formalią kalbą – turime kalbėti apie žemesnę nei 2 °C temperatūra ribą. Tai buvo radikalus pasiūlymas“, – pasakoja K. Ruddas. Jis turi omenyje Žemės paviršiaus temperatūros kritinės ribos, palyginti su XIX a. pabaiga, nustatymo diskusijas.

Jie išmoko pastarųjų 70 metų pamokas: nuo Vakarų kopijuok viską, ką gali, ir išmesk tai, kas tau nepatinka.

„Antra, idėja, kad gali būti ir išsivysčiusios, ir besivystančios šalys, kurios vykdo globalius pokyčius, atrodė kaip milžiniškas įžeidimas globaliesiems Pietums. Trečia, visa idėja, kad galima turėti globaliu lygiu landžią sistemą, kalbant apie rodiklių matavimų ir vertinimų ataskaitas, atrodė nepasiekiama. Turiu pasakyti, kad gal progresas nėra toks, kokio norėčiau, bet dabar jis milžiniškas, palyginti su tuo, kur pradėjome“, – vertina ambasadorius.

„Be to, 2009-aisiais Kinija ir Indija sužlugdė visą konferenciją […] Kur esame šiandien? Kinija prisijungė, Indija – taip pat […]. Dabar esame nustatę 1,5 °C temperatūros ribą, turime kategorijas išsivysčiusioms ir besivystančioms pasaulio sritims, turime sistemas, kurios fiksuoja rodiklius ir juos vertina“, – tęsia K. Ruddas.

„Atsinaujinančioji energija perėjo nuo butikinės industrijos, kokia ji buvo prieš penkiolika metų, iki dimensijos, apie kurią ką tik kalbėjo A. Forrestas“, – teigia JAV ambasadorius.

Besibaigiantį PEF įvertinę diskusijos dalyviai vis dėlto grįžo prie, jų pačių teigimu, artimiausiomis dienomis išliksiančio svarbiausio klausimo – Ukrainos palaikymo. „Demokratinių vyriausybių pareiga yra išlaikyti drąsą ir ryžtą, kad mūsų broliai ir seserys Ukrainoje bent jau turėtų saugią šalį, laisvą nuo užsienio invazijos. Manau, kad tai yra vienybės rezultatas čia, Davose“, – sako K. Ruddas.

Penkias dienas trukusiame ir penktadienį pasibaigusiame Pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo elitas daug dėmesio skyrė Izraelio ir „Hamas“ karui, Jemeno husių sukilėlių išpuoliams prieš prekybinius laivus Raudonoje jūroje ir didėjančiai įtampai dėl Taivano.

„Turime omenyje tam tikrą geopolitinę dinamiką, susijusią su galimu tiekimo grandinių sutrikimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Barclays Europe“ generalinis direktorius Francesco Ceccato (Frančeskas Čekatas) PEF kuluaruose.

„Manėme, kad po COVID-19 pandemijos tai pavyko normalizuoti. Akivaizdu, kad viskas yra kur kas sudėtingiau [...] atsižvelgiant į tai, kas kasdien vyksta Raudonojoje jūroje“, – teigė jis.

Iki spalį „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį Pasaulio prekybos organizacija (PPO) prognozavo 3,3 proc. pasaulinės prekybos augimą – didesnį nei 0,8 proc. 2023 metais.

Tačiau PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala (Ngozi Okondžo-Iveala) šią savaitę forume sakė, kad pasaulio prekybą 2024 metais dėl didėjančios geopolitinės įtampos ji dabar vertina ne taip optimistiškai.

Vis dėlto ji pridūrė, kad bus „daug geriau nei 2023 metais. [...]. Nebent kiltų didelis karas, tada visos prognozės subliūkš.“

Sutrikdys bent keliems mėnesiams

Raudonosios jūros maršrutu vyksta apie 12 proc. pasaulinės prekybos, tačiau dėl suintensyvėjusių išpuolių daugelis laivybos bendrovių nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį, nepaisant to, kad taip kelionės tampa ilgesnės ir brangesnės.

Irano remiami husių sukilėliai teigia, kad taikosi į su Izraeliu susijusius laivus, protestuodami prieš karą Gazos Ruože.

JAV ir Jungtinės Karalystės karinės pajėgos sudavė keletą smūgių sukilėlių objektams Jemene.

Husiai „pakeitė pasaulinę prekybą ir pasaulines laivybos išlaidas“, sakė konsultacinės bendrovės „Bain & Co“ ekonomistė Karen Harris (Karen Haris).

