„Paliksiu šį klausimą neatsakytą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per kasdienį susitikimą su žiniasklaida. Rusijos socialinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai ir vaizdo įrašai, bylojantys apie kruvinus kankinimus apklausiant suimtuosius.

Kremlius taip pat atsisakė komentuoti tai, kad atsakomybę už žudynes Maskvoje prisiėmė „Islamo valstybė“, nes vyksta tyrimas.

„Vyksta tyrimas. Dar nepaskelbta nuosekli versija. Mes kalbame tik apie preliminarius duomenis“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas neketina apsilankyti išpuolio vietoje.

„Yra daug žmonių, kurie [...] visiškai atitrūko nuo tėvynės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Julija Navalnaja, kurią jūs paminėjote, priklauso šiai grupei žmonių, kurie praranda savo šaknis, praranda ryšius su tėvyne, praranda supratimą apie tėvynę“, – pridūrė jis.

Sekmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kalbėdamas savo rinkimų štabe pasibaigus balsavimui dar vieną kadenciją jam turinčiuose atnešti prezidento rinkimuose, pareiškė, kad jo balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno mirtis kalėjime buvo „liūdnas įvykis“.

Be to, jis pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė šio opozicionieriaus pavardę.

„Dėl pono Navalno. Taip, jis mirė. Tai visada liūdnas įvykis. Turėjome ir kitų atvejų, kai žmonės mirė kalėjime. Argi taip nenutinka Jungtinėse Valstijose?“ – kalbėjo jis, atsakydamas į amerikiečių transliuotojo NBC žurnalisto klausimą apie opoziciją, Rusijoje kalinamus amerikiečius ir A. Navalno mirtį kalėjime.

Tai pirmas Kremliaus šeimininko komentaras apie A. Navalno mirtį.

Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mirusio žymiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno sąjungininkai paragino rinkėjus vidurdienį užplūsti rinkimų apylinkes ir sugadinti balsavimo biuletenius. Ši protesto akcija pavadinta „Vidurdienis prieš Putiną“.

Opozicionieriaus našlę Juliją Navalnąją Berlyne šalininkai pasitiko gėlėmis ir plojimais. Ji sakė, kad balsavusi Rusijos ambasadoje balsavimo biuletenyje įrašė savo velionio vyro pavardę.

Paklausta, ar turi, ką perduoti V. Putinui, J. Navalnaja atsakė: „Prašau nustoti prašyti žinučių iš manęs ar iš ko nors kito ponui Putinui. Su ponu Putinu negali būti jokių derybų ir nieko, nes jis yra žudikas, jis yra gangsteris“.

Antradienį E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

„Macronas yra įsitikinęs savo linija strategiškai nugalėti mūsų šalį ir toliau kelia tiesioginio Prancūzijos įsitraukimo lygį“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jo teigimu, Paryžius išsakė itin prieštaringus komentarus apie tai, ar yra pasirengęs siųsti karius į Ukrainą.

Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Prancūzijos prezidentas antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.

Ketvirtadienį E. Macronas susitiko su pagrindinių Prancūzijos politinių partijų vadovais, siekdamas pabrėžti, kad prieš birželio 6–9 dienomis įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą būtina užtikrinti didesnę paramą Kyjivui.

„Specialioji karinė operacija prasidėjo kaip operacija prieš Ukrainą, – rusų naujienų agentūros trečiadienį citavo D. Peskovą. – Laikui bėgant, ji įgavo karo su kolektyviniais Vakarais formą“. Jis kalbėjo apie karą, į kurį tiesiogiai įsitraukusios Vakarų šalys su JAV priešakyje.

Tai reiškia, kad specialioji karinė operacija – taip Maskva oficialiai vadina karą Ukrainoje  – tęsis ilgiau nei tikėtasi. „Tačiau tai nieko nekeičia“, – pažymėjo D. Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik prieš dvejus metus – 2022 m. vasario 24 d. nurodė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas kare yra priklausomas nuo JAV, Europos ir kitų demokratinių šalių paramos ginklais ir finansais. Ir V. Putinas neretai karą pavadina konfliktu, kuriame Rusija priversta gintis nuo Vakarų pasaulio.

Jungtinės Valstijos yra tiesioginė konflikto dalyvė ir vis labiau į jį įsitraukia, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui, kuris įrašą šeštadienį paskelbė „Telegram“ kanale. Tačiau tai esą nepakeis karo eigos.

„Amerikiečiai elgiasi taip, kad ukrainiečiams labiau skaudėtų. Amerikiečiai elgiasi taip, kad žūtų daugiau ukrainiečių“, – kalbėjo D. Peskovas.

Kremlius vis kartoja naratyvą, kad karas Ukrainoje reikalauja daug aukų, nes Vakarai padeda Kyjivui gintis.

V. Nuland Ukrainoje lankėsi šią savaitę.

Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių. Pratybos yra didžiausios nuo 1988-aisiais – Šaltojo karo metu – vykusių „Reforger“ pratybų.

„Žinoma, tai grėsmė mums, mes taip vertiname ir dėl to nuolat imamės atitinkamų priemonių“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Aljansas kelis dešimtmečius nepaliaujamai stumia savo karinę infrastruktūrą mūsų sienų link“, – sakė jis, reporterių paklaustas apie pratybas.

Per praėjusią savaitę pradėtas „Steadfast Defender 24“ bus imituojamas NATO atsakas į tokio varžovo kaip Rusija puolimą; pratybose dalyvaus apie 50 karo laivų.

Pratybas sudarys keletas mažesnių atskirų pratybų; jos vyks nuo Šiaurės Amerikos iki NATO rytinio sparno, netoli Rusijos sienos.

„Tikimės, kad Rusijos prezidento vizitą pavyks surengti ir kad jis įvyks artimiausioje ateityje“, – nurodė D. Peskovas.

Po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto rusų invazijai Ukrainoje Vakarai nutraukė santykius su Maskva, pastaroji paramos atsigręžė į tarptautinėje izoliacijoje gyvuojančią Šiaurės Korėją.

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kvietimą V. Putinas gavo rudenį, kai, manoma, juodu aptarinėjo ginklų tiekimą iš Pchenjano į Maskvą.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui šiuo metu su trijų dienų vizitu lankosi Maskvoje, kur ji turėtų susitikti su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. D. Peskovas pranešė, kad nederėtų atmesti ir jos susitikimo su V. Putinu galimybės.

Pastaruoju metu maždaug 50 šalių pasmerkė tai, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai raketas, kurios naudojamos prieš Ukrainą. Stebėtojų manymu, nepaisydamos kritikos, abi šalys siekia išplėsti tarpusavio prekybą ginklais.

„Tai absoliučiai politizuotas sprendimas – ES noras tokiu būdu parodyti paramą šioms šalims. Tačiau, be abejo, tokios naujos narės iš tikrųjų gali destabilizuoti ES“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.