Briuselyje vykusiose varžybose L.Jasiūnaitė ietį geriausiu antruoju bandymu nuskraidino 59,80 metro.

Fantastišką rezultatą paskutiniu metimu užfiksavo amerikietė Kara Winger – 68,11 m.

Ji pagerino asmeninį, JAV ir šių varžybų rekordą.

Antrą vietą Briuselyje užėmė japonė Haruka Kitaguchi (63,45 m), trečią – Europos vicečempionė 18-metė serbė Adriana Vilagoš (63,00 m).

Liveta Jasiūnaitė geriausiu bandymu nusviedė ietį 61,79 m ir iškovojo trečią vietą prestižinėse komercinėse varžybose.

Chožuve lietuvė geriausią rezultatą užfiksavo pirmuoju metimu. Per kitus jos bandymus įrankis leidosi 60,40 m, 57,64 m, 58,57 m, o dar du bandymai buvo nesėkmingi.

Pergalę iškovojo šio sezono lyderė japonė Haruka Kitaguchi, per varžybas buvusi už lietuvės nugaros, bet paskutiniu metimu paveržusi pirmą vietą, kai nusviedė ietį 65,10 m.

Antrą vietą užėmė čekė Barbora Špotakova, iki šeštojo japonės metimo lyderiavusi su 62,29 m rezultatu.

Už pirmąją vietą Deimantinės lygos etape atitenka 10 tūkst. dolerių, už antrąją – 6 tūkst. , už trečiąją – 3,5 tūkst. dolerių.

Iš Rokiškio kilusi L.Jasiūnaitė iki šiol labiausiai didžiuojasi 2018 metais Europos čempionate laimėta bronza.

Pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse ji užėmė septintą vietą, o šiemet turėjo rimtų ambicijų pasaulio čempionate.

Atrankos varžybose 28 metų atletės rezultatas (63,80 m) buvo artimas jos asmeniniam rekordui ir trečias atrankoje. Tačiau finale ietis skrido ne taip toli ir ji liko dešimta.

Deimantinės lygos etape Lenkijoje L.Jasiūnaitė yra vienintelė Lietuvos lengvaatletė.

Visi geriausi mūsų šalies atletai šį mėnesį dar pasirodys Europos čempionate Miunchene.

Berklio universitete (Kalifornija) studijuojančiam M.Aleknai priklauso penktas sezono rezultatas pasaulyje: prieš mėnesį Judžine jis diską numetė net 68,73 m. Beje, būtent šiame stadione liepos 15-24 dienomis vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.

„Prieš šį sezoną kvietimo tikrai nesitikėjau, viskas gavosi savaime. Po truputį kilo rezultatai ir pasiekiau tą lygį, kuris leidžia dalyvauti Deimantinėje lygoje. Šiomis dienomis sužinojau, kad keliausiu, bet pats kvietimas nelabai nustebino. Rezultatai geri, Stokholme bus galima pasivaržyti su stipriausiais“, – sakė M.Alekna.

Beje, nors kiekviename Deimantinės lygos etape vienos rungties prizinį fondą sudaro 25 tūkst. dolerių, jaunasis lietuvis į šią pyrago dalį nepretenduoja. NCAA dalyvaujantiems sportininkams draudžiama pelnytis iš startų komercinėse varžybose.

„Dalyvauti galima, tik už dalyvavimą negalima gauti pinigų. Jei pasirodysiu gerai, negaliu gauti premijų“, – ramiai paaiškino lengvaatletis.

Sezoną už Atlanto M.Alekna baigė prieš kiek daugiau nei savaitę finalinėmis NCAA varžybose. Jose mūsiškis užėmė antrą vietą, diską nusviedęs 66,15 m.

„Ar aukštesnio rango varžybose pavyksta pasirodyti geriau nei žemesnio? Kartais vienaip gaunasi, kartais kitaip. Šį sezoną kol kas svarbiausios varžybos buvo NCAA čempionatas, bet viso savo potencialo išpildyti nepavyko. Savo asmeninį rezultatą pagerinau tose varžybose, kurios nebuvo labai aukšto lygio, bet pernai toliausiai mečiau pasaulio jaunimo čempionate. Nežinau, nuo ko tai priklauso“, – dėstė M.Alekna.

Deimantinės lygos etape Stokholme varžysis ir trečią vietą šių varžybų bendroje įskaitoje užimantis Andrius Gudžius. Tiesa, pirmoji pastarojo bei M.Aleknos tarpusavio dvikova šiemet įvyks ne Švedijoje, bet birželio 25-ąją Šiauliuose – metikai susigrums Lietuvos čempionate.

„Man nėra skirtumo, kas mano varžovai, svarbu pačiam gerai pasirodyti. Ar pavyks kažką aplenkti, ar nepavyks, nelabai man tai rūpi. Svarbiausia, kad būčiau patenkintas rezultatu“, – dvikovos nesureikšmino M.Alekna.

Blykstelėjo slovėnas

Anglijoje, Birmingamo „Alexander“ stadione, surengtame antrame „Deimantinės lygos“ varžybų etape A. Gudžius diską nusviedė 66,40 m.

Sėkmingiau pasirodė tik geriausią rezultatą pasaulyje šį sezoną pasiekęs slovėnas Kristjanas Čehas – 71,27 m.

Trečias buvo olimpinis čempionas švedas Danielis Ståhlis – 65,97 m. Ketvirtoje vietoje – Tokijo žaidynių bronzos medalio laimėtojas austras Lukas Weisshaidingeris (65,14 m), olimpinis vicečempionas švedas Simonas Pettersonas – tik aštuntas (56,82 m).

Disko metikai taip pat varžysis birželio 5-ąją Rabate (Marokas), 9 d. Romoje (Italija) ir 30 d. Stokholme (Švedija) bei rugsėjį finalo varžybose Ciuriche (Šveicarija).

Lietuvoje – be įtampos

Varžybų Lietuvoje neįskaitau – jos man tik treniruotės. Nėra su kuo varžytis – tik pačiam su savimi.

„Tegu niekas neįsižeidžia, bet varžybų Lietuvoje neįskaitau – jos man tik treniruotės. Nėra su kuo varžytis – tik pačiam su savimi. Iki pasaulio čempionato dalyvausiu keliose rimtose komercinėse varžybose užsienyje, jose startuos stipriausi pasaulio metikai. Dar bus Lietuvos čempionatas, bus įdomu išmėginti jėgas su Mykolu Alekna“, – apie sezono planus kalbėjo A.Gudžius.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas numatytas birželio 25–26 d. Šiauliuose, pasaulio – liepos 15–24 d. Judžine (JAV). Be to, rugpjūčio 15–21 d. Miunchene (Vokietija) – Europos čempionatas.

„Svarbiausias metų startas – pasaulio čempionatas, bet mano rungties stipriausių atletų branduolį sudaro europiečiai, tad konkurencija visose pagrindinėse varžybose nesunkiai prognozuojama“, – yra sakęs A. Gudžius.

Metimas: geriausias A.Gudžiaus rezultatas šį sezoną – 69,39 m – kol kas antras pasaulyje / Evaldo Šemioto nuotr.

Galingas duetas

Geriausią Lietuvos disko metikų rezultatą šį sezoną yra pasiekęs A. Gudžius – 69,39 m. Tai kol kas antra pozicija pasaulyje.

Sėkmingiausias Berklio (JAV) universiteto studento M. Aleknos bandymas – 68,73 m.

Abu lengvaatlečiai jau su kaupu yra viršiję kvalifikacinius šiemečių pasaulio ir Europos čempionatų normatyvus (jie yra atitinkamai 66,00 m ir 65,20 m).

Pastarąjį kartą pasaulio čempionato disko metimo varžybų medaliu Lietuva džiaugėsi 2017-aisiais – auksą iškovojo A. Gudžius, o Europos čempionato trofėjumi – 2018-aisiais, kai Andrius pelnė tokios pat prabos medalį.

