Kaune autobusai ir troleibusai stotelėse sustos tik tada, kai bus pageidaujančių išlipti keleivių.

Sostinės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Greta Vasiliauskaitė komentare BNS nurodė, kad nusistovėjusios transporto priemonių tvarkos keisti kol kas neketinama.

Anot jos, šiuo metu Vilniuje dar ne visos transporto priemonės turi „stop“ mygtukus, todėl nauja tvarka būtų galima tik dalyje maršrutų.

„Toks pakeitimas sukeltų tik dar didesnę sumaištį, kur ir kokia tvarka galioja“, – rašė G. Vasiliauskaitė.

Anot jos, įvedant „stop“ mygtukus, reikėtų keisti ir tvarkaraščių sudarymo principą – nerodyti tikslaus transporto atvykimo laiko, įvesti intervalinius tvarkaraščius.

Toks pakeitimas sukeltų tik dar didesnę sumaištį, kur ir kokia tvarka galioja.

„Kad sistema pasiteisintų, reikia užtikrinti dažną transporto priemonių kursavimą. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje yra tokių maršrutų, kur transporto priemonės kursuoja tik kelis kartus per valandą. Tad, nežinant tikslaus viešojo transporto atvykimo laiko, keleivis gali patirti nepatogumų“, – nurodė įmonės atstovė.

G. Vasiliauskaitė pridūrė, kad sostinėje yra keletas stotelių, kuriuose viešasis transportas sustoja pagal keleivių pareikalavimą, tačiau jos yra atokesnėse vietose, kur yra nedideli keleivių srautai arba juo naudojasi tik tam tikra grupė keleivių.

Dabartinės tvarkos neplanuoja keisti ir Šiauliai.

„Viešasis transportas yra orientuotas į keleivį ir jo poreikių tenkinimą, o nauja tvarka neabejotinai įneštų sumaišties bei nepatogumų“, – BNS teigė šiauliečius vežanti bendrovė „Busturas“.

Anot bendrovės, tai aktualu senjorams, kuriems sudėtinga judant autobusui prieiti prie durų arba mažamečiams vaikams, kurių vairuotojas gali nepastebėti, o mygtuką paspausti jie gali pamiršti.

„Autobusuose esančių „stop“ mygtukų veikimas yra reguliariai tikrinamas, visuose miesto autobusuose jie yra ir keleivis gali bet kada jį paspausti, norėdamas atkreipti vairuotojo dėmesį“, – rašoma komentare.

Tuo metu Panevėžyje yra tik viena stotelė, kurioje autobusai stoja pagal pareikalavimą.

„Panevėžys kompaktiškas miestas ir „Stop“ mygtuko aktyvavimas, manome, kad galėtų turėti įtakos miesto maršrutinių autobusų grafikui – būtų sunku užtikrinti, kad autobusai atvyktų laiku, o tai sukeltų nepatogumų keleiviams“, – komentare BNS nurodė Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Kauno savivaldybės teigimu, tokie pakeitimai didesnės įtakos grafikams neturės. Prognozuojama, kad didesnę įtaką „stop“ mygtukų naudojimas turės ankstyviausiems bei vakariniams reisams – dėl mažo keliaujančiųjų skaičiaus transporto priemonės stos tik ten, kur išties reikia.

Klaipėdoje „stop“ mygtukai aktyvuoti nuo 2018 metų, kai į bendrą uostamiesčio transporto sistemą buvo integruoti maršrutiniai taksi.

„Didžiausi tokios tvarkos privalumai jaučiami mažiau apkrautuose, ypatingai priemiestiniuose maršrutuose ir maršrutuose, kurie vykdomi ankstyvais rytais bei vėlyvais vakarais“, – komentare BNS rašė įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Anot jo, per penkerius metus kai kurios transporto priemonės į galutinį maršruto tašką atvyksta iki 15 procentų greičiau.

Kaunas šią tvarką įvedė siekiant tausoti viešojo transporto priemones ir didinti komfortą keleiviams.

Ketindamas išlipti, autobusui artėjant prie norimos stotelės, keleivis privalės paspausti „stop“ mygtuką ir saugiai atsistoti prie durų. Ekrane įsižiebus užrašui „stop“, kitiems keleiviams pakartotinai spausti mygtuko nebereikia.

