„Prezidentaujant Bidenui pasaulyje daugėja smurto ir didėja nestabilumas, nes Bideno silpnumas ir nepakankama parama Izraeliui skatina naujas atakas prieš mūsų sąjungininkus“, – nurodė D. Trumpas išplatintame pareiškime.  

Pareiškęs, kad jo administracijos darbas buvo „taikos prezidentavimas“, D. Trumpas sakė, jog jam einant JAV prezidento pareigas žydų valstybės priešai žinojo, kad sulauktų „staigaus atpildo, jei užpultų Izraelį“.   

„Amerika turi visada stovėti petys į petį su Izraeliu ir aiškiai parodyti, kad palestiniečiai privalo nutraukti smurtą, terorą bei raketų atakas, taip pat aiškiai parodyti, jog JAV visuomet tvirtai palaikys Izraelio teisę į savigyną“, – nurodė jis.

Suintensyvėjus smurtui per kelias pastarąsias dienas Izraelyje, Gazos Ruože ir Vakarų Krante žuvo mažiausiai 51 palestinietis ir penki izraeliečiai.

Po kelias naktis prie Al Aksos mečetės komplekso ir kitose ir Rytų Jeruzalės vietose vykusių susirėmimų tarp palestiniečių protestuotojų ir Izraelio policijos islamistai iš Gazos Ruožo į žydų valstybės teritoriją paleido šimtus raketų, o Izraelis surengė atsakomuosius aviacijos smūgius.  

J. Bideno administracija antradienį paragino Izraelį ir palestiniečius elgtis ramiai bei santūriai ir sakė, jog labai svarbu, kad abi konflikto šalys vengtų „itin smerktinų“ civilių aukų.

Tačiau „Izraelis turi teisę gintis“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Nubausta dėl melagingų tvirtinimų?

Šis žingsnis patvirtino, kad valdžios Vašingtone netekusi partija savo ateitį sieja su buvusiu prezidentu. Likus pusantrų metų iki svarbių kadencijos vidurio rinkimų ir trejiems metams iki kitų prezidento rinkimų, Respublikonų partija nubaudė vieną iš saviškių, ne kartą atsisakiusią palaikyti D. Trumpo melagingus tvirtinimus, esą demokratai pavogė iš jo pergalę 2020-ųjų rinkimuose, taip pat smerkusią buvusio valstybės vadovo vaidmenį pakurstant sausio 6-ąją įvykusį Kapitolijaus šturmą.

Už uždarų durų susitikę respublikonų įstatymų leidėjai per trumpesnį kaip 20 minučių posėdį nubalsavo pašalinti Vajominge išrinktą L. Cheney, kuri anksčiau atrodė kylanti politikos žvaigždė, iš trečiojo pagal svarbą jų partijos kontroliuojamo posto Atstovų Rūmuose.

Buvusio viceprezidento  Dicko Cheney duktė buvo aukščiausias pareigas užimanti respublikonė, o jos nušalinimas tapo naujausiu įrodymu, kad mesti iššūkį D. Trumpui gali būti pragaištinga karjerai šios partijos gretose.

Respublikonai tvirtino, kad visa tai daroma dėl partijos vienybės, o L. Cheney kritika D. Trumpui dėl, anot jos, „pavojingo ir antidemokratiško asmenybės kulto“ nepadeda sutelkti smarkiai susiskaldžiusios partijos po prieštaringų rinkimų, po kurių jie atsidūrė politikos nuošalėje.

Antradienį vakare ji Atstovų Rūmuose pasakė ugningą kalbą, kurioje įspėjo kolegas apie galimą „mūsų demokratijos žlugimą“, jei buvęs prezidentas toliau klaidins milijonus amerikiečių ir kurstys abejones rinkimų sąžiningumu.

„Tyla ir melo ignoravimas padrąsina melagį“, – kalbėjo L. Cheney beveik tuščioje Atstovų Rūmų salėje.

