Be to, jo amžius sumenkina jo sėkmės šansus „Tinder“ pažinčių programėlėje. „Kai aš esu tinderyje ir nurodau, jog man 69-eri, aš nesulaukiu jokio atsakymo“, - pasakojo vyras laikraščiui „De Telegraaf“. Anot medikų, jo organizmas esą yra kaip 45-erių metų žmogaus.

Galima pasikeisti savo vardą, pasikeisti savo lytį, kalbėjo E. Ratelbandas. Tai kodėl negalima pasikeisti amžiaus? Jei jam pavyks, pensininkas nori grįžti į profesinį gyvenimą.

Teismas Arnheme, esančiame į pietus nuo Amsterdamo, dabar per keturias savaites turi priimti sprendimą. Teisinio pagrindo keisti amžių nėra. Vis dėlto diskriminacija darbo rinkoje pagal amžių Konstitucijoje yra draudžiama.

E. Ratelbandas Nyderlanduose yra žinomas: jis reguliariai pasirodo žiniasklaidoje kaip motyvacijos ir NLP treneris, nuo 1986 iki 1990 metų vedė TV laidą, taip pat mėgino dalyvauti politikoje.

Vienas iš „Įvairovės chartijos“ steigėjų Karolis Žibas teigia, kad visuomenėje diskriminacija atpažįstama ne visuomet.

„Diskriminacijos kaip pačio proceso neatpažinimas dar yra gajus. Ir tai susiję ne tik su tiesioginio kontakto nebuvimu, bet ir noru pripažinti. (...) Pabėgėlių, religijos, seksualinės orientacijos klausimas mažiau atpažįstamas. Todėl ir turime šią „Įvairovės chartiją“, kuri žiūri į diskriminacijos formas holistiškai“, – spaudos konferencijoje sakė K. Žibas.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Lina Blaževičiūtė teigia, kad diskriminacija darbe yra labai paplitęs reiškinys.

„Deja, kiek teko domėtis, skundų skaičius praktiškai nepasikeitė. Akivaizdu, kad reikalingos naujos priemonės ir būdai tam naikinti“, – sakė L. Blaževičiūtė.

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai generalinis direktorius Marius Gelžinis teigia, kad geros darbo sąlygos lemia ir paslaugų kokybę.

„Oro uostai yra viena geriausių vietų pasireikšti įvairovei, čia susikerta visos įmanomos įvairovės. (...) Mūsų tikslas, kad gerai besijausdamas darbuotojas tai transliuotų ir keleiviams“, – sakė M. Gelžinis.

„Turime padėti, įtraukti pabėgėlius, įdarbinti vyresnius žmones ir dėl ekonominių priežasčių. Negalime būti uždari. Jeigu Lietuva įdarbins tik savo piliečius, verslas negalės augti. Ir patys žmonės negalės augti, plėsti savo horizontų“, – sakė bendrovės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė.

Gyventojų apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų įsidarbindami yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) mano, kad paplitusi diskriminacija dėl negalios, 23 proc. – dėl lyties, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Tyrimas atskleidė žmonių patirtis dėl įvairių formų diskriminacijos ir nuomonę apie jos paplitimą darbo rinkoje.

Vis dėlto apklausa parodė, kad didelė dalis visuomenės nežino apie skirtingų diskriminacijos formų vyravimą įsidarbinant. Daugiau kaip 40 proc. respondentų nežino, ar diskriminacija įsidarbinant dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos yra paplitusi. Apie trečdalis jų nežino, ar rasė ir etninė kilmė bei religija yra paplitę diskriminacijos pagrindai. 

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta rugsėjo 7-16 dieną „Diversity Development Group“ užsakymu.

Trečiadienį „Įvairovės Chartiją“ pasirašė beveik 30 Lietuvos įmonių, įskaitant „Barclays“ operacijų centrą,  „Swedbank“, Lietuvos oro uostus, „Western Union“, „Rimi Lietuvą“, „Telia Lietuvą“ ir kitas įmones.

„Įvairovės chartija“ (angl. Diversity Charter) – Europos Komisijos iniciatyva. Lietuva yra dvidešimt antra Europos Sąjungos valstybė, kurioje pradeda veikti ši iniciatyva.

