Žaibiškai išgarsėjo pasaulyje

Dynoro, tikrasis vardas Edvinas Pechovskis, – Lietuvos elektroninės muzikos didžėjus ir prodiuseris, išgarsėjęs 2018 m. su kūriniu „In My Mind“, kai jo daina tiesiog akimirksniu užkariavo pasaulį.

„In My Mind“ yra 2012 m. didžėjų Ivan Gough ir Feenixpawl to paties pavadinimo hito remiksas. Šiame kūrinyje panaudoti italų šokių muzikos atlikėjo Gigi D’Agostino kūrybos motyvai − jame galima atpažinti G. D’Agostino dainos „L’Amour Toujours“ melodiją.

Šiuo metu pagrindinis Dynoro hitas „In My Mind“ siekia 3 mlrd. perklausų bei parduota daugiau kaip 3,7 mln. kopijų visame pasaulyje.

Kiti du žymiausi Dynoro kūriniai: „Rockstar“ su Ilkan Sencan pasiekė 280 mln. perklausų, „On & On“ kūrinys, sukurtas bendradarbiaujant su brazilų prodiuseriu Alok, surinko virš 180 mln. perklausų visame pasaulyje.

„In My Mind“ hitas žaibiškai pakilo į pasaulio topų viršūnes

„In My Mind“ pakilo iki Vokietijos ir Liuksemburgo singlų topų pirmųjų vietų, pateko į Austrijos ir bendro Europos skaitmeninių dainų topų dešimtukus. Taip pat debiutavo „Billboard“ (JAV) šokių ir elektroninės muzikos topo 23-ioje vietoje, tai lėmė 1,4 mln. surinktų perklausų per savaitę. Vėliau Dynoro su šiuo kūriniu pateko į Jungtinės Karalystės dainų topo dešimtuką.

Oficialiame Vokietijos dainų tope „In My Mind“ išbuvo 11 savaičių pirmoje vietoje. Taip pat pasiekė pirmąsias topų vietas Čekijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje. 2018 m. Dynoro hitas „In My Mind“ pripažintas Metų singlu Vokietijoje, t. y. pačia sėkmingiausia daina šalyje.

Šis kūrinys tapo numeris vienas tokiose platformose kaip „Spotify“, „Shazam“ ir „Apple music“. Pasiekęs „Shazam“ pirmąją vietą tarp klausomiausių dainų – šioje pozicijoje laikėsi dar kelias savaites daugumoje skirtingų pasaulio šalių.

Dynoro nominuotas M.A.M.A. apdovanojimuose

Nors Dynoro ir negyvena Lietuvoje, atlikėjas buvo nominuotas M.A.M.A. 2018 m. apdovanojimuose. „In My Mind“ laimėjo Metų dainos kategorijoje, o Dynoro − Metų elektroninės muzikos atlikėjo ir Metų proveržio kategorijose. 2019 m. pradžioje Dynoro pasirašė leidybinę sutartį su JAV „Arista“ garso įrašų firma, priklausančia „Sony Music Germany“.

Lietuvių didžėjus nesustabdomas ir dabar

Dynoro ir toliau nesustoja kurti bei groti žymiausiuose pasaulio festivaliuose. Nė vienas lietuvis atlikėjas negali pasigirti grojęs tokiuose renginiuose kaip „Tomorrowland“, „Airbeat One Festival“, „Lollapalooza“ ir kt. Beje, „Tomorrowland“ festivalyje atlikėjas iškėlė trispalvę ir paminėjo, kad tai yra jo gimtinė. Lietuvos himnas nuskambėjo smagia forma prieš dešimttūkstantinę publiką.

Kartu su juo bendradarbiauja tokie atlikėjai kaip G. D’Agostino, 24kGoldn, I. Sencan, Ina Wroldsen, Alok ir garsusis Fumaratto.

