„Huawei“ nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, jų plėtrą ir inovacijas, siekdama naujų technologijų aukštumų. Tai įrodo ir šis produktų pristatymas, nes tai pirmas kartas per pastaruosius metus, kai technologijų gamintojai surengė tokio masto tarptautinį renginį ir vienu metu tarptautinei rinkai pristatė tiek daug skirtingų produktų“, – teigė Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

„Huawei Watch Fit 3“ – mados, sporto ir technologijų sinergija

Ne paslaptis, kad nemaža dalis vartotojų didelį dėmesį skiria išmaniųjų laikrodžių dizainui. Tačiau Dubajuje pristatyta „Huawei Watch Fit 3“ technologija sėkmingai sujungė tai su ne mažiau svarbiais aspektais – patogumu bei sveikatos puoselėjimu.

„Huawei“ archyvo nuotr.

„Šio išmaniojo laikrodžio korpuso storis siekia vos 9,9 mm, o pats laikrodis sveria tik 26 g, todėl ant riešo įrenginys yra beveik nejuntamas. Aptakus laikrodžio dizainas užtikrina, kad jį būtų patogu nešioti ne tik visą dieną, bet ir miegant. Vartotojo komfortą taip pat užtikrina ir 1,82 colio didelės raiškos AMOLED laikrodžio ekranas, kurio automatinis ryškumo reguliavimas siekia iki 1500 nitų. Dėl to ekranas išlieka lengvai matomas net ir esant ryškiai vidurdienio šviesai. Taip pat vartotojus nudžiugins galimybė laikrodį pasirinkti su klasikiniu odiniu arba fluoroelastomeriniu dirželiu. Pastarasis puikiai tiks mėgstantiems sportuoti tiek lauke, tiek viduje, nes tokie dirželiai yra draugiški odai, patvarūs bei atsparūs vandeniui ir prakaitui “, – pasakojo U. Eidžiūnaitė.

„Huawei“ archyvo nuotr.

Svarbu ir tai, kad išmaniajame laikrodyje integruota patobulinta „Stay Fit“ programėlė suteiks galimybę stebėti suvartojamų kalorijų skaičių, jų deficitą, sudegintų kalorijų skaičių sporto metu bei susidaryti asmeninius kasdienio aktyvumo ir svorio mažinimo planus. Negana to, vartotojai programėlėje ras daugiau nei 100 treniruočių režimų, tarp kurių futbolas, krepšinis, padelis, bėgimas ar elektroninis sportas. Sveikatą puoselėti taip pat padės įdiegtos funkcijos, leidžiančios net 24 valandas stebėti širdies ritmą bei deguonies lygį kraujyje.

Išmaniajame laikrodyje vartotojai ras įdiegtą „Huawei TruSleep 4.0“ – moksliniais tyrimais pagrįstą miego stebėjimo funkciją. Ji leidžia stebėti kvėpavimo, širdies susitraukimų dažnį bei deguonies kiekį kraujyje miego metu. Svarbu ir tai, kad tokių fiziologinių rodiklių stebėjimas laikrodyje padeda nustatyti miego apnėjos riziką. Negana to, analizuodamas kasdienius miego rezultatus išmanusis laikrodis pateikia rekomendacijas, kaip jį būtų galima pagerinti.

„Huawei“ archyvo nuotr.

Pasijauskite kaip kosmose su „Huawei Watch 4 Pro Space Edition“

Dubajuje vykusiame renginyje dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti ir su išmaniuoju laikrodžiu „Huawei Watch 4 Pro Space Edition“, kurio dizainą gamintojai kūrė įkvėpti žmonijos pasiekimų kosmose.

„Šis išmanusis laikrodis yra pagamintas iš patvarių ir estetiškų DLC (į deimantą panašios anglies) aeronautikos klasės medžiagų. Pagrindiniu estetiniu laikrodžio akcentu tampa LAVAL koncepcija, įkvėpta „De Laval“ purkštukų, paprastai naudojamų raketose ir kosminiuose laivuose. Tokia koncepcija atsispindi išmanaus laikrodžio nanokristalinės keramikos rėmelyje ir ciferblate“, – pasakojo U. Eidžiūnaitė.

