Antrosios rūšies legendose kalbama apie siaubingą pralaimėjimą ir pažeminimą, kuris atskleidė Rusijoje dominuojančios bizantietiškos prigimties politinės sistemos charakterio ydas ir priminė apie fundamentalių permainų poreikį (1853–1856 m. karas su Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Osmanų imperija, 1914–1918 m. karas su Antruoju reichu ir jo sąjungininkais, 1979–1989 m. SSRS intervencija į Afganistaną).

1904–1905 m. Rusijos karas su Japonija dėl įtakos Mandžiūrijoje ir Korėjos pusiasalyje bei jį lydėję 1905 m. neramumai suvirpino keletą amžių dominavusios carizmo sistemos pamatus, tačiau Nikolajus Aleksandrovičius (1868–1918) vis dar nebuvo nusiteikęs atsisakyti savo statuso ir jo teikiamos galios.

Naujasis valdžios organas (vadinamoji Dūma – parlamentas) buvo labai silpnas, o Nikolajui Aleksandrovičiui buvo paliktos teisės jį paleisti, skelbti naujus rinkimus bei kitaip išlaikyti tiesioginės valdžios kontrolę. Teoriškai, joks įstatymas negalėjo būti priimtas be Dūmos pritarimo, tačiau ir pačios Dūmos atstovai negalėjo patys priimti jokių įstatų, negavę Valstybės tarybos (joje dominavo su caru siejami aristokratai) malonės.

Akivaizdu, kad naujojo Rusijos parlemento galios buvo riboto patariamojo pobūdžio, tačiau būsimasis bolševikų stabas, mokslinės fantastikos romano „Kapitalizmo raida Rusijoje“ (1899) autorius Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) jau tada tvirtino, kad Rusijos socialdemokratų darbininkų partija turėtų iškelti savo kandidatus ir bent jau naudotis Dūma, kaip priemone savai propagandai skleisti.

Prieš keletą metų Iljičius ne tik prisidėjo prie šios partijos steigimo, bet ir pasistengė, kad ji susiskaldytų į bolševikų bei menševikų frakcijas. Dabar Volodia panoro su Julijaus Martovo-Osipovičiaus Cederbaumo (1873–1923) frakcija vėl susitaikyti, mat, Vovos šalininkai bolševikai, skirtingai nei nuosaikesni menševikai, į dalyvavimą Dūmos rinkimuose žvelgė skeptiškai.

Pernelyg neakcentuodamas pažiūrų pokyčio, Volodia tą kartą padarė viską, kad abi frakcijos vėl susijungtų ketvirtajam partijos suvažiavimui, mat, dabar visos jo viltys siejosi dalyvavimu legalioje politinėje veikloje, o atsisakyti ankstesnių pažiūrų dėl šios svajonės Iljičiui nebuvo sunku.

Daugiausia vietų (184 iš 497) 1906 m. pavasarį vykusiuose rinkimuose laimėjo „kadetais“ pravardžiuojami Konstitucinės demokratinės partijos atstovai, o nuosaikesnę kairę atstovaujantys trudovikai gavo net 124 mandatus.

Būtina paminėti, kad pirmojoje Rusijos Dūmoje dvi vietas gavo su Marijos žeme siejami asmenys, tačiau kai kurių mūsų šiuolaikinių parlamentarų liūdesiui ir skausmui reikia pasakyti, kad jie abu buvo žydai. Tai – su Pasaulio sionistų organizacija siejamas Šmarjahu Levinas (1867–1935) ir Leonas Bramsonas (1869–1941), gimęs tame miestelyje, kurį dabar valdo verslininkas, siejamas su šaldytų jūros gėrybių prekyba Rusijoje.

Manoma, kad naujasis Rusijos valdžios organas savo darbą pradėjo 1906 m. balandžio 26 d. arba 27 d. (nežinia, ar pagal Julijaus, ar pagal Grigalijaus kalendorių).

Būsimieji deputatai buvo susodinti į mažus garlaiviukus ir iš Tauridės rūmų nuplukdyti į Žiemos rūmus susitikti su caru.

