Administracija 2020-ųjų birželį turinčiam vykti renginiui iš 12 visoje šalyje esančių vietų išrinko Doralo golfo klubą netoli Majamio.

„Absoliučiai manome, kad tai yra geriausia vieta surengti [G-7 viršūnių susitikimą]", – tvirtino M. Mulvaney per Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją.

G-7 viršūnių susitikimas 2020 metais turi vykti Jungtinėse Valstijose, o D. Trumpas per rugpjūtį Prancūzijos Bjarico kurorte vykusį vėliausią galingųjų valstybių vadovų susitikimą sakė, kad gali jį surengti viename iš savo golfo klubų. Vis dėlto tokia jo idėja buvo sukritikuota, kad jis pelnosi iš savo prezidentavimo.

Paklaustas, ar D. Trumpas žino, jog pasirinkęs minimą vietą jis neišvengiamai sulauks kaltinimų netinkamu elgesiu, M. Mulvaney nurodė, kad prezidentui tai žinoma, bet jis vis tiek nusprendė G-7 viršūnių susitikimą organizuoti savo golfo klube.

„Rengsime jį ten, ir bus žmonių, kurie niekada nesusitaikys su faktu, kad tai yra Trumpo nuosavybė. Suprantame tai, bet vis tiek vyksime ten“, – kalbėjo Baltųjų rūmų laikinasis administracijos vadovas. – Prezidentas tikrai žino, kad sulauks tokių klausimų, ir jis tiesiog sako: „Gerai, susitvarkysiu su tuo.“

Be to, M. Mulvaney nurodė, kad kitų metų G-7 viršūnių susitikimo darbotvarkėje nebus klimato kaitos klausimo.

„Jis buvo užgaulus, ypač pirmininkės atžvilgiu... Jis pavadino ją trečiarūše politike“, – sakė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), šalia stovint N. Pelosi. Abu jie demonstratyviai išėjo iš susitikimo Baltuosiuose rūmuose dėl prieštaringai vertinamo D. Trumpo sprendimo išvesti karius iš Šiaurės Sirijos.

Pasak N. Pelosi, D. Trumpas atrodė „labai sukrėstas“ anksčiau trečiadienį Atstovų Rūmuose abiejų partijų pareikšto nepritarimo jo sprendimui dėl Sirijos.

Laiškas buvo nusiųstas tą dieną, kai Turkija pradėjo savo invaziją Sirijos šiaurės rytuose, trys dienos po to, kai D. Trumpas, regis, uždegė žalią šviesą turkų karinei operacijai atitraukdamas JAV pajėgas iš šio kurdų dominuojamo regiono.

D. Trumpas Turkijos prezidentui pasakė, kad sužlugdys Ankaros ekonomiką, jei su invazija bus nueita per toli.

Be diplomatinių vingrybių parašytą laišką JAV prezidentas pradėjo atviru grasinimu.

Nebūkit griežtas vyrukas. Nebūkit kvailas“, – rašė D. Trumpas ir pridūrė: „Vėliau jums paskambinsiu.

„Parenkime gerą susitarimą. Jūs nenorit būti atsakingas už tūkstančių žmonių išžudymą, o aš nenoriu būti atsakingas už Turkijos ekonomikos sunaikinimą“, – laiške su nurodyta spalio 9-osios data rašė D. Trumpas.

„Istorija palankiai į jus pažiūrės, jei tai pasieksite teisingu ir humanišku būdu, – rašė D. Trumpas. – Ji amžinai žiūrės į jus kaip į velnią, jei gerų dalykų nebus.“

Pasak JAV lyderio, įmanomas „puikus susitarimas“, jei R. T. Erdoganas derėtųsi su kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių jėgų (SDF) lyderiu Mazloumu Abdi (Mazlumu Abdžiu), kurį Turkija laiko teroristu dėl ryšių su kurdų sukilėliais Turkijoje.

„Nebūkit griežtas vyrukas. Nebūkit kvailas“, – rašė D. Trumpas ir pridūrė: „Vėliau jums paskambinsiu.“

„Kiekvienas žaidėjas tikrai nekenčia IS – visi, su kuo mes kalbėjomės. Sirija [nekenčia] labiau nei mes, Rusija – labiau nei mes... Mes ten buvome ir kovojome su IS, bet ir jie ten yra, kovoja su IS. Jie gali tuo pasirūpinti. Ir jiems reikėtų pasirūpinti“, – trečiadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jis pabrėžė, kad Artimuosiuose Rytuose yra pakankamai šalių, kurios nekenčia IS tiek pat kaip ir JAV, o gal net labiau.