Dynoro kūryba ir žymiausi kūriniai:

· 2017: „Love Me“

· 2017: „Dreaming“

· 2017: „Tau Taip Atrodo“ (su „8 Kambarys“)

· 2018: „In My Mind“

· 2018: „Hangover“

· 2019: „Rockstar“ (su Ilkay Sencan)

· 2019: „Obsessed“ (su Ina Wroldsen)

· 2019: „On & On“ (su Alok)

· 2020: „Zver“

· 2020: „Me Provocas“ (su Fumaratto)

· 2020: „Elektro“ (su Outwork ir Mr. Gee)

· 2021: „Monsters“ (su 24kGoldn)

· 2022: „Swimming In Your Eyes“

· 2022: „Wildfire“

· 2023: „Déjà vu“ (su TRFN ir ZHIKO)

Šis kunigas koncertavo 1,5 mln. jaunųjų maldininkų auditorijai.

„Tikslas – visuomet būti su jaunimu, suteikti jiems džiaugsmo, tikėjimo ir dvasingumo. Būtent per muziką bandau kalbėti jaunuolių kalba, niekada negalvojau „didžėjausiu, kad tik įtraukčiau juos į bažnyčią“, ne, tai ateina savaime“, – sakė kunigas Guilherme‘as.

Tikslas – visuomet būti su jaunimu, suteikti jiems džiaugsmo, tikėjimo ir dvasingumo.

Ir auštant auditoriją budino technoritmai. Kunigas didžėjus sako, miegai dingsta, kai jis prie pulto.

„Jis ramus ir visada pasiruošęs. Žinome, darbą atliks puikiai, o svarbiausia – visiems dovanos elektroninę muziką. Skaičiuojama, susirinko 1,5 mln. žmonių“, – apie dvasinio tėvo pasirodymus pasakojo kolega didžėjus Jose Oleiro.

„Jei nejaučiu, negaliu to perteikti ir kitiems, ir jei dar nerimaučiau dėl publikos, kas klausys – jausčiau spaudimą. O kam to reikia? Tiesiog mėgaukitės muzika ir ji kalbės pati“, – apie pašaukimą didžėjauti pasakojo kunigas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tėvas Guilherme‘as savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Prasidėjo viskas nuo elektroninės, o per pandemiją staiga perėjo prie techno. „Per pandemiją viskas sustojo. Uždarytas namuose, pradėjau organizuoti tiesiogines transliacijas, groti tai, ko niekada nebuvau grojęs – abra house, techno house ir pan. Publika man sakė: „Tėve, pamiršk tai ir sugrok techno.“ Jie mane drąsino. Techno atrodė pašėlusi idėja.“

Pasibaigus jaunųjų katalikų renginiui Portugalijoje, popiežius Pranciškus paskelbė: kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks 2027 m. jau Azijoje. Rengs Pietų Korėja.

– Jūsų akimis, vakarėliuose žmonės jau atsipalaidavę?

– Visiškai, jokio susikaustymo. Nieko keisto, žmonės pasiilgę socializacijos, miesto. Pirmi vakarėliai po tokios pertraukos buvo gana keisti, kai grojau jau ne namuose, ne radijuje, bet žmonėms. Aišku, viskas pasikeitė po karantino. Žmonės, išsiilgę vieni kitų, linkę mėgautis laiku bendraudami, tad didžėjaus darbas, t. y. grojama muzika, lieka antrame plane. Kita vertus, visai neseniai grojau viename Kauno klube, kur sausakimša auditorija šėlo iki pat 6 val. ryto, tad būna visaip. Klausimas, kiek ilgai galėsime džiaugtis atlaisvėjusia kasdienybe.

B.Jonuškos darbo vietoje – traumatologo kabinete – visada groja muzika, o kai kurie pacientai net paprašo pagarsinti. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– O ligoninės koridoriuose vis dar tvyro įtampa?

– Kadangi nedirbau COVID-19 skyriuje, tai įtampos nebuvo ir karantino metu. Dirbame viename burbule, kuriame visi pacientai ir jų tėvai testuojami, ir nesvarbu, ar pasiskiepiję, ar ne. O šiaip kartu su kolegomis pastebime, kad prieš kurį laiką pacientų, atskubančių dėl, tarkime, mažesnių problemų, buvo kur kas mažiau negu dabar.