„Po pasaulinio judėjimo #MeToo kampanijos tarnyba sulaukė labai daug paklausimų dėl seksualinio priekabiavimo, tiek telefonu, tiek raštu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Lygių galimybių kontrolierės tarnybos paskelbtoje 2017 metų ataskaitoje nurodyta, kad dėl seksualinio priekabiavimo sulaukta 12 pareiškėjų, jie kreipėsi, siekdami sužinoti, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kaip elgtis, siekiant sustabdyti seksualinio priekabiavimo veiksmus ir kaip ginti pažeistas savo teises.

Anot A. Skardžiuvienės, žmonių aktyvumą kreiptis į tarnybą dėl galimos diskriminacijos padidino galimybė skundus teikti elektroniniu būdu bei socialiniais tinklais.

„Tarnybos atvirumas suteikia galimybę kreiptis ne tik raštu, bet užpildant elektroninį paklausimą ar skundą bei mūsų „Facebook“ paskyroje kreiptis į mus tiesiogiai. Skaičiai su paklausimais tiek elektroniniu paštu, tiek „Facebook“ paskyroje padvigubėjo“, – teigė A. Skardžiuvienė.

Daugiausia kreipimųsi – lyties pagrindu

Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolierės tarnyba daugiausiai – 312 – kreipimųsi sulaukė dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, tai sudarė 49 proc. visų kreipimųsi. Dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu kreiptasi 98 kartus, negalios pagrindu – 83 kartus.

Stebint gautų skundų bei kontrolieriaus inicijuotų tyrimų pasiskirstymą pagal sritis tarnyba teigė, kad didžioji dalis tyrimų atlikta dėl galimų moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimų darbo santykių rinkoje.

Daugiausia tyrimų atlikta dėl galbūt diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas dažniausiai užimti siūlė moterims, taip apribodami vyrų galimybes pretenduoti į skelbime nurodytas pareigas.

„Darbo skelbimuose tam tikros pareigybės, kurios Lietuvoje dar tradiciškai priskiriamos moterų dominuojamai sričiai, nurodomos moteriškosios giminės daiktavardžiu, pavyzdžiui, „pardavėja, kasininkė, valytoja, sekretorė, asistentė, apskaitininkė“. Tirti keli atvejai, kai darbo skelbimuose pretendentui buvo keliami lyties ir amžiaus reikalavimai“, – nurodoma tarnybos ataskaitoje.

Iš 261 skundo 2017 metais tarnyba sulaukė dviejų skundų dėl galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.

Anot tarnybos, toks mažas skaičius rodo, kad žmonės stengiasi nutylėti patiriamus įžeidimus, savo teisių apribojimus, mažiau palankų elgesį dėl lytinės orientacijos, jie linkę slėpti savo išgyvenimus, nes toks elgesys galbūt užtikrina jiems „saugesnę“ aplinką.

„Dėl vengimo viešai kalbėti apie kitokią nei heteroseksuali lytinę orientaciją, kuri visuomenėje dar suvokiama kaip netradicinė, išskirtinė lytinė orientacija, neatskleidžiami galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu paplitimo mastai, nuslepiami galimo diskriminavimo atvejai“, – teigiama tarnybos ataskaitoje.

Iš viso pernai tarnyboje dėl galimos diskriminacijos gautas 261 skundas, 314 paklausimų ir 182 pasiteiravimai per socialinį tinklą „Facebook“. Palyginti su 2016 metais, pernai kreipimųsi į instituciją padaugėjo beveik penktadaliu.

Tarnyba kviečia visus darbdavius rinktis darbuotojus pagal jų kompetenciją, o visuomenę – reaguoti į diskriminacinius darbo skelbimus ir pranešti apie juos, taip pat išreikšti pritarimą darbuotojo atrankai tik pagal kompetenciją. Šiam tikslui sukurtas specialus socialinio tinklo feisbuko filtras (angl. hashtag) „#užkompetenciją“, kuriuo socialiniame tinkle ketinama žymėti diskriminuojančius darbo skelbimus, inicijuoti diskusijas, teikti informaciją apie darbdavių pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, dalintis geraisiais pavyzdžiais.