Tačiau toks įrenginys vartotojus sužavės ne tik dėl išskirtinio savo dizaino. „Huawei Watch 4 Pro Space Edition“ laikrodyje vartotojai taip pat ras tokias patobulintas sveikatos ir fizinės būklės stebėsenos funkcijas kaip,„Huawei TruSeen 5.5+“, kuri užtikrina tikslesnę sveikatos stebėseną ar „Health Glance 2.0“. Pastaroji leidžia vartotojams per 60 sekundžių patikrinti net kelis pagrindinius sveikatos rodiklius.

„Huawei“ archyvo nuotr.

Dar daugiau stebinančių naujienų

„Huawei“ renginyje taip pat buvo pristatyti ir kiti išmanieji įrenginiai: belaidės ausinės „FreeBuds 6i“ ar  „Huawei MateBook X Pro“ – vienintelis nešiojamasis kompiuteris sveriantis mažiau negu 1 kg. Taip pat renginio dalyviai susipažino ir su „Huawei MatePad 11.5“ – pirmuoju planšetiniu kompiuteriu su naujos kartos „Huawei PaperMatte“ ekranu, nešiojamuoju kompiuteriu „Huawei MateBook 14“ ir žalios spalvos „Huawei Watch GT 4“ 41 mm išmaniuoju laikrodžiu.

Trečią dieną situacija čia – jau geresnė – potvynio apsemtos teritorijos vaduojasi iš vandens gniaužtų. Tačiau, pasak pašnekovo, nežinomybė, kaip tai paveiks įprastą kasdienybės tėkmę, išlikusi iki šiol. „Kai mane į vyriausybės įstaigą turėjęs nuvežti vairuotojas atvažiavo, lijo. Jo automobilis sustojo prie pat viešbučio, kuriame esu apsistojęs, įėjimo. Prieš atvažiuodamas, vairuotojas paprašė, kad atsispausdinčiau reikiamus dokumentus. Galėjo tai padaryti ir pats, bet dėl lietaus nenorėjo išlipti iš automobilio, kad kiaurai nepermirktų ir neapsemtų automobilio. Kai įsėdau į mašiną, nieko sukrečiančio nebuvo, nes lietus, atsižvelgiant į prognozę, turėjo iškristi“, – sakė Donatas.

Vis dėlto, neslėpė vyras, labiausiai netikėta buvo tai, kokiomis priemonėmis didžiausias Jungtinių Arabų Emyratų miestas sprendžia užklupusio potvynio problemą. „Jau mums bevažiuojant, lietus ėmė semti gatves. Susimąsčiau, ar Dubajuje tokie atvejai pasitaiko dažnai, nes atrodė, kad jie nemoka spręsti liūčių ir potvynių problemos. Drenažų sistema – nesutvarkyta… Kai apie situaciją paklausiau vairuotojo, jis pasakė, kad dažniausiai liūtys miestą užklumpa kartą ar du per metus. Tačiau, kai lietus įsismarkavo, girdėjau, kad tai – didžiausias iškritusių kritulių kiekis per 75 metus“, – akcentavo kaunietis.

Kai Donatui pagaliau pavyko pasiekti kelionės tikslą, automobilių stovėjimo aikštelės jau buvo apsemtos, o transporto priemonės važiavo aplinkiniais keliais. „Išlipęs iš automobilio, turėjau pereiti per aikštelę, kad pasiekčiau pastatą. Čia dar nebuvo viskas apsemta – tik kai kurios vietos, tačiau smarkiai lijo lietus. Kai nuėjau, darbuotojai pasakė, kad tądien jau nebedirbs, visi vizitai buvo atšaukti. Dar bandžiau susitarti, bet veltui. Išvažiavome…“ – detalizavo Donatas.

Vyras užsiminė, kad apsigręžęs važiuoti, vairuotojas negalėjo nuvežti jo darbo reikalais iki kitos suplanuotos vietos mieste. Todėl išleido netoli esančioje viršžeminio metro stotyje, kad kaunietis nuvažiuotų reikiamą atstumą pats.

Miestas – visiškai nepritaikytas tokioms liūtims: ant stogų – baseinai, įvairi įranga – viskas skraidė.

