Sakydamas kalbą JAV Arizonos valstijoje J. Bidenas teigė, kad D. Trumpą skatina kerštas, o respublikonai ir jo griežtosios dešinės sąjungininkai kėsinasi į spaudos laisvę ir teisinę valstybę.

Siekdamas išvengti teisinio įsikišimo, JAV prezidentas vengė komentuoti įvairius D. Trumpui pareikštus baudžiamuosius kaltinimus, įskaitant kaltinimą dalyvavus pastangose pakeisti pralaimėtų 2020 metų rinkimų rezultatus. Šių pastangų kulminacija tapo eksprezidento šalininkų surengtas JAV Kapitolijaus šturmas 2021-ųjų sausio pradžioje.

Tačiau savo kalboje 80-metis J. Bidenas nevengė pabrėžti, kokia, jo nuomone, grėsmė šaliai iškils, jei D. Trumpas laimės būsimus JAV prezidento rinkimus.

„Visi turėtume prisiminti: demokratijos nebūtinai miršta nuo šautuvo kulkos, – sakė J. Bidenas. – Jos gali mirti, kai žmonės tyli, kai nesugeba pasipriešinti ar pasmerkti grėsmių demokratijai.“

J. Bidenas sakė, kad šiuo metu JAV vyksta pavojingi dalykai, ir pabrėžė, kad Respublikonų partiją stumia ir baugina D. Trumpo ideologijos MAGA („Padarykime Ameriką vėl didžią“, angl. Make America Great Again) šalininkai.

„Jie neslepia savo išpuolių. Jie atvirai jas skatina, puola laisvą spaudą kaip žmonių priešą, puola teisinę valstybę“, – teigė prezidentas.

Kaip ką tik buvo pademonstruota, demokratija niekada nebūna lengva.

Savo kalboje J. Bidenas kritikavo respublikonus už tai, kad jie nepasisakė D. Trumpui neseniai apkaltinus aukšto rango JAV pajėgų pareigūną išdavyste. Be to, prezidentas užsipuolė D. Trumpo šalininkus Respublikonų partijoje už tai, kad jie, jo nuomone, siekia šią savaitę uždaryti JAV valdžios institucijas.

J. Bidenas taip pat negailėjo griežčiausių žodžių pačiam D. Trumpui, neįprastai minėdamas jo vardą, o ne vadindamas jį pirmtaku ar ankstesniuoju, kaip paprastai daro.

Veikiamas keršto

„Trumpas sako, kad konstitucija jam suteikė „teisę daryti, ką nori“, – sakė J. Bidenas, turėdamas omenyje eksprezidento pareiškimus apie tai, kaip jis mato savo įgaliojimus einant prezidento pareigas.

„Niekada nesu girdėjęs, kad prezidentas taip sakytų net juokais – [kad jis] vadovaujasi ne konstitucija, ne tarnyste ir padorumu (...) amerikiečių atžvilgiu, o kerštu ir kerštingumu“, – nurodė JAV vadovas.

Vienu metu, po to, kai jį pertraukė klimato kaitos aktyvistai, J. Bidenas auditorijai pasakė: „Kaip ką tik buvo pademonstruota, demokratija niekada nebūna lengva.“

Kalbą J. Bidenas pasakė tuo metu, kai Atstovų Rūmų respublikonai ketvirtadienį pradėjo J. Bideno apkaltos tyrimą, grindžiamą neįrodytais įtarimais, kad jis melavo apie savo sūnaus Hunterio (Hanterio) verslo sandorius.

Savo kalboje J. Bidenas taip pat pagerbė velionį senatorių iš Arizonos Johną McCainą (Džoną Makeiną), nuosaikų respublikoną, savo draugą ir politinį oponentą.

J. McCainą, Vietnamo karo didvyrį, 2008-ųjų JAV prezidento rinkimuose įveikė Barackas Obama (Barakas Obama) ir J. Bidenas tada tapo viceprezidentu. Tačiau abu politikai nesutarimus atidėjo į šalį, ypač D. Trumpui laimėjus 2016 metų prezidento rinkimus.

2018-aisiais mirusį senatorių JAV prezidentas apibūdino kaip išdidų respublikoną, kuriam šalis buvo svarbiausia.

J. McCainas nemėgo D. Trumpo ir atsisakė jį paremti per 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Tuo tarpu D. Trumpas ne kartą viešai tyčiojosi iš jo Vietnamo karo didvyrio statuso.