Diskriminaciniai darbo skelbimai – tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių, kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad atskiras dėmesys šiai problemai būtinas, kadangi jos mastai yra pernelyg dideli, turint omenyje, kad lygių galimybių įstatymai tą draudžia jau daugiau nei dešimtmetį. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 1999 metais, skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžia nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus. Jį papildo Lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 2005 metais, draudžiantis darbo skelbimuose nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

2015 metais iš visų Tarnyboje atliktų tyrimų išsiskyrė didelis skaičius tyrimų dėl galimai diskriminacinių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas užimti dažniausiai siūlė konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims. Apibendrinus darbdavių gautus paaiškinimus dėl pirmenybės įsidarbinant suteikimo konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims, galima išskirti dvi darbdavių grupes: pirmoji ir didžiausia darbdavių bei jų atstovų grupė nebuvo girdėjusi apie įstatyminę pareigą užtikrinti lygias galimybes, antroji įstatymo pažeidėjų grupė sąmoningai ir tikslingai siekė į tam tikras pareigas priimti tik konkrečios lyties ar amžiaus asmenis.

Dažniausiai darbdaviai tam tikras profesijas siejo tik su moteriškąja lytimi, pavyzdžiui: pardavėjos prekybos salėje, biuro administratorės, valytojos, kambarių tvarkytojos. Taip pat tenka pastebėti, kad dažnai įstatymą pažeidžiančiuose darbo skelbimuose moterims nustatomas aukštesnis amžiaus kriterijus nei kitoms pareigybėms: jeigu pareigos siūlomos moterims, amžiaus riba dažniausiai būna iki 35 metų, jeigu pareigų pavadinimas yra neutralus, nesusijęs su lytimi, amžiaus riba gali būti 45 metai ir daugiau.

Sąmoningumo didinimo kampanijos metu taip pat planuojama susitikti su įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir darbdavių organizacijomis aptarti esamą situaciją ir susitarti dėl galimų bendrų veiksmų, užtikrinančių praktinį visų asmenų lygių galimybių įgyvendinimą darbo santykių srityje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2014 metais buvo 13,7 proc. ir, palyginti su 2013 metais, padidėjo 1,2 procentinio punkto.

Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, pernai sudarė 14,8 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 16,4 proc., valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą - 15,6 procento.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pernai išliko finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ar įstaigose - 39,9 proc., taip pat informacijos ir ryšių - 28,8 proc., apdirbamosios gamybos - 25,2 proc., kitos aptarnavimo veiklos - 23,7 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo - 23,6 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto - 23 procentai.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai - vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Nors Lietuva pagal toleranciją homoseksualių asmenų atžvilgiu yra tarp labiausiai atsilikusių Europos Sąjungos valstybių, skundų šiuo pagrindu ypač dėl diskriminacijos darbe beveik nesulaukiama.

Kaip per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė lygių galimybių kontrolierės patarėja Laima Vengalė-Dits, taip yra dėl baimės prarasti darbą.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negauna tiek daug skundų iš asmenų, kurie patyrė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Ta problema yra ne tik Lietuvoje, mes su tuo pačiu susiduriame Europos Sąjungos lygių galimybių ombudsmenų tinkle. Ir tas nepranešimas apie tam tikrą įvykį, ypač jei kalbu apie darbo santykių sritį, yra baimė prarasti darbą, susilaukti neigiamos reakcijos, nors pagal įstatymą tokie žmonės yra saugomi nuo persekiojimo ir neigiamų pasekmių“, - teigė ji.

Patarėja patvirtino, kad iš pernai tarnyboje pradėtų 77 tyrimų nebuvo nė vieno dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu.

„Bet galiu patvirtinti, kad tie skundai, kurie anksčiau buvo gauti iš Lietuvos gėjų lygos, beveik visi buvo pagrįsti ir buvo įrodyta, kad tai - diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Tad norėčiau, kad nebijotumėte kreiptis ir apie tai kalbėti“, - paragino L.Vengalė-Dits.

Ji taip pat sutiko, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas ir Vyriausybės šiemet patvirtintas nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinis planas yra „parengtas puikiai“, tačiau didžiausia problema šioje srityje yra nepakankamas politiką formuojančių asmenų, t. y. valstybės tarnautojų, Seimo narių padėjėjų ir pačių Seimo narių, švietimas. Nes būtent kai kurie pareigūnai ar politikai dar yra linkę viešai įžeidinėti homoseksualius ar translyčius asmenis, tai toleruojama visuomenėje ir už tai nėra baudžiama, o politikai net tampa pavyzdžiu.