Vairuotojas stotelėse sustos tik tada, kai nuspaudus „stop“ mygtuką švieslentėje užsidegs atitinkamas užrašas, o keleivis bus pasiruošęs išlipti ir lauks prie išlaipinimo durų.

Lygiai taip autobusas ar troleibusas sustos vairuotojui pamačius stotelėje laukiančius keleivius.

„Reikia kiekvieną situaciją analizuoti detaliai. (...) Aišku, labiausiai nerimą ir susirūpinimą keliantis reiškinys yra tas susivienijimas prieš konservatorius antrajame ture“, – LRT pirmadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras.

Paklaustas, ar mato savo paties atsakomybę, G. Landsbergis teigė, jog „kiekvieni rinkimai yra pirmininko atsakomybė“.

„Niekaip kitaip to negalėčiau vertinti. Dėl to esu pasakęs, kad partijos pirmininko rinkimuose nedalyvausiu“, – sakė ministras.

Konservatorių atstovai pirmadienį sakė, kad nesėkmę antrajame merų rinkimų ture iš dalies galėjo lemti tai, jog rinkėjai norėjo naujovių.

Akcentuojame tam tikrus dalykus, kurie geriau skamba tam tikruose regionuose, šiuo atveju – didžiuosiuose miestuose.

Partijos vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė abejojo, ar tai iš tiesų susiję su nacionalinės politikos klausimais, pastebėdama, jog valdančiojoje koalicijoje Seime dirbantiems liberalams jie buvo sėkmingi.

G. Landsbergis teigė, kad rinkimai „tikrai nubrėžia“ tam tikrą trajektoriją kitiems rinkimams.

„Tėvynės sąjungos didžioji atrama yra didžiuosiuose miestuose, – sakė ministras. – Tai nereiškia, kad nesame Lietuvos partija. Visuomet buvome Lietuvos partija. Bet, na, akcentuojame tam tikrus dalykus, kurie geriau skamba tam tikruose regionuose, šiuo atveju – didžiuosiuose miestuose.“

Vilniuje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo Valdas Benkunskas.

Kitose savivaldybėse TS-LKD iškovojo dar keturis merų postus, tačiau partijos vadovybė nėra patenkinta rezultatais, nes dabartinėje savivaldos kadencijoje turi dvigubai daugiau merų.

„Pirmas dalykas yra brangstantys energetikos resursai: trūksta lyderystės valdant situaciją vandentvarkos sektoriuje, tikrai niekas nenori perkelti naštos ant vartotojų pečių“, – trečiadienį vykusio renginio metu žurnalistams sakė naujai įsteigtos asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas.

„Vienas iš pagrindinių dalykų yra kainos regionuose ir miestuose. Kodėl naudodami tą patį požeminį vandenį skirtingi miestai ar jų gyventojai turi mokėti tris kartus daugiau?“, – kalbėjo jis.

Pasak asociacijos vadovo, regionų įmonėse trūksta efektyvumo, todėl didieji miestai yra pasiruošę prisiimti atsakomybę keičiant situaciją.

„Sektorius yra sustojęs, laikas prisiimti lyderystę ir atsakomybę pokyčiams. Jau dešimtmetį Aplinkos ministerija stengiasi pastumti šį sektorių į pasikeitimą ir tuo labiausiai atspindime tą dalyką. Esame pasiruošę kalbėtis, esame pasiruošę pokyčiams ir priimame atsakomybę, kad tie pokyčiai būtų tik klientams į gerą“, – teigė  M. Švaikauskas.

Pasak atstovo, iš asociacijos „klientui nauda turėtų būti, kad tos kainos turėtų būti prieinamos visiems ir regionai neturėtų mokėti tris kartus daugiau už tą patį vandenį“.

To pasiekti bus bandoma bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija. Asociacija turėtų teikti siūlymus, inicijuoti vandentvarkos sektoriaus pertvarkymą, modernizavimą, užsiimti pažangių technologijų diegimo skatinimu.

Taip pat, atstovų teigimu, bus bendradarbiaujama su mokslo institucijomis, aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, siekiant didinti vandentvarkos specialisto profesijos patrauklumą.

Asociaciją įkuriantį memorandumą pasirašė įmonės „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“. Jos kartu aptarnauja daugiau nei 1 mln. šalies gyventojų.

