Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS anksčiau sakė, kad tokia gamykla galėtų būti prijungiama tiesiogiai prie elektros perdavimo, o ne skirstomųjų tinklų.

Elektros perdavimo įmonės „Litgrid“ teigimu, prie jos tinklų gali jungtis vartotojai, kurių leistina galia yra bent 10 megavatų (MW) arba juos atsisakė prijungti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ESO prie savo tinklo jungia vartotojus, kurių įrenginių galia – iki 15 MW.

„Aptariamos gamyklos („Rheinmetall“ – BNS) ar bet kurio kito didelio vartotojo atveju nėra jokių ribojimų prijungimui prie perdavimo tinklo, tačiau nuo konkrečios vietos ir vartotojo poreikių priklauso, kiek kainuos ir kiek laiko truks prijungimo darbai“, – komentare BNS teigė įmonė.

Prisijungti prie perdavimo tinklo norintis vartotojas galėtų pats pasirinkti, ar tam būtinas linijų, pastotes ar kitą infrastruktūrą pastatys pats, ar užsakys tai padaryti „Litgrid“. Anot operatorės, patys vartotojai tokius darbus paprastai atlieka per 1–2 metus.

Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką.

 

Tuo metu dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ BNS informavo, kad ruošiantis gamyklos statyboms ji turėtų parengti specialųjį planą, nustatytų servitutus ir specialiąsias sąlygas, suformuotų sklypus bei pakeistų jų paskirtį, kad juose būtų galima pastatyti dujų skirstymo stotį, kitą infrastruktūrą.

Pasak įmonės, prireikus būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir sistemos projektavimas. Be to, pasirinktas rangovas turėtų nutiesti magistralinio dujotiekio atšaką, kelius, jei reikės – pastatyti dujų skirstymo stotį, įrengti elektros liniją.

„Galiausiai – sujungti kliento sistemą su dujų perdavimo sistema“, – komentare BNS teigė „Amber Grid“.

„Klientui reikėtų laiku ir tinkamai įrengti savo dujų sistemą, parengti ją sujungimui su perdavimo sistema, sumokėti prijungimo įmoką ir užsisakyti dujų transportavimo paslaugas visu įsipareigojimo laikotarpiu pagal prijungimo sutarties sąlygas“, – teigė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ nurodė, jog nuo jos įsteigimo 2013 metais nėra prijungusi atskirų pramonės gamyklų prie savo sistemos, o paskutinę naują dujų skirstymo stotį, iš kurios vystomas dujų tinklas, pastatė 2016 metais Tauragėje, to paprašius pieno perdirbimo bendrovei.

„Iš jos dujos tiekiamos į ESO tinklus, o pagrindinė suinteresuota šalis, siekusi, kad būtų pastatyta stotis, buvo pieno perdirbimo įmonė“, – teigė įmonė.

Vyriausybės atstovai patvirtina, jog viena svarstomų vietų „Rheinmetall“ gamyklai – minėta teritorija Radviliškio rajone,  tačiau jie sako, kad didžiulė gamykla būtų nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų – tikėtina, toliau nuo Baisogalos. 

„Litgrid“ teigimu, arčiausiai esančios jos pastotės dabar yra 14 kilometrų nuo Baisogalos nutolusioje Šeduvoje ir už 15 kilometrų esančiuose Gudžiūnuose (110 kV) bei Šiauliuose ir Panevėžyje (330 kV).

„Amber Grid“ nurodė, kad magistralinis dujotiekis nuo potencialių gamyklos sklypų nutolęs per 20 kilometrų – jis nutiestas ties Radviliškio ir Pakruojo rajonų riba.

Gynybos ekspertai ir pramonės atstovai BNS anksčiau yra sakę, kad pasirinktoje gamyklos vietoje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką. Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas teigė, jog metalurgijos gamyklai bus reikalingos aukštakrosnės, kurioms reikia daug elektros ir dujų.

A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę Radviliškio rajone renkamasi, nes joje pavyktų užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.

