Iš viso partijoms bus pervesta 2,96 mln. eurų.

Pagal sprendimą, 11 politinių organizacijų dotacijas gaus atsižvelgiant į jų rinkimų rezultatus, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasinaudos įstatyme numatyta išimtimi, kai valstybės lėšos skiriamos ir Seimo rinkimuose nedalyvavusiai, bet parlamentinę frakciją turinčiai politinei jėgai.

Demokratai sulauks 216,9 tūkst. eurų, o tai yra apie 40 tūkst. eurų daugiau nei ankstesnį pusmetį.

Daugiausiai – 780,4 tūkst. eurų – teko valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai skirta 478,2 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – 413,6 tūkst. eurų.

Valdančiai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis gaus daugiau kaip 235 tūkst. eurų dotaciją, opozicinė Darbo partija – beveik 208 tūkst. eurų, valdančioji Laisvės partija – 168 tūkst. eurų.

Seime kelis vienmandatėse apygardose išrinktus atstovus turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga sulauks 147,6 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – 99,6 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 83,8 tūkst. eurų. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 73,7 tūkst. eurų, Lietuvos žaliųjų partija – 62,5 tūkst. eurų dotacijų.

Pagal VRK skaičiavimą, vienas balsas per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus 2 proc. barjerą rinkimuose perkopusioms partijoms šių metų pirmą pusmetį atneša 0,567 euro.

Valstybės biudžete partijoms šiemet numatyta skirti 6,12 mln. eurų.

„Rinkimų nebuvo, visoms partijoms tie patys asignavimai, išskyrus Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus tautininkus), kadangi šiais metais Vyriausioji rinkimų komisija buvo pripažinusi, jog Politinių kampanijų finansavimo įstatymą šiurkščiai pažeidė Lietuvos centro partijos Alytaus miesto kandidatų sąrašas. Šio sąrašo balsai minusuoti skirstant valstybės biudžeto asignavimus“, – per posėdį sakė VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Anot jos, visoms partijoms paskirstytos panašios sumos, kaip ir pirmąjį pusmetį, tik „šiai partijai truputį sumažėjo“.

Balandį VRK pripažino, kad prieš 2019 metų savivaldos rinkimus, 2018 lapkričio–2019 vasario mėnesiais Dzūkijos televizijoje transliuota ir kandidatės į Alytaus merus Lauros Radzevičiūtės vesta laida „Demaskuokuoti“ buvo paslėpta politinė reklama tiek kandidatės į merus, tiek Lietuvos Centro partijos.

VRK nusprendė, kad L. Radzevičiūtė kalbėdama televizijos eteryje nuslėpė, jog kandidatuoja rinkimuose, o laidų pavadinti „diskusija“ dažniausiai negalima.

Tuo pačiu VRK konstatavo, kad 2019 metų kovo 3 dieną vykusiuose savivaldos rinkimuose minėta partija šiurkščiai pažeidė Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.

„Pripažinus šiukščiai pažeidus reikalavimus, skirstant valstybės biudžeto asignavimus Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams tautininkams), neįskaičiuoti 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos centro partijos kandidatų sąrašo Alytaus mieste gauti 1453 balsai“, – skaitydama sprendimo projektą pabrėžė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Dešimčiai partijų padalyta daugiau kaip 2,7 mln. eurų pagal rinkimų rezultatus, o po Seimo rinkimų susikūrusiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ pinigai skirti pagal kitą įstatymo straipsnį, kaip turinčiai parlamentinę frakciją – per 175 tūkst. eurų.

Didžiausia – 812 tūkst. eurų – dotacija paskaičiuota Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pretenduoja gauti 518 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partija – 399 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdžiui skirta 239 tūkst. eurų, Darbo partijai – 226 tūkst. eurų, Laisvės partijai – 149 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – 147 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partijai – 98 tūkst. eurų, partijai „Laisvė ir teisingumas“ – 81 tūkst. eurų, Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) – 77 tūkst. eurų.

