Naujiena neturi stebinti

Naujutėlis cechas Dumpiuose išaugo per kiek daugiau nei pusmetį, ir tai yra tikras stebuklas, žinant, kaip intensyviai jo statytojams teko dirbti.

Antradienį į oficialias cecho atidarymo iškilmes atvyko didelis būrys svečių. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis, jo kolega iš Kretingos Antanas Kalnius, aplinkosaugininkai, visuomenės sveikatos specialistai, statybininkai, technologinės įrangos specialistai, uostamiesčio politikai bei verslo atstovai, cecho darbuotojai jautėsi atvykę į šventę, mat buvo pasitikti trankia muzika ir vaišėmis.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius S. Gentvilas teigė, kad Klaipėdos regionas nėra tas, kurio gyventojai tvarkingiausiai rūšiuoja savo šiukšles. Tik apie 30 proc. visų atliekų čia išrūšiuojama.

Pastebėta, kad privačių namų savininkai yra kur kas kruopštesni nei gyvenantieji daugiabučiuose.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradedame rūšiuoti maisto atliekas. Maždaug prieš 15 metų, kai mieste atsirado rūšiavimui skirti spalvoti varpeliai, daugelis į rūšiavimą žiūrėjo skeptiškai. Šiandien stiklo, popieriaus, plastiko pakuočių rūšiavimas mums yra tapęs kasdieniu įpročiu. Neabejoju, kad ir maisto atliekas klaipėdiečiai rūšiuos atsakingai, kaip tai vyksta visose civilizuotose Europos valstybėse. Tikiu mūsų žmonėmis, nuo šiol šalia trijų jau įprastų konteinerių atsiras ketvirtas rudu dangčiu, ir tai netaps gyventojams problema“, – sakydamas sveikinimo kalbą teigė Klaipėdos meras.

A. Vaitkus patikino, kad maisto atliekų rūšiavimo naujovės neturėtų pabranginti klaipėdiečiams vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą.

Sveikindama atvykusiuosius į iškilmes, bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC) direktorė Roma Budrienė nepagailėjo padėkų ne tik Aplinkos ministerijos darbuotojams, regiono miestų bei rajonų merams, kitų įstaigų atsakingiems darbuotojams, statybininkams, bet ir savo pavaldiniams, nuoširdžiai ir itin intensyviai dirbusiems statant bei įrengiant cechą.

Maistą – į atskirą maišą

Į atskirą maišelį nuo šiol būsime raginami mesti augalinės ir gyvulinės kilmės atliekas, viską, ko nesuvalgome, kas lieka gaminant patiekalus, o kartais sugenda nespėjus suvartoti. Į juos derėtų kratyti kavos tirščius, mesti arbatos pakelius, panaudotus valant riebalais suteptus indus popierinius rankšluosčius.

Raginama į šiuos maišelius nepilti skysčių, pavyzdžiui, sriubos skystį derėtų nupilti į kanalizaciją, o tirščius kratyti į maisto atliekų maišelį.

Į juos negalima mesti stiklo taros, kietų, neperdirbamų pakuočių iš plastiko ar metalo.

Jeigu maisto atliekų maišelius žmonės užriš taip, kad iš jų netekėtų skysčiai, galės išvengti nemalonių kvapų prie rudais dangčiais dengiamų konteinerių. Juos vežėjai žada ištuštinti kur kas dažniau nei kitų atliekų konteinerius.

Šie konteineriai turi sandarią metalinę kapsulę, kuri neleidžia sklisti skysčiams ir kvapams į aplinką.

Privačių valdų savininkai jau gavo rudus konteinerius, kurių sandarus dangtis turi guminę tarpinę bei įmontuotą biofiltrą, neutralizuojantį kvapus.

Dirbs neskleisdami smarvės

KRATC rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kuprys pasakojo, kad atvežtos į įmonės cechą maisto atliekos bus verčiamos į 50 kubinių metrų talpos sandarų priėmimo bunkerį. Iš jo jokie skysčiai neištekės, o nuo nemalonių kvapų apsaugos dangtis.

Rūšiavimo linija atliekas gabens į maišelių praplėšytuvą. Ištuštinti maišeliai bus rūšiuojami ir į bendrą maisto atliekų masę nepateks.

Konvejeris maišelių turinį nugabens į rankinio rūšiavimo kabiną. Joje bus atskiriamos netinkamos priemaišos, juk gali būti, kad kažkas sugedusią uogienę netyčia įmes su visu stiklainiu, o nebevalgomus produktus – metalo ar plastiko pakuotėje.

Toliau atliekos keliaus į atskyrimo įrangą, kur organika bus atskiriama nuo pakuočių. Atskirta nuo bet kokių netinkamų perdirbti medžiagų organinė masė, technologų vadinama pulpa, iškeliaus į biodujų gamybos įmones arba komposto gamybai. Biodujos taps žaliava elektrai arba transporto degalams gaminti.

