Išsipildė gyvenimo svajonė

„Kas ketverius metus Tokijuje vyksta absoliutaus svorio kategorijos čempionatai. Ir pirmąkart istorijoje atsirado rungtis KATA – technikos demonstravimas – „kova su šešėliu“. Anksčiau ši rungtis buvo tik Europos lygio varžybose. Iki šiol šios rungties Japonijoje rengiamose pasaulinėse varžybose nebūdavo, o šiemet atsirado“, – džiaugėsi D. Mačiūtė.

Klaipėdietė – sportuojanti trenerė, kuriai atsirado galimybė dalyvauti svajonių varžybose, pirmąkart tokiame renginyje.

Pasirengimas varžyboms vyko pusmetį ir buvo labai rimtas, pasak sportininkės, daug padėjo federacija, buvo surengtos dvi sporto stovyklos užsienyje.

„Ypatingų laurų nesitikėjome, nes šiose varžybose dalyvavome pirmą kartą. Padarėme, ką galėjome. Dalyvavo 30 sportininkų iš 16 pasaulio šalių. Tarp šio sporto elito užimti 5–8 vietas buvo ne taip paprasta. Tik kai grįžome iš varžybų, suvokėme, ką mums reiškė pabuvoti svajonių šalyje, ant svajonių tatamio, tarp aukščiausio lygio sportininkų. Tik dabar imame suvokti, kokią gyvenimo progą išnaudojome ir kokią dovaną ten dalyvauti gavome“, – kalbėjo D. Mačiūtė.

Pasiekimas: pirmą kartą sporto klubo „Okinava“ istorijoje klaipėdiečiai D. Mačiūtė bei M. Sasnauskas dalyvavo pasaulio kiokušin karatė KATA čempionate Japonijoje ir iškovojo 5–8 vietas. / D. Mačiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Labai geras jausmas

Tuo metu, kai ant tatamio Japonijoje turėjo pasirodyti D. Mačiūtė ir M. Sasnauskas, Klaipėdoje į klubo salę trečią valandą nakties tiesioginės transliacijos stebėti rinkosi jos mokiniai – iš Palangos ir Klaipėdos, maži ir dideli.

„Kaip pasakojo, sugulę ant grindų, apsigobę pledais, jie įsijungė milžinišką ekraną ir laukė mūsų pasirodymo. Žinojau, kad mokiniai ketina stebėti varžybas, jaučiau jų buvimą kitoje žemės rutulio pusėje, tai buvo labai stiprus emocinis palaikymas. Buvo labai geras jausmas“, – pasakojo D. Mačiūtė.

Tapo gyvenimo filosofija

Nuo metų pradžios Lietuvos rinktinėje startavo trys Dianos treniruojamo klubo mokinių komandos, devyni mokiniai dalyvavo Europos čempionate.

Žinojau, kad mokiniai ketina stebėti varžybas, jaučiau jų buvimą kitoje žemės rutulio pusėje, tai buvo labai stiprus emocinis palaikymas.

„Tai toks pasiekimas, kad baugu girtis, man labai smagu, jog pavyko paruošti tokį didelį būrį sportininkų. Jie tokie vieningi, motyvuoti, stiprūs, teisingame kelyje. Džiaugsmas labai didelis, kad jaunimas nesišlaisto nežinia kur, o važiuoja į Europą, atstovauja Lietuvai, laimi prizines vietas. Visi jie papuolė į finalą, visi grįžome su prizais ir laimingi. Ir ateinančiais metais norime tą patį pakartoti“, – kalbėjo D. Mačiūtė.

Pati Diana sportuoja jau ne vieną dešimtmetį, užaugino nemažai trenerių, daugybė jos buvusių mokinių, kurie po studijų grįžta į Klaipėdą, grįžta sportuoti į tą patį klubą.

„Koks pats jauniausias mano sportininkas? Trejų metukų, o vyriausiam – 63-eji. Amžius čia neaktualus, nesvarbu 3-eji ar 63-eji. Mūsų filosofija – būti savo bendruomenėje ir tobulinti savo kūną. O skeptikui, kuris klaustų, ką gali trejų metų vaikas tokiame sporte, galiu atsakyti tik viena – ateik ir pamatysi“, – nedaugžodžiavo tituluota sportininkė ir trenerė D. Mačiūtė.

Lietuvos rinktinė jau beveik savaitę yra Japonijoje ir aklimatizuojasi Tekančios šalies laiko zonoje.

Katos rungtyje mūsų šaliai atstovaus Diana Mačiūtė su savo auklėtiniu Matu Sasnausku iš Klaipėdos „Okinavos“ bei Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“) ir Tomas Zienius (Kauno „Shori“), kuriuos treniruoja katos rinktinės vyriausiasis treneris Valius Rudys („Tornadas).

„Labai malonu, kad ši rungtis įtraukta į pasaulio čempionatą. Įdėta 20 metų pastangų, tad čia yra kaip visko viršūnė“, – apie istorinę galimybę sakė V.Rudys.

Lietuvos katos meistrų kvartete labiausiai tituluotos yra abi moterys.

Europos čempionė D.Mačiūtė pasaulio čempionato pirmajame etape (1/16 finalo) susitiks su Liudmila Ustiugova iš Kazachstano. Klaipėdietė Ričardo Poškos auklėtinė pažymėjo, kad jos varžovė - daug titulų įvairiose sporto šakose susižėrusi sportininkė.

„KWU pasaulio čempionato nugalėtoja, gimnastė ir kūno rengybos čempionatų nugalėtoja. Daug titulų, bet ne ką mažiau esu pasiekusi ir aš, – nusišypsojo D.Mačiūtė. – Dvikova bus tikrai įdomi. Mano svarbiausias tikslas pasaulio čempionate – pademonstruoti katą taip, kaip darau tai namuose. Užtikrintai, ramiai ir su pasimėgavimu.“

Antrajame etape šios poros laimėtojos lauks rumunės Oanos Pavel ir japonės Asukos Taniguchi dvikovos nugalėtoja.