Daugelis tautos išrinktųjų jautėsi apgauti, tad ore tvyrojo su karingumu sumišusio nusivylimo ir kartėlio atmosfera. Kai kurie deputatai, keliaudami į Žiemos rūmus, netgi mojavo raudonomis skepetomis ir dainavo revoliucinio pobūdžio dainas.

Po pamaldų susirinkus Dūmos atstovams ir mundurais pasidabinusiai caro aplinkai, abi salės puses ištiko šokas. Didžioji dalis deputatų buvo valstiečiai, kuriems Dūmos atidarymas buvo pirmasis regėtas viešasis renginys imperijos sostinėje.

Nesilaikyta jokio aprangos kodo, mat ką tik iškeptiems politikams niekas nepasakojo apie protokolą, etiketą ir kitus ponų „išmislus“, tad dauguma Dūmos narių į susitikimą atėjo apsirengę darbininkų palaidinėmis, valstietiškais apdarais (kai kurie etniniais kostiumais) ir vadinamaisiais rusiškais marškiniais. Frakus ir surdutus vilkėjusių žmonių – vos vienas kitas, taip pat netrūko į naująjį parlamentą išrinktų dvasininkų, vilkėjusių savą aprangą.

Šis karnavalas – bene pirmasis dviejų Rusijos visatos planetų, valstietiškosios ir poniškosios, kurių atstovai vieni apie kitus tik tebuvo girdėję, tiesioginis susidūrimas.

Pasakojama, kad per šį susitikimą Žiemos rūmuose nebuvo padarytas joks skandalingas pareiškimas, tačiau bene visi Sankt Peterburgo liežuvautojai dienų dienas nesiliovė kalbėti apie nepagarbią ir įžūlią naujųjų deputatų aprangą.

Naujasis valdžios organas dar nė nepradėjo darbo, tačiau kai kurie apkalbų mėgėjai jau tvirtino, kad iš šios Dūmos atstovų neverta laukti nieko pozityvaus. Deputatus veikiausiai teksią paleisti, o, siekiant išvengti panašaus skandalo, derėtų pagalvoti apie rinkimų įstatymų reformas.

V. Putinas Rusijai vadovauja nuo šio amžiaus pradžios.

„Pagal įstatymą parlamentas turi priimti sprendimą metų pabaigoje“, – Vladivostoke vykstančiame Rytų ekonomikos forume susirinkusiems klausytojams sakė V. Putinas.

„Kai bus paskelbti rinkimai, kai bus nustatyta data, tada apie tai ir kalbėsime“, – pridūrė jis.

Prezidento rinkimų Rusijoje datą oficialiai nustato žemieji parlamento rūmai, Dūma. Jie rengiami kas šešerius metus, pratęsus ankstesnę ketverių metų kadenciją.

Kandidatai gali patekti į antrąjį turą, jei nė vienas iš jų nesurenka daugiau kaip 50 proc. balsų, tačiau praktikoje taip niekada neatsitiko, nes V. Putinas visada laimi didele persvara.

Teisių gynimo grupės teigia, kad V. Putino ir jį remiančios valdančiosios partijos pergalė nacionaliniuose rinkimuose yra faktiškai iš anksto nulemta.

Dešimtys garsių Rusijos opozicionierių buvo priversti išvykti iš šalies arba buvo įkalinti, įskaitant ir opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl įvairių kaltinimų.

Rugpjūtį A. Navalnui buvo skirta nauja 19 metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų ekstremizmu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šią savaitę žurnalistams pareiškė, kad prezidentas šiuo metu neturi jokių konkurentų.

„Turbūt akivaizdu, kad šiuo metu mūsų šalyje niekas negali su juo konkuruoti“, – nurodė jis. 

Rusijos parlamento pranešime teigiama, jog Baltijos šalys siekia išstumti rusų kalbą iš visų socialinių sričių, žiniasklaidos ir švietimo sistemos, o jų valdžia „neslepia neofašistinių ryšių“.

„Nieko naujo, nieko naujo, tiesą sakant, nematome. Man atrodo, objektyviai žiūrėti į tokią informaciją yra labai sudėtinga, turint galvoje, ką Rusija pati daro su savo žmonėmis“, – trečiadienį komentuodamas pareikšimą teigė G. Landsbergis.