Tai reiškia, kad maisto atliekos nebepateks į sąvartyną ir jo neaugins, priešingai, jos bus naudingai panaudotos.

Pasirodo, ceche jau įvyko bandymai, įsitikinta, kad įrenginiai puikiai veikia, taip pat kad keturios kvapų mažinimo priemonės atlieka savo funkciją.

Čia veiks kelios kvapų neutralizavimo purškimo įrangos, ozonatoriai, be to, visas cecho oras bus surenkamas ir ištraukiamas į biofiltrą. Tai reiškia, kad jokie kvapai iš cecho į lauką nepateks.

Aptarnaus visą regioną

Kalbėdama apie cecho statybą R. Budrienė pasakojo, kad visas projektas kainavo 3,1 mln. eurų, iš jų 70 proc. – europinės lėšos, visa kita apmokėta bendrovės KRATC pinigais.

„Viskas truputį užsitęsė, laiką gaišino derinimai, brango medžiagos ir technologijos, daug kartų atsisakyta tam tikrų pirkimų. Šiame ceche per metus galima perdirbti iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Kadangi projektas – europinis, maisto atliekos penkerius metus turi būti surenkamos tik iš gyventojų“, – pasakojo R. Budrienė.

Šiuo metu dėl galutinio produkto – pulpos – tiekimo deramasi su bendrove „Klaipėdos vandenys“, juo domisi ir latvių įmonės.

Pirmosios maisto atliekos į cechą atkeliaus iš Klaipėdos ir Neringos. Kretingos, Palangos savivaldybės jau pasirašė analogiškas sutartis, jas pasirašyti ketina Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Kiekvienas mūsų, net mažiausias vaikas, kasdien išmetame apie 400 gramų maisto atliekų, o per metus tai yra apie 450 kilogramų.

Trečdalis mūsų atliekų yra maisto atliekos. Čia yra didelė galimybė sutaupyti. Geriausias pavyzdys – kavos tirščiai ir kartonas, šiuos du dalykus sumaišius, nė vieno jų nebeįmanoma perdirbti. Švarios atliekos dažniau grąžinamos į gyvenimą, daugiau kartų perdirbamos, todėl maisto atliekų rūšiavimas leidžia padidinti ir kitų atliekų rūšiavimą.

„Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kol kas vėluojame mokytis rūšiuoti. Dar turime galimybių pasistengti. Nuo šių metų sausio, pagal Seimo priimtus įstatymus, visose gyvenvietėse, turinčiose per 2 tūkst. gyventojų, reikia maisto atliekas surinkti atskirai. Nors gyventojai labai pozityviai reaguoja į tokį reikalavimą, bet didžioji problema yra tie, kurie iki šiol nerūšiuoja“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Visas maisto rūšiavimo ciklas vyks vienoje patalpoje. Iš pradžių atliekas atgabenusios šiukšliavežės jas išvers į rezervuarą – priėmimo bunkerį.

Iš iškrovimo zonos atliekos mechaniniu transporteriu pateks į maišelių plėšimo įrenginį, galintį apdoroti iki 5 tonų atliekų per valandą.

„Klaipėdos mieste ir Neringoje maistines atliekas gyventojai turės rūšiuoti į plastikinius maišelius, kuriuos užrišę išmesime į kieme esančius konteinerius rudu dangčiu. Būtent tuos maišelius išdraskys maišelių plėšimo įrenginys“, – aiškino Alma Balevičienė, KRATC projektų vadovė.

Išpakuotos maistinės atliekos judės į rankinio rūšiavimo patalpą, kur darbuotojai iš konvejeriu judančio srauto išrinks perdirbimui netinkamas priemaišas. Mat, kaip rodo kolegų patirtis, dėl rūšiavimo klaidų į maistines atliekas išmetama iki 20 proc. priemaišų, kurios netinkamos biologiškai skaidžių atliekų perdirbimui.

Nuo priemaišų atskirta masė dar kartą bus perrūšiuojama depakeryje.

Šis organinės dalies ir pakuotės (plastikinių maišelių) atskyrimo įrenginys paruoš perdirbimui tinkamą masę pagal nustatytus parametrus. O skysta biomasė cisternomis bus išgabenama į perdirbimo įmones.

„Jokių pūdymo ar perdirbimo procesų savo įrenginiuose neatliksime. Visą maistinių atliekų biomasę perduosime perdirbėjams. Lietuvoje yra bent keletas įmonių, iš įvairių biologiškai skaidžių atliekų gaminančių dujas ir kompostą“, – sakė KRATC projektų vadovė.

Išbandžius Dumpiuose sumontuotą maisto rūšiavimo įrangą prasidės ir šių atliekų surinkimas iš Klaipėdos ir Neringos gyventojų.

Jiems rūšiavimo infrastruktūra taip pat sukurta. Klaipėdos daugiabučių kiemuose pastatyti kolektyviniai konteineriai rudais dangčiais, individualių namų gyventojams dalinami 2 talpų rūšiavimo komplektai: virtuvinis kibirėlis ir 60 litrų talpos lauko konteineris. O Neringoje kurorto gyventojai ir svečiai maisto atliekas galės rūšiuoti į viešose erdvėse pastatytus antžeminius konteinerius.

Tačiau minėtose savivaldybėse maisto atliekų kol kas rūšiuoti nereikia – tiksli šių atliekų surinkimo pradžia bus paskelbta 2024 m. sausio mėnesį.

Jei turite klausimų, kreipkitės į KRATC telefonu 8 800 13 344, e. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto rūšiavimo priemonių įsigijimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“.

Surinktos maisto atliekos bus apdorotos maisto atliekų apdorojimo įrenginiuose, kurių įrengimą finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas ir KRATC, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Šiuo metu būsimo cecho vietoje maksimaliu tempu vyksta statybos darbai. Daugiau nei 1100 kv. m ploto ir 12,5 m aukščio pastato nesimato nuo pagrindinio Šilutės– Klaipėdos kelio – jis „pasislėpęs“ už sąvartyno kaupo, šalia mechaninio rūšiavimo gamyklos. Tačiau pasižvalgius iš arčiau matyti, kad pagrindinės konstrukcijos – pamatai, kolonos, stogas, dalis sienų – jau sumontuotos. Būsimo pastato viduje vyksta pasiruošimas betonavimo darbams, atgabentos plokštės ir sienų montavimui.

Pasak KRATC projektų vadovės Almos Balevičienės šią savaitę laukiama pirmojo pastate montuojamo įrenginio – jis bus atgabentas į Dumpius iš Olandijos ir, kai tik bus galima, perkeltas į cecho patalpas. Šią savaitę pristatomas įrenginys – depakeris, kuris iš maisto atliekų pagamins masę, kurią išsiveš biodujas gaminantys partneriai.

Maisto atliekų perdirbimas Dumpiuose nebus vykdomas. Sumontuoti įrenginiai tik apdoros maisto atliekas iki išvežimui tinkamos masės.

„Maisto atliekas Klaipėdos ir Neringos gyventojai rūšiuos taip pat, kaip dabar tvarko komunalines atliekas. Į šiukšliadėžę reikės įsikloti plastikinį maišelį, o prikaupus maisto likučių šį maišelį užrišti ir išmesti į kieme esančius rudu dangčiu pažymėtus konteinerius“, – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.

Dumpiuose įrengtoje naujoje rūšiavimo linijoje maišeliai su maistu bus plėšomi ir atskiriami. O mechaniškai ir rankiniu būdu išrūšiuotos maisto atliekos susmulkinamos ir patalpinamos uždarame rezervuare, iš kurio jas į perdirbimo gamyklas išveš autocisternos.

Dumpiuose statomi maisto apdorojimo įrenginiai yra finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Tačiau neretai žmonės skeptiškai pasitinka naujoves ir pateikia savo argumentus: aš neturiu maisto atliekų – viską suvalgau, tai ką aš į tą konteinerį mesiu?

Kaip beatrodytų keista, bet būtent į maisto atliekų konteinerį turėtų patekti daugiausia buities atliekų. Ekspertų skaičiavimu, per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sukaupia daugiau nei 400 kilogramų atliekų. Maždaug pusė jų – maisto ir kitos biologiškai skaidžios.

Todėl į maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Be to, tik į maisto konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius. Tačiau nebus galima mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus ar konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius.

Priežasčių, kodėl maisto atliekas verta surinkti ir perdirbti atskirai, yra bent keletas. Pirmiausia, tai naudinga ekonomiškai.

„Kai maisto atliekos patenka į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, jos užteršia perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas antrines žaliavas. Pavyzdžiui, maisto atliekomis suteptas popierius ar plastikai mažiau ar išvis nebetinkami perdirbti“, – aiškino Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pavaduotoja.

Apdorojus maisto atliekas jos pūdomos ir šio proceso metu išgaunamas biometanas – gamtinių dujų analogas, naudojamas energijos gamybai arba net kaip kuras transportui. O likusi supūdyta masė paverčiama aukštos kokybės derlingu kompostu.

Dar viena maisto atliekų rūšiavimo nauda – ekologinė. Jei maisto atliekos patektų į sąvartyną, pūdamos jos į atmosferą išskirtų didžiulius metano kiekius. O metano dujos sparčiai didina planetos šiltnamio efektą, dėl kurio vyksta klimato kaita – kyla vidutinė temperatūra, atsiranda ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, krituliai ir potvyniai.