Tuo metu daugkartinė Europos vicečempionė R.Makackaitė gali jau pirmojoje savo kovoje aštuntfinalyje susidurti su šeimininkų atstove. Tai gali būti Emi Shoguchi, jei pirmajame pasaulio čempionato etape ji nugalės Angelą Marshall iš Naujosios Zelandijos.

„Japonė yra gerai žinoma kovotoja, pasaulio čempionė. Be to, ji filmavosi katos rungties DVD, kuriame pristatytas vienas iš vertinimo kriterijų. Manau, su ja ir reikės susitikti, lauktų rimta ir viską lemianti kova, – teigė marijampolietė. – Mano tikslas šiame čempionate yra laimėti kuo daugiau kovų. Norisi atiduoti viską, nes dalyvauti tokio lygio varžybose gali būti ir vienintelė galimybė gyvenime.“

2023 metų Europos vicečempionas M.Sasnauskas aštuntfinalyje taip pat susitiks su Japonijos arba Naujosios Zelandijos atstovu. Lietuvos varžovas paaiškės Virgi Troy ir Raito Suzuki akistatoje.

„Manau, teks susitikti su japonu R.Suzuki, – sakė klaipėdietis. – Pasaulio čempionate stengsiuosi pademonstruoti savo įdėtą darbą ir geriausią savęs versiją.“

T.Zienius pirmajame pasaulio čempionato etape susitiks su Šiaurės Amerikos atstovu – Michaeliu Perrone iš Kanados. Šios kovos laimėtojo aštuntfinalyje lauks japonas Kenta Tanaka.

„Kanados sportininkas daug dėmesio skiria fiziniam pasirengimui, turi įvairios tarptautinės patirties, laukia įdomi kova, – apie savo pirmąjį konkurentą sakė lietuvis. – Pasaulio čempionate noriu ant tatamio užlipti ramiai, bet užtikrintai, pasitikėdamas savimi, parodyti tikrą kovotojo dvasią ir žinoma, laimėti, kuo daugiau kovų.“

Lietuvai Europos čempionate Švedijoje atstovavo trys „Okinavos“ sporto klubo nariai – 2023 m. šauniausia Lietuvos neformaliojo ugdymo mokytoja, Metų klaipėdietė, klubo prezidentė ir trenerė Diana Mačiūtė bei jos auklėtiniai Rima Lisinskaitė ir Matas Sasnauskas.

Visi jie dalyvavo komandinėje kata (kova su šešėliu) rungtyje, kurioje antrus metus iš eilės apgynė Europos čempionų titulą.

Ketvirtfinalyje klaipėdiečiai įveikė Švedijos rinktinę, pusfinalyje pranoko Ukrainos komandą, o finale laimėjo prieš kitą Klaipėdos klubo komandą.

Tačiau tai ne vienintėliai okinaviečių medaliai Europos čempionate.

Asmeninėje kata rungtyje D. Mačiūtė iškovojo Europos bronzą.

Aštuntfinalyje ji įveikė ispanę Uxue Lopez de Aldą, o ketvirtfinalyje – švedę Ki Pasanen.

D. Mačiūtės auklėtinis M. Sasnauskas savo rezultatu pranoko mokytoją.

Jis puikiai pasirodė asmeninėje kata suaugusiųjų kategorijoje ir Europos čempionate iškovojo sidabrą.

Pirmajame etape jis įveikė bulgarą Hristo Terzievą, antrajame – vengrą Andiraną Vastagą, ketvirtfinalyje – rumuną Bogdaną Petraną, pusfinalyje – ukrainietį Jaroslavą Kovalčiuką ir tik finale nusileido danui Nikolajui Lunnui Jensenui.

Iškovoję tokius aukštus rezultatus, okinaviečiai D. Mačiūtė ir jos auklėtinis M. Sasnauskas pelnė kelialapius į pasaulio čempionatą Tokijuje.

Praeitą sekmadienį Kėdainių arenoje vyko Lietuvos kiokušin karatė kata (kova su šešėliu) čempionatas U10–U20 amžiaus grupėms.

„Okinava“ sporto klubui atstovavo 49 dalyviai, kurie iškovojo net 48 medalius, tai reiškia, jog pasiektas net 97 proc. efektyvumas, įvertinus dalyvių skaičių.

Bendroje komandinėje įskaitoje pagal iškovotų medalių skaičių okinaviečiai liko antri iš visų Lietuvos klubų, nusileidę kitam Klaipėdos klubui su didesniu dalyvių skaičiumi.

Nugalėtojais asmeninėse kata rungtyse tapo: Nikas Kvasys, Dominykas Jucys, Gediminas Saveika, Gintautas Saveika, Illia Piekhotin, Jonas Beržinis, Jonas Katkevičius, Kajus Loda, Nojus Bundulas ir Nojus Trukšanovas.

Sidabrą iškovojo: Adomas Rukšnaitis, Armandas Čižauskas, Arsenij Djakov, Danielė Sadauskytė, Elvina Barsteigaitė, Goda Ruokytė, Mantas Mauricas, Martynas Kulikov, Orestas Purys, Urtė Jonauskaitė.

Bronzą iškovojo: Tautvydas Rutė, Ainoras Mikolaitis, Augustas Kazanavičius, Deividas Chepukas, Emilė Dirgėlaitė, Gustas Loda, Henrikas Toleikis, Juras Lelys, Justas Kucinas, Kajus Malinen, Kajus Žvaginis, Paulius Zibalis, Rasa Šeškauskaitė, Sofija Lučinskaitė, Urtė Eigirdaitė, Urtė Kaniavaitė, Vakaris Vitkus ir Viltė Valančauskaitė.