„Dėl to, kad tai yra valstybė, kuri išėmė save iš bet kokio Vakarų pasaulio, civilizacinių viešai priimtų normų, patalpino save į kitą amžių, kitą taisyklių sistemą, todėl visi patarimai, visi vertinamai, kurie išeina iš jos – jie niekaip neatitinka realybės“, – pažymėjo jis.

Turbūt nėra didesnės valstybės, kuri labiau represuotų savo gyventojus, siųsdama juos kaip patrankų mėsą į frontą.

Rusijos parlamentarų priimtame dokumente teigiama, jog jos nariai „smerkia represinę Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybių politiką prieš rusakalbę populiaciją“.

Trys šalys taip pat kaltinamos ilgalaikiu nacionalizmo ir netolerancijos rusams propagavimu, rusofobija, patyčiomis mokyklose ir vaikų darželiuose, kultūros paveldo ir atminimo niekinimu.

„Turbūt nėra didesnės valstybės, kuri labiau represuotų savo gyventojus, siųsdama juos kaip patrankų mėsą į frontą. Jeigu kalbėti apie represiją, opozicija, kuri Lietuvą yra pasirinkusi savo užuovėja – argi čia ne represija, jeigu jiems vienintelis būdas pabėgti?“ – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Vladimiras Kara-Murza, kuris yra 25 metams pasodintas į kalėjimą, ar čia yra ne represija? Tai tiesą sakant, tokių klausimų į objektyviai neįmanoma atsakyti“, – teigė jis.

Maskvos teismas pirmadienį nuteisė Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą kalėti 25 metams, prie įkalinimo prisidėjusiems asmenis ministras yra raginęs įvesti sankcijas.

V. Kara-Murza yra vienas žymiausių Rusijos opozicijos politikų, žmogaus teisių aktyvistas, artimas 2015 metais nužudyto opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis ir ilgametis Rusijos valdančiojo režimo kritikas.

Valstybės Dūma – Rusijos žemieji parlamento rūmai – vienbalsiai pritarė šiam teisės aktui per antrąjį ir trečiąjį svarstymus.

Pagal šį teisės aktą karo prievolininkui būtų draudžiama keliauti į užsienį, o gavęs elektroninius šaukimo dokumentus jis privalėtų atvykti į karo prievolės tarnybą.

Šiuo metu šaukimo į kariuomenę pranešimai šalyje turi būti įteikiami asmeniškai, o daugelis Rusijos vyrų išvengė šaukimo į kariuomenę atsisakydami pasiimti šaukimo į kariuomenę įsakymą ir pabėgdami į užsienį.

Pakeitimus dar turi patvirtinti Federacijos Taryba ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Šis darbas yra absoliučiai būtinas.

Siūlomi pakeitimai buvo priimti praėjus keliems mėnesiams po to, kai rugsėjį V. Putinas įsakė surengti vadinamąjį dalinį karinį šaukimą, siekus sustiprinti Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas – tai buvo pirmoji karinė mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, dar dešimtys tūkstančių pabėgo iš šalies.

Teisės aktų pakeitimai itin apsunkins galimybę išvengti šaukimo į kariuomenę.

Rusijoje 18–27 metų amžiaus vyrams privaloma karinė tarnyba, o šaukimas vyksta du kartus per metus.

Parlamento žemųjų rūmų gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas prieš balsavimą teigė, kad naujosios taisyklės bus taikomos ne tik jauniems šauktiniams, bet ir visiems vyrams, privalantiems atlikti karinę tarnybą.

„Pranešimas apie šaukimą į karinę tarnybą laikomas gautu nuo tos akimirkos, kai jis paskelbiamas asmens, privalančio atlikti karinę tarnybą, asmeninėje paskyroje“, – sakė A. Kartapolovas per televiziją.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį paneigė planus surengti antrąją mobilizacijos bangą, teigdamas, kad naujosios pataisos reikalingos šalies kariuomenės šaukimo sistemai tobulinti ir modernizuoti.

„Šis darbas yra absoliučiai būtinas“, – sakė jis žurnalistams.

