– Paklausiu tiesiai šviesiai – jūs už ar prieš uniformas?

– G. P.: Man atrodo, uniforma yra labai gražus ir praktiškas dalykas. Galų gale, tai vienas pagrindinių elementų, atspindinčių konkrečios mokyklos mokinių identitetą. Juk tas išskirtinumas, kurio dažnai norime ir apie kurį svajojame, ne visada yra praktiškas. Be to, mokiniai ir patys puikiai moka uniformas sušiuolaikinti panaudodami tam tikrus aksesuarus: batus, kojines, kaklaraiščius ar kepures. Dėl jų dažniausiai nekyla ginčų su mokyklos vadovybe, kuri šiais laikais, manau, neįspraudžia jaunų žmonių į griežtus rėmus.

Tikrai nesu iš jokių draugų girdėjęs, kad jų atžalos skųstųsi uniformomis. Priešingai – jų vaikai džiaugiasi. Jei berniukų uniformos dalis yra džemperis su užtrauktuku arba megztinis su V formos kaklo iškirpte – sutikite, tie drabužiai labai universalūs ir tinka ne tik mokyklai. Juos kuo puikiausiai galima dėvėti kasdien po pamokų. Arba klostuoti sijonėliai mergaitėms. Man jie išties labai gražūs, tikrai tinka ir laisvalaikiu.

Dar vienas uniformų pranašumas, kad vaikai, jomis apsirengę, vieni kitų neblaško. Jei klasėje būtų visokių stilių margumynas, vargu ar jiems pavyktų susikaupti. Tik ir žvalgytųsi, kas ir kaip apsirengęs, kur pirkta, kokios firmos ir pan. Kitas geras dalykas, kad uniformos suvienodina vaikų socialinį skirtumą, t. y. kai apranga vienoda, nematyti, kieno tėvai daugiau ar mažiau uždirba. Tai labai gerai. Juk patyčios iki šiol egzistuoja, nors ir kaip aktyviai mokyklos spręstų šią problemą.

Požiūris: dizainerio G. Paulausko nuomone, uniforma yra labai gražus ir praktiškas dalykas, tik reikia daugiau laiko, kad mokyklose įsigalėtų uniformų dėvėjimo tradicija. / A. Krasuckaitės nuotr.

G. J.-M.: Mano galva, tai tobulas drabužis, skirtas kasdienai. Kalbu ne tik kaip dizainerė, bet ir kaip trijų dukrų mama. Viena iš jų – Sofija Meilė – rugsėjį eis į ketvirtą klasę. Kitos dvi – Urtė ir Barbora – jau baigusios mokyklą. Vyriausioji turėjo uniformą visus dvylika metų, vidurinioji ją dėvėjo tik pradinėse klasėse, o štai mažoji vilksis jau ketvirtą rugsėjį ir, pasakysiu, tuo ji labai patenkinta. Netgi mano vyriausioji dukra, kai kalbėjome šia jautria tema, sakė, kad uniformos buvo labai gerai, nes nereikėjo sukti galvos, ką ryte apsirengti.

– Kaipgi jaunų žmonių laisvė save išreikšti per drabužį? Ar mokykla tam ne vieta?

– G. J.-M.: Jei atvirai, anksčiau gražių uniformų buvo ne tiek jau ir daug. Dabar uniformų gamintojai bendradarbiauja su garsiais šalies dizaineriais, įsiklauso į mokinių nuomonę. Todėl jos gražios, patogios, stilingos. Galbūt mokiniams atsibosta su tuo pačiu drabužiu eiti diena iš dienos, bet juk yra visokių uniformos sudedamųjų dalių: švarkai, džemperiai, liemenės, sijonai, kelnės. Vyriausiai dukrai Urtei, pamenu, pirkome uniforminę medžiagą ir siuvome sijoną pagal jos pageidavimus. Kadangi medžiaga buvo ta pati, iš bendro mokyklos konteksto neiškrito.

Kita vertus, uniforminį švarkelį ar džemperį galima pagyvinti įvairiais spalvingais ženkliukais. Jie gali būti kokios nors mėgstamos muzikos grupės ar organizacijos, kuriai mokinys prijaučia. Tinka ir nedidelės aplikacijos ant drabužio apačios, apykaklės ar rankogalių.

Kitokį vaizdą sukurs ir pėdkelnės, batai, net kažkokia įdomi plaukų šukuosena, pynimas, plaukų segtukai. Dar galima sužaisti su spalvotomis, skirtingo dizaino sagutėmis. Būtent tomis smulkiomis detalėmis ir kuriamas individualumas mokykloje.

Nauda: „Mano galva, tai tobulas drabužis, skirtas kasdienai. Kalbu ne tik kaip dizainerė, bet ir kaip trijų dukrų mama“, – įsitikinusi G. Januškevičiūtė-Mickuvienė. / A. Chlebinskaitės nuotr.

G. P.: Mano nuomone, žmogus, nuo mažens dėvėdamas tam tikrą uniformą, savotiškai ruošiamas ateičiai. Juk daugelyje tarnybų egzistuoja uniformos: avialinijose, kariuomenėje, jas dėvi policijos, medicinos, pašto darbuotojai ir kt.

Tegul ta laisvė būti spalvingam, stilingam, madingam lieka... po pamokų. Mūsų laikais (aš ėjau į mokyklą sovietiniais metais) uniformos panaikinimas buvo kova prieš sistemą, noras išsilaisvinti. Iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę mes irgi turėjome uniformas, bet, papūtus permainų vėjams, labai nebenorėjome jų dėvėti. Priežastis? Tos uniformos nebuvo lietuviškos – tik sovietmečio palikimas. Kita vertus, jei pavartytume istorijos puslapius, tai tiek nepriklausomos, tiek ir tarpukario Lietuvos mokyklose uniformos visą laiką egzistavo. Net buvo tų pačių spalvų kaip dabar: tamsiai mėlynos, rudos.

Šiais laikais uniformas kuria, audinius siūlo, jų spalvines gamas parenka dizaineriai. Jų profesionalumas ir patirtis, manau, yra garantas, kad bus viskas apgalvota.