„Tame nedalyvausiu. Nesėdėsiu tylėdama, kai kiti veda mūsų partiją tolyn nuo teisinės valstybės principų ir prisijungia prie buvusio prezidento žygio, keliančio grėsmę mūsų demokratijai“, – sakė ji.

Atsirado nauja favoritė

D. Trumpas, Atstovų Rūmų respublikonų lyderis Kevinas McCarthy ir antras pagal rangą respublikonas Steve'as Scalise'as pasisakė už tai, kad L. Cheney pakeistų jauna respublikonė Elise Stefanik – anksčiau nuosaikios pozicijos besilaikiusi politikė, vėliau tapusi uolia eksprezidento šalininke.

Tame nedalyvausiu. Nesėdėsiu tylėdama, kai kiti veda mūsų partiją tolyn nuo teisinės valstybės principų.

Jų paramos sulaukusi E. Stefanik laikoma aiškia favorite pakeisti L. Cheney.

Tačiau balsavimas dėl naujo Atstovų Rūmų respublikonų konferencijos pirmininko dar nepaskirtas, o kai kurie respublikonai būgštauja, kad E. Stefanik, nors ir yra uoli D. Trumpo gynėja, yra nepakankamai konservatyvi.

Nepriklausomai nuo to, kas pakeis L. Cheney, „visiškai aišku, kad mums reikia pokyčių“, sakė K. McCarthy pirmadienį.

„Kiekviena diena, praleista ginčijantis apie praeitį, reiškia, kad turime viena diena mažiau ateities galimybėms išnaudoti“, – kalbėjo jis.

Partija negali be trumpizmo

Nors L. Cheney ir keli jos sąjungininkai, tokie kaip Adamas Kinzingeris, ragina nesišlieti prie buvusio prezidento, daugelis Respublikonų partijos narių, tarp jų Lindsey Grahamas, mano, kad partija negali judėti pirmyn be trumpizmo – nepriklausomai nuo to, ar D. Trumpas išsaugos turimą įtaką.

Antradienį kolegoms respublikonams išsiųstame laiške kongresmenas Chipas Roy'us rašė, kad L. Cheney bus nušalinta, nes užuot formavusi partijos politinę platformą kovai su demokratais, ji daugiau laiko skiria „nenaudingoms asmeninėms atakoms ir baksnojimui pirštu į prezidentą Trumpą“.

„Blaškydama mūsų dėmesį ji neteko galimybės būti mūsų atstove“, – rašė Teksasui atstovaujantis Ch. Roy'us.

Melas plinta kaip vėžys

Respublikonų vidaus susiskaldymui atsidūrus dėmesio centre, prezidentas Joe Bidenas trečiadienį surengs savo pirmąjį dvipartinį susitikimą Baltuosiuose rūmuose su keturiais Kongreso lyderiais: demokratais Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi ir Senato daugumos lyderiu Chucku Schumeru bei respublikonais K. McCarthy ir Senato mažumos lyderiu Mitchu McConnellu.

„Reikia tikėtis... jie galės pasikalbėti apie dalykus, dėl kurių sutariama, ir tokius klausimus, kaip infrastruktūra“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

L. Cheney atsidūrė respublikonus ištikusios krizės epicentre, partijai nesugebant atsiriboti nuo pralaimėjimą patyrusio buvusio prezidento ar atmesti jo melagingų teiginių apie tariamą sukčiavimą per rinkimus.

Demokratai naudojasi oponentų vidaus rietenomis, stengdamiesi pavaizduoti juos kaip palaikančius judėjimą autokratijos link.

„Kai palaikomas ar toleruojamas toks melas apie rinkimus, griaunama mūsų demokratija“, – antradienį senatoriams sakė Ch. Schumeras, pabrėždamas, kad respublikonai kartoja melą, esą rinkimų rezultatai buvo suklastoti, „tiesiog norėdami įtikti... nesąžiningiausiam prezidentui per visą Amerikos istoriją. Deja, didelis melas plinta tarp respublikonų kaip vėžys“, – sakė jis.

