23 metų moteris iš Čipingės kaimo vietovės per Naujuosius metus buvo nusinešusi kūdikį pas savo gimines į kaimyninę gyvenvietę ir grįždama namo susidūrė su dramblių banda.

„Tada vienas dramblys staiga ją su kūdikiu užpuolė ir mirtinai sutrypė“, –  naujienų agentūrai AFP teigė parkų ir laukinės gamtos apsaugos agentūros atstovas spaudai Tinashe Farawo (Tinašė Faravas).

Laukiniai gyvūnai dažnai sukelia rimtų problemų atokiose Zimbabvės vietovėse.

Remiantis parkų ir laukinės gamtos apsaugos agentūra, pernai nuo sausio iki spalio mėnesio per panašius susidūrimus žuvo 40 žmonių.

Abu darbuotojai antradienio vakarą ėjo namo, kai buvo užpulti prie tarptautinio „Suriyawewa Mahinda Rajapaksa“ stadiono Hambantotoje. Jų kūnai buvo rasti maždaug 500 metrų atstumu vienas nuo kito, naujienų agentūrai AFP sakė Šri Lankos kriketo pareigūnas ir pridūrė, kad nors liudytojų nėra, manoma, jog abu vyrus užpuolė vienas gyvūnas.

Ta vieta yra netoli laukinės gamtos draustinio, daugiausia kaimiškoje vietovėje, kur žmonių ir dramblių konfliktas aštrus dėl buveinių praradimo.

Vyrai atliko parengiamuosius darbus Šri Lankos aukščiausios lygos pusfinalio ir finalo susitikimams, kurie stadione vyks vėliau šį mėnesį.

Anot jo, šis dramblys tikriausiai buvo išvarytas iš savo kaimenės „už nirtų elgesį“.  

Lytinę brandą pasiekęs dramblio patinas, kuriam tikriausiai yra 15 ar 16 metų, siautėja Džarkando valstijos Santal Parganos genčių regione nuo tada, kai atsiskyrė nuo 22 gyvūnų kaimenės.  

„Tikėtina, kad jis norėjo poruotis ir buvo išvarytas, nes nirčiai elgėsi ar seksualiai konkuravo su kitais patinais“, – naujienų agentūrai AFP sakė miškų regioninio skyriaus pareigūnas Satishas Chandra Rai (Satišas Čandra Rai).

„Stebime jo elgesį. Dvidešimties pareigūnų grupė nuolat bando jį sekti, nes mūsų svarbiausias prioritetas – apsaugoti šį gyvūną“, – sakė jis.   

Dramblys šiuo metu juda prie savo kaimenės ir tikriausiai bandys į ją sugrįžti. Nenuspėjamam ir greitai judančiam gyvūnui pavyko pasprukti nuo jį sekančių pareigūnų.    

Antradienį dramblys savo straubliu pakėlė ir mirtinai uždaužė lauke buvusią senolių porą.

S. Ch. Rai sakė, kad dramblys žudo tik netyčia jo kelyje atsiduriančius žmones, taip pat tuos, kurie per arti prisiartina, jį provokuoja ar fotografuoja.  

„Jis nesilaužia į namus ir nepuola žmonių tyčia“, – sakė pareigūnas.

„Norime pažiūrėti, ar jis bus priimtas į bandą. Jei ne – reiškia, jis iš tiesų blogas“, – pridūrė jis. 

Indijoje gyvena apie 30 tūkst. dramblių – jie sudaro apie 60 proc. visos Azijos laukinių dramblių populiacijos.

Pastaraisiais metais Indijoje padaugėjo dramblių nužudymo atvejų, taip pat incidentų, kai šie gyvūnai užmuša žmones.

Į vieną Tamil Nadu valstijos kaimą praėjusią savaitę atklydęs ėdesio ieškojęs dramblys įkrito į 20 m gylio šulinį.

„Gyventojai išgirdo triukšmą ir pamatė, kad gyvūnas įkrito į šulinį“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos eigulys Rajkumaras. Pasak jo, manoma, kad dramblys galbūt pasibaidė gaujos šunų.

Iš pradžių kaimo gyventojai išsigando, bet paskui suprato, kad dramblys gali žūti, jei nebus išgelbėtas, ir iškvietė pareigūnus.

Į kaimą atskubėjo apie 50 eigulių ir ugniagesių. Jie bandė išpumpuoti iš šulinio vandenį, bet išsigandęs gyvūnas vis nustumdavo jų įrangą.

Tuomet gelbėtojai pabandė pataikyti į dramblį strėlytėmis su raminamaisiais.