M. Alekna – 2021 m. pasaulio ir Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionas.

32-ejų lietuvė 400 metrų nubėgo per 51,80 sek. ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą užėmė antrąją vietą.

A.Šerkšnienė nusileido tik olandei Lieke Klaver, kuri distanciją nubėgo per 50,98 sek.

Geriausią sezono rezultatą lietuvė pagerino 0,04 sek. Jai pačiai priklausantis Lietuvos rekordas, pasiektas prieš dvejus metus, yra 50,99 sek.

Romoje varžėsi ir dar vienas lietuvis – šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.

Jis antru bandymu įveikė į 2,18 m aukštį iškeltą kartelę ir užėmė ketvirtąją vietą.

Lietuvį aplenkė geriausią sezono rezultatą pasiekęs ukrainietis Andrijus Procenka (2,30 m) bei italai Gianmarco Tamberi (2,27 m) ir Stefano Sottile (2,18 m). Pastarasis aplenkė A.Glebauską todėl, kad 2,18 m aukštį įveikė iš pirmo mėginimo.

„Bendrai sezoną vertinu labai gerai, nes pagrindiniai tikslai buvo įvykdyti - iškovotas kelialapis į olimpines žaidynes ir laimėtas aukso medalis Europos U23 čempionate. Iki tobulų metų pritrūko patekimo į pasaulio čempionato finalą. Tai vienintelis momentas, dėl kurio reikės padaryti išvadas. Viskuo kitu esu labai patenkinta, buvo tam tikras stabilumas, pasiektas Lietuvos rekordas“, - naujienų agentūrai ELTA sakė D. Zagainova.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) prieš pusantros savaitės paskelbė, kad trišuolio nebeliks tarp pagrindinių rungčių 2020 metų Deimantinės lygos varžybose.

Atlikusi rungčių populiarumo tyrimą ir norėdama sutilpti į 90 min. televizijos transliacijas, IAAF iš pagrindinių Deimantinės lygos rungčių išbraukė disko metimo, 200 m sprinto ir 3000 m barjerinio bėgimo bei trišuolio rungtis. 200 m bėgimai ir 3000 m barjeriniai bėgimai vyks 10-yje etapų iš 15, o disko metimo ir trišuolio - vos dviejuose. Bet nei vienos iš šių rungčių nebus finaliniame 2020 metų etape.

Nors D. Zagainova dar neturi patirties šiose varžybose, ši žinia nebuvo maloni. Ji tikisi, kad toks sprendimas bus tik laikinas.

„Be abejo, apmaudu, kad tokią stiprią rungtį išbraukė iš Deimantinės lygos programos. Juolab, kad šiemet viena iš trišuolininkių vos nepagerino pasaulio rekordo. Tai tikrai labai graži rungtis, pritraukianti daug dėmesio. Labai gaila, kad ją išbraukė iš Deimantinės lygos, bet atsirado „Golden“ lyga, kurioje bus trišuolis, lauks ir kitų varžybų. Labai tikiuosi, kad toks sprendimas Deimantinėje lygoje bus tik vieneriems metams“, - sakė sportininkė.

Lietuvos lengvajai atletikai toks sprendimas buvo gana skaudus, nes mūsų šalyje yra dar viena aukšto lygio trišuolininkė - Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty, o disko metikų elite įsitvirtinęs yra Andrius Gudžius. Nemažai pasaulio sportininkų jau išreiškė nepasitenkinimą ir žada nepasiduoti.

„Pastebėjau, kad labai daug sportininkų pradėjo rodyti savo nepasitenkinimą šiuo klausimu. Dėl to tikiuosi, kad situacija kitais metais pasitaisys“, - teigė D. Zagainova.

Žavi lengvaatletė treniruojasi tiek Lietuvoje, tiek Valensijoje (Ispanija). Pasak jos, komercinės varžybos yra gera proga pasivaržyti su aukšto lygio varžovėmis.