V. Sabaliauskas teigė, jog tokiems gamintojams nebūtina labai gera geležinkelio infrastruktūra, tačiau turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai praėjusį antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradeda derybas dėl investicijų sutarties.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė jau pasirašė įsakymą, leidžiantį pradėti derybas su „Rheinmetall“ dėl investicijų sutarties tarp ministerijos ir įmonės. Pasak jos, sutartyje turėtų atsispindėti būsimos „Rheinmetall“ investicijos, valstybės įsipareigojimai užtikrinant gamyklai reikalingą infrastruktūrą, darbo vietų gamykloje skaičius.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti jau šiemet.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, apie 10.29 val. pranešta, kad Krėvės prospekte, prie daugiabučio namo, pažeistas dujų vamzdis, baimintasi sprogimo.

Kaip skelbiama, vykdant žemės kasinėjimo darbus buvo pažeistas dujų vamzdis atviroje teritorijoje, tekėjo dujos. Teritorija buvo aptverta stop juosta.

Anot ugniagesių, hidrauliniais plėstuvais užsandarinti dujų vamzdžio nepavyko. Nuotėkis sustabdytas dujų avarinės tarnybos darbuotojų duotais specialiais spaustuvais. Name dujų koncentracija neviršijo normų.

„Europos dujų saugyklos pavasarį pasitiko puspilnės. Bendras Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymo lygis siekia 62 proc., Latvijoje esančioje saugykloje tebėra 50 proc., arba 12 teravatvalandžių (TWh) dujų. Dujų perteklius rinkoje, tikėtina, ir toliau spaus kainą žemyn“, – pranešime teigė G. Kurmė.

Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ dujų biržoje vasarį dujos vidutiniškai kainavo 31,39 euro už megavatvalandę (MWh) – 24 proc. mažiau nei sausį (41,46 euro). Vien Lietuvoje jos pigo 14 proc. iki 28,77 euro, bendroje Latvijos ir Estijos aikštelėje – 16 proc. ir siekė 25,93 euro, Suomijoje kaina mažėjo 29 proc. iki 45,47 euro.

Vasarį biržoje suprekiauta 1 TWh dujų. Per mėnesį užfiksuotas brangiausias – 86 eurų už MWh sandoris ir pigiausias – 5 eurų sandoris.

Lietuvoje vasarį įsigyta 31 proc. viso biržoje suprekiauto dujų kiekio, Latvijos ir Estijos prekybos aikštelėje – 45 proc., Suomijoje – 24 proc.

Patvirtinus naujus tarifus visuomeninė elektros kaina apie 441 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių gyventojų nuo balandžio mažėtų 2–3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už už kilovatvalandę (kWh).

Pakoregavus pirmajam pusmečiui anksčiau nustatytus „Ignitis“ tarifus elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 3,2 proc. (0,473 cento) iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc. (0,439 cento) iki 20,978 cento.

„Standartinio“ vienos laiko zonos plano kaina siektų 21,4 cento, arba 2,28 proc. (0,5 cento) mažiau, dviejų laiko zonų: dieninės – 24,5 cento, arba 2 proc. (0,5 cento) mažiau, naktinės – 14,8 cento – 2,63 proc. (0,4 cento) mažiau.

Anot VERT, tarifus sumažinti nuspręsta sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš visuomeninės kainos dedamųjų. Šie tarifai mažėja dėl naujo vartotojų permokos ESO grąžinimo grafiko.

Tuo metu dujos gyventojams nuo balandžio turėtų pigti 24 centais už kubinį metrą, arba 19–30 procentų.

Pirmajai vartotojų grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – kainą siūloma sumažinti nuo 1,29 iki 1,05 euro (su PVM), antrai – besišildantiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 83 iki 59 centų už kubą, o trečiajai (daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 79 iki 55 centų.