„Viskas buvo apsemta, per metro reikėjo bristi. Kai tai pamačiau, skambinau vairuotojui, bet jis pasakė, kad automobilis jau buvo apsemtas, variklis nebeveikė. Nei vairuotojai, nei taksi čia nevažiavo, gatvės buvo apsemtos. Man pavyko nuvažiuoti vieną stotelę. Išlipęs nuėjau persirengti ir grįžau į metro stotį, nes norėjau vykti į miesto centrą. Belaukdamas metro pastebėjau, kad jis važiuoja priešingomis kryptimis ir niekas nieko negalėjo paaiškinti. Žmonių prisirinko tiek, kad nebetilpo metro stotyje. Nuo tada metro sustojo ir neveikia iki šiol. Beveik valandą pralaukęs, išėjau“, – atviravo pašnekovas.

Dubajaus centras, teigė kaunietis, buvo apsemtas daugiausiai – gatvėse vandens gylis siekė apie du metrus ir skandino automobilius. Nuo metro stotelės iki viešbučio, vyras sakė ėjęs pėsčiomis, nes atstumas tesiekė 5 metrus. Tad didesnių nepatogumų dėl to nepatyrė. Tačiau dienos planai – darbo reikalai ir kiti susitikimai žlugo. Dėl to, neslėpė Donatas, patyrė finansinių nuostolių.

„Buvo žmonių, kurie ėjo pėsčiomis apie dešimt kilometrų ir ieškojo, kur galėtų pernakvoti, nes gyvena ne toje lokacijoje, kurioje buvo. Kai kurie atėjo ir į viešbutį, kuriame esu apsistojęs. Girdėjau, kai kalbėjosi apie nakvynės kainą – ji kone dešimt kartų didesnė nei įprastai. Bet, nepaisant to, visi numeriai buvo išgraibstyti, berods, tik vienas buvo laisvas. Taksi vairuotojai, kurie dar išdrįso važiuoti per užsemtas gatves, prašė žmonių sumokėti 200–300 eurų už tai, kad pavėžėtų juos neilgą atstumą“, – atviravo Donatas.

Dangoraižyje, kuriame kaunietis dabar gyvena, yra SPA centras, sporto salė, restoranai. Nuėjęs pasportuoti, kad dėl susiklosčiusios situacijos neleistų laiko tuščiai, Donatas nustėro pamatęs, kad ten, aštuntame aukšte, viskas apsemta.

„Paklausiau, kaip sugebėjo apsemti? Gal stogas – kiauras? Pasakė, kad stogas ten – pusiau atviras. Todėl apsėmė vanduo. Miestas – visiškai nepritaikytas tokioms liūtims: ant stogų – baseinai, įvairi įranga – viskas skraidė. Dubajuje turėjo prasidėti didžiausia energetikos konferencija, ketinau joje dalyvauti, bet konferenciją atidėjo dienai, o paskui atšaukė visai. Trečiadienį važiavau į kitą konferenciją Abu Dabyje. Joje daugiausiai diskutavome apie tai, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pasakojo kaunietis, pridurdamas, kad Dubajų užklupusių liūčių kontekste, tai – itin aktualu.

Tai spaudos konferencijoje Vilniaus oro uoste ketvirtadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Galiu pasakyti oficialiai – tai, dėl ko dirbome tikrai ne vienerius metus, Jungtinių Arabų Emyratų „FlyDubai“ kompanija ateina į Lietuvos rinką, ji startuoja su trimis savaitiniais skrydžiais“, – sakė M. Skuodis.

Anot M. Skuodžio, itin svarbu, kad ši kompanija – tarptautinio lygio, tokios Lietuva dar nėra turėjusi.

„Tai reiškia visiškai kitą skrydžių patirtį, tiek į Dubajų, tiek, kas galbūt yra net svarbiau – į visas kitas Azijos, Afrikos ar Australijos destinacijas ir rinkas“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad bendrovė žengia ir į kitų Baltijos šalių rinkas – Estiją ir Latviją.

Aš manau, kadangi mes turime porą vežėjų ta pačia kryptimi, tai kaina bus konkurencinga.

 

„Tiek su pačia kompanija, kuri žengia į Lietuvą, – „FlyDubai“, tiek su seserine susijusia įmone „Emirates“, kompanija žengia ne tik į Lietuvą, bet ir kartu į kitas Baltijos šalis. Tai yra strateginis žingsnis ir visiškai kitos galimybės mūsų verslui, turizmo sektoriui, aš net neabejoju – ir atvykstamajam turizmui, (...) investicinės sąlygos mūsų verslo bendradarbiavimui“, – pabrėžė M. Skuodis.