Anot jos, būtent nepasitenkinimas tokiais žmonėmis aukščiausiuose sluoksniuose formuoja šių asmenų socialinę atskirtį.

„Neapykantos kalbos Lietuvoje dar nedraudžiamos. Jas reikėtų uždrausti arba numatyti atsakomybę už tai“, - sakė patarėja.

„Orumas – tai etinės moralinės kategorijos išraiška, kuri atspindi žmogaus darbo kokybę. Ši sąvoka labai plačiai naudojama teisinėje praktikoje. Būtina pabrėžti ir tai, kad Lisabonos sutartyje orumas yra pagrindinė ir svarbiausia ES vertybė. O darbo orumas yra vertinamas kaip žmogaus orumo kategorijos elementas. Tad jei kalbama apie ne orias darbo sąlygas, tai kalbama apie žmogaus orumo ir teisių pažeidimą“, - Pasaulinę oraus darbo dieną „Laisvosios bangos“ eteryje sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.

„Išskiriama keletas oraus darbo elementų. Tai laisvė nuo prievartos darbe. Ši kategorija yra gana sudėtinga, nes prievarta gali būti ir netiesioginė, kai žmogus verčiamas dirbti už mažas pajamas arba visai be jų. Kitas veiksnys – neišnaudojimas arba tinkamas finansinis atlikto darbo įvertinimas. Dar labai svarbus orumo elementas – saugumas darbe. Ne tik fizinis, bet ir socialinis, psichologinis. Taip pat turi būti sutelkiamas dėmesys ir į socialines garantijas žmogui, praradusiam galimybę dalyvauti darbo rinkoje“, - dėstė specialistas.

„Oriame darbe labai svarbios žmogaus raidos ir socialinės integracijos galimybės. Darbas turi plėtoti žmogaus galimybes, integraciją, pilnatvę. Laisvė reikšti savo nuomonę ir būti informuotam apie darbo rezultatus,  jo tikslus ir daromą įtaką aplinkai – taip pat oraus darbo dalis. Svarbi ir nediskriminacija“, - apie orų darbą kalbėjo B. Gruževskis.

Pašnekovas pasakojo, kad, taikant minėtus elementus, Europos kontekste Lietuva neatrodo labai gerai. „Jei kalbėtume apie darbo apmokėjimą, tai nėra kalbos, kad mes ženkliai atsiliekame nuo ES vidurkio, ir tarp kaimyninių šalių turime žemiausią vidutinį ir minimalų darbo užmokestį. Tad tikrai yra kur tobulėti. Nors noriu akcentuoti, kad pas mus nėra blogiausia situacija nei ES, nei pasaulyje. Taip pat būtina paminėti, kad po nepriklausomybės atgavimo galimybės didėja, teisinė ir saugumo aplinka darbe gerėja, stengiamasi priartėti prie ES vidurkio“.

„Kalbant apie perspektyvas – tai orumas yra žmogaus aktyvumas, o Lietuvoje profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų socialinis aktyvumas yra labai žemas. Manau, kad ateityje jis didės ir nebus tokios nuostatos, kad viską pakeis, padarys kiti, o ne aš. Taigi orus darbas yra tiesioginių piliečių pastangų rezultatas. Todėl šalių, kurių žmonės yra labai aktyvūs, padėtis yra žymiai geresnė nei Lietuvoje,“, - pasakojo Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas B. Gruževskis.

Nors labai dažnai nei nesusimąstome apie internete bei spaudoje vis pasirodančius diskriminuojančius darbą siūlančius skelbimus, darbo rinkoje žmonės neretai būna nuvertinami ar atstumiami dėl savo tautybės, lyties, šeimyninės ar socialinės padėties, religijos, kalbos ar politinių įsitikinimų.

Lietuvos žmogaus teisių centras savo kasmetinėje ataskaitoje Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje už 2012-2013 metus, rašo, jog  net 43 proc. netradicinių religinių grupių atstovų Lietuvoje patyrė diskriminaciją darbo vietoje ir 43,8 proc. tautinių mažumų atstovų jautė diskriminaciją darbovietėje siekdami karjeros.

