Pasirodymas ne tik nuotaikingas, spalvingas, papildytas animaciniu pasakojimu, demonstruojamu ant didžiausio Baltijos šalyse 123 kvadratinių metrų ekrano, bet ir jautriai kalbantis apie ekologiją.

„Kalėdinė pasaka su delfinais“ priverčia mus užmiršti rūpesčių pilną realybę ir leistis į stebuklingą kelionę kartu su išmintingais delfinais ir linksmaisiais kaliforniniais jūrų liūtais.

„Buvo labai jautru, – sakė po pasirodymo žiūrovai. – Buvo toks įspūdis, kad kartu gelbėjame gamtą. Negi negirdėjote, kad tirpsta ledynai! Delfinai mums dar kartą priminė tai, apie ką per šventes dažniausiai pamirštame.“

Šylant klimatui, tirpstant ledynams, realus pavojus kyla ne tik gamtai, bet ir... Kalėdoms, nes jas gali ištirpdyti kylanti oro temperatūra ir nuskandinti pasaulinis vandenynas. Kalėdų Senelis labai sunerimęs!

Pasaulis be Kalėdų praras savo prasmę ir grožį, o mažieji liks visus metus nelaimingi, nes negaus dovanų. O juk dovanos turi ne tik materialinę prasmę, jomis matuojami geri darbai. Tad pasaulis 2024-iaisiais gali likti be gerų darbų...

Tik nepailstantys optimistai delfinai nenori su tuo susitaikyti ir atskuba į pagalbą Kalėdų Seneliui ir, nieko nelaukdami, pradeda Kalėdų ir pasaulio gelbėjimo operaciją! Jie apiplauks visas pasaulio jūras ir vandenynus, perduos Kalėdų Senelio prašymą kiekvienam banginiui, ruoniui ir net rykliui, įspės visas žuvis, medūzas, jūros žvaigždutes ir arkliukus. Viskas bus gerai!

Ar tikrai delfinams pavyks iki Kalėdų apiplaukti visą pasaulį, ar nesušals jie nuožmiuose Šiaurės jūros vandenyse, ar neperkaitins jų karštoji Golfo srovė, ar nepraras budrumo pasiekę Ramųjį vandenyną ir ar neįvilios į pasalą jų Karibų jūros piratai?

Visa tai sužinosite Lietuvos jūrų muziejaus kalėdiniame delfinų pasirodyme.

Delfinariumas yra vienas svarbiausių turistų traukos centrų. Tikimasi, kad naujas pasirodymas patrauks ir siužetu, ir vaizdo projekcijomis, ir originalia muzika.

Bet svarbiausias dalykas, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė, – šis pasirodymas bus grįstas nauja filosofija, kitokiu požiūriu į žmogaus santykį su gamta, ir konkrečiai – su šiais įstabiais gyvūnais.

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje vis griežtėja gamtos ir gyvūnų apsaugos sąlygos, todėl delfinariume buvo sumanyta kurti naują pasirodymą. Jame bus atsisakyta bet kokių į cirką panašėjančių elementų, kurie gali kelti delfinui diskomfortą ar didelį fizinį krūvį ar netgi tokių, kurie yra šiam  gyvūnui nenatūralūs. Naujojo pasirodymo laukiama jau šią vasarą. Prie jo darbuojasi profesionalų komanda: režisierius Mykolas Vildžiūnas, kompozitorius ir garso režisierius Kristijonas Lučinskas, vaizdo projekcijas kuria Vesta Obolevičiūtė ir, be abejo, delfinų treneriai.

Delfinariumas – Lietuvos jūrų muziejaus komplekso dalis, lankymui atidaryta 1994 m. Delfinariume gyvena delfinai – Juodosios jūros afalinos ir kaliforniniai jūrų liūtai, kuriais itin atsakingai rūpinasi treneriai, biologai, veterinarai ir kiti specialistai.

Pakėlė krantinių mokesčius

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas tikisi, kad daugiau nei 20 metų nesprendžiama problema pajudės, nes Klaipėdos miestas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Dangės upėje gavo naujų krantinių.

"Girdžiu, kad Klaipėdoje planuojamas kurti municipalinis uostas. Tą seniai reikia daryti. Pats miestas turi valdyti krantines, o ne atiduoti jas koncesininkui. Blogo valdymo pavyzdys yra tai, kad koncesininkas mums keturis kartus pakėlė krantinių mokestį. Mes nesame įgalūs mokėti didžiulius pinigus", – aiškino A.Valentinas.

Jis prašė, kad iš Uosto direkcijos perimta krantinių dalis nuo Pilies tilto iki 90 m ilgio būtų perduota naudoti laivams, kurie plukdo žmones į delfinariumą. Taip pat jis prašė, kad Dangės upėje nebūtų statoma kokių nors papildomų statinių ar prieplaukų, nes būtų siaurinama upės vaga ir kiltų problemų laivams plaukti.

Pats miestas turi valdyti krantines, o ne atiduoti jas koncesininkui.

Mieste bus naujų krantinių

Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys mano, kad keleivius į delfinariumą plukdančių laivų laikymo problema Dangės upėje turi būti sprendžiama. Upė neturi būti tuščia, ji turėtų prisipildyti laivų.

A.Barbšys keleivius plukdantiems laivams mato vietą ir "Memelio mieste", kurio krantinių dalį savivaldybė taip pat rengiasi priimti iš Uosto direkcijos. Šiuo metu yra svarstoma dešinės Dangės pusės išvystymo koncesija. Mažųjų laivų savininkai į tuos svarstymus turėtų aktyviau įsilieti.

Planuojama, kad upėje atsiras ir daugiau krantinių nedideliems laivams švartuoti. Atsilaisvins "Klaipėdos energijos", "Klaipėdos medienos", "Sirijaus" teritorijos, kur atsiras priėjimas prie upės prieplaukų. Kada tai bus, kol kas nėra konkretaus atsakymo.

Neaišku ir tai, kada Dangės upėje Liepų gatvėje prie tilto būtų pradėta statyti nauja pramoginių laivų prieplauka. Jos dokumentai yra parengti, bet pinigų srautai nesuplanuoti.

Algirdas Valentinas. Asmeninio archyvo nuotr.

Perims krantinių valdymą

Kyla klausimas, o ką Klaipėdos miesto savivaldybė darys su neseniai iš Uosto direkcijos perimtomis krantinėmis prie buvusios senosios Smiltynės keltų švartavimo vietos už Pilies tilto?

Klaipėdos miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, kad rengiami dokumentai krantines perduoti naudoti Dangės upės laivybą prižiūrinčiai viešajai įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai". Jai neseniai perduota 15 m ilgio krantinės dalis prie Pilies tilto, kur bus įrengta žvejų laivų iškrovimo vieta. "Klaipėdos paplūdimiai" paruoš tos vietos tvarkymo dokumentus, kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kad gautų paramą iškrovos vietai įrengti.

Manoma, kad "Klaipėdos paplūdimiai" būtų pajėgūs rūpintis ir kitomis perimamomis krantinėmis.

Anot E.Simokaičio, ir ateityje upės krantinės turėtų būti perduodamos Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai". Ji arba nuo jos atskirtas padalinys vėliau ir galėtų virsti Klaipėdos miesto municipalinio uosto administracija.

Dabar dėl Dangės upės krantinių Klaipėdoje yra tam tikro chaoso. Nemažai krantinių yra išnuomota koncesininkui. Ateityje, kai koncesijos sutarčių galiojimo laikas vienoje ar kitoje vietoje baigsis, planuojama krantines perduoti "Klaipėdos paplūdimiams" arba gal iki to laiko miesto politikų jau sukurto municipalinio uosto administracijai.

Beveik mėnesiui delfinariumas virs stebuklingais Kalėdų Senelio rūmais su dovanomis, trykštančiais krištoliniais fontanais, kur kartu su snaigėmis valso ritmu suksis Kalėdų Senelio padėjėjai ir draugai – delfinai.

Kalėdų stebuklas lengvai peržengia laiką ir erdvę. Todėl Kalėdų Senelis mus pasiekia įvairiausiais keliais: sniego, dangaus ir žvaigždžių rogėmis, nusileidžia net per kaminą.

O į Klaipėdą jis atkeliaus, be abejo, vandens keliu. Ir apsigyvens Kopgalyje, kur marios susitinka su jūra ir yra įsikūrę delfinų namai.

Ši pasaka bus tikrai ypatinga: ji privers užmiršti rūpesčių pilną kasdienybę ir kvies leistis į stebuklingą kelionę kartu su delfinais bei linksmaisiais kaliforniniais jūrų liūtais.

Šiemet delfinariume režisierė Rūta Bunikytė sukūrė nuotaikingą ir spalvingą tradicine Kalėdų dvasia alsuojančią pasaką, kurią į milžinišką delfinariumo ekraną "perkėlė" videoprojekcijų kūrėja Vesta Obolevičiūtė.

Pasaka skleisis įspūdingame delfinariumo projekciniame ekrane, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje, jo plotas – 123 kv. m.

Išskirtinis reginys alsuos Kalėdų dvasia, paslaptimi ir stebuklu. Kalėdiniai delfinų pasirodymai prasidės jau nuo gruodžio 10 d.

Klimato kaitos pinigai

Lietuvos jūrų muziejus yra paruošęs dokumentus įsirengti 99,9 kW instaliuotos galios saulės elektrinę. Ji per metus turėtų pagaminti ne mažiau kaip 92 741 kWh elektros energijos.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas atlikti saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, įrengimo, aptarnavimo ir priežiūros darbus.

Saulės elektrinei įsirengti planuojama panaudoti ES lėšas pagal klimato kaitos programą, taip pat paties muziejaus lėšas. Aplinkos ministerija dar 2020 m. liepą Lietuvos jūrų muziejaus saulės elektrinei įrengti numatė 75 tūkst. 68 eurus.

Po sutarties pasirašymo su tiekėju saulės elektrinė turėtų būti įrengta per 6 mėnesius. Po to ta pati ją įrengusi organizacija šią elektrinę eksploatuotų mažiausiai trejus metus.

Sprendimas: į delfinariumą vykstantys lankytojai saulės elektrinės ant stogo net ir nematytų. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Atliko stogo ekspertizę

Saulės elektrinę Lietuvos jūrų muziejus planuoja sumontuoti ant delfinariumo stogo. Iš viso ant stogo būtų išdėstyta per 300 saulės fotovoltinės elektrinės modulio plokščių.

Jos būtų suformuotos ant aliumininio rėmų, kad neapsunkintų delfinariumo pastato stogo.

Šių metų vasarį buvo atlikta delfinariumo pastato ekspertizė.

Pateiktos rekomendacijos, kur ir kaip galėtų būti montuojami saulės moduliai, kaip jie turėtų būti tvirtinami, prie delfinariumo stogo.

Planas: preliminari saulės modulių išdėstymo ant delfinariumo stogo schema. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Nustatyta ir papildoma galima stogo konstrukcijų apkrova. Tai ypač svarbu, nes elektrinės moduliai būtų sumontuoti ir virš tos dalies, kur delfinariume susirenka žiūrovai.

Įvertinta ir tai, kiek stogo konstrukcija galėtų pasunkėti ir esant daug sniego bei staigiam atlydžiui, kai ant stogų susikaupęs sudrėkęs sniegas ypač pasunkėja.

Prieš 10-metį atsiradusi idėja

Delfinariumas yra palyginti naujas statinys, nors jis ir atidarytas 1994 m. Tačiau naudojantis ES parama jis buvo rekonstruotas ir nuo 2015 m. pradėjo veikti iš esmės atnaujintas. Pakeista ir jo stogo konstrukcija, kur sudėtos plieninės detalės ir klijuotos medienos sijos.