„Ten yra daug galingų šalių, nekenčiančių IS taip smarkiai kaip ir mes“, – nurodė prezidentas.

Jo teigimu, strategijos požiūriu Jungtinės Valstijos yra „puikioje“ padėtyje regione. Anot D. Trumpo, Vašingtonas išvedė iš Sirijos šiaurės visą savo kontingentą – „50 karių, daug mažiau nei 50 karių“, ir perkėlė juos į saugią vietą. Prezidentas taip pat patikino, kad JAV paskelbtos sankcijos Turkijai padės išspręsti problemą dialogu.

„Kaip Ukrainos prezidentas aš nesikišiu į įvykius kitose šalyse, ne taip kaip galėtų bandyti kiti“, – sakė V. Zelenskis naujienų agentūrai AFP, susitikęs su ukrainiečių diaspora Latvijos sostinėje Rygoje.

„Mes, kaip Ukraina, nedarysime nieko“, – pridūrė jis.

„Kai pasižiūrime į D. Trumpo tviterio žinutes, nebesuprantame jų. Nebegalime jų sekti“, – lėktuve iš Baku Turkijos žurnalistams sakė R. T. Erdoganas, jo komentarą citavo dienraštis „Hurriyet“.

Praėjusią savaitę po to, kai JAV iš Sirijos pasienio zonos patraukė 1 000 karių, Turkija pradėjo operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas Šiaurės Sirijoje. JAV pajėgų patraukimas interpretuotas kaip Turkiją imtis karinių veiksmų paskatinęs ženklas.

Vėliau D. Trumpos tviterio paskyroje paskelbė keletą prieštaringų komentarų.

Turkijos žurnalistams duodamas interviu, R. T. Erdoganas pajuokavo ir apie pokalbį telefonu su D. Trumpu. „Pasakiau D. Trumpui: kartais jūs labai pykstate ant žurnalistų. Jie jums daro didelį poveikį. Neklausykite jų, esate stiprus lyderis. Stipriam vadovui tai nedera“, – prezidentą citavo dienraštis „Yeni Safak“.

R. T. Erdoganas susitiks su M. Pence'u

Nepaisant anksčiau trečiadienį Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) padaryto pareiškimo, kad jis nesusiks su į šalį atvykstančiu JAV viceprezidentu Mike'u Pence' (Maiku Pensu), prezidentūra pranešė, kad susitikimas vis tik įvyks.

„Anksčiau prezidentas „Sky News“ pranešė, kad nepriims JAV delegacijos, kuri šiandien lankosi Ankaroje. Jis planuoja susitikti su viceprezidento [M. Pence'o] vadovaujama delegacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentūros komunikacijos vadovas Fahrettinas Altunas (Fachretinas Altunas).

Anksčiau trečiadienį pasirodžius R. T. Erdogano pranešimui, kad nepriims amerikiečių delegacijos, M. Pence'o atstovė informavo, kad jo vizitas į Ankarą bet kokiu atveju įvyks.

„Viceprezidentas šiandien išvyksta į Turkiją“, – nurodė Katie Waldman (Keiti Valdman).

Baltieji rūmai turėjo vilties, kad ketvirtadienį su Turkijos lyderiu susitikę M. Pence'as ir valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pareikalaus, kad Turkija nutrauktų kurdų pajėgų puolimą šiaurės rytų Sirijoje.

V. Putino kvietimas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) aptarė konfliktą Sirijoje ir pakvietė jį greitu laiku apsilankyti Rusijoje, pranešė Kremlius. 

V. Putinas pakvietė R. T. Erdoganą „artimiausiomis dienomis atvykti darbo vizito“, rašoma antradienį vėlai vakare Kremliaus spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

„Kvietimas buvo priimtas“, – priduriama jame.

Anot pranešimo, per pokalbį prezidentai pabrėžė „būtinybę užkirsti kelią galimiems Turkijos armijos ir Sirijos ginkluotųjų pajėgų susidūrimams“.

Pokalbis įvyko Turkijos iniciatyva, nurodė Kremlius.

V. Putinas per pokalbį išsakė susirūpinimą dėl „teroristų bandymų ištrūkti į laisvę ir prasiskverbti į kaimynines valstybes“, Ankarai vykdant puolimą kurdų kontroliuojamose teritorijose Sirijos šiaurėje, rašoma Kremliaus pranešime.