2022 metais didžiųjų miestų vandentvarkos įmonės jau bendradarbiavo „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis“ iniciatyvoje. Joje bendrovės nuo birželio skatino dažniau rinktis vandenį iš čiaupo, miestuose įrengė geriamojo vandens stoteles.

„Džiaugsmo teikia tai, kad įmonės pradėta kampanija paskatino didžiąsias vandentvarkos įmones ieškoti ir surasti būdų, kaip užtikrinti, kad pokyčiai nesustotų, jie šalies miestuose tęstųsi toliau ir įgautų dar didesnį pagreitį“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas. 

Pasak jo, prie kampanijos prisijungė per 80 skirtingų verslų, veikiančių aštuoniuose šalies miestuose ir rajonuose.

Asociacijos „Vandens jėga“ pristatymo metu savo pasirodymą „ru/I/n“ atliko menininkė Monika Dirsytė, ji renginio metu iki 20 val. bėga maratoną.

Anot kūrėjos, tokiu pasirodymu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, į skubančią, vartotojišką kultūrą, aplinkos būklę, kiekvieno žmogaus kasdienius pasirinkimus.

Gegužės pabaigoje tokią idėją iškėlė neparlamentinė Žaliųjų partija, paraginusi miestus pasirašyti memorandumą. Juo savivaldybės įsipareigotų savo renginiuose nebenaudoti fejerverkų, šį ribojimą apibrėžiant miesto lygio dokumentuose.

Partijos pirmininkė Ieva Budraitė BNS nurodė, kad kol kas tam nepasiryžo nė viena savivaldybė.

„Gavome tik pritarimų pačiai idėjai, tačiau jų nelydi jokie veiksmai, kurių mes prašome: konkrečių taisyklių arba teisės aktų priėmimas“, – kalbėjo politikė.

Didieji šalies miestai teigia, kad šiuo klausimu tebevyksta diskusijos, tačiau kuo ir kada jos baigsis – neaišku.

Gavome tik pritarimų pačiai idėjai, tačiau jų nelydi jokie veiksmai, kurių mes prašome.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad fejerverkų daroma žala, nors ir yra trumpalaikė, bet žymi, dėl to kenčia ir gyvūnai.

Diskutuojančios savivaldybės

Vilnius maždaug prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė, sostinė pati nebenaudoja, taip pat neišduoda leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai. O paprastesnių fejerverkų, pasak jos, nėra galimybės uždrausti, kol šalyje nedraudžiama prekyba jais.

„Pradėdami nuo savęs, skatiname ir visus vilniečius bei renginių organizatorius rinktis tausojančias aplinką alternatyvas“, – teigė savivaldybės atstovė.

Anot jos, tai galios ir rudenį įprastai vykdavusiam didžiausiam šalyje fejerverkų festivaliui – bendrovės „Blikas“ organizuojamai „Vilniaus fejerijai“.

„Galbūt jie rastų sau vietą kituose miestuose“, – svarstė D. Meiželytė.

Vis dėlto šiuo metu tai reglamentuojančių teisės aktų sostinės valdžia dar nėra priėmusi. Pasak D. Meiželytės, sprendimai rengiami, juos jau svarstė savivaldybės tarybos komitetai.

Kauno atstovai taip pat tvirtina, kad miesto šventėse bei renginiuose pirotechnikos gaminiai nenaudojami ir artimiausiu metu to neketinama daryti.

Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, tai ypač aktualu Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje.

„Mūsų pareiga – suteikti saugų ir kiek įmanoma komfortiškesnį prieglobstį, visapusiškai pasirūpinti Ukrainos gyventojais. Rami aplinka ir psichologinė pagalba ne išimtis“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.

Pasak jos, pirotechnikos gaminiai keičiami „kitomis akį traukiančiomis vizualiomis priemonėmis“.

„Kol kas pasirašyti minimo memorandumo neplanuojame, tačiau neatmetame galimybės grįžti prie šio klausimo svarstymo ateityje“, – teigė A. Augonė.

Nepaisant savivaldybės deklaracijų, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ renginyje „Santaka“ buvo leidžiami fejerverkai. Renginio organizatoriai BNS teigė, kad tą privertė daryti oro sąlygos.

