Plačiau LNK reportaže apie tai papasakojo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

– Kada ir iš ko gautas dovanas reikėtų deklaruoti?

– Dovanoms turime tokį dvigubą deklaravimą. Vienaip dovanas deklaruoja juridiniai asmenys, visai kitaip dovanas deklaruoja gyventojai.

– Pradėkime nuo juridinių dovanų. Kada jas reikėtų deklaruoti? Ar reikėtų deklaruoti iš vadovo gautą solidžią premiją ar dar kitaip vadinamą tryliktą atlyginimą?

– Čia galite būti ramūs. Už jus viską padarys juridinis asmuo. Jis uždeklaruos Mokesčių inspekcijai apie šitą jums suteiktą dovaną. Jums tikrai nereikės dėl to sukti galvos. Visus mokesčius už jus sumokės įmonė. Įmonė galės pasirinkti, ar mokesčius sumokės iš savo lėšų, ar išskaičiuos iš jūsų atlyginimo. Tačiau, bet kokiu atveju, mokesčiai bus sumokėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įvyko įmonės kalėdinis vakarėlis. Padovanotas automobilis už įspūdingą sumą. Ką reikėtų daryti tokiu atveju?

– Nieko nedaryti. Pasiimti raktelius ir važiuoti namo. O darbdaviui tokia dovana kainuos ne tik automobilio vertę, bet ir reikės sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį bei „Sodros“ įmoką. Darbdaviui tai bus ne tik automobilio vertė, bet dar prisidės mažiausiai apie 40 proc. įvairių mokesčių.

– Pakalbėkime apie fizinius asmenis. Jei po eglute netikėtai gavau piniginę sumą nuo artimųjų, nuo giminaičių, nuo kokios sumos tie pinigai turėtų būti deklaruojami?

– Jei dovaną gavote iš mamos, iš tėčio, iš senelių, iš anūkų, iš brolių, tai galite būti ramūs. Niekam nereikės pranešti apie šią dovaną. Tačiau, jei tos dovanos vertė per metus viršys 15 tūkst. eurų, reikės pateikti tokią PRC907 formą.

– Jei gavau po eglute didžiulę, apvalią pinigų sumą pradiniam įnašui, ar reikės tokią dovaną deklaruoti?

– Jei gavote ne iš pirmos eilės giminaičių, kurie kaip ir artimi, bet ne visai. Tai gali būti teta, uošvė.

Jei dovaną gavote iš mamos, iš tėčio, iš senelių, iš anūkų, iš brolių, tai galite būti ramūs.

– Kaip įrodyti tą giminystės ryšį?

– Nebereikia įrodinėti. Jei gavote iš tetos ar uošvės, tai jų dovanos apsimokestina. Jei dovanos viršija 2,5 tūkst. eurų.

– Kokį procentą mokesčių reikės sumokėti?

– Čia jau bus mažesnis procentas. Jei darbdavys nuo dovanos moka 20 proc. gyventojų pajamų mokestį, tai pats gyventojas moka tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tačiau šis mokestis turi tendenciją augti, įgyti progresyvumą. 15 proc. tarifas pavirsta į 20 proc., jeigu bendra dovanų suma, kurių startinis tarifas yra 15 proc., per metus viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio dydžių.

– Kaip greitai reikėtų sumokėti mokesčius nuo tos gautos pinigų sumos?

– Gegužės 1 d. Ši diena skirta tiek deklaravimams, tiek mokėjimams. Dar pamiršau paminėti vieną dalyką. Net iš gauto milijono dovanos reikia nepamiršti atimti 2,5 tūkst. eurų neapmokestinamą dovanos sumą.

– Jei gavau dovaną, bet nenoriu jos priimti, nes reikės sumokėti per didelę mokesčių dalį. Ar gali žmogus nepriimti dovanos?

– Taip, jis gali nepriimti dovanos. Jei duoda vokelį, žmogus gali jį atgal grąžinti. Jei pinigai buvo pervesti į sąskaitą, reikia tiesiog atgal grąžinti ir tiek. Žinoma, ne visas dovanas įmanoma taip lengvai grąžinti. Bet, jei pavyks įrodyti, kad jūs grąžinote, tada jūs dovanos negavote.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Lietuva yra tarp lyderiaujančių valstybių, investuojanti Sanglaudos politikos lėšas, ir ji neketina lėtinti tempo, pranešė Finansų ministerija.