Lietuvos oro uostų (LTOU) skrydžių vystymo skyriaus vadovas Tomas Zitikis teigė, kad nuo šių metų spalio vidurio bendrovė vykdys tris savaitinius skrydžius į Dubajų.

„Aš manau, bus kokybinis proveržis Lietuvos aviacijoje, (...) kadangi per Dubajaus skrydžių centrą galima pasiekti šimtus oro uostų, šimtus miestų pasaulio, tiek ir bendra kokybine prasme komforto“, – spaudos konferencijoje sakė T. Zitikis.

„Aš manau, kadangi mes turime porą vežėjų ta pačia kryptimi, tai kaina bus konkurencinga“, – pridūrė LTOU skrydžių vystymo skyriaus vadovas.

Pasak LTOU pranešimo, skrydis tarp Vilniaus ir Dubajaus truks daugiau nei šešias valandas, bendrovė skraidins  moderniais „Boeing 737 MAX“ lėktuvais, o bilietų jau galima įsigyti bendrovės svetainėje.

„FlyDubai“ komunikacija ir skrydžių bilietų pardavimu rūpinsis Vokietijos oro linijų atstovė ir turizmo rinkodaros bendrovė „Aviareps“. Anot jos, „FlyDubai“ nuo spalio taip pat tris kartus per savaitę skraidins iš Rygos ir Talino.

Be to, Dubajaus bendrovė žengia į Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos rinkas, pranešė „Aviareps“.

Bendrovė įkurta 2008 metais, ji turi 85 „Boeing 737“ lėktuvus, o pernai lapkritį užsakė 30 „Boeing 787-9 Dreamliner“ orlaivių. Nuo 2009 metų bendrovė aptarnavo per 100 mln. žmonių.

„FlyDubai“ skraidina iš Dubajaus į Pakistaną, Šri Lanką, Saudo Arabiją, Nigeriją, Ganą, Indiją, Australiją, Egipta, Jordaniją, Nyderlandus, Turkiją, Kanadą, Europą – iš viso apie 125 kryptis 58 šalyse. 

Nuo 2023 metų rudens iš Vilniaus į Dubajų tiesiogiai du kartus per savaitę skraidina Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“.

„FlyDubai“ yra jau trečia oro bendrovė, apie kurios veiklos pradžią Lietuvoje pranešta šiemet. 

Nuo gegužės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Reikjaviko pradės Islandijos pigių skrydžių bendrovė „Play“, o Graikijos bendrovė „Aegean Airlines“ tarp Vilniaus ir Atėnų skraidins nuo balandžio. 

Reguliariais reisais iš Lietuvos oro uostų šiais metais skraidina 15 oro bendrovių, iš kurių 11 yra tradicinės (angl. „legacy“) ir dar keturios – žemų kaštų oro bendrovės.

„Turėtumėte rezervuoti apie 50 tūkstančių eurų“, – sakė Žilvinas Grigaitis, ką tik grįžęs po septynis mėnesius trukusios kelionės po pasaulį. Žinomas verslininkas mėgsta prabangą, todėl skrido su vienų geriausių avialinijų verslo klase ir gyveno prašmatniuose viešbučiuose. Ir nors atrodo, kad tokia išskirtine patirtimi galėtų pasimėgauti tik vienetai, verslininkas atkerta – lietuviai turi kur kas daugiau pinigų, nei galėtume pagalvoti.

LNK nuotr. 

„Pasižiūrėjus, kiek lietuviai keliauja, kiek jie turi pinigų, visi avialinijų bilietai pirmiausia pirmoje klasėje yra išparduoti, o tik vėliau lieka tos vietos už užuolaidos, susidaro vaizdas, kad Lietuvoje labai gerai gyvename ir mes turim kalbėti, kad rinkoje visgi dar yra labai nemažai „juodų“ pinigų“, – atviravo Ž. Grigaitis.

Tai, kad tautiečiai nestokoja pinigų, išduoda ir šluojamas nekilnojamas turtas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Štai kelis nekilnojamo turto objektyvus Lietuvoje turintis verslininkas išdavė, kaip žymiai pasikeitė jo namų kaina. Ž. Grigaitis atviras – taip pabrangus butui, jam lengviau ir dairytis į namus užsienyje. Jis jau turi planą, į kokios šalies NT norėtų investuoti.

LNK nuotr. 