Bendrovė „Ignitis“ anksčiau teigė, jog pagal prognozuojamus buitinių klientų vartojimo duomenis pirmos grupės vartotojams sąskaita mažėtų vidutiniškai 1 euru, o antros  – 10 eurų.

VERT teigia, jog dujų tarifus siūloma mažinti dėl mažesnių nei anksčiau prognozuota 2024 metų pirmo pusmečio gamtinių dujų įsigijimo kainų.

Visuomeninės elektros ir dujų tarifai vartotojams paprastai nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

„Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet kompensacijos mechanizmas pasireikštų, kad galima būtų nukelti pusei metų CO2 dedamosios naftos dujoms įsigaliojimą, tai reiškia, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos tiktais įsijungtu CO2 dedamosios taikymas“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Lingė.

„CO2 dedamoji yra apie 36 eurai už toną būtent naftos dujoms, tai galim pasiskaičiuoti, kad pusmetis tokio mokesčio yra tikrai didesnė ir palankesnė suma negu dabar tuos keletą mėnesių galiojęs didesnis tarifas“, – pridūrė M. Lingė.

Tuo metu socialdemokratė Seimo narė Rasa Budbergytė teigė, kad tokiam pasiūlymui nebuvo pakankamai pasiruošta – paklaustas apie tikslią tokio pakeitimo finansinę įtaką M. Lingė teigė, kad ji šiuo metu nėra suskaičiuota.

„Aš galvoju, kad kadangi buvo padaryta tikrai labai drastiška klaida, jūs rengdami projektus turėjote viską apgalvoti ir net kiekvieno dujų baliono kaina turi būti labai svarbi. Ne todėl, kad yra rinkimai, o todėl, kad darant klaidas jas reikia ir ištaisyti iki galo ir labai aiškiai žinoti tas pasekmes, kurios bus, tos gerosios, tos blogosios. Ir man atrodo, kad jūs eilinį kartą, valdantieji, to nepadarėte“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Budbergytė.

Vis dėl to, ji teigė, kad šią idėją palaikytų.

„Bet koks jūsų siūlomas kompromisas yra geriau negu tai, kas yra šiandien“, – sakė R. Budbergytė.

Parlamentarams pirmadienį bus pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina. Pasak I. Hofmano, akcizas turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.

G. Nausėda mano, kad nuo sausio padidintas SND akcizas turėtų būti kompensuotas ir tuomet grąžintas iki šių metų buvęs tarifas.

Aplinkos ministerija siūlė SND akcizą, kurį moka gyventojai ir verslas, sumažinti iki 70,58 euro už toną. Vyriausybė tam nepritarė, bet ministras Simonas Gentvilas teigė, kad analogiškas isūlymas gali atsirasti Seime. 

Naujas akcizas įsigaliotų kovo 1 dieną.

Tai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė penktadienį per ministrų kabineto posėdį, praneša „Ukrinform“.

Kaip pažymėjo vyriausybės vadovas, Ukrainos dujų saugyklos padeda Europai užkirsti kelią energetinei krizei ir reikšmingam dujų kainų augimui šildymo sezono metu.

„Mes saugome 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų, priklausančių užsienio kompanijoms. Ambicingas mūsų planas – tapti Europos „dujų seifu“, ir mes siūlome Europos bendrovėms jau dabar mūsų saugyklose laikyti iki 10 mlrd. kubinių metrų dujų“, - pažymėjo D. Šmyhalis.

Kaip jau buvo pranešta, tarptautiniai užsakovai jau dabar aktyviai pumpuoja dujas į Ukrainos požemines saugyklas, kadangi Europos saugyklos pripildytos. Šiuo metu daugiau kaip 1000 kompanijų iš 29 šalių naudojasi Ukrainos požeminėmis saugyklomis, laikydamos jose dujas muitinės sandėlio režimu.

Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 35,5 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 37,5 euro.

Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos 2024 metams prognozuojamos 2 eurais už MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, pastebi LEA.

Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 86,5 proc. – 0,5 proc. punkto mažiau nei prieš savaitę, Latvijoje esanti Inčukalnio dujų saugykla dabar užpildyta apie 79 proc. arba 1,5 proc. punkto mažiau nei prieš savaitę.

Gruodžio 25–29 dienomis Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas veikė 39 proc. pajėgumu, per jį į Lietuvą importuota 239,1 gigavatvalandės (GWh) gamtinių dujų arba 0,9 proc. mažiau nei prieš savaitę (241,2 GWh).

Iš Latvijos praėjusią savaitę gauta 35,4 GWh dujų – 17,3 proc. mažiau nei savaitę prieš tai. Gamtinių dujų srautai į Lenkiją ir iš jos nefiksuoti.

Dujų suvartojimas Lietuvoje per savaitę sumažėjo 5,8 proc. iki 268 GWh.

Biokuras per savaitę Lietuvoje atpigo 3,2 proc., jo megavatvalandė vidutiniškai kainavo 22,44 euro. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 37,39 euro.

Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina mažėjo 0,04 proc. iki 79 JAV dolerių už barelį.

Baltijos jūros regione pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje, kur vidutinės benzino ir dyzelino kainos praėjusią savaitę siekė atitinkamai 1,44 ir 1,49 euro už litrą. 

Elektros tarifus visiems vartotojams sausį–liepą didins pakelta reguliuojamoji kainos dalis, tuo metu visuomeninis tiekimas – aktualus tiekėjo dar nepasirinkusiems trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams – nežymiai mažėja.

Savo ruožtu gamtinių dujų tiekimo tarifas taip pat išliks labai panašus į buvusį praėjusį pusmetį – nepaisant to, kad nuo 2024 m. valstybė nebeskirs kompensacijų.

Reguliuojama kainos dalis didės, brangsta ir fiksuotos kainos pasiūlymai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) rudenį patvirtino elektros persiuntimo, skirstymo ir kitų paslaugų tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.

Prognozuojama, jog reguliuojama kainos dalis didės 2–3 centais, ji sudarys apie pusę galutinio elektros tarifo.

Nuo sausio „Litgrid“ perdavimo paslaugos kaina sieks 1,608 ct/kWh, papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios kaina – 1,584 ct/kWh.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) skirstymo paslaugos žemosios įtampos tinklais tarifas mažės iki 1,494 ct/kWh, vidutinės įtampos tinklais – pakils iki 3,568 ct/kWh. Skirstymo paslaugos papildoma dedamoji pabrangs iki 0,055 ct/kWh.

Tuo metu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas iš neigiamo keičiamas į nulinį.

Visi tarifai nurodyti su pridėtinės vertės mokesčiu.

VERT pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, kad reguliuojamos paslaugos brangsta, nes „Litgrid“ 2023 m. surinko mažiau pajamų už tinklo perkrovas. Pernai operatorė perdavimo tarifui sumažinti skyrė 143 mln. eurų iš visų 267 mln. eurų už 2022 m. surinktų perkrovų pajamų.

Likusią galutinio elektros tarifo pusę lemia nepriklausomų tiekėjų – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ dedamoji.

Jų atstovai anksčiau yra teigę, kad brangstant rinkos reguliuotojo daliai jų nustatomos tarifo dedamosios nesikeičia, tačiau tarifo augimą pajus tiek fiksuotos, tiek su biržos kaina susietus planus pasirinkę vartotojai.

Nepriklausomi tiekėjai į savo kainos dalį įskaičiuoja elektros įsigijimo kainą, balansavimo dedamąją, kliento vartojimo profilio koeficientą, biržos prekybinius bei poreikio pokyčio rizikos mokesčius, kainų skirtumų tarp zonų dalį ir kt. dedamąsias.

Vis tik nuo liepos skirstymo paslaugos tarifas bus mažinamas ESO pradėjus grąžinti 157 mln. eurų permoką. 51 mln. eurų šios sumos turėtų grįžti tik buitiniams vartotojams. Preliminariais ESO skaičiavimais, tarifas gyventojams nuo antrojo pusmečio galėtų mažėti 0,6 ct/kWh.