„Maisto atliekų rūšiavimas nėra sudėtingas. Daugelyje Europos šalių jis vykdomas jau kone dešimtmetį, taip pat ir Lietuvoje turime sėkmingų pavyzdžių. Alytaus regione gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau penktus metus“, – pasakojo R. Šličienė.

Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekų surinkimas vyks taip pat, kaip dabar surenkamos komunalinės atliekos: į plastikinį maišelį sudėti maisto likučiai bus išmetami į atskirą konteinerį. Klaipėdoje daugiabučių gyventojai maisto atliekas mes į rudu dangčiu pažymėtą konteinerį, o individualių valdų savininkai gaus atskirą konteinerį šių atliekų surinkimui. Neringoje bus pastatyti nauji konteineriai rudais dangčiais, kuriais galės naudotis tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai.

Surinktos maisto atliekos keliaus į apdorojimo įrenginius, kurie šiuo metu statomi Dumpiuose kartu su kita maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Netrukus šalia dabartinio mišrių komunalinių atliekų cecho iškils kiek žemesnis ir mažesnis, apie 12 m aukščio ir 1126 m² ploto priestatas, kuris bus sujungtas su pagrindiniu pastatu. Vėliau naujajame paviljone teks sumontuoti įvairius rūšiavimo įrenginius, pastatyti atliekų sandėliavimo talpyklas.

Pagal preliminarius skaičiavimus ir ekspertų paruoštą studiją, Klaipėdoje ir Neringoje tikimąsi surinkti apie  6 673 tonas maisto atliekų per metus. KRATC perkamos rūšiavimo linijos, įrenginiai galės apdoroti būtent tokį kiekį.

„Jeigu atliekų būtų daugiau, įmanoma dirbti ne viena, o keliomis pamainomis. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad ir tokiu atveju oro ar aplinkos kokybė nepasikeistų. Mes maisto atliekų pas save nepūdysime, neperdirbsime, o tik, atskyrę pakuotes, biomasę atiduosime perdirbėjams“, – pasakojo Roma Budrienė, KRATC direktorė.

KRATC nuotr.

Lietuvoje šiuo metu yra kelios įmonės superkančios biomasę ir naudojančios ją biodujų gamybai. Vėliau šios dujos gali būti panaudojamos elektros energijos gamybai ar kaip kuras transportui, o likutinis produktas – kompostas – yra paklausus tarp ūkininkų.

Šiuo metu Dumpiuose, būsimo statinio teritorijoje, jau iškasta duobė pamatams, ruošiamasi polių kalimui, suvežamos ir sandėliuojamos statybinės medžiagos. Planuojama, jog statybos darbai ir įrangos montavimas bus baigtas šiemet.

Projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis. Bendros projekto išlaidos – apie 3 mln. eurų.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras toliau plėtoja maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas viešasis konkursas pastato, kuriame vyks maisto rūšiavimo procesai, statytojui parinkti.

Jau sudarytos sutartys ir dėl pagrindinių maisto atliekų apdorojimo įrenginių – rūšiavimo linijos ir depakerio – įsigijimo. Įrenginiai gaminami, bus atvežti ir sumontuoti naujajame pastate.

Rūšiavimo linija iš maisto atliekų srauto kruopščiai šalins į maisto atliekas patekusias netinkamas atliekas.

Naujoje maisto rūšiavimo linijoje Dumpiuose nuo priemaišų atskirta biomasė, kuri bus atiduodama konkursą laimėjusiems perdirbėjams. Tokiu būdu žmonių išmetami maisto likučiai pasitarnaus energijos ar derlingo komposto gamybai.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nuotr.

Ką reikia žinoti gyventojams:

Kitąmet virtuvėje susidariusias maisto atliekas gyventojai turės galimybę išmesti į tam specialiai skirtus konteinerius.

Klaipėdos daugiabučių namų gyventojai šiuos konteinerius ras komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse, o individualių namų gyventojai šių metų pabaigoje gaus specialiai maisto atliekoms skirtus kibirėlius ir konteinerius.

Kaip tiksliai reikės rūšiuoti maisto atliekas, gyventojai bus informuojami atskirai. Kartu su konteinerių gaus rūšiavimo instrukciją.

Neringiškiai maisto atliekomis atsikratys 40-yje maisto atliekų surinkimui skirtų konteinerių, kurių išdėstymą Neringoje numatys savivaldybė.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nuotr.

Projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ yra finansuojamas ES Sanglaudos fondo ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro lėšomis.