Ingrida Martinkėnaitė išdavė, kodėl iškeitė savo apartamentus Palangoje į butą Gran Kanarijoje. „Kai pirkom, ten net pamatų nebuvo, mokėjom gal 50 tūkstančių eurų, pabrango beveik 3 kartus. Tenerifės iš karto atsisakiau, ten labai daug žmonių, daug lietuvių“, – kalbėjo „69 Danguje“ narė.

Ispanijoje įsikūrė mitybos specialistas Artūras Lebedenko-Swan, namus įsigijęs prieš pat karantiną. Į apartamentus investavęs šešiaženklę sumą, dar keliasdešimt tūkstančių remontui, dabar lektorius džiaugiasi kelis kartus išaugusia kaina.

LNK nuotr. 

„Kai vaikai užauginti, anūkai paaugę, kodėl mums neleisti sau gyventi per porą valstybių. Ypač, kad čia viskas žymiai pigiau nei Lietuvoje. Ir turiu omeny, kad tikrai žymiai. Kelis kartus. Grįžus į Lietuvą mane tikrai buvo ištikęs šokas“, – sakė Graikijoje gyvenanti astrologė Vaiva Budraitytė.

LNK nuotr. 

Tai, kad lietuviai nori turėti planą B, sakė ir nekilnojamo turto agentė, žinoma verslininkė Natalija Martinavičienė. Ji sakė, kad prieš šventes lietuviai puolė pirkti namus Ispanijoje. Ir pripažino – tautiečiai domisi net 3,5 milijonų eurų vertės vilomis. Šios atrodo išties amą atimančiai.

Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė su šeima kelis metus žiemodavo Ispanijoje. Tačiau pagyvenę ten ilgiau pamatė kitokią realybę. „Ispanija tai ne tik palmės ir šilta jūra, čia apstu problemų“, – sakė ji. Šiemet Sotera Ispaniją iškeitė į Dubajų ir net svarsto čia įsigyti nekilnojamojo turto. Ir nors daugeliui šis miestas atrodytų labai prabangus, nuomonės formuotoja sako – čia jai gyventi pigiau nei Lietuvoje.

Garsus choreografas Jurijus Smoriginas jau mėnesį deginasi po šilta Kipro saule ir negali atsidžiaugti – jis jau daug metų žiemą išvyksta iš Lietuvos.

Unikalūs vaizdai iš žvaigždžių apartamentų –  laidoje „Bučiuoju. Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.

Tai jis teigė Davose susitikęs su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ekonomikos ministru Abdullah Bin Touqu (Abdula Bin Tuku).

„Pastarųjų metų Lietuvos ir JAE dvišaliai santykiai vis tvirtėja. Tiesioginiai skrydžiai iš Dubajaus į Vilnių – prasminga diplomatinio bendradarbiavimo tąsa, tačiau dar yra erdvės plėsti bendradarbiavimą. Prie tolesnės ekonominių santykių plėtros labai prisidėtų Dubajaus prekybos rūmų biuro įsteigimas Vilniuje“, – pranešime sakė G. Landsbergis. 

Ministras taip pat perdavė JAE ekonomikos ministrui kvietimą su verslo delegacija apsilankyti Lietuvoje.

Lietuvos eksportas į JAE 2022 metais siekė 163 mln. eurų, kurių didžioji dalis – pažangios aukštųjų technologijų inžinerijos prekės. Lietuviškų prekių eksporto augimas siekė 2,4 karto. 

JAE investicijos Lietuvoje siekia beveik 100 mln. eurų. 2023 metais įkurta Lietuvos-JAE verslo taryba.

Vaizdo įraše pavadinimu „Ko tikiuosi iš savo vyro nėštumo metu“ L. Andrade pasakojo apie ateities planus.

Pirmiausia ji planuoja surengti grandiozinį vakarėlį kūdikio lyties atskleidimo proga ant aukščiausio pasaulyje dangoraižio Burdž Chalifa (Burj Khalifa). Tam, jos skaičiavimais, prireiks apie 50 tūkst. dolerių (apie 464 tūkst. eurų).

L. Andrade instagramo paskyros nuotr. 

O po gimdymo būsimoji mama ketina išleisti 125 tūkst. dolerių (apie 116 tūkst. eurų) geriausių plastikos chirurgų paslaugoms, kurie padės jai susigrąžinti  idealią figūrą. 