„Mano atveju, man komercinės varžybos yra labiau reikalingos ne dėl galimo uždarbio, o dėl konkurencijos. Nes būtent komercinėse aukšto lygio varžybose galiu pajusti gerą atmosferą, pasivaržyti su elitinėmis sportininkėmis, kurios dalyvaus olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionate. Tai suteikia labai reikalingos praktikos“, - aiškino D. Zagainova.

Tarp D. Zagainovos ir D. Dzindzaletaitės-Kilty šiais metais užsimezgė savotiška kova siekiant Lietuvos rekordo. Dovilė birželio viduryje varžybose Latvijoje nušoko 14 m 26 cm ir pagerino sau pačiai priklausiusį šalies rekordą, bet vos po dviejų savaičių D. Zagainova Šveicarijoje užfiksavo dar geresnį rezultatą - 14 m 43 cm.

„Per varžybas pirmiausia kovoju su savimi. Nesidairau į kitus, o daugiausiai dirbu su savimi, kad galėčiau pasiekti geriausią rezultatą. Be abejo, konkurencija kažkiek paskatina stengtis, bet tai nėra svarbiausia priežastis siekiant norimo rezultato. Bet džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime konkurenciją tarp trišuolininkių tokiame aukštame lygyje. Kitos rungtys tuo pasigirti negali“, - pabrėžė D. Zagainova.

Trišuolininkė, pagerinusi Lietuvos rekordą, taip pat pelnė kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Ji pabrėžė, kad pasimokė iš šių metų pamokų ir džiaugėsi, kad olimpines žaidynes vyks kur kas patogesniu laiku nei planetos pirmenybėse. Visas pasiruošimo planas jau sudėliotas iki Europos čempionato, kuris Paryžiuje (Prancūzija) vyks po olimpinių žaidynių.

„Planas jau yra sudėliotas, stovyklos ir kiti dalykai jau yra numatyti iki pat Europos čempionato. Tikslai yra patys aukščiausi. Sieksiu ir aukštos pozicijos, ir rezultato, ir pačio šuolio kokybės. Norėčiau visą tai pasiekti per olimpines žaidynes. Džiaugiuosi, kad olimpinės žaidynės vyks liepos mėnesį - mums labai įprastu ir patogiu laikotarpiu, o ne taip, kaip šiemet buvo Dohoje - spalį“, - Eltai kalbėjo D. Zagainova.

Netrukus lengvaatlečiams prasidės uždarų patalpų sezonas. D. Zagainova prisipažino, kad jis bus gana intensyvus.

„Taip, ruošiuosi žiemos sezonui. Atstovausiu savo klubui Ispanijoje, vėliau bus keletas komercinių varžybų, Lietuvos čempionatą ir vėliau matysime, ar bus galimybė sudalyvauti uždarų patalpų pasaulio čempionate“, - pridūrė D. Zagainova.

Atlikusi rungčių populiarumo tyrimą ir norėdama sutilpti į 90 min. televizijos transliacijas, IAAF iš pagrindinių Deimantinės lygos rungčių išbraukė disko metimo, 200 m sprinto ir 3000 m barjerinio bėgimo bei trišuolio rungtis.

200 m bėgimai ir 3000 m barjeriniai bėgimai vyks 10-yje etapų iš 15, o disko metimo ir trišuolio – vos dviejuose. Bet nei vienos iš šių rungčių nebus finaliniame 2020 metų etape.

„Mūsų tikslas yra sukurti greitesnę ir įdomesnę pasaulinę lygą, kuri bus mūsų sporto įvaizdis. Tai yra lyga, kurią transliuotojai nori rodyti, o žiūrovai – matyti. Bet suprantame sportininkus, kurių disciplinų nebebus 2020 metų Deimantinės lygos programoje, – sakė IAAF Deimantinės lygos vadovas Sebastianas Coe. – Norime padėkoti 10-iai Deimantinės lygos miestų, kurie rado būdų įtraukti 200 m bėgimo ir 3000 m barjerinio bėgimo rungtis į savo programas. Taip pat keturiuose etapuose bus galima išvysti disko metimo arba trišuolio rungtis. Šios rungtys bus Kontinentinėse vienos dienos varžybose, kuriose sportininkai galės iškovoti piniginius prizus. Stengsimės, kad šios rungtys būtų žinomos ir patrauklios“.