Lietuvos energetikos agentūros gruodžio duomenimis, nuo sausio įsigaliojančių tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinė kaina siekia 25,8 ct/kWh (dvi laiko zonos) ir 26,8 ct/kWh (viena laiko zona). Kainą metams siūloma fiksuoti už vidutinį 25,7 ct/kWh tarifą dviejų laiko zonų planams ir 26,7 ct/kWh, jei pasirinkta viena laiko zona.

Palyginimui, vidutinė tiekėjų fiksuotų planų kaina 2023 m. paskutinį ketvirtį siekė 24,2 ct/kWh.

Į šiuos tarifus jau įtraukta padidinta reguliuojamos kainos dalis.

Jai didėjant, R. Pocius laidoje „ELTA kampas“ gruodį rekomendavo vartotojams būti aktyviais, domėtis tiekėjų siūlomais planais, išsiaiškinti, ar šiuo metu mokama palankiausia kaina.

„Indikuojama, kad visiems nepriklausomų tiekėjų vartotojams kainos nuo naujų metų didės. Tikrai nebūtinai. Viskas priklauso nuo to, kokia šiandien pasirašyta sutartis. Ir ne tik tas vartotojas, kuris moka daugiau nei 29 ct/kWh, persirašęs sutartį, galėtų susimažinti savo tarifus“, – kalbėjo VERT pirmininkas.

Pigs visuomeninis elektros tiekimas

Standartinis vienos laiko zonos visuomeninio elektros tiekimo tarifas nuo sausio iki birželio bus 21,9 ct/kWh. Lyginant su 2023 m. antruoju pusmečiu jis mažėja 0,8 cento (apie 3,5 proc.)

Standartinio dviejų laiko zonų plano tarifai sieks 25 ct/kWh (dieninis tarifas) ir 15,2 ct/kWh (naktinis tarifas). Jie taip pat mažesni nei taikyti pernai.

Vienos laiko zonos plano „Namai“ tarifas sumažintas nuo 2,11 ct/kWh iki 2,03 ct/kWh, dviejų – pinga iki 23,2 ct/kWh (dieninis) bei 14,3 ct/kWh (naktinis). 3 eurų mėnesinė dedamoji išlieka ta pati.

„Namai plius“ vienos laiko zonos tarifas sieks 2 ct/kWh (pinga 0,8 cento). Dieninis dviejų laiko zonų tarifas sudarys 22,7 ct/kWh, naktinis – 14 ct/kWh. „Namai plius“ planui toliau bus taikoma mėnesinė 6 eurų dedamoji.

R. Pocius yra sakęs, kad VERT galėjo sumažinti visuomeninio tiekimo tarifą, nes „Ignitis“ iš visuomeninio tiekimo klientų surinko 13 mln. eurų daugiau pajamų nei prognozuota.

ESO duomenimis, visuomeninį elektros tiekimą „Ignitis“ užtikrina dar apie 492 tūkst. buitinių vartotojų. Tai gyventojai, kurie kasmet suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros.

Ši vartotojų grupė tiekėją dar gali rinktis iki 2026 m. Tiesa, tą jau padarę vartotojai iki tol taip pat gali grįžti į visuomeninį tiekimą.

Pirmajam vartotojų pogrupiui dujos vidutiniškai pigs 32 centais, antrajam – 4,5 euro

Nuo sausio dujų tiekimo tarifai mažėja visų trijų pogrupių vartotojams.

Vartojantiems dujas viryklėse (I vartotojų pogrupis) nuo sausio tarifas sumažės 7 centais, jomis besišildantiems namus (II pogrupis) – 4 centais už kubinį metrą.

Naujus dujų tarifus VERT apskaičiavo prognozuodama mažesnes gamtinių dujų kainas rinkoje – 47 Eur/MWh, o ne 52 Eur/MWh, kokia fiksuojama šiuo metu.