„Iš trijų bandymų mums pavyko du“, – sakė Rajkumaras.

Sutemus, stebint dideliam vietos gyventojų būriui, gelbėtojai nusileido į šulinį ir pritvirtino prie dramblio kojų diržus, o tada kranu jį aukštielninką iškėlė.

Eiguliai pusvalandį dar stebėjo gyvūną, o paskui nulydėjo jį į mišką.

Indijoje gyvena beveik 30 tūkst. dramblių – maždaug 60 proc. laukinių azijinių dramblių populiacijos. Tačiau dėl urbanistinės plėtros jie vis dažniau susiduria su žmonėmis.

Nuo 2014 iki 2019 metų užpulti dramblių žuvo apie 2 360 žmonių, rodo Indijos vyriausybės duomenys.

Per tą patį laikotarpį nugaišo apie 510 dramblių, 333 iš jų – nutrenkti elektros, o maždaug 100 – dėl brakonieriavimo ar nunuodijimo.

Anksčiau šiais metais pietinėje Keralos valstijoje vienos plantacijos darbininkas buvo areštuotas po incidento, kai nugaišo vaikinga dramblio patelė, suėdusi vaisių, į kuriuos buvo įdėta sprogmenų.

Darbininkas planavo tokiomis priemonėmis saugoti plantaciją nuo šernų.

Pasak pareigūnų, šis incidentas su brakonieriavimu nesusijęs, nes drambliams nebuvo išimti kontrabandininkų trokštami durklai.

Ši prieigos prie jūros neturinti pietų Afrikos valstybė garsėja didžiausia pasaulyje afrikinių dramblių populiacija, turinčia apie 130 tūkst. individų.

„Gavome pranešimą apie 356 negyvus dramblius teritorijoje į šiaurę nuo Okavango deltos, ir iki šiol patvirtinome 275“ gyvūnų kritimą, sakoma naujienų agentūros AFP gautoje Botsvanos laukinės gyvūnijos ir nacionalinių parkų departamento direktoriaus pareigas einančio Cyrilo Taolo (Sirilo Taolo) žinutėje.

Pareigūnas nurodė, kad dramblių kritimo priežastis dar nėra nustatyta, bet nemanoma, kad jis nugaišo nuo juodligės.

„Neįtariame brakonieriavimo, kadangi gyvūnai buvo rasti su durklais“, – pažymėjo C. Taolo.

Paimti kritusių dramblių audinių ir kūno skysčių mėginiai buvo išsiųsti ištirti į Pietų Afriką, Zimbabvę ir Kanadą.

Panašus masinis dramblių kritimas pirmąkart buvo užfiksuotas gegužę, kai tarnybos per savaitę aptiko 12 nugaišusių dramblių prie dviejų kaimų šalies šiaurės vakaruose.

Apie vėliausius nerimą keliančius radinius pirmiausiai pranešė dramblių apsaugos nevyriausybinė organizacija „Elephants Without Borders“ (EWB). Jos konfidencialus pranešimas apie aptiktus 356 nugaišusius dramblius trečiadienį buvo nutekintas žiniasklaidai.

EWB įtaria, kad gyvūnai toje teritorijoje gaišo jau apie tris mėnesius.

Kaip nurodoma birželio 19-osios data pažymėtoje ataskaitoje, „70 proc. dramblių gaišenų buvo pripažintos nesenomis – gyvūnai nugaišo maždaug prieš mėnesį. Dar 30 proc. gaišenų atrodė šviežios – nuo vienos dienos iki dviejų savaičių.“

„Esama patikimų įrodymų, kad gaišta visokio amžiaus ir abiejų lyčių drambliai“, – pažymima dokumente, parengtame EWB direktoriaus Mike'o Chase'o (Maiko Čeiso).

Pastebėti keli gyvi drambliai atrodė nusilpę, vangūs ir smarkiai sulysę; kai kurie atrodė apkvaitę, sunkiai vaikščiojo arba šlubavo“, – rašo EWB.

„Vienas dramblys buvo pastebėtas vaikštantis ratu, nesugebantis pakeisti krypties, nors jį ragino kiti kaimenės nariai“, – pranešė gamtosaugininkai.

Nykstančios rūšies gyvūnas – suaugęs patinas – anksti ryte traukė per vieną privačią valdą ir iltimi prisilietė prie 10 000 voltų elektros linijos laido, sakė vietos tarybos narys Rashedas Mahamudas Ali (Rašedas Mahamudas Ali).