Danijos laivybos milžinės „Maersk“ generalinis direktorius Vincentas Clercas (Vinsentas Klerkas) sakė, kad konfliktas tikriausiai sutrikdys tiekimo grandines bent keliems mėnesiams. „Tikėkimės, kad trumpiau, bet gali būti ir ilgiau, nes jis toks nenuspėjamas“, – svarstė jis.

Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto.

Automobilių gamintojai „Tesla“ ir „Volvo“ dėl dalių trūkumo buvo priversti laikinai sustabdyti dalį gamybos Europoje.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) Davose sakė, kad įtampa Raudonojoje jūroje turės įtakos suskystintųjų gamtinių dujų gabenimui.

Įtampa dėl Taivano

Susirūpinimą kelia ir kiti svarbiausi prekybos keliai.

Praėjusį savaitgalį Taivane įvykę prezidento rinkimai pakurstė įtampą tarp JAV ir Kinijos dėl šios demokratinės salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kalbėdamas Davose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) priminė, kad per Taivano sąsiaurį keliauja didžiuliai prekybos srautai.

„Jei tai sutriktų, tai paveiktų visą planetą. O to mums mažiausiai reikia, ypač bandant atsigauti po COVID-19 [pandemijos]“, – sakė A. Blinkenas.

Taivanas yra svarbus puslaidininkių, mikroschemų, kurios būtinos įvairiems elektroniniams gaminiams – nuo ​​išmaniųjų telefonų iki automobilių, gamintojas.

„Bet koks šio produkto srauto sutrikdymas vėlgi bus stebimas arba kels susirūpinimą“, – sakė F. Ceccato.

Ginčai dėl technologijų

Vašingtonas ir Pekinas jau nesutaria dėl mikroschemų, Jungtinėms Valstijoms sugriežtinus šių technologijų eksporto apribojimus dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu.

Kinija taip pat ginčijasi su Europos Sąjunga, pradėjusia tyrimą dėl subsidijuojamų kiniškų elektromobilių.

Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas) trečiadienį forume pasisakė prieš, jo žodžiais tariant, diskriminacines prekybos priemones, taikomas prekybai ekologiškomis ir technologijų prekėmis.

Europa taip pat susirūpinusi dėl didžiulių subsidijų „švarioms“ technologijoms Jungtinėse Valstijose pagal Infliacijos mažinimo įstatymą.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Linderis) įspėjo ES nesekti amerikiečių pavyzdžiu.

„Turime išvengti lenktynių dėl subsidijų“, – penktadienio posėdyje sakė Ch. Lindneris.

Sausra Panamoje

Pasaulinei prekybai įtaką daro ne tik geopolitinė įtampa, bet ir klimato kaita.

Dėl sausros ir vandens trūkumo, siejamo su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“, sumažėjo laivų eismas Panamos kanalu.

„Yra ir daugiau trikdžių“, – sakė Vokietijos logistikos grupės DHL generalinis direktorius Tobias Meyeris (Tobijas Mejeris).

„Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto. Ilgainiui susikaupia du, trys ar keturi dalykai, dėl kurių transporto sistemoje atsiranda tam tikrų kliūčių“, – sakė jis.

Pasak K. Harris, tokie sutrikimai skatina verslininkus perkelti gamybą arčiau namų, o ne statyti naujas gamyklas visame pasaulyje.

„Siūlome geriausias sąlygas gynybos pramonės investicijoms Lietuvoje, turime reikiamos patirties, todėl tikimės, kad Lietuvos investicijos į gynybą taps pagrindu vykdyti karinės technikos remontą ir gamybą Lietuvoje“, – ministerijos pranešime sakė G. Landsbergis.

Susitikime aptarta, kodėl svarbu investuoti regione, kur ateityje koncentruosis gynybos pajėgumai, kaip užtikrinti patikimas gynybos grandines, sutarta tęsti bendradarbiavimą.

Pasak ministro, geopolitinis neapibrėžtumas pasaulyje ir regione skatina geriau rūpintis nacionaliniu bei regioniniu saugumu.

„Didinamos išlaidos gynybai, galimybė gynybos pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose, kitos paskatos – mūsų signalas ir partneriams, ir gynybos pramonės įmonėms, kad mūsų planai stiprinti saugumą yra ilgalaikiai“, – teigė G. Landsbergis.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) laikomas tikėtinu Respublikonų partijos kandidatu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose mesti iššūkį dabartiniam prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Kongresui vis dar nesutariant dėl naujos pagalbos Ukrainai, baiminamasi, kad D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose atveju Vašingtono parama Kyjivui gali sumažėti.

Tačiau D. Kuleba atrodo optimistiškai nusiteikęs dėl bet kokio scenarijaus.