Varžybose vyko ir komandinės kata demonstravimo rungtys, kuriose akcentuojamas ne tik aukštas technikos demonstravimo lygis, bet ir sinchronas tarp komandos dalyvių.

Komandinėse kata rungtyse čempionais tapo: Nojus Grikštas, J. Katkevičius ir Sofija Lučinskaitė, G. Saveika, V. Vitkus ir D. Jucys, A. Mikolaitis, Augustas Kazanavičius ir J. Beržinis, A. Čižauskas, E. Barsteigaitė ir Urtė Kaniavaitė, Herkus Zibalis, P. Zibalis ir A. Djakov, N. Kvasys, T. Rutė ir K. Malinen.

Vicečempionais komandinėse kata rungtyse tapo: R. Šeškauskaitė, Emilijus Stoncelis ir N. Trukšanovas, Mark Gaiduk, Adomas Rukšnaitis ir M. Kulikov.

Bronzą komandinėse kata rungtyse iškovojo: G. Saveika, O. Purys ir Juras Lelys, Urtė Jonauskaitė, Urtė Eigirdaitė ir Livija Jurėnaitė.

Per žingsnį nuo apdovanojimų liko, tačiau puikiai čempionate pasirodė: Danas Ramonas, Emilis Grikšas, Jonas Dūda, Luka Jurevičiūtė, Lukas Akmenskas ir Titas Vansavičius.

Varžybų metu sporto klubo „Okinava“ auklėtiniai užsitikrino keturis kelialapius į Europos U-16 ir U-18 čempionatą, kuris vyks birželio 24 d. Vengrijoje.

Juos iškovojo pirmų vietų laimėtojai – N. Kvasys ir N. Trukšanovas (asmeninėse kata rungtyse) bei komandinėse kata rungtyse – N. Kvasys, T. Rutė, K. Malinen (U18) ir P. Zibalis, H. Zibalis, A. Djakov (U-16). Kiti pretendentai į šį čempionatą bus atrinkti vėliau.

„Okinavos“ klubo bendruomenė dėkinga savo mokytojoms D. Mačiūtei, Kristinai Basovai ir Rimai Lisinskaitei už tokį aukštą mokinių paruošimo lygį, pamokas ir žinias, nuolatinį palaikymą ir motyvaciją.

Europos ir pasaulio čempionė

Du kartus D. Mačiūtė pripažinta geriausia metų trenere, ji yra Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidiumo narė, Europos ir pasaulio čempionė. Šiais savo pasiekimais D. Mačiūtė garsina ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą pasaulyje.

Kiokušin karatė meistrė šia sporto šaka užsiima per 30 metų. Pernai jos vadovaujamas klubas tapo techniškai stipriausiu Lietuvoje ir Europoje.

D. Mačiūtė dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų valia 2014 m. jau buvo patekusi į konkurso finalą. Tąsyk Metų klaipėdiete tapo Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos viltis“ vadovė Janina Tulabienė.

Tada ir šiemet daugelis už D. Mačiūtę balsavusių klaipėdiečių pažymėjo ne tik jos sporto laimėjimus, bet ir vieną labiausiai žavinčių pretendentės savybių – darbą su auklėtiniais, siekiant, kad jie taptų valingi, švarios sielos žmonės.

Daugybė D. Mačiūtės auklėtinių yra išsibarstę po pasaulį, todėl balsavo internetu ir prašė Klaipėdoje gyvenančių artimųjų pirkti dienraštį „Klaipėda“ ir iškirpti iš jų balsavimo lapelius.

Šiemet už D. Mačiūtę balsuota 27 442 kartus.

Balsavimas vyko trimis būdais: kerpant balsavimo lapelius iš dienraščio „Klaipėda“, balsuojant telefonu trumposiomis žinutėmis bei internetu.

Nors balsavimo rezultatai buvo nuolat skelbiami ir klaipėdiečiai bei pačios pretendentės galėjo sekti konkurso eigą, netikėtumo išvengti nepavyko.

Šiemet konkurso organizatoriams visiška staigmena tapo kelių tūkstančių iš laikraščio iškirptų lapelių pluoštas, kuriuose buvo įrašyta D. Mačiūtės pavardė.

Už Rūtą Židžiūnienę balsuota 20 231, Indrę Razbadauskaitę-Venskę – 8 570, Martą Vendland – 7 602, Angeliną Banytę – 5 957, Loretą Narvilaitę – 2 190 kartų.

Simbolis: tradiciškai konkurso laimėtojai įteikiama stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta statulėlė. Ją įteikė bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ direktorius Vidas Milkevičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasveikino šalies Prezidentas

„Metų klaipėdietės“ konkursas yra prestižinis miesto renginys, jo svarbą vertina ir Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šiemet Gitanas Nausėda atsiuntė sveikinimą, kurį perskaitė iškilmingo Metų klaipėdietės paskelbimo vakaro vedėjas.

„Mielos klaipėdietės, gerbiami konkurso rengėjai ir svečiai, džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena tokių.

Džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena tokių.

Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste šios savybės įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę. Esu tikras, kad šiųmečio konkurso dalyvės, skirdamos savo laiką ir energiją valstybei, miestui, bendruomenei ir paprastam žmogui, kartu įkvepia ir aplinkinius. Padėti kitiems, tarp jų – ir ukrainiečiams. Tiek kovojantiems mūšio lauke, tiek gyvenantiems nuolatinės grėsmės akivaizdoje, tiek pabėgusiems nuo karo, prisiglaudusiems Lietuvoje ar kitose šalyse.