„Apie 3 val. išgirdę trimituojant dramblį žmonės nuskubėjo į tą vietą“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Šį Bangladešo regioną, ypač Koks Bazaro rajoną, kerta dramblių migracijos kelias, kuriuo daugybė šių gyvūnų kartų keliaudavo į Mianmarą ir iš jo.

Tačiau plečiantis urbanizuotoms teritorijoms ir įsikūrus stovykloms, kuriose prisiglaudė apie milijonas iš Mianmaro pabėgusių rohinjų, drambliams prieinamų teritorijų labai sumažėjo, taip pat pagausėjo šių gyvūnų žūties atvejų ir incidentų, kai susidūrę su įniršusiais storaodžiais žūdavo žmonės.

„Privalome imtis kažkokių didelių strategijų, kad sustabdytume konfliktus tarp šių gražių milžinų ir žmmonių“, – sakė aplinkosaugos grupės „Wildteam“ narys Anwaras ul Islamas (Anvaras Islamas).

„Priešingu atveju aukų abiejose pusėse tik daugės“, – pridūrė jis.

Šis sprendimas buvo priimtas vis daugiau šalių apsisprendžiant nebeleisti naudoti laukinių gyvūnų cirko vaidinimams.

Danijoje ši sritis griežtai prižiūrima, bet šalies cirkuose tebeleidžiama rengti dramblių, jūrų liūtų ir zebrų pasirodymus.

Parlamentu ruošiamasi greitai pateikti svarstyti naują įstatymą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, drausiantį cirkuose naudoti bet kokius gyvūnus, sakoma ministerijos pranešime.

Be to, vyriausybė sumokės 11 mln. kronų (1,4 mln. eurų), kad nupirktų cirko drambles Ramboliną, Larą, Džunga ir Dženi.

Gyvūnai bus išsiųsti likusį gyvenimą praleisti viename zoologijos sode, tačiau nebuvo įvardyta, kuri įstaiga bus pasirinkta.

„Drambliai bus išsiųsti į įstaigą, galinčią užtikrinti jiems aukščiausio lygio gerovę“, – pažymėjo ministerija.

Jau daugiau kaip 40 šalių, iš jų daugiau kaip pusė – Europoje, yra apribojusios arba uždraudusios cirkuose rodyti laukinius gyvūnus.

„Nustačius pažeidimus, susijusius su gyvūno gerovės neužtikrinimu, netinkama gyvūno priežiūra bei nesilaikant leidime numatytų sąlygų dėl gyvūnų eksponavimo laikotarpio, agentūra priėmė sprendimą sustabdyti išduotą leidimą“, – teigiama BNS perduotame agentūros atsakyme.

BNS turimame agentūros dokumente teigiama, kad cirkui išduotame leidime nurodyta, jog dramblį viešai rodyti siekiant gauti pajamų galima tik nuo balandžio vidurio, tačiau cirkas pasirodymus vykdė nuo kovo 27 dienos.

„Agentūra kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą dėl tinkamų sąlygų drambliui įvežti. Centras nurodė, kad dėl Lietuvos klimatinių sąlygų tinkamiausias mėnuo įvežti gyvūną yra balandis, todėl leidimas eksponuoti dramblį buvo išduotas tik nuo balandžio vidurio“, – teigia agentūra.

Jos dokumente rašoma, kad cirkas už dramblio pasirodymą balandžio ketvirtąją dieną Vilniuje, nesilaikant leidime numatytų sąlygų, balandžio penktą dieną buvo baustas pinigine 75 eurų bauda.

Taip pat teigiama, kad gegužės mėnesį cirkui buvo skirtos 15 ir 120 eurų baudos dėl netinkamų dramblio laikymo sąlygų ir netinkamos jo priežiūros.

Kaip BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį cirke planuojamas patikrinimas, ar vykdomi pasirodymai su drambliu, vėliau ketinama priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

Šiuo metu cirkas vieši Visagine, pasirodymai šiame mieste suplanuoti penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį.

E. Ožeškienės gatvėje esančios „Kiemo galerijos“ steigėjas menininkas Vytenis Jakas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad „Menų kalvės“ atstovų sukurtas trimatis dramblys atkeliavo iš Vilniaus, kur anksčiau puošė vieną prekybos centrą, o vėliau jam imta ieškoti naujų šeimininkų.

„Esu jau tapęs rožinį dramblį, jis man kelia asociacijas su meilės dalykais. Šis dramblys – apie tą patį, tik kitokia išraiška. Ne piešinys, o skulptūra“, – kodėl nusprendė priglausti skulptūrą aiškino menininkas.