Galbūt, kad palankiau į jas žiūrėtume, turi praeiti daugiau laiko? Tarkim, Anglijoje jau nuo senų laikų yra susiformavusi uniformų dėvėjimo tradicija. Beje, angliška uniforma turi ir kur kas daugiau privalomų sudedamųjų dalių. Pradedant nuo vienodų batelių, kojinių ir baigiant vienoda sportine apranga. Pas mus daugumoje mokyklų yra vos keli privalomi elementai – tarkim, kelnės, džemperiai, sijonai, o visas kitas aprangos dalis galima dėvėti pasirinktinai. Atkreipkite dėmesį, kad britų mokyklinių uniformų detalių galima išvysti ir filmuose apie Harį Poterį. Arba kitas pavyzdys – garsi Australijos sunkiojo roko grupė AC/DC . Vienas iš jos narių pasirodymuose dėvėjo britų berniukų uniformą – trumpas kelnes, švarkelį ir kepurytę. Aišku, toks įvaizdis 6–7 dešimtmečiais buvo savotiška protesto forma prieš griežtas taisykles, bet drauge tai tapo ir muzikanto įvaizdžio dalimi.

– Jūs teigiate, kad uniforma kartais peržengia ir mokyklos ribas? Kad ji gali būti įdomi ir gatvės madai?

G. P.: Vienareikšmiškai. Dažnai ji tampa netgi stiliaus dalyku, kaip puikiai matėme iš AC/DC pavyzdžio. Uniforma jau ir Lietuvoje pereina į gatvės madą. Labai stilingai atrodo vaikinai, dėvintys šiek tiek patrumpintas tamsiai mėlynas uniformines kelnes su kantu ir prie jų priderintus baltus kedukus su kojinėmis. Tas ilgis labai gražiai siejasi su laisvalaikio stiliumi. Vaikštinėdamas po miestą mėgstu stebėti, kuo apsirengę jauni žmonės, nes dažnai jų pasirinktos detalės būna labai netikėtos. Prisipažinsiu, mielai jas naudoju savo drabužių stilistikai, savo garderobe.

– Prisiminkite savo mokyklines dienas – uniforma tada buvo draugė ar priešė? Gal sugalvodavote kažkaip ją patobulinti?

G. P.: Kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir išvis atsisakė uniformų kaip sovietinės sistemos relikto, turbūt sunkiausia buvo mūsų tėvams. Prasidėjo sunkmetis, blokada, drabužių nebuvo, o apsirengti kažkuo reikėjo. Dėvint uniformą gyvenimas buvo gerokai paprastesnis – atsikeli, apsirengi ir eini. Čia panašiai kaip mes kažkada sukūrėme GP paketą, kurį pavadinome „Miesto kario uniforma“. Ją sudarė juodi džinsai, juodas džemperis ir juodi marškinėliai. Visa kita buvo žmogaus fantazijos reikalas. Tas pats yra ir su mokykline uniforma. Ant jos galima rengtis, prie jos derinti visokių stilių drabužius, avalynę, galvos apdangalus, aksesuarus. Kaip man kartą apie uniformas pasakė vienas jaunas žmogus: čia viskas priklauso nuo požiūrio...

G. J.-M..: Mes dėvėjome tokias rudas plisuotas uniformas su juodomis prijuostėmis. Jų skalbimas, kaip dabar pagalvoju, mamoms buvo tikras iššūkis. Jei norėjai, kad tas plisuotas sijonukas neišsileistų, prieš skalbiant reikėdavo nuardyti visą apačią.

Rudas sukneles puošdavome baltomis apykaklėmis, kurios būdavo ir megztos, ir siuvinėtos, ir apsiūtos platesniais ar siauresniais raukiniais. Prijuostės, pamenu, būdavo su tokiais sparneliais, tai aš vyresnėse klasėse juos nusikirpau, o paskui tą patį padarė ir kitos mergaitės. Kažkas siūdavosi tas prijuostes pagal save arba uniformų sijonus stambiau plisuodavo – jos atrodydavo kaip gofruotos. Kol dar nereikėjo nešioti kaklaraiščio, rišdavomės po kaklu juosteles. Su jomis irgi būdavo galima pažaisti – tai plotis ar ilgis skirdavosi, tai kitoks surišimo mazgas. Žodžiu, kiek galėjome, tiek ir improvizavome.

Organizatorių nuotr.

– Ar gerai, kad daugelio mokyklų uniformos yra labai panašios spalvomis, kirpimu, modeliais? Galbūt reikėtų kažko labiau išsiskiriančio?

G. P.: Mano galva, čia tikrai nereikėtų išradinėti dviračio, nes egzistuoja tam tikros klasikinės spalvos, tinkančios uniformoms. Kalbant apie berniukų garderobą, paminėčiau pilką, tamsiai mėlyną. Prie jų puikiai dera kiti spalviniai dalykai: kaklaraištis, marškinėliai.

G. J.-M..: Pasikartosiu, kad šiais laikais uniformas kuria, audinius siūlo, jų spalvines gamas parenka dizaineriai. Jų profesionalumas ir patirtis, manau, yra garantas, kad bus viskas apgalvota: ir praktinė, ir stilingoji uniformų pusė.

Anot „Senukų“ dizainerių, planuodami namų apdailą, turėtumėte apgalvoti kiekvieną žingsnį – nuo dizaino iki estetikos, nuo funkcionalumo iki ilgaamžiškumo, nuo smulkių išlaidų iki bendro biudžeto. Tinkamas planavimas padės išvengti nenumatytų aplinkybių, sutaupys laiko ir pinigų. Taip pat svarbu nepamiršti savo asmenybės, individualumo, kad namų erdvėje jaustumėtės jaukiai ir patogiai.

Populiariausios – natūralios medžiagos, pastelinės spalvos

Specialistų teigimu, pastaraisiais metais itin populiarios tapo natūralios medžiagos – medis, akmuo, molis, betonas. Todėl jaukių akcentų namuose ieškantiems pirkėjams verta rinktis akmens rašto plyteles, metalo ir stiklo elementus, natūralaus akmens paviršius.

„Senukų“ nuotr.

Taip pat vėl populiarūs įvairūs smėlio atspalviai, derinami su sodriomis spalvomis. Šviesesnės spalvos, pavyzdžiui, balta spalva ir pasteliniai variantai sukuria didesnės erdvės pojūtį, todėl jas dažnai renkasi mažų būstų gyventojai. O siekiantys namuose sukurti prabangos įspūdį, turėtų rinktis tamsius tonus – juodos ar pilkos spalvos variantus.

Madingų interjero elementų vonios kambaryje norintiems naujakuriams rekomenduojama pasidomėti atviromis dušo sienelėmis, juodos arba aukso spalvos santechnika, įmantresnių formų rankšluosčių džiovintuvais bei didelio formato plytelėmis. Svetainėje šiuolaikišką interjero įspūdį sukurs klasikiniai baldai, didelių matmenų šviestuvai, LED juostų apšvietimas lubose.

Dėmesys tvarumui ir ilgaamžiškumui

Interjerus kuriantys „Senukų“ dizaineriai sako, kad šiuo metu dominuoja minimalistiniai arba modernios klasikos interjerai, neretai pasirenkamas skandinaviškas stilius. Vis tik jie rekomenduoja pasidomėti interjero dizaino stiliais, kurie padės išryškinti individualų skonį. Juk namai – asmeninė erdvė, turinti atspindėti šeimininkų asmenybes.

Pastebima tendencija, kad smarkiai auga dėmesys tvarumui. Įsirengiantieji namus vis dažniau domisi, iš ko yra pagamintos prekės, ar jos tvarios ir yra draugiškos gamtai ir aplinkai. Dizainerių teigimu, labai svarbus ir praktiškumas, ieškoma žinomų prekės ženklų, vertinama kokybė ir ilgaamžiškumas.

Dizaino įvertinimui – 3D namų vizija

Ieškodami geriausių sprendimų, kaip įrengti savo namus, žmonės vis dažniau kreipiasi į profesionalius dizainerius, norėdami jų konsultacijų ir projektavimo paslaugų. Prekybos tinklo statistika rodo, kad apie 70 proc. žmonių kreipiasi dėl bendro interjero ir tik kas trečias – dėl detalių, pvz., užuolaidų ar šviestuvų, parinkimo.

Dažniausiai naujakuriai kreipiasi jau turėdami savo būsto viziją. Vis tik projektavimo eigoje, atsižvelgiant į patalpos dydžius, pradinė vizija gali pasikeisti iš esmės. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kurie daiktai ar detalės, kurios buvo pamatytos interjero nuotraukose, gali visai kitaip atrodyti namuose.

Iš dizainerio dažniausiai tikimasi ne tik pagalbos, derinant spalvas bei medžiagas, bet ir ieškant patarimų, kaip tinkamai sutalpinti norimus elementus patalpoje. Naujakuriai nori pamatyti ir 3D savo namų vizijos variantą, kad galėtų įvertinti, ar tikrai visi suplanuoti sprendimai jiems yra tinkami.

Susidomėjimas namų atnaujinimo sprendimais itin išauga prasidėjus pavasariui. Prekybos tinklo atstovai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išauga plytelių, santechnikos prekių, grindų dangos, dažų ir įvairių šviestuvų paklausa. Šių kategorijos prekės yra perkamos tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje.

Praktiškumas svarbiau už vizualinį vaizdą

Specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės, kurie įsirenginėja arba renovuoja būstą patys, nepasikliaudami profesionalų patarimais, padaro klaidų, kurios neretai pareikalauja papildomo laiko ir išlaidų. Pavyzdžiui, nesuderina spalvų, naudoja 3 ar net 4 spalvas vienoje erdvėje, netinkamai pasirenka daiktus, nesuderina jų spalvų ir raštų.

Taip pat neretai neįvertinami realūs baldų išmatavimai, funkciškai netinkamai suprojektuojamas apšvietimas, klaidingai apskaičiuojami reikiamų medžiagų kiekiai.

Su nemenkomis problemomis susiduria ir tie klientai, kurie neteisingai suplanuoja savo būsto išplanavimą – jie neįvertina praktiškumo aspekto, galvodami tik apie vizualinį vaizdą, pabrėžia „Senukų“ dizaineriai.

Prekybos ir pramogų centro renginių aikštėje spalio 24-ąją atidaryta mados istorijos paroda „Italijos mados namų glamūras 1935–1999“. Parodoje eksponuojami ne tik garsiausių šios šalies mados namų, tokių kaip „Emilio Pucci“, „Valentino“, „Versace“, „Moschino“, „Giorgio Armani“ kūriniai, bet ir kitų talentingų italų dizainerių kostiumai bei aksesuarai iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos. Įspūdingą scenografiją jai sukūrė vienas garsiausių Lietuvos floristų ir dekoratorių Mantas Petruškevičius.

Mantas Petruškevičius/Kauno „Akropolio“ nuotr.

Arti šimto unikalių eksponatų, pažymėtų etikete „Made in Italy“ (liet. pagaminta Italijoje), kuri jau nuo praeito amžiaus penktojo dešimtmečio tapo išskirtinės kokybės ir stiliaus prekės ženklu – tokią įspūdingą kolekciją Kauno „Akropolyje“ pristato ši paroda. „Italijos mados namų glamūras 1935–1999“ prekybos ir pramogų centro renginių aikštėje lankytojų lauks beveik mėnesį – nuo spalio 24-osios iki lapkričio 15-osios. Renginys – nemokamas.

Tai jau antroji ekspozicija iš „Alexandre Vassiliev“ fondo kolekcijos organizuojama Kauno „Akropolyje“. Pernai visus sužavėjo istorinė mados paroda „Dior moteris“. Joje buvo eksponuojami 1947–1988 m. aukštosios mados namuose „Christian Dior“ sukurti moteriški kostiumai, aksesuarai, jų eskizai ir fotografijos. Tačiau dabar ekspozicijos rengėjų žvilgsnis nukrypo į didžiausią Paryžiaus konkurentą – Milaną.

Būtent šis miestas šiandien tituluojamas viena iš mados pasaulio sostinių. Nors Milanas iki pat XX a. antrosios pusės buvo Paryžiaus šešėlyje, tačiau vis tik „Moda Italiana“ sulaukė pripažinimo dėl savo novatoriško dizaino ir Italijos dizainerių skiriamo ypatingo dėmesio detalėms.

Parodoje „Italijos mados namų glamūras 1935–1999“ bus pristatyti mados namų „Emilio Pucci“, „Versace“, „Giorgio Armani“, „Moschino“, dizainerės Elsos Schiaparelli ir daugelio kitų italų dizainerių kurtos suknelės, kostiumai bei aksesuarai, išsiskiriantys ryškiais raštais ir dramatiškais siluetais.

Šiemet ir vėl savo erdvėmis dalinamės su aukštosios mados mylėtojais, kviesdami pamatyti, koks žavingas, stilingas ir spalvingas yra Italijos dizainerių pasaulis.