Jūsų atjauta, supratimas, ištiesta pagalbos ranka ar suteikiama viltis yra tai, kuo mes didžiuojamės kaip visuomenė – ir kuo pagrįstai gali didžiuotis valstybė. Būtent tokiems žmonėms priklauso ateitis ir kasdienybė, kurioje gerovę jaučia kiekvienas.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti konkurso dalyvėms už tai, kad einate atsidavimo ir pašaukimo keliu. Už skleidžiamą grožį ir įkvėpimą, prasmę ir atsakomybę. Už tai, kad esate, kad stengiatės, kad teikiate džiaugsmą ir šilumą, kad puoselėjate tikrąsias vertybes.

Norėčiau paprašyti ir toliau nešti gėrį ir šviesą, kuriais galėtų mėgautis visi be išimties bendruomenės nariai. Ačiū Jums už tai, ką darote. Linkiu kuo geriausios sėkmės ir niekad neblėstančio įkvėpimo“, – rašė Prezidentas G. Nausėda.

Po Prezidento kalbos visi susirinkusieji tylos minute paminėjo karo Ukrainoje aukas.

Padėka: bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas kalbėjo apie amžinąsias vertybes. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tradicija neblėsta

Šiemet iškilmingas „Metų klaipėdietės“ finalo vakaras vyko pačioje Klaipėdos širdyje – piliavietėje, kur šalia žilos miesto istorijos skleidžiasi dabartis ir ateitis.

Sveikindamas konkurso dalyves ir visas vakaro viešnias konkurso organizatorės bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas kalbėjo apie amžinąsias vertybes.

„Gėris niekada nepasiduoda, jis kaupia jėgas. Istorijoje dar niekada neturėjome galimybės be super galių ar Dievo apvaizdos tapti gėrio kariuomenės pagalbininkais ar net pačiais kariais. Gyvename tokiais laikais, kai daryti gera labai paprasta. Užtenka tiesiog paskambinti nurodytu numeriu ir paaukoti Ukrainai. Netikėkite tais, kurie sakys, kad tai neturės jokios naudos ir nieko nepakeis. Netikėkite tais, kurie sako, kad jūsų auka yra per menka“, – kalbėjo T. Širvinskas.

Jis taip pat akcentavo, kad per 21-erius konkurso rengimo metus veiklių, gerus darbus darančių moterų tik daugėja, ir tai yra Klaipėdos fenomenas.

Pagarba ir dėkingumas šių metų konkurso finalininkėms ir ankstesnių metų konkursų laimėtojoms tapo vakaro leitmotyvu. Kiekvienai jų buvo įteiktos pavasarinių gėlių puokštės.

Gėlės puošė ir stalus, prie kurių sėdo vakaro svečiai.

Įsitikinimas: miesto meras V. Grubliauskas konstatavo, kad konkursas tapo misija jo rengėjams, o pretendenčių tapti Metų klaipėdiete mieste yra daugybė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Minėjo ypatingą misiją

Sveikindamas konkurso dalyves, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas konstatavo, kad Metų klaipėdietės paskelbimo iškilmės nebėra vien šventė, tai jau seniai tapo reiškiniu.

Kalbėdamas apie konkurso organizatorių – dienraštį „Klaipėda“ – meras teigė, kad jis nebeturi galimybės trauktis, likimo skirta misija – ieškoti Klaipėdoje labiausiai nusipelniusių moterų.

„Gausybė Metų klaipėdietės vardo vertų moterų vaikšto miesto gatvėmis, dirba miesto žmonių labui. Tikiu, kad ateis laikas, kai kiekviena jų bus pastebėtos ir nominuotos bei stovės ant tokios scenos. Jos visos be siekio pasipuošti garsiais titulais dirba ir kuria, kad mums būtų gera. Dėkoju jums už tai, kad savo darbu, savo veikla, moteriškumu puošiate mūsų gyvenimą, darote mūsų gyvenimą tauresnį ir šviesesnį. Konkursas kartu yra ir įkvėpimo ženklas toms merginoms ir moterims, kurios dirba kasdienius darbus. Labai dėkoju moterims, jau tapusioms Metų klaipėdietėmis, kiekviena jūsų esate miesto ambasadorės. Noriu visoms joms nusilenkti“, – dar prieš konkurso laimėtojos paskelbimą kalbėjo miesto meras.

Renginio mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas, kuris remia renginį visus 21 metus, teigė, kad jam tai – garbės reikalas.

Jis pažymėjo, kad kuo toliau, tuo labiau ši šventė vis labiau tampa vilties švente. Patyrę daug įtampos dėl pandemijos ir visai netoli vykstančio siaubingo karo uostamiesčio žmonės jaučia, kad „Metų klaipėdietės“ konkurso dalyvės ir laimėtojos savo pavyzdžiu įkvepia nesustoti ir dirbti žmonių labui, nekreipiant dėmesio į negandas.

„Džiaugiuosi, kad Klaipėdos moterys mums yra įkvėpimo šaltinis. Metų klaipėdietės nominacija turi ir unikalią savybę – kiekviena šį vardą pelniusi moteris užsiaugina didžiulius kilnius sparnus ir ne tik nenuleidžia rankų, o padaro dar daugiau“, – kalbėjo R. Cibauskas.

Simboliškai: nuolatinis renginio mecenatas R. Cibauskas labiausiai džiaugiasi, kad konkurso laimėjimas moterims užaugina sparnus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasiuntė linkėjimą

Pagal tradiciją Metų klaipėdietės titulą iškilmingame vakare naujajai laimėtojai turėjo perduoti praėjusių metų nugalėtoja.

Gyvenimo verpetai pakreipė vakaro organizatorių bei pačios Sofijos Kanaverskytės planus – pernai 20-ąja Metų klaipėdiete tapusi menininkė, scenografė, pedagogė, Klaipėdos kultūros magistrė Sofija Kanaverskytė šiomis dienomis buvo priversta pasirūpinti savo sveikata.

Pakalbinta telefonu ji apgailestavo, kad negalės pasidžiaugti šia pavasario švente, ir prašė perduoti visiems susirinkusiesiems linkėjimus, kuriuos vakaro vedėjas perskaitė.