Vis dėlto darbo skelbimuose dažniausiai pasitaikanti diskriminacijos rūšis yra seksizmas. Tokie skelbimai, kaip "darbas dviems moterims sunkvežimių plovykloje", "darbas komunikabiliai merginai", "reikalinga picų kepėja, moteris", skatina manyti, kad vyrai ir moterys nelygiavertiškai atlieka įvairius darbus ir be jokios realios priežasties išskiria skirtingų lyčių atstovus pagal gebėjimą dirbti tam tikros rūšies darbus, taip skatina seksizmą ir neteisėtai apriboja žmonių galimybes įsidarbinti.

Taip pat skelbime nurodomas pirmenybės teikimas ar reikalavimas dėl "stabilios šeimyninės padėties" ar santuokos, vaikų turėjimo ar neturėjimo, yra diskriminuojantys dėl šeimyninio statuso ir nelegaliai apribojantys įsidarbinimą. Lygiai taip pat ir reikalavimai susiję su nurodomu amžiumi, pvz.: "ieškomas mokymo vadovo asistentas, amžius ne mažiau kaip 24 metai" ar "reikalinga drabužių pardavėja, ne jaunesnė nei 30". Tokie skelbimai nuvertina jaunesnius žmones, lyg jie nesugebėtų darbo atlikti vienodai gerai vien dėl savo amžiaus.

Lietuvos įstatymai, pirmiausia Konstitucija, užtikrina lygias teises visiems gyventojams, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis įtvirtina bendrą diskriminacijos draudimą.

LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 str. reglamentuoja, kad skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus įstatyme numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Tačiau darbo skelbimuose dažnai randama akivaizdžių šių įstatymų pažeidimų, nes juose teikiama pirmenybė konkrečioms potencialaus darbuotojo savybėms, dažniausiai tai yra amžiaus cenzas (reikalingi yra tik konkrečios amžiaus grupės atstovai), pvz., ieško "simpatiškos merginos iki 30 metų".

Ginant žmogaus teises ir mažinant diskriminaciją, nevyriausybinės organizacijos atlieka bene didžiausią vaidmenį, nes būtent jos platina informaciją ir siūlo žmonėms pagalbą. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) stebi internetinę erdvę ir apskundžia lygių teisių kontrolieriui netinkamų darbo skelbimų autorius, siekdamas patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Dažniausiai EFHR diskriminuojančių skelbimų autoriams prašo skirti maksimalias 2000 Lt. baudas už lygių galimybių pažeidimą, tokių skundų yra pateikę daugiau nei 30, 14 iš jų buvo pripažinti kaip pažeidžiantys lygias galimybes, tačiau jų autoriams dažniausiai duodamas tik įspėjimas. Vis dėlto EFHR teigia, jog interneto erdvėje pasirodo vis mažiau lygių galimybių įstatymų neatitinkančių darbo pasiūlymų. Be to EFHR nemokamai teikia teisines konsultacijas diskriminacijos tema ar darbovietėje nukentėjusiems asmenims.

Lietuvoje visuomenė yra pakankamai vientisa, migrantai, pabėgeliai ir prieglobsčio prašantys žmonės, Lietuvos žmogaus teisių centro duomenimis, sudaro mažiau nei 1 proc. visos darbo rinkos, o tautinės mažumos apie 15,9 proc. Taigi diskriminacija tautybės atžvilgiu visuomenės nėra laikoma didelia problema, nes didžiausia jos dalis tokios diskriminacijos nesulaukia ir sulaukti nesitiki. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė bei Etninių tyrimų instituto mokslininkė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič sako, jog dažniausiai diskriminacijos problemiškumą supranta tie, kurie yra asmeniškai dėl jos nukentėję.

Kiti piliečiai apie ją neretai būna girdėję tik iš žiniasklaidos. Dažnai nevyriausybinės organizacijos tampa vienais pagrindinių informacijos šaltinių visais lygių teisių pažeidimų klausimais, nes kasdien bendrauja su įvairiomis žmonių bendruomenėmis ir išklauso piliečių nusiskundimų, o oficialios įstaigos ir populiarioji žiniasklaida dažnai nėra linkusios diskriminacijos klausimų kelti į viešumą.