Nors iki JAV rinkimų dar liko daugiau nei metai, J. Bidenas ir D. Trumpas šią savaitę surengė pirmą svarbų politinį susirėmimą – abu aplankė streikuojančius automobilių pramonės darbuotojus Mičigano valstijoje.

Ketvirtadienio kalbą J. Bidenas pasakė kitą dieną po to, kai Kalifornijoje vyko septynių kitų respublikonų pretendentų į partijos kandidato statusą debatai. D. Trumpas šiame renginyje nedalyvavo. 

Baltieji rūmai teigė, kad demokratas J. Bidenas savo kalboje taip pat pagerbs Arizonos senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino), nuosaikių pažiūrų respublikonų lyderio, kuris taip pat buvo išreiškęs savo antipatiją D. Trumpui, atminimą.

Apklausoms rodant, kad abiejų kandidatų pozicijos yra apylygės, 80-metis J. Bidenas pastaruoju metu pradėjo dažniau kritikuoti respublikonų lyderį D. Trumpą, kuris, jo teigimu, bando sunaikinti demokratiją.

D. Trumpui, be kita ko, pateikti baudžiamieji kaltinimai dėl bandymo panaikinti 2020-ųjų rinkimų rezultatus, o jo šalininkai 2021-ųjų sausio 6-ąją šturmavo Kapitolijų.

J. Bideno kalboje Arizonos mieste Tempi „daugiausia dėmesio bus skiriama Amerikos institucijų svarbai išsaugant mūsų demokratiją ir būtinybei nuolat būti ištikimam JAV Konstitucijai“, sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Prezidentas pagerbs savo draugą ir karo didvyrį, velionį senatorių Johną McCainą, kurio nepakantumas piktnaudžiavimui valdžia ir tikėjimas Amerika yra sektinas pavyzdys“, – pridūrė pareigūnas.

Prisimindamas J. McCainą, Vietnamo karo didvyrį ir gerbiamą JAV politinį veikėją, J. Bidenas veikiausiai siekia pabrėžti kontrastą su griežtosios linijos dešiniųjų pažiūrų D. Trumpu.

„Nori sunaikinti Amerikos demokratiją“

J. McCainas neapkentė D. Trumpo, atsisakė jį remti 2016-ųjų prezidento rinkimuose ir prieš mirtį nuo smegenų vėžio 2018 metais sakė, kad nenori, jog jis dalyvautų jo laidotuvėse.

Jausmai buvo abipusiai – 2015 metais D. Trumpas tyčiojosi iš jo karo didvyrio statuso.

J. Bidenas per J. McCaino laidotuves pasakė gedulingą kalbą, sakydamas, kad mylėjo J. McCainą ir kad jų draugystė pranoko politinius skirtumus.

Šią savaitę J. Bidenas ir D. Trumpas aplankė Mičigano valstijos automobilių pramonės darbininkus. Antradienį J. Bidenas prisijungė prie piketuotojų, o D. Trumpas į juos kreipėsi trečiadienį.

Po to J. Bidenas pradėjo kampanijos renginių ciklą, kurį panaudojo tam, kad dar kartą atkreiptų dėmesį į D. Trumpą ir demokratijos klausimą.

„Donaldas Trumpas ir MAGA respublikonai yra pasiryžę sunaikinti Amerikos demokratiją, nes nori sugriauti institucines struktūras“, – sakė jis vėlai trečiadienį Kalifornijoje vykusiame priėmime.

J. Bideno kalba numatyta kitą dieną po respublikonų nominacijos siekiančių pretendentų debatų Kalifornijoje, kuriuose D. Trumpas nepasirodė, pareiškęs, kad apklausose jis taip smarkiai juos lenkia, jog jam nebūtina dalyvauti.

Buvęs prezidentas, kovojantis su ne viena kriminaline byla, nusprendė praleisti šiuos partijos pirminių rinkimų debatus ir vietoje to susitikti su automobilių pramonės darbuotojais rinkimams svarbioje Mičigano valstijoje.

Buvęs Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie (Krisas Kristis), didžiausias eksprezidento priešininkas tarp visų pretendentų, apkaltino 77 metų magnatą slepiantis už savo golfo klubų sienų.

„Jūs išsisukinėjate nuo šitų dalykų ir leiskit man pasakyti, kas bus. Jei ir toliau taip darysit, niekas jūsų čia nebevadins Donaldu Trumpu. Vadinsime jus Antuliu Donaldu“, – pareiškė jis. Šiuos jo žodžius palydėjo švilpimas.