„Kai tapau Metų klaipėdiete, mane apėmė atsakomybės jausmas, supratau, kad turiu pateisinti šį vardą. Manau, kad man tai pavyko – surengiau parodą ir išleidau knygą. Prisipažinsiu, kad ties tuo nesustojau. Dabar ruošiu dar vieną parodą. Jei sveikata nesutrukdys, pabaigsiu rašyti romaną apie netikėtą moters pasiaukojimą ne šeimai ar vaikams, o siekiui išgelbėti meną. Šių metų konkurso laimėtojai norėčiau palinkėti to paties, ko mintimis linkėjau pati sau, – nenuleisti rankų, nepasiduoti materialinėms ar garbės troškimo pagundoms. Linkiu sąžiningai tęsti savo žmogiškąją misiją. Ne aš sugalvojau, kad turime palikti pasaulį geresnį negu radome, bet man ši mintis labai patinka. Šiandien svarbiausia prisidėti prie Lietuvos ateities gelbėjimo, kad mūsų žmonės nesumaterialėtų, neišvažinėtų, kad nesipjautų tarpusavyje ir kad būtų taika tarp žmonių bei tautų“, – iš ligoninės palatos kalbėjo S. Kanaverskytė.

Svarbiausias – žmonių įvertinimas

D. Mačiūtė nuo scenos atviravo, kad brangiausia yra ne dovanos ir net ne vardas, o žmonių įvertinimas.

„Tokie konkursai reikalingi bendruomenei, kuri vertina pretendentes, parodo, ar jomis pasitiki. Aš dirbau ir dirbsiu savo darbą. O mokiniai, jų tėvai ir visi kiti, kurių aš net nepažįstu, tapo savotiška bendruomene, kuri nusprendė, kad aš turiu šį vakarą būti geros nuotaikos. Man nereikėjo kovoti, nereikėjo kautis dėl laimėjimo, kaip tai būna varžybose. Visos šešios konkurso finalininkės buvo vertos to vardo, gerai, kad visos buvo pagerbtos. Kitais metais Metų klaipėdietės vardą aš perduosiu kitai, – vakaro pabaigoje kalbėjo D. Mačiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad mokiniai patikėjo mano mokymo sistema. Negaliu jiems būti tiesiog griežta mokytoja. Juk į mūsų treniruotes ateina trimečiai, kurie net kalbėti gerai nemoka, jiems tampu mama, o paaugliams, su kuriais labai sunku dirbti, esu tiesiog draugė. Mūsų bendravime pirmiausia yra pagarba vienų kitiems ir disciplina. Visada bet kur įėjus man pirmiausia norisi nusilenkti, o tai reiškia parodyti, kad aš esu nulis ir dienos darbus pradedu nuo nulio, todėl stengiuosi nesusireikšminti.“

Laimėtojos: R. Židžiūnienė (iš kairės), M. Vendland, D. Mačiūtė, A. Banytė, I. Razbadauskaitė-Venskė ir L. Narvilaitė nusifotografavo su vakaro vedėju bei atlikėju R. Spalinsku. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Menas – gyvenimo variklis

Metų klaipėdietės paskelbimo vakare konkurso organizatorių padėkos skambėjo ir kitoms miestui nusipelniusioms konkurso finalininkėms. Jau įprasta, kad miesto žmonės pastebi labai skirtingų sričių atstoves.

Šįkart daug dėmesio susilaukė meno bei mokslo atstovės.

Klaipėdos kultūros magistrė, menininkė A. Banytė klaipėdiečių pagarbą pelnė už darbus. Dailininkė sukūrė įspūdingo dydžio mozaiką ant Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado. Šis kūrinys yra didžiausias tokio tipo Rytų Europoje ir užima beveik 100 kvadratinių metrų. Jei sukabintume visus jos kūrinius ant vienos sienos, būtų per tūkstančio kvadratinių metrų ploto siena.

Kalbinama iškilmingame vakare A. Banytė, kaip paprastai, kuklinosi, vengė dėmesio ir teigė Klaipėdoje neišskirianti mylimiausios vietos, miestas jai labai seniai tapo savu ir mylimu.

Klaipėdiečiai šiemet aktyviai balsavo ir už uostamiesčio kompozitorę, Klaipėdos koncertų salės repertuaro meno vadovę L. Narvilatę. Su jos atėjimu salė ėmė garsėti itin profesionaliai sudarytomis koncertų programomis, o tai kuria Klaipėdos, kaip ypatingos kultūros miesto įvaizdį. L. Narvilatė yra atsakinga už „Klaipėdos muzikos pavasario“, „Permainų muzikos“, „Salve Musica“ ir Klaipėdos kariliono festivalius. Per metus jai tenka atrinkti ir „sustyguoti“ apie 200 koncertų.

M. Vendland yra teatro ARTYN įkūrėja ir režisierė, meno namų vadovė. Prieš ketverius metus jauna režisierė įkūrė šviesaus atminimo teatro pedagogo Gedimino Šimkaus teatrą ARTYN. Skirtingų profesijų atstovai susibūrė po vienu stogu ir atrado savo žiūrovus, neprašydami tam paramos, viską darė savo jėgomis ir sugebėjo išsilaikyti. 2022-ieji M. Vendland pažymėti nauju projektu – meno namų ARTYN įkūrimu. Tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur šie gali įgyti įgūdžių, įgyvendinti savo svajones.

Pažįsta daugybę miestiečių

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai pasiūlė konkursui I. Razbadauskaitės-Venskės kandidatūrą. Jau daugiau kaip 10 metų ši jauna moteris skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėstydama tarptautiniame LCC universitete, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Klaipėdietė daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Dalyvaudama tarptautinėse konferencijose, dėstydama užsienyje ji garsina Klaipėdos vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti kilnių tikslų.