Dubajuje gyvenanti namų šeimininkė pasipasakojo, kokių dovanų tikisi sulaukti iš savo mylimojo kaip padėkos už jos pastangas. Jei gims mergaitė, tai turėtų būti sidabrinė „Chanel“ rankinė iš naujos kolekcijos, o jei berniukas – naujas automobilis „Lamborghini Urus“. Specialistų vertinimu, jo kaina – maždaug 233 tūkst. dolerių (apie 216 tūkst. eurų).

Linda sakė, kad visą nėštumo laikotarpį ketina gyventi naujame būste su mažiausiai dešimt miegamųjų kambarių sau ir kūdikiui.

Pastaraisiais metais COP derybos trukdavo gerokai ilgiau nei planuota.

Daugiau nei 200 šalių atstovai karštai diskutuoja, mėgindami susitarti palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, tokio, kaip anglis, nafta ir dujos.

Teigiama, kad keletas šalių, įskaitant Kiniją ir didžiąsias naftos gamintojas, tokias, kaip Saudo Arabija, nėra nusiteikusios sudaryti sutarčių, kuriose būtų numatyta užbaigti iškastinio kuro naudojimą.

Šalių pasiuntiniai, klimato ekspertai ir aktyvistai su nusivylimu ir griežta kritika sutiko pirmadienį vakare paskelbtą 21 puslapio dokumento projektą.

Jame tik užsimenama, kad bus mažinamas iškastinio kuro vartojimas ir gamyba. Pirmesniame dokumente kaip viena iš keleto galimybių buvo nurodomas ir visiškas palaipsninis tokio kuro atsisakymas.

Naftos turtinguose Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykstantis it daugiau nei 97 000 dalyvių sulaukęs susitikimas tęsiasi jau beveik dvi savaites.

Daugelis aplinkos apsaugos organizacijų sukritikavo tai, kad COP28 pirmininkas Sultonas al-Jaberas taip pat vadovauja ir JAE valstybinei naftos ir dujų bendrovei ADNOC.

Tačiau konferencijos metu jis ne kartą paragino pasaulio bendruomenę neatsisakyti savo siekių, o tarptautinį tikslą užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, vadino savo „Šiaurine žvaigžde“.

Trečiadienį išsiųstame laiške OPEC generalinis sekretorius Haithamas al Ghaisas teigė turįs skubiai pasakyti, kad „nepagrįstas ir neproporcingas spaudimas, nukreiptas prieš iškastinį kurą, gali pasiekti kritinį tašką ir turėti negrįžtamų pasekmių“.

Pripažino geriausia pasaulyje

Pasaulinė kanceliarinių prekių ir dovanų sektoriaus paroda per metus paprastai organizuojama dviejuose miestuose – Frankfurte (Vokietijoje) ir Dubajuje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).

S. Jokužio spaustuvės komanda artėjantį sausį užsiregistravo dalyvauti parodoje tik Frankfurte ir pradžioje į Dubajų šių metų lapkritį vykti net neketino, tik nusiuntė savo gaminių pavyzdžius. Bet tada viskas netikėtai apsivertė.

„Viskas prasidėjo nuo to, kai netekome Rytų rinkos, vadinamojo Šilko kelio, kurį ilgai puoselėjome, kai buvo nukirptas paskutinis siūlas, tuomet traukėsi rinka ir pačioje Lietuvoje, privalėjome ieškoti išeičių. Kaip tik Dubajuje turėjo vykti pasaulinė kanceliarinių prekių gamintojų kontaktų mugė ir gaminių paroda. Ten garsiausios pasaulio įmonės atveža savo naujausius gaminius. Nusiuntėme ir mes savo gaminių pavyzdžius“, – pasakojo spaustuvininkas ir leidėjas S. Jokužys.

Klaipėdiečiai jau kelerius metus gamina „CLOUD LINE“ prekės ženklo užrašų knygas, kurios labai populiarios Lietuvoje. Būtent jas ir nusiuntė į Dubajų.

Ten visus pateiktus gaminius vertino labai kompetentinga komisija, kurią sudarė ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

„Netrukus iš Emyratų gauname žinią, kad mūsų užrašų knyga pateko į konkurso finalą. Tada teko skubiai organizuoti vykimą į Dubajų, įsirengti ten savo gaminių stendą. Ir galiausiai viskas buvo ne veltui, nes mūsų gaminta užrašinė netrukus išrinkta pačia geriausia pasaulyje. Mus pačius pritrenkė ta geroji naujiena“, – džiaugėsi S. Jokužys.

