Balandžio 23 d., per Velso princo ir princesės sūnaus princo Louiso šeštąjį gimtadienį, karalius Karolis III paskelbė keletą naujų paskyrimų, įskaitant ir karališkosios šeimos narių paskyrimus.

75 metų karalius paskyrė savo marčiai 42 metų princesei Kate Karališkąjį garbės palydovų ordiną. Tai yra istorinis posūkis – ji yra pirmoji karališkoji palydovė, paskirta į šį ordiną.

Garbės draugų ordiną 1917 m. įkūrė karalius Jurgis V, siekdamas įvertinti išskirtinius pasiekimus meno, mokslo, medicinos ir visuomeninės veiklos srityse. Vienu metu ordino nariais gali būti ne daugiau kaip 65 asmenys (nors asmenys iš Sandraugos šalims nepriklausančių šalių gali būti įskaičiuojami kaip papildomi garbės nariai), šiuo metu tarp jų yra Davidas Attenborough, Eltonas Johnas, Anna Wintour, Judi Dench ir Maggie Smith.

Kunigaikštienė Kate su karaliumi Karoliu III buvo paskirta tuo metu, kai jie abu gydosi nuo vėžio.

„Jis visada turėjo labai gerą ryšį su ja. Nemanau, kad būtų arogantiška sakyti, jog ji yra tarsi dukra, kurios jis niekada neturėjo. Jis su Williamu dalijasi impulsu ją saugoti. Jie yra kartu, Kate ir karalius“, – sakė karališkoji biografė Sally Bedell Smith.

Bakingamo rūmai teigė, kad karalius Karolis III labai didžiuojasi Catherine už jos drąsą kalbėti atvirai, kovo 22 d. paskelbdamas žinią apie vėžį.

Be to, kad jie yra karalius ir būsimoji karalienė, jie taip pat yra „du pacientai, išgyvenantys bendrą patirtį“, – pridūrė karališkasis šaltinis, pažymėdamas, kad juos sieja artimas ryšys.

„Įsivaizduoju, kad [Kate] buvo tam tikra paguoda, matant, kad įmanoma suderinti tam tikrą privačią informaciją be būtinybės dalytis viskuo“, – teigė karališkasis šaltinis.

41 metų princą Williamą tėvas paskyrė garbingojo Bato ordino didžiuoju magistru. Šios pareigos buvo laisvos nuo 2022 m., kai į sostą atsisėdo karalius Karolis III, kuris šias pareigas ėjo nuo 1974 iki 2022 m.

Garbingiausiąjį Bato ordiną 1725 m. įsteigė karalius Jurgis I, tačiau manoma, kad jis buvo įsteigtas dar VIII amžiuje. Juo apdovanojami kariuomenės ar valstybės tarnybos nariai už pavyzdingą tarnybą.

Karalienė Kamila taip pat gavo naują savo vyro paskyrimą – Didžiojo magistro ir Britų imperijos Puikiausiojo ordino Didžiojo kryžiaus pirmoji arba vyriausioji dama.

Britų imperijos ordiną 1917 m. įsteigė karalius Jurgis V, siekdamas pagerbti platesnį visuomenės sluoksnį – kariškius ir civilius. Jį sudaro penkios klasės, iš kurių dvi vyriausiosios suteikia apdovanotajam riterio arba damos titulą.

Didžiojo magistro titulą anksčiau du kartus turėjo monarcho sutuoktinis princas Filipas (1953-2021 m.) ir karalienė Marija (1936-1953 m.). Karalius Edvardas VIII, kuris po savo abdikacijos buvo žinomas kaip Vindzoro kunigaikštis, 1917-1936 m. šias pareigas ėjo kaip Velso princas.

„URM rekomenduoja atsisakyti bet kokių kelionių į Baltarusiją. Rusijos karinės operacijos vyksta Baltarusijoje. Esama tam tikros rizikos, kad tiesioginis konfliktas, susijęs su karu Ukrainoje, gali išplisti į Baltarusiją“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad Didžiosios Britanijos galimybės teikti konsulinę pagalbą savo piliečiams Baltarusijos teritorijoje yra labai ribotos.