Didžiulio pripažinimo ir daugybės klaipėdiečių padėkų už savo triūsą pelnė choreografė, pedagogė, linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje R. Židžiūnienė. Moteris organizuoja tarptautinius linijinių šokių festivalius Palangoje, Maroke, Ispanijoje, taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Ji rengia tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems, organizuoja WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas. Kasmet per Tarptautinę šokių dieną gatvėse ir aikštėse masiniais šokiais R. Židžiūnienė džiugina klaipėdiečius ir miesto svečius.

Daugiau apie Metų klaipėdietės nominavimo iškilmes skaitykite šeštadienio „Klaipėdoje“.

Metų klaipėdietėmis jau yra tapusios

2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė,

2004 m. – Klaudija Bobianskienė,

2005 m. – Aldona Grigaliūnienė,

2006 m. – Olga Žalienė,

2007 m. – Kristina Vintilaitė,

2008 m. – Žaneta Norkuvienė,

2009 m. – Inga Grubliauskienė,

2010 m. – Nijolė Hansen,

2011 m. – Loreta Bosienė,

2012 m. – Jurga Karčiauskaitė-Lago,

2013 m. – Dalia Kanclerytė,

2014 m. – Janina Tulabienė,

2015 m. – Aldona Kerpytė,

2016 m. – Jolanta Česienė,

2017 m. – Galina Kučinskienė,

2018 m. – Loreta Laurinavičienė,

2019 m. – Skaistė Svidraitė,

2020 m. – Jūratė Rekašienė,

2021 m. – Maja Tarachovskaja,

2022 m. – Sofija Kanaverskytė.

Du kartus D. Mačiūtė pripažinta geriausia metų trenere, Lietuvos kyokushin karate federacijos prezidiumo narė, pasaulio ir Europos čempionė. Šiais savo pasiekimais D. Mačiūtė garsina ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą pasaulyje.

Kyokushin karate meistrė šia sporto šaka užsiima per 30 metų. Pernai jos vadovaujamas klubas tapo techniškai stipriausiu Lietuvoje ir Europoje.

D. Mačiūtė, dienraščio „Klaipėda“ skaitytojų valia, 2014 metais jau buvo patekusi į konkurso finalą.

Tada ir šiemet daugelis už šią moterį balsavusių klaipėdiečių pažymėjo ne tik jos sporto laimėjimus, vieną labiausiai žavinčių jos savybių – darbą su auklėtiniais, siekiant, kad jie taptų valingi, švarios sielos žmonės.

D. Mačiūtė nuo scenos atviravo, kad brangiausia yra ne dovanos ir net ne vardas, o žmonių įvertinimas.

Visos šešios moterys buvo vertos to vardo, gerai, kad visos buvo pagerbtos.

„Tokie konkursai reikalingi bendruomenei, kuri vertina pretendentes, parodo, ar jomis pasitiki. Aš dirbau ir dirbsiu savo darbą. O mokiniai, jų tėvai ir visi kiti, kurių aš nepažįstu, tapo savotiška bendruomene, kuri nusprendė, kad aš turiu šį vakarą būti geros nuotaikos. Man nereikėjo kovoti, nereikėjo kautis dėl laimėjimo, kaip tai būna varžybose. Visos šešios moterys buvo vertos to vardo, gerai, kad visos buvo pagerbtos. Kitais metais Metų klaipėdietės vardą aš perduosiu kitai, – vakaro pabaigoje kalbėjo šių Metų klaipėdietė D. Mačiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad mokiniai patikėjo mano mokymo sistema. Negaliu jiems būti tiesiog griežta mokytoja. Juk į mūsų treniruotes ateina trimečiai, kurie net kalbėti gerai nemoka, jiems tampu mama, o paaugliams, su kuriais labai sunku dirbti, esu tiesiog draugė. Mūsų bendravime pirmiausiai yra pagarba vieni kitiems ir disciplina. Visada bet kur įėjus man pirmiausiai norisi nusilenkti, o tai reiškia, parodyti, kad aš esu nulis ir dienos darbus pradedu nuo nulio todėl stengiuosi nesusireikšminti.“

Diana Mačiūtė/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daugybė D. Mačiūtės auklėtinių yra išsibarstę po pasaulį, todėl balsavo internetu bei prašė Klaipėdoje gyvenančius artimuosius pirkti dienraštį „Klaipėda“ bei iškirpti iš jų balsavimo lapelius.

Iškilmingo Metų klaipėdietės nominavimo vakaro metu pagarba bei konkurso organizatorių padėkos skambėjo ir kitoms konkurso finalininkėms.

Klaipėdos kultūros magistrė, menininkė Angelina Banytė klaipėdiečių pagarbą pelnė už darbus. Dailininkė sukūrė įspūdingo dydžio mozaiką ant Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado. Šis kūrinys yra didžiausias tokio tipo Rytų Europoje ir užima beveik 100 kvadratinių metrų. Jei sudėtume visus jos kūrinius ant vienos sienos, tai būtų per tūkstančio kvadratinių metrų ploto siena.

Klaipėdiečiai šiemet aktyviai balsavo ir už uostamiesčio kompozitorę, Klaipėdos koncertų salės repertuaro meno vadovę Loretą Narvilatę. Su jos atėjimu salė ėmė garsėti itin profesionaliai sudarytomis koncertinių programomis, o tai kuria Klaipėdos, kaip ypatingos kultūros miesto įvaizdį. L. Narvilatė yra atsakinga už „Klaipėdos muzikos pavasario“, „Permainų muzikos“, „Salve Musica“ ir Klaipėdos kariliono festivalius. Per metus jai tenka atrinkti ir sustyguoti apie 200 koncertų.

