2019 m. sausį pačiame Klaipėdos centre, Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryžoje, įdiegtos pirmosios LED juostos, kurios atkartojo čia veikiančių šviesoforų signalus.

Dalis žmonių, eidami per važiuojamąją kelio dalį, naudojasi mobiliaisiais telefonais. Tad juostos turėjo atkreipti pėsčiųjų dėmesį ir padidinti saugumą.

Tuometis Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda tvirtino, jog šią naujovę nusižiūrėjęs užsienyje.

Tai buvo įvardyta bandomuoju projektu ir svarstyta, jei pasiteisins, LED juostas įrengti ir kitose perėjose.

Šviečiančių juostų spalva sutapo su tuo metu degančio šviesoforo signalo spalva. Tad pamatę raudoną šviesą ant grindinio, pėstieji turėjo stabtelėti.

Siekiant išvengti pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių klaidinimo, šias juostas nuspręsta išjungti ir demontuoti.

Akcentuota, kad juostos skirtos papildomam pėsčiųjų saugumui.

Keturių LED juostų projektavimas, montavimas ir įranga miestui kainavo 14 tūkst. eurų.

Ši perėja ilgą laiką sėkmingai veikė, tiesa, keletą kartų po didesnių liūčių įrenginius vis reikėjo remontuoti.

Tačiau prieš kelis mėnesius nemažai miestui kainavusi šviečianti perėja grindinyje staiga užgeso, ir, panašu, kad jos neketinama atgaivinti.

„Ši priemonė buvo skirta atkreipti dėmesį pėsčiųjų, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais. Per daug metų šios LED juostos susidėvėjo, tapo neryškiai šviečiančios, susiliedavo spalvos. Siekiant išvengti pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių klaidinimo, šias juostas nuspręsta išjungti ir demontuoti“, – paaiškino savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus, pridūręs, jog šių perėjų garantija buvo dveji metai.

Prieš kiek daugiau nei metus iš šios vietos jau buvo nukeltos skulptūros sovietų kariams, jas Vilniaus tarybos sprendimu nutarta mažiausiai 20-čiai metų perduoti eksponuoti Grūto parkui.

„Kartu taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui išlaikyti paminklo komponavimo schemą ir Antakalnio kapinėse išmontuoti ir likusius postamentą bei aukurą, kurie, komisijos teigimu, yra neatsiejama paminklo dalis“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

„Atlikus postamento ir aukuro išmontavimo Antakalnio kapinėse darbus, visi kompozicijos elementai bus išvežti į Grūto parką“, – teigė jis.

Darbus už maždaug 71 tūkst. eurų turėtų atlikti įmonė „LB Construction“, ji laimėjo „Grindos“ skelbtą konkursą.

Kaip BNS nurodė savivaldybės įmonė, sutartis pasirašyta sausio viduryje, postamentas ir aukuras turi būti nukelti per keturias savaites.

Demontuoti sovietų kariams atminti skirtas stelas Vilniaus valdžia nusprendė 2022 metais birželį, Kultūros paveldo departamentui pakeitus nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo kriterijus. Toks žingsnis žengtas po Rusijos invazijos į Ukrainą šalies savivaldybėms siekiant atsisakyti okupacinių simbolių.

Sprendimas dėl stelų Antakalnio kapinėse buvo apskųstas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Jos yra taikomos iki šiol.

Laikinųjų priemonių komiteto prašė „etniniais rusais“ prisistatę pareiškėjai, tarp jų – Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ byloje figūruojantis Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.

Visgi nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių, stelos buvo nukeltos. Šį sprendimą Teisingumo ministerija ir Vilniaus savivaldybė argumentavo tuo, jog Jungtinių Tautų komitetas buvo suklaidintas.

Stelos šiuo metu yra saugomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.

Klaipėdos savivaldybė antradienį pranešė, kad su bendrove susitarta, jog demontavimo darbai būtų pradėti šią savaitę.

Miesto meras Arvydas Vaitkus teigė, kad toks sprendimas priimtas po susitikimų su „Achemos grupės“ vadovybe.

„Šios palapinės ilgą laiką buvo diskusijų ir teisminių ginčų objektas. Pagaliau šioje istorijoje padėtas taškas. Kelis kartus buvau susitikęs su „Klasco“ ir koncerno vadovais bei sutarėme, kad laikas užbaigti ilgai besitęsiančius teisminius ginčus ir atrasti kompromisą“, – pranešime teigė A. Vaitkus.

„Klasco“ vadovas Vitalijus Muštukas sakė, jog sandėlių demontavimo darbai bus pradėti trečiadienį.

„Priėmus sprendimą, dar kurį laiką užtruko, kol radome rangovus šiems darbams atlikti bei tinkamiausius techninius sprendimus. Demontavimo darbai pradedami jau šį trečiadienį“, – pranešime sakė V. Muštukas.