Ch. Christie surėmė ietis su D. Trumpo pagrindiniu varžovu Floridos gubernatoriumi Ronu DeSantisu, politikos naujoku Viveku Ramaswamy (Viveku Ramasvamiu), buvusia JAV ambasadore Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili), D. Trumpo viceprezidentu Mike'u Pence'u (Maiku Pensu).

Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentiniame fonde ir institute Simi Valyje Kalifornijoje surengtuose debatuose, kuriuos rodė „Fox Business“ ir „Univision“, taip pat dalyvavo Pietų Karolinai atstovaujantis senatorius Timas Scottas (Timas Skotas) ir Šiaurės Dakotos gubernatorius Dougas Burgumas Bargamas).

Darbininkų rinkėjų bazė

Tuo metu Mičigane, už daugiau nei 3 tūkst. km, D. Trumpas stengėsi sustiprinti savo darbininkų rinkėjų bazę ir pakenkti prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), kuris antradienį šioje valstijoje aplankė streikuojančius profsąjungos narius, puoselėjamai šio sluoksnio gynėjo reputacijai.

„Joe Bidenas teigia esąs labiausiai profsąjungas palaikantis prezidentas istorijoje. Nesąmonė. Pagalvokite apie tai. Visa jo karjera buvo ekonominės išdavystės ir profsąjungų naikinimo aktas“, – savo kalboje vienoje gamykloje teigė D. Trumpas.

Jis tai jums skolingas, pasiteisinti dėl to, kad 7,8 trln. dolerių padidino valstybės skolą, patiesdamas pamatus infliacijai, su kuria susiduriame.

Pabrėžiant profsąjungų narių kaip rinkėjų svarbą, pirmasis debatų klausimas buvo apie tai, kaip suvaldyti jau antrą savaitę vykstantį Jungtinių automobilių darbuotojų (UAW) profsąjungos streiką prieš tokius automobilių gamintojus kaip „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“.

Nors V. Ramaswamy išreiškė palaikymą darbininkams, T. Scottas aiškiai parodė, kad jo prioritetas yra imigracija.

„Joe Bidenas neturėtų piketuoti. Jis turėtų būti prie pietinės [JAV] sienos ir stengtis uždaryti mūsų pietinę sieną, nes ji yra nesaugi, atvira ir neapsaugota“, – sakė senatorius.

„Pasigendame“

D. Trumpo teisinės problemos beveik nesumažino jo pranašumo respublikonų lenktynėse – 59 proc. respublikonų rinkėjų, dalyvavusių naujoje „NBC News“ apklausoje, teigia, kad D. Trumpas yra jų pagrindinis pasirinkimas pirminiuose rinkimuose, o R. DeSantisas atsilieka su vos 16 procentų. Nė vienam iš kitų kandidatų parama nesiekia dviženklio skaičiaus.

Nepaisant to, kad R. DeSantisas debatuose buvo pagrindinis kandidatas, per pirmąsias 16 minučių jam nebuvo užduotas nė vienas klausimas. Kai atėjo jo eilė, Floridos gubernatorius pats užsipuolė D. Trumpą dėl nedalyvavimo.

„Pasigendame Donaldo Trumpo. Šį vakarą jis turėtų būti šioje scenoje, – sakė jis. – Jis tai jums skolingas, pasiteisinti dėl to, kad 7,8 trln. dolerių padidino valstybės skolą, patiesdamas pamatus infliacijai, su kuria susiduriame.“

Savo ruožtu Ch. Christie kritikavo buvusio prezidento veiklą imigracijos kontrolės srityje, kuri yra svarbus aspektas dėl vyriausybės biudžeto kilusioje aklavietėje, paralyžiuojančioje Kongresą ir keliančioje vyriausybės uždarymo grėsmę.

Nors debatai buvo audringi, kandidatams nuolat perrėkiant vienas kitą, pretendentai sutarė dėl daugelio dalykų. Tačiau į skirtingas stovyklas jie pasiskirstė dėl karo Ukrainoje: Ch. Christie, T. Scottas ir M. Pence'as gynė JAV paramą Kyjivui, o R. DeSantisas ir V. Ramaswamy išreiškė skeptišką požiūrį.

Buvo užduota keletas klausimų apie didėjantį Kinijos iššūkį, kur pastarasis kandidatas gynė savo dalyvavimą kinų bendrovei „ByteDance“ priklausančios dalijimosi vaizdo įrašais platformos „TikTok“, uždraustos JAV vyriausybiniuose įrenginiuose, organizuotame renginyje, sakydamas, kad kreipėsi į jaunimą.

„Tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai jus girdžiu, dėl jūsų pasakytų žodžių pasijaučiu šiek tiek kvailesnė“, – verslininkui pareiškė N. Haley.

Savo nuomonę apie per dvi valandas trukusius debatus išsakytus politinius pasiūlymus, ypač dėl sienų kontrolės, išsakė ir J. Bideno komanda.

„Nė vienas toje scenoje esantis asmuo rimtai neketina įgyvendinti reikšmingos imigracijos reformos, ir tai akivaizdu“, – pareiškime sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Kevinas Munozas (Kevinas Munjosas).

77-erių buvęs prezidentas buvo paskelbęs, kad nedalyvaus debatuose, motyvuodamas tuo, kad pirmauja apklausose ir išlaiko pranašumą, nors jam pateikta virtinė kaltinimų baudžiamosiose bylose.

Be to, antradienį Niujorko teisėjas nusprendė, kad jis ir jo sūnūs Ericas (Erikas) ir Donaldas jaunesnysis sukčiavo nurodant „Trump Organization“ nekilnojamojo ir finansinio turto vertę.

D. Trumpui, kuriam buvo du kartus inicijuota apkalta, taip pat pateikti federaliniai baudžiamieji kaltinimai dėl netinkamo slaptų dokumentų tvarkymo ir sąmokslo organizavimo, bandant panaikinti 2020-ųjų rinkimų rezultatus.

Vietoj debatų D. Trumpas planuoja kreiptis į buvusius ir esamus automobilių pramonės darbuotojų profsąjungos narius Mičigane – istorinėje JAV automobilių pramonės širdyje ir svarbiame rinkimų kampanijos mūšio lauke.

Jo vizitui rengiamasi kitą dieną po Joe Bideno (Džo Baideno) pasirodymo šioje Vidurio Vakarų valstijoje, kur jis tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, prisijungusių prie piketuotojų, abiem vyrams stengiantis įtikinti rinkėjus, kad tai jie yra geriausias amerikiečių darbininkų klasės pasirinkimas kitų metų lapkritį planuojamuose rinkimuose.

„Žinote, jie gaišta daug laiko šiems absurdiškiems debatams, kurių niekas nežiūri“, – pirmadienį per kampanijos renginį Pietų Karolinoje savo šalininkams sakė D. Trumpas.

„Lawfare Project“ vyresnysis patarėjas Gerardas Filitti (Džerardas Filitis) sako, kad D. Trumpas savo atkaklia strategija siekia perduoti žinią, jog jis neišvengiamai taps respublikonų kandidatu 2024-ųjų rinkimuose.

„Dalyvaudamas debatuose jis nieko negaus ir viską praras, jei susidurs su klausimais apie savo elgesį praeityje, daugybę baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su 2020-ųjų rinkimais, ir net aiškumo ar nuoseklumo stoką kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, apie abortus“, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Filitti.

Tiesą sakant, daugelis respublikonų, kurie nepriklauso jo rėmėjų bazei, taip pat ir nepriklausomi respublikonai, jo atsisakymą gali vertinti kaip nepagrįstą aroganciją.

Septyni kandidatai atitiko Respublikonų nacionalinio komiteto nustatytus kriterijus, todėl galės pasirodyti Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentiniame fonde ir institute Simi Valyje, Kalifornijoje.

Pagrindinis D. Trumpo varžovas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, trečiadienio vakarą surems ietis su politikos naujoku Viveku Ramaswamy (Viveku Ramasvamiu), buvusia JAV ambasadore Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili), D. Trumpo viceprezidentu Mike'u Pence'u (Maiku Pensu) ir buvusiu Naujojo Džersio gubernatoriumi Chrisu Christie (Krisu Krisčiu).

Pietų Karolinos senatorius Timas Scottas (Timas Skotas) ir Šiaurės Dakotos gubernatorius Dougas Burgumas (Dagas Bargamas) papildys debatų, rodysimų per „Fox Business“ ir „Univision“, dalyvių gretas.

Nepagrįsta arogancija?