„Dėl visą dieną renginio vietą merkusio lietaus teko atsisakyti arba labai sumažinti kitų numatytų priemonių, todėl jų vietą užėmė „Bliko“ sukurti šviesos efektai“, – aiškino „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis.

„Tokios pramogos kaip atskiras fejerverkas „Kaunas 2022“ renginiuose nebuvo net ir svarstoma“, – pridūrė jis.

Uostamiesčio atstovai BNS nurodė, kad „šiuo metu galutiniai sprendimai dėl fejerverkų dar nėra priimti, vyksta diskusijos dėl įvairių galimo draudimo detalių“.

„Paprastas veiksmas“

I. Budraitė savivaldybių pozicijas renginiuose nenaudoti fejerverkų sako sveikinanti, tačiau pabrėžia, kad to nepakanka.

„Tai įtvirtintų tas nuostatas ir jos nepriklausytų nuo politinių nuotaikų. (...) Šiuo metu džiugu, kad sprendimus priimantiems žmonėms, kaip ir žaliesiems, atrodo, jog tokios taršios pramogos nereikia, bet mes nežinome, kas atsitiks po kelių metų, kai sprendimus priims kiti žmonės“, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.

„Jei nebus jokio dokumento, kuris jiems nurodytų veiklos rėmus, tai šita graži iniciatyva gali būti išgyvendinta“, – pridūrė ji.

Politikė pabrėžė, kad savivaldybių teiginiai apie idėjos svarstymus tėra „mandagus atsakymas, kad sutarimo priimti sprendimus teisės aktų pavidalu nėra“.

„Galbūt bijoma gyventojų, kuriems argumentai, grindžiantys šitą idėją, nėra pakankamai įtikinami, galbūt yra šiokios tokios tinginystės ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų, kurti naujas tradicijas“, – svarstė I. Budraitė.

Pasak jos, tai „paprastas veiksmas, kurį tikrai galima padaryti“.

„Tai nekainuotų daug, bet prisidėtų prie ramesnio gyvenimo naminiams gyvūnams, biologinei įvairovei“, – aiškino politikė.

Nacionaliniu lygmeniu drausti neketina

Įprastai daugiausiai fejerverkų Lietuvoje šaudoma Naujųjų naktį.

Pasak aplinkosaugininkų, esant nepalankioms oro sąlygoms, teršalų koncentracija tuomet išauga nuo kelių iki dešimties kartų, o kai kuriais atvejais oro užterštumas lieka didelis dar kelias valandas.

„Atliekos, likusios nuo fejerverkų pakuočių, yra tik iš dalies perdirbamos. Gyvūnai – tiek naminiai, tiek gyvenantys miestų, priemiesčių parkuose, miškuose – taip pat labai kenčia nuo fejerverkų keliamo triukšmo ir taršos“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Toma Jakutytė.

Pasak jos, siekį uždrausti fejerverkus aplinkosaugininkai vertina palankiai.

Tokiai žaliųjų iniciatyvai pritaria ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis BNS sakė, kad tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios „turi labai daug problemų su oro užterštumu“.

„Kalbame ypač apie didmiesčius. Bet nemanau, kad fejerverkus reikėtų drausti nacionaliniu mastu, tai turėtų būti savivaldos lygio sprendimai“, – sakė ministras.

Autorius Augustas Stankevičius

„Didėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos srautams, visoje Lietuvoje steigiami nauji registracijos centrai. Jau artimiausiu metu ukrainiečių registracijos centrai pradės veikti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje jau užregistruoti 7830 pabėgėliai“, – pranešė ministerija.

Klaipėdos registracijos centras įsikurs neseniai rekonstruotame Klaipėdos futbolo mokyklos komplekse, Atvirose jaunimo erdvėse (Paryžiaus Komunos g. 16A).

Kauno registracijos centras veiks Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79), Šiauliuose – Šiaulių arenoje (J. Jablonskio g. 16). Centrų vadovais paskirti Policijos departamento padalinių vadovai: Darius Norkaitis (Kaunas), Tomas Mikelkevičius (Klaipėda) ir Julija Bagrova (Šiauliai).

