Nepaisant Graikijos ir Kipro protesto, seisminių tyrimų laivas „Oruc Reis“ tapo augančio Turkijos užmojų rasti gamtinių dujų telkinių ginčijamuose vandenyse simboliu.

Turkų karinių fregatų lydėtas laivas pirmąkart rugpjūčio mėnesį, o vėliau spalį buvo nusiųstas į vandenis į pietus nuo Graikijos Megistės salos, nepaisant ES ir JAV raginimų liautis.

Ankaros nuomone, atsižvelgiant į Turkijos ilgą Viduržemio jūros kranto liniją, jos pretenzija į suverenias vandenis regione yra įtikimesnė negu Graikijos pretenzija, grindžiama mažyte Megistės sala.

„Mūsų laivas užbaigė rugpjūčio 10 dieną prasidėjusį dvimatį seisminį tyrimą Demrės rajone... ir dabar sugrįžo į Antalijos uostą“ Turkijos pietuose, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė energetikos ministerija.

Pasak jos, laivas surinko „10 995 kilometrus“ duomenų, veikiausiai turint galvoje išžvalgyto ruožo bendrą ilgį.

Briuselis pagrasino paskelbti Ankarai sankcijų už jos veiksmus regione, o ES vadovai turėtų per gruodžio 10–11 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą nuspręsti, ar taikyti tokias baudžiamąsias priemones.

Rugsėjį būta vilčių, kad problemą pavyks išspręsti dialogu, NATO priklausančioms Turkijai ir Graikijai sutikus atnaujinti tiriamąsias derybas, stringančias nuo 2016 metų.

Tačiau viltys užgeso spalį, kai „Oruc Reis“ buvo nusiųstas vykdyti mokslinių tyrimų. Tą žingsnį Atėnai pavadino „tiesioginę grėsmę taikai“.

Turkijos dujų telkinių žvalgymo laivas „Oruc Reis“ turėjo misiją užbaigti šį ketvirtadienį, tačiau ji pratęsta iki spalio 27 d.

Rugpjūtį prasidėjo Turkijos ir Graikijos ginčas dėl gamtinių dujų telkinių žvalgymo Viduržemio jūros rytuose. Graikija reiškia pretenzijas į teritorinius vandenis aplink Kastelorizą, tačiau Turkija tvirtina, kad teisės į šiuos vandenis priklauso jai dėl ilgesnės pakrantės.

Ankara pirmą kartą „Oruc Reis“ kartu su karo laivais ginčijamuose vandenyse dislokavo rugpjūčio 10 d., nepaisydama Atėnų ir ES reikalavimo nutraukti misiją.

Rugsėjį „Oruc Reis“ buvo patrauktas iš ginčijamų vandenų, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tuo metu tikino, kad patraukimu siekia suteikti galimybę diplomatiškai išspręsti nesutarimus.

Vis dėlto, Turkijos pareigūnai tvirtino, kad laive atliekami remonto darbai, po kurių jis sugrįš į Viduržemio jūros žvalgyti gamtinių dujų telkinius.

N. Dendijo laiške ES kaimynystė ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi prašomas apsvarstyti šią priemonę kaip dalį atsako į Turkijos daugkartinius sutarties pažeidimus, sakoma pranešime.

Vadovaujant prezidentui Recipui Tayyipui Erdoganui Turkija tapo ambicinga regiono galybe ir dabar yra įsitraukusi į aštrų ginčą su Graikija ir Kipru dėl dujų ir naftos telkinių Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Rugpjūtį Turkija pasiuntė tyrimų laivą žvalgyti angliavandenilių telkinių vandenyse į pietus nuo Graikijos salos Megistės, kuriuos Atėnai laiko savais. Laivas ten dirbo beveik mėnesį ir išplaukė rugsėjo pradžioje.

Baigiantis praeitą savaitę vykusiam viršūnių susitikimu ES lyderiai penktadienį pasmerkė Turkijos „vienašališkus veiksmus ir provokacijas“ Viduržemio jūroje.

Blokas perspėjo Ankarą, kad ES svarstys sankcijų galimybę per gruodį vyksiantį kitą viršūnių susitikimą, jeigu Turkija nepakeis savo politikos.

Europos lyderiai aptarė šiuos nesutarimus per viršūnių susitikimą Briuselyje, Turkijai pasiuntus tyrimų laivą atgal į ginčijamus vandenis, nepaisant tarptautinių raginimų pasitraukti.