– Ar kelia nerimą naujoji delta atmaina?

– Kelia nerimą ne pati atmaina, o būtent jos imlumas. Ji plinta 2,5 karto greičiau nei britiškoji. Ekspertų akimis, jeigu visų pasiskiepijusiųjų skaičius, tarkime, siekia 40 proc., tai skiepai, matant plitimą ir atmainos savybes, tampa nebe tokie efektyvūs. Tokiu atveju visos populiacijos atsparumas gali siekti vos 10 proc. Tai yra tas pats, ką mes patyrėme praeitą rudenį. Kažin ar norėtųsi dar kartą išvysti visuotinį užsidarymą ir sausakimšas ligonines. Portugalijos žingsniai link užsidarymo ir Rusijos pavyzdžiai rodo būtent tai, kad reikia ruoštis. Baisiausia, kad delta atmaina yra agresyvesnė jaunų žmonių, vaikų atžvilgiu. Nors vaikų iki dvylikos metų nepaskiepysi, tačiau vyresni gali tai padaryti, kad įgytų imunitetą. Kitų šalių patirtys rodo, kad paskiepyti žmonės nemiršta nuo COVID-19 infekcijos ir iki 99 proc. sumažėja hospitalizacijų. Dėl naujų atmainų skaičiai ateityje tikrai skirsis, bet be skiepų neišsisuksime.

Gydytojui, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, reikia turėti kokią nors malonią veiklą, nes gali labai lengvai nuvažiuoti stogas.

– Ar greičiau pavargstate, kai bandote suderinti budėjimus ligoninėse ir didžėjaus darbą?

– Jei atvirai, galbūt atpratau nuo vakarėlių karantino metu, nes tuo laikotarpiu būdavo tik darbas ligoninėje, studijoje ar radijuje. Kita vertus, dabar jau stengiuosi pasilikti daugiau laiko poilsiui. Tikrai greičiau pavargstu, bet pasiilgau ir judesio, o tai atperka visą nuovargį, kai, pavyzdžiui, po grojimo grįžtu patenkintas namo.

– Pamenate beprotiškiausią laikotarpį, kai buvo užklupęs darbų maratonas?

– Kalbant apie grojimus, tai vienas tokių įsimintinesnių buvo, kai vieną penktadienį reikėjo groti Vilniuje, o kitą dieną Nidoje. Palinksminęs publiką ten, paskutiniu keltu kėliausi į Klaipėdą ir galų gale grįžęs į sostinę kitą dieną vėl stovėjau prie pulto – turėjau groti viso renginio metu. Prie muzikinių reikalų tą savaitgalį užtrukau bene 30 valandų. Taip sakant, atėjo, praėjo, patiko, bet daugiau nekartoju. Prireikė laiko atsigauti.

– Kokia yra toji paslaptis, leidžianti neužmigti per visą budėjimo ligoninėje laiką?

– Budėjimas yra toks dalykas, kad niekada nežinai, kaip viskas bus. Intensyviausias, kokį teko patirti, buvo tada, kai dirbau sostinės Lazdynų ligoninėje suaugusiųjų skyriuje. Tądien per parą buvo paguldyti 22 pacientai. Be pacientų priežiūros, turėjome aštuonias operacijas, dar keturis perdavėme kitai brigadai, kuri budėjo kitą dieną. Tąkart atrodė, kad niekur nespėju, o dirbti reikėjo daugiau nei parą, kol susitvarkėme. Po tokių dienų tarsi iškrenti iš normalaus ritmo, bet toks tas darbas. Būtent todėl kai kada ir būna pikta dėl žmonių, kurie trečią nakties atvažiuoja dėl pilvo skausmų, kurie pasibaigė jau bevažiuojant.

– Ar neteko pramiegoti ko nors svarbaus darbo metu?