„Geografinė padėtis kuria neapibrėžtumą ir papildomus iššūkius, su kuriais kitos valstybės nebūtinai susiduria. Ypač Rusijos karo kontekste jaučiame didesnį neapibrėžtumą, esame lengviau paveikiami. Todėl Sanglaudos politikos priemonių taiklumas, greitis ir gebėjimas prisitaikyti prie šalių poreikių kurtų papildomą stimulą pokyčiams“, – konferencijoje sakė G. Skaistė.

Deklaracijoje, be saugumo ir geografinių aspektų, pažymima, jog kuriant 2027 metų Sanglaudos politikos strategiją reikėtų papildomai įvertinti ir tolesnę Europos Sąjungos plėtrą.

Be to, deklaracijoje kalbama apie būtinybę finansinius instrumentus taikyti taikliai, jog šie laiku pasiektų šalis, kurioms jų reikia.

Jos spaudos tarnyba BNS informavo, kad ministrai pirmininkai susitarimą pasirašė nuotoliniu būdu.

Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis ir Kaja Kallas deklaraciją pasirašė kitą dieną po to, kai susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos 2025-ųjų vasarį pasirašė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės.

„Tai aiškus įsipareigojimas nepratęsti BRELL sutarties ir atlikti visus būtinus darbus iki sutarto termino. Nors, mūsų nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos iš esmės būtų pasiruošusios sinchronizacijai anksčiau nei 2025 metų vasarį, svarbus vieningas veikimas atliekant likusias užduotis, dėl ko ir sutarta tiek politiniu, tiek operatorių lygiu“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

Premjerų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama būtinybė atlikti visus reikiamus darbus, kad sinchronizacija įvyktų ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.

Deklaracijoje nurodoma, kad spartesnė sinchronizacija būtina dėl rizikų, susijusių su pernai vasarį pradėta plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija, atsiradusi dėl neišprovokuotos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą, reikšmingai pablogino energetinio saugumo situacija regione ir padidino neplanuoto Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizavimo nuo IPS/UPS sistemos rizikas. Šios aplinkybės aiškiai rodo poreikį pagreitinti visus būtinus susitarimus dėl ankstesnės sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – teigiama kartu su Vyriausybės pranešimu išplatintame premjerų pasirašytos deklaracijos tekste.

Dokumente taip pat pritarta trečiadienį pasirašytam ir rugpjūčio 1 dieną įsigaliojusiam „Litgrid“, AST ir „Elering“ susitarimui, kuriame įvardinti konkretūs atsijungimui nuo BRELL žiedo ir sinchronizacijai reikalingi darbai.

Trečiadienį pasirašytame Baltijos šalių tinklo operatorių susitarime numatyta 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakyti pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą energetikos sistemos sutartį (BRELL), taip pat įrengti pirmuosius sinchroninius kompensatorius, įdiegti valdymo sistemas, rekonstruoti trečiąją liniją tarp Estijos ir Latvijos.

Be to, premjerų pasirašytoje deklaracijoje pažymima būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ projekto, kuris turėtų būti baigtas „be nereikalingo delsimo“, svarba elektros tiekimo saugumui, stabilumui bei integracijai į Europos elektros rinką įvykus sinchronizacijai.

„Būtina skubiai pašalinti finansinį trūkumą, kad panašus bendro finansavimo intensyvumas būtų išlaikomas visuose sinchronizacijos projektuose“, – teigiama dokumente.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.

Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos 2025 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybei praėjusios savaitės pradžioje pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).

Už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusią savaitę Rygoje taip pat susitarė dėl sinchronizacijos 2025 metų vasarį.

Išmokos pasiekia greičiau

Statistikos duomenimis, vis daugiau žmonių, įvykus eismo nelaimei, ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose. Specialistai pataria nesibaiminti naudoti virtualios sistemos, nes tai ne tik patogiau, bet ir paspartina kompensacijų išmokas.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, netikslumai deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip operatyviai gaunamą draudimo išmoką.