Kiek mažiau nei 60 proc. respublikonų rinkėjų, dalyvavusių naujoje „NBC News“ apklausoje, teigia, kad D. Trumpas yra jų pagrindinis pasirinkimas pirminiuose rinkimuose, o R. DeSantisas atsilieka su vos 16 procentų. Nė vienam iš kitų kandidatų parama nesiekia dviženklio skaičiaus.

D. Trumpo populiarumui jo teisinės problemos nedaug pakenkė. Nepaisant antradienio teismo sprendimo, kuriuo jis gali būti nušalintas nuo „Trump Organization“ valdymo, jis išlieka tikėtinu respublikonų kandidatu į prezidentus.

Buvęs prezidentas pasmerkė naujausią teismo sprendimą bei ankstesnius kaltinimus dėl pinigų už tylą ir seksualinio išnaudojimo kaip raganų medžioklę.

G. Filitti perspėjo, kad nors D. Trumpo nedalyvavimas debatuose pirminiuose rinkimuose labai didelės įtakos neturės, tačiau tai gali pakenkti jo pozicijai tarp tradicinių respublikonų per prezidento rinkimus.

„Tiesą sakant, daugelis respublikonų, kurie nepriklauso jo rėmėjų bazei, taip pat ir nepriklausomi respublikonai, jo atsisakymą gali vertinti kaip nepagrįstą aroganciją“, – sakė jis.

R. DeSantisui šie debatai yra antroji galimybė sumažinti atotrūkį apklausose ir prisivilioti rėmėjus, nors praėjusį mėnesį Milvokyje vykusiuose pirmuosiuose debatuose jam nepavyko sumažinti D. Trumpo pranašumą.

Naujausios apklausos rodo, kad N. Haley, buvusiai Pietų Karolinos gubernatorei ir D. Trumpo administracijos atstovei, greičiausiai geriausiai iš visų kandidatų sektųsi rinkiminėje kovoje su JAV prezidentu J. Bidenu, ir ji norės save pristatyti kaip vienintelę kandidatę, galinčią išplėšti Baltuosius rūmus iš demokratų rankų.

Kitoje pusėje vyrauja nuomonė, kad, nepaisant kandidatų pasirodymo debatuose, respublikonų pirminių rinkimų rezultatai jau kaip ir aiškūs.

„Visa tai – teatras ir (arba) viltis padaryti pakankamai gerą įspūdį, kad būtų galima gauti darbą D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose arba pakurstyti kitus politinius siekius“, – AFP sakė demokratų rinkimų strategė Amani Wells-Onyioha (Amani Vels Onjioha).

„Tačiau šie žmonės žino, kad nė vienas iš jų šiuo metu netaps prezidentu“, – pridūrė ji.

Teisėjo Arthuro Engorono (Arturo Engorono) sprendimas yra nesėkmė buvusiam prezidentui prieš civilinės bylos nagrinėjimą, turintį prasidėti pirmadienį.

Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims) yra apkaltinusi D. Trumpą ir du jo vyriausius sūnus sukčiavimu – itin išpūstų skaičių teikimu bankams ir draudikams.

Ieškinyje teigiama, kad jie daugelį metų melavo mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams – savo naudai nuolat neteisingai nurodydavo organizacijos turto vertę.

Prieš pradedant teismo procesą D. Trumpo teisininkai prašė teisėjo nagrinėti bylą pagreitinta tvarka ir priimti sprendimą jo naudai.

L. James taip pat prašė nagrinėti bylą pagreitinta tvarka, tačiau siekė, kad D. Trumpas būtų pripažintas atsakingu, ir teisėjas stojo generalinės prokurorės pusėn.

Prokurorė reikalauja, kad būtų skirtos 250 mln. dolerių (234 mln. eurų) vertės baudos, o D. Trumpas bei jo sūnūs būtų nušalinti nuo „Trump Organization“ valdymo.

Ji teigia, jog buvęs JAV prezidentas ir jo bendrininkai 2011–2021 metų laikotarpiu kasmet bankams ir draudikams pateikdavo smarkiai išpūstus skaičius, kad užsitikrintų ir išlaikytų paskolas ir draudimą palankesnėmis sąlygomis.

Įtariama, kad jie apgaulės būdu pervertino bendrovės turto grynąją vertę milijardais dolerių (eurų) ir dėl to neteisėtai sutaupė bei įgijo šimtus milijonų dolerių (eurų) pelno.

