„Šis išpuolis, ši apsiaustis buvo kriminalinis elgesys – tiesiog. Ir šiam elgesiui, kurį mes, FTB, vadiname vidaus terorizmu, nėra vietos mūsų demokratijoje“, - antradienį Senato Teisėsaugos komitete sakė FTB vadas Christopheris Wray‘is.

Sausio 6-osios incidentas, kai tuometinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų, sukėlė jam „siaubą“. „Vidaus terorizmo problema visoje šalyje per ilgą laiką sukėlė metastazes, ir jos taip greitai neišnyks“, - kalbėjo pareigūnas.

Rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo rėmėjai sausio pradžioje per Kongreso posėdį šturmavo Kapitolijų ir čia sukėlė chaosą. Kongreso saugumo pajėgos nepajėgė sustabdyti puolimo. Per riaušes žuvo penki žmonės, tarp jų – policininkas.

D. Trumpas prieš tai per mitingą įaudrino savo šalininkus, pareikšdamas, kad iš jo buvo pavogta pergalė lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose. Demokratai apkaltino jį „kursčius maištą“ ir pradėjo apkaltos procedūrą. Tačiau D. Trumpas buvo išteisintas, nes jo nuteisimui Senate nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos.

„Prezidentas Trumpas ir pirmoji ponia buvo vakcinuoti Baltuosiuose rūmuose sausį“, – sakė tas patarėjas, tačiau daugiau detalių nenurodė.

Sausio 20 dieną prezidento postą perėmęs Joe Bidenas (Džo Baidenas) buvo viešai vakcinuotas nuo koronaviruso gruodžio 21-ąją, tačiau apie D. ir M. Trumpų skiepijimą anksčiau skelbta nebuvo.

Sekmadienį sakydamas savo pirmąją kalbą po to, kai paliko Baltuosius rūmus, D. Trumpas pareiškė, kad visi turėtų būti paskiepyti nuo COVID-19, JAV nusinešusios per 500 tūkst. gyvybių.

Dalis D. Trumpo šalininkų reiškia skepticizmą dėl skiepų.

D. Trumpas persirgo COVID-19 spalio mėnesį ir buvo kelioms dienoms hospitalizuotas Vašingtono priemiestyje.

Tarp jų – Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg ir kadenciją baigęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Kandidatų sąrašas, kurį sudaro 329 asmenys ir organizacijos, nesumušė 2016 m. rekordo, kai buvo nominuoti net 376 žmonės.

Kandidatų vardai yra saugomi bent 50 metų, tačiau juos pasiūlantys žmonės, įskaitant politikus, buvusius laureatus ir universitetų profesorius, gali viešai paskelbti apie savo pasirinkimus.

Be D. Trumpo ir G. Thunberg, į kandidatų sąrašą pateko tokios priešakinio kovos su pandemija fronto grupės, kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir vakcinų aljansas „Gavi“.

„Šie COVID-19 pažymėti metai buvo ypatingi ir būtų stebinama, jei tai neatsispindėtų nominacijų pobūdyje“, – agentūrai AFP sakė Nobelio instituto direktorius Olavas Njolstadas, nepateikdamas daugiau detalių.

Nobelio komitetas, apie šių metų premijos laureatą paskelbsiantis spalio 8 d., praėjusių metų premiją skyrė Pasaulio maisto programai (WFP).

Šiais metais tarp kitų žinomų kandidatų yra tokios nevyriausybinės spaudos laisvės organizacijos, kaip „Reporteriai be sienų“ (RSF) ir Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ).

Kandidatų sąrašą taip pat papildė tokie politiniai aktyvistai, kaip Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir įkalintas Rusijos valdžios kritikas Aleksejus Navalnas.

