Nešė milijonus dolerių

Nuo 2017 m. T. Carlsonas buvo JAV dešiniųjų televizijos veidas, nevengęs skleisti sąmokslo teorijų. D. Trumpo kadencijos metu jis tapo vienu nekenčiama, kitų – garbinama persona.

Televizijos savininko Ruperto Murdocho tai netrikdė: nuo 2009-ųjų kompanijoje dirbantis T. Carlsonas buvo megažvaigždė. 2020 m. jis pasiekė rekordą – jo laidą „Tucker Carlson Tonight“, transliuojamą kiekvieną vakarą, išskyrus savaitgalius, vidutiniškai žiūrėdavo 4,33 mln. žiūrovų. Nors pernai auditorija aptirpo, ji vis tiek buvo labai didelė – 3,3 mln. žmonių.

2018 m. T. Carlsono dėka televizija susižėrė net 190 mln. dolerių – tuokart ši suma sudarė 16 proc. visų kanalo pajamų. Vėlesniais metais jo laidos pajamos iš reklamos gerokai sumažėjo, nes vis daugiau įmonių nuspręsdavo nebesieti savo prekės ženklų su politiškai prieštaringu šou. 2021 m. pajamos sumenko iki 67 mln. dolerių, pernai pajamos iš „Tucker Carlson Tonight“ vėl padidėjo.

Rinkos tyrimų bendrovės „Vivvix“ duomenimis, pernai T. Carlsono laida atnešė „Fox“ 77,5 mln. dolerių pajamų – kur kas daugiau nei kitų eterio žvaigždžių Lauros Ingraham ar Seano Hannity vedami šou, iš kurių televizija uždirbo po 50–54 mln. dolerių. T. Carlsono sėkmės negalėjo pakartoti net tokių stiprių rinkos žaidėjų kaip CNN ar MSNBC žvaigždės.

Trampistas kvadratu

T. Carlsonas – vadinamosios gonzo žurnalistikos, kai teksto įtaigumą stiprinanti stilistika akcentuojama labiau nei faktų tikrumas – atstovo Dicko Carlsono, buvusio „Voice of America“ vadovo, lobisto, diplomato, sūnus. Jo auditoriją masino melagienos apie tai, kad „demokratai pakeičia mūsų rinkėjus naujais, labiau atsidavusiais trečiojo pasaulio rinkėjais“ arba kad dėl imigrantų šalis tampa „skurdesnė ir purvinesnė“.

„The New York Times“ žurnaistai, išanalizavę 1 150 laidos „Tucker Carlson Tonight“ epizodų, rado daugybę imigrantus, homoseksualus, pilietinių teisių aktyvistus menkinančių pasisakymų. Jokios atsakomybės už savo žodžius nejautusi žvaigždė neigė skiepus, tyčiojosi iš moterų ir oponentų.

Respublikonai su T. Carlsonu dalijosi ir problemomis, ir džiaugsmais. Neseniai du iš jų, Vivekas Ramaswamis ir Larry Elderis, tiesiogiai transliuojamoje jo laidoje paskelbė apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose.

Anot „Politico“, T. Carlsonas prižiūrėjo net patį D. Trumpą, neleido jam pernelyg nuklysti nuo trampizmo kelio. JAV žiniasklaidos teigimu, žurnalistas darė įtaką kai kuriems prezidento sprendimams, pvz., atšaukti karinį smūgį Iranui 2019 m. ar atleisti patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną.

2018 m. T. Carlsono dėka televizija susižėrė net 190 mln. dolerių – tuokart ši suma sudarė 16 proc. visų kanalo pajamų. 

Šmeižto kaina

T. Carlsonas eteryje jautėsi laisvas – jo radikalumas nešė pinigus Murdochams. Šie žvaigždę palaikė nepaisydami net kai kurių reklamos užsakovų kritikos. Kas turėjo nutikti, kad televizijos savininkas ryžosi atsisveikinti su didelius pinigus uždirbančiu laidų vedėju? Juolab kad investuotojų reakcija puikiai iliustruoja šio sprendimo padarinius. Žinia, kad pirmadienio rytą „Fox News“ generalinė direktorė Suzanne Scott pranešė T. Carlsonui, jog jis nušalinamas iš eterio, smogė „Fox Corporation“ akcijoms. Vos paskelbus naujieną, bendrovės akcijų rinkos vertė nukrito apie 5 proc. – tai prilygsta maždaug 800 mln. dolerių.