2017 metais Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius tapo Deimantinės lygos čempionu. Deimantinėje lygoje yra dalyvavusi ir Lietuvos trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty.

Pasaulio čempionas geriausiu – trečiuoju – bandymu diską nusviedė 65 m 19 cm. Pirmuoju mėginimu lietuvis įrankį numetė 59 m 10 cm, antruoju – 63 m 79 cm, ketvirtuoju – 64 m 27 cm, penktuoju – 64 m 24 cm, šeštuoju – 61 m 99 cm.

Deimantinės lygos čempionu pirmą kartą tapo švedas Danielis Stahlis (68 m 68 cm). Antrąją vietą užėmė austras Lukas Weisshaindingeris (66 m 3 cm), trečiąją –jamaikietis Fedrickas Dacresas (65 m 27 cm).

Finaliniame etape varžėsi devyni disko metikai.

Po kojos operacijos, kuri buvo atliktą gegužę, A. Gudžiui tai bus vienas pasirengimo etapų rugsėjo 27 dieną Katare prasidėsiančiam pasaulio čempionatui.

Mūsų šalies atletui tai bus antrosios varžybos „Deimantinėje lygoje“ 2019 metais. Birželio 16 dieną Rabate (Marokas) jis diską nusviedė 64 m 37 cm ir užėmė septintąją vietą.

Bendroje šio sezono įskaitoje lietuvis, turintis du taškus, rikiuojasi 11-tas tarp 13 sportininkų, tačiau vis dar turi galimybių patekti į finalą Briuselyje, kuris vyks rugsėjo 6-ąją. Į lemiamas varžybas pateks aštuoni geriausi sportininkai. A. Gudžių nuo aštuntosios vietos skiria keturi taškai.

Jei ne operacija, Lietuvos lengvaatletis, be abejonės, būtų aukštesnėje pozicijoje. Daugelis jo varžovų dalyvavo visuose trijuose iki šiol vykusiuose „Deimantinės lygos“ disko metimo etapuose.

Bendroje įskaitoje pirmauja puikią sportinę formą šį sezoną demonstruojantis švedas Danielis Stahlis (23 taškai). Antras – austras Lukasas Weisshaidingeris (19), trečias – jamaikietis Fedrickas Dacresas (15). Pastarasis vieną šio sezono etapą praleido.

Visi jie kovos Londone. Anglijoje varžysis ir garsusis lenkas Piotras Malachowskis. Iš viso Didžiosios Britanijos sostinėje dalyvaus dešimt disko metikų. Už pirmąją vietą etape skiriami 8 taškai, antrąją – 7, trečiąją – 6 ir t.t.

Bendrosios įskaitos laimėtojas susižers 50 tūkstančių JAV dolerių. Bendras „Deimantinės lygos“ prizų fondas – 9 milijonai.

Pernai A. Gudžius bendroje įskaitoje užėmė antrąją vietą. Jis 2018-aisiais laimėjo etapą Osle. Lietuvis yra 2017 metų pasaulio čempionas.

„Deimantinės lygos“ varžybas rodo vaizdo transliacijų internetu platforma tvplaypremium.lt ir „TVPlay Sports+“ kanalas. Transliacija iš Londono šeštadienį – 16-18 val., o sekmadienį – 19-21 val.

Po kojos operacijos atsigaunantis lietuvis sėkmingiausiu, antruoju, bandymu diską numetė 64 m 37 cm. Pirmuoju mėginimu A. Gudžius užfiksavo 63 m 28 cm rezultatą, trečiuoju – 61 m 93 cm, ketvirtuoju - 64 m 34 cm, o paskutiniai du bandymai nebuvo įskaityti.

Nugalėjo švedas Danielis Stahlis (69 m 94 cm - varžybų rekordas), antrąją vietą užėmė jamaikietis Fredrickas Dacresas (69 m 50 cm), trečiąją – austras Lukas Weisshaidingeris (68 m 14 cm).