Nors Baltieji rūmai ir D. Trumpo asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) atsisakė perduoti dokumentus apie Ukrainos reikalą, kurių pareikalavo Kongresas, Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) sakė, jog penki liudytojai parėmė įtarimus dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, galinčius pagrįsti oficialius kaltinimus.

Pasak A. Schiffo, liudytojai pateikė informacijos, rodančios, kad D. Trumpo liepos 25-osios telefoninis pokalbis su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, kurio metu JAV prezidentas atrodė susiejantis karinę pagalbą Ukrainai su kompromituojančia medžiaga apie J. Bideną iš Kijevo, buvo planuojamas iš anksto, o po jo pastangos buvo dedamos toliau.

„Padarėme įspūdingą pažangą atsakydami į kai kuriuos klausimus dėl to liepos mėnesio skambučio,... kurio metu Jungtinių Valstijų prezidentas siekė priversti pažeidžiamą sąjungininkę atlikti tai, ką geriausiai galima apibūdinti kaip dirbtinį tyrimą dėl jo oponento“, – žurnalistams sakė A. Schiffas.

„Sužinojome, kad tas skambutis nebuvo pavienis dalykas. Prieš tą skambutį buvo atlikta nemažai parengiamojo darbo. Po to skambučio buvo atlikta daug tolesnio darbo“, – pridūrė jis.

Tačiau po ilgų mėnesių nuostolių ir neapibrėžtumo, kurį išprovokavo D. Trumpo pradėtas prekybos karas, daugelis žemės ūkio sektoriaus atstovų sako, jog švęsti galės tik po to, kai gaus išsamesnės informacijos.

Paskelbęs, jog du didžiausi pasaulio ūkiai pasiekė principinį prekybos susitarimą, JAV prezidentas kiek vėliau tviteryje juokais pasiūlė ūkininkams „pradėti galvoti apie didesnių traktorių pirkimą“.

Tačiau didžiausia JAV žemės ūkio federacija („Farm Bureau“) naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, jog laukia konkretesnės informacijos apie preliminarų susitarimą su Kinija, kuris tebėra derinamas derybininkų.

O Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) prezidentas Rogeris Johnsonas (Rodžeris Džonsonas) pareiškė: „Nors mes džiaugiamės, jog įtampa šiame, regis, nesibaigsiančiame prekybos kare mažėja, yra neaišku, kokia bus nauda Amerikos šeimų ūkių ūkininkams ir fermeriams“.

„Per kiek laiko bus išleisti tie žemės ūkio produktų pirkimui numatyti 50 mlrd. JAV dolerių – suma, kuri dukart viršija mūsų didžiausią metinį žemės ūkio produktų eksportą į Kiniją?“ – pažymėjo jis penktadienį paskelbtame pranešime.

2012 ir 2013 metais, kai JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją buvo pasiekęs aukščiausią lygį ir kai šių produktų kainos JAV dėl sausros buvo pakilusios į rekordines aukštumas, šių prekių eksportas į Kiniją neviršijo 26 mlrd. JAV dolerių.

2017 metais Kinijos žemės ūkio produktų importas iš JAV sumažėjo iki 19,5 mlrd. JAV dolerių, o pernai, kai Pekinas dėl JAV nustatytų importo muitų ėmėsi atsakomųjų priemonių, krito iki kiek daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių.

Senkanti kantrybė

„Nuo pat prekybos karo pradžios ūkininkams buvo žadėta, kad už jų kantrybę bus atsilyginta, – pareiškė Brianas Kuehlas (Brajenas Kiulas), vienas iš ne pelno organizacijos „Farmers for Free Trade“ vadovų. – To, ką jie žadėjo, iki šiol nėra.“

D. Trumpo administracija JAV ūkininkams yra skyrusi 28 mlrd. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad sumažintų Kinijos importo muitų daromą poveikį, tačiau prekybos susitarime neminima, jog Kinija panaikins šiuo metu galiojančius muitus.

„Viskonsino, Minesotos, Teksaso ir kitų valstijų ūkininkams ir toliau teks susidurti su dviženkliais muitais vienoje didžiausių Amerikos eksporto rinkų“, – pareiškė B. Kuehlas.

Optimizmu netrykšta ir prekiautojai Čikagos prekių biržoje.

Sojų kainos pirmadienį ūgtelėjo vos 0,5 proc., nors Amerikos sojų gamintojai turėtų vieni pirmųjų sulaukti daugiau Kinijos užsakymų.

Kinijos sojų importas iš Jungtinių Valstijų 2017 metais sudarė 12 mlrd. JAV dolerių ir Azijos milžinė įsigijo 57 proc. visų JAV tais metais eksportuotų sojų.