„Dėl šių priežasčių vairuotojai turėtų rinktis elektroninį deklaracijos pildymo būdą. Elektroninis vedlys padės išvengti klaidų, o visas procesas vidutiniškai užtruks iki 18 min.“, – dėstė pašnekovė.

V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad, vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją sistemoje draudimoivykiai.lt, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.

„Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam pakanka susisiekti su ja dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso“, – aiškino draudimo specialistė.

Masinė: jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelios deklaracijos. V. Balkūno / BNS nuotr.

Lemia ir detalės

Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, kas penktas eismo įvykis Lietuvoje deklaruojamas sistemoje draudimoivykiai.lt. Net 90 proc. visų elektroninių deklaracijų užpildo į eismo įvykį patekę lengvųjų automobilių vairuotojai.

Labai svarbu deklaracijos pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, kad ginčo atveju kita pusė nepažymėtų naujų aplinkybių.

 

Draudikų skaičiavimais, maždaug pusė pateikiamų popierinių eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. Draudimo žalų ekspertai pataria į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta klaidų.

Pirmiausia patariama kuo detaliau aprašyti įvykio vietą, nurodyti tikslų adresą arba kelių susikirtimą. Jei nelaimė įvyko užmiesčio kelyje, reikėtų pažymėti kelią ir jo kilometrų žymą. Kartais užmiestyje įvykiai vyksta prie kitų objektų, kelių susikirtimų, tiltų, kelio ženklų, tad galima nurodyti šiuos objektus kaip orientyrus, nustatant įvykio vietą. Taip pat svarbu tiksliai užfiksuoti įvykio datą ir laiką.

Specialistai pastebi, kad vairuotojai neretai praleidžia elektroninės deklaracijos viduryje esančią dalį „Aplinkybės“. Vis dėlto ji yra itin svarbi nustatant eismo nelaimės kaltininką.

Ties žvaigždute pažymėtais langeliais svarbu išbraukti, kas netinka. Kiti šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka.

Žymėkitės apgadinimus

Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t. y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.

Taip pat patariama atidžiai ir aiškiai nubraižyti įvykio schemą. Tai bus tryliktoji elektroninės deklaracijos dalis. Schemoje privalu nurodyti kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažymint eismo juostas. Tai gali turėti lemiamos įtakos tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga nustatant eismo įvykio kaltininką. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą.

Tos pačios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.

Derėtų atidžiai įvertinti deklaracijos dalį, kurioje pasirašote. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl eismo nelaimės, keturioliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje „Patvirtinu, kad esu atsakingas už padarytą žalą“ pasirašyti turėtų tik kaltininkas.

Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – abiejų eismo įvykio dalyvių parašai, manant, kad tai yra abiejų dalyvių parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę. Jei abu eismo dalyviai pasirašo kaip atsakingi už padarytą žalą, tuomet gali būti pripažinta ir vertinama abipusė kaltė.

Painiava: kaltininko skiltyje pasirašyti turėtų tik avariją sukėlęs asmuo, o pabaigoje jau abiejų dalyvių parašai užtvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. P. Ramanausko / BNS nuotr.

Kaltininkui – kopija

Abiejų pusių parašams yra skirta penkioliktoji deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su pateikta informacija. Pasirašyti turi abu vairuotojai, nepriklausomai nuo kaltės dėl eismo įvykio.

Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – kopiją.

 

Jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelioms deklaracijos. Kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais. Taip pat galima naudoti baltą popieriaus lapą, kuriame visi eismo įvykio dalyviai turi surašyti automobilių ir vairuotojų duomenis, aprašyti aplinkybes, įvykio laiką ir tikslią vietą.

Jei nukentėjo kelio statinys, o sugadinto turto savininko ar jo atstovo nėra galimybės surasti, apie tai reikia informuoti specialiąsias tarnybas telefonu 112. Kelio statiniu gali būti šviesoforas, kelio atitvaras, kiemo įrenginiai, vartai. Tarnyba operatyviai suras šio kelio statinio savininką, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Vairuotojai klysta manydami, kad sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Todėl svarbu pačiam kaltininkui pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.

Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – jo kopiją. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipiasi dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju draudimo bendrovei geriau pateikti originalų, t. y. raiškesnį, pasirašytą dokumentą.

Kaip rašoma antradienį muitinės išplatintame pranešime, krovininis vilkikas „Man“, vairuojamas Baltarusijos piliečio, į Lietuvą įvažiavo praėjusio trečiadienio pavakarę.

Vairuotojas teigė važiuojantis tuščiomis, tačiau muitinės pareigūnams patikrinus vilkiko kabiną, rasta 56 tūkst. 705 eurai grynųjų pinigų kontrabanda.

„Banknotai buvo paslėpti tiesiog apvožus juos keptuve. Vairuotojas teigė, kad pinigus vežėsi, ketindamas Lietuvoje pirkti vilkiką, o deklaruoti tiesiog... bijojo“, – rašoma pranešime.

Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr.

Dėl grynųjų pinigų kontrabandos Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Už pinigų kontrabandą numatoma bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Vairuotojas po apklausos paleistas, jam skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr.

Lietuvos muitinė primena, kad asmenys, iš trečiųjų šalių atvykstantys į Lietuvą ir gabenantys ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą, privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią atvyksta į Lietuvą.

Šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai jau sulaikė 1,6 mln. eurų vertės valiutos grynųjų pinigų kontrabandos, daugiausia – Ukrainos grivinų, pradėta 18 ikiteisminių tyrimų.

Pernai per visus metus dėl grynųjų pinigų kontrabandos buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai.

Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr.

„Deklaravimo pradžia balandžio 17 diena galioja“, – Seime antradienį teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Su savivaldybių atstovais turėsime karantininę savaitę pamatyti, ar viskas gerai veikia“, – pridūrė ministras. 

Išmokų skaičius ir dydis priklausys nuo deklartuotų plotų.  

Seimo opozicija, inicijuojanti ministrui interpeliaciją teigia, kad nuo 2022 metų paralyžiuota Žemės ūkio duomenų centro (buvusio Žemės ūkio ir kaimo verslo centro – BNS) veikla gali sutrukdyti pasėlių deklaravimui ir ES paramos išmokėjimui.

Tiesioginę išmoką gali sudaryti bazinė tiesioginė išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka, susietoji parama už plotą arba ūkinius gyvūnus bei klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos išmoka (ekologinės sistemos). Pareiškėjams parama skiriama ir pagal tęstines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones.

Apie tai trečiadienį informavo deklaraciją incijavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Dar kartą noriu padėkoti sporto federacijoms – jų vadovams, sportininkams, treneriams, – už aiškią, tvirtą vertybinę poziciją. Nenustokime tikinti pasaulio, kad kol tęsia karą, Rusijai ir Baltarusijai nėra vietos tarptautinėse sporto arenose. Ukrainoje žūsta civiliai žmonės, žūsta sportininkai. Kartu turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų tarptautiniame sporte nebūtų po jokia vėliava“, – pranešime spaudai sakė ministrė J. Šiugždinienė.

Deklaraciją pasirašė 64 sporto organizacijos, tarp kurių visos 12 Lietuvos strateginių sporto šakų atstovaujančios federacijos, taip pat Lietuvos fechtavimo, futbolo, neįgaliųjų sporto federacijos, Lietuvos teniso sąjunga, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas ir kitos organizacijos.

Anot ministerijos, iki šiol neprisijungusios prie deklaracijos sporto organizacijos gali tai padaryti elektroniniu būdu, susisiekusios su Nacionaline sporto agentūra.

Ministerijos ir sporto asociacijų deklaracijoje skelbiama, kad nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios pernai vasario 24 dieną laikomasi vienodos pozicijos, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturėtų turėti teisės dalyvauti jokiose tarptautinėse sporto varžybose, tarp jų – ir atrankoje į olimpines žaidynes.

LNK vaizdo įrašas:

Pažymima, kad dėl Rusijos vykdomo karo, kurį remia Baltarusija, Ukrainos sportininkai, skirtingai nei Rusijos ir Baltarusijos, neturi galimybės treniruotis saugiomis sąlygomis. Ukrainos sporto infrastruktūra niokojama, daugiau kaip 220 Ukrainos nacionalinės rinktinės narių jau žuvo kare.

Deklaracijoje išsakomas pasipiktinimas sausio 25 dienos Tarptautinio olimpinio komiteto pareiškimu, kuriame yra nuostatų, atveriančių kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams sugrįžti į tarptautines sporto arenas ir dalyvauti artėjančiose olimpinėse žaidynėse.

Pasak ministerijos, ketinimais grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, „prisidengiant neutralumo šydu“, bandoma pateisinti šių šalių vykdomą agresiją Ukrainoje ir plačiai skleidžiamą propagandą, o sportas naudojamas kaip viena iš priemonių atitraukti dėmesį nuo vykdomų nusikaltimų.

„Mes, Lietuvos sporto bendruomenės atstovai, manome, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negali varžytis po jokia vėliava. Šie sportininkai dažniausiai gauna savo vyriausybių finansavimą ir dalyvauja savo nacionalinių sporto šakų asociacijų organizuojamose varžybose. Jie jokiu būdu negali būti laikomi neutraliais. Todėl prieštaraujame ir tam, kad rusų ir baltarusių atletai dalyvautų tarptautinėse varžybose po neutralia vėliava, ir tam, kad jie dalyvautų varžybose Lietuvoje, – dėstoma deklaracijoje.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, laikomės pozicijos, kad iki tol, kol Rusija tęs agresiją Ukrainoje, nematome galimybės Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į tarptautines varžybas, o Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, jų rinktinės, klubinės komandos Lietuvoje nėra laukiami“.

Lietuvos sporto asociacijų ir ministerijos deklaracija bus išplatinta visoms tarptautinėms sporto šakų federacijoms, Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Lietuvos organizacijos apie savo poziciją informuos kitų šalių sporto organizacijas.

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis sako, kad gyventojai savarankiškai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali užpildyti jau nuo sausio 1-osios, tačiau VMI pataria neskubėti ir palaukti, kol VMI gauti trečiųjų asmenų duomenys bus perkelti į preliminarias deklaracijas.

„Šiais metais deklaravimo starto data – kovo 8 diena, o pajamas deklaruoti gyventojai turės laiko iki gegužės 2 dienos“, – komentare BNS sakė Martynas Endrijaitis.

Pasak VM atstovės Rūtos Asadauskaitės, šiemet nėra jokių mokestinių naujovių, sistema ir „vedlys“ veika nuo sausio 1-osios, į ją nuolat keliauja duomenys, todėl gyventojai gali deklaruoti iki kovo 8-osios, o jei atsirastų papildomų duomenų, po šios datos reikės tik patikslinti deklaracijas.

Kovo 8-ąją visus duomenis jau būsime sukėlę ir geriausiai pasiruošę deklaravimui.

„Kovo 8-ąją visus duomenis jau būsime sukėlę ir geriausiai pasiruošę deklaravimui“, – BNS sakė R. Asadauskaitė.

M. Endrijaitis pabrėžia, kad iki gegužės 2-osios deklaruotus mokesčius reikia ir sumokėti, be to, šios datos nepamiršti turėtų ir asmenys, kurie dėl pernai užimtų pareigų turi pateikti gyventojo (šeimos) turto deklaracijas bei planuoja dalį savo sumokėto GPM skirti pasirinktam paramos gavėjui, meno kūrėjui, politinei partijai, profesinei sąjungai ar susivienijimui.

Nuo šių metų gyventojai deklaruodami pajamas jau nebegalės susigrąžinti dalį sumokėto GPM už automobilio ir būsto remontą, auklių paslaugas. Pernai daugiau nei 29 tūkst. gyventojų už šias paslaugas susigrąžino 3,5 mln. eurų.

VMI duomenimis, pernai pajamas deklaravo iš viso beveik 1,5 mln. gyventojų: 897 tūkst. susigrąžino 265,7 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o 421 tūkst. žmonių – sumokėjo 387 mln. eurų GPM.

Laiku deklaracijas pernai pateikė net 91 proc. gyventojų, iš jų 79 proc. tai padarė savarankiškai. Mažėja teikiamų popierinių deklaracijų skaičius: 2021 metais jų gauta 97, o pernai vos 24-ios.