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai pasiūlė konkursui ir neapsiriko tai darydami Indrės Razbadauskaitės-Venskės kandidatūrą. Jau daugiau kaip 10 metų ši jauna moteris skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėstydama tarptautiniame LCC universitete, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Moteris daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Dalyvaudama tarptautinėse konferencijose, dėstydama užsienyje ji garsina Klaipėdos vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti savo tikslų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Marta Vendland yra teatro ARTYN įkūrėja ir režisierė, meno namų vadovė. Prieš ketverius metus jauna režisierė įkūrė šviesaus atminimo teatro pedagogo Gedimino Šimkaus teatrą ARTYN. Skirtingų profesijų atstovai susibūrė po vienu stogu ir atrado savo žiūrovus, neprašydami tam paramos, viską darė savo jėgomis ir sugebėjo išsilaikyti. 2022-ieji M. Vendland pažymėti nauju projektu – meno namų ARTYN įkūrimu. Tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur suaugusieji gali įgyti įgūdžių, įgyvendinti savo svajones.

Didžiulio pripažinimo ir daugybės klaipėdiečių padėkų už savo triūsą pelnė choreografė, pedagogė, linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje Rūta Židžiūnienė. Moteris organizuoja tarptautinius linijinių šokių festivalius Palangoje, Maroke, Ispanijoje, taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Ji rengia tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems, organizuoja WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas. Kasmet per Tarptautinę šokių dieną gatvėse ir aikštėse masiniais šokiais R. Židžiūnienė džiugina klaipėdiečius ir miesto svečius.

Konkurso baigiamojo etapo dalyves ir visas klaipėdietes pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, jo sveikinimą perskaitė vakaro vedėjas.

Tadas Širvinskas/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ankstesniais metais garbingą titulą pelniusias moteris bei šių metų iškilmių herojes sveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, konkurso organizatorės bendrovės „Klaipėdos dienraštis“ valdybos pirmininkas Tadas Širvinskas bei renginio mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

Vytautas Grubliauskas/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų klaipėdietės konkursas rengiamas 21 metus. Šįkart iškilmės vyko Klaipėdos piliavietėje

„Pandemija kaip tik mus mobilizavo ir pastūmėjo veikti. Kadangi stengiuosi niekada nesustoti ir ieškau sprendimo iš visų situacijų, per karantiną pamačiau netgi daugiau galimybių, prisigalvodavome įvairių veiklų“, – kalbėjo trenerė.

Sportininkė neslėpė, kad treniruotėms pradžioje labai pagelbėjo socialiniai tinklai, tad ryšių ji su savo auklėtiniais nenutraukė net tada, kai gyvai susitikti buvo draudžiama.

„Pradžioje treniruotės buvo nuotolinės, paskui, kai jau galėjome susirinkti po penkis, stengėmės vis dažniau ištrūkti į gamtą. Tos intensyvios treniruotės ir davė tuos rezultatus, kuriais džiaugėmės visus pernykščius metus“, – teigė D. Mačiūtė.

Buvo momentų, kai ir man norėjosi viską nutraukti, esu dėkinga mamai, kuri nuo to sulaikė.

Daugiau nei 25 metus veikiantis sporto klubas „Okinava“, kurio prezidentė yra Diana, vienija per 250 narių, tačiau, kaip juokauja pati trenerė, įskaičiavus ir sportininkų artimųjų palaikymo komandą, klubo gerbėjų yra kur kas daugiau.

Kalbėdama apie savo auklėtinius, kurių išugdė labai daug, Diana neišskyrė nė vieno, net ir tų, kurie jau nebesportuoja.

„Žinau, kad jie daug iš manęs išmoko – pagarbos kitam žmogui, išmoko, kad būtina tobulėti. Kartais net ne rezultatai svarbu, pirmiausia stengiuosi auginti asmenybes. Džiugina, kad mano mokiniai jau ir patys tapo puikiais mokytojais“, – kalbėjo tituluota trenerė.

Diana tikino, kad gyvenime būna ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai, tačiau jai tai nėra nesėkmės, o tik impulsas dar labiau pasitempti.

„Buvo momentų, kai ir man norėjosi viską nutraukti, esu dėkinga mamai, kuri nuo to sulaikė. Visiems būna sunkių dienų, tai yra normalu, bet kai žinai savo kelią, eini tuo keliu, nes turi tikslą. Ir vaikams tą patį kalbu, suklupti bet kas gali, tačiau vis tiek turime stotis ir eiti. Mane į šį sportą pastūmėjo būtent mama. Prieš kokius 30 metų reikėjo, kad mergaitė būtų stipri ir mokėtų apsiginti, dabar reikia kitko – būti pasitikinčiam savimi, turėti stiprų ir sveiką kūną bei sielą“, – pabrėžė D. Mačiūtė.

Pernykštis asmeninis Dianos pasiekimas – juodasis diržas 5 DAN, kurio savininkui keliami labai dideli reikalavimai, tarp jų – būtina išauginti čempionų.

„Juk metai bėga, kūnas nejaunėja, bet užsispyrimas padėjo. Esu pirmoji moteris Lietuvoje, kuri išsilaikiau juodą diržą“, – pasakojo D. Mačiūtė.

Dėl šio diržo Dianai teko kautis kontaktinėje kovoje, kur nebuvo paisoma nei lyties, nei amžiaus, nei svorio kategorijos.

„Siela tvirta, o kūnas užgrūdintas. Juk pats žmogus gali nusiteikti, ar jis bijo, ar jaučia skausmą. Pasiruošiau kovai ir nebuvo skirtumo, kas bus priešininkas. Esu lengvo svorio kategorijos, o rungiausi su vyrais, nuo kurių tarsi nuo sienos atšokdavau. Tada teko griebtis kitos strategijos, teko daugiau bėgioti, priešininką į tai įvelti. Tokiais atvejais laimi gudresnis“, – šypsojosi Diana.