Pasak „The Washington Post“, Teisingumo departamentas atsiuntė laiškus dviem laikraščio žurnalistams – Ellenai Nakashimai (Elenai Nakašimai) ir Gregui Milleriui (Gregui Mileriui) – bei buvusiam žurnalistui Adamui Entousui (Adamui Entusui), kuriuose pranešė, kad gaudavo pokalbių darbo, mobiliaisiais ar namų telefonais įrašus „nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. liepos 31 dienos“.

„The Washington Post“ laikinasis vykdomasis redaktorius Cameronas Barras (Kameronas Baras) pažymėjo, kad laikraščiui „sukėlė didelį nerimą toks valdžios galios panaudojimas siekiant gauti prieigą prie žurnalistų pokalbių“.

„Teisingumo departamentas turėtų nedelsdamas paaiškinti šio kišimosi į savo darbą dirbančių žurnalistų veiklą, kurią gina [JAV konstitucijos] 1-oji pataisa, priežastis“, – pridūrė jis.

Amerikos piliečių laisvių sąjunga (ACLU) pareiškė, kad Teisingumo departamentas „šnipinėja“ žurnalistus, „tenkindamas administracijos įnorius“.

„To neturėjo nutikti, – tviteryje parašė ACLU. – Kai valdžia šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai kelia pavojų spaudos laisvei.“

Kai valdžia šnipinėja žurnalistus ir jų šaltinius, tai kelia pavojų spaudos laisvei.

Teisingumo departamento atstovas „The Washington Post“ sakė, kad departamentas, vykdydamas prašymus, laikėsi „nustatytų procedūrų“.

Kodėl pokalbių įrašai buvo paimti teisėsaugos, laiškuose nenurodoma. 

Tačiau juose nurodyto laikotarpio pabaigoje šie trys žurnalistai parašė straipsnį apie JAV žvalgybą, kuriame teigiama, kad Jeffas Sessionsas (Džefas Sešonzas), vėliau D. Trumpo kadencijos metu tapęs generaliniu prokuroru, aptarė respublikonų kandidato į prezidentus kampaniją su Rusijos ambasadoriumi.

Jie taip pat parašė straipsnį apie tuometinio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pastangas kovoti su Rusijos kišimusi į 2016 metų rinkimus.

JAV žvalgybos agentūros yra padariusius išvadą, kad Rusija įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterius D. Trumpui per rinkimų kampaniją varžantis su demokratų kandidate Hillary Clinton (Hilari Klinton).

D. Trumpas siekė sumenkinti Rusijos vaidmenį DNC laiškų nutekinime – atrodė, kad jis pritaria Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o ne savo žvalgybos vertinimui dėl to, kas įvyko.

„Tai, ką padarė „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“, yra visiška gėda ir negarbė mūsų šaliai“, – pareiškime nurodė D. Trumpas.

„Iš JAV prezidento buvo atimta žodžio laisvė, nes radikalūs kairieji bepročiai bijo tiesos, bet tiesa vis tiek pasklis ir bus didesnė bei stipresnė nei kada nors anksčiau“, – sakė buvęs valstybės vadovas respublikonas.

„Mūsų šalies gyventojai su tuo nesitaikys! Šios korumpuotos socialinės žiniasklaidos kompanijos turi sumokėti politinę kainą. Joms niekada neturi būti leista griauti ir ardyti mūsų rinkimų proceso“, – pridūrė jis.

D. Trumpas, kuris laiką leidžia daugiausia savo privačiame klube „Mar-a-Lago“ po to, kai sausio 20 dieną paliko Baltuosius rūmus, tebeskelbia įrodymais nepagrįstus pareiškimus, kad jis pralaimėjo pernai įvykusius prezidento rinkimus dėl sukčiavimo.

Jis taip pat užėmė daugiausia respublikonų palaikomą poziciją, kad stambios IT bendrovės remia demokratų politikus ir turi pernelyg didelę įtaką politiniam diskursui.