– Vienąkart per budėjimą nusprendžiau atsisėsti ir pailsėti. Kaip tik buvau pamiršęs įsijungti telefono garsą. Natūralu, kad užmigau, o po valandos prabudau nuo beldimo į duris. Pažvelgiau į telefoną, pamačiau, kad praleidau dvylika skambučių, o priėmimo skyriuje laukė pacientų eilė. Buvo tikrai labai nemalonu… Nuo to laiko garsas nuolat įjungtas, o suskambus žadintuvui, nepaisant to, ar esu pavargęs, ar ne, – visada keliuosi.

– Ar ligoninėje darbo metu klausotės muzikos? Jei taip, kokios?

– Mano darbo vietoje – traumatologo kabinete – visada groja muzika. Būna net ir tokių atvejų, kai atėję pacientai prašo pagarsinti. Taip pat ir operacinėje, kai būna ilgesnės operacijos, įsijungiame muzikos, kad nekankintų spengianti tyla ir kad nuotaika būtų geresnė. Kadangi komandoje gana dažnai darbuojasi vyresnio amžiaus medikai, tai esame išsibandę: „Modern Talking“ ar „Bee Gees“ repertuaras – kaip tik.

– Ar esate sutikęs savo pacientų vakarėliuose? Kokia būna jų reakcija?

– Pasitaiko. Prieina, pasilabina, pagaliau klausia, kur galėjo mane matyti ar iškart prisistato ir primena, kad jų vaiką operavau ar gipsavau. Kai mano hobis netrukdo darbui ligoninėje, kai stengiuosi viską atlikti kokybiškai ir žmonės patenkinti, tai ir emocijos pakilios. Tiesa, nesvarbu, kur gydytoją besutiktum – ar parduotuvėje, ar vandens parke – reikia nepamiršti, kad medikai irgi yra žmonės, turintys savų pomėgių, veiklų. Be jokios abejonės, tų reakcijų būna visokių, bet dažniausiai – teigiamos.

B.Jonuška ragina nepamiršti, kad medikai irgi yra žmonės, turintys savų pomėgių ir laisvalaikio veiklų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– „Medikas didžėjumi būti negali“ – ar išgirstate tokių replikų?

– Labai retai. Dažniausiai vyresnės kartos žmonės mano, kad, jei dirbi gydytoju, visą savaitę ir kiurksai ligoninėje, esą ligoninė tau turi būti viskas. Tai yra senamadiškas požiūris, kuris keičiasi taip pat, kaip ir keičiasi kartos. Jeigu nori būti geras specialistas, turi būti pailsėjęs. Juk akivaizdu, kas būna, kai perdega žmonės, tiesa? Turiu omenyje savižudybes ar kitus kraštutinius atvejus: ari, ari ir save pamiršti, o kai prisimeni, tai jau būna per vėlu. Ne kartą esu sakęs: man šeima yra svarbiausia, o paskui jau galima galvoti apie darbą, hobius, pomėgius. Aišku, reikia ir tų visiškai atsidavusių – juk taip turbūt ir gimsta genijai, moksliniai atradimai… Bet manau, kad gydytojui, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, reikia turėti kokią nors malonią veiklą, nes stogas gali labai lengvai nuvažiuoti.

– Nusifilmavote vaizdo įraše „Petys už laisvę“, kur raginate skiepytis. Buvote pašieptas pabrėžiant jūsų darbų nesuderinamumą?

– Nieko naujo šiame fronte. Labai normaliai sureagavau, pasijuokiau ir tiek. Suprantu, kad skamba šokiruojančiai, kai didžėjus siūlo, kaip buvo ištarta vaizdo įraše, susileisti, t. y. vakcinuotis. Geriau didžėjus kviečia skiepytis, o ne nusipirkti narkotikų, ką kartais galima pastebėti vakarėlių metu. Verta paminėti, kad kiekvieną veiklą galima labai lengvai pašiepti. O pomėgiai – kiekvieno reikalas. Pavyzdžiui, vieni gydytojai mėgsta nardyti su rykliais, kiti – šoka tango, treti – dirba kepėjais ar tiesiog po darbo keliauja į vandens parkus.

– Esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Ar ten sulaukiate prašymų patarti sveikatos klausimais?

– Kiekvieną dieną. Sekėjų yra tikrai daug, tad ir klausimų būna nemažai. Nors konsultacija internetu niekada neatstos gyvos, bet bent jau taip galima pasakyti žmonėms, kai klausia dėl įvairių negalavimų, ar reikia kreiptis į gydytoją, ar ne. Problemų nekyla, kol spėju atrašyti visiems.

Geriau didžėjus kviečia skiepytis, o ne nusipirkti narkotikų, ką kartais galima pastebėti vakarėlių metu.

– Nemanote, kad ir nuotoliniu būdu pagalba gali būti nors kiek efektyvi?

– Skubi pagalba turi būti suteikiama gyvai: čia ir dabar. Taip, pavyzdžiui, mūsų ligoninėje radiologai puikiai dirba ir nuotoliniu būdu: gauna nuotrauką, parašo, kas ir kaip, perduoda kitam klinikos darbuotojui, ir šis jau vertina situaciją, bet… Gyvo kontakto tikrai nepakeisi, o ypač chirurginiais klausimais, kai reikia pamatyti, pačiupinėti, išsiaiškinti, kuo skundžiasi pacientas. Kai kas tikrai galėtų būti gydoma nuotoliniu būdu. Tai, mano galva, yra medicinos ateitis.

– Kuris jausmas mielesnis širdžiai: kai pacientas nusišypso, ar kai pavyksta išjudinti nejudrią publiką?

– Išjudinti nejudrią publiką, nes pacientą pralinksminti yra kur kas lengviau. Jei reikėtų rinktis tarp sėkmingos sudėtingesnės operacijos ir publikos išjudinimo, tai vienareikšmiškai rinkčiausi pirmąjį variantą. Emocija šokio aikštelėje būna laikina. Visai kas kita – pagelbėti sergančiam žmogui.

„Didžiai apgailestaudami patvirtiname, kad šeštadienį Balyje Adamas Neatas žuvo per tragišką incidentą bandydamas pagelbėti draugei, patyrusiai daugybinių lūžių“, – rašoma didžėjaus oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, turinčioje daugiau nei 900 tūkst. sekėjų.  

A. Neatas, muzikos pasaulyje žinomas kaip Adamas Sky (Adamas Skai), gyveno Singapūre. Jo tinklalapyje rašoma, kad Adamas reguliariai pakliūdavo į Azijoje gyvenančių geriausių didžėjų trejetuką.  

Australijos nacionalinis transliuotojas ABC pranešė, kad 42 metų A. Neatas persipjovė rankos arteriją, kai puolė pro stiklines duris, kad padėtų iš balkono iškritusiai draugei. 

Pianistas – ne sportininkas

DJ Matoma vaikystė buvo tokia, kaip ir kiekvieno paprasto vaiko. "Užaugau Norvegijoje, labai mažame miestelyje, kuriame gyvena 1,6 tūkst. žmonių. Su draugais žaisdavome, sukiojomės aplink miestelį, į pamokas nežiūrėjome rimtai, krėtėme įvairius pokštus", – atgal į vaikystę grįžta jis.

Tomas nebuvo sporto gerbėjas. "Nors buvo smagu žaisti kai kuriuos žaidimus su vaikais, daug labiau mėgau groti pianinu. Juo groti pradėjau, kai man buvo septyneri. Išbandžiau gitarą, būgnus. Turiu vyresnį brolį, jis grojo gitara. Esame išbandę ne vieną instrumentą, vėliau įsigijome sintezatorių, nes pianinas mums buvo per brangus", – pasakoja muzikantas.

"Mano sintezatoriaus mokytojas labai gerai grojo pianinu ir kartą jis sugrojo "Elizą". Kitąkart, atėjęs į pamoką anksčiau, prisiminiau tą melodiją ir ją sugrojau tiesiog iš klausos, atminties – be natų. Tai išgirdęs mano mokytojas pasakė: "Tomai, tu turi pradėti mokytis groti pianinu." Taip visa tai ir prasidėjo", – prisimena pasaulinio lygio žvaigždė.