Įvertinimas: Dubajuje vykusioje prestižinėje parodoje „Paperworld Middle East 2023“ klaipėdiečių S. Jokužio leidyklos-spaustuvės komandos gaminys pelnė „Gražiausio užrašų knygos dizaino“ apdovanojimą. / V. Jokužytės asmeninio archyvo nuotr.

Po sveikinimų – euforija

Užrašų knygos, kuri nuskynė laurus Dubajuje, dizaino autorė – S. Jokužio spaustuvės vykdomoji direktorė Vaiva Jokužytė.

Klaipėdietei šis įvertinimas labai svarbus, nes teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir spaustuvėmis, kurios 50 ir daugiau metų gamina tik darbo knygas.

„Kai mūsų knyga pateko į finalą, buvo nuojauta: o gal ir laimėsime? Tačiau maniau, kad tai sunkiai įmanoma, nes yra kitos kompanijos, kurios daug metų dirba šioje srityje. O kai mus paminėjo tarp nugalėtojų, atsisukome su kolege viena į kitą, dar norėdamos pasitikslinti, ar teisingai išgirdome. Bet kai pamatėme, kad mūsų knyga rodoma ekrane ir šalia buvę žmonės pradėjo mus sveikinti, apėmė euforija. Buvo gera, kad mūsų darbas įvertintas ir šypsenų tiek daug“, – įspūdžiais iš apdovanojimo ceremonijos dalijosi V. Jokužytė.

Kiekvienos naujos darbo knygos atsiradimas prasideda būtent nuo Vaivos idėjos, tačiau kūrėja pripažįsta, kad be komandos bet kokį sumanymą įgyvendinti būtų labai sunku.

„Bet kokią naują idėją pradžioje aptariu su komanda, pasižiūriu, kokia jų emocija, kaip jie reaguoja į naujus viršelius, aprašymus, spalvas. Iš pradžių tą tiriamąjį darbą atlieku savo aplinkoje. Galiausiai išbaigti idėją yra mano atsakomybė. Baltijos šalyse mes buvome pirmieji, kurie kraštų dažymą pritaikėme būtent darbo knygoms ir užrašinėms. Dabar ir italai įsigijo įrangą, bando kažką panašaus daryti. Mūsų darbo knygų unikalumas yra tas, kad jos yra išbaigtos iki galo. Tas išbaigtumas turbūt ir lėmė apdovanojimą“, – mano V. Jokužytė.

Štai maža Lietuva su savo maža spaustuve nustebino pasaulį savo gaminių kokybe ir dizainu. Ir tai – žavu.

Vienas konkurso kriterijų buvo, kad užrašinė būtų kiek įmanoma ekologiškesnė.

Klaipėdiečių pagaminta užrašų knyga atitiko visas nūdienos aktualijas.

„Viršelio įspaudas su lietuviškais mėnesių pavadinimais ir pati medžiaga tokia, kad knygą paėmus, nesinori jos paleisti iš rankų. Po apdovanojimo stende sulaukėme labai daug svečių. Kai kurie net nesidomėjo, ką reiškia tie žodžiai viršelyje. Jie tik kalbėjo, kad knyga labai graži ir norėtų ją turėti. Mes pabrėžėme, kad čia lietuvių kalba surašyti mėnesiai. Atsirado tokių žmonių, kurie pareiškė norą tokias knygas turėti atspaustas jų kalba – arabų ar anglų. O mums dar smagiau, kad knyga yra tokia universali, jog mažai kam rūpėjo, kas atspausta jos viršelyje, jiems buvo svarbi estetika ir emocijos, kurias ji sukėlė“, – džiaugėsi V. Jokužytė.

Beveik M. Polo kelias

„Parodoje buvo ir daug spaustuvininkų iš Rytų šalių – Indijos, Kinijos. Jie apžiūrėjo mūsų užrašų knygas ir pripažino, kad tokios produkcijos, kaip mūsų, jie šiandien dar padaryti negali. Tai buvo pats didžiausias komplimentas. Nors jie mumyse, kaip pradžioje ir skandinavai, dar nematė konkurentų. Manau, kad kitą sykį jie į mus žiūrės atidžiau. Jei pavogs idėjas? Idėjas nuolat vagia. Pavogs, tai mes sugalvosime ką nors kita. Bet jie negali pavogti to, ko mes dar nesugalvojome. Nereikia į tai kreipti dėmesio“, – šypsojosi S. Jokužys.

