Jis įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui.

Anot J. Razmos, leidus vartojamąją vertę turinčių agitacinių gaminių platinimą pranašumą įgytų kandidatai, sukaupiantys maksimalias rinkimų kampanijoje galimas sumas ir iš jų apdalinantys kiekvieną rinkėją agitacinėmis „dovanėlėmis“.

„Deja, kandidatui gaunant dideles aukų sumas po tuo gali slypėti neskaidrūs įsipareigojimai laimėjus rinkimus už tai atsilyginti. Taip pat galimi neskaidrūs susitarimai dėl sumažintos gaminio kainos. Todėl siūlau išbraukti agitacinių gaminių platinimo galimybę paliekant tik informacinės reklaminės medžiagos platinimą“, – sako parlamentaras.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantys įstatymai būtent siekiant išvengti rinkėjų papirkimo neleidžia platinti vartojamąją vertę turinčių agitacinių gaminių su partijų ar kandidatų simbolika. „Tokiu būdu kandidatai, partijos konkuruoja idėjomis, o ne kas kokių smulkių „dovanėlių“ rinkėjams išdalins. Taip mažinama ir sukauptų pinigų įtaka rinkimų rezultatui“, – sako J. Razma.

Jeigu Seimas pritartų, Rinkimų kodekse būtų numatyta, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas informacinės medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai) platinimas.

Tokią įstatymo pataisą rengia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ją planuojama priimti rudenį.

„Praėjusį posėdį komitete svarstėme ir praktiškai vieningai nusprendėme, kad vis dėlto rinkimai į Seimą vyko skaidriai ir be tų mažareikšmių daiktų, todėl reikėtų sulyginti Seimo ir savivaldybių rinkimus. Nemanau, kad 1,50 euro dovanėlė labai jau paveiks rinkėją“, – antradienį Seime žurnalistams sakė komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

Dabar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas mažareikšmių daiktų, kurių kaina yra iki 1,45 euro, gaminimas ir platinimas.

Anksčiau tokia nuostata galiojo ir Seimo rinkimams, bet 2015 metais parlamentas jos atsisakė.

Rinkėjams bus galima dalyti tik partijų, rinkimų komitetų simbolika pažymėtą spausdintą medžiagą: rinkimų programas, lankstinukus, kalendorius, atvirukus, lipdukus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, atsisakius mažų dovanų, darbo sumažės komisijai.

„Žinoma, atsisakius mažareikšmių daiktų Vyriausiajai rinkimų komisijai būtų mažiau darbo, nes mes esame tas organas, kuris tikrina ir registruoja mažareikšmius daiktus, ir išduoda sutikimus juos dalyti ar nedalyti. Bet ar kampanija bus nuo to įdomesnė, nežinau, (...) galbūt legalizuotos mažos dovanėlės nėra problema ir jos tiesiog paįvairina rinkimų kampaniją“, – svarstė VRK vadovė.

Per praėjusius savivaldos rinkimus partijos deklaravo rinkėjams dovanojusius molinių ožkos figūrėlių magnetukų, šratinukų su savo logotipais, bloknotų, kalendorių, sėklų pakuočių, automobilių kvapų, puodelių, arbatos pakelių, maišelių, atšvaitų, ženkliukų, balionų ir kt.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks 2019 metų pavasarį.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis įgyvendino Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl rinkėjų skaičiaus reikalavimų apygardoms, taip pat kartu uždraudė kampanijos metu rinkėjams dalinti nedideles dovanėles.

Už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė du parlamentarai. Pataisos įsigalios jas pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei, tad turėtų galioti artimiausiems Seimo rinkimams kitų metų rudenį.

Pataisomis Seimas nustatė, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, taip įgyvendindamas KT nutarime įvardintą rekomendaciją apygardas sudaryti taip, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis neviršytų 10 proc. nuo vidurkio.

Iki šiol reikalavimai apygardų riboms buvo 0,8-1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus, ir 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose jų balsai tampa nelygiaverčiai, nes realus skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.

Taip pat Seimas pataisomis paankstino apygardų sudarymo datą - jei iki šiol Vyriausioji rinkimų komisija jas turėjo skelbti likus 95 dienoms iki rinkimų, dabar nustatytas 210 dienų terminas.

Ketvirtadienį balsuodamas dėl Seimo narių pasiūlymų parlamentas taip pat išbraukė šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri leidžia rinkėjams kampanijos metu dovanoti mažareikšmius daiktus (iki 1,5 euro vertės). Pataisos leis rinkėjams dalinti tik partijų simbolika pažymėtą spausdintą medžiagą - rinkimų programas, lankstinukus, kalendorius, atvirukus, lipdukus.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis kėlė klausimą, kodėl nedidelės dovanėlės braukiamos tik iš Seimo rinkimų, bet leidžiamos Europos Parlamento, savivaldos rinkimuose, ir tokį reguliavimą vadino nenuosekliu, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narys konservatorius Algis Strelčiūnas informavo, kad analogiškos pataisos planuojamos ir kitiems rinkimams, suvienodinant praktiką.

Seimas nepritarė Vytauto Matulevičiaus siūlymui leisti Seimo rinkimuose kandidatuoti visuomeniniams komitetams. V.Matulevičius siūlė leisti rinkimuos kandidatuoti visuomenininkų komitetams sakydamas, jog jie atstovautų partijoms nepriklausančių žmonių interesams.

„Aš norėčiau pateikti jums vieną kitą skaičių. Šiuo metu Lietuvoje yra 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Partijoms priklauso 118 tūkst. 813 žmonių. Tai yra tik 4 proc. Lietuvos gyventojų. Kas jiems atstovauja? Kas atstovauja tiems, kurie yra nepartiniai? Tai gali daryti ir partijos, tačiau partijos, jūs puikiai suvokiate, turi tam tikro uždarumo, turi specifinių interesų ir nepartinės visuomenės dalies nuomonei geriausiai gali atstovauti visuomeniniai rinkimų komitetai“, - kalbėjo V.Matulevičius.

Po balsavimo, kuriuo jo pasiūlymas atmestas, parlamentaras Seimo kolegas pavadinio bailiais. „Tai parodė, kad jūs vis dėlto nesate kovotojai, nepasitikite savo jėgomis ir bijote nepartinių konkurencijos. Lietuva yra nepartinė, o jūs nenorite įsileisti visuomenininkų. Esate bailiai!“ - sakė V.Matulevičius.

Seimo rinkimai vyks 2016 metų spalį.

Artėjant rinkimams gyventojai iš politikų gali sulaukti smulkių dovanėlių su kandidatų ar partijų simbolika.

Įstatymo leidžiamos mažareikšmės dovanos nelaikomos papirkimu, bet turi būti deklaruotos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ir ne brangesnės kaip 5 litai.

Kol kas mažareikšmes dovanas VRK yra deklaravę du pretendentai kandidatuoti prezidento rinkimuose - socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, bei dvi į Europos Parlamento rinkimus einančios partijos - Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė esąs nustebęs, kad kampanijos dalyviai neskuba deklaruoti mažareikšmių dovanų, bet spėjo, kad iki šiol galbūt pagrindinis dėmesys buvo sutelktas parašų rinkimui.

„Kol kas nėra didelis kiekis užregistruota, ar dėl to, kad kas galima, tai nedraudžiama, ir nebėra tokio noro, ar kad parašus rinko“, - BNS sakė Z.Vaigauskas. Jis tvirtino, jog komisija nėra sulaukusi skundų, kad būtų dalintos nedeklaruotos dovanos.

„Praktiškai ne. Galbūt tai, kad yra legalizuota, todėl skundų nesulaukiam“, - sakė VRK vadovas.

Jis taip pat sakė manantis, jog smulkias dovanėles dalinti leidžianti nauja tvarka pasiteisins. „Nors dar per anksti daryti išvadas, aš linkęs manyti, kad, ko gero, pasiteisins. Jei kažkam norisi pagyvinti kampaniją, tai jis apie tai praneša rinkėjams, apskaito pinigines sumas, taip suduodama smūgis kitokiems dalykams, kad kažkas dalina materialines vertybes ir panašiai, dabar šitiems dalykams nebelieka pasiteisinimo“, - pažymėjo Z.Vaigauskas.

Z.Balčytis deklaracijose rinkėjams nurodo dalinsiantis bloknotus, užrašų knygeles, rašiklius, žinučių laikiklius, pakabukus, magnetukus su savo atvaizdu ir rinkiminiu šūkiu. Nurodoma dovanėlių vertė svyruoja maždaug nuo vieno iki trijų litų.

Z.Balčytis kol kas smulkių dovanėlių rinkėjams deklaruoja išdalinsiąs už maždaug 39 tūkst. litų. Bloknotų su savo atvaizdu ir rinkiminiu šūkiu Z.Balčytis planuoja išdalinti 5 tūkst., užrašų knygelių su rašikliu - 2 tūkst., pakabukų ir magnetukų su savo atvaizdu - po tūkstantį, rodo pateiktos deklaracijos.

Sostinės meras A.Zuokas kol kas yra deklaravęs dvi mažareikšmes dovanas: saldainius, kurio vieneto kaina nurodoma 30 cnt., taip pat 1,4 lito vertės balionus su užrašu. Saldainių planuojama išdalinti 35 tūkst., balionų - 2 tūkst. vienetų.

Liberalų ir centro sąjunga EP rinkimų kampanijai deklaravo šokoladukus su partijos simbolika bei magnetines celofanuotas knygutes. Šokoladuko kaina siekia 1,45 lito, iš viso jų planuojama išdalinti 4 tūkst., o 85 cnt. vertės knygučių bus išdalinta 25 tūkst. Iš viso smulkių dovanėlių LiCS yra deklaravusi už 34,4 tūkst. litų.