Anot savivaldybės pranešimo, palapinės įrengtos 2016 metais kaip laikino statinio statusą turintys objektai, tačiau  Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija po 2019 metais atlikto tyrimo konstatavo, jog palapinės yra ypatingi statiniai, pastatyti pažeidžiant Statybų įstatymą. Po tyrimo inspekcija nurodė iki 2020 metų sausio 25 dienos palapines nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Ilgą laiką šis sprendimas buvo ginčijamas skirtingų instancijų teismuose.

Birželį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad sandėliai yra nekilnojamojo turto objektai, pastatyti be privalomo projekto ir statybos leidimo.

„Antakalnio kapinėse (...) rytoj prasidės Antrojo pasaulinio karo karius vaizduojančių stelų ardymo darbai“, – rašoma pranešime.

Pasak savivaldybės, paminklas sovietų kariams bus nukeliamas stengiantis jam nepakenkti, o užbaigti darbus planuojama per keletą savaičių.

Kiek anksčiau praėjusį mėnesį Teisingumo ministerija informavo, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas paliko galioti laikinąją apsaugą sostinės Antakalnio kapinėse esančioms skulptūroms, taip formaliai sostinės valdžiai neleisdamas jų kol kas nukelti.

Laikinųjų priemonių komiteto prašė „etniniais rusais“ prisistatantys pareiškėjai, tarp jų – Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ byloje figūruojantis Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.

Tačiau skulptūros nukeliamos nepaisant JT komiteto sprendimo.

Teisingumo ministerija ir savivaldybė argumentuoja, jog institucija buvo suklaidinta minimų asmenų argumentų, neva monumentas bus išniekintas, o šalia esantys palaikai perlaidoti. To, pasak institucijų, neketinama daryti.

Savivaldybė nukeltas skulptūras žada perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Kaip skelbia savivaldybė, gyventojai iki birželio 13 dienos galės balsuoti tiek elektroniniu būdu, tiek užpildydami lapus savivaldybės administracijoje.

Mero Vytauto Grubliausko inicijuotoje apklausoje klaipėdiečiams pateikiamas vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“

Balsuoti galės visi pilnamečiai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdoje.

Palaikų perkėlimo ar paminklinių plokščių su pavardėmis demontavimo klausimas nėra svarstomas – to daryti neketinama.

„Palaikų perkėlimo ar paminklinių plokščių su pavardėmis demontavimo klausimas nėra svarstomas – to daryti neketinama. Pagarbų ir išmintingą elgesį saugant čia palaidotų karių palaikus savo išvadose akcentuoja ir klausimą analizavusi ekspertų darbo grupė“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

„Diskusija vyksta tik dėl čia esančio sovietinės ideologijos memorialo“, – pabrėžė jis.

Mero sudaryta ekspertų darbo grupė siūlo memorialo elementus demontuoti, tarp jų – bronzinė trijų karių skulptūra, paminklas – nuleistas kalavijas, akmens žvaigždė memorialo centre, bronzinės plokštės.

Galutinį sprendimą priims savivaldybės taryba, gyventojų balsas – patariamojo pobūdžio.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos savivaldybėms leista įvertinti jų teritorijose esančius paminklus sovietų kariams ir juos demontuoti.

„Šiandien posėdžiavusi Savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė siūlymui demontuoti Palangos centre esantį obeliską su sovietine simbolika. Karių palaikai nebus iškelti“, – pranešė meras.

Pasak Š. Vaitkaus, kad būtų galima demontuoti minėtą obeliską, dar būtina sulaukti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo dėl šio kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių patikslinimo, taip pat – gauti Kultūros paveldo departamento pritarimo.

Kaip skelbia meras, išsprendus obelisko demontavimo klausimą, Palangos miesto centras neilgai trukus neatpažįstamai pasikeistų.

„Netolimoje ateityje planuojama rekonstruoti prezidento Jono Žemaičio paminklo aikštę kartu su sovietinių karių kapavietės teritorija, sujungiant šiuo metu esančias dvi skirtingas erdves į vientisą skverą. Obeliskas su sovietine simbolika bus pakeistas paminkline lenta, nurodant sovietinių karių palaidojimo vietą“, – pranešė meras.

Kultūros ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 158 objektai, kurie yra šalia sovietinių karių kapų. Jie buvo įtraukti į paveldo sąrašus „apsisaugant nuo tam tikrų provokacijų“.

Kelios dešimtys jau išbraukta iš kultūros paveldo registrų.

Aplinkos ministerijos teigimu, tai pirmoji šalyje gamtosaugos tikslais demontuojama užtvanka.

Projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas, juo siekiama paskatinti šalyje atkurti upių ekologinę būklę ir tęsti kitų užtvankų demontavimo darbus.

Užtvankos, pasak projekto vadovės, Gamtos fondo aplinkosaugos ekspertės Karolinos Gurjazkaitės, ne tik užkerta žuvims migracijos kelius į nerštavietes, bet ir sutrikdo natūralią upės tėkmę, buveines, pakeičia rūšių bendrijas.