Būsimas didžėjus kadaise laimėjo konkursą groti kartu su garsiais norvegų pianistais Havardu Gimse ir Leifu Ove Andsnesu. Kaip sako pats T.S.Lagergren, groti su tokiais profesionaliais muzikantais buvo nuostabi patirtis.

"Jie buvo mano dievaičiai, kai aš buvau vaikas. Tai buvo iš tiesų įkvepiantis laikas. Taip jau atsitiko, kad gavau stipendiją. Tėvai man nedarė jokio spaudimo, jie tik skatino mane groti, nes matė mano galimybes. Bet vėliau aš nebejaučiau didelio malonumo groti pianinu – mokytis ir groti iš natų man atrodė labai mechaniškas veiksmas ir aš tiesiog sustojau", – sako didžėjus.

Jo tėtis visada buvo labai aistringas muzikos gerbėjas ir jis žinojo, kad Tomas yra talentingas. "Dėl šios priežasties jis man siūlė išbandyti ką nors naujo muzikos srityje ir jos visiškai nemesti", – sako DJ Matoma.

"Tuo metu per televiziją pamačiau dokumentinį filmą apie muzikos prodiuserį Stargate, kaip jis dirba Niujorke, kaip kuria muziką. Tada pasakiau tėčiui: "Gal aš norėčiau išbandyti muzikos prodiusavimą." Ir tikrai įsimylėjau šią muzikos sritį", – atvirauja muzikantas.

Apsispręsti padėjo kariuomenė

T.S.Lagergren tarnavo ir kariuomenėje. Būtent ši patirtis labai pakeitė vaikino gyvenimą ir mentalitetą. "Kariuomenėje atsidūriau, kai man buvo 19 metų, o tarnybą palikau, kai buvo 21-i. Turėjau mesti tarnybą, nes žiemos pratybų metu rimtai susirgau  pneumonija. Buvome apsikasę sniegu, štai taip ir susirgau. Maniau, kad pasveiksiu ir galėsiu tęsti karinę tarnybą, tačiau gydytojas, pamatęs mano tyrimų rezultatus, pasakė, kad antibiotikai, kuriuos vartojau, man netiko, todėl nukentėjo mano kepenys. Po to ligoninėje praleidau tris savaites, prie mano kepenų buvo prijungtas specialus aparatas. Tuo metu daug galvojau apie savo gyvenimą, muziką, jos prodiusavimą ir supratau, kad tai yra tikrasis mano kelias", – atvirauja jis.

Dėl sveikatos problemų Tomui teko palikti kariuomenę. Tada jaunasis muzikantas ir užpildė dokumentus studijuoti muzikos prodiusavimą. "Jei neklystu, 700 žmonių norėjo stoti tuo pačiu metu ir tik 28 įstojo. Buvau laimingas, kad man pavyko tai padaryti", – sako šiandien pasaulinio lygio žvaigžde tapęs vaikinas.

"Aš tikiu gera energija, tikiu, kad jei esi geras, jautrus žmogus kitam, gerbi kitą, tiki lygybe, turi moralę, tai suteikia gėrio tau pačiam ir tu jautiesi geriau. Jei tai yra patriotizmas, tada taip – aš esu patriotas", – sako jis.

DJ Matoma yra aplankęs 83 valstybes ir matęs daugybę kultūrų, miestų, vietų, sutikęs daugybę nuostabių žmonių. "Todėl sakau, kad Norvegija – mano šalis, bet visi kiti žmonės už jos ribų, ar tai būtų imigrantai, jie taip pat yra mūsų kultūros dalis ir suteikia labai daug gyvybės mūsų šaliai", – požiūrį atskleidžia muzikantas.