Apie darbą

Darbas man reiškia gyvenimą. Darbas – tai procesas, kuris leidžia pabūti visose srityse ir pabendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis – nuo pusketvirtų metukų vaikais, kada esi lyg darželyje, iki suaugusiųjų, kuriems per 60 metų ir su kuriais tenka rimtai padiskutuoti. Mano darbas – lyg įdomus, filosofiškas gyvenimas. Jį dirbdama vis labiau ir labiau noriu duoti, dalintis, mokyti. Jaunystėje taip nemąsčiau. Man atrodė, kad iš mokytojų, dėstytojų juokiamasi, tad niekada nenorėjau būti viena jų, o išėjo taip, kad dabar pavydžiu visiems mokytojams, kurie gali kažką duoti, kažko išmokyti, pamatyti pokyčius. Viskas visiškai apsivertė, šis darbas man tapo fantastišku.

Apie šeimą

Šeima man išties yra vertybė. Bendras tikslas, artimieji, mokiniai – tai suteikia gyvybės ir energijos, dėl jų norisi gyventi ir kažką veikti. O mano pagrindinės vertybės ir yra šeima ir bendrumas.

Apie pomėgius

Aš nuolat panirusi pomėgiuose, nuolatos vykstu į daugybę išvykų, į varžybas, seminarus, paskaitas. Tad mano laisvalaikis išties trumpas. Mėgstu atsisėsti ir ramiai pabūti be telefono, atsigerti kavos, pasikalbėti su artimaisiais ir draugais. Vakarais – knyga, vonia, gamta, jūra, geras oras – paprasti dalykai, kurie leidžia pabūti ant žemės ir pajausti savo gyvastį.

Apie Klaipėdą

Klaipėda – mano namai, gimtasis miestas. Tai unikalus miestas, turintis daug gamtos, senamiesčio, turtingos istorijos. Svarsčiau, kad jeigu reikėtų bėgti iš Klaipėdos, kažin ar kažkur bėgčiau, nes taip miela gyventi čia, Klaipėdoje.

Apie kredo

Mano kredo – niekada nesustoti: nei laike, nei procese, nei mąstyme. Niekur nesustoti ir visada kurti, duoti, daryti, ieškoti, judėti.

Apie „Metų klaipėdietę“

Nieko nemaniau apie šį konkursą, tačiau supratau, kad žmonėms, kurie mus siūlo, svarbu, nes duodame arba suteikiame daug gėrio ir džiaugsmo. Konkursas įdomus tuo, kad galėsime susipažinti ir pamatyti, kiek daug yra gerų, Klaipėdai ir jos žmonėms save dalijančių moterų. Apie šį konkursą kaip apie varžymąsi apskritai negalvoju, bet kai aplinkui žmonės, kurie mus siūlo, balsuoja ir šnekasi, išties malonu girdėti, kad kažkam esame naudingos, atnešame gerumą. Konkursas – gražus procesas, o ir pačioje šventėje žmonės susipažins, pamatys, kad gerų žmonių yra daug, ne vienetai. Žinoma, džiaugiuosi, kad patekau, nes, turint daug darbo, tai visai kitokia patirtis, kitoje srityje, tai – kažkas naujo, kuo galėsiu pasidalyti su kitais. Tai tikrai džiugina, smagu, kelia šypseną.

Po pandemijos laikančiųjų juodų diržų egzaminą buvo 87 sportininkai ir net 35 (iš kurių buvo tik 2 moterys) laikė 5 daną.

Pirmąją dieną vyko dvi treniruotės po 3 val., o jau antrąją dieną dalyviai nuvežti į ypatingą vietą – didžiausią pasaulyje japoniško stiliaus kovos menų centrą "Dojo Stara Wies".

Ten egzaminas vyko keturiais etapais: kihon (karatė technikos atlikimas vietoje), idogeiko (karatė technikos atlikimas judant), kata (kova su šešėliu) ir fizinis testas.

Po trijų valandų testavimo dalyviai grįžo į Kelcus, kur vyko paskutinis egzamino etapas – kovos.

Šiame egzamine dalyviai turėjo kovoti su visais, nepaisant ūgio, svorio, amžiaus ir lyties skirtumų.

Ji vienintelė moteris Lietuvoje, pasiekusi tokį aukštą meistriškumo lygį kiokušin karatė kelyje.

Kovų tikslas – parodyti dvasią ir jėgą.

Visas egzaminas buvo labai intensyvus, tačiau D.Mačiūtė, po septynerių metų egzaminų laikymo pertraukos (dėl pandemijos visi seminarai buvo nukelti) užtikrintai išlaikė paskutinį savo juodojo diržo egzaminą.

Šis 5 danas yra vienas aukščiausių pasiekimų D.Mačiūtės karjeroje.

Ji vienintelė moteris Lietuvoje, pasiekusi tokį aukštą meistriškumo lygį kiokušin karatė kelyje.

Kitas juodas diržas – 6 danas – jau nėra laikomas, o yra suteikiamas už nuopelnus karatė kiokušin Lietuvos ir Europos organizacijoms arba už išugdytus Europos ir pasaulio čempionus.

"Ruošiausi ir fiziškai, ir morališkai, nes po 7 metų pertraukos egzamino jaudulio jausmas buvo stiprus. Visada sportavau ir buvau pasiruošusi šiam egzaminui. Išlaikiusi jį su pagyrimu, įsitikinau, kad tikrai esu jo verta", – po egzamino emocijomis dalijosi D.Mačiūtė.

Artimiausiuose D.Mačiūtės planuose – paruošti savo 7 auklėtinius artėjančiam Europos čempionatui, kuris vyks lapkričio mėnesį Bulgarijoje.

Diana yra ne tik du kartus pripažinta geriausia metų trenerė, bet ir yra Lietuvos karatė kiokušin federacijos prezidiumo narė, Lietuvos rinktinės trenerė, pasaulio ir Europos čempionė.