Iš viso partijoms biudžete šiemet skirta 5,5 mln. eurų. Lėšos paskirstomos pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus. 2 proc. barjerą Seimo rinkimuose perkopusioms partijoms vienas gautas balsas atnešė 0,59 euro.

Frakcijos seniūno Lino Kukuraičio siūlymu projektas ketvirtadienį išimtas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės. Už tai balsavo 79 parlamentarai, penki buvo prieš, 21 susilaikė.

Partijos atstovai prašo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) persvarstyti projektą ir vėl į jį įtraukti nuostatą, jog dotaciją gali gauti rinkimuose nedalyvavusios partijos, turinčios frakciją Seime.

„Tai svarbus projektas, keičiantis finansavimo sistemą. Esame pateikę siūlymą, kuris, mūsų galva, būtų tinkamas ir atitinkantis Konstituciją, prašome dar kartą pasvarstyti TTK ir visų frakcijų geranoriškumo“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Seimas planavo priimti Rinkimų kodeksą ir jį lydinčiuosius įstatymus, tarp jų – ir Politinių organizacijų.

Pastarąjį projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pataisė, atsižvelgdamas į Seimo teisininkų išvadą, kad valstybės lėšų skyrimas rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, gali prieštarauti Konstitucijai. Nutarta šios normos įstatymo projekte atsisakyti.

„Kai šita norma atsirado, Teisės departamentas neįžvelgė prieštaravimo, o dabar įžvelgė. Balsavimu komitete panaikinome šitą normą“, – BNS sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad stabdydami įstatymo priėmimą demokratai gelbsti savo dotaciją, kurios netektų, jei dabartinė įstatymo redakcija būtų priimta.

„Suprantu, kad kolegos, išimdami Politinių organizacijų įstatymą, nori išgelbėti savo dotaciją, bet vakar komitetas vienbalsiai nusprendė, kad toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Ar jūs dabar norite išimti tam, kad komiteto narių rankos būtų laužomos ir pusė persigalvotų, ar čia yra kokios nors kitos priežastys? Nes vakar sprendimas buvo tikrai labai aiškus“, – teigė Seimo narė.

Kolegų nuostabai ginčijamos normos išbraukimą TTK posėdyje trečiadienį palaikė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas komitete Algirdas Stončaitis.

Būtent Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra vienintelė 2020 metų Seimo rinkimuose nedalyvavusi partija, gaunanti valstybės dotaciją. Pirmąjį šių metų pusmetį jai skirta beveik 176 tūkst. eurų biudžeto lėšų.

L. Kukuraitis ketvirtadienį BNS teigė, kad įvyko žmogiška klaida, todėl frakcija teikia naują pasiūlymą projektui.

„Tai buvo ketvirtoji Teisės departamento išvada, komiteto pirmininkas pradėjo nuo jos svarstyti, pats Algirdas Stončaitis pripažįsta, kad tai yra žmogiška klaida, jis suprato, kad svarsto ne tą Teisės departamento išvadą, dėl to pasisakė vienaip negu būtų pasisakęs nei būtų supratęs kontekstą. Tiesiog tai žmogiškos klaidos klausimas“, – sakė Demokratų frakcijos seniūnas.

Anot jo, Seimo Teisės departamentas prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė dėl to, kad vadinamosios parlamentinės partijos iki Seimo rinkimų gauna fiksuotą dotaciją, tuo metu kitoms partijoms finansavimas keičiasi priklausomai nuo rinkimų rezultatų.

„Šitas fiksuoto ir lankstaus pinigų perskaičiavimo principas, tikėtina, yra nelygiateisis, dėl to ir iškeliama kaip problema. Mes tam pritariame, kad turi būti išlaikomas lankstumas“, – sakė L. Kukuraitis.

Jo teigimu, demokratai siūlo, kad ir rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms dotacijos taip pat būtų perskaičiuojamos.