T. Carlsonas prisišnekėjo. Jo kalbos apie neva balsavimo mašinomis Joe Bideno naudai manipuliuotus prezidento rinkimų rezultatus baigėsi dideliais nemalonumais.

Prieš kelis mėnesius balsavimo mašinų gamintoja „Dominion Voting Systems“ padavė į teismą „Fox News“. Praėjusią savaitę šalys pasiekė neteisminį susitarimą: televizija sutiko sumokėti „Dominion“ 787,5 mln. dolerių (718,65 mln. eurų). JAV žiniasklaidos teigimu, tai viena didžiausių kada nors Jungtinėse Valstijose už šmeižtą priteistų sumų. „Melas turi padarinių“, – triumfavo „Dominion“ advokatas Justinas Nelsonas.

Tokia konflikto su „Dominion“ baigtis veikiausiai ir tapo ženklu Murdochams, kad T. Carlsono dėka gaunamos didelės pajamos yra susijusios su didele finansine rizika, daug rimtesne nei galimas radikalios auditorijos praradimas.

Vis dėlto ne visi patenkinti tokia konflikto atomazga. "Fox News", kurį kas vakarą žiūri daugiau žmonių nei CNN ar MSNBC, mėgėjai vylėsi, kad teismo procesas truks kelias savaites, per kurias eterio žvaigždės turės viešai įtvirtinti savo politines pažiūras. Ilgam teismo procesui ruošėsi net ir Vilmingtono teismas: žinia apie susitarimą pranešta, kai jau buvo prisaikdinti prisiekusieji, planuota sakyti įžangines kalbas.

Tačiau teisės ekspertai pažymi, kad įrodyti tyčinį balsavimo mašinų gamintojo šmeižtą būtų buvę nelengva – dauguma tokių ieškinių JAV esą baigiasi neteisminiu susitarimu.

Balsai: didėja visuomenės spaudimas „Fox News“ ir televizijos savininkui R. Murdochui. „Melas turi padarinių“, – skelbia prie televizijos būstinės surengtos protesto akcijos dalyvio plakatas. Gina M Randazzo / „ZUMA Press Wire“ nuotr.

Nemalonumai dar nesibaigė

„Fox News“ gali lengviau atsikvėpti – įvaizdžiui kenkiančio teismų šou pavyko išvengti, nors suma, kurią turės sumokėti „Dominion“, – maždaug penktadalis viso likvidaus turto, kurį „Fox“ turėjo praėjusio ketvirčio pabaigoje.

Ir tai greičiausiai nebus paskutinis mokėjimas. Kitas elektroninių balsavimo sistemų gamintojas „Smartmatic“ taip pat pateikė ieškinį dėl šmeižto prieš „Fox News“ ir jos vedėjus, reikalaudamas 2,7 mlrd. dolerių žalos atlyginimo.

Be to, paviešintos privačios televizijos darbuotojų žinutės paskelbė tai, ko bendrovė tikrai nenorėjo atskleisti: kad simpatijos D. Trumpo stovyklai – nenuoširdžios. Aršiausiams respublikonų rėmėjams „Fox News“ pataikavo nenorėdama prarasti auditorijos, kurią galėjo persivilioti nauji steigiami D. Trumpo kanalai „Newsmax“ ir OAN.

Nors iš pradžių „Fox News“ laidų vedėjai buvo pirmieji žurnalistai, paskelbę apie D. Trumpo pralaimėjimą, greitai vėjas pasisuko į visiškai kitą pusę. T. Carlsonas netgi vadino Kapitolijaus šturmą „taikiu protestu“.

Be to, pateikta ieškinių asmeniškai prieš T. Carlsoną. Viena buvusi jo laidos darbuotoja kaltina jį toksiška darbo aplinka, nuolat menkinus ją kaip moterį ir svaidžius antisemitinius pareiškimus. Nors šio ieškinio atsakovas – TV žvaigždė, jei kaltinimai pasitvirtintų teisme, byla gali baigtis solidžiais ieškiniais ir pačiai bendrovei.

Komentuodami T. Carlsono atleidimą, tarptautinės medijų rinkos ekspertai spėjo, kad skandalingoji TV žvaigždė gali sulaukti pasiūlymo iš Kremliaus propagandinės televizijos „Russia Today“. Jie neklydo. Nesnaudžia ir minėta OAN, kurios generalinis direktorius Robertas Herringas pakvietė T. Carlsoną, žadėdamas per metus mokėti 25 mln. dolerių. Kiti spėlioja, kad žurnalistas yra pernelyg garsus ir pernelyg susisaisęs su respublikonais, kad nepasinaudotų proga pereiti į politikų stovyklą.

Bet kokiu atveju skubėti ieškoti naujo darbo T. Carlsonui nėra būtinybės. JAV verslo leidinio „Forbes“ skaičiavimu, per metus iš „Fox News“ jis uždirbdavo 15–20 mln. dolerių. Kiti šaltiniai mini sumas nuo 6 iki 45 mln. dolerių per metus. Jo turtas vertinamas – taip pat su didele paklaida – maždaug 400 mln. dolerių.

Vienodi standartai

Didelius honorarus gaunančioms, didelę įtaką auditorijai turinčioms JAV televizijos žvaigždėms kartkartėmis tenka prisiminti: net ir pačiam populiariausiam asmeniui galioja tie patys standartai kaip ir žmogui iš gatvės.

Faktiškai tuo pačiu metu, kai iš „Fox News“ pasitraukė T. Carlsonas, CNN, kuri pozicionuojama kaip liberali, išsiskyrė su viena savo žvaigždžių – Donu Lemonu (57 metų). Žinomas laidų vedėjas daugelį metų CNN vedė vakaro laidą, o pusę metų kartu su dviem kolegėmis – naują ryto laidą.

Pirmadienio rytą D. Lemonas psirodė eteryje, tačiau po kelių valandų jis tviteryje parašė, kad televizija nutraukė sutartį. Pernai gruodį laidos metu jis įsitraukė į ginčą su kitomis vedėjomis dėl atlyginimų nelygybės moterų sporte. D. Lemonas aiškino, esą „žmonės labiau domisi vyrais“.

Visai neseniai D. Lemonas sulaukė didelės kritikos dėl seksistinio komentaro apie respublikonę Nikki Haley. Į politikės pasiūlymą atlikti „privalomus protinės kompetencijos testus vyresniems nei 75 metų politikams“ D. Lemonas atsakė: „Ji sako, kad žmonės, žinote, politikai ar pan., nėra pačiame jėgų žydėjime. Atsiprašau, N. Haley nėra pačiame jėgų žydėjime. Manoma, kad moteris yra pačiame jėgų žydėjime, kai jai 20, 30 ir galbūt 40 metų.“ Jo pastabos internete buvo sukritikuotos kaip seksistinės. Vėliau žurnalistas atsiprašė ir kuriam laikui buvo nušalintas nuo eterio.

Vėliau „Variety“ paskelbė, kad D. Lemonas dar 2008 m. buvo užsiminęs apie mizoginišką elgesį su savo kolegomis, tačiau žurnalisto atstovas paneigė kaltinimus.

Nepatvirtinti pranešimai, kad sąvartyne Las Parechase pastarosiomis dienomis rasta daugiau kaip 75 tūkst. JAV dolerių (74 tūkst. eurų) sukėlė tokį susidomėjimą, kad pareigūnams sąvartyną teko uždaryti.

„Draugas išlipo iš sunkvežimio ir pamatė ant žemės naujutėlaitį 100 dolerių banknotą. Mus tai pribloškė, nes jis buvo nepriekaištingos būklės“, – sakė Federico Baezas (Federikas Baesas), vienas kiek praturtėjęs gyventojas.

„Visi čiupome savo dalį. Buvo tarsi žaidimas – kas pagriebs daugiau banknotų. Mes šešiese gavome apie 10 tūkst. dolerių“, – naujienų agentūrai AFP sakė F. Baezas.

„Tada atėjo kitas vaikis ir rado 25 tūkstančius; jam pasisekė labiau. Manau, kad po [šiukšlėmis] jų dar daug turi būti“, – pridūrė jis.

Neaišku, ar radėjams bus leista pasilaikyti grobį.

Pagal socialinėje žiniasklaidoje išpopuliarėjusią teoriją, pinigai buvo paslėpti slaptame spintos skyrelyje. Ta spinta buvo išmesta mirus jos savininkui, neturėjusiam palikuonių.

Argentinoje, kur infliacija jau labai ilgai yra didelė, o žmonės nepasitiki bankų sistema, gyventojai dažnai laiko santaupas doleriais savo namuose.

Las Parechaso meras Horacio Compagnucci (Horasijus Kompanjučis) sakė, kad jo miestelį apėmė „žalioji beprotybė“.

„Šaliai ekonominiu požiūriu išgyvenant sunkų metą, žodis „doleris“ dabar visų lūpose“, – sakė jis AFP.

Argentinoje nuo 2019 metų valiutos keitimas yra kontroliuojamas, vyriausybei stengiantis padidinti užsienio atsargas.

Taisyklės darėsi vis griežtesnės ir galiausiai vienam žmogui buvo leista nusipirkti ne daugiau kaip 200 dolerių per mėnesį.

Neįprastas radinys Las Parechase taip pat paskatino sukurti daugybę memų. Viename jų prezidentas Alberto Fernandezas (Albertas Fernandesas) ir jo pavaduotoja Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) pavaizduoti ieškantys pinigų šiukšlėse.

Tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) pasirinko kur kas atsargesnę bazinių palūkanų normų didinimo kryptį nei JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) sprendimų priėmėjai, yra viena iš priežasčių, kodėl stebimas toks euro kurso kritimas, aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Akcininkai, finansų rinkose, tiek ir valiutų rinkose žiūrima į lūkesčius, kas gali būti ateityje. Kalbant apie valiutas, vertinami lūkesčiai, ko gali imtis FED ir ko gali imtis Europos centrinis bankas. Per pastarąsias kelias savaites naujienos euro zonoje yra nelabai teigiamos, kalbant apie ekonomikos aktyvumą“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.

Tačiau, gal net didesnę įtaką, ekonomisto požiūriu, euro nuvertėjimui veikiausiai turėjo geopolitiniai ir ekonominiai procesai bei jų nulemtos prognozės dėl galimos recesijos.

„Realu, kad rusiškų gamtinių dujų tiekimas Vakarų Europai ne tik liks apribotas, bet jis gali dar mažėti. Kalbant iš energetinės pusės, tiek ruduo, tiek žiema bus labai sunki visai euro zonai. Labai sunku išvengti recesijos. Tie neigiami sentimentai irgi lemia tai, kad investuotojai stengiasi pasitraukti iš euro zonos kalbant ir apie investicinę poziciją, tiek kalbant apie valiutų rizikos poziciją“, – pasakojo jis.

„Kuo blogesni lūkesčiai dėl euro zonos ekonomikos, tuo mažiau noro turėti eurą“, – tvirtino T. Povilauskas.

Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis, pritariantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pasekmės eurą paveikė kur kas labiau nei dolerį.

„Vokietijos ekonomika be proto priklausoma nuo dujų. Tai automatiškai suteikia priežasčių manyti, kad ta ekonomika gali grimzti į recesiją, stagnuoti. Dėl tokios priežasties ir dolerio-euro kursas rodo tokius skaičius“, – teigė R. Rodzis.

Neatmeta, kad euro ir dolerio kursas gali tapti lygus

Scenarijų, kad euro ir dolerio kaina galiausiai taps lygi, „Swedbank“ ekspertas vadina visiškai realiu. Tam, kad tendencijos pasikeistų ir euras vėl sustiprėtų, R. Rodzio vertinimu, Europai yra reikalingi staigūs sprendimai dėl žaliavų tiekimo.

„Iki pariteto tik vieno cento ir trūksta. Kad situacija pasikeistų, reikėtų, kad investuotojai pasitikėtų, jog Europa atlaikys ir ras sprendimus energijos išteklių krizėje, galbūt bus suvaldytas karas. Bet nelabai panašu, kad artimiausiu metu galima tikėtis greitų sprendimų“, – svarstė jis.

Tuo metu T. Povilauskas taip pat sutinka, kad poros procentų kurso pokytis valiutų rinkose nėra retas reiškinys, todėl euro ir dolerio kursas gali susivienodinti jau artimiausiu metu.

„Jeigu paritetas bus, tai jis iš impulso bus jau artimiausiomis savaitėmis. Tam, kad euro kursas judėtų dar žemyn, toliau reikėtų blogų ekonominių ir geopolitinių naujienų. Stipriai blogiau nebereikia, bet dar savaitę pagyvenus su tokiomis prastesnėmis žinutėmis apie euro zonos ekonominę būklę ir labai realu, kad mes prie to pariteto būsime“, – mano T. Povilauskas.

Silpnesnis euras gali prisidėti prie energetikos kainų brangimo

Nors ekonomikos teorijoje neretai svarstoma, kad šiek tiek nusilpusi valiuta gali turėti ir teigiamų pasekmių, tokių kaip eksporto apimčių išaugimas, investicinio patrauklumo sustiprėjimas ar netgi didesni turistų srautai, tačiau ekonomistai nemano, kad euro zona dėl to šiuo atveju galėtų reikšmingai išlošti.