81 proc. visų gyventojų, kurie galėjo pasinaudoti GPM lengvatomis deklaruodami pajamas, pernai taip ir padarė.

Nesaugu ir aikštelėse

Šią žiemą įvyko net kelios masinės avarijos magistraliniuose keliuose. Vasario pabaigoje Vilniuje nutiko kiek kuriozinė situacija  – virtinė automobilių susidūrė parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Tokie įvykiai ne tik sukelia stresą, blaško kitus eismo dalyvius, bet ir kelia klausimų, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje.

Nieko nestebina, jei techninio eismo įvykio metu apgadinami vienas arba du automobiliai. Vairuotojai, jei sutaria dėl kaltininko, be problemų užpildo eismo įvykio deklaracijas ir gali išsiskirstyti. Tačiau kitais atvejais avarijų dalyviai laukia, kol atvyks policija. Iki atvykstant pareigūnams eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės neretai trikdo eismą ir netgi kelia pavojų kitiems vairuotojams.

Ekspertai akcentuoja, kad masinių avarijų dažniausiai įvyksta didelio intensyvumo gatvėse. Taip pat nereta tokių nutikimų ir prekybos centrų aikštelėse. Vien jau todėl, kad jose automobilių koncentracija yra didesnė ir dažniau kertasi jų judėjimo trajektorijos. Magistraliniuose keliuose masinių avarijų rizikos lygis yra aukštesnis dėl didesnio leistino greičio.

Masiškiausia šiemet įvykusi avarija užfiksuota sausio pabaigoje netoli Rumšiškių. Jos metu susidūrė net keturiolika transporto priemonių. Dar šešios transporto priemonės tą pačią sausio 25 d. susidūrė kelyje Vilnius–Panevėžys. Tądien eismo sąlygas sunkino plikledis.

Žioplumo kaina

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigė, kad pastarųjų dienų oro sąlygos itin nedėkingos vairuotojams, todėl būtina nepamiršti laikytis saugaus atstumo ir važiuoti ne maksimaliu leistinu, o saugiu greičiu.

Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nė vienas neiškvietė pagalbos.

 

„Magistraliniai keliai driekiasi ne viename rajone, vyrauja skirtingas reljefas, todėl eismo sąlygos skirtingose atkarpose gali būti nevienodos. Vienoje atkarpoje važiuoti maksimaliu leistinu greičiu yra saugu, tačiau vos už kelių kilometrų situacija gali pasikeisti radikaliai. Atrodytų, kelias tas pats, tačiau sukibimas gali būti skirtingas. Todėl svarbu operatyviai vertinti situaciją, laikytis saugaus atstumo, stebėti kitų eismo dalyvių veiksmus“, – aiškino draudimo bendrovės ekspertas.

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pažymėjo, kad magistraliniai keliai pavojingi bet kuriuo metų laiku. Taip yra dėl didesnio nei miestuose leistino greičio, kuris, pasak pašnekovės, klaidų neatleidžia. O. Židovlenkova teigė, kad svarbu saugiai elgtis ne tik važiuojant, bet ir pastebėjus kelyje eismo įvykį arba kliūtį.

„Ten, kur leidžiamas didesnis važiavimo greitis, pamatę kliūtį kelyje, iš karto turime perspėti kitus eismo dalyvius įjungdami avarinį signalą. Taip važiuojančius iš paskos informuosime, kad priekyje galimas pavojus ir reikalingas papildomas dėmesys ir koncentracija. Kitas momentas – pastebėję eismo įvykį vairuotojai mėgsta pažioplinėti, nori pamatyti, kas įvyko, pristabdo savo automobilį. To gali nepamatyti iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas, todėl netoli avarijos vietos gali įvykti dar vienas incidentas“, – perspėjo vairavimo instruktorė.

Pasidalykite darbus

Pamačius eismo įvykį, ji ragina pasidomėti, ar avarijos dalyviams nereikia pagalbos.