Tačiau 2018 metais amerikietiškų sojų importas krito iki 3 mlrd. JAV dolerių ir tai visų pirma lėmė naujieji JAV muitai.

„Santūri rinkos reakcija rodo skepticizmą dėl susitarimo...“, – pažymėjo žemės ūkio sektoriaus konsultacijų bendrovės „Doane Advisory Services“ vyriausiasis ekonomistas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Jo teigimu, „pirkėjų paklausa dar 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms negali staiga atsirasti iš niekur“.

D. Trumpas telefonu kalbėdamasis su turkų prezidentu spaudė „sustabdyti invaziją, tuojau pat nutraukti ugnį ir pradėti derybas su kurdų pajėgomis Sirijoje“, žurnalistams sakė M. Pence'as.

Jis taip pat pranešė, kad prezidento prašymu skubiai vyks į Turkiją.

„Jis nurodė man vadovauti delegacijai. Išvyksiu kuo greičiau į šį regioną siekti ugnies nutraukimo ir suderėto susitarimo“, – sakė M. Pence'as.

D. Trumpas įsakė išvesti iš Šiaurės Sirijos visus JAV karius – maždaug 1 tūkst. – Turkijai ten vykdant karinę operaciją prieš kurdų pajėgas.

M. Pence'as tvirtino, kad prezidentas „labai susirūpinęs nestabilumu regione“, ir neigė, kad D. Trumpas paskelbdamas apie JAV karių atitraukimą uždegė žalią šviesą Turkijos invazijai.

„JAV paprasčiausiai nebetoleruos Turkijos invazijos Sirijoje“, – pridūrė M. Pence'as.

Spausdamas Turkiją sustabdyti invaziją, kuri sudarė sąlygas atsigauti „Islamo valstybei“, D. Trumpas įvedė naujas sankcijas Ankarai.

Tuo metu Kongrese pirmadienį už uždarų durų buvo apklausiama buvusi D. Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill (Fiona Hil).

F. Hill dirbo Nacionalinio saugumo taryboje, bet paliko D. Trumpo administraciją prieš liepos 25-ąją, kai įvyko JAV prezidento pokalbis telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Demokratai tikisi, kad ji pasidalys savo būgštavimais dėl D. Trumpo vaidmens Ukrainos skandale, įskaitant JAV ambasadorės Kijeve Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) atleidimą. Ši diplomatė Kongrese liudijo praėjusią savaitę.

Liudyti iškviesta F. Hill su žurnalistais pirmadienį nebendravo. Jos apklausa turėtų tęstis kelias valandas.

Tebevykstant apkaltos tyrimui, D. Trumpas išplūdo Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką demokratą Adamą Schiffą (Adamą Šifą), pareiškusį, kad minėtas informatorius gali neliudyti saugumo sumetimais.

D. Trumpas nekart reikalavo atskleisti skundo, kuriame sakoma, kad prezidentas galėjo piktnaudžiauti savo įgaliojimais, kai ragino Kijevą ištirti savo varžovo Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) veiklą Ukrainoje, autoriaus tapatybę.

Informatorius saugo JAV įstatymai, o atskleisti jų tapatybes yra nusikaltimas.

„Atrodo, kad Adamas Schiffas dabar nenori, kad tas informatorius liudytų. NE! [Jis arba ji] privalo liudyti, kad paaiškintų, kodėl taip neteisingai suprato mano pokalbį su Ukrainos [prezidentu]", – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Ar Schiffas jam liepė taip padaryti? Privalome nustatyti informatoriaus tapatybę, kad išsiaiškintume, KODĖL tai buvo padaryta JAV“, – tęsė prezidentas.

D. Trumpas nekart savo pokalbį su V. Zelenskiu yra pavadinęs „tobulu“, bet informatoriaus skunde pažymima, kad keli Baltųjų rūmų pareigūnai buvo tokie sunerimę dėl prezidento elgesio to pokalbio metu, kad siekė smarkiai apriboti prieigą prie jo įrašo.

Baltųjų rūmų paskelbtoje to pokalbio stenogramoje matyti, kad JAV prezidentas prašė V. Zelenskio „paslaugos“. Demokratai tvirtina, kad tai buvo reikalavimas ištirti J. Bideno, realiausio D. Trumpo varžovo 2020-ųjų prezidento rinkimuose, veiklą ir vieną Ukrainos bendrovę, pasamdžiusią H. Bideną.