Nuo nelegalo iki žvaigždės

Kai pasirinko remiksuoti muzikinius kūrinius, T.S.Lagergren juos į internetą keldavo iš dalies nelegaliai. "Man pasisekė, kad garso įrašų dalijimosi socialinis tinklas "Soundcloud" tuo metu skleidėsi. Man tai suteikė didelį džiaugsmą, buvo nuostabus jausmas, kai klausytojai klausydavo mano remiksų – viso to pradžia buvo prieš šešerius metus. Manau, tame buvo unikalumo, nes į tą platformą įnešiau hiphopo, hauso, tropinės, feel good stiliaus muzikos. Buvau labai laimingas, kad mane pastebėjo ir mano prodiuseris atvedė mane į JAV", – pasakoja DJ Matoma.

Nenoriu savo energijos švaistyti blogiems žmonėms, noriu ja dalytis su gerais. Tiesiog stengiuosi daryti tai, ką mėgstu, ir tai yra muzikos kūryba.

"Prisimenu, kad pradėjęs viešinti savo remiksus sulaukiau ir kritikos, kad old school hiphopą paverčiu tropiniais kūriniais. Bet dauguma mane palaikė", – prisimena vaikinas.

Šiandien DJ Matoma dirba su tokiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Faith Evans, Enrique Iglesias, Jasonas Derulo, Jennifer Lopez, Akon ir daugybe kitų. Ar sunku buvo nueiti tokį kelią?

"Pasakyčiau, kad buvo ir sunku, ir lengva. Viskas vyko labai natūraliai, net jei turėjau sunkumų ieškodamas tinkamų garsų ir prisitaikydamas naujuose keliuose, muzika buvo mano aistra. Net jei kai kurios dainos ar projektai reikalavo 100 valandų darbo – tai nesvarbu, nes tai yra mano kelias ir man suteikia malonumą", – atsako muzikantas.

Jis neidealizuoja jokių atlikėjų, nors, žinoma, turi žmones, į kuriuos lygiuojasi, – Willas Smithas, Dr. Drake, Snoop Dog, Faith Evans, Akon. "Tačiau dienos pabaigoje, jei maisto parduotuvėje savo gimtajame mieste sutiksiu mamą ar draugą, aš lygiai taip pat su jais bendrausiu, lygiai taip pat į juos žiūrėsiu, nors jų pasiekimai gyvenime yra tiesiog kitokie", – sako Tomas.

"Manau, žmonės labai mėgsta sudėti kitus į tokias dėžes, kaip šlovė, žinomumas, superžvaigždės ir jie kuria su tais žmonėmis santykį per muziką, per televiziją. Bet tai nereiškia, kad jie yra tokie, kokius mes juos matome, kokius mes juos įsivaizduojame. Jie gali būti blogi žmonės – tokių tikrai mačiau. Tačiau tokie dalykai vyksta ne tik muzikos pasaulyje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Nenoriu savo energijos švaistyti blogiems žmonėms, noriu ja dalytis su gerais. Tiesiog stengiuosi daryti tai, ką mėgstu, ir tai yra muzikos kūryba", – tęsia jis.

Laimė duoti

Kai muzikantas žiūri į minią, kuri šoka girdėdama jo muziką, pirma mintis, kuri ateina į vaikino galvą, yra laimė. "Vakarėlyje noriu, kad jo dalyviai pasijustų laimingi, gerai praleistų laiką, atsipalaiduotų, – nereikia kažkokių aukštų materijų. Man rūpi santykis su gerbėjais, nes be jų čia nesėdėčiau ir su jumis nesikalbėčiau, nebūčiau ten, kur esu, ir nedaryčiau to, ką mėgstu daryti", – neabejoja Norvegijos muzikantas.

Vis dėlto jis suvokia, kad svajonės ir norai ilgainiui keičiasi. "Kai buvau vaikas, norėjau būti ugniagesiu, policininku, dabar noriu būti didžėjumi. Gal po dešimtmečio būsiu muzikos mokytojas. Bet dabar muzika man suteikia labai daug džiaugsmo ir čia noriu įdėti visą savo energiją", – gyvenimo tėkmei pasileidžia jis.

T.S.Lagergren ir dabar kartkartėm groja pianinu. "Dažniausiai tai darau,  kai grįžtu namo. Ten turiu pianiną. Esu labai laimingas, nes turiu didelį ir patogų namą su keturiais miegamaisiais, dviem vonios kambariais – jis labai jaukus, ypač žiemą, kai užsikuriu židinį. Tokiais vakarais pianinu groju kalėdines dainas", – dalijasi jis.

"Bet kai esu kelyje, turuose, tam neturiu laiko. Nors šiemet grojau Nobelio taikos premijos laureato apdovanojimo koncerte", – stebina norvegas.

Pasak Tomo, tikrai įmanoma, kad kada nors jis vėl atsigręš į savąją pianisto pusę. "Nemanau, kad galėčiau būti klasikinės muzikos atlikėju – nebesu toks techniškas, koks buvau anksčiau, bet galėčiau būti mokytoju", – neslepia jis.

Pozityvus ir paprastumu spinduliuojantis vaikinas svajoja padaryti teigiamą poveikį žmonių gyvenimams. "Esu labai laimingas, kad galiu daryti tai, ką mėgstu. Turiu viską, ko man reikia, todėl viskas, ką galiu daryti, ko noriu, yra duoklė žmonėms. Ir labdaros forma, ir stengiantis pačiam kovoti su klimato atšilimu, stengiantis paprasčiausiai pakeisti pasaulį, pradedant nuo savęs", – šypsosi DJ Matoma.

Antradienį paskelbtame Avicii šeimos pranešime sakoma, kad laidotuvėse dalyvaus tik „artimiausi žmonės“. Šeima prašo žiniasklaidos gerbti jos sprendimą.

Daugiau informacijos apie laidotuves pateikta nebus, priduriama pranešime.

28 metų didžėjus, kurio tikrasis vardas yra Timas Berglingas, balandžio 20 dieną buvo rastas negyvas Muskate, Omane, kur atostogavo.

Avicii buvo nominuotas keliems muzikiniams apdovanojimams „Grammy“, buvo populiarus tarp JAV radijo klausytojų, dalyvaudavo muzikos festivaliuose visame pasaulyje.

2016 metais jis pribloškė gerbėjus, kai būdamas vos 26-erių nusprendė nebegastroliuoti. Tačiau vėliau jis sugrįžo į įrašų studiją.

Avicii buvo tarp pirmųjų didžėjų, pavertusių elektroninę šokių muziką pagrindinės srovės dalimi. Jis bendradarbiavo su tokiomis žvaigždėmis kaip Madonna (Madona) ir „Coldplay“.

Avicii anksčiau yra sirgęs ūminiu pankreatitu, prie kurio prisidėjo jo nesaikingas alkoholio vartojimas. 2014 metais jam buvo pašalinta tulžies pūslė bei apendiksas, ir jam teko kuriam laikui nutraukti savo pasirodymus.

Pirmadienį paskelbtame šeimos pareiškime sakoma, kad ji yra dėkinga gerbėjams visame pasaulyje, kuriems patiko Avicii muzika, ir taip pat dėkoja už „paramą ir gražius žodžius“.

Avicii, kurio tikrasis vardas yra Timas Berglingas, penktadienį buvo rastas negyvas Omano sostinėje Maskate. Jo mirties detalės neskelbiamos.

Garsusis švedų didžėjus, kuris buvo nominuotas apdovanojimui „Grammy“, po mirties buvo pagerbtas per įvairius koncertus, taip pat Koučelos muzikos festivalyje. Pagarbą jam išreiškė tokios žvaigždės kaip dainininkas Nickas Jonas (Nikas Džonas), didžėjus Kygo ir prodiuseris Tiesto. Gerbėjai Stokholme šeštadienį velionį paminėjo tylos minute.

Tarp Avicii hitų yra „Wake Me Up“ ir „Le7els“. Jis yra sirgęs ūmiu pankreatitu, kurį iš dalies nulėmė nesaikingas alkoholio vartojimas.