Tačiau šiuo metu registruotame demokratų pasiūlyme perrašyta antikonstitucine pripažinta įstatymo norma dėl biudžeto dotacijų skyrimo parlamentinėms partijoms.

Partijoms, kurios susikūrė jau po rinkimų, bet turi frakciją Seime, galimybę gauti valstybės dotaciją patvirtino praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas. Tuomet valstybės išmoka skirta „valstiečių“ koalicijos partneriams Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.

Už Rinkimų kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo dešimt ir susilaikė 25 parlamentarai.

Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jam priimti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“. Norint keisti konstitucinį įstatymą, reikės didesnio skaičiau balsų – trijų penktadalių arba 85 balsų „už“.

Kodeksą rengusiai darbo grupei vadovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, jog nepriėmus teisės akto kitų metų pavasarį vyksiantys savivaldos rinkimai pakibtų „ant plauko“.

„Šis įstatymas yra bazinis, labai svarbus, buvo dirbama daug mėnesių su pozicija ir opozicija. Šis projektas yra kompromiso variantas ir aš siūlau nepaisant to, patinka kai kurie pasiūlymai ar nepatinka, negalime viso įstatymo projekto sustabdyti dėl vieno ar kito nepatinkančio dalyko“, – sakė A. Vyšniauskas.

Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė pasisakė prieš projektą teigdama, kad parlamente rengiant šį įstatymą „pritrūko teisinio raštingumo“.

„Tą rodo ir svarstymo metu gautos Teisės departamento pastabos, į kurias neatsižvelgta, bet dar graudžiau, kad ir salėje to teisinio raštingumo trūksta. Mano galva, nereikia klaidinti Seimo narių, kad šis įstatymas kažkaip susijęs su merų rinkimais, merų rinkimai reguliuojami savarankišku teisės aktu, čia Rinkimų kodekse nustatomos tik procedūros“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Aš manau, kad turime labai atsakingai pagalvoti, ar yra normalu turėti teisės akte, kuris yra konstitucinis įstatymas, šitiek galimų prieštaravimų Konstitucijai, kurie iki galo nebuvo išspręsti. Nepamirškime, kad pataisymui jau reikės trijų penktadalių Seimo narių balsų“, – sakė parlamentarė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje siūlė konstituciniame įstatyme palikti tik svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, o technines detales nustatyti kitame įstatyme.

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma Rinkimų kodekse“, – teigė Seimo teisininkai.

Panašią išvadą, siūlydama Rinkimų kodekse palikti esminius rinkimų organizavimo principus, o detalias taisykles numatyti paprastame įstatyme, pateikė ir Vyriausybė, tačiau Seime apsispręsta pasilikti ties darbo grupės pateikta versija, kurioje visos rinkimų taisyklės surašytos vienoje vietoje.

Priimtas Rinkimų kodeksas į vieną sujungia šiuo metu atskirus Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymus.

Naujasis Rinkimų kodeksas nustatys šių rinkimų Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų darbo organizavimą.

Iš esmės į kodeksą perkeltos dabartinės rinkimų nuostatos, o pagrindinės rinkimų naujovės susijusios su rinkimų komitetų veikla. Savivaldos bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatų sąrašus galintiems kelti politiniams komitetams bus taikomi tokie patys reikalavimai kaip partijoms, jie turės būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.

Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.

Taip pat nauja tvarka keliskart mažina rinkimų užstatus, keičia agitacijos draudimo terminus.

Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė Referendumo įstatymą, kuris nustato referendumo organizavimo taisykles.

Iki šiol beveik metus buvo susidaręs teisinis vakuumas, kai Konstituciniam Teismui (KT) Referendumo įstatymą dėl priėmimo tvarkos pripažinus prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, referendumų nereglamentavo joks teisės aktas.