Respublikonų įstatymų leidėjai pagrasino imtis technologijų milžinių, jei D. Trumpo bendrapartiečiai atgaus daugumą Kongrese per kitus kadencijos vidurio rinkimus, vyksiančius 2022 metais.

„Jeigu jie gali užblokuoti prezidentą D. Trumpą, vėliau gali ateiti ir visų kitų konservatorių eilė“, – tviteryje parašė Atstovų Rūmų mažumos lyderis Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis).

„Respublikonų dauguma Atstovų Rūmuose suvaldys technologijų milžinių įtaką mūsų diskursui“, – pridūrė jis.

Socialinius tinklus itin aktyviai naudojusio D. Trumpo paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ buvo blokuotos po to, kai per kruviną sausio 6-osios Kapitolijaus šturmą jis paskelbė vaizdo įrašą, palaikantį savo šalininkus žodžiais: „Mes jus mylim, jūs esate ypatingi.“

Kitą dieną „Facebook“ visam laikui blokavo JAV lyderio paskyrą, jis taip pat neteko prieigos prie savo paskyrų ir kitose platformose, įskaitant „Twitter“ ir „YouTube“.

Priežiūros komisija, kurios nutartys yra privalomos populiariam socialiniam tinklui, anksčiau trečiadienį paskelbtame sprendime pabrėžė, jog D. Trumpas „sukūrė aplinką, kur buvo galimas rimtas smurto pavojus“, kuomet komentavo savo šalininkų siautėjimą JAV Kapitolijuje.

„Atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą ir tebesantį smurto pavojų „Facebook“ pagrįstai įšaldė D. Trumpo paskyras sausio 6 dieną ir sausio 7 dieną pratęsė įšaldymą“, – nurodė Komisija.

Vis tik ji pažymėjo, kad platformai „nedera taikyti neterminuotą ir nestandartinę [paskyros] įšaldymo neribotam laikui bausmę“, ir paragino „Facebook“ po pusmečio nuo trečiadienio sprendimo „iš naujo išnagrinėti šį klausimą, siekiant nustatyti ir pagrįsti proporcingą atsaką“.

„Facebook“ negali neleisti vartotojui naudotis platforma neribotą laiką, nenurodydama kada ir ar (iš viso) paskyra gali būti atnaujinta“, – priduriama Komisijos išvadose.

Tai jis pareiškė netrukus po to, kai „Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba paskelbė priėmusi sprendimą ir toliau blokuoti jo paskyrą.

„Jei bailus ir nenuovokus (Senato) mažumos lyderis Mitchas McConnellas būtų kovojęs, siekiant atskleisti visą tuo metu pristatytą korupciją, kurios nuo tada aptikta dar daugiau, turėtume visiškai kitokius prezidento rinkimų rezultatus“, – sakoma po „Facebook“ sprendimo paskelbtame D. Trumpo pranešime.

D. Trumpas, kuris svarsto dar kartą kandidatuoti į šalies vadovo postą, pakartojo, esą yra gausu įrodymų, kad per rinkimus buvo sukčiauta, ir paragino savo šalininkus „niekuomet nepasiduoti“.

Platforma pristatyta „Facebook“ nepriklausomai Priežiūros komisijai ruošiantis priimti sprendimą, ar toliau blokuoti eksprezidento paskyrą. 

Naujoje platformoje „From the Desk of Donald J. Trump“ buvęs JAV lyderis galės publikuoti tekstus ir skelbti vaizdo įrašus.

Anot Vakarų žiniasklaidos, ši platforma labiau panaši į asmeninį tinklaraštį, o ne socialinį tinklą.

Anksčiau D. Trumpo aplinkos žmonės sakė, kad eksprezidentas ruošiasi steigti būtent socialinį tinklą, kuriame galėtų netrukdomai bendrauti jo šalininkai.

D. Trumpo provokuojama retorika socialiniuose tinkluose tapo viena iš skiriamųjų jo prezidentavimo ypatybių. Tviteryje jis turėjo 88 mln. sekėjų ir dažnai šiame socialiniame tinkle pliekdavo savo kritikus arba skelbdavo apie svarbius politikos ar personalijų pokyčius.    