„Apsirengus ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę reikėtų išlipti iš automobilio ir pasiteirauti, ar nėra sužeistųjų, o jei yra, suteikti pirmąją pagalbą. Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nė vienas neiškvietė pagalbos. Todėl svarbu pasidalyti darbais, kas kviečia pagalbą, o kas ją teikia“, – patarė vairavimo instruktorė.

Kaip vieną iš saugaus eismo prevencijos priemonių O.Židovlenkova įvardijo tarnybų siunčiamus trumpuosius pranešimus. Būtent tokio pranešimo sausio 25 d. sulaukė ne tik ji, bet ir kiti mobiliojo ryšio vartotojai. Žinutėje buvo pranešama apie A2 kelyje įvykusį eismo įvykį ir tai, kad eismas nukreipiamas aplinkiniais keliais. Taip pat žinutėje vairuotojai buvo įspėjami apie slidų kelią ir sustiprėjusį šoninį vėją.

„Tokios žinutės ne tik labai padeda planuoti keliones, bet ir įspėja apie kylančius pavojus ar eismo pokyčius tam tikruose ruožuose. Šie pranešimai galėtų būti netgi dažnesni, nes ne kiekvienas turi laiko perskaityti naujienas internete ar naršyti socialiniuose tinkluose“, – svarstė ji.

Kai nėra nukentėjusių dėl eismo įvykio ir visi jo dalyviai yra blaivūs, aplinkybės gali būti užfiksuojamos be policijos įsikišimo.

 

Deklaracija ar policija?

Masinių avarijų atvejų kyla neaiškumų, ar pakanka tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Anot policijos pareigūnų, tais atvejais, kai eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų ir visi jo dalyviai yra blaivūs, įvykio aplinkybės gali būti išsiaiškinamos ir užfiksuotos be policijos įsikišimo.

„Pildyti eismo įvykio deklaraciją galima nepriklausomai nuo dalyvavusių transporto priemonių skaičiaus. Taip pat deklaraciją galima pildyti ir tada, kai eismo įvykio metu žala padaryta turtui. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos galima aiškintis be policijos įsikišimo. Tačiau, jei incidento vietoje reikia užtikrinti saugumą, gali būti kviečiama policija. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad, pastebėję kliūtį kelyje, eismo dalyviai privalo ją pažymėti, patraukti ir, jei to neįmanoma padaryti, pranešti policijai“, – teigiama policijos komentare.

A.Gasparavičius atkreipė dėmesį į tai, kad dėl avarijoje patirto streso vairuotojai neretai pamiršta apie galimybę pildyti eismo įvykio deklaraciją arba privelia joje klaidų. Po masinės avarijos vairuotojams kyla daugybė klausimų, kai kada ne tik išsiskiria nuomonės  dėl privalomų procedūrų, bet ir nesutariama, kas yra eismo įvykio kaltininkas.

„Kilus abejonių dėl eismo įvykio kaltininko, derėtų kviesti policiją. Tačiau policijos galima ir nekviesti, jeigu visi eismo įvykio dalyviai sutaria, kas yra kaltininkas, ir žino, kad eismo įvykio deklaraciją reikia pildyti su paskutinio automobilio vairuotoju. Ne paslaptis, kad tokiais atvejais sumaišties yra daug, todėl labai svarbu neskubėti, išsiaiškinti, ar visi eismo įvykio dalyviai vienodai vertina situaciją ir supranta, kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją“, – pažymėjo A.Gasparavičius.

Statistika neguodžia

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje įvyko 2 893 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės. Kasdien Lietuvoje nutinka vidutiniškai po aštuonias avarijas, kurių metu ne tik sugadinamos transporto priemonės, bet ir sužalojami eismo dalyviai, sutrikdoma vairuotojų, keleivių, dviratininkų arba pėsčiųjų sveikata. Pernai mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių.

Lietuvos banko (LB) skelbiama draudimo statistika liudija, kad 2022 m. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartis buvo atlikta daugiau 71 tūkst. išmokų. Vadinasi, tikrasis kasdien įvykstančių avarijų skaičius vidutiniškai gali siekti net 195. Gilesnė analizė rodo, kad daugiau nei pusė visų avarijų įvyksta Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o mažesniuose miesteliuose pasitaiko dienų ir be eismo įvykių.