Orlande vykusioje Konservatorių politinio veiksmo konferencijoje (CPAC) 74 metų buvęs valstybės vadovas audrino entuziastingai nusiteikusią minią pasitelkęs savo 2016 metų rinkimų kampanijos strategiją, kai apeliavo į rinkėjus kurstydamas neteisybės jausmą, taip pat griežtą retoriką, lydėjusią visą jo vieną kadenciją trukusį prezidentavimą.

Savo pirmoje svarbioje politinėje kalboje po sausio 20-osios, kai paliko Baltuosius rūmus, D. Trumpas pakartojo savo melagingus teiginius, kad lapkritį vykusius rinkimus laimėjo jis, o ne prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), ir tūžmingai pliekė Respublikonų partijos isteblišmentą, nepalaikiusį jo per pastarąją apkaltos dramą.

Nors eksprezidentas miglotai užsiminė apie savo ateities planus, susirinkusieji taip ir neišgirdo tiesaus atsakymo, ar jis mes iššūkį J. Bidenui 2024-aisiais.

„Su jūsų pagalba susigrąžinsime Baltuosius rūmus, perimsime Senato kontrolę, ir tuomet respublikonų prezidentas triumfuodamas sugrįš į Baltuosius rūmus – man įdomu, kas jis bus?“ – sakė D. Trumpas, triukšmingai šėlstant miniai.

„Kas žino? – kalbėjo eksprezidentas. – Galbūt netgi aš nuspręsiu sutriuškinti juos trečią kartą, ar gerai?“

Palikęs Baltuosius rūmus D. Trumpas leido laiką užsidaręs namuose savo privačiame kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje. „Twitter“ ir kitiems socialiniams tinklams blokavus jo paskyras, buvusiam prezidentui liko mažiau galimybių viešai pasisakyti.

Sekmadienį jis žengė į sceną lydimas ilgų ir audringų savo šalininkų ovacijų. Nepaisant koronaviruso pandemijos, didžioji dauguma susirinkusiųjų nedėvėjo kaukių.

Kaip dažnai elgdavosi per dvi savo rinkimų kampanijas, šiame renginyje D. Trumpas vėl kalbėjo apie kovą su demokratų „socialistine“ darbotvarke.

„Grumiamės dėl dabartinės Amerikos išlikimo, – sakė jis. – Tai baisi, baisi, skausminga kova.“

Eksprezidentas sakė, kad prieš daugiau nei ketverius metus jam pergalę iškovoti padėjęs judėjimas tik prasideda, „ir galiausiai mes laimėsime“.

D. Trumpas taip pat paneigė kurį laiką sklandžiusias kalbas, kad jis gali steigti naują politinę partiją.

„Nekuriu naujos partijos, – sakė jis. – Turime Respublikonų partiją. Ji bus vieninga ir stipri kaip niekada anksčiau.“

D. Trumpas, kaip ir tikėtasi, įgėlė J. Bidenui, pareiškęs, kad ką tik baigėsi pirmas „katastrofiškas“ demokrato darbo mėnuo prezidento poste.

Pusantros valandos trukusioje padrikoje kalboje D. Trumpas energingai pliekė imigrantus, „atribojimo kultūrą“, J. Bideno klimato kaitos ir energetikos politiką, taip pat kartojo savo melagingus teiginius, esą dėl „neteisėtų“ demokratų veiksmų iš jo buvo atimta pergalė rinkimuose.

Tačiau eksprezidentas taip pat nepagailėjo piktų žodžių jį esą išdavusiems respublikonams, pasiųsdamas aiškų signalą, jog dės pastangas, kad jie būtų nušalinti per būsimus rinkimus.

Jis išvardijo dešimt respublikonų, balsavusių už jo apkaltą Atstovų Rūmuose, taip pat septynis respublikonų senatorius, per apkaltos teismą Kongreso aukštuosiuose rūmuose kartu su demokratais balsavusius už jo pripažinimą kaltu. Visgi jų balsų nepakako eksprezidentui nuteisti dėl maišto kurstymo.

„Atsikratykite jais visais“, – tūžmingai pareiškė D. Trumpas, švilpiant miniai.