KT buvo konstatavęs, kad Referendumo įstatymas prieštaravo Konstitucijai dėl priėmimo tvarkos, nes 2018 metais buvo priimtas kaip paprastas, o ne konstitucinis įstatymas. Šis KT nutarimas įsigaliojo pernai liepos 1 dieną ir nuo tada Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas nustojo galios.

Naująjį Referendumo įstatymą Seimas ketvirtadienį priėmė kaip konstitucinį, už jį balsavo 115 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.

Esminiai referendumo organizavimo principai lieka nepakitę: referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui, o referendumui inicijuoti riekia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Parlamentas kartu su rinkimų įstatymų paketu planavo priimti ir Politinių organizacijų įstatymą, tačiau kilus grėsmei negauti valstybės dotacijų šiemet įsteigtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymu jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Partijos atstovai siekia, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas persvarstytų projektą ir vėl į jį įtrauktų nuostatą, jog dotaciją gali gauti rinkimuose nedalyvavusios partijos, turinčios frakciją Seime.

Didžiausia dotacija atiteko pastaruosius Seimo rinkimus laimėjusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), partijai šių metų pirmą pusmetį skirta per 812 tūkst. eurų. Tuo metu antroji pagal dydį dotacija paskirta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), partija gaus per 518 tūkst. eurų.

Trečiajai Seimo rinkimuose pagal gautų balsų skaičių likusiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) paskirta per 399 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžiui – per 239 tūkst. eurų, Darbo partijai – per 226 tūkst. eurų ir Laisvės partijai – per 149 tūkst. eurų.

Tuo metu pastarųjų Seimo rinkimų kartelės neperžengusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) gaus per 147 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) – apie 99 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 81 tūkst. eurų, Centro partija-Tautininkai – per 77 tūkst. eurų.

„Pagal rinkėjų balsus vietoje 8 partijų, kurios turėjo praėjusį pusmetį teisę į asignavimus, dabar turi 10 partijų teisę į asignavimus. Naujai teisę (į dotacijas – ELTA) įgijo Laisvės partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Be šių partijų, asignavimai padidėjo dviem partijoms – konservatoriams ir Darbo partijai“, – VRK posėdžio metu teigė komisijos Politinių partijų kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Jos teigimu, konservatoriams dotacija padidėjo 78 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 23 tūkst. eurų. Pasak L. Petronienės, labiausiai sumažėjo dotacija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), partija šių metų pirmą pusmetį gaus per 131 tūkst. eurų mažesnę dotaciją.

Nustatyta, kad 2021 m. pirmą pusmetį vieno rinkėjo balsas atitinka 0,59 euro.

Iš viso 2021 metais valstybės biudžete partijoms numatytos dotacijos sudaro per 5,5 mln. eurų.

ELTA primena, kad didžiausią dotaciją 2020 metų antrą pusmetį gavo TS-LKD – apie 733 tūkst. eurų, LVŽS gavo apie 650 tūkst. eurų siekiančią dotaciją, LSDP – apie 505 tūkst. eurų dotaciją. Liberalų sąjūdžio dotacija siekė apie 280 tūkst. eurų, Darbo partijos – apie 203 tūkst. eurų, LLRA-KŠS – 164 tūkst. eurų. Centro partija-Tautininkai gavo 123 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – apie 89 tūkst. eurų. Taip pat apie 225 tūkst. eurų siekiančią dotaciją gavo LSDDP. LSDDP dotacija tuomet teko pagal frakcijos narių skaičių.

Pinigai partijoms paskirstomi proporcingai pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, Savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Dotacijos pervedamos du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

„Per pirmąjį pusmetį mes išdalinsim 2,751 mln. eurų, nustatysim, kad vieno rinkėjo balso finansinis koeficientas 2021 metų pirmą pusmetį yra 0,59 euro“, – BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Didžiausią dotaciją gaus valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija gaus per 399 tūkst. eurų, valdantysis Liberalų sąjūdis – per 239 tūkst. eurų, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst. eurų, valdančioji Laisvės partija gaus per 149 tūkst. eurų.