Pasak L. James, D. Trumpo turtas būdavo pervertintas nuo 1,9 mlrd. iki 3,6 mlrd. dolerių (nuo 1,78 mlrd. iki 3,37 mlrd. eurų) per metus.

Pats D. Trumpas, kuris yra pagrindinis pretendentas tapti respublikonų kandidatu 2024 metų prezidento rinkimuose, pasmerkė bylą kaip raganų medžioklę ir L. James, kuri yra juodaodė demokratė, pavadino rasiste.

Sausį Niujorko teismas skyrė „Trump Organization“ 1,6 mln. dolerių (1,5 mln. eurų) baudą baudžiamojoje mokestinio ir finansinio sukčiavimo byloje.

Dukart apkaltos sulaukusiam 77-erių magnatui taip pat pateikti federaliniai baudžiamieji kaltinimai dėl netinkamo įslaptintų dokumentų, kuriuos savo prezidento kadencijos pabaigoje išsivežė iš Baltųjų rūmų, tvarkymo ir kaltinimai sąmokslu dėl bandymo panaikinti 2020-ųjų rinkimų rezultatus.

Jam taip pat pateikti valstijų kaltinimai: Niujorke dėl įtariamų 2016 metų prezidento rinkimų išvakarėse atliktų mokėjimų pornografijos aktorei už tylėjimą apie jųdviejų romaną, ir Džordžijoje dėl spaudimo valstijos pareigūnams panaikinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę 2020-ųjų rinkimuose.

Gegužę civilinėje byloje D. Trumpas taip pat buvo pripažintas atsakingu už tai, kad 1996 metais naudojo seksualinę prievartą prieš vieną žurnalo apžvalgininkę ir kad praėjusiais metais apšmeižė ją savo išsakytais komentarais.

D. Trumpas, laikomas favoritu tapti respublikonų kandidatu į prezidentus 2024 metų rinkimuose, NBC laidoje „Meet the Press“ atsisakė pasakyti, kaip jis praleido 2021 metų sausio 6 dieną, kai prasidėjo riaušės, ir ar skambino kam nors telefonu, kai jo šalininkai šturmavo Amerikos demokratijos būstinę.

„Nesiruošiu jums sakyti. Pasakysiu žmonėms vėliau tinkamu laiku“, – sakė D. Trumpas Kristen Welker (Kristen Velker), paklaustas, ar tą popietę jis praleido Baltųjų rūmų valgomajame stebėdamas riaušes per televizorių.

Buvę respublikono padėjėjai teigė, kad D. Trumpas stebėdamas tuos įvykius užsidarė kambaryje, esančiame šalia Ovalinio kabineto, o kartais net atsisukdavo kai kurias transliacijos dalis ir žiūrėdavo jas iš naujo.

Nesiruošiu jums sakyti. Pasakysiu žmonėms vėliau tinkamu laiku.

Interviu, kuris buvo įrašytas ketvirtadienį D. Trumpo golfo klube Naujajame Džersyje, eksprezidentas, atsakydamas į K. Welker spaudimą dėl jo tylos smurto metu, tvirtino, kad išpuolio dieną jis padarė, jo žodžiais, gražių pareiškimų.

Jo šalininkai, kurstomi respublikono melo apie 2020 metų prezidento rinkimus, šturmavo pastatą, kai Kongresas ruošėsi patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę.

D. Trumpui yra pateikti federaliniai baudžiamieji kaltinimai dėl pastangų panaikinti savo pralaimėjimą tuose rinkimuose, tačiau jam nėra pateikti kaltinimai, susiję su maištu.

Eksprezidentas sakė, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, apsvarstytų galimybę suteikti malonę kai kuriems riaušininkams, kaltinamiems dėl jų veiksmų tą dieną.

Daugiau nei 1 tūkst. žmonių buvo apkaltinti federaliniais nusikaltimais, susijusiais su Sausio 6-osios riaušėmis, o daugiau nei 600 žmonių pripažino savo kaltę arba buvo nuteisti.

„Ketinu į juos pažvelgti ir tikrai galiu, jei manysiu, kad tai tinkama“, suteikti jiems malonę, sakė buvęs prezidentas.

D. Trumpui federaliniuose ir valstijų teismuose keturiose bylose pateiktas 91 kaltinimas dėl jo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus, netinkamo įslaptintų dokumentų tvarkymo ir dėl pinigų už tylą.

Jis pats neigia padaręs nusižengimų.

Interviu metu D. Trumpo buvo paklausta, ar jis nebijo patekti į kalėjimą.

„Ne, tikrai ne. Aš apie tai net negalvoju. Manau, kad esu šiek tiek kitaip sudėtas“, – tvirtino jis.

„Kalbant apie D. Trumpo persekiojimą, mums dabartinėje aplinkoje tai yra gerai, nes tai rodo Amerikos sistemos supuvimą“, – sakė V. Putinas ekonomikos forume Tolimuosiuose Rytuose ir pridūrė: „Tai yra politiškai motyvuotas savo konkurento persekiojimas.“

D. Trumpui pateikta virtinė kaltinimų keliose bylose, įskaitant kaltinimus siekus panaikinti 2020-ųjų šalies prezidento rinkimų rezultatus. Kovą jis tapo pirmuoju buvusiu prezidentu JAV istorijoje, kuriam buvo pateikti kaltinimai.

D. Trumpas taip pat kaltinamas netinkamai tvarkant dešimtis įslaptintų dokumentų, įskaitant karinius planus ir branduolines paslaptis, kuriuos jis išsivežė iš Baltųjų rūmų palikdamas postą, ir kartu su savo darbuotojais rengiant sąmokslą, kaip juos paslėpti nuo tyrėjų.

Kremlius ne kartą gynė buvusį JAV prezidentą.

Įtempti Maskvos ir Vašingtono santykiai dar labiau paaštrėjo po to, kai praėjusių metų vasarį Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kremliaus šeimininkas sakė nesitikintis, kad JAV užsienio politikos pozicija Rusijos atžvilgiu pasikeis, net jei kitais metais bus išrinktas naujas prezidentas.

V. Putinas sakė manąs, kad JAV kursto antirusiškas nuotaikas tarp paprastų šalies gyventojų.

„Dabartinė valdžia nukreipė Amerikos visuomenę antirusiška dvasia“, – sakė jis.

„Jie tai padarė, o dabar kažkaip pasukti šį laivą į kitą pusę bus labai sunku“, – pridūrė V. Putinas.

V. Putinas taip pat stengėsi sumenkinti precedento neturinčių Vakarų sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai nuo tada, kai praėjusiais metais jis pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Respublikonų kandidatas į prezidentus, kuriam pateikta 13 kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, įskaitant reketą, teismui pateikė pareiškimą, kuriame neprisipažino savo kaltės, atsisakydamas teisės atvykti į kitą savaitę trečiadienį numatytą kaltinamąjį posėdį.

77 metų D. Trumpas praėjusią savaitę pasidavė Atlantos apygardos kalėjime ir tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kurio nuotrauka atsirado policijos archyvuose.

D. Trumpas buvo paleistas už 200 tūkst. dolerių (183 tūkst. eurų) užstatą po to, kai buvo padaryta istorinė portretinė jo nuotrauka, o Fultono apygardos kalėjime suteiktas kalinio numeris PO1135809.

D. Trumpas kaltinamas sąmokslu su 18 kitų kaltinamųjų, siekiant panaikinti 2020-ųjų prezidento rinkimų rezultatus Džordžijos valstijoje, kad užkirstų kelią pralaimėjimui demokratui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Nuo balandžio milijardieriui keturis kartus buvo pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose. Šią precedento neturinčią dramą jis bando suderinti su bandymu sugrįžti į Baltuosius rūmus.

Jis buvo sulaikytas praėjus dienai po to, kai atsisakė dalyvauti Milvokyje, Viskonsino valstijoje, vykusiuose per televiziją transliuotuose debatuose, kuriuose dalyvavo aštuoni jo varžovai dėl respublikonų nominacijos 2024-ųjų prezidento rinkimuose – visi jie apklausose gerokai atsilieka nuo D. Trumpo.

Debatų metu visi kandidatai, išskyrus du, sakė, kad palaikytų jį kaip partijos kandidatą net ir tuo atveju, jei jis būtų nuteistas už sunkų nusikaltimą.

JAV federalinis teisėjas pirmadienį paskelbė, kad D. Trumpo bylos, kurioje jis kaltinamas sąmokslu siekiant panaikinti 2020-ųjų prezidento rinkimų rezultatus, nagrinėjimas prasidės 2024 metų kovo 4-ąją.

Viena didžiausių baudžiamųjų bylų JAV istorijoje atsidurs artėjančių varžybų dėl Baltųjų rūmų įkarštyje.