Sandarumas – pagrindinis reikalavimas

Dumpių sąvartynas žymi ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos Klaipėdos apskrityje pradžią. Iki minėtų 2008-ųjų Vakarų Lietuvos septynių savivaldybių teritorijose veikė 32 miestelių šiukšlynai ir 7 dideli sąvartynai, kur atliekos buvo verčiamos tiesiog ant plikos žemės su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Pūvančių atliekų skysčiai, prisodrinti sunkiaisiais metalais ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis, smelkėsi į gruntinius vandenis, tekėjo į upes, o per jas – į Baltijos jūrą. Parazitams tai buvo maisto rojus, o graužikams – nuostabiausia veisykla. Tokių gamtos piktžaizdžių Europos Sąjungos valstybėse jau seniai nebuvo, tad ir Lietuvai įstojus į civilizuotų šalių bendriją iškeltas reikalavimas: senieji šiukšlynai turėjo būti skubiai uždaryti ir nukenksminti, o atliekoms tinkamai sutvarkyti pastatyti nauji ekologijos standartus atitinkantys sąvartynai. Ir taip prieš dešimtmetį iš kone 800 Lietuvoje veikusių šiukšlynų liko tik 11. Bet tai jau buvo ne sovietmečio, o europietiškų ekologinių standartų atitikmuo.

Sandarumas. Tai svarbiausias tikslas, kuris keliamas šiuolaikiniams sąvartynams. Prieš įrengiant būsimąjį Dumpių sąvartyną jo vietoje iškasta 6 metrų gylio duobė, atliekų saugyklos dugne sutrambuotas pusės metro molio sluoksnis, po to paklota stabilizuojanti geotekstilė ir vientisa skysčiams nepralaidi geomembrana. Šis pagrindo "sumuštinis" užpiltas filtraciniu smėlio sluoksniu, įrengiant drenažo – filtrato surinkimo linijas. Ir visa tai tam, kad nė lašas užteršto skysčio iš atliekų kaupo nepatektų į dirvožemį, o per drenažinę sistemą būtų surenkamas ir išpumpuojamas į šalia esančius bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius.

„Dabar mes jau turime įsirengę ir savo filtrato valymo sistemą. Prie keletą metų vykdėme ES finansuojamą tarptautinį aplinkosauginį projektą ir pasinaudojome galimybe filtravimo sistemą pasistatyti pigiau. Šiuo metu atliekame techninį filtrų aptarnavimą, tiriame išvalyto filtrato mėginius ir ruošiamės pradėti eksploatuoti. Kitąmet, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, neišvengiamai pradėsime naudoti savo uždaro ciklo sistemą, kai filtratas neturi sąlyčio su lauko oru“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė.

Kalne daugiausia statybinių šiukšlių

Nors sąvartyno kaupas nepuošia natūralaus pajūrio lygumų kraštovaizdžio, gamtai apčiuopiamo pavojaus jis nekelia. Visų pirma, sąvartynas be perstojo sandarinamas ir užklojamas gruntu. O kita priežastis – ten laidojama vis mažiau buitinių atliekų, kurios ir yra didžiausias blogis: pūdamos išskiria įvairias dujas, į aplinką skleidžia nemalonius kvapus bei didina planetos šiltnamio efektą.

„Mūsų regioninis sąvartynas priskiriamas nepavojingų atliekų sąvartynų klasei. Paprasčiau sakant, čia gali būti šalinamos nepavojingos komunalinės atliekos, statybinės medžiagos, surinktos iš gyventojų ar įmonių. Paskutiniuosius ketverius metus į sąvartyną patekdavo labai mažai komunalinių atliekų – tik apie 10 procentų. O šiemet, atidarius baldų apdorojimo aikštelę, jau visos komunalinės atliekos yra apdorojamos, perdirbamos ir naudojamos energijai gauti. Todėl į kalną daugiausia gula statybinės atliekos, kurios nei kvapų, nei dujų neišskiria“, – aiškino Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Per dieną į Dumpių sąvartyną atliekas atveža apie 70–80 transporto priemonių. Maždaug pusė jų su buitinėmis atliekomis nukreipiamos į mechaninio rūšiavimo liniją. Iš šio srauto atrinkus naudingas antrines žaliavas likutis pervežamas į atliekų deginimo jėgainę, kur panaudojamas kaip kuras šilumos ir elektros gamybai.

Į kaupą gula tik statybinės atliekos, kurios nei kvapų, nei dujų neišskiria. / KRATC nuotr.

Mediena ir baldai gabenami į greta sąvartyno šiemet pastatytą apdorojimo aikštelę, kur senos spintos, foteliai, čiužiniai yra sumalami, iš jų magnetais pašalinamos metalo dalys, o likusi masė paverčiama kuru.