Jis taip pat teigė, kad Kremlius nesitiki, jog šie teisės aktai sukels naują paniką ir kad daugiau vyrų pabėgs iš šalies.

„Tikrai ne, – sakė jis. – Nes tai nesusiję su mobilizacija.“

„Ši Fiodorovo iniciatyva iliustruoja, kad, deja, ne vien Putinas ir ne vien parlamentarai, bet, deja, ir didžioji Rusijos piliečių dalis yra agresyviai nusiteikę ir nepatikimai žiūri į Vakarų Europą ir į Vakarų pasaulį. Jis išreiškė ne tiek savo, bet Rusijos dalies požiūrį į mus. Ir tai aiškiai atspindi tokią nuostatą: jūs negalite būti nepriklausomi“, – „Žinių radijui“ sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

V. Rupšio teigimu, Rusijos valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausančio deputato Jevgenijaus Fiodorovo registruotas absurdiškas projektas dar kartą parodo, kad Rusija yra linkusi daryti kvailystes.

„Teisiškai ir politiškai tai yra visiška kvailystė, bet aš pasakysiu, kad Rusijai yra būdinga daryti kvailystes ir didžiajai daliai rusų tarp kitko“, – sakė jis.

Teisiškai ir politiškai tai yra visiška kvailystė, bet aš pasakysiu, kad Rusijai yra būdinga daryti kvailystes ir didžiajai daliai rusų tarp kitko.

Komentuodamas ar pastarąją kvailystę Dūmoje reikėtų traktuoti kaip Lietuvai nerimą turintį kelti signalą, V. Rupšys teigė manantis, kad tai veikiau psichologinio, o ne karinio pasiruošimo veiksmas.

„Tai gal ir nėra pragmatinis pamatų kalimas, kad ruošiamasi kažkokiai fizinei agresijai prieš tą valstybę, bet tokį psichologinį parengimą tai turi“, – sakė jis, pridurdamas, kad visgi ir tai yra ganėtinai grėsmingas reiškinys.

„Demonstravimas, kad jūs esate niekas yra grėsmingas dalykas. Tai yra naratyvo formavimas pačioje Rusijoje: žiūrėkite, tie mažiukai nėra verti nepriklausomybės“, – sakė jis, galiausiai pažymėdamas, kad Lietuvos gyventojams dėl pastarosios iniciatyvos Dūmoje nerimauti nereikėtų.

„Tai daugiau politikavimas ir žaidimas jausmais, nei kažkas turintis praktinę reikšmę. Visgi tokie žaidimai ir politinės deklaracijos nestiprina tarptautinių ryšių ir nukrypsta nuo pragmatinių sprendimų“, – sakė kariuomenės vadas.

Rusijos Dūmoje įregistruotu įstatymo projektu siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. Šį projektą įregistravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.

Dūmos rinkimai svarbūs ir pačiam V. Putinui, siekiant dar labiau įtvirtinti valdžią prieš prezidento rinkimus 2024-aisiais. Juose, neabejojama, V. Putinas, bus perrinktas.

„Aš tikiu, kad vieningoji Rusija išlaikys poziciją ir galės priimti būtinus sprendimus, kokių reikia šaliai“, – kalbėjo V. Putinas.

Rugsėjo 19 d. vyksiantys rinkimai yra laikomi svarbia dalimi V. Putino pastangų įtvirtinti savo valdžią prieš 2024 metais vyksiančius prezidento rinkimus. Jau daugiau nei du dešimtmečius valdžioje esantis 68 metų V. Putinas pernai prastūmė konstitucinę pataisą, kuri potencialiai leidžia jam likti valdžioje iki 2036 metų.

Artėjant Dūmos rinkimams, Rusijos opozicijos rėmėjai, nepriklausoma žiniasklaida ir žmogaus teisių aktyvistai susiduria su didėjančiu valdžios spaudimu, kurį daugelis sieja su Kremliaus troškimu užsitikrinti, kad „Vieningoji Rusija“ ir toliau dominuotų šalies parlamente.

Sekmadienį V. Putinas susitiko su „Vieningosios Rusijos“ vadovybe ir pareiškė „labai besitikįs“, kad partija „išlaikys savo pozicijas“ po rinkimų ir „galės priimti būtinus sprendimus teisėkūros srityje šalies labui“.

Šiuo metu „Vieningoji Rusija“ turi 334 vietas 450 vietų Valstybės Dūmoje. „Levados“ centro atliktos gyventojų apklausos rodo, kad tik 27 proc. rusų yra pasirengę balsuoti už partiją.

Per susitikimą V. Putinas taip pat pranešė, jog Rusijos pensininkams ir kariams bus išmokėtos vienkartinės maždaug 135 ir 200 JAV dolerių išmokos, kurias įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas pavadino „atviru rinkėjų papirkinėjimu“.

Pastaraisiais mėnesiais A. Navalno komanda susiduria su vis intensyvėjančiomis represijomis. Pats kovotojas su korupcija šiuo metu atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, o jo Kovos su korupcija fondas ir regioninių biurų tinklas buvo paskelbti ekstremistinėmis organizacijomis.

Kai kurie A. Navalno bendražygiai planavo dalyvauti Dūmos rinkimuose. Politiko komanda taip pat yra pažadėjusi laikytis vadinamosios „gudraus balsavimo“ strategijos, kuomet rinkėjai raginami palaikyti kandidatus, kurie turi daugiausia šansų nurungti dominuojančios „Vieningosios Rusijos“ atstovus.

Rusijos valdžia taip pat yra paskelbusi nemažai nepriklausomos žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų „užsienio agentais“, kas reiškia, kad jie susilaukia papildomos valdžios priežiūros, o taip pat kai kurių garsių žurnalistų namuose buvo atliktos kratos.

Projekto iniciatoriai siūlo numatyti sankcijas „informacinių išteklių valdytojui, atsakingam už pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių bei Rusijos Federacijos piliečių teisių ir laisvių pažeidimus“.

Teisės akto projekte nurodoma, kad Rusijos generalinis prokuroras gali suteikti tokį statusą interneto platformoms, pasikonsultavęs su Užsienio reikalų ministerija. Pagrindas tokiam žingsniui galėtų būti „diskriminacija Rusijos masinės informacijos priemonių medžiagos atžvilgiu“, jeigu kuri nors interneto platforma riboja prieigą prie „visuomenei svarbios informacijos dėl tautybės, kalbos arba sankcijų Rusijos ir jos piliečiams įvedimo“.

Ryšių ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ galėtų įpareigoti interneto ryšio tiekėjus riboti arba visiškai blokuoti prieigą prie tokių platformų.

Įstatymo projekte numatomos priemonės potencialiai galėtų būti nukreiptos prieš Vakarų šalyse populiarius socialinius tinklus. Projekto autoriai aiškinamajame laiške pažymi, kad tarp platformų, kurios 2020 metais blokavo Rusijos žiniasklaidos priemonių skelbtą informaciją, buvo „Twitter“, „Facebook“ ir „Youtube“.

„Nuo 2020 metų balandžio Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos fiksuoja iš masinio informavimo priemonių redakcijų gaunamus skundus apie jų paskyrų cenzūros atvejus užsienio interneto platformose „Twitter“, „Facebook“ ir „Youtube“, – sakoma dokumente.

„Užsienio agentai“

Ankstesnę dieną Rusijos Valstybės Dūmai buvo pateiktas kitas kontroversiškas įstatymo projektas, kuriuo numatoma, kad šalyje dirbantiems užsienio žurnalistams gali būti pritaikytas „užsienio agentų“ statusas.

Projekte numatoma, kad į „užsienio agentų funkcijas atliekančių fizinių asmenų sąrašą“ galėtų būti įtraukiami reporteriai, kurių darbas „nesuderinamas su profesine žurnalisto veikla“.

Pagrindu tokiam žingsniui galėtų būti laikoma politinė veikla, tarnaujanti „kitos valstybės, jos valstybinių institucinių, tarptautinės ar kitokios užsienio organizacijos, užsienio piliečių arba asmenų be pilietybės interesams“.

Tokia veikla užsiimantys asmenys, gaunantys iš užsienio ar Rusijoje jau registruotų užsienio agentų finansinę ar kitokią pagalbą, privalo registruotis užsienio agentų sąraše, nurodoma įstatymo projekte.