Eksprezidentas tebėra įtakingiausia figūra Respublikonų partijoje. Sekmadienį jis aiškiai parodė, kad jam tai puikiai žinoma, kai pareiškė, kad jo išreikštas palaikymas yra „vertingiausias dalykas politikoje“.

„Įspėjimas“

JAV politinės partijos paprastai imasi pokyčių po virtinės nesėkmių, panašių į tas, kokias patyrė Respublikonų partija vadovaujant D. Trumpui, kai prarado Baltuosius rūmus, taip pat Senato ir Atstovų Rūmų kontrolę.

Partijai taip pat šešėlį metė D. Trumpo uoliai skleidžiami melagingi teiginiai apie neva suklastotus rinkimus ir jo apkalta dėl sausio 6-osios riaušių Kapitolijuje sukurstymo. Be to, jo veiksmai smarkiai supriešino partijos narius ir įvarė pleištą tarp respublikonų isteblišmento ir D. Trumpo lojalistų.

Tačiau užuot atsikratę netinkamo lyderio ir pasirinkę naują kelią, dauguma partijos narių tebesieja partijos ateitį su D. Trumpu.

Bent jau sekmadienį vykusios konservatorių konferencijos dalyviai tryško entuziazmu dėl D. Trumpo. Jie fotografavosi prie eksprezidentą vaizduojančios aukso spalvos statulos, o pranešėjams žarstant jam liaupses, džiaugsmingai skanduodavo pritarimo šūksnius.

Konferencijos metu surengta apklausa parodė, kad beveik septyni iš dešimties respondentų norėtų, kad D. Trumpas vėl kandidatuotų į prezidento postą.

Kalbant apie partijos ateities kursą, 95 proc. respondentų pasisakė už tai, kad būtų tęsiama D. Trumpo politika ir darbotvarkė.

Tačiau paklausti, ką norėtų matyti partijos kandidatu 2024-ųjų prezidento rinkimuose, už D. Trumpą pasisakė 55 proc. respondentų. Antras liko Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, surinkęs 21 proc. balsų.

Respublikonų veteranas strategas Karlas Rove'as (Karlas Rouvas) sakė, kad tikėjosi dar didesnio palaikymo D. Trumpui, turint galvoje, kad konferencijoje dalyvavo itin uolūs jo šalininkai.

„Traktuočiau tai kaip įspėjimą“, – sakė K. Rove'as televizijai „Fox News“.

Kai kurie respublikonai, tarp jų senatorius Billas Cassidy (Bilas Kesidis), per apkaltos teismą balsavęs už D. Trumpo pripažinimą kaltu, įsitikinę, jog partijai žūtbūt reikia nuo jo atsiriboti.

Respublikonai gali laimėti „kalbėdami apie Amerikos žmonėms svarbius dalykus“, o ne „keldami ant pjedestalo vieną asmenį“, sakė B. Cassidy televizijai CNN.

Tai būtų pirmasis viešas D. Trumpo pasisakymas po jo neišvengiamo pasitraukimo iš Baltųjų rūmų praėjusį mėnesį.

Anot „Fox News“, D. Trumpas paragins respublikonus vienytis bei teikti siūlymus, kaip partija turėtų pasirengti būsimiems 2022 metų tarpiniams rinkimams.

D. Trumpas pasisakys konservatyvių pažiūrų konferencijoje Orlande, Floridoje, o jo su jo šios kalbos ištraukomis susipažino „Fox News“ žurnalistai.

„Mes nekursime naujų partijų ir neskaldysime savo galios ir jėgų. Vietoj to mes būsime vieningi ir stipresni nei bet kada anksčiau“, – pasakys D. Trumpas, skelbia „Fox News“.

Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ ir kelios kitos JAV žiniasklaidos priemonės tvirtino, jog D. Trumpas, prieš palikdamas JAV prezidento postą šių metų sausį, su savo bendražygiais aptarė galimybę kurti naują politinę partiją.

D. Trumpas 2020-ųjų pavasarį iki metų pabaigos sustabdė naujų „žaliųjų kortų“ – dokumentų, leidžiančių neribotą laiką gyventi JAV, išdavimą. Tai leis apsaugoti pandemijos paveiktą amerikiečių darbo rinką, sakė jis tuomet. Gruodžio 31 dieną D. Trumpas sprendimo galiojimą pratęsė iki kovo pabaigos.

J. Bidenas jau per rinkimų kampaniją žadėjo keisti griežtą D. Trumpo imigracijos politiką.

D. Trumpas praktiškai blokavo daugumą legalių migracijos į JAV kelių. Migrantai negalėjo į šalį pasikviesti ir savo šeimos narių. Be to, buvo užkirstas kelia potencialiems darbo vizas turintiems migrantams. Jokių šansų neturėjo ir tūkstančiai „žaliosios kortos“ laimėtojų. Dabar visi šie ribojimai atšaukti.

Tiesą pasakius, Jungtinės Valstijos ne visiškai buvo dingusios. Dabar Europoje yra daugiau JAV karių nei prieš ketverius metus, kai ponas Bidenas buvo viceprezidentas. Be to, jie daugiau daro. JAV ne visiškai pasitraukė ir iš pasaulinės arenos Azijoje: šalis stovi pavėluoto spaudimo prieš Kinijos agresyvias taktikas priešakyje.

Daug tikslesnė žinutė būtų buvusi, kad baigėsi „Pirmiausia – Amerika“ era su (pašaliečiams) liūdnomis jos konotacijomis. Sąjungininkai bus vertinami, o ne smerkiami kaip aplaidūs išlaikytiniai. Tai – sveikintina.

Tačiau D. Trumpo prezidentavimo metu politinis klimatas pasikeitė. Kinija yra didesnė ir stipresnė. Pranašavusieji artėjančią Vladimiro Putino režimo pabaigą vis dar laukia.

Svarbiausia, kad Europa yra silpnesnė – iš dalies dėl „Brexito“ ir iš dalies dėl to, kad pandemija išryškino jos trūkumus.

Teoriškai įmanoma įsivaizduoti puikią koaliciją, kuriai vadovautų JAV ir kuriai priklausytų Europos, Rytų Azijos demokratijos ir Indija, taip pat Australija, Kanada ir kitos ištikimos draugės. To verta siekti. Tačiau baugina praktiniai sunkumai.

Tiesa, yra Britanija: Borisas Johnsonas Miuncheno saugumo konferencijoje buvo puikios formos. Australija ir Kanada pasiryžusios pasipriešinti Kinijai. Taip pat ir Japonija. Indija daro didelę įtaką, bet kyla vis daugiau klausimų dėl jos demokratijos. Tačiau Europoje JAV susiduria su tuo, kas sporto pasaulyje vadinama „trumpu suoleliu“ – komanda, kuriai stinga talentų.

Europos Sąjunga (ir tokie jos aistringi šalininkai kaip Emmanuelis Macronas) daug kalba apie gynybą, strateginę autonomiją ir geopolitiką. Tačiau ES narės nenori leisti didelių pinigų šiais tikslais. Europos saugumas lieka užduotimi JAV, už kurią jos sulaukia pernelyg mažai padėkos. Nesmagu buvo stebėti kaip Miuncheno konferencijoje kalba ES institucijų – Europos Komisijos ir ES Tarybos – atstovai.

Nei Prancūzijos prezidentas E. Macronas, nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel deramai nesureagavo į J. Bideno kilnų ir ryžtingą pareiškimą. Artimiausiu metu tai nepasikeis. Vokietija likusią metų dalį bus išėjusi iš rikiuotės: iš pradžių dėl rinkimų, o tada – dėl derybų formuojant valdančiąją koaliciniją. Tuo metu E. Macrono 2022-aisiais laukia sunki kova dėl perrinkimo.

Liūdnas sutapimas, kad Europos viduriniosios gretos – tokios šalys kaip Belgija, Čekija, Ispanija, Italija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija, Švedija ir Vengrija – atsidūrusios silpnų koalicijų, išsiblaškiusių arba ekscentriškų vyriausybių rankose. Jei norite valstybės, turinčios ryžtingus, vieningus lyderius, trokštančios vaidmens pasaulio reikaluose, sąraše turite susirasti Estiją ir Lietuvą.

Vienas čia slypintis pavojus – kad išseks J. Bideno administracijos kantrybė. Tačiau tai menkai tikėtina. Europa – pernelyg didelė, turtinga ir per daug pažeidžiama, kad ją būtų galima ignoruoti. Labiau tikėtinas padrikas požiūris – koalicijų kūrimas iš tam pasiruošusių, pajėgių ir grėsmę suprantančių šalių. JAV diplomatams bus ką veikti.

Gera žinia – kad senųjų patogių susitarimų laikai, kai didžiosios „senosios Europos“ valstybės kurpė sutartis su JAV lipdamos per mažesniųjų galvas, jau baigėsi. Tokioms valstybėms kaip Ukraina ir Baltijos šalys bus nesunku pritraukti Vašingtono dėmesį. To paties gali tikėtis ir atskiri politikai, norintys kažką pakeisti, pavyzdžiui, Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, kuri anksčiau šį mėnesį ryžtingai laikėsi atokiai nuo Kinijos viršūnių susitikimo „17+1“, arba Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, rugpjūtį vadovavęs tabu laužančios delegacijos vizitui į Taivaną.

Taigi, galite pakeisti pasaulį – ar bent jau sužibėti kitų metų Miuncheno saugumo konferencijoje.

Kim Jong Uno ir D. Trumpo santykiai buvo permainingi. 2017-aisiais nekart apsikeitę šiurkščiais abipusiais įžeidimais ir grasinimais, išprovokavusiais drastišką įtampos padidėjimą, vėliau jie ėmėsi diplomatinių žingsnių santykiams pagerinti. Lyderiai surengė kelis didžiulio dėmesio sulaukusius susitikimus, o D. Trumpas netgi pareiškė, kad tarp jo ir Šiaurės Korėjos vadovo užsimezgė „meilė“.

Tačiau Vašingtono ir Pchenjano derybos įstrigo po nesėkmingo antro Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Šis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.

BBC dokumentiniame filme „Trump Takes on the World“ teigiama, kad JAV prezidentas „pribloškė net labiausiai patyrusius diplomatus“, kai po 2019-ųjų viršūnių susitikimo Vietname pasiūlė Kim Jong Unui parskraidinti jį namo savo prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“.

Jei Kim Jong Unas būtų priėmęs šį pasiūlymą, Šiaurės Korėjos lyderis ir tikriausiai kai kurie jį lydėję asmenys būtų atsidūrę oficialiame JAV prezidento orlaivyje, kuris būtų turėjęs įskristi į Šiaurės Korėjos oro erdvę. Tai būtų sukėlę virtinę saugumo klausimų.   

Visgi Kim Jong Unas šio pasiūlymo atsisakė.

„Prezidentas Trumpas pasiūlė Kim Jong Unui parskraidinti jį namo [prezidentiniu lėktuvu] „Air Force One“, – BBC sakė Matthew Pottingeris (Metjus Potindžeris), dirbęs aukščiausio rango patarėju Azijos klausimais D. Trumpo Nacionalinio saugumo taryboje.  

„Prezidentas žinojo, kad Kim Jong Unas atvyko į Hanojų traukiniu ir kad ši kelionė per Kiniją truko ne vieną dieną, todėl pasakė jam: „Jei norite, galiu per dvi valandas pargabenti jus namo“. Kim Jong Unas atsisakė“, – teigė M. Pottingeris.