„Labai svarbu, kad visa žmonėms būtina pagalba būtų suteikta kuo greičiau ir po vienu stogu. Jau veikiančių registracijos centrų pavyzdys rodo, kad tiek Migracijos departamento specialistai, tiek nevyriausybinės organizacijos veikdamos kartu labai padeda mūsų šalį pasiekusiems pabėgėliams lengviau ištverti karo sukeltą košmarą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Labai svarbu, kad visa žmonėms būtina pagalba būtų suteikta kuo greičiau ir po vienu stogu.

Registracijos centrams skiriamos patalpos turi atitikti jiems keliamus reikalavimus: būtina erdvi laukimo salė, iki 20 įrengtų darbo vietų specialistams ir savanoriams, medicinos punktas, poilsio erdvės vaikams ir motinoms su kūdikiais, taip pat, esant poreikiui, užtikrintos nakvynės vietos.

Registracijos centrai jau veikia Alytuje, Marijampolėje ir Vilniuje. Pasak ministrės, be trijų naujai atidaromų centrų didžiuosiuose šalies miestuose, sprendžiama ir dėl papildomų registracijos centrų sostinėje. Čia, vos prieš 4 dienas duris atvėrusiame centre, jau užregistruota 2600 ukrainiečių.

Laikinuose ukrainiečių registracijos centruose vykdomos migracijos procedūros, čia taip pat veikia vaikų kampelis, teikiamos maitinimo, medicininės, psichologinės pagalbos paslaugos. Centrų veiklą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, o reikiamomis darbo priemonėmis, baldais ir technika, ryšiu, transportu aprūpina savivaldybės.

Registracijos centruose galima apsistoti iki 72 val. Iš čia ukrainiečiai vyksta į naujus laikinus namus, kuriuos jiems suteikia geros valios Lietuvos žmonės per „Stiprūs kartu“ platformą arba į savivaldybių siūlomas patalpas. Savivaldybių ar valstybės įstaigų įrengtose patalpose jau apgyvendinti 165 asmenys. Pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ pasiūlytuose gyventojų būstuose įsikūrė 2292 ukrainiečiai.

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jau per 2 mln. žmonių iš šalies pabėgo į kaimynines valstybes. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.

Nacionalinio transliuotojo teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis.

Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti.

Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Afganistaniečiai į Lietuvą atgabenti pernai rugpjūtį, po to, kai Afganistano kontrolę išvykstant paskutiniams JAV kariams perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą.

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją iš Lietuvos karių ir diplomatų sudarytas vadinamasis Kabulo vienuoliktukas padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais.

Pernai rugsėjį afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

Pastaroji taisyklė galios parduotuvėse, kurios didesnės nei 1500 kv. m.

„Jau savaitgalį parduotuvėse, kuriose nuo rugsėjo 13 d. bus tikrinami galimybių pasai, pradėsime informuoti pirkėjus, kad pirmadienį jie patirtų kuo mažiau nepatogumų. Neturintys reikiamų dokumentų, bus nukreipiami į kitas arčiausiai esančias „Maximos“ parduotuves. Vaikai iki 16 metų, laikantis Vyriausybės nurodymų, įleidžiami be galimybių paso“, – teigė  „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji priminė, kad įsigaliojus naujai tvarkai parduotuvėse, kur pirkėjai gali apsipirkti tik su Galimybių pasu, kaukių dėvėjimas išlieka rekomendacinio pobūdžio: „Vis dėlto tikimės, kad pirkėjai elgsis sąmoningai – toliau laikysis atstumų, neis apsipirkti pajutę peršalimo simptomus, dezinfekuos rankas ir dėvės kaukes“, – sakė E. Dapkienė.

„Maximos“ nuotr.

„Maxima“ parduotuvės, kuriose klientams reikės pateikti galimybių pasus ar kitus atitinkančius dokumentus:

Kaune:

Karaliaus Mindaugo pr. 49; Savanorių pr. 255; Pramonės pr. 29; V. Krėvės pr. 14B; Šarkuvos g. 1A; T. Masiulio 16E; Šiaurės pr. 8D-1; K. Baršausko g. 66A; Jonavos g. 60; Naujakurių g. 31; Raudondvario pl. 284A.