Tačiau tviteris visam laikui blokavo eksprezidento paskyrą @realDonaldTrump, kai jis sausio 6 dieną paragino savo šalininkus dalyvauti mitinge, virtusiame žmonių gyvybių pareikalavusiu JAV Kapitolijaus šturmu.

Eskprezidento paskyras visam laikui ar laikinai taip pat blokavo kitos populiariausios platformos, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“ ir „Snapchat“.

D. Trumpas jau kelis metus tvirtina, kad socialiniai tinklai turi galimybę manipuliuoti informacija, nes jų veikla faktiškai nereguliuojama.

J. Bidenas teigė, kad Jungtinės Valstijos atnaujins finansavimą Jungtinių Tautų (JT) pagalbos Palestinos pabėgėliams agentūrai (UNRWA), kurį Donaldas Trumpas buvo nutraukęs.

Valstybės departamentas tikino, kad JAV skirs 150 mln. dolerių UNRWA, 75 mln. dolerių – Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo ekonomikai ir plėtrai bei 10 mln. dolerių taikos palaikymui.

Per pokalbį telefonu su ilgametės JAV sąjungininkės Jordanijos karaliumi Abdullah II J. Bidenas „patvirtino, kad Jungtinės Valstijos remia dviejų valstybių principu paremtą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad JAV parama palestiniečiams „padeda svarbiems JAV interesams ir vertybėms kaip būdas judėti link suderėto dviejų valstybių principu paremto sprendimo“.

„Tai suteikia pagalbą tiems, kuriems jos labai reikia, skatina ekonomikos plėtros ir remia Izraelio bei Palestinos supratingumą, saugumo koordinaciją ir stabilumą“, – pranešime tikino A. Blinkenas.

Savo ruožtu Izraelis susilaikė nuo J. Bideno kritikos, tačiau pasmerkė paramą UNRWA.

„Manome, kad ši JT agentūra vadinamiesiems pabėgėliams neturi egzistuoti dabartiniu formatu. Išreiškiau savo nusivylimą ir prieštaravimą sprendimui atnaujinti finansavimą UNRWA, pirma neužtikrinant, kad yra įgyvendintos tam tikros reformos, tokios kaip neapykantos kurstymo nutraukimas ir antisemitinio turinio pašalinimas iš švietimo programų“, – tvirtino Izraelio ambasadorius JAV Giladas Erdanas.

D. Trumpo administracija pernai paskelbė finansines sankcijas ir vizų draudimą TBT vyriausiajai prokurorei Fatou Bensoudai (Fatu Bensudai) ir dar vienam Teismo aukšto rango pareigūnui. Tai buvo padaryta F. Bensoudai pradėjus tyrimą dėl JAV kariškių įtariamų karo nusikaltimų Afganistane.

Naujojo prezidento J. Bideno administracija penktadienį paskelbė, kad atšaukia priemones, nes nori labiau bendradarbiauti dėl šio sąjungininkes supriešinusio ginčo.

„Šis svarbus žingsnis pabrėžia JAV įsipareigojimą laikytis tarptautinėmis taisyklėmis paremtos sistemos“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrello (Žozepo Borelio) pareiškime.

„TBT vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant teisingumą kai kurių siaubingiausių pasaulio nusikaltimų aukoms. TBT nešališkumo ir teisminės nepriklausomybės apsauga yra būtina siekiant veiksmingumo ir tinkamo Teismo funkcionavimo“, – pridūrė jis.

J. Borrellis teigė, kad ES „neabejotinai palaiko“ Teismą bei Romos statuto, kuriuo remiantis jis buvo įkurtas, „universalumą“.

„Kartu su visomis partnerėms ginsime Teismą nuo mėginimų trukdyti teisingumo eigai ir pakenkti tarptautinei baudžiamojo teisingumo sistemai“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas.