Verslininkas pripažino, kad po šio įvertinimo Dubajuje teks daug ko mokytis, nes iš parodos parsivežė visą pluoštą potencialių verslo partnerių kontaktų iš Rytų šalių, kurių bendravimo stilių dar teks perprasti, teks ieškoti žmonių, mokančių kalbėti ir rašyti arabiškai.

„Parodoje štai eina išdidus arabiškos išvaizdos, rytietiškais rūbais apsirengęs žmogus, paskui jį – keli tarnai, trumpam sustoja prie stendo, kiek patylėjęs, jis padeda vizitinę kortelę, prataręs: „Mes su jumis dirbsime“, nueina. O kas toliau? Kaip dirbsime? Tai bus naujas pažinimas, beveik Marco Polo (XIII–XIV a. Venecijos pirklys, keliautojas – A. D.) kelias. Svarbiausia, kad mus pastebėjo, bent jau įsiminė Lietuvos vardą, tai yra kokybiškai dirbančios valstybės ženklą“, – teigė S. Jokužys.

Saulius Jokužys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nebijoti lipti į kalną

Pasak S. Jokužio, bet koks kelias į naujas rinkas reikalauja laiko ir sumanumo.

Kol klaipėdiečių spaustuvė su savo gaminiais įsitvirtino Skandinavijos šalių rinkoje, prireikė 5–7 metų.

O pradėta buvo nuo vizitinių kortelių.

„Šitas mūsų gaminio įvertinimas Dubajuje yra tam tikras vilties blyksnis ir parodymas kitiems, kad Šilko keliui užsivėrus, yra šansas nutiesti Gintaro kelią. Dabar pasaulis toks globalus, kad nebeliko tolimų kraštų, nes dėl globalios logistikos visi kampai yra pasiekiami. Bet tokiame pertekliuje parodyti kažką naujo ir suspindėti nėra taip lengva. Mums labiau rūpėjo ne tik save parodyti, bet atskleisti, kad lietuviai yra išmanūs, gabūs, inovatyvūs ir kūrybiški, nes gauti už dizainą pagrindinį prizą, konkuruojant su italais, šveicarais, austrais, kinais, amerikiečiais, nėra taip paprasta. Bet štai maža Lietuva su savo maža spaustuve nustebino pasaulį savo gaminių kokybe ir dizainu. Ir tai – žavu. Kai kurie apskritai pirmąkart išgirdo apie Lietuvą, nes mes vieninteliai ten buvome“, – kalbėjo S. Jokužys.

Pastarieji metai, kai verslui teko ištverti pandemijos, o vėliau Rusijos Ukrainoje sukelto karo iššūkius, pasak S. Jokužio, vietos verslininkus tik užgrūdino.

„Tai išryškino lietuvių bruožus, kad esame užsispyrę, nepasiduodame negandoms, ieškome išeities, ieškome kelių, kaip išlikti ir išgyventi. Juk jokių žemės turtų – deimantų ar naftos – mes neturime. Mūsų turtas yra Lietuvos žmonės. Su savo kūrybingumu, darbštumu galime daug pasiekti ir tą darome. Todėl skatinu visus ieškoti tų kelių, kurie kartais atrodo nepasiekiami ir neįmanomi. Nereikia bijoti lipti į kalną“, – kalbėjo S. Jokužys.

Klaipėdietis neslėpė, kad situacija Lietuvos versle vis dėlto sudėtinga: nėra galimybių pakreipti globalių įvykių, Vyriausybė ne visada girdi verslo atstovų pasiūlymus, neįmanoma pakeisti siaubingą posovietinį mąstymą valdininkų, kurie įsitikinę, kad verslininkai yra išnaudotojai ir kapitalistai, sėdintys ant pinigų maišo.

„Šiandieninis verslininkas yra kaip koks Čingačgukas Didžioji Gyvatė (filmo apie indėnus personažas – A. D.), kuris eina Didžiuoju karo taku ir nežino, ar jam nuims skalpą, kuris nežino, kas jam yra priešas, kas draugas. Nepaisant to, mes vis dar laikomės, vis kažką sugalvojame“, – teigė S. Jokužys, pripažinęs, kad po šio įvertinimo Dubajuje laukia naujos patirtys.