Vilniuje:

Ozo g. 25; Mindaugo g. 11; Ukmergės g. 282; Ozo g. 18; Mamoničių g. 3; Naugarduko g. 84; Gilužio g. 5; Liepkalnio g. 112; Viršuliškių g. 30; Tuskulėnų g. 66; Santaros g. 5; Sausio 13-osios g. 2; Žalgirio g. 105; Šaltkalvių g. 2; Kovo 11-osios g. 40; Moravų g. 7; Pergalės g. 42; Pilaitės pr. 31; Taikos g. 162A; J. Tiškevičiaus 22; P. Žvirkos g. 1; Lakūnų 24, 24a-2; Ukmergės g. 369; Konstitucijos pr. 7a; Upės g. 9.

Klaipėdoje:

Taikos pr. 61; Taikos pr. 141; Šilutės pl. 35; Liepų g. 81.

„Iki“ nuotr.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, tose parduotuvėse, kur bus tikrinamas galimybių pasas, klientai prašomim kad įeidami į parduotuvę, turėtų jį iš anksto pasiruošę.

„Gali būti, kad piko valandomis galimybių paso tikrinimas gali šiek tiek užtrukti, tačiau daroma bus viskas, kad mūsų klientai kaip galima greičiau patektų į pastatą ir apsipirktų saugiai bei patogiai“, – akcentavo pašnekovė.

Taip pat priminė, kad nepaisant galimybių paso tikrinimo ir kaukių devėjimo rekomendacijos, kiti saugumo reikalavimai – saugaus atstumo laikymasis bei asmens higiena ir toliau išlieka.

V. Budrienės teigimu, bendrovė „Palink“ galimybių pasus tikrins septyniuose objektuose visoje šalyje, kuriuose yra įsikūrusios „Iki“ parduotuvės. 

Vilniuje:

Mindaugo g. 25; Visalaukio g. 1; Bajorų kelias.

Klaipėdoje:

Laukininkų g. 19-1.

Išskirtame sąraše Kaunas nepaminėtas, tačiau pabrėžiama, kad dar 19 objektų, kuriuose yra įsikūrusios „Iki“ parduotuvės, galimybių pasus tikrins prekybos centrų savininkai.

„Rimi“ nuotr.

„Rimi“ atstovės Gabrielės Šerėnienės teigimu, įvertinta, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams be pokyčių galės veikti 27 visoje Lietuvoje esančios „Rimi“ parduotuvės.

„Numatant po rugsėjo 13 d. pasikeisiančius pirkėjų srautus, jose bus atitinkamai pasiruošta organizuoti darbą, kad apsipirkimas visiems išliktų sklandus. Tuo tarpu 43 prekybos vietose bus tikrinami galimybių pasai ir jiems prilygstantys dokumentai“, – pabrėžė ji.

Parduotuvės, kuriose reikės pateikti galimybių pasą:

Vilniuje:

Ukmergės g. 308;  Ukmergės g. 233; Jeruzalės g. 4; Kareivių g. 11A; Ateities g. 91; Kedrų g. 4; Molėtų plentas 49; Šiaurės g. 37; Vikingų g. 3; Saltoniškių g. 9;; Pavilnionių g. 22; Vydūno g. 4; Rygos g. 8; Žirmūnų g. 64; Zarasų g. 5A; Linkmenų g. 22.

Kaune:

Baltijos g. 58; V. Krėvės pr. 43; Europos pr. 43; A. Juozapavičiaus pr. 11; Vytauto pr. 24; Vytauto pr. 24; Islandijos pl. 32; Raudondvario pl. 94B; Varžupio g. 1, Akademija; Savanorių pr. 321; Savanorių pr. 346; Varnių g. 41; Pramonės pr. 61a.

Kaipėdoje:

Liepojos g. 27; Šiaurės pr. 15; Taikos pr. 139; Taikos pr. 64; Vingio g. 31.

„Lidl“ nuotr.

Pasak „Lidl“ atstovės Linos Skersytės, nuo rugsėjo 13 d. galimybių pasas bus reikalingas keturiose prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse.

„Iš viso Lietuvoje veikia 57 „Lidl“ parduotuvės, tačiau tik viena iš jų turi didesnį nei 1500 kv. m. prekybos plotą, o  trys yra įsikūrusios didesniuose prekybos centruose“, – sakė ji.

Pašnekovės teigimu, visose „Lidl“ parduotuvėse ir toliau išliks galioti dar karantino metu įvesti griežti koronaviruso prevencijos reikalavimai – dezinfekuojami įvairūs parduotuvės paviršiai, padidinta parduotuvių ventiliacija, išlieka saugaus atstumo žymėjimas prie kasų. Pirkėjų saugumui užtikrinti, visi „Lidl“ parduotuvių darbuotojai ir toliau dėvės apsaugines veido kaukes.