Tokia taisyklė nebūtų taikoma kitų užsienio diplomatinių tarnybų, valstybinių institucijų ir tarptautinių organizacijų darbuotojams, esantiems Rusijoje oficialiu kvietimu.

Į užsienio agentų sąrašą įtraukti fiziniai asmenys privalėtų ne rečiau kaip kartą per pusmetį teikti ataskaitą apie savo veiklą, įskaitant duomenis apie lėšų, gautų iš užsienio arba užsienio agentų, naudojimą.

Be to, tokie asmenys privalėtų deklaruoti savo statusą kreipdamiesi į valstybines institucijas arba švietimo organizacijas. Be to, asmenys turėtų nurodyti esantys užsienio agentai skelbdami savo sukurtą turinį žiniasklaidos priemonėse.

„Po Europos Parlamento pareiškimų galima kalbėti apie tai, kad už Navalno situacijos stovi užsienio valstybių specialiosios tarnybos“, – sakė V. Volodinas, kurį penktadienį citavo Valstybės Dūmos spaudos tarnyba.

Jis šią situaciją pavadino provokacija ir pareiškė, kad ja siekiama paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir blokuoti Rusijos veiksmus Baltarusijoje.

„Vakarų valstybės supranta, kad Rusija neleis pažeisti tarptautinės teisės, juo labiau, kad turime sutartimis apibrėžiamų santykių KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje) ir Sąjunginėje valstybėje, kurie neleis pakirsti Baltarusijos suvereniteto. Esant tokiam fonui akivaizdu, kodėl reikia provokacijos su Navalnu: naujoms sankcijoms įvesti ir mūsų šalies veiksmams ginant Baltarusiją blokuoti“, – sakė V. Volodinas.

Jis susiejo Europos Parlamento rezoliuciją dėl Baltarusijos su A. Navalnu ir pažymėjo, kad europarlamentarų sprendimas yra „ne tik šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės reikalus, bet ir bandymas primesti savo valią Baltarusijos liaudžiai“. Jis pabrėžė, kad Rusija Baltarusijos rugpjūčio 9-osios rinkimus laiko teisėtais.

„Bandymas... pakeisti valdžios organus kelia klausimą dėl paties Europos Parlamento veiklos. Palyginus šią rezoliuciją su kitais Vakarų valstybių pastarojo meto veiksmais pasidaro suprantami kaltinimai Rusijai“, – sakė V. Volodinas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria reiškiama parama baltarusių opozicijai ir reikalaujama imtis sankcijų prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, jo jėgos struktūras, taip pat rusus, palaikančius Baltarusijos režimą.

Ketvirtadienį Europos Parlamente taip pat buvo priimta rezoliucija, kuria ES raginama padidinti spaudimą sankcijomis Rusijai ir persvarstyti santykius su Maskva dėl Kremliaus kritiko A. Navalno apnuodijimo.

Garsiausias Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas šiuo metu dėl apnuodijimo gydomas Vokietijoje. 44 metų opozicionierius praėjusį mėnesį pasijuto blogai lėktuve, skridusiame iš Tomsko, kur jis buvo nuvykęs tirti korupcijos ir propaguoti savo „išmaniojo balsavimo“ kampanijos prieš regionų rinkimus.

Lėktuvui skubiai nutūpus opozicionierius buvo nugabentas į Omsko miesto ligoninę, o po kelių dienų pervežtas į Berlyno kliniką.

Rugsėjo 2 dieną Vokietijos pareigūnai, remdamiesi šalies kariuomenės laboratorijos išvadomis, paskelbė, kad A. Navalno organizme aptikta nuodų iš nervus paralyžiuojančių medžiagų grupės „Novičiok“ pėdsakų. Tos pačios grupės medžiaga, kaip teigia Londonas, 2018 metais Anglijos Solsberio mieste buvo apnuodyti buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis ir jo duktė.

A. Navalno kolegos mano, jog šio uždrausto cheminio ginklo panaudojimas rodo, kad už apnuodijimą gali būti atsakinga tik Rusijos valstybė.