„Demontavus bešeimininkę, jau daug metų nenaudotą ir avarinės būklės Bražuolės užtvanką, pagerės upės ekologinė padėtis, atsivers nerštavietės migruojančioms žuvims“, – teigiama pranešime.

Bražuolėje yra retų gyvūnų rūšių, lašišinių žuvų nerštavietės. Ši upė priklauso „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Daugelis jų bešeimininkės, apleistos.

„Apie planus demontuoti du kaminus „Lietuvos energijos gamyba“ buvo paskelbusi Tarptautiniame industrinių dūmtraukių komitete (angl. CICIND), kuris vienija didžiausią darbo su kaminais patirtį pasaulyje sukaupusias įmones ir specialistus.

Dėl projekto įgyvendinimo jau sulaukėme kelių užsienio rangovų susidomėjimo, taip pat turėjome susitikimų su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis”, - komentare Eltai sako D. Kucinas.

Anot jo, pirminės techninės projekto sąlygos bus paviešintos artimiausiu metu, o konkurse dalyvauti planuojantys tiekėjai su techninėmis konkurso sąlygomis galės susipažinti centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos tinklalapyje, kai tik jos bus paskelbtos. Kaina, anot specialisto, paaiškės įvykus konkursui.

Kaminų demontavimo darbai, planuojama, truks dvejus metus.

„Planuojama, kad kaminų demontavimo darbai vyks dvejus metus, kasmet išardant po vieną kaminą, nebent konkursą laimėtų įmonė, galinti darbus atlikti greičiau. Tokio aukščio statinių demontavimą atliekančių įmonių Europoje nėra daug, ir kiekviena jų naudojasi savita technologija“, - informavo D. Kucinas.

Jo teigimu, vykdant konkursą bus ieškoma geriausios kainos, tačiau nebus siekiama riboti rangovų siūlomų pažangių technologijų, jei tik jos atitiks visus saugumo reikalavimus.

ELTA primena, kad praeitų metų vasarį energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija” pranešė, kad „Lietuvos energijos gamyba” ketina išardyti du nesaugius Elektrėnų komplekso kaminus. Anot įmonės, kaminai kelia grėsmę žmonių saugumui, todėl būtina tai padaryti.

Skelbta, kad pirmiausia ketinama išardyti vidurinį 5-ojo ir 6-ojo blokų 250 metrų aukščio kaminą. Vėliau bus ardomas ir mažesnis - 150 metrų aukščio - kaminas, išleisdavęs dūmus iš 1-4 blokų.

Baigus dviejų nenaudojamų kaminų demontavimo darbus, Elektrėnų apylinkių horizonte liks stovėti vienas 250 metrų aukščio kaminas, per kurį šalinami 7 ir 8 rezervinės elektrinės blokų išmetami dūmai. Šio kamino rekonstrukcija buvo atlikta 2014 metais. Be papildomų reikšmingų investicijų 7 ir 8 blokai dar gali veikti iki 2023 metų, kol nebeatitiks griežtėjančių taršos reikalavimų.

Iniciatyvos autorius Ugis Polis įsitikinęs, jog šis paminklas primena latvių tautai beribį skausmą, kuri ji patyrė sovietinės okupacijos laikais.

„Dabar Pergalės monumentas jau nebėra sovietinių karo veteranų susibūrimo vieta, o yra virtusi Kremliaus finansuojamų politinių renginių organizavimo gegužės 9-osios proga vieta“, – teigia jis.

Jei ši iniciatyva surinks daugiau kaip 10 tūkst. parašų, ji būtų svarstoma Latvijos Saeimoje.

Anot jo U.Polio, demontuoti paminklą sovietų kariams Rygoje galima būti tiek valstybės lėšomis, tiek ir už privačių asmenų bei organizacijų aukas.

Peticijos autorius taip pat primena, jog ankstesnę analogišką iniciatyvą, kuri buvo surinkusi daugiau kaip 10 tūkst. Latvijos gyventojų parašų, Saeima atmetė, remdamasi dvišale sutartimi su Rusija, kuria šalys įsipareigojo išsaugoti memorialus ir masinio laidojimo vietas. U.Polis monumentą nugriauti, šią sutartį ignoruojant, nes pati Rusija pastaraisiais metais vienašališkai pažeidinėja tarptautinius susitarimus.

Tuo tarpu kai kurie Latvijos rusakalbių veikėjai grasino didžiuliais neramumais visoje šalyje, jei šis paminklas bus demontuotas – daug didesniais nei Estijoje perkėlus „bronzinį karį“.

Apleistą sovietinę balistinių branduolių raketų bazę Gulbenės rajone už 190 tūkst. eurų per pusmetį demontuos bendrovė „Demontaža“.

Bazę sudaro keturios 32 metrų gylio raketų paleidimo šachtos ir valdymo centras. Statinys bus demontuotas ir perdirbtas į betono skaldą.

SSRS laikais Latvijoje iš viso buvo 12 raketinių-branduolių bazių, iš jų penkios – požeminės.