Galimybių pasą pateikti reikės apsiperkant trijose „Lidl“ parduotuvėse:

Vilniuje:

Gedimino pr. 9; Ukmergės g. 256 ir Nidos g. 1.

Kaune:

Pramonės pr. 6B.

„Norfos“ nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su „Norfos“ atstovu spaudai Dariumi Ryliškiu, jis teigė, kad darbuotojai galimybių pasą paprašys pateikti į „XXL“ ir „H“ tipo „Norfos“parduotuves užsukančių klientų.

Vilniuje:

Savanorių pr. 176; L. Asanavičiūtės g. 29; Ateities g. 10; Ukmergės g. 298; Minsko pl. 3; Kalvarijų g. 151; Vilijos g. 2, Nemenčinė.

Kaune:

Juozapavičiaus g. 84 A; Šiaurės pr. 44.

Klaipėdoje:

Taikos pr. 66a; Priestočio g. 30.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu, nuo rugsėjo 13 dienos parduotuvėse, kurios didesnės nei 1500 kv. m., pirkėjai turi parodyti vieną iš šių dokumentų:

– Galimybių pasą

– Europos Sąjungos vakcinacijos pažymėjimą

– vakcinacijos faktą patvirtinantį išrašą iš E-sveikata portalo;

– pažymą, jei persirgote COVID-19 liga ir nuo ligos pradžios praėjo ne daugiau nei 210 d.;

– pažymą apie teigiamą COVID-19 antikūnų tyrimo rezultatą, kai nuo jų patvirtinimo dienos praėjo ne daugiau nei 60 dienų.

– neigiamą SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatą, kuris galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento.

Vilniaus mieste 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 148 nauji koronaviruso atvejai. Vilnius patenka į raudoną C1 zoną.

Kauno mieste 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 203 nauji koronaviruso atvejai. Kaunas patenka į raudoną C3 zoną.

Padėtis prastėja ir Klaipėdos mieste. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 324 nauji koronaviruso atvejai. Uostamiestis patenka į raudoną C3 zoną.

Šiaulių miestas žemėlapyje taip pat raudonuoja. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 172 nauji koronaviruso atvejai. Šiauliai patenka į raudoną C2 zoną.

Panevėžio mieste 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 110 naujų koronaviruso atvejų. Panevėžys patenka į raudoną C1 zoną.

Lietuvoje 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 122,9 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 2,7 procento.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirčių nefiksuota.

Klaipėdoje Skiepų autobusiukas šeštadienį lankėsi prie Naujojo turgaus, kur gyventojai pasiskiepyti gali 10-13 val.

Klaipėdos savivaldybė skelbė, jog norint pasiskiepyti vienos dozės „Janssen“ vakcina šiame autobusiuke užtenka turėti asmens dokumentą.

Vilniuje vakcinavimui skirtas autobusas yra numatęs kitą savaitę aplankyti tris vietas: trečiadienį, liepos 14 dieną, visi norintys pasiskiepyti „Janssen“ vakcina 16-20 val. bus kviečiami Grigiškėse prie IKI parduotuvės (Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškės).

Ketvirtadienį vakcinacija tuo pačiu metu vyks prie prekybos centro „Akropolis“ (Ozo g. 25). Penktadienį, liepos 16 dieną, visi norintys pasiskiepyti bus kviečiami į Gariūnų turgavietę (Gariūnų g. 70) nuo 7.30 val. iki 10 valandos.

Tuo tarpu Kauno savivaldybės skiepijimo autobusas nuo kitos savaitės lankysis ne tik traukos erdvėse, bet ir vyks į miesto įmones bei jų padalinius. Verslininkai kviečiami pradėti teikti duomenis apie skiepų poreikį.

Kauno miesto savivaldybė žada pasirūpinti, kad vakcinos atkeliautų į kiekvieną stambesnę miesto įmonę.

Vakcinavimo paslaugą įmonėse nemokamai gali gauti visi Kauno mieste veikiantys verslai, kuriuose pasiskiepyti norėtų bent kelios dešimtys žmonių.