„Priimsiu Jungtinių Valstijų žmonių nuomonę ir dirbsime su bet kokia realybe, kuri atsiras po rinkimų“, – nurodė ministras.

D. Kuleba pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas vienas kitą pažįsta ir gerbia.

Nors D. Trumpas nedalyvauja Pasaulio ekonomikos forume, apie jo galimą sugrįžimą į Baltuosius rūmus Davose vyko daug privačių ir viešų diskusijų.

D. Kuleba taip pat paragino Vakarus padidinti paramą Ukrainai.

„Reikia didinti mastą ir užtikrinti tvarumą“, – sakė jis.

Kyjivas yra sakęs, kad 2024 metų prioritetas yra kontroliuoti dangų kovojant su rusų pajėgomis, o D. Kuleba nurodė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.

„Vis garsiau girdžiu susirūpinimą Rusijos ateitimi, tačiau ji pati turi išspręsti savo problemas, o Vakarams, tarptautinei bendruomenei turi rūpėti mūsų pačių saugumo sustiprinimas ir greita Ukrainos pergalė“, – ketvirtadienį sakė Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis skaitė pranešimą forumo sesijoje „Rusija: kas toliau?“, kurioje dalyvavo Europos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis, Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Sankcijos Rusijai tikrai veikia, bet turime ieškoti ir rasti naujų priemonių užkardyti Rusiją.

Kalbėdamas apie sankcijas G. Landsbergis taip pat teigė, kad reikia ieškoti naujų priemonių užkardyti Rusiją.

„Jei tikrai tikime Ukrainos pergale ir norime jai padėti, neturime pamiršti, kad Europos Sąjunga yra ir prekybos sąjunga, kažkodėl taikanti autokratiniams režimams palankius prekybos režimus. Sankcijos Rusijai tikrai veikia, bet turime ieškoti ir rasti naujų priemonių užkardyti Rusiją“, – pažymėjo G. Landsbergis.

„Visiška konfrontacija“ tarp abiejų kaimyninių šalių būtų „visiška katastrofa“, sakė A. Guterresas trečiadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tam, anot jo, „bet kokia kaina“ turi būti užkirstas kelias.

Nuo beprecedenčio radikalios palestiniečių organizacijos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d. Libano ir Izraelio pasienyje kone kasdien vyksta apsišaudymai tarp Izraelio kariuomenės ir proiranietiškos šiitų grupuotės „Hezbollah“.

A. Guterresas Davose pakartojo savo reikalavimą dėl „neatidėliotinų humanitarinių paliaubų“ Gazos Ruože bei dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinimo.

J. Milei, save vadinantis anarchokapitalistu, per pirmąją užsienio kelionę, pradėjus eiti prezidento pareigas, Pasaulio ekonomikos forume (PEF)  pasisakė prieš socialinį teisingumą, radikalųjį feminizmą, o verslininkus vadino didvyriais.

„Šiandien esu čia, kad jums pasakyčiau, jog Vakarų šalims gresia pavojus“, – pareiškė J. Milei ir pridūrė, kad laisvosios rinkos kapitalizmas yra vienintelis kovos su skurdu būdas.

„Joms gresia pavojus, nes tie, kurie turėtų ginti Vakarų šalių vertybes, yra įsitraukę į pasaulio viziją, kuri nenumaldomai veda į socializmą, o kartu ir į skurdą“, – sakė jis.

53 metų Argentinos vadovas, į Šveicariją atskrido komerciniu lėktuvu, taip norėdamas pademonstruoti savo įsipareigojimą vykdyti griežto taupymo politiką.

Skrydžio metu jis sakė, kad forumas yra „užterštas“ socialistine darbotvarke.

Tačiau J. Milei, kuris dažnai lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), savo kalboje negailėjo liaupsių verslininkams.

J. Milei, kuris į forumą atvyko vilkėdamas klasikinį kostiumą su kaklaraiščiu, o ne savo firminį odinį švarką, gyrė verslo lyderius kaip didvyrius, kurie neturėtų bijoti „politikų kastos“ ir „parazitų, gyvenančių iš valstybės“.

„Valstybė nėra sprendimas. Valstybė yra problema“, – sakė jis.

„Jūs esate tikrieji šios istorijos veikėjai. Turėtumėte žinoti, kad nuo šiol galite tikėtis, jog Argentina bus jūsų besąlygiška sąjungininkė“, – pridūrė J. Milei, o savo kalbą baigė kovingu šūkiu: „Tegyvuoja laisvė, po galais!“

Kai kurie susirinkusieji paspaudė jam ranką ir kartu nusifotografavo prieš jam išeinant iš kongreso salės.

„Žadėjo smarkiai sumažinti išlaidas“

Argentinos prezidento rinkimus gruodį laimėjo J. Milei, pažadėjęs sustabdyti dešimtmečius trunkantį ekonomikos nuosmukį šalyje, kur infliacija siekia triženklį skaičių.

J. Milei rinkimų kampanijos renginiuose pasirodydavo su specialiai suveltų plaukų šluota ir demonstruodamas roko žvaigždės aurą.

J. Milei, kuris ne kartą sakė, kad „Pinigų nėra“, pažadėjo smarkiai sumažinti išlaidas Argentinoje, kur infliacija praėjusiais metais viršijo 200 proc.

Nuo to laiko Argentina devalvavo savo valiutą daugiau kaip 50 proc., sumažino valstybės subsidijas degalams ir transportui ir perpus sumažino ministerijų skaičių.

Davose J. Milei turėjo susitikti su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiąja direktore Kristalina Georgieva.

Argentina skolinga 44 mlrd. JAV dolerių (40,51 mlrd. eurų) TVF, kuris palankiai įvertino J. Milei sprendimą panaikinti ankstesnės vyriausybės įvestą kai kurių prekių kainų kontrolę.

J. Milei sakė, kad jo susitikimo tikslas – „ir toliau labai aiškiai išreikšti mūsų įsitikinimą, kad reikia keisti kursą“

Antradienį Davose vykusiame „Bloomberg“ renginyje K. Georgieva teigė, kad Argentinos vyriausybė daro pažangą, „labai agresyviai“ kovodama su biudžeto deficitu.

J. Milei į Davosą atvyko su keturiais savo vyriausybės nariais, įskaitant užsienio reikalų ir ekonomikos ministrus, taip pat savo seserimi ir artima patikėtine Karina, kuri yra prezidentūros generalinė sekretorė.

Popiežius perspėjo, kad pasauliui „vis didesnę grėsmę kelia smurtas, agresija ir susiskaldymas“.

Dėl „bendro mūsų žmonijos šeimos gėrio“ bendrovės ir valstybės turi bendradarbiauti, kad būtų sukurti perspektyvūs ir etiškai pagrįsti globalizacijos modeliai, rašė jis, reikalaudamas atsižvelgti į vargšų ir nepasiturinčiųjų interesus.

Viena didžiausių pasaulio neteisybių jis pavadino badą.

„Badą kenčia ištisi pasaulio regionai, o kiti tuo pat metu pasižymi per dideliu maisto švaistymu, – kritikavo Pranciškus. – Gamtos išteklių eksploatavimas ir toliau neša turtus mažumai. Ir priešingai, ištisos visuomenės grupės, kurios natūraliai turėtų būti šių išteklių naudos gavėjos, lieka skurde“.

Šveicarijos Alpėse vykstančiame kasmetiniame forume dalyvauja politikai, įmonių vadovai ir kampanijų dalyviai iš viso pasaulio.

Pranešime sakoma, kad jiedu kalbėjosi apie NATO rytinio flango stiprinimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje ir NATO viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje Vilniuje sprendimų įgyvendinimą.

Svarbiausios temos pirmadienį Davose prasidėjusiame 54-ąjame Pasaulio ekonomikos forume – kaip užbaigti karus Gazos Ruože ir Ukrainoje. Pasak organizatorių, šiemetinio forumo geopolitinis kontekstas kur kas sudėtingesnis nei bet kada anksčiau. Šveicarijos kurorte susitinka valstybių ir vyriausybių atstovai, tarp jų per 40 užsienio reikalų ministrų.

V. Zelenskis stengsis, kad politikos lyderiai nepamirštų ilgos ir didele dalimi įstrigusios ukrainiečių kovos su Rusijos agresija, Izraelio karui su „Hamas“, peržengusiam 100 dienų ribą, atitraukus daug pasaulio dėmesio bei privertus nuogąstauti dėl platesnio konflikto Viduriniuose Rytuose galimybės.

Antradienį Davoso suvažiavimų centro salėse aptarinėjama daugybė temų, nuo inovacijų Europoje ir dirbtinio intelekto (DI) ekonominio poveikio iki korporacijų paramos „švarioms“ technologijoms ir palūkanų normų aplinkos.

Pokalbiai su Kataro ir Jordanijos ministrais pirmininkais įrėmins labiausiai matomus dienos renginius su numatytomis Kinijos premjero Li Qiango (Li Čiango), Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano (Džeiko Salivano) kalbomis.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani (Mohamedas bin Abdulrahmanas Tanis) sakė, kad pasaulis, sutelkdamas dėmesį į Jemeno husių sukilėlių atakas prieš laivus Raudonojoje jūroje, kurios paskatino JAV ir Britanijos atsakomuosius smūgius, „susitelkia į simptomus ir nesprendžia tikrosios problemos“ – Izraelio karo su „Hamas“.