JAV nėra ratifikavusi Romos statuto ir mažai tikėtina, kad tai padarys.

Be to, naujoji JAV administracija nepritaria tyrimui dėl Afganistano, taip pat kitam tyrimui dėl JAV sąjungininko Izraelio įtariamų karo nusikaltimų palestiniečių teritorijose.

Gambijoje gimusi F. Bensouda birželį trauksis iš savo posto. Ją pakeis britų žmogaus teisių teisininkas Karimas Khanas (Karimas Chanas), kuris dabar galės dirbti neslegiamas sankcijų naštos.

Pareigūnai Jamesas Blassingame'as (Džeimsas Blasingeimas) ir Sidney Hemby (Sidnis Hembis) tvirtina patyrę fizinę ir emocinę traumą per riaušes, kurias, anot jų, pakurstė D. Trumpas, nesutikęs pripažinti pralaimėjimo lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose.

„Maištą pakurstė D. Trumpo elgesys daugelį mėnesių, kai jis skatino savo šalininkus tikėti savo melagingais tvirtinimais, kad tuoj bus priverstas palikti Baltuosius rūmus dėl masinio sukčiavimo per rinkimus“, – rašoma ieškinyje, pateiktame federaliniam teismui Vašingtone.

„D. Trumpo įkvėpta, raginama, skatinama ir vadovaujama maištautojų minia, jam bendrininkaujant ir kurstant, prasibrovė pro ieškovus ir jų kolegas pareigūnus, juos persekiodama ir puldama“, – priduriama ieškinyje.

Anot 17 metų Kapitolijaus policijoje dirbančio J. Blassingame'o, per neramumus jam buvo sužalota galva bei nugara ir jį vargina emociniai tų įvykių padariniai.

Afroamerikietis policininkas sakė per Kapitolijaus šturmą taip pat patyręs D. Trumpo šalininkų rasistinių išpuolių.

Policijoje 11 metų dirbantis S. Hemby patyrė kelio ir rankos sužalojimų, kai trenkėsi į Kapitolijaus pastato duris. Jam į veidą ir ant kūno taip pat buvo papurkšta cheminių medžiagų.

„Pareigūnas S. Hemby paprastai yra ramus, bet jam sunku susitvarkyti su emociniais negailestingo puolimo padariniais“, – rašoma ieškinyje.

Ieškinyje nurodoma daug atvejų, kai, anot šių policininkų, D. Trumpas kurstė maištą.

Ieškinyje eksprezidentas kaltinamas davęs nurodymą ir pakurstęs surengti puolimą, panaudoti fizinį smurtą ir sukelti emocinių kančių, taip pat riaušių kurstymu ir viešojo saugumo įstatymų pažeidimu.

Pareigūnai prašo teismo priteisti kiekvienam iš jų po mažiausiai 75 tūkst. JAV dolerių atlyginamųjų nuostolių ir neįvardijamą sumą baudinių nuostolių.

„Ši nauja platforma bus didelė“, – aiškino J. Milleris. Esą spėjama, kad D. Trumpą naujajame jo kanale vėl seks dešimtys milijonų žmonių.

Detalių J. Milleris neatskleidė. Tačiau jis sakė, kad D. Trumpas savo namuose Floridoje su įvairiomis komandomis intensyviai tarėsi dėl savo planų.

D. Trumpą tviteryje sekė daugiau kaip 88 mln. žmonių. Įmonė sausį paskelbė, kad dėl „rizikos, kad bus toliau kurstomas smurtas“, uždaro D. Trumpo paskyrą. Prieš tai D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, taip protestuodami prieš respublikono pralaimėtų rinkimų rezultatus. Per riaušes neišvengta aukų. D. Trumpas buvo kaltinamas pakurstęs minią.

D. Trumpas draudimą jam naudotis tviteriu pavadino įmonės ir demokratų bei „radikalių kairiųjų“ sąmokslu. Tikslas esą yra jį užčiaupti. Savo kaltinimų D. Trumpas nepagrindė.