VERT skaičiavimais, vartojantiems dujas maisto ruošai (kurie suvartoja apie 4–5 kub. m dujų per mėnesį) mėnesinė sąskaita sausio mažėtų maždaug 32 centais.

Naudojantiems dujas šildymui, yra sakęs R. Pocius, „mažėjimas bus tikrai labiau juntamas“: vidutiniškai apie 4,5 euro per mėnesį, skaičiuojant vidutinį 108 kub. m suvartojimą.

I pogrupio vartotojams nustatyta pastovioji 0,56 Eur/mėn. dedamoji ir 1,29 Eur/kub. m kintamas tarifas. Tuo metu II pogrupio vartotojai mokės 3,99 Eur/mėn. pastovią dalį ir 0,83 Eur/kub. m tarifą. Kintamieji tarifai abejoms vartotojų grupėms nuo dabartinių mažėja atitinkamai 5,15 proc. ir 4,6 proc.

III pogrupio dujų vartotojai (suvartojantys daugiau nei 20 tūkst. kub. m dujų) mokės 3,99 eurų mėnesinę pastovią dalį ir 0,79 Eur/kub. m kintamą tarifą. Šis mažėja 4,82 proc.

Dujos vartotojas pigs nepaisant to, kad nebelieka kompensacijų iš valstybės biudžeto. Jos buvo skiriamos visus 2023 m., kadangi „Ignitis“ dalį dujų išankstiniais sandoriais įsigijo už didesnę kainą nei ji vėliau vyravo rinkose.

Į daugiabutį uostamiestį savaitgalį skubėjo visos specialiosios tarnybos ir net kelios greitosios. Pagalbą išsikvietė vieno buto gyventojas. Vyras pasakoja, kad iš pradžių blogai pasijuto maudytis nuėjusi dukra, paskui ir jam pradėjo svaigti galva bei tempti akyse. Vyras pasakoja, kad keturiolikmetė dukra nualpo, septynmetį sūnų ėmė pykinti, o žmonai sutriko koordinacija. Atvykęs greitosios ekipažas suprato, kad vienas nesusitvarkys, todėl pasikvietė dar tris kolegų automobilius. Buto savininkas sako, kad tematęs tik, kaip medikai išveža sąmonės netekusį sūnų. Visa šeima atsidūrė ligoninėse. Abu vaikai – Vaikų ligoninėje, septynmetis – reanimacijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Septynmetis vaikas, kuris pateko į reanimacijos skyrių, jau buvo atgavęs sąmonę pakeliui į ligoninę. Greitosios pagalbos automobilyje jam buvo uždėta deguonies kaukė“, – sakė vaikų reanimacijos gydytojas Linas Mikelis.

Sutuoktinių pora buvo nuvežta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Tuo metu tarnybos darbavosi bute. Tačiau dujų kvapo nei bute, nei laiptinėje neužuosta. Šeimos galva sako, kad ir negalėjo jaustis kvapo. Šeima, laukdama tarnybų, apie pusvalandį vėdino patalpas, tad tik spėliojama, kuo jie apsinuodijo.

„Buvo atliktas patikrinimas katilo dujų analizatoriumi. Asmenys apsinuodijo ne dėl dujų. Policija tiria aplinkybes“, – teigė priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Ernestas Butvilas.

Septynmetis vaikas, kuris pateko į reanimacijos skyrių, jau buvo atgavęs sąmonę pakeliui į ligoninę.

Medikai, gydę sutuoktinių porą, spėja, kad žmonės apsinuodijo smalkėmis.

„Stebėjome pacientų būklę ir galiausiai nustatėme, kad apsinuodijo smalkėmis. Gydymas davė efektą. Pakartojus kraujo tyrimą visi rodikliai grįžo į normos ribas“, – sakė vidaus ligų gydytoja Inga Ubartienė.

Vaikų reanimacijos gydytojas mano, kad apsinuodyta dujomis.