„Turėtume sutelkti dėmesį į pagrindinį konfliktą Gazoje. Ir kai tik jis bus išsklaidytas, manau, bus išsklaidyta ir visa kita“, – sakė jis ir pridūrė, kad konfliktui užbaigti reikia dviejų valstybių sprendimo.

Kataro premjeras taip pat įspėjo, kad karinė konfrontacija nenutrauks husių išpuolių.

„Manau, kad tai, ką šiuo metu turime regione, yra eskalavimo visur receptas“, – pridūrė jis.

Kataro ministras pirmininkas taip pat pareiškė, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gabenimą paveiks vis dažniau husių rengiami išpuoliai, dėl kurių tarptautinės laivybos įmonės vengia Raudonosios jūros.

„Suskystintos gamtinės dujos yra [...] kaip ir bet kurios kitos prekybinės siuntos. Joms tai turės įtakos“, – sakė jis.

Ukrainos poreikiai

V. Zelenskis, anksčiau vengdavęs išvykti iš karo draskomos savo šalies, neseniai važinėjo po pasaulį stengdamasis sutelkti paramą Ukrainos kovai, Kyjivo donorėms Vakaruose pajutus tam tikrą nuovargį ir kilus susirūpinimui, kad kitais metais į Baltuosius rūmus galėtų sugrįžti buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), girdavęsis gerais santykiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pirmadienį V. Zelenskis stabtelėjo Šveicarijos sostinėje Berne, kur prezidentė Viola Amherd pažadėjo, kad jos šalis pradės dirbti su Ukraina dėl jos taikos viršūnių susitikimo organizavimo.

Manau, kad tai, ką šiuo metu turime regione, yra eskalavimo visur receptas.

Davose V. Zelenskis, kaip prezidentas, lankosi pirmą kartą – ankstesniais metais jis šiame forume kalbėdavo vaizdo ryšiu. Jis tikisi pasinaudoti dideliu matomumu forume ir išsakyti būtiniausius Ukrainos poreikius. Prieš popiet numatytą jo kalbą ryte buvo rengiama sesija „Vadovai Ukrainai“ – tik kvietimus gavusiems dalyviams.

Korporacijų vadovai išgirdo, kokios skubios pagalbos reikia, ir išdėstė, kaip privatusis ir viešasis sektoriai gali padėti vieną dieną atstatyti Ukrainą, sakė forumo organizatoriai.

Sesijoje, be kitų, dalyvavo U. von der Leyen, NATO lyderis Jensas Stoltenbergas, Vokietijos kanclerio pavaduotojas Robertas Habeckas (Robertas Habekas) ir JAV specialioji pasiuntinė Ukrainos ekonominio atsigavimo klausimams Penny Pritzker (Peni Pricker).

Vėliau antradienį kai kurių svarbių Ukrainos sąjungininkių Europoje lyderiai ir aukšto rango pareigūnai, tarp jų – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaus sesijoje „Ukrainos horizontai“.

Sutikimo Davose tema yra „pasitikėjimo atkūrimas“. Pasitikėjimas nyksta visame pasaulyje: karai Viduriniuose Rytuose ir Europoje vis labiau skaldo jį į skirtingas stovyklas.

Nors geopolitinė padėtis skleidžia niūrias nuotaikas, verslas atrodo nusiteikęs viltingiau, iš dalies dėl perspektyvos, kad dirbtinis intelektas (DI) gali padėti didinti produktyvumą. Pagrindiniai Vakarų akcijų indeksai 2023-iaisiais šovė į viršų, o mažėjanti infliacija suteikė vilčių, kad kris palūkanų normos.

Konsultavimo firma „PwC“ savo 27-ojoje metinėje vadovų apklausos ataskaitoje nurodė, kad per pastaruosius vienus metus verslo vadovų ekonominis optimizmas padvigubėjo, net jei perspektyvos ateinančiam dešimtmečiui atrodo ne tokios užtikrintos.

Dėl klimato kaitos ir technologijų, tokių kaip DI, spaudimo vis daugiau vadovų sako nerimaujantys, kad jų verslai po 10 metų nebebūtų gyvybingi be naujo išradingumo.

DI klausimas Davose bus svarbus visą savaitę, o antradienį planuojama „Microsoft“, investavusios milijardus į DI pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, generalinio direktoriaus Satyos Nadellos (Satjos Nadelos) kalba.