Jis buvo planavęs dramblį paversti vienu akcentų, neseniai praūžusios „Kaimynų šventės“, kurios yra vienas sumanytojų. „Kodėl dramblys? Tai susiję su meile, su dydžiu. Norėjome šventės dalyvius pakviesti dalyvauti žaidime, pakviesti nusipirkti didžiulį dramblį“, – aiškino V. Jakas.

Tačiau nepakako lėšų rožinį gigantą iš „Kiemo galerijos“ nugabenti iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, o po šventės – atgal.

Dramblio skulptūra – keturių metrų aukščio, šešių metrų ilgio ir dviejų metrų pločio bei sveria apie 200 kg, tad jai pajudinti reikėtų specialaus transporto.

Kieme įkurdinta skulptūra gerbėjų nestokoja. „Patinka ir vaikams, ir suaugusiems turistams“, – sakė V. Jakas, kuris yra piešinio „Rožinis dramblys“, esančio Ožeškienės g. ant 18-18a pastatų tvoros-sienos.

„Dabar Deimarūnas turės brolį“, – konstatavo menininkas, prisiminęs istoriją, kaip gimė akį itin traukiantis piešinys. Jis įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą, populiarus tarp asmenukių mėgėjų, prie jo atvykstama net ir vestuvių fotosesijoms.

Idėją sukurti šį „Rožinį dramblį“ V. Jakui padiktavo ant sienos buvęs užrašas „Deima + Arūnas“. „Įsigilinus į žodžių reikšmę, galima numanyti, kad užrašo atsiradimą ant sienos padiktavo dviejų jaunuolių meilė. Šiuo atveju žodžiai „Deima + Arūnas“, kuria mitą apie didelę meilę ir rožinius jausmus, kurie inspiravo „Rožinio dramblio“ atsiradimą ir tapo viena kitą harmoningai papildanti dviejų dalių kūrinio visuma“, – taip kūrinį apibūdino menininkas.

Iš tiesų, didelės paslapties čia nėra. Šios aštrios raukšlės ir įtrūkimai nėra visiškai atsitiktiniai – jie jungiasi į sudėtingą griovelių sistemą, kuri yra būtina dramblių išgyvenimui. Drambliai neturi prakaito ir riebalų liaukų, o gyvena itin karšto klimato šalyse. Prakaitas žinduoliams padeda atvėsti – jis garuoja vėsindamas mūsų odą. Kadangi Afrikos drambliai šios aušinimo sistemos neturi, jiems tenka vėsintis kitais būdais.

Būtent todėl drambliai maudosi purvo voniose ir turškiasi vandenyje – kitaip jie perkaistų. Tačiau vandenyje ir purve visos dienos nepraleisi – tenka maitintis ir gyventi ir tiesioginiuose saulės spinduliuose. Taigi, šie įtrūkimai ir raukšlės veikia kaip purvo ir vandens saugyklos. Drėgmė lėtai garuoja ir dramblys neperkaista.

Ženevos Universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip šios raukšlės formuojasi. Kadangi jos primena išsausėjusį purvą, buvo manoma, kad dramblio odos paviršius tiesiog džiūva ir traukiasi. Juk įtrūkimai purve susidaro būtent taip. Tačiau tolesni tyrimai parodė, kad tai nėra tiesa – dramblio oda savo neįprastą tekstūrą įgauna visiškai kitų procesų metu.

Su laiku dramblio odos paviršius storėja ir kietėja, jis praranda savo lankstumą. Tuomet drambliui judant jis ima aižėti. Įtrūkimai smulkėja, jungiasi į sudėtingas griovelių sistemas, tačiau oda išlieka gyva. Mokslininkai teigia, kad tai yra geras pavyzdys, kaip gyvūno judėjimas keičia jo išvaizdą ir leidžia prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau tuo pačiu tyrimo autoriai užsimena, kad šie rezultatai gali būti naudingi ir žmonėms.

Ichthyosis vulgaris – tai genetinė odos liga, paveikianti 1 iš 250 žmonių. Dėl jos trūkinėja oda, ji tampa grubi, praranda lankstumą ir švelnumą. Mokslininkai teigia, kad reikalingi dramblių odos pasikeitimai ir nepageidaujamos žmonių odos ligos mechaniškai pasižymi panašiais procesais. Dėl to tolesni tyrimai į šį fenomeną pažvelgs atidžiau, nagrinėdami šiuose procesuose dalyvaujančias molekules ir chemines medžiagas.