Programa: delfinų pasirodymui delfinariume reikalingas pašildytas vanduo. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Apie tai, kad ant delfinariumo stogo galėtų būti sumontuota fotovoltinė saulės elektrinė mokslinėje spaudoje pradėta diskutuoti jau daugiau nei prieš dešimtmetį. Net buvo siūlymų šiame muziejuje įrengti demonstracinę saulės jėgainę, sujungtą su teritorijoje veikiančia vėjo jėgaine.

Planuota, kad turistų gausiai lankomoje teritorijoje labiau būtų pristatomi žaliosios vėjo ir saulės energetikos projektai. Tuomet dar nebuvo užsimenama apie saulės elektrinę ant delfinariumo stogo.

Jau prieš dešimtmetį buvo siūloma Lietuvos jūrų muziejaus teritorijoje įrengtos saulės jėgainės energiją panaudoti delfinariumo reikmėms.

Šia energija galėtų būti šildomas delfinariumo baseino ir delfinų gyvenamųjų patalpų vanduo. Energija būtų naudojama ir kitoms reikmėms.

2011 m. kelta idėja, jei konkursas vyks sėkmingai, Lietuvos jūrų muziejuje gali būti įgyvendinta 2022-aisiais.

"Kilus gaisro išplitimo pavojui NSM darbotojų jėgomis du delfinai iš delfinariumo buvo evakuoti į saugų vandens telkinį", - sakoma tarnybos pranešime.

Ministerija nurodė, kad 7 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gautas pranešimas, kad užsidegė delfinariumo ir šalia jo esančių suvenyrų kioskų stogai.

"Gaisrą pavyko greitai užgesinti ir neleisti jam persimesti į gretimus statinius. Žuvusiųjų arba sužeistųjų nėra", - sakoma ministerijos pranešime.

Kaip pranešama, liepsnos buvo apėmusios 110 kv. metrų plotą.

Balandžio pradžioje jūrų gyventojų pamatyti atvykę žmonės susirūpino pastate įrengto akvariumo būkle.

"Lankantis delfinariume pasidarė graudu ir pikta matyti per pirmo aukšto lubas ties plaukiojančiais delfinais bėgantį vandenį. Lankytojams stebint, vandenį įnirtingai valė valytoja. Jis sunkėsi iš arenos viršaus. Kiek pamenu, po atlikto remonto dar nepraėjo nė metai. Turbūt rangovo garantija vis dar galioja? O gal čia, kaip ir perkant turguje, garantijų nebūna?" – klausė klaipėdietis Antanas.

Klaipėdos jūrų muziejaus-delfinariumo Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė patikino, kad lankytojams nerimauti nereikėtų.

"Norime patikinti, kad delfinariumas tikrai negriūva, ir pavojaus nei gyvūnams, nei lankytojams nuotraukoje užfiksuoti defektai nekelia. Problema bus išspręsta iki gegužės. Vandens surinkimas nėra susijęs su baseinu. Vanduo prasisunkia pro vandens surinkimo trapą, įrengtą grindyse šalia baseino. Delfinams plaukiojant, šiek tiek vandens nuolat išsilieja pro baseino kraštą. Lietuvos jūrų muziejus atsiprašo, kad išryškėjęs defektas sukėlė lankytojui nerimą. Siekiame, kad problemos būtų išspręstos ir neestetiški defektai lankytojų netrikdytų", – situaciją komentavo N.Puteikienė.

Pastato rekonstrukciją 2014 m. atliko bendrovė "Kortas".

Sutartyje numatyta, jog garantija atliktiems darbams galioja 5 metus po rekonstrukcijos.

"Kadangi garantija baigiasi tik šių metų pabaigoje, atsiradę defektai bus tvarkomi iš garantinių lėšų", – teigė N.Puteikienė.