Liberalų sąjūdis rinkėjų dėmesį tikisi patraukti gėlėmis, šratinukais, balionais su partijos simbolika, silikoninėmis apyrankėmis ir t.t. Liberalai mažareikšmių dovanų deklaruoja už maždaug 16 tūkst. litų sumą, brangiausiai iš jų įvertintas - oranžinės spalvos medžiaginis maišelis, jų planuojama išdalinti 500, tuo metu pigiausių šratinukų po 98 centrus žadama išdalinti 5 tūkstančius.

Įstatymai dabar leidžia rinkėjams teikti mažareikšmes dovanos, jos nebelaikomis papirkimu. Šie iki 5 litų vertės daiktai privalo būti pažymėti partijos, visuomeninio rinkimų komiteto, kandidatų simbolika ir turi būti deklaruoti VRK. Pagrindinė jų funkcija - propaguoti kandidatus.

Mažareikšmiais daiktais nelaikomi alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ginklai, šaudmenys, vaistai, maisto papildai ir kiti dalykai, kurių neatlygintinas platinimas draudžiamas ar ribojamas pagal kitus teisės aktus.

Be to, dovanoti rinkėjams negalima daiktų, dokumentų (talonų, kuponų, bilietai ar pan.), suteikiančių jų turėtojui kokių nors turtinių teisių, taip pat grynųjų pinigų, vertybinių popierių ir loterijų bilietų.

Jeigu deklaruojami mažareikšmiai daiktai yra maisto produktai, būtina, kad jų galiojimo terminas būtų ne trumpesnis nei šeši mėnesiai.

Gegužę Lietuvoje vyks dveji rinkimai: 11 dieną - prezidento rinkimai, 25 dieną - Europos Parlamento.

Norvegijoje didelį atgarsį sukėlė politinės reklamos vaizdo įrašas, kuriame Norvegijos premjeras matomas vairuojantis taksi automobilį, kad išgirstų, kas labiausiai rūpi rinkėjams, tačiau jo partija pirmadienį pripažino, kad kai kuriems jo keleiviams buvo sumokėta.

Likus mėnesiui iki Norvegijos parlamento rinkimų, kuriuos premjero Jenso Stoltenbergo centro kairioji koalicija veikiausiai pralaimės, sekmadienį buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame vyriausybės vadovas matomas vilkintis taksisto uniformą ir užsidėjęs akinius nuo saulės bei vežiojantis keleivius po Oslą.

Šis vaizdo įrašas greitai sulaukė daugelio komentarų socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

J.Stoltenbergas, kurio koalicija valdo nuo 2005 metų, to įrašo pradžioje paaiškino norintis pabūti arčiau rinkėjų ir įsiklausyti, dėl ko jie labiausiai nerimauja.
Tačiau pirmadienį bulvarinis dienraštis „Verdens Gang“ (VG) atskleidė, jog penki iš 14 keleivių, kurie buvo filmuojami automobilio salone įrengtomis slaptomis kameromis, iš tiesų buvo specialiai atrinkti.

„Jie yra penki eiliniai žmonės, kurių paklausėme, ar norėtų dalyvauti Darbo partijos vaizdo klipe ir kurie nežinojo nieko daugiau – išskyrus tai, kad juos pasiims taksi, – aiškino partijos atstovė spaudai Pia Gulbrandsen (Pija Gulbrandsen). – Jų spontaniška reakcija buvo tikra, kai jie suprasdavo, jog vairuotojas yra premjeras.“

Kiekvienam iš penkių keleivių buvo sumokėta po 500 kronų (221 litą), o šie pinigai buvo „kaip padėka“, nurodė Darbo partija.

Be to, nei vienam iš keleivių nereikėjo susimokėti už važiavimą, kadangi J.Stoltenbergas neturi taksisto licencijos.

Tą vaizdo įrašą sukūrusios viešųjų ryšių bendrovės savininkas Kjetilas Try (Kjetilas Triu), kuris yra premjero draugas, sakė VG, kad buvo būtina pakviesti dalyvių šiam projektui, siekiant, kad keleivių būtų reikiamu metu ir kad jie atstovautų rinkėjų įvairovę.

Daugelis tą vaizdo įrašą vertino teigiamai, atkreipdami dėmesį į jo humoristinius aspektus, nors keli komentatoriai pažymėjo, kad jame daugiau buvo susitelkta į keleivių patirtą nuostabą, o ne į problemas, kuriomis esą siekė pasidomėti premjeras.

Neseniai atliktos apklausos rodo, jog J.Stoltenbergas pagal populiarumą smarkiai atsilieka nuo dešiniosios stovyklos prieš rugsėjo 9 dieną vyksiančius rinkimus, o minėto vaizdo įrašo sėkmė veikiausiai nepadės iš esmės pakeisti padėties.