„Šiai minutei euro zonai problema yra ne eksportas, bet importas. O importas būtent kalbant apie energetiką. Energetika yra importuojama JAV doleriais. Be to, kad energetikos ištekliai yra pabrangę, tai jie dar labiau pabrangę ir dėl sustiprėjusio JAV dolerio. Čia dvigubinasi efektas“, – tvirtino T. Povilauskas.

Galimybes euro zonai gauti naudos dėl santykinai silpnesnės valiutos skeptiškai įvertino ir R. Rodzis, pažymintis, kad ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis vien dėl euro vertės nukritimo tikėtis smarkiai augančių eksporto apimčių būtų gan naivu.

„Energetines žaliavas perkame nominuotas doleriais, todėl valiutų kursas turi įtakos įperkamumui. Kalbant apie eksportuotojus, yra galimybė daugiau eksportuoti, nes tiesiog užsieniui mūsų prekės tampa pigesnės. Tačiau ekonominė aplinka yra su daugybe neaiškumų, tai klausimas, kiek čia bus naudos eksportuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekspertas.

Kaip pranešė Utenos apskrities policija, apie 21.20 val. Murliškių kaime Moldovos pilietis (gimęs 1973 metais), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už draudžiamą lenkimą pareigūnui padavė 20 JAV dolerių.

Vyras sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Įvykis tiriamas.

„Tinkoff“ bankas pirmasis pristatė rinkliavas už užsienio valiuta laikomų pinigų saugojimą. „Tinkoff“ klientai, turintys santaupų užsienio valiuta, turės mokėti 1 proc. per mėnesį. Tai – pakankamai didelė rinkliava, kuri kainuos didelius pinigus. Aišku, išeitis būtų išsigryninimas, bet išsiimti dolerius ar eurus Rusijoje dabar sunku. Savo pinigus galima atsiimti rubliais, bet ir tai yra nuostolinga dėl vartotojams nepalankių valiutos keitimo kainų.

Rusijos žurnalistas Ivanas Jakovina tokius bankų veiksmus pavadino neįtikėtinu.

„Jei kas turi dolerių Rusijos banke, jis dabar ne tik negauna pajamų už indėlį, bet dar ir turi mokėti bankui. Jei nieko nedarysi, liksi be dolerių. Tai reiškia, jei žmogus sėdės ir žiūrės, tai matys, kaip iš jo sąskaitos tirpsta doleriai“.

Bet ką gali padaryti dolerių turintys rusai? I. Jakovina sako, kad nieko, nes pirkimo, išsigryninimo ar pervedimo galimybės yra labai ribotos.

Tai reiškia, jei žmogus sėdės ir žiūrės, tai matys, kaip iš jo sąskaitos tirpsta doleriai.

„Jei turite dolerių ne grynais pinigais, manykite, kad jų neturite“, – sakė žurnalistas.

Bankai taip, aišku, bando gelbėtis ir naudojasi padėtimi. Bet rusų laukia dar didesnės vagystės, nes neseniai Valstybės Dūma suteikė V. Putinui galią įšaldyti Rusijos piliečių sąskaitas.

„Istorija rodo, kad vos tik valdžia gauna galimybę paimti rusų indėlius, jie iš karto pasinaudoja ta teise. Greičiausiai per artimiausius mėnesius rusai liks be santaupų“, – prognozavo žurnalistas.

Bitkoino kursas išaugo 15 proc., iki 39 681 JAV dolerio, arba šio mėnesio aukštumų. Manoma, kad augimą taip pat paskatino pranešimai, jog JAV mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ ketina žengti į kriptovaliutų sritį.

Bitkoino kursas vėlėsnėje Europos prekyboje siekė 38 289 JAV dolerio.

Nepaisant to, dabartinis šios kriptovaliutos kursas išlieka gerokai nutolęs nuo balandį pasiekto 65 tūkst. JAV dolerių rekordo.

„Euras mums yra visiškai priimtinas kaip mokestis už dujas. Tai gali būti padaryta ir, tikriausiai, turėtų būti padaryta“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume sakė V. Putinas.

Rusijos prezidento komentarai pasirodė praėjus dienai po to, kai Rusijos ekonomikos ministerija paskelbė, kad šalies Nacionalinis turto fondas atsisako dolerio ir pereina prie kitų valiutų.

Kremlius jau daug metų siekia atitraukti ekonomiką nuo JAV dolerio, o Rusijos valstybinės energetikos bendrovės bando pereiti prie sandorių ne JAV doleriais.

Ekonomikos ministerijos teigimu, JAV doleris, sudaręs 35 proc. fondo turto, šiuo metu nėra įtrauktas į fondą.

Finansų ministro Antono Siluanovo teigimu, ateityje 40 proc. fondo sudarys euras, 30 proc. – Kinijos juanis, 20 proc. – auksas ir po 5 proc. – Japonijos jena bei Jungtinės Karalystės svaras sterlingų.

Šios savaitės pradžioje į vieną Klaipėdoje veikiančio banko padalinį atėjo 22 m. vaikinas ir pateikė banko darbuotojams aštuonias užsienio valiutos kupiūras.

100 JAV dolerių kupiūras turėjęs vaikinas norėjo įsitikinti, ar jos tikros. Bent jau taip jis vėliau aiškino policininkams.

Bėda ta, kad visos kupiūros buvo pažymėtos tuo pačiu serijos numeriu.

Kai paaiškėjo šis faktas, buvo iškviesti policininkai, o banknotus pateikęs vaikinas turėjo paaiškinti, iš kur juos gavo.

Jaunuolis tikino pluoštą dolerių radęs. Ar jis kalba tiesą, aiškinsis policijos tyrėjai.

Kol kas netikras kupiūras į banko skyrių atnešęs vaikinas nėra vadinamas įtariamuoju.

Už netikrų pinigų įgijimą, laikymą, gabenimą įstatymas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą ar laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Pastaruoju metu padirbti JAV doleriai Klaipėdoje – retenybė. Kur kas dažniau iš apyvartos išimami suklastoti 20 ir 50 eurų banknotai. Kartais pasitaiko ir netikrų euro monetų.

Vykdydama bendrą operaciją su JAV Slaptąja tarnyba, Bulgarijos policija sulaikė du žmones ir konfiskavo pinigų spausdinimo mašiną bei įrangą, taip pat didelį kiekį padirbtų JAV dolerių ir eurų banknotų.

„Konfiskuotos valiutos vertė yra įspūdinga. Daiktiniai įrodymai byloja apie rimtą nusikalstamą veiklą“, – antradienį sakė Sofijos policijos vadovas Georgy Hadzhievas (Georgijus Hadžijevas).

Prokuratūros duomenimis, konfiskuotų padirbtų pinigų suma siekia 4 mln. JAV dolerių ir 3,6 mln. eurų.

Policija mano, kad abu įtariamieji priklausė didesnei nusikalstamai grupei, gabenusiai padirbtus dolerius į Ukrainą, o eurus – į Vakarų Europą.

„Japonijos vyriausybė tikisi atgaivinti nuo pandemijos smarkiai nukentėjusį ekonomikai svarbų turizmo sektorių. Pagal iniciatyvą „Go To Travel“ į šalį atvykusiems keliautojams gali būti teikiamos subsidijos iki 20 tūkst. jenų (185 JAV dolerių) per dieną“, – teigiama pranešime.

Šiai subsidijų programai iš viso numatyta skirti 1,35 trln. jenų (12,5 mln. JAV dolerių).

Anot „Kyodo News“, šios subsidijos gali padengti iki pusės užsienio turistų išlaidų Japonijoje, o būtų išreikštos kuponais, panaudotinais netoli apsigyvendinimo vietos esančiose parduotuvėse ir restoranuose atsiskaityti, tačiau jais negalima būtų dengti kelionės į Japoniją išlaidų.

„Tikėtina, kad ši iniciatyva bus pradėta įgyvendinti liepą. Norintieji šia subsidijų programa pasinaudoti privalės tiesiogiai arba su Japonijos kelionių agentūrų pagalba užsisakyti viešbutį“, – rašoma „Kyodo News“ pranešime.

COVID-19 pandemija Japonijos turizmo sektoriui smogė stipriai. Dėl koronaviruso infekcijos plitimo šalyje buvo uždarytos sienos su daugiau kaip šimtu valstybių, teko atidėti šią vasarą Tokijuje numatytas vasaros olimpines žaidynes.

Premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) ministrų kabinetas kabinetas šios savaitės pradžioje atšaukė dėl COVID-19 įvestą nepaprastąją padėtį, o trečiadienį paskelbė naują ekonomikos skatinimo planą, kurio vertė siekia beveik 300 mlrd. JAV dolerių.