„Parodoje žiūrovų laukia eksponatai, sukurti 1935–1999 metais. Itališkoji mada per dešimtmečius keitėsi. Tapęs ypač patrauklia formalesnės Paryžiaus mados alternatyva itališkasis stilius imtas vadinti kasdiene aristokratiška elegancija. Italai mokė gyventi žavingiausią gyvenimą ir būtent „La dolce vita“ (liet. saldaus gyvenimo) filosofija pradėjo dominuoti tarptautinėse rinkose“, – pasakojo mados istorikas Aleksandras Vasiljevas.

Šis mados glamūras ir pristatomas parodoje, unikalioje ne tik eksponatų kolekcija, bet ir scenografija. Įspūdingą veidrodinių arkų parodos scenografiją kūrė M. Petruškevičius, norėjęs išryškinti eksponuojamų italų dizainerių kūrinių eleganciją ir ekspresiją.

Aleksandras Vasiljevas/Kauno „Akropolio“ nuotr.

Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė pritarė, kad ši paroda yra išties įspūdinga ir jos neturėtų praleisti visi, mylintys aukštąją madą.

„Pernai vykusi „Christian Dior“ kūrinių ekspozicija sulaukė milžiniško susidomėjimo. Parodos lankytojai noriai atsigręžė į vienų garsiausių aukštosios mados namų istoriją, smalsiai apžiūrinėjo tikrą revoliuciją sukėlusios kolekcijos eksponatus. Įkvėpti šios sėkmės, šiemet ir vėl savo erdvėmis dalinamės su aukštosios mados mylėtojais, kviesdami pamatyti, koks žavingas, stilingas ir spalvingas yra Italijos dizainerių pasaulis“, – sakė B. Kuodytė.

Lemiamą pranašumą italai įgijo dar iki pertraukos (54:36), tad antroji mačo pusė buvo labiau formalumas.

Šeimininkų pergalę lėmė puikus pataikymas iš toli. Tikslą pasiekė net 16 „Olimpia“ tritaškių iš 27 (59 proc.).

Geriausią savo karjeros mačą Eurolygoje sužaidė „Olimpia“ atstovas Luigi Datome, pelnęs net 27 taškus.

Šiose rungtynėse dirbo net du Lietuvos teisėjai – Gytis Vilius ir Artūras Šukys.

„Olimpia“: Luigi Datome 27, Malcolmas Delaney 17, Zachas LeDay‘us 15, Kevinas Punteris 14.

„Valencia“: Derrickas Williamsas 17, Nikola Kaliničius 15, Klemenas Prepeličius 12.

Tarptautinis madų festivalis Klaipėdoje šiemet palietė visuomenei aktualias socialinių vertybių temas ir kvietė pasinerti į neapibrėžtumą.

„Šių metų pasaulinės aktualijos diktuoja tam tikrus procesus, kitimus ir virsmus mūsų gyvenimuose. Neišvengimai tai atsispindi ir mados industrijoje. Mada, kostiumo dizainas yra pirmiausiai meno rūšis, todėl man, kaip menininkei, dizainerei, parodų kuratorei, yra svarbu tyrinėti ir kuruoti šios meno srities užkaborius bei stebėti procesus. Taip pat svarbu ir prasminga supažindinti žmones, juos edukuoti apie tai, kas vyksta mados pasaulyje“, – teigė Jurga Sutkutė, kuri kartu su Liudu Andrikiu jau 9-tus metus organizuoja mados festivalį Klaipėdoje.

Kolekcijų pristatymai vyko dvi dienas, o kiekvienas dizaineris pasirodymui turėjo sau skirtą kolekcijos pristatymo laiką – taip, kaip pasaulinio lygio mados savaitėse. Pirmąjį vakarą ant madų šou podiumo pasirodė žinomi Lietuvos dizaineriai ir mados prekės ženklų kūrėjai: „Salanida“ su kolekcija „Jūra“, Liepa Aliukaitė su kolekcija „Imprint Nr.1“, Latvijos dizaineriai Una Berzina su kolekcija „Stories. Part 2.“ ir Kondrat Hecht su kolekcija „4Bdden Fruit“, „Vepšta design“ (Marius Vepšta) su kolekcija „Mindhunters“.

Akvilė Jančauskaitė ir Renata Dmit kolekcija „MaxPlay“/ Organizatorių nuotr.

Daug visuomenės dėmesio susilaukė dizainerio M. Vepštos pristatyta kolekcija „Mindhunters“ kuri tapo simboline įžanga į rugpjūčio 23 d. vykusią „Laisvės kelio“ demonstraciją nuo Vilniaus iki pat Baltarusijos sienos.

Antrosios dienos „Fashion Show“ atidarė atlikėjos „Ingaja“ muzikinis pasirodymas su dar tik rugpjūčio 25 d. viešai pasirodysiančiu singlu „Blink of an eye“. Ant podiumo buvo pristatyti pasaulinio pripažinimo sulaukę mados kūrėjai: „ATUKO“ (Atėnė Malinauskaitė) su kolekcija Âme“, Diana Paukštytė su kolekcija „The Secret Of Silence“, „One Wolf“ (dizainerė Agnese Narnicka) iš Latvijos su kolekcija „Outsiders“, „Kiidron Design“ (dizainerė iš Estijos Annika Kiidron) su kolekcija „Give Me My Fairytale“, Estijos dizainerė Mariliis Niine su kolekcija „Õile“, Akvilė Jančauskaitė ir Renata Dmit su kolekcija „MaxPlay“ bei svarbiausias vakaro veidas – A. Kuzmickaitė su kolekcija „Pret-A-Porter 2020/2021“.

Agnė Kuzmickaitė / Organizatorių nuotr.

„Tai, kad pasaulinio žinomumo dizainerė – A. Kuzmickaitė – šiais metais savo kolekciją pristatė „Fashion Week Klaipėda“ madų šou renginyje, parodo, kad kartelė jau yra aukštai užkelta. Kitais metais bus 10-asis mados festivalis, jubiliejinis, tikimės pakviesti dar daugiau mados žvaigždžių iš šalies ir užsienio. Džiaugiamės, kad iš vienos dienos tarptautinio madų renginio užaugome iki tarptautinės mados savaitės. Mūsų organizuojamas festivalis Klaipėdoje prisideda prie mados industrijos vystymosi visoje Lietuvoje“, – sako „Fashion Week Klaipėda“ organizatoriai.

*Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Nuo praėjusios savaitės 14-oje sostinės restoranų ir kavinių lankytojams kompaniją palaikantys stilingi manekenai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp staliukų bei supažindina su naujausiomis šio sezono mados tendencijomis. Ši Vilniaus restorano „Cozy” savininko Bernie Ter Braak idėja suderinti saugaus atstumo taisykles su pagalba vietiniams kūrėjams sudomino viso pasaulio žiniasklaidą. Tarptautinę šio projekto komunikaciją vykdžiusios Vilniaus miesto plėtros agentūros „Go Vilnius” duomenimis, naujiena apie iniciatyvą jau pasidalino daugiau nei 550 žiniasklaidos kanalų visame pasaulyje.

Apie vilniečių sumanymą parašė tokie žiniasklaidos kanalai kaip garsiųjų amerikiečių dienraščio „New York Times“ ir prancūzų dienraščio „Le Monde“ interneto svetainės, naujienų portalai „Euronews“, „Yahoo“, „MSN“, „France24“, apie maistą ir restoranų kultūrą rašančio žurnalo „Food and Wine magazine“ svetainė ir kiti. Žinia daugiausiai dėmesio sulaukė JAV, Prancūzijoje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje.

„Balandį Vilniaus meras paskelbė planus atiduoti kai kurias miesto viešąsias erdves lauko kavinėms. Dabar, kai šalis švelnina ribojimus restoranams, kavinėms bei barams ir jau galima prisėsti jų viduje (laikantis saugių atstumų), sostinėje gimė dar vienas kūrybiškas sprendimas – paversti tuščius restoranų staliukus mados vitrinomis“, „ rašo svetainė „Food and Wine“.

„Elegantiški manekenai turėtų padėti restoranų klientams valgyti saugiu atstumu ir, galbūt, tuo pačiu pagerinti jų stilių“, – paaiškina prancūzų „France24“.

Komplimentais vilniečių kūrybiškumui bei restoranų ir mados verslo bendrystei žarstomasi ir socialiniuose tinkluose. Štai portalo „Emerging Europe“ redaktorius Craig Turp-Balazs savo „Twitter“ paskyroje rašo: „Reikia pasakyti, kad Vilnius labai gerai išgyvena krizę. Kitiems miestams verta atkreipti dėmesį“. Tuo metu naujienų agentūros „Bloomberg“ vyriausiasis maisto kritikas Richard Vines savo paskyroje ne tik pasidalija Vilniaus idėja, bet ir rekomenduoja savo sekėjams gerą indiško maisto restoraną Vilniuje – „Gaspar‘s“.

Pastaruoju metu Vilnius vis dažniau minimas kaip miestas, iš kurio kitiems derėtų imti pavyzdį.

„Pastaruoju metu Vilnius vis dažniau minimas kaip miestas, iš kurio kitiems derėtų imti pavyzdį. O viena po kitos pasaulį apskriejančios vilniečių iniciatyvos įtvirtina Vilniaus, kaip kūrybingų, drąsių, ir gebančių įžvelgti galimybes netikėtose vietose žmonių, miesto įvaizdį. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai po didžiulių sukrėtimų miestai iš naujo bando atrasti savo stipriąsias puses“, – sako Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Stiklo kvartalo bendruomenės iniciatyva vietinių kūrėjų darbus restoranuose apžiūrėti bus galima iki gegužės pabaigos. Originalią mados akciją koordinuoja Stiklo kvartalo bendruomenės asociacijos „Miesto kvartalas“ pirmininkė Julija Janus.

Stilingi manekenai Vilniaus restoranuose – jau penktoji itin didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio sulaukusi naujiena iš Vilniaus pandemijos laikotarpiu. Užsienio žiniasklaida aktyviai dalijosi naujienomis apie fotografo Ado Vasiliausko projektą „Karantino portretai“, „Kino pavasario“ iniciatyvą „Aerokinas“, Kaukių mados savaitę bei lauko kavinėms ir restoranams atiduotas miesto viešąsias erdves.

Ne mugė, o kultūrinis įvykis

"Mados renginys "Designer Space" prieš metus startavo Vilniuje ir jau antrą kartą jį organizuojame Kaune. Tai galimybė vienoje vietoje išvysti būrį žinomų Lietuvos dizainerių, vardines kolekcijas, asmeniškai pabendrauti su mados kūrėjais ir gauti jų konsultacijų", – sako renginio organizatorė Rūta Kaupinytė-Gotesman.

Lietuvos dizaineriai atrado naują bendradarbiavimo formą –  neįprastą prekybos platformą. Tai pop-up laikinosios parduotuvės-mugės. Šis reiškinys vienoje vietoje keletui dienų suburia bendraminčius kūrėjus ir leidžia vienoje vietoje rasti viską, ko geidžia lietuvių mada besidomintis pirkėjas.

Šio renginio idėja gimė pajutus susidomėjimą lietuviškais gaminiais – jie originalūs, stilingi, kokybiški, tad sėkmingai konkuruoja su greitąja mada. Nors dizaineriai turi savo studijas, į jas užsuka nedaug žmonių: vieni nežino, kiti drovisi susitikti su kūrėjais arba baiminasi, kad kainos – ne jų kišenei. Be to, patys dizaineriai nesiveržia dalyvauti tradicinėse mugėse, kurios sprogte sprogsta nuo gaminių pasiūlos ir šurmulio.

"Kitas dalykas, kai vienoje erdvėje susijungia kolegos, kuriuos vienija kūrybos polėkis ir toks pats požiūris į tai, ką jie daro. Labai svarbus ir asmeninis santykis. Pabendravę su dizaineriais žmonės kitaip mato jų kūrybą – ji tampa jiems artimesnė, net ir tuo atveju, jei nieko neperka. "Designer Space" siekis – sudaryti galimybę pajusti dizainerių kuriamų darbų ypatingumą, jų vertę ir taip formuoti naują požiūrį į vartojimą. Todėl pop-up "Designer Space" – ne mugė, o kultūrinis įvykis", – pabrėžia organizatorė.

Renginio metu bus pristatomos naujausios šiltojo metų sezono drabužių kolekcijos, aksesuarai ir rankinės. Mados gurmanai turės progą ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti mados iliustratorės Godos Pele meniškus piešinius, o užsiregistravusieji dalyvaus mados tendencijų prognozuotojos-analitikės Marijos Palaikytės seminare apie aktualiausias sezono mados tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. "Designer Space" vyks kovo 30–31 d. (nuo 11 iki 19 val.) "Akropolyje", antrame prekybos centro aukšte.

Stilingiems ir vertinantiems kokybę

Į Kaune vyksiantį renginį dizaineris Seržas Gandžumianas atveža naujos, šiltajam metų sezonui skirtos kolekcijos drabužius: tai moteriški ir vyriški lengvai platėjantys džinsai, patogūs bluzonai, marškiniai, įvaizdžio detalė ir įdomus aksesuaras – apyrankės iš hematito.

"Hematitas – stiprus akmuo. Jis padeda būti labiau savarankiškiems, paimti likimą į savo rankas, suteikia energijos, stimuliuoja imuninę sistemą. Jas kūriau ir anksčiau. Patiko draugams, klientams, mat šis aksesuaras labai universalus – dera prie įvairių apdarų, neįkyrus, bet stilingas akcentas, – sako pašnekovas ir pastebi, kad šiuos papuošalus pradėjo kurti ne įkvėptas mados tendencijų, o atsižvelgdamas į savo klientų pageidavimus. – Madą propaguoja greitojo vartojimo kompanijos, o profesionalus dizaineris kūryboje vadovaujasi savitu mados ir stiliaus supratimu, kuria vienetinius, unikalius, aukštos kokybės daiktus."

Pavasario–vasaros sezono kolekcijoje dominuoja tradicinės spalvos: balta, pilka, juoda, tamsi mėlyna. Pasak dizainerio, toks pasirinkimas – ne atsitiktinis: jis pastebėjo, kad lietuviai, nors ir pasiilgę ryškesnių spalvų, kai tenka rinktis drabužius, dažniausiai apsistoja ties klasikinių baltos, pilkos, juodos spalvų deriniu.

Patogūs, stilingą įvaizdį kuriantys džinsai – visada aktualus drabužis. S.Gandžumianas šį sezoną jiems parinko tamsiai mėlyną ir vadinamąją nuplautą pilką spalvą. Marškinius – baltus, pilkus ar juodus –  jis pataria dėvėti atraitotomis rankovėmis, o santūrios šviesiai pilkos ar juodos spalvos bluzoną su gobtuvu derinti tiek prie džinsų, tiek prie klasikinių kelnių. Būtina garderobo detalė – over size stiliaus marškiniai, įvaizdžiui pabrėžti – šalikai.

"Vasaros kolekcijoje – nemažai suknelių. Jos trikotažinės – itin mėgstu šį audinį, stilingos, bet kartu ir paprastos, nesudėtingo kirpimo ir įvairių modelių – platėjančios, lengvos trapecijos formos, pabrėžiančios liemenį, tiesios. Bet kokios figūros moteris ras sau derančią", – įsitikinęs pašnekovas.

Suknelės: nuo... iki

Renginyje "Designer Space" dizainerė Lilija Larionova dalyvauja jau ne pirmą kartą. Vertina galimybę susitikti su savo kūrybos gerbėjais, pristatyti naujausius darbus, pabendrauti su kolegomis dizaineriais.

"Kaune turiu nemažai klientų, kurie ketina ateiti pasitarti, pasikonsultuoti, taip pat įsigyti kažką naujo pavasario–vasaros sezonui – nereikės važiuoti į Vilnių, – sako L.Larionova. Ji žada pristatyti tiek pasisekusius ir originalius ankstesnių kolekcijų drabužius, tiek paskutinės kolekcijos, kuri bus pristatyta Vilniuje balandžio mėnesį ir kurią kūrė kartu su Egidijumi Rainiu, pavienius pavyzdžius. – Bus visko, bet dominuos suknelės."

Dizainerė pastebi, kad beveik visos jos atitinka apibrėžimą "nuo... iki". Nors vienos suknelės skirtos laisvalaikiui ir atostogoms, o kitos – darbui, oficialioms progoms, visos jos – universalios: suknelės paskirties ribas galima kūrybiškai praplėsti, pritaikyti pagal situaciją.

Subtilų, minimalistinį stilių puoselėjanti L.Larionova šį kartą savo modeliams įkvėpė nedaug romantikos – apdarus santūriai dekoravo raukiniais. Laisvalaikio, atostogų drabužiams ji parinko natūralius audinius – šilką, medvilnę, liną. Natūralumu alsuoja ir jų spalvų paletėje – dominuoja neutralios, neryškios, žemės spalvos: prigesinta ir santūri rausva, pilkšva, melsva. Vasarai skirtose suknelėse atsiranda lakoniški, neįkyrūs gėlių, augalų motyvai. Išskirtinis kolekcijos bruožas – visi apdarai dera vienas su kitu, juos galima sluoksniuoti, įvairiai derinti tarpusavyje.

"Labai patogus pavasario–vasaros sezono drabužis – suknelė-marškiniai: juos galite dėvėti tiek su kelnėmis, tiek vienus, su diržu ir be jo. Ši garderobo detalė šiltuoju metų laiku itin lengvai pritaikoma ir patogi, – tikina pašnekovė ir ragina, derinant drabužius, aksesuarus, nepamiršti vasariškai nerūpestingos nuotaikos. – Aktuali sezono tendencija – derinti nesuderinamus dalykus, nesvarbu, ar tai drabužiai, aksesuarai, ar spalvų deriniai. Į derinimo principus žvelkite atlaidžiau, lengviau, tarsi žaistumėte linksmą žaidimą."

Kaune dizainerė žada pristatyti ir neseniai pradėtas kurti dideles, masyvias, natūralios odos rankines. Rankinėje telpa visas gyvenimas, o šiuolaikiniai žmonės yra aktyvūs, turi daug pomėgių, užsiėmimų, darbų, mėgsta keliauti, todėl didelė rankinė – praktiška, labai patogi ir stilinga jų kasdienybės palydovė. "Dalis rankinių transformuojasi – didelės, talpios gali tapti mažos", – pastebi dizainerė.

Santūrus prabangaus aukso spindesys

Kūrybinio kelio pradžioje drabužius kūrusi dizainerė Sonata Bylaitė pastaruoju metu iš sidabro ir aukso kuria žiedus, kaklo pakabukus, labiausiai patinka kurti auskarus, puoselėja savitą, minimalistinį braižą, kurį galima atskirti iš trapių, susipynusio metalo gijų.

"Mados mugėje planuoju pristatyti prabangius, išskirtinio dizaino aukso dirbinius su brangakmeniais ir pernai pradėtą kurti paauksuoto sidabro papuošalų kolekciją "Round". Turiu savo stilistiką, bet nuolat ieškau naujų kūrybinių sprendimų. Jau pats kolekcijos pavadinimas išduoda dirbinių formą – tai apskritos, skritulio, burbulo formos aksesuarai, masyvesni nei įprastai, nemažai asimetrijos, lengvo kampuotumo. Aukso švytėjimą sustiprina perlai, lazuritai ir kiti spalvingi akmenėliai", – pasakoja menininkė.

Pastaruoju metu ją sužavėjo auksas. Pasak S.Bylaitės, tai naujas etapas jos, kaip juvelyrės, karjeroje. Nors auksas įprastai siejasi su prabanga, klasika, rafinuotu stiliumi, minimalistinis dizainas sušvelnina kontrastą, tad šie aksesuarai dera net ir su laisvais, lengvais, valiūkiškais vasaros atostogų sezono apdarais.

"Nusimetus striukes, paltus, megztinius, norisi puoštis. Mano dirbiniai itin dailiai atrodo vasariško garderobo fone: išraiškinga forma, spalvingi akmenukai suteikia žaismingumo, metalas puikiai gaudo šviesą, tad aksesuaro, nors jis ir subtilus, nepastebėti negalima", – tikina menininkė.

Galvodama apie reikliausias, klasiką pamėgusias savo klientes S.Bylaitė sukūrė seriją išskirtinio dizaino smeigių, miniatiūrinių auskarų prie pat ausies. Tokie papuošalai nepretenzingi – dera visur ir bet kokia proga, todėl gana paklausūs.

"Papuošalas turi atspindėti asmenybės individualumą, temperamentą, profesiją, todėl visada siūlau atidžiau apžiūrėti aksesuarus, pasimatuoti, pasitarti. Kalbant apie stilių ir skonį, manau, kad visada mažiau yra geriau", – pataria menininkė, mananti, kad mados mugė – gera proga žmonėms praplėsti savo akiratį, pajusti skirtumą tarp plataus vartojimo prekių ir vienetinių, autorinių dirbinių, lavinti estetikos jausmą.

Idėja: naują kolekciją K.Kruopenytė sukūrė kapsulės principu – visus jos drabužius galima įvairiai derinti vieną su kitu, dėvėti sluoksniavimo principu.

Specifika: K.Kruopenytė vadina save konstruktyviste – jos kuriami modeliai architektūriški.

Be amžiaus ribų

"Dabar mada amžiaus ribų neturi: mano kolekcija tiks tiek jaunoms, tiek brandaus amžiaus moterims. Visa esmė – stilistika: apsivilkusios to paties modelio suknelę puikiai jausis tiek dukra, tiek jos mama", – šypsosi Kristina Kruopenytė.

Mugės metu dizainerė pristatys naują, kapsulės principu sudarytą pavasario–vasaros sezono kolekciją. Joje skleidžiasi patys įvairiausi audiniai – šilkas, medvilnė, viskozė, spalvos – vasariškos, šviesios, žemiškos.

"Nuo baltos spalvos keliauju per rusvus ir rudus atspalvius iki šiltos, saulėtos geltonos, energija pulsuojančios, aktyvios oranžinės spalvos. Nors dirbu su pagrindiniais Lietuvos tekstilės fabrikais ir nuolat domiuosi visomis mados tendencijomis, kurdama savo kolekcijas pasikliauju nuojauta, vadovaujuosi intuicija – renkuosi tai, kas man gražu, traukia akį", – sako dizainerė.

Kapsulės principu sudarytoje kolekcijoje – palaidinės, sijonai, švarkeliai, liemenės, kelnės, suknelės. Siluetai labai skirtingi, bet didesnė dalis – laisvesni, papildyti dirželiais: pagal figūros duomenis, nuotaiką ir norą suknelę galima dėvėti laisvą arba apjuosti dirželiu – pabrėžti liemenį. Pasak pašnekovės, ir šių metų šiltuoju sezonu vis dar aktualios suknelės-marškiniai, suknelės-tunikos. Norintys atnaujinti garderobą turėtų atkreipti dėmesį į švarkus bleizerius, kurių ilgis labai įvairus – nuo klubų iki šlaunų vidurio, pastarieji primena trumpus paltukus. Toks švarkas dera ne tik su kelnėmis – puikiai atrodo su vasariniu, plazdančiu, lengvo audinio sijonu ar suknele. Beje, madingiausias suknelės ilgis – blauzdos vidurys.

K.Kruopenytė vadina save konstruktyviste. Jos kūryba architektūriška, monumentali. Didžiausią pasitenkinimą dizainerė patiria derindama priešybes – klasiką jungdama su moderniu stiliumi. Visa tai akivaizdžiai demonstruoja ir nauja menininkės kolekcija: sijonus ji žaismingai suklostavo, sukneles papuošė originaliais perrišimais, sugalvojo visiškai naują rankovių kirpimo būdą, apdailai panaudojo modernius, intriguojančius akcentus – ryškias juostas, kurios sujuostuotos kitomis aktyvių spalvų juostomis, atšvaitais.

Dalis jų neslepia, kad tai – iššūkis, reikalaujantis ne tik kūrybiškumo, bet ir inovatyvių technologijų. 

Minint 60-ąjį lėlės gimtadienį prie visame pasaulyje vykstančių kūrybinių aktyvacijų šįkart prisijungė  17 mūsų šalies dizainerių: Agnė Kuzmickaitė, Ramunė Piekautaitė, Egidijus Rainys, „Tiulio fėja“ su Viktorija Jakučinskaite, Ingrida Inži, Airida Skrickienė, Monika Kazakevičiūtė MAS924, Raimonda Silė, Aida Kapočiūtė, Robertas Kalinkinas, Milda Bordeaux, Aurelija Beliakaitė, Lilija Larionova, Kristina Kruopenytė, Laura Daili, Ieva Daugirdaitė ir Diana Paukštytė. 

A. Kuzmickaitė: įdomu prisiliesti prie šio reiškinio

Kostiumų dizainerė A. Kuzmickaitė taip pat neslepia sentimentų lėlei „Barbie“, kuri ją lydėjo nuo mažens. „Atsimenu, kai gavau pačią pirmą Barbę, kurią tėtis atsivežė iš Amerikos, Lietuvoje tai buvo didelė naujiena. Lėlės juk būdavo kuriamos kaip kūdikiai ar putlesnės mergaitės, o „Barbie“ buvo liekna, ilgakojė, atitinkanti (ar netgi hiperbolizuojanti) modelio standartus“, – pasakoja dizainerė.

Kartu ji priduria, kad ši lėlė ją domino ne tik vaikystėje: „Stebėjau, kaip buvo kuriami barbių modeliai, kaip jie tobulėjo, plėtėsi suknelių, batelių asortimentas, augo prekinis ženklas. Man labai įdomu prisiliesti prie šio reiškinio.“

A. Kuzmickaitės teigimu, galimybė sukurti savo lėlės „Barbie“ įvaizdį – terpė eksperimentams. „Lėlė yra gana maža, tad ne visi sprendimai gali būti įgyvendinti. Tačiau proporcijos, stilistika – itin artima madai, todėl galima žiūrėti kūrybiškai ir ieškoti netradicinių sprendimų,“– sako kūrėja.

R. Kalinkinas: lėlė  skatina sieti save su sėkminga ateitimi

Drabužių dizaineris R. Kalinkinas pasakoja, kad turėti lėlę „Barbie“ buvo daugelio jo kartos vaikų svajonė. „Norėjome turėti tą didįjį lėlės namą, automobilius, Keną ir žaisti šeimą. Išlikę prisiminimai yra šilti, galbūt netgi skatinantys žvelgti į ateitį ir asocijuoti save su prabangiu gyvenimu – vila, baseinu, daugybe gražių daiktų“, – pripažįsta jis.

Mados kūrėjas teigia, kad šiandien „Barbie“ jam asocijuojasi su amerikietiška svajone, t. y. idėja, jog sunkiu darbu, atkaklumu ir drąsa galima tapti turtingam ir susikurti laimingą gyvenimą. „Šios lėlės itin spalvinga praeitis. „Barbie“ buvo filmuojama ne viename muzikiniame klipe. Smagu prisiliesti prie šio tarptautinio prekės ženklo ir būti jo dalimi.“

Kartu dizaineris atskleidžia, kad jo sukurtam lėlės įvaizdžiui buvo panaudotos itin inovatyvios šiuolaikinės technologijos. „Manau, elgėmės kitaip, nei kiti kūrėjai, ir priėmėme netradicinius sprendimus. Norime, kad „Barbie“ būtų aktuali šių dienų Lietuvos kontekste, o kartu tai ir iniciatyva paskatinti jaunimą žaisti su lėlėmis ir sieti save su sėkminga ateitimi“, – intrigą užmezga R. Kalinkinas.

I. Daugirdaitė: smalsu įgyvendinti idėją, kurią vaikystėje pradėjo mama

Barbę, kurią tėvai jai parvežė iš Amerikos, drabužių dizainerė I. Daugirdaitė atsimena iki šiol: „Ji buvo su besilankstančiomis kojomis, tobulu makiažu ir gražiais, spalvingais drabužiais.“ Vaikystės prisiminimai – viena iš priežasčių, kodėl dizainerei buvo įdomu sukurti savo „Barbie“ įvaizdį: „Mama sukurdavo ir pasiūdavo lėlei drabužius. Tai buvo viena įdomiausių žaidimo dalių vaikystėje – šią lėlę perrenginėti. Smalsu įgyvendinti idėją, kurią vaikystėje pradėjo mama.“

Dizainerė priduria, kad priimti „Barbie“ įvaizdžio kūrimo iššūkį taip pat paskatino ir galimybė prisidėti prie pasaulinio lygio dizainerių, tokių kaip Christianas Dioras, Givenchy ir daugybė kt., taip pat kūrusių drabužius šiai lėlei.

„Mano požiūriu, svarbu prisidėti prie pasaulinio lygio iniciatyvos ir atstovauti savo šaliai. Tai – pavyzdys jaunoms kartoms, skatinantis ateityje kurti ir prisidėti prie projektų. Idėją palaikau ir dėl to, kad visos Lietuvos dizainerių sukurtos „Barbie“ lėlės bus parduotos aukcione, o lėšos – aukojamos“, – teigia I. Daugirdaitė.

I. Rutkauskaitė-Naujokė: ji buvo mano svajonių lėlė

Ne pirmus metus prisidedanti prie kūrybinių „Barbie“ mados iniciatyvų INŽI mados namų kūrėja I. Rutkauskaitė-Naujokė pasakoja, kad turėti šią lėlę vaikystėje – didelė svajonė. „Kai buvau mažytė, ją gauti buvo pakankamai didelė prabanga. Aišku, turėjome kitų lėlių, bet tą tikrąją „Barbie“ turėjau tik paūgėjusi“, – teigia ji.

Praėjusiais metais I. Rutkauskaitė-Naujokė pristatė lėlės „Barbie“ suknelę, kurią kūrė mažai mergaitei. Tiesa, kūrybinis darbas buvo nelengvas. „Kai siuvi mergaitei, gyvam žmogui, viskas paprasčiau. Nors Barbė ir yra sumažinta mergina, tačiau siūti lėlei – kas kita. Tai – iššūkis, jeigu nori, kad tavo drabužis atrodytų taip, kaip ant podiumu žengiančio modelio“, – atvirauja mados kūrėja.

Nors šių metų jubiliejui skirtą suknelę teko persiūti net keturis kartus, pastangos buvo vertos rezultato. „Suknelė nebus paprasta – ji bus vestuvinė, o tai – užuomazga į mano naują kolekciją, kurią pristatysiu dar šį pavasarį“, – pametėja užuominą INŽI kūrėja.

M. Bordeaux: megzti lėlei suknelę – juvelyrinis darbas

Dizainerė Milda Bordeaux atvirauja artimesnę pažintį su „Barbie“ užmezgusi visai neseniai: „Praėjusiais metais išvydau Kęsto Rimdžiaus kurtas šias lėles. Tuomet ir pradėjau guglinti, ar kas iš mados kūrėjų yra barbei sukneles mezgęs, ir... beveik nieko neradau! Aplankė didelis įkvėpimas sukurti kažką savito ir išskirtinio. Buvau pakylėta kelis mėnesius.“

Tiesa, kūrėja su šypsena pripažįsta, kad yra numezgusi net keletą suknelių pavyzdžių, nors iš jų atsirinkti teko vienintelę. „Visas šis kūrybinis laikas buvo labai smagus ir dėl to, kad mano lėlei šukuoseną kūrė Lietuvos čempionatų nugalėtoja Jolita Zujienė. Ir jai tai buvo neką mažesnis kūrybinis iššūkis, reikalaujantis juvelyrinio darbo – lėlei plaukus ji pynė su adatėlėmis“, – dalį kūrybinio proceso atskleidžia M. Bordeaux.

Dizainerių kurta „Barbie“ stilių jubiliejinė kolekcija bus pristatyta per vasario pradžioje PLC „Panorama“ vyksiantį šios lėlės mados vakarėlį ir liks prieinama visiems smalsuoliams nuo vasario 8 d. iki pat lėlės gimtadienio, kuris vyks kovo 9 d. Vilniuje.