Pastarųjų Seimo rinkimų kartelės neperkopusi, tačiau vienmandatėse apygardose išrinktų atstovų turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gaus per 147 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų darbo partija – beveik 99 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 81 tūkst. eurų.

Taip pat dotacija gaus Centro partija-Tautininkai – per 77 tūkst. eurų.

Dotacijos partijoms skirstomos pagal jų praėjusiuose Europos Parlamento, savivaldos ir Seimo rinkimuose gautų balsų skaičių. Dotacijas gauna partijos, per šiuos rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų.

Dotacijos pervedamos du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

„Suma tokia pati, kaip ir paskirstėm 2019 metų antrąjį pusmetį, 3 milijonai eurų“, – BNS sakė komisijos vadovė Laura Matjošaitytė.

Didžiausią dotaciją – 699 tūkst. 778 eurus – gaus opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pirminiais duomenims, teks 620 tūkst. 364 eurus.

Lietuvos socialdemokratų partijos dotacija siekia 482 tūkst. 10 eurų, Liberalų sąjūdžio – 267 tūkst. 259 eurus. Darbo partija gaus 194 tūkst. 274 eurus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 156 tūkst. 772 eurus.

„Tvarkai ir teisingumai“ priklauso 127 tūkst. 779 eurai, Lietuvos centro partijai – 117 tūkst. 422 eurai, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) – 85 tūkst. 342 eurai.

Šioms partijoms dotacijos paskirstytos pagal jų praėjusiuose Europos Parlamento, savivaldos ir Seimo rinkimuose gautų balsų skaičių.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijai skiriama 246 tūkst. 325 eurų dotacija. Partija dotaciją gauna pagal kitą įstatymo straipsnį, kaip nedalyvavusi Seimo rinkimuose, tačiau turinti parlamentinę frakciją.

Įstatymas numato, kad po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, jei ji turi frakciją Seime, finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai.

Dotacijos pervedamos du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

VRK nariai skelbia nesutinkantys su sprendimu 2,7 mln. eurų paskirstyti įskaičiuojant ne naujausius, o 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus.

„Valstybės biudžeto asignavimus skaičiuoti pagal senus 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus yra 2016 metų Seimo rinkimų rinkėjų valios paneigimas“, – teigiama dokumente.

Atskirąją nuomonę pasirašė Z.Vaigauskas, Ligita Klapavčiuk bei dviejų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – į VRK deleguoti atstovai Rokas Stabingis bei Algis Urbonas. Šios dvi partijos, jei dotacijos būtų skaičiuojamos pagal 2016 metų rezultatus, būtų gavusios daugiau lėšų – konservatoriai 100 tūkst. eurų, o liberalai daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

Šią savaitę dotacijas paskirsčiusi VRK devyniais balsais prieš tris nusprendė, kad pinigai turėtų būti paskirstomi dar pagal 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus, nes naujasis parlamentas kol kas neįgijo įgaliojimų.

Pagal šį skaičiavimą, daugiausiai lėšų – per 570 tūkst. eurų – gauna Socialdemokratų partija, TS-LKD teko per 550 tūkst. eurų, Darbo partijai – per 480 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdžiui – per 320 tūkst. eurų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ gauna daugiau kaip 250 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – apie 187 tūkst. eurų.

Šią savaitę sprendžiant dėl dotacijos VRK kilo diskusijos, ar pinigus skaičiuoti pagal šių metų Seimo rinkimų rezultatus, ar imti 2012-ųjų balsus, siūlytas ir trečias variantas, dalį sumos paskirstyti pagal 2012-ųjų ir už paskutinius šių metų mėnesius – pagal 2016-ųjų metų rinkimų rezultatus.

VRK Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės skyrius buvo parengęs projektą, kuriuo siūlyta dotacijas paskirstyti pagal naujausius Seimo rinkimų rezultatus. Šiuo atveju smarkiai – iki pusės milijono eurų nuo mažiau kaip 150 tūkst. eurų – išaugtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gaunama suma, o iš dotacijų dalyvių iš viso iškristų „Drąsos kelias“ bei Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Paskirsčius pinigus pagal 2012 metų rinkimų rezultatus, jos atitinkamai gauna apie 92 ir apie 128 tūkst. eurų.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) kategoriškai nesutiko su lėšų skirstyti pagal naujausius Seimo rinkimų rezultatus, argumentuodama, kad taip bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nes partijos metinis biudžetas suplanuotas pagal anksčiau gautus asignavimus, priešingu atveju sakė sprendimą skųsianti teismui.

Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Iš viso partijoms šių metų biudžete skirta apie 5,5 mln. eurų, pusmečiui paskirstoma apie 2,7 mln. eurų. Politinėms partijoms dotacijos pervedamos du kartus per metus, iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį atsisakė nagrinėti prašymą byloje dėl Darbo partijos biudžeto dotacijos.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) klausdamas, ar dabartiniai teisės aktai dėl dotacijų mokėjimo partijoms neprieštarauja Konstitucijai.
KT pažymi, kad LVAT prašymas susijęs ne su teisinio reguliavimo atitiktimi pagrindiniam šalies įstatymui, o su teisės taikymu.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo prašyme kelia teisės taikymo klausimus, kurių Konstitucinis Teismas nesprendžia“, - teigiama KT pranešime.

LVAT gruodį sustabdęs Darbo partijos dotacijos bylą kreipėsi į KT prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymas, nenumatantis, ar po reorganizavimo įsteigta nauja politinė partija, perėmusi pirmtakės teises ir pareigas, įgyja ir teisę gauti (perimti teisę į) atitinkamą valstybės biudžeto asignavimų dalį.

Pasak KT, administracinis teismas „nepateikė jokių konstitucinių argumentų, kodėl, jo manymu, reorganizuota sujungimo būdu politinė partija, atitinkanti įstatymo nustatytas sąlygas, negali gauti atitinkamų valstybės biudžeto asignavimų, jei minėtoje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad šie asignavimai neskiriami tik likviduojamoms ir pertvarkomoms politinėms partijoms“. Pasak KT, išties pareiškėjui kilo abejonių ne dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, o dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo praktikoje.

Į LVAT dėl Darbo partijai skirtos 2013 metų antrojo pusmečio 1 mln. 771 tūkst. litų (492 tūkst. eurų) valstybės dotacijos kreipėsi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jų teigimu, pinigai „darbiečiams“ nepriklausė, nes po susijungimo su Leiboristų partija buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo, kuris rinkimuose nedalyvavo.
Vilniaus apygardos administracinis  teismas taip pat nusprendė, kad dotacija partijai skirta neteisėtai, nes rinkimuose dalyvavusi buvusioji Darbo partija iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2013 metų gegužės 14 dieną, tad jos egzistavimas yra pasibaigęs.

Šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė ir Darbo partija, ir dotaciją skyrusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Teismams kol kas neišsprendus klausimo dėl „darbiečių“ dotacijos, partija ją gavo dar dusyk - pernai balandį ir spalį. Abukart skirta po daugiau kaip 1,7 mln. litų (492 tūkst. eurų).

Darbo partija 2013 metais susijungė su dukterine Leiboristų partija ir tuomet naujasis darinys buvo pavadintas Darbo partija (leiboristai). Dėl reorganizacijos, po kurios formaliai įsteigtas naujas juridinis asmuo, partijos atžvilgiu buvo nutraukta „juodosios buhalterijos“ byla, nors partijos vadovai buvo nuteisti dėl sukčiavimo. Vėliau rudenį Darbo partija (leiboristai) po susijungimo su Krikščionių partija grįžo prie senojo pavadinimo.