„Ukrinform“ primena, kad Didžioji Britanija nerekomenduoja savo piliečiams vykti į dar septynias šalis: Iraną, Rusiją, Sudaną, Izraelį, Ukrainą, Libaną ir Palestinos teritorijas.

Šis sąrašas neatima britams galimybės apsilankyti išvardytose šalyse, tačiau jie gali netekti kelionių draudimo išmokų ir susidurti su kitomis problemomis.

„Esame labai sunerimę dėl to, kad vyksta Rafoje, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas. – Dažnas atvejis, kai ten esantys žmonės  jau buvo išvaryti keturis, penkis ar šešis kartus. Jie neturi kur eiti“.

Turkija net apkaltino Izraelį tikslingai išvarant palestiniečius. „Manome, kad ši operacija yra dalis plano, kuriuo siekiama išvyti Gazos gyventojus iš jų pačių žemės“, – pirmadienį Ankaroje pareiškė Užsienio reikalų ministerija. Didėjantis atakų skaičius Rafos regione esą kelia „labai didelį nerimą“. Taip dar labiau aštrinama humanitarinė tragedija Gazoje ir žlugdomos pastangos dėl ilgalaikių paliaubų regione.

Karinis puolimas Rafoje, kuri yra pačiuose Gazos Ruožo pietuose  ir ribojasi su Egiptu, laikomas problematišku. Mieste, kuriame prieš karą gyveno 300 000 žmonių, šiuo metu, JT duomenimis, glaudžiasi 1,3 mln. Dauguma jų pabėgo nuo karo kitose Gazos Ruožo dalyse, kai kurias atvejais – Izraelio kariuomenės nurodymu.

Nuo infliacijos kenčiantiems britams nauja importo tvarka atsieis šimtus tūkstančių eurų.

Britų reporteriai pasidairė po Londono naujojo Covent Garden turgų, kur prekybininkai ruošiasi Valentino dienai. Deja, britams meilės kaina padidėjo nuo vasario pirmosios, nes įvežti gėles iš Europos kainuos brangiau ir užtruks ilgiau.

„Valentino diena – tikra beprotybė. Ji viena didžiausių dienų floristikos kalendoriuje, be to, pasaulinė, todėl gėlės iš Olandijos siunčiamos visur, o mūsų sienos dabar kelia mums problemų“, – kalbėjo floristė Elaine Graham.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo vasario pirmosios įsigaliojo po „Brexito“ atsiradę maisto prekių, augalų ir gyvūnų importo iš Europos patikrinimai.

„Šios naujos taisyklės reiškia, kad pačioms populiariausioms gėlėms – orchidėjoms ir chrizantemoms, įvežtoms iš Europos – reikės daugiau dokumentų ir patikros pasienyje. Šių normų įsigaliojimas per pastaruosius trejus metus jau buvo atidėtas penkis kartus. Šiai prekybai, praėjus aštuoneriems metams nuo „Brexito“, jis vis dar neįsigaliojo, jis tik prasideda“, – teigė SKY reporteris Paul Kelso.

Patikrinimai taip pat bus taikomi įvežamam maistui, pavyzdžiui, sūriui, pieno produktams ir kiaušiniams. Taip pat mėsai bei žuviai, tai yra maisto prekėms, kurias britai labai dideliais kiekiais importuoja iš Europos Sąjungos. Galios ir įvežamiems gyvūnams.

Formaliai tokiomis priemonėmis Jungtinė Karalystė siekia apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Tačiau tai kainuos, ir prekybininkams teks tuos pinigus paimti iš pirkėjų.

„Suprantame, kad dabartinė vyriausybė negali pakęsti minties, kad turėtume susėsti su Europos Sąjunga ir derėtis dėl išsamaus veterinarijos susitarimo, pagrįsto taisyklių suderinimu. Taip ši problema būtų išspręsta ir panaikintos visos išlaidos. Taip pat būtų iš esmės išspręstos problemos, dėl prekių, keliaujančių į Šiaurės Airiją“, – šnekėjo JK mėsos perdirbėjų asociacijos atstovas Peter Hardwick.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pripažįsta, kad papildomos procedūros pasienyje kainuos 330 milijonų svarų per metus ir dar padidins maisto prekių ir gėlių kainas.

Pirmadienį amerikiečių ir JK pajėgos sudavė smūgių keletui hučių taikinių – tai buvo antras bendrų karinių veiksmų raundas po šį mėnesį jau įvykdytų atakų prieš sukilėlių grupuotę.

„Po to, kai prieš 10 dienų pirmąkart ėmėmės veiksmų, hučiai Raudonojoje jūroje įvykdė daugiau nei 12 išpuolių“, – per spaudos konferenciją pasakė užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas.

„Šie išpuoliai yra neteisėti. Jie – nepriimtini. Mes dar kartą kuo aiškiausiai parodėme, kad toliau silpninsime jų sugebėjimus vykdyti tokias atakas... (ir) savo žodžius ir perspėjimus paremsime veiksmais“, – pridūrė jis.

Naujausi JAV ir JK smūgiai buvo suduoti „aštuoniems hučių taikiniams Jemene, atsakant į nesiliaujančias hučių atakas prieš tarptautinę ir komercinę laivybą, taip pat Raudonąja jūra plaukiančius karo laivus“, – nurodoma bendrame Vašingtono ir Londono bei kitų šiuos karinius veiksmus remiančių šalių pranešime.

„Šiais preciziškais smūgiais siekiama sutrikdyti ir nusilpninti pajėgumus, kuriais hučiai kelia grėsmę pasaulio prekybai ir nekaltų jūreivių gyvybėms“, – teigiama pranešime.

Po pirmųjų bendrų smūgių Jungtinės Valstijos papildomai surengė keletą antskrydžių prieš raketų paleidimo vietas, kurios, anot Vašingtono, kėlė tiesioginį pavojų tiek civiliams, tiek karo laivams.

Tačiau hučiai pažadėjo savo išpuolius tęsti, prisidėdami prie Vidurio Rytuose vis didėjančios krizės, susijusios su Izraelio ir „Hamas“ karu. Dėl to visame regione kilo įtampa bei imta baimintis, kad karas gali išplisti ir į jį gali tiesiogiai įsitraukti Iranas.

Hučiai antradienį perspėjo, kad JAV ir JK smūgiai „neliks be atsako ir bausmės“.

Gynybos sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį Londone praneš apie kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir Karališkųjų oro pajėgų (RAF) narių dislokavimą 31 šalies pratybose „Steadfast Defender 24“, prasidėsiančiose Europoje 2024 m. pirmoje pusėje.

Nuo vasario iki birželio Rytų Europoje bus dislokuota apie 16 tūkst. Didžiosios Britanijos karių su tankais, artilerija ir sraigtasparniais, taip pat lėktuvnešio smogiamoji grupė, karo lėktuvai F35B „Lightning“ ir žvalgybiniai lėktuvai „Poseidon“ P-8. Karališkasis laivynas dislokuos daugiau nei 2000 jūreivių aštuoniuose karo laivuose ir povandeniniuose laivuose, daugiau nei 400 Karališkųjų jūrų pėstininkų bus pasiųsta prie poliarinio rato. Pasak G. Shappso, pratybose dalyvaus ir Švedijos kariai.

Sąjungininkės susirūpinusios dėl V. Putino keliamos grėsmės, karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik dvejus metus. G. Shappsas perspėjo, kad dėl šios grėsmės Vakarai stovi „kryžkelėje“. „Gyvename naujoje epochoje ir turime būti pasirengę atgrasyti priešus, vesti sąjungininkus ir ginti savo tautą, kai būsime pašaukti“, – sakoma G. Shappso kalboje.

Pasak gynybos šaltinių, per pratybas bus rengiamasi agresoriaus įsiveržimui į valstybę narę, didžiausia grėsme laikoma Rusija ir terorizmas.

„Šiandien galiu patvirtinti, kad Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba FST susijusi su nuolatiniais bandymais kištis į mūsų demokratinius procesus“, – ketvirtadienį parlamente Londone sakė užsienio reikalų ministras Leo Doherty‘is.

Anot jo, nors per kai kurias kibernetines atakas į viešumą buvo nutekinta dokumentų, tačiau mėginimai kištis į Jungtinės Karalystės politiką ir demokratiją nebuvo sėkmingi“.

Kibernetinės atakos prieš visų partijų parlamentarus vykdomos mažiausiai nuo 2015 metų. Atsakomybė esą už tai tenka FST padaliniui „Centre 18“. Atakas vykdė programišių grupuotė „Star Blizzard“, dar žinoma kaip „Callisto Group“.

Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių ir įvedė sankcijas atitinkamiems asmenims.

Britų premjeras Rishis Sunakas žurnalistams sakė, kad pasitiki apsaugos mechanizmais ir yra tikras, kad pat nuo programišių atakų nenukentėjo.

„Buvo bjaurių ir nepateisinamų smurto veiksmų prieš Kenijos žmones, kai jie skausmingai kovojo už nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir tam negali būti jokio pateisinimo“, – per valstybinį pokylį, surengtą Kenijos prezidento Williamo Ruto, sakė Karolis.

Keturių dienų valstybinis Karolio ir karalienės Kamilės vizitas laikomas galimybe pažvelgti į ateitį ir užmegzti nuoširdžius šiuolaikinius Londono ir Nairobio ryšius, tačiau kelionę temdo raginimai atsiprašyti. Antradienį prasidėjęs vizitas yra pirmoji pernai karaliumi tapusio 74 metų Didžiosios Britanijos valstybės vadovo kelionė į Afrikos ir Sandraugos valstybę, surengta likus kelioms savaitėms iki Kenijos nepriklausomybės 60-mečio minėjimo gruodį.

Šį mėnesį Bakingamo rūmai pareiškė, kad Karolis skirs laiko „pagilinti savo supratimą apie skriaudas, kurias kolonijinio valdymo laikotarpiu patyrė Kenijos žmonės“. Antradienį Karolis sakė norįs „susitikti su kai kuriais iš tų, kurių gyvenimus ir bendruomenes taip skaudžiai paveikė“ kolonijinė prievarta. „Niekas negali pakeisti praeities, tačiau sąžiningai ir atvirai kalbėdami apie savo istoriją galbūt šiandien galime parodyti stiprią draugystę ir (...) tikiuosi, toliau kurti vis glaudesnius ryšius ateinančiais metais“, – sakė jis.

Sekmadienį Kenijos žmogaus teisių komisija paragino karalių „nedviprasmiškai viešai atsiprašyti (...) dėl žiauraus ir nežmoniško elgesio su Kenijos piliečiais“ ir sumokėti kompensacijas už kolonijinės eros žiaurumus.

Po daug metų trukusios bylos teisme Didžioji Britanija 2013 m. sutiko atlyginti žalą daugiau nei 5000 Kenijos gyventojų, patyrusių išnaudojimą per Mau Mau maištą, šalis sumokės beveik 20 mln. svarų sterlingų. Per vieną kruviniausių Didžiosios Britanijos imperijoje sukilimų žuvo mažiausiai 10 tūkst. žmonių, daugiausia iš kikujų genties.

Antradienį jie stojo prieš Londono teismą, jiems buvo paskirtas areštas.

Trys vyrai ir dvi moterys Vestminsterio magistratų teisme pasirodė vaizdo ryšiu, o kalbėdami patvirtino tik savo vardus ir gimimo datas.

Kiekvienas iš jų sulaukė kaltinimo sąmokslu rinkti informaciją, kuri būtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiant padaryti žalą kitų valstybių saugumui ir interesams.

Nurodoma, kad šie įtariami nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2020-ųjų rugpjūčio 30-osios iki praėjusių metų vasario 8 dienos.

Vyriausiojo teisėjo pavaduotojas Tanas Ikramas šiems penkiems asmenims skyrė kardomąjį kalinimą, kol spalio 13 dieną bus surengtas kitas teismo posėdis.

Metų pradžioje kovos su terorizmu detektyvai sulaikė penkis asmenis – 45-erių Orliną Roussevą (Orliną Rusevą), 41-erių Bizerį Dzhambazovą (Bizerį Džambazovą), 32-erių Katriną Ivanovą, 31-erių Ivaną Stoyanovą (Ivaną Stojanovą) ir 29-erių Vanią Gaberovą, įtariamus įvykdžius nusikalstamą veiką pagal Valstybės paslapčių įstatymą.

O. Roussevas, B. Dzhambazovas ir K. Ivanova vasario viduryje sulaukė kaltinimų suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.