Ši data – dveji metai iki D. Trumpo advokatų komandos pasiūlytosios – yra vadinamojo superantradienio, kai keliolika valstijų rinks respublikonų kandidatą 2024 metų prezidento rinkimams, išvakarės.

Sprendimas gali pakenkti D. Trumpo viltims sugrįžti Baltuosius rūmus ir jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė piktą įrašą, pavadindamas pagrindinį prokurorą Jacką Smithą (Džeką Smitą) pamišusiu ir skųsdamasis dėl, jo žodžiais, kišimosi į rinkimus.

D. Trumpas rašė, jog prokurorai sąmoningai sulėtino tyrimą, „kad jis vyktų įpusėjus sukčiaus Joe Bideno (Džo Baideno) politinio oponento kampanijai prieš jį“.

„Kišimasis į rinkimus!“ – pareiškė D. Trumpas.

„Šiandien šališkas, D. Trumpo nekenčiantis teisėjas man suteikė tik dviejų mėnesių pratęsimą, kaip tik tai, ko norėjo mūsų korumpuota vyriausybė, SUPERANTRADIENIS. Aš SKŲSIU!“ – sakė jis, nors teismo datų paprastai negalima apskųsti.

„Teismo posėdžio datos nustatymas nepriklauso nuo atsakovo profesinių įsipareigojimų, todėl p. Trumpui teks prisiderinti prie datos“, – per posėdį Vašingtone sakė JAV apygardos teismo teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan).

Prokurorė Molly Gaston (Moli Gaston) sakė, kad D. Trumpas kaltinamas istoriniais nusikaltimais, ir kalbėjo apie ypatingą visuomenės suinteresuotumą greitu teismo procesu.

Šiais metais 77-erių eksprezidentui buvo pateikti keturi kaltinamieji aktai baudžiamosiose bylose. Du iš jų pateikė J. Smithas, po vieną – Niujorko ir Džordžijos valstijų prokurorai.

Tačiau T. Chutkan nagrinėjama byla gali kelti didžiausią teisinį pavojų D. Trumpui, ypač jei ji bus pirmoji buvusio prezidento įtemptame teisinių problemų kalendoriuje.

Rugpjūčio pradžioje vykusiame teismo posėdyje D. Trumpas nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų ir neprivalėjo dalyvauti pirmadienį įvykusiame procedūriniame posėdyje.

Teismo posėdžio datos nustatymas nepriklauso nuo atsakovo profesinių įsipareigojimų, todėl p. Trumpui teks prisiderinti prie datos.

J. Smitas prašė, kad procesas prasidėtų sausio 2 dieną, tačiau D. Trumpo advokatas Johnas Lauro (Džonas Loras) šį pasiūlymą pavadino prašymu teismą padaryti šou, o ne greitu procesu, be to, idėją, kad pasirengimui gana vos keturių mėnesių, pavadino absurdiška ir juokinga.

„Mes tikrai laikysimės gerbiamosios teisėjos sprendimo, nes privalome“, – teigė jis T. Chutkan, kai ši paskelbė savo sprendimą. Tačiau J. Lauro pridūrė: „Teismo posėdžio data atims iš prezidento D. Trumpo galimybę pasinaudoti veiksminga advokato pagalba.“

Vėliau kovo mėnesį D. Trumpas bus teisiamas Niujorke dėl kaltinimų rinkimų išvakarėse slapta sumokėjus pornografijos žvaigždei už tylą apie jų galimą romaną, o gegužę Floridoje – dėl įtariamo netinkamo itin slaptų vyriausybės dokumentų tvarkymo.

D. Trumpui ir 18 kitų kaltinamųjų Džordžijoje taip pat pateikti kaltinimai reketu dėl pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus šioje pietinėje valstijoje. Kitą trečiadienį vyksiančiame posėdyje jiems turėtų būti oficialiai pareikšti kaltinimai.

Džordžijos bylai pirmininkaujantis teisėjas dar nepaskyrė bylos nagrinėjimo pradžios datos.

Tai viena didžiausių JAV istorijoje baudžiamųjų bylų pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje.

Tai reiškia, kad teismo procesas prasidės likus vos vienai dienai iki vadinamojo superantradienio balsavimų maratono, kai keliolikoje valstijų vyks respublikonų pirminiai rinkimai, kuriuose D. Trumpas kol kas užtikrintai pirmauja.

Juose bus išrinktas partijos kandidatas 2024-ųjų prezidento rinkimams.