Į pirmą viršūnių susitikimą su D. Trumpu, surengtą 2018 metais Singapūre, Šiaurės Korėjos lyderis atskrido Kinijos oro bendrovės „Air China“ lėktuvu, Pekinui siekiant tvirtai išlaikyti Šiaurės Korėją savo įtakos zonoje. Kinija laiko Šiaurės Korėją strateginiu buferiu nuo Pietų Korėjos, kur JAV yra dislokavusios savo kontingentą. 

Per viršūnių susitikimą Singapūre D. Trumpas aprodė Šiaurės Korėjos lyderiui savo prezidentinį automobilį – 1,5 mln. JAV dolerių vertės „Cadillac“ limuziną, vadinamą „The Beast“, demonstruodamas pasauliui tarp jų užsimezgusią draugystę.

Tačiau praėjusį mėnesį Kim Jong Unas pareiškė, kad Amerika yra didžiausia branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos priešė. Jis pridūrė, kad prieš Šiaurės Korėją nukreipta Vašingtono politika nepasikeis, „kas bebūtų valdžioje“. 

Šiaurės Korėjos oficialioji žiniasklaida kol kas nevadina Joe Bideno (Džo Baideno), įveikusio D. Trumpą pernai vykusiuose rinkimuose, JAV prezidentu. 

Šįmet Didžiajam septynetui pirmininkaujantis Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), besitikintis birželį Britanijoje priimti grupės šalių lyderius, per virtualias derybas paragins vos per 100 dienų sukurti naujų vakcinų.

Šiuo metu naudojamoms vakcinoms nuo pandeminio koronaviruso sukurti pasaulio mokslininkams prireikė kiek daugiau nei 300 dienų, ir tai laikoma rekordiniu laimėjimu.

Po viršūnių susitikimo J. Bidenas, B. Johnsonas ir G-7 priklausančių Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai dalyvaus dar viename virtualiame renginyje – kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, per kurią aptars „atnaujinamą transatlantinį bendradarbiavimą“.

J. Bidenas taps pirmuoju Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvausiančiu JAV prezidentu. Šis žingsnis atspindi naujojo JAV vadovo ryžtingą nusiteikimą keisti kursą po jo pirmtako D. Trumpo propaguoto vienašališkumo, sužlugdžiusio bendradarbiavimą.

Praėjusį mėnesį prezidento pareigas pradėjęs eiti demokratas pirmąją darbo dieną pasirašė įsakus dėl Jungtinių Valstijų sugrįžimo į Paryžiaus klimato susitarimą ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO).

Visgi vienos savo pirmtako pozicijos – įtaraus požiūrio į Kiniją – jis neatsisakė.

„Daugiau niekada“

Pekinas nepriklauso G-7 grupei, kurios narėmis yra JK, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija bei JAV, ir Vašingtonas siekia sutelkti turtingas demokratines valstybes kaip atsvarą Kinijai, tvyrant nepasitikėjimui dėl pradinio šios šalies atsako į COVID-19 krizę.

Tuo metu Britanija nori, kad G-7 paremtų siūlomą tarptautinę sutartį dėl pandemijų, kuri turėtų užtikrinti ankstyvuosius perspėjimus ir duomenų skaidrumą kilus naujiems protrūkiams.

Londonas neigia turįs galvoje Kiniją, tačiau ši Azijos valstybė kaltinama iš pradžių bandžiusi sumenkinti naujojo koronaviruso grėsmę ir slėpusi informaciją apie pirminį protrūkį Uhane 2019 metų pabaigoje, taip pat nesuteikusi PSO svarbios pirminės informacijos.

B. Johnsonas taip pat paragins siekti, kad PSO ir tarptautiniai mokslininkai parengtų planą per 100 dienų sukurti naujų vakcinų ir gydymo priemonių.