Nors darbo skelbimų, kuriuose buvo užfiksuotos diskriminacijos apraiškos, autoriai dažniausiai teigia, kad taip atsitiko, nes jie nepakankamai gerai žinojo LR įstatymus, susijusius su lygiomis galimybėmis ir nemanė, kad rašo ką nors netinkamą, tad tikisi išėmę skelbimą iš internetinių puslapių išspręsti problemą, iš tikrųjų problema prasideda kur kas giliau. Nėra atliktų oficialių tyrimu apie visuomenėje vyraujančią diskriminacijos sampratą, bet akivaizdu, kad visų pirma ji atsiranda dėl nusistovėjusių klaidingų žmonių nuostatų dėl lyties vaidmenų, tautybių skirtumų ir pan.

Kol žmonės nesuvoks, kokią įtaką žmonių individualiems ar grupės skirtumams sukuria stereotipiniai požiūriai, pačios visuomenės santvarka ir ugdymas, o ne įgimtos savybės, nuolat atsiras lygių galimybių pažeidimų, nes net patys darbdaviai, ne norėdami specialiai diskriminuoti kokią nors žmonių grupę, o dėl savo riboto ir stereotipinio suvokimo, nuolat sukuria situacijas, kai vieni žmonės yra vertinami geriau nei kiti dėl priklausymo kuriai nors lyties, amžiaus, tautos, religijos ar kitai grupei, nors tam nėra tikro pagrindo. Be to bylos dėl diskriminacijos darbo rinkoje į teismą patenka pakankamai retai ir santykinai ne daug žmonių kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tad greičiausiai ir patys žmonės apie savo teises, diskriminacijos problemą ir kur kreiptis jos patyrimo atveju, nėra itin gerai informuoti.

Tad svarbu nepamiršti, kad svarbu tinkamai ugdyti vaikus ir supažindinti juos, kaip ir kitus piliečius, su lygių galimybių darbo rinkoje problemomis, skatinti jų sąmoningumą ir brandinti atsakingą kartą. Tačiau tai yra procesas, kuriam reikia nemažai laiko, tad iki tol kiekvienas iš mūsų gali prisidėti stebėdamas darbo rinkos pokyčius ir prie jų prisidėdamas. Europos žmogaus teisių fondas skatina atkreipti dėmesį į diskriminuojančius darbo skelbimus ir apie juos pranešti.

Australijos vadybos konsultantas tvirtina, kad darbą jam padėjo susirasti prie vardo parašytos raidės „Mr.“, nurodančios, kad jis yra vyras. Tai sukėlė daug diskusijų dėl lytinės diskriminacijos darbo rinkoje.

Kimas O'Grady pasakoja, kad prieš dešimtmetį jis nusprendė ieškoti naujo darbo.

„Buvau patyręs specialistas, todėl nemaniau, kad tai gali sukelti man kokių nors sunkumų“, – pasakoja vyras.

Tačiau jis klydo. Praėjus keturiems mėnesiams darbo paieškų jis nebuvo pakviestas nė į vieną darbo pokalbį, rašo Yahoo.com. Kvalifikuotas darbuotas nesuprato, ką daro blogai, kad niekaip nepavyksta susirasti darbo. Vėliau vyras suvokė, kad to priežastis gali būti jo vardas (ang. Kim), nes Australijoje šiuo vardu vadinamos ir moterys, ir vyrai.

Be to, K. O'Grady savo gyvenimo aprašyme buvo paminėjęs, kad yra susituokęs ir turi vaikų.

Kai prie savo vardo ir pavardės jis prirašė raides „Mr.“, pasipylė darbo pasiūlymai.

„Lytinė diskriminacija yra reali grėsmė ir tai smarkiai kenkia moterims“, – tvirtina K. O'Grady.

Praėjusių metų rudenį buvo atliktas tyrimas, kuriuo metu į laboratorijos vadybininko darbo vietą buvo siunčiami gyvenimo aprašymai, pasirašyti moteriškais ir vyriškais vardais. Nors abiejų lyčių kvalifikacijos buvo identiškos, tačiau moterys buvo vertinamos daug prasčiau.