ES „smerkia atsinaujinusius vienašališkus ir provokuojančius Turkijos veiksmus Viduržemio jūros rytuose, įskaitant pastarojo meto tiriamąją veiklą“, po viršūnių susitikimo išplatintame bendrame pareiškime nurodė 27 valstybių lyderiai.

Jie paragino Turkiją atšaukti šiuos veiksmus ir vėl išreiškė „visišką solidarumą“ su ES narėmis Graikija bei Kipru.

ES lyderiai apie savo santykius su Ankara diskutavo vos prieš dvi savaites, per ankstesnį viršūnių susitikimą, tačiau Atėnams ir Nikosijai pavyko ir šįkart įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Turkijos vykdomos energijos išteklių žvalgybos Viduržemio jūros rytuose.

Po panašaus rugpjūtį kilusio ginčo Ankara vėl dislokavo tyrimų laivą „Oruc Reis“ strateginiuose vandenyse tarp Kipro ir Graikijos Kretos bei Megistės (Kastelorizo) salų.

JAV ir Vokietija, Graikijios bei Turkijos sąjungininkės NATO, dujų žvalgybos misiją vadina „provokacija“ ir ragina Ankarą sugrąžinti laivą į uostą.

Tačiau nepaisant griežtos lyderių retorikos jų bendrame pareiškime, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) pabrėžė, jog strategija, dėl kurios susitarta per ankstesnį vadovų susitikimą, nepakis.

Tai reiškia, kad ES, kaip ir buvo sutarta, atidžiai stebės Turkijos veiksmus Viduržemio jūros rytuose ir spręs dėl galimų veiksmų per gruodį vyksiantį viršūnių susitikimą.

Blokas perspėjo Turkiją, kad svarstomos visos galimybės, įskaitant sankcijas, bet ne karinius veiksmus, nes Bendrija neturi savo ginkluotųjų pajėgų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tvirtai palaikantis Graikiją, su kuria net surengė bendras pratybas, pareiškė, jog Europa yra pasirengusi derėtis su Ankara.

Tačiau jis perspėjo, kad „tęsiantis šioms provokacijoms, niekur nenusileisime“.

„Toliau teiksime Graikijai ir Kiprui, kurie nesilaiko savo pažadų ES ir NATO platformose, atsakymą, kurio jie nusipelnė, įvykio vietoje“, – Turkijos parlamente sakė R. T. Erdoganas.

JAV ir Vokietija Turkijos gamtinių dujų telkinių žvalgymo misijas pavadino provokacija ir paragino Ankarą patraukti dujų telkinių žvalgymo laivą.

Savo ruožtu Turkija nepaisė tarptautinės bendruomenės raginimų ir atgal į ginčijamus vandenis išsiuntė tyrimų laivą „Oruc Reis“.

R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, kad gręžimo laivas „Yavuz“ taip pat sugrįš į regioną po remonto darbų uoste.

Jis tvirtino, kad kitų šalių planai, kuriuose nepaisomi Turkijos ir nepripažinto Šiaurės Kipro interesai, žlugs.

Griežto tono JAV Valstybės departamento pareiškime sakoma, kad JAV „smerkia“ Turkijos sprendimą, priimtą netrukus po to, kai įtampa su Graikija atslūgo.

„Raginame Turkiją nutraukti šią apgalvotą provokaciją ir nedelsiant pradėti parengiamąsias derybas su Graikija“, – sakoma Valstybės departamento atstovės Morgan Ortagus pareiškime.

„Turkijos pranešimas vienašališkai kelia įtampą regione ir sąmoningai apsunkina lemiamų parengiamųjų derybų tarp mūsų NATO sąjungininkių Graikijos ir Turkijos atnaujinimą“, – nurodė ji.

„Spaudimas, grasinimai, bauginimai ir kariniai veiksmai nepadės sumažinti įtampos Viduržemio jūros rytuose“, – pareiškė M. Ortagus.

Turkija šią savaitę vėl išprovokavo įtampos padidėjimą santykiuose su Atėnais, paskelbusi, kad siunčia savo laivą vykdyti išteklių žvalgymo darbų Viduržemio jūros rytuose.

Rugpjūtį išplaukęs laivas, ieškojęs jūros dugne dujų ir naftos telkinių, praėjusį mėnesį buvo sugrąžintas Turkijos į uostą, smarkiai padidėjus diplomatinei įtampai, paskatinusiai abi besivaržančias šalis surengti karines pratybas jūroje.

Įtampa atslūgo Turkijai atitraukus savo laivą ir sutikus pradėti parengiamąsias derybas su Graikija.

Tačiau Turkijos kariniam laivynui paskelbus, kad laivas „Oruc Reis“ atnaujins savo veiklą regione, Graikija pareiškė nepradėsianti jokių derybų, kol laivas nebus atitrauktas.

Praėjusį mėnesį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo demonstruodamas paramą apsilankė Graikijoje ir pasveikino pastangas įtampai sumažinti.

„Ankara turi nustoti blaškytis tarp ramybės ir provokacijų, jei nori toliau derėtis, kaip pati teigė“, – Berlyne prieš skrydį į Kiprą ir Graikiją sakė H. Maasas.

Jis kreipėsi į Turkiją, ragindamas ir toliau būti atvirai deryboms ir paragino Ankarą nebetęsti dujų telkinių žvalgybos kontroversiškose teritorijose.

Pirmadienį Turkijos laivui išplaukus į rytinę Viduržemio jūros dalį atlikti seismologinių tyrimų, Graikija vėl griežtai ragino ES įvesti sankcijų Ankarai.

Turkija Graikijos vandenyse, kuriuos Ankara laiko savais, anksčiau dislokavo gamtinių dujų telkinių žvalgybos laivą bei karinių laivų. Dėl tokių Turkijos veiksmų kilo ginčas su NATO narėmis Graikija ir Kipru.

Turkijos karinis jūrų laivynas teigė, kad laivas „Oruc Reis“ vykdys užduotis regione, įskaitant ir vandenis į pietus nuo Graikijos Kastelorizo salos, nuo pirmadienio iki spalio 22 d.

Rugpjūtį vyko Turkijos ir Graikijos ginčas dėl gamtinių dujų telkinių žvalgymo Viduržemio jūros rytuose. Graikija reiškia pretenzijas į teritorinius vandenis aplink Kastelorizą, tačiau Turkija tvirtina, kad teisės į šiuos vandenis priklauso jai dėl ilgesnės pakrantės.

Ankara pirmą kartą „Oruc Reis“ kartu su karo laivais ginčijamuose vandenyse dislokavo rugpjūčio 10 d., nepaisydama Atėnų ir ES reikalavimo nutraukti misiją.

Dabartinėje „seisminio vertinimo“ misijoje prie „Oruc Reis“ prisijungs dar du laivai – „Ataman“ ir „Cengiz Han“.

Rugsėjį „Oruc Reis“ buvo patrauktas iš ginčijamų vandenų, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tuo metu tikino, kad patraukimu siekia suteikti galimybę diplomatiškai išspręsti nesutarimus.

Vis dėlto, Turkijos pareigūnai tvirtino, kad laive atliekami remonto darbai, po kurių jis sugrįš į Viduržemio jūros žvalgyti gamtinių dujų telkinius.

„Tai džiugina“, - pirmadienį visuomeniniam transliuotojui (RIK) sakė Kipro premjeras Kyriakosas Koushosas. Tai esą gali padėti sušvelninti įtampą. Tačiau, anot premjero, tai tik pirmas žingsnis deeskalacijos link. Kitas turkų laivas „Barbaros“ ir toliau lieka salos pietryčiuose ir atlieka seisminius tyrimus, priminė K. Koushosas.

Atitraukto laivo „Yavuz“ įgula daug mėnesių be JT pripažįstamos Kipro vyriausybės leidimo ieškojo gamtinių dujų. ES ne kartą dėl to reiškė griežtą kritiką.

Ankara ir Nikosija daug metų ginčijasi dėl Išskirtinės ekonominės zonos aplink trečiąją pagal dydį Viduržemio jūros salą. Turkija nepripažįsta ES narės Kipro ir nesutinka, kad Nikosija čia ieškotų dujų, kol tam nepritars Kipro turkai, gyvenantys tik Ankaros pripažįstamoje Turkų Šiaurės Kipro Respublikoje, ir kol nebus išspręstas Kipro klausimas. Vyriausybė Nikosijoje jau atliko pirmuosius žvalgybos darbus ir į pietus nuo salos aptiko pirmuosius telkinius. Naują žvalgybą norima pradėti 2021 metais.

Rytinėje Viduržemio jūros dalyje praėjusiais mėnesiais paaštrėjo ginčas dėl dujų telkinių tarp Turkijos ir Kipro ir tarp Turkijos ir Graikijos. Dabar Atėnai ir Ankara po Berlyno tarpininkavimo jau susitarė pradėti pokalbius dėl problemos išsprendimo.