„Veiksmingų vakcinų nuo koronaviruso sukūrimas siūlo gundančią grįžimo į įprasto gyvenimo vėžes perspektyvą, tačiau negalime užmigti ant laurų. Būdami G-7 lyderiais turime šiandien pasakyti – „daugiau niekada“, – sakė premjeras prieš viršūnių susitikimą.

„Pasitelkę mūsų bendrą išmoningumą galime užtikrinti, kad turėsime vakcinų, gydymo priemonių bei testų ir būsime pasiruošę bet kokioms sveikatos grėsmėms ateityje, kai įveiksime COVID-19 ir drauge atsitiesime stipresni“, – kalbėjo jis.

Tiek B. Johnsonas, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat ketina siekti G-7 paramos aprūpinant vakcinomis skurdesnes šalis, ypač Afrikoje, pavyzdžiui, skiriant daugiau lėšų Jungtinių Tautų remiamai programai COVAX.

„Turime reaguoti į šią akį rėžiančią nelygybę“, – sakė E. Macronas trečiadienį susitikime su Afrikos šalių lyderiais.

Klimato krizė

Dabar, kai vakcinacijos kampanijos bent jau Vakaruose įgauna pagreitį, G-7 lyderiai viliasi sutelkti dėmesį į finansinį atsigavimą po karantinų, skaudžiai smogusių daugelio šalių ekonomikoms.

J. Bidenas, palaikantis B. Johnsono deklaruojamą tikslą „atsitiesti stipresniais“, akcentuos G-7 sąjungininkams savo pasiryžimą dėti pastangas, kad ekonomika taptų labiau įtrauki ir prisidėtų prie visų dirbančiųjų, įskaitant moteris ir mažumas, gerovės.

„Prezidentas J. Bidenas taip pat aptars būtinybę investuoti į mūsų kolektyvinio konkurencingumo stiprinimą ir poreikį atnaujinti pasaulines taisykles, siekiant atremti ekonominius iššūkius, kokius kelia Kinija“, – nurodė Baltieji rūmai.

Atnaujintos taisyklės, apie kurias šiuo metu diskutuoja G-7 finansų ministrai, be kita ko, padėtų suderinti apmokestinimą tokių tarptautinių skaitmeninių milžinių, kaip „Google“ ir „Facebook“, kurios pandemijos metu kraunasi didžiulius pelnus.

Lyderiai taip pat pritars neseniai jų šalių užsienio reikalų ministrų paskelbtiems pareiškimams, smerkiantiems vasario 1-osios perversmą Mianmare, dėl kurių šalis sulaukė JAV, JK ir Kanados sankcijų.

J. Bidenas taip pat pasisakys už „energingą priemonių, skirtų kovai su pasauline klimato krize, darbotvarkę“, Britanijai ruošiantis lapkritį Škotijos Glazgo mieste organizuoti pasaulinę klimato konferenciją COP26.

Tačiau prieš tą konferenciją B. Johnsonas viliasi surengti pirmą nevirtualų G-7 viršūnių susitikimą po beveik dvejų metų pertraukos. Jis turėtų vykti birželio 11–13 dienomis Kornvalyje pietvakarių Anglijoje.

Spalio pabaigoje Romoje numatytas Didžiojo dvidešimtuko, kuriam priklauso ir Brazilija, Kinija, Indija bei Rusija, viršūnių susitikimas. Jis įvyks prieš pat COP26 konferenciją, vadinamą paskutine proga pasaulio lyderiams užkirst kelią nekontroliuojamam globaliniam atšilimui.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas tviterio paskyroje teigė, kad Iranas „nedelsdamas atšauks“ atsakomąsias priemones, jei JAV „besąlygiškai ir efektyviai“ panaikins visas „D. Trumpo įvestas, atnaujintas ir pervadintas sankcijas“ Iranui.

Užsienio reikalų ministras taip pat pasveikino J. Bideno sprendimą atšaukti ankstesnės administracijos paskelbtą pareiškimą, kad Jungtinės Tautos buvo įvedusios naujų sankcijų.