„Man panašiau į dujų apsinuodijimą. Apsinuodijus dujomis atsiranda labai stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, tada ūmiai netenkama sąmonės. Jei nukentėjęs neišnešamas iš patalpos, gali baigtis labai liūdnai“, – kalbėjo L. Mikelis.

Laimei, vaikai šį kartą į ligoninę pateko labai greitai, mat toks apsinuodijimas dujomis ar smalkėmis – apgaulingas ir labai pavojingas.

„Jei būtų sunkus apsinuodijimas, tai ir regos, ir klausos nervo pakenkimai gali tęstis ilgiau. Apsinuodijus tiek dujomis, tiek smalkėmis pakinta hemoglobinas. Jis nebesugeba pernešti deguonies. Visi organai kenčia nuo deguonies trūkumo“, – teigė L. Mikelis.

Anot vyro, nelaimė galėjo nutikti, kai žmona, ruošdama valgį, įjungė gartraukį. Spėjama, kad per jį vidun iš kamino galėjo plūstelti sudegusios dujos. Dujų katilas šildė ir vandenį vonioje, tačiau dujų kvapo nesijautė.

„Dujų nuotėkių atvejų būna nemažai, tačiau per savo praktiką nesu girdėjęs, kad kas nors apsinuodytų dujomis. Apsinuodijimai daug retesni atvejai. Dažniausiai kyla pavojus ir grėsmė dėl sprogimo“, – sakė E. Butvilas.

Klaipėdietis sako, kad nebesišildys buto nei vandens dujomis. Saugodamas šeimą žada keisti dujinį katilą į elektrinį. 

Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar „Ignitis“ savo veiksmais arba neveikimu padarė ieškovui J. S. moralinės (neturtinės) žalos.

Kaip informavo Klaipėdos apylinkės teismas, gyventojas ieškinyje nurodė, kad jis 2017 m. su įmone „Lietuvos dujų tiekimas“ buvo pasirašęs gamtinių dujų tiekimo sutartį. Atsiskaitymai vyko atsiskaitymų knygele.

Dujas pradėjus tiekti įmonei „Ignitis“, klaipėdietis kreipėsi dėl naujos sutarties sudarymo, tačiau įmonė atsisakė tai padaryti.

Į teismą kreipęsis J. S. teigė, kad dujų skaitiklių parodymus jis siųsdavo pranešimais „Ignitis“.

Kai tik gaudavo kas mėnesį naują sąskaitą, vartotojas įmonės prašydavo atsiųsti tinkamas sąskaitas su nurodytu dujų kiekiu, kaina, suma ir t. t.

„Įmonė „Ignitis“ pradėjo ieškovą šmeižti, kad jis tariamai skolingas atsakovei, nors jokio teisminio sprendimo dėl skolos priteisimo nėra. Atsakovė per neįvardintus savo atstovus pradėjo vykdyti ieškovo psichologinį smurtą, reikalaujant sumokėti nurodytas sumas, kitu atveju bus nutrauktas dujų tiekimas. Grasinimai buvo teikiami telefoninėmis žinutėmis ir rašytiniais įspėjimais. Atsakovės šantažai negatyviai įtakojo ieškovo sveikatą, kuri nuolat blogėjo“, – pranešime paskelbė Klaipėdos apylinkės teismas (kalba netaisyta – red. past.).

Nurodoma, kad ieškovas J. S. prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 tūkst. eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau „Ignitis“ su tokiu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad galioja ieškovo J. S. su įmone „Lietuvos dujų tiekimas“ sudaryta sutartis. Kadangi įmonė „Ignitis“ yra ta pati bendrovė, tik pakeitusi pavadinimą, nėra jokio pagrindo su ieškovu sudarinėti naujos dujų tiekimo sutarties.

Be to, nurodyta, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos, kadangi dujų sąskaitų gavimas, nors ir gali sukelti neigiamų emocijų, niekaip negali pabloginti ieškovo sveikatos būklės.

Teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 300 eurų neturtinės žalos ir 9 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.