„Prieš trejus metus iškėlėme sau tikslą „Zero Ladfill“ – nulis atliekų į sąvartyną. Nes aplinkosauginiu požiūriu atliekas deponuoti sąvartyne – yra pats blogiausias jų tvarkymo būdas. Mums visiems už kiekvieną sąvartyne padėtą toną tenka mokėti vis didesnį valstybinį „sąvartyno mokestį“, jau nekalbant apie tai, kad kiekviena deponuota šiukšlė artina dieną, kai teks ieškoti vietos naujam regioniniam sąvartynui“, – sakė Š. Reikalas.

Pasak KRATC vadovo, pastačiusi mechaninio rūšiavimo liniją, pradėjusi baldų ir šlako apdorojimo aikšteles, bendrovė gerokai pasistūmėjo užsibrėžto tikslo „Zero Ladfill“ link ir nežada sustoti. Jau ruošiamos studijos, padėsiančios atsakyti į klausimus, kaip ekonomiškai naudingiausia būtų išrūšiuoti statybines atliekas, kokią įrangą dar reikėtų įsigyti.

Kodėl kalnas pilkas?

Mažai kam teko svečiuotis ant Dumpių sąvartyno kalno. Bet apsilankę pamatytumėte, jog atliekos čia verčiamos tik į mažą, kelių dešimčių kvadratinių metrų, plotą. O likusi dalis – jau užkonservuota ir paruošta rekultyvacijai.

„Kai atliekos atgabenamos į kalną, jos pirmiausia išsklaidomos buldozeriu bei suspaudžiamos sunkiasvoriu presu, kad užimtų kuo mažiau vietos. Po to apipilamos gruntu. O kai per savaitę uždengiamas didesnis plotas – tuo pačiu gruntu suformuojamas atitinkamo nuolydžio šlaitas“, – pasakojo Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Dumpių regioniniame sąvartyne atliekų užpylimo ir dalinės rekultivacijos darbams naudojamas sijota ir nuo metalų išvalyta sudegintų atliekų šlako mineralinė medžiaga, todėl sąvartynas yra pilkos spalvos. Įspūdį dar sustiprina ant pietinio sąvartyno šlaito sandėliuojamas apdorotas šlakas – penkerius metus ant sąvartyno kaupo buvo vykdomi šlako sijojimo darbai, o atskirtos frakcijos, kaip statybinė medžiaga, saugoma kol ją bus galima panaudoti pagal paskirtį.

„Šlako mineralinė medžiaga šiame sąvartyno priežiūros etape yra bene geriausia iš visų įmanomų. Ji puikiai stabilizuoja šlaitus, be to joje sunkiai prigyja augmenija“, – kalbėjo R. Gedrimas.

Kai Dumpių sąvartynas bus visiškai užpildytas, jį, kaip ir kitus uždarytus ir KRATC prižiūrimus regiono sąvartynus, reikės apželdinti bei nuolatos vykdyti šienavimo darbus, kad ant šlaitų neaugtų krūmai bei medžiai, kurie gali pažeisti kaupo sandarumą. Tačiau iki Dumpių sąvartyno rekultivacijos dar toli.

Užteks dar 30 metų

Kai buvo planuojama statyti Dumpių sąvartyną, mokslininkai skaičiavo, kad jo Klaipėdos regionui pakaks maždaug 20–25 metams. Bet praėjo tik 12 ir galima teigti, kad mokslininkai smarkiai apsiriko. Kodėl? Turbūt nebuvo įvertinta, kad didelis atliekų kiekis regione bus išrūšiuotas ir perdirbamas, o dar didesnis – panaudojamas kaip kuras energijos gamybai.

Per 12 metų Dumpių sąvartyne yra užpildytos 2 sekcijos iš trijų suplanuotų ir deponuota virš 1,3 mln. tonų nepavojingų atliekų. Atliekų kalnas išaugo iki 30 metrų, o pagal projektą jo leistinas aukštis turi neviršyti 35 metrų. Kitąmet prasidės antras Dumpių sąvartyno eksploatacijos etapas – 4,5 hektarų plote bus įrengta trečia sekcija. Ten numatoma suvežti dar apie 1 mln. tonų nepavojingų atliekų.

2008 metais Dumpių sąvartyno dar nebuvo – tik paruošta sandari vieta atliekų priėmimui. / KRATC nuotr.

„Pernai bendras sąvartyne pašalintų atliekų kiekis viršijo 41 tūkst. tonų. Jeigu atsižvelgtume į mūsų šiuo metu vykdomus darbus ir planus, kad netrukus pradėsime rūšiuoti dar ir statybines atliekas, o gyventojų ir verslo sektoriuose taip pat gerės rūšiavimo įpročiai ir atsakingas vartojimai bei diegiamos beatliekinės technologijos, ateityje kasmet deponuotume apie 20 tūkst. – 30 tūkst. tonų per metus. Tokiu atveju dabartinio Dumpių sąvartyno mus dar tikrai pakaks trisdešimčiai metų“, – optimistiškai skaičiavo R. Šličienė.

Kaip per dešimtmetį pasikeitė situacija su atliekų tvarkymu Dumpių regioniniame sąvartyne, pakaktų palyginti kelis skaičius: 2009 metais buvo palaidota apie 190 000 tonų atliekų, o 2019 metais 41 755 tonos. 2009 metais atliekos visai nebuvo rūšiuojamos ir perdirbamos, nes tam nebuvo sukurti pajėgumai, o 2019 m. – 101597 tonos buvo sutvarkytos ir panaudotos kaip antrinės žaliavos arba kuras.

Preciziškas rūšiavimas

Išoriškai rūšiavimo įrenginių pastatas gal ir panašus į fabriką, bet jame tikrai niekas negaminama. Įrenginių paskirtis – atskirti ir išrūšiuoti įvairias atliekas. Tai, ko namie ar biuruose nepadaro žmonės, išrūšiuoja mechanizmai.

Kad būtų lengviau išrūšiuoti atliekas, priėmimo patalpoje jos susmulkinamos iki 30 centimetrų dydžio. Kitame etape iš konvejeriu slenkančio margo srauto vibraciniu sijotuvu atskiriamos birios medžiagos – žvyras, smėlis, žemės, kurios vėliau panaudojamos sąvartyno formavimui.

KRATC nuotr.

Magnetais iš susmulkintų atliekų išrenkami metalai, specialus rūšiavimo įrenginys – balistinis separatorius – atskiria polietileno plėveles, popierių, įvairias pakuotes. Programuojamas infraraudonųjų spindulių separatorius sugeba atskirti įvairias plastiko rūšis, nes ne visos plastiko atliekos gali būti perdirbamos. Galų gale prie konvejerio stovintys darbuotojai iš dviem elevatoriais slenkančių atliekų srauto išrenka mechanizmų nepastebėtas vertingas ir perdirbimui dar tinkamas antrines žaliavas. Tai, kas lieka po rūšiavimo, išvežama į „Fortum Klaipėda“ jėgainę ir sudeginama pagaminant elektros ir šilumos energiją.

Tiesa, krosnyje atliekų kelias nesibaigia: sudeginus 1 toną atliekų į sąvartyną grįžta apie 200 kg šlako, kuris dar kartą išrūšiuojamas: išrenkamas nesudegęs juodas ir spalvotas metalas, o šlakas išsijojamas į 4 skirtingo dydžio frakcijas. Tai puiki statybinė medžiaga, kuri pasaulyje kaip žvyro pakaitas naudojama įrengiant kelius ir gaminant statybines konstrukcijas.

KRATC nuotr.

„Svarbiausias ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos tikslas, kad atliekos negultų į sąvartynus, o būtų perdirbamos, panaudojamos kurui, energijos gamybai arba gražinamos gamtai nekenksmingame pavidale“, – aiškino Šarūnas Reikalas, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.

Pernai septynias Klaipėdos regiono savivaldybes aptarnaujančiame Dumpių sąvartyne iš atgabentų 170386 tonų komunalinių atliekų buvo pašalinta tik 8,6 proc. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus sąvartynuose 2035 m. bus galima šalinti ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų. Šį rodiklį KRATC pasiekė ir išlaiko nuo 2016 m., kai pradėjo atliekas rūšiuoti „atliekų fabrike“.

Kvapams suvaldyti – moderniausios technologijos

Savaime suprantama, kad iš septynių savivaldybių visas regiono atliekas suvežus į Dumpius čia turėtų būti pačių nemaloniausių kvapų zona. Tačiau mokslo ir inžinerijos pasiekimai leidžia neutralizuoti kad ir nemaloniausius aromatus.

KRATC nuotr.

„Kadangi visos komunalinės atliekos iškraunamos ir rūšiuojamos uždaroje patalpoje, pagrindinė mūsų užduotis neišleisti kvapų į lauką ir juos neutralizuoti visais įmanomais būdais. Tam esame pasitelkę moderniausias technologijas ir preparatus“, – sakė Š. Reikalas

Statant rūšiavimo įrenginių cechą iškart buvo suprojektuoti ir įrengti galingi biofiltrai, siurbiantys orą iš patalpų ir išvalantys jį iki bekvapės būsenos.

Svarbiausias ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos tikslas, kad atliekos negultų į sąvartynus, o būtų perdirbamos, panaudojamos kurui, energijos gamybai arba gražinamos gamtai nekenksmingame pavidale.

Kad dar labiau sumažinti kvapų sklaidą KRATC papildomai priėmimo patalpoje ant angaro lubų ir sienų konstrukcijų yra įrengė purkštukus, kurie nuolatos skleidžia į rūką panašią dulksną. Kartu su vandens lašeliais į patalpos orą patenka „AirBorn“ preparatai iki 500000 kartų neutralizuojantys nemalonių kvapų sklaidą.

Dar viena technologija – probiotikai. Rūšiavimo procese atliekos ant konvejerio apipurškiamos probiotikais - skysčiu, kuris stabdo puvimo procesus ir tuo pačiu naikina nemalonius kvapus.

Po darbo valandų, kai rūšiavimo įrenginiai išjungiami, patalpose į darbą paleidžiami ozonatoriai, kurių pagalba naikinamos bakterijos, pelėsiai, grybeliai, virusai, suskaidomos sveikatai pavojingos toksinės ir cheminės medžiagos, pašalinami visi nemalonūs kvapai ir netgi sunaikinami smulkūs parazitai.

KRATC nuotr.

Kadangi dalis komunalinių atliekų vis dar patenka į sąvartyno kaupą, toje šlaito dalyje kur jos deponuojamos yra pastatoma kilnojama kvapo neutralizavimo įranga – „AirBorn“ purkštuvai. Jie perkeliami atsižvelgiant į vėjo kryptį, kad vandens dulksnos siena neleistų nemaloniems kvapams sklisti už sąvartyno teritorijos ribų.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų, Dumpių sąvartyne kvapų koncentracija yra daug žemesnė už leistinas normas. O iš visų Dumpiuose veikiančių įmonių sąvartyno kvapų intensyvumas pats silpniausias, dešimtimis kartų mažesnis už kaimynų. Visgi, žiūrint į ateitį, KRATC siekiamybė yra iš sąvartyno visiškai eliminuoti kvapų sklaidą. Tam galėtų pasitarnauti ir po metų kitų Lietuvoje prasidėsiantis maisto atliekų rūšiavimas, ir pačių atliekų tvarkytojų technologiniai sprendimai.

KRATC nuotr.

„Ekologijos entuziastai kelia sau tikslą „Zero Waste“ – nulis nerūšiuotų atliekų buityje, kad žmonės naudotų kuo mažiau pakuočių, rūbų, daiktų ir taip planetoje mažintų atliekų kiekį. Mūsų, atliekų sistemos administratorių, tikslas kitoks: „Zero Landfill“ - nulis atliekų į sąvartyną. Tai susiję ne tik su ekologija, kvapais, bet ir su mūsų visų mokamais mokesčiais. Už kiekvieną į sąvartyną laidojamą atliekų toną tenka sumokėti valstybinį sąvartyno mokestį. Šiemet jis yra 5 eurai, kitąmet didės iki 10, o ateityje planuojama didinti iki 30 eurų už toną. Tad visi turime išmokti rūšiuoti dar stropiau. Žmonės - namuose, verslininkai – biuruose ir gamybos vietose, o mes – tobulindami savo įrangą ir procesus“, –argumentavo Š. Reikalas.

Apie tai, kad agentūra ketvirtadienį atmetė prašymą pakeisti „Grigeo Klaipėdos“ TIPK, BNS informavo agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas sako, kad agentūros sprendimas yra formalus ir iš esmės nieko nesprendžia.

„Dėl įrenginių naudojimo Dumpiuose bendrovė jau kuris laikas yra paruošusi kompleksinius techninius sprendimus dėl tvaraus nuotekų tvarkymo, kurie yra derinami su Aplinkos apsaugos agentūra“, – pranešime sakė T. Eikinas.

Tomas Eikinas sako, kad agentūros sprendimas yra formalus ir iš esmės nieko nesprendžia.

„Juos įgyvendinus, planuojame pasirašyti ilgalaikę nuotekų valymo sutartį su „Klaipėdos vandeniu“ bei teikti naują prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai dėl TIPK sąlygų pakeitimo“, – pridūrė jis.

Anot jo, „Grigeo Klaipėda“ tikisi kuo greičiau gauti institucijų leidimus, kurie leistų nuotekas valyti Dumpiuose. Tai, anot T. Eikino, padėtų spręsti ir nemalonių kvapų problemą.

Šiuo metu „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių Dumpiuose negali naudoti ir dėl to, kad juos Kuršių marių taršos tyrime yra areštavę prokurorai. Gamybines bendrovės nuotekas šiuo metu valo „Klaipėdos vanduo“, su kuriuo „Grigeo Klaipėda“ kas mėnesį pasirašo trumpalaikes sutartis.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios „Klaipėdos vanduo“ buvo laikinai sustabdęs Grigeo Klaipėdos“ nuotekų priėmimą, nes bendrovė buvo pasiekusi taršos limitą.

„Klaipėdos vanduo“ gamybines „Grigeo Klaipėdos“ nuotekas pradėjo priimti ir valyti sausį, kuomet paaiškėjo, jog „Grigeo Klaipėda“ nevalytomis nuotekomis teršė Kuršių marias.