Gali būti, kad šie socialinės žiniasklaidos platformose, tokiose kaip „Twitter“, paskelbti dokumentai buvo pakeisti ar panaudoti vykdant dezinformacijos kampaniją.

Dokumentai yra su slaptumo žymomis ir primena įprastus kasdienius, bet viešai neskelbiamus JAV kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešimus. Juose nurodytos datos nuo vasario 23-iosios iki kovo 1-osios, ir pateikiamos detalės apie ginklų ir įrangos tiekimą Ukrainai, Kyjivui rengiantis pavasario puolimui prieš Rusiją. Nurodomi grafikai ir kiekiai atrodo tikslesni, nei JAV paprastai viešina.

Tai nėra karo planai, juose nėra detalių apie Ukrainos planuojamą puolimą. Be to, kai kurie netikslumai – įskaitant žuvusių rusų karių skaičių, kuris yra ženkliai mažesnis už JAV pareigūnų skelbiamą – kai kam kelia klausimų dėl dokumentų autentiškumo.

Labai svarbu prisiminti, kad pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingiausios Rusijos specialiųjų tarnybų operacijos vyko [panaudojant] „Photoshop“.

Pentagono atstovės Sabrinos Singh penktadienio pranešime sakoma, jog Gynybos departamentas oficialiai perdavė šį reikalą Teisingumo departamentui, kad būtų atliktas tyrimas.

Teisingumo departamentas atskirame penktadienio pareiškime nurodė: „Bendraujame su Gynybos departamentu dėl šio reikalo ir pradėjome tyrimą“.

„Labai svarbu prisiminti, kad pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingiausios Rusijos specialiųjų tarnybų operacijos vyko [panaudojant] „Photoshop“, – per Ukrainos televiziją sakė ukrainiečių karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. – Po šios medžiagos preliminarios analizės matome klaidingus, iškraipytus abiejų šalių nuostolių skaičius, [o] dalis informacijos yra surinkta iš atvirų šaltinių.“

Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras penktadienį atskirai paskelbė pranešimą apie jo susitikimą su kariuomenės vadais, kuriame pažymima, kad „susitikimo dalyviai didžiausią dėmesį skyrė tam, kaip užkirsti kelią informacijos apie Ukrainos gynybos pajėgų planus nutekinimui“.

Jei paskelbti dokumentai yra bent iš dalies autentiški, jų nutekinimas kelia nerimą. Taip pat kyla klausimų, ar galėtų būti nutekinta kitos informacijos apie karą Ukrainoje, įskaitant būsimą ukrainiečių puolimą.

JAV pareigūnai penktadienį nepaaiškino paskelbtų dokumentų kilmės, nekomentavo jų autentiškumo ir nenurodė, kas pirmas juos paskelbė internete.

Apie nutekintus dokumentus pirmasis pranešė „The New York Times“. Vėliau penktadienį laikraštis paskelbė, kad socialinėje žiniasklaidoje atsiranda ir daugiau dokumentų, susijusių su Ukraina ir kitomis opiomis nacionalinio saugumo temomis, pavyzdžiui, Kinijos ir Artimųjų Rytų klausimais.

Nutekintuose dokumentuose, be kitų dalykų, yra diagramų ir grafikų apie Rusijos ir Ukrainos statusą mūšio lauke prieš mėnesį.

Tačiau yra ir klaidų. Viename iš dokumentų sakoma, kad rusai neteko 16–17,5 tūkst. karių, o ukrainiečiai – iki 71 tūkstančio. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis) pernai lapkritį viešai paskelbė, kad Rusija neteko „gerokai daugiau“ kaip 100 tūkst. karių, o Ukraina – irgi maždaug tiek pat.

Be to, pastaraisiais mėnesiais aukų daugėjo, nors pareigūnai liovėsi skelbę tikslesnius skaičius.

Kolektyvine pretenzija, prie kurios prisijungė 200 bendrovės klientų, iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, jog bendrovė nerodo jokios iniciatyvos ją sumokėti.

„Tendencija yra labai aiški – einam į teismą, todėl, kad su mumis dar nesusisiekė. Laiko yra iki pirmadienio, bet net jeigu ir susisiektų, nebus įmanoma susitarti, aš manau, kad įmonė yra nusprendusi, jog jeigu ir bus taikos sutartis, tai ji bus pasiekta teisme. Mūsų tai nė kiek nenuvilia, galvojome, kad panašiai klostysis“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Jokubauskas.

Anot jo, pateikus pretenziją „CityBee“ su aljansu bendravo tik techniniais klausimais, tačiau apie atsiskaitymą kalbos nebuvo.

„Jie paskyrė advokatą, kuris atstovaus tuo klausimu, pasiderinome dėl dokumentų perdavimo, mes esame įsitikinę, kad jie viską gavo, tai man patvirtino advokatas, kad visi failai buvo atidaryti. Bet iki derybinio etapo nėra prieita. Apie mokėjimus kalbos net nėra“, – teigė aljanso viceprezidentas.

„CityBee“ komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė sako, kad šiuo metu įmonė neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

„Už minėtą incidentą jau esame sumokėję paskirtą baudą, ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, o pretenzijoje Vartotojų aljansas nepagrindė nurodytos žalos“, – komentare BNS teigė ji.

Kolektyvinę pretenziją „CityBee“ pateikė mažiau nei 0,2 proc. visų nukentėjusiųjų. Bendras reikalavimas suformuotas spalio pradžioje, juo taip pat prašyta atlyginti ir turtinę žalą, svyruojančią nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

Pasak įmonės, atliktas informacinės sistemos auditas parodė, kad ji yra saugi naudojimui, taip pat įvesta papildomų saugomų priemonių.

„Per pastarąjį mėnesį tiek mūsų vidinė IT komanda, tiek išoriniai saugumo specialistai atliko nuodugnią automobilių švaros centrų rezervacijos sistemos patikrą. Pastaroji parodė, kad sistema – saugi, o jos saugomiems klientų duomenims – vardai, pavardės, automobilių valstybiniai numeriai, telefonai ir el. pašto adresai – naujos grėsmės nekyla“, – pranešime teigė Švaros brolių“ direktorė Lina Žagarienė.

Ji dar kartą atsiprašė klientų, kurie paveikti informacinės atakos. Kaip skelbė pati įmonė, programišiai nutekino apie 50 tūkst. klientų vardus, dalį pavardžių, automobilių valstybinius numerius, kai kurių klientų el. pašto adresus ir telefonų numerius.

Teigiama, kad su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys ir kiti itin jautrūs duomenys, kaip asmens kodai, namų adresai, nutekėjusioje duomenų bazėje saugomi ir kaupiami nebuvo.

„Švaros broliai“ taip pat tvirtina, jog buvo įvestos papildomos saugomo priemonės – nuo šiol šios rezervacijos sistemos kaupiami duomenys bus papildomai šifruojami.

L. Žagarienė taip pat sakė, kad daugiau informacijos apie įsilaužimą kol kas negali pateikti dėl institucijų vykdomų tyrimų, juos atlieka policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Anot jos, įmonė aktyviai bendradarbiauja ir teikia visą prašomą informaciją.

„Švaros brolių“ automobilių švaros centrų klientai vizitus gali vėl rezervuoti per programėlę „Android“ įrenginiams, švaros centrų internetinėje svetainėje ar paskambinus į klientų aptarnavimo centrą. Žadama, Artimiausiu metu pradės veikti ir „Apple“ įrenginiams skirta programėlė.

Įmonės teigimu, informacinės sistemos auditas patvirtino pirminę informaciją, kad kitų „Švaros brolių“ verslų – tunelinių plovyklų, patalpų valymo verslų, savitarnos plovyklų – klientų duomenys šios atakos metu nebuvo paliesti.

Įtariama, kad duomenis pagrobė programišiai iš Rusijos.

„Švaros broliai“ Vilniuje valdo penkis automobilių švaros centrus.

„Duomenų paskelbimas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijoms“, – nurodoma Mariuszo Blaszczako (Marjušo Blaščako) pareiškime.

Pasak ministro, nutekinti duomenys tėra „informacija, kuri (jau) buvo prieinama visuomenei. Su ja galima susipažinti, pavyzdžiui, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurios vykdomos ir skelbiamos atvirai“.

Karo policija vadovauja tyrimui „dėl valstybės tarnautojo, įdėjusio informaciją į neautorizuotą serverį ir neturėjusio tam leidimo“, pridūrė jis.

Anksčiau Lenkijos naujienų portalas Onet.pl pranešė, kad nutekinta duomenų bazė, kurioje pateikiami kiekvieno kariuomenės padalinio technikos reikalavimai.

Lenkijos opozicija pareikalavo M. Blaszczako atsistatydinimo ir reikalauja atlikti saugumo patikrinimą Gynybos ministerijoje.

Remiantis portalu Onet.pl, nutekinta 1,75 mln. įrašų su detaliais reikalavimais kiekvieno kariuomenės padalinio technikai ir kitoms priemonėms – nuo naikintuvų F-16, sunkiųjų ginklų, atsarginių dalių, IT technikos iki uniformų, apatinių drabužių, antklodžių, vėliavų ir net diplomų.

Duomenų bazėje galima rasti informacijos apie kariuomenės turimą techniką, nurodoma, ar ji veikia, ar jai trūksta kokių nors detalių.

Joje taip pat yra informacijos apie kariuomenės naudojamą programinę įrangą ir turimas licencijas.

Atskiroje dalyje galima rasti sąrašus ginklų ir technikos, kuriuos Lenkijos ginkluotosios pajėgos įsigijo iš trečiųjų šalių.

Nutekintą informaciją jau atsisiuntė interneto vartotojai iš daugiau nei dešimties šalių, įskaitant Kiniją ir Rusiją, skelbia Onet.pl.

Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė ketvirtadienį informavo BNS, kad duomenys nutekėjo ne iš administracijos ir ne iš teismų.

„Nacionalinė teismų administracija yra nustačiusi šaltinį, iš kurio nutekėjusi informacija. Remiantis surinktais duomenimis, galima patvirtinti, kad informacija nenutekėjo nei iš Nacionalinės teismų administracijos, nei iš Lietuvos teismų“, – teigė įstaigos atstovė.

„Bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, kuris tęsia pateiktos informacijos tyrimą“, – pridūrė ji.

Kaip ketvirtadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt, programišiai nutekino teismų tvarkaraščio duomenis nuo 2015 metų gruodžio iki šių metų lapkričio 16 dienos.

Tarp nutekintų duomenų nėra teisėjų pavardžių, tačiau nurodytos bylų nagrinėjimo vietos, teisiamųjų pavardės, kai kurių bylų numeriai.

Anot portalo, iš šios informacijos neįmanoma sužinoti, kuris asmuo už ką yra teisiamas ir koks teisėjas nagrinėja bylą, tačiau galima sužinoti, kurioje įkalinimo įstaigoje buvo laikomi teisiamieji.

Taip pat, pasak lrytas.lt, nutekintoje informacijoje yra duomenų ir apie nuotolinius teismų posėdžius.

Teismų tvarkaraščiai viešai nėra skelbiami, jais gali naudotis tik sutartis su Nacionaline teismų administracija pasirašę žiniasklaidos atstovai.

Anot jos, didžiausias pokytis nustatytas įsilaužimų kategorijoje.

Per pirmą pusmetį fiksuoti 77 įsilaužimai, tai yra 129 proc. daugiau, negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Nuo kibernetinių įsilaužimų daugiausiai kentėjo informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės.

„Šis ryškus įsilaužimų padidėjimas yra susijęs su dviem pagrindinėmis priežastimis – visą pasaulį paveikusia „Microsoft Exchange" elektroninio pašto paslaugos spraga ir Lietuvoje šį pavasarį įvykusiais net keliais stambiais asmens duomenų nutekėjimo atvejais“, – sakė NKSC direktorius Rytis Rainys.

Pirmas pusmetis buvo išskirtinis ir dėl pasikartojančių asmens duomenų nutekėjimo atvejų.

Metų pradžioje „Microsoft Exchange" elektroninio pašto paslaugos „nulinės dienos” (angl. zero day) spragą Lietuvoje turėjo mažiausiai 99 elektroninio pašto tarnybinės stotys, vasarą prisidėjo dar dvi ir rugpjūčio pradžioje šią spragą dar turėjo aštuonios elektroninio pašto tarnybinės stotys.

„Pirmas pusmetis buvo išskirtinis ir dėl pasikartojančių asmens duomenų nutekėjimo atvejų („CityBee”, LIEMSIS, „Kilobaitas” ir pan.). Jų metu šimtai tūkstančių Lietuvos vartotojų asmens duomenų tapo prieinami piktavaliams“, – teigiama pranešime.

Kita vertus, dauguma pirmą pusmetį registruotų incidentų – 1725 incidentai – buvo nereikšmingo poveikio. Vidutinės reikšmės incidentams priskirti 55 kibernetiniai incidentai. Iš jų pusė fiksuoti juridinių asmenų ryšių ir informacinėse sistemose. Taip pat bandyta paveikti valstybinį sektorių (10 incidentų) ir interneto paslaugų tiekėjus (4 incidentai).

Metų pradžioje stebėta paslaugų trikdymo (angl. DDoS) kibernetinių atakų tendencija. Dalis tokių išpuolių buvo nukreipta prieš mokyklų vykdytas nuotolines pamokas, t. y. sužinojus mokytojų kompiuterių IP adresus prieš juos buvo nukreipiamos atakos, taip sutrikdant nuotolinių pamokų vykdymą.

Pasak specialistų, riziką taip pat kėlė kenkėjišku kodu užkrėstos 186 lietuviško domeno interneto svetainės, apie kurias NKSC buvo informuotas Lietuvos kibernetinio saugumo eksperto.

Iki gegužės vidurio trys ketvirtadaliai svetainių buvo sutvarkytos, o 49 svetainių valdytojai gavo pakartotinį nurodymą imtis saugumo priemonių ir pašalinti kenkėjišką kodą.

Pranešime nurodoma, kad iki vasario mėnesio fiksuoti „Emotet“ kenkėjiško kodo platinimo atvejai. Juos nutraukė sėkminga tarptautinė teisėsaugos ir teisminių institucijų operacija – teisėsauga perėmė kenkėjiškos programinės įrangos infrastruktūros kontrolę ir taip sustabdė masinį kenkėjiško kodo platinimą.

NKSC pažymi, kad polimorfinis kenkėjiškas kodas, dėl dažnai besikeičiančių atributų, ir toliau išlieka grėsmę keliančiu kibernetinių incidentų vektoriumi Lietuvos ryšių ir informacinėse sistemose dėl sąlyginai ribotų kibernetinio saugumo subjektų gebėjimų greitai ir efektyviai aptikti tokio tipo kenkėjišką kodą.

Interneto svetainėje raidforums.com skelbiama, kad prieš kelias dienas buvo nutekinti 100 pigu.lt vartotojų duomenys. Tarp jų – vartotojo vardas, elektroninio pašto adresas, slaptažodis, adresas, telefono numeris ir duomenys apie sąskaitos likutį. O minėta informacija esą yra parduodama už 25 eurus.

Nežinia, sutapimas tai ar ne, tačiau feisbuko grupėje „Lietuvos webo profesionalai“ dalijamasi žinia, kad kai kurie jos nariai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuose jų prašoma per dvylika valandų pasikeisti internetinės prekybos tinklo paskyrų slaptažodžius.

„Džiaugiamės, kad aktyviai lankotės mūsų prekybos centre internete. Pastebėjome, kad kurį laiką nekeitėte savo paskyros slaptažodžio, tad Jūsų saugumui jį automatiškai pakeitėme. Kviečiame prisijungti žemiau pateikta nuoroda ir atsinaujinti slaptažodį. Nuoroda slaptažodžio pakeitimui galioja dvylika valandų“, – rašoma laiške, ženklintame pigu.lt logotipu.

Feisbuko grupės „Lietuvos webo profesionalai“ nuotr.

Toks akibrokštas kai kuriems internautams sukėlė įtarimų apie galimą pigu.lt vartotojų duomenų nutekinimą, nes tokio turinio laiškų sulaukė ne visi. Kai kurie teigė neseniai atnaujinę slaptažodžius, tačiau gavę laišką buvo raginami tai padaryti vėl. O tuo tarpu tie, kurie slaptažodžių nekeitė kelerius metus, tokio turinio laiško negavo. „Negavau, nors ten nebesilankau mažiausiai penkerius metus“, – rašė pastarieji.

Portalo žurnalistams besikreipus į pigu.lt atstovus ir pranešus apie galimą nusikalstamos veikos atvejį tvirtinta, kad vartotojų duomenys nenutekėjo – prisijungimo duomenų saugumo pažeidimo nėra.

„Visi veiksmai buvo atlikti prevenciškai. „Pigu.lt“ labai rūpinasi savo klientų asmens duomenų apsauga. Siekiant užtikrinti, kad apsauga būtų efektyvi, yra rekomenduojama peržiūrėti savo slaptažodžius ir juos atsinaujinti, taip pat rinktis tokius, kurie nebūtų tokie patys ar panašūs į kitose svetainėse ar aplikacijose naudojamus. Šiuo metu įdiegėme naujovę – tikrinimo priemonę „pažeistas slaptažodis“. Jeigu tikrinimo priemonė nustato, kad „Pigu.lt“ vartotojo prisijungimo duomenys – vartotojo vardas yra tapatūs su kitose sistemose žinomais pažeistais duomenimis, asmens duomenų apsaugos tikslu „Pigu.lt“ paskyros prisijungimas yra blokuojamas ir vartotojas kviečiamas pasikeisti slaptažodį. Tikėtina, kad vartotojai, apie kuriuos kalbate, gavo mūsų kvietimą atsinaujinti slaptažodį“, – tikino pigu.lt Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė.

Pašnekovė pridūrė, kad internetinės prekybos tinklo atstovai klientų slaptažodžių nemato – jie yra slapti ir užkoduoti, kaip ir reikalauja duomenų apsaugos standartai.

„Tad pasiūlėme slaptažodį pakeisti visiems, kurių el. pašto adresai pateko į saugumo priemonės akiratį. Manome, kad niekada atsargumo nebus per daug“, – aiškino R. Strazdauskaitė.

„Tyrimas, aš įsivaizduoju, bus baigtas gal už poros mėnesių, ne anksčiau“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje sakė J. Trichonovas, atsakydamas į pakomitečio pirmininko Andriaus Kupčinsko klausimą.

Pasak inspekcijos atstovo, tokio atvejo negalima ištirti greitai, nes neužtenka nustatyti vien asmens duomenų saugumo pažeidimo fakto, atliekant patikrinimą reikalingą nustatyti ir priežastis.

„Mes vykdome patikrinimą ir vietoje, ir žiūrime visą informacijos saugos valdymą organizacijoje „nuo iki“ – visas technines, organizacines priemones, nes šitoje vietoje mes turėsime priimti kažkokius sprendimus. Tyrimas reikalingas nustatyti ne tik faktą, bet ir kodėl taip įvyko, kaip galima padaryti, kad taip neįvyktų, taip pat turime ištirti, kaip buvo reaguota, kaip incidentas buvo suvaldytas, kaip atstatytas vientisumas, plius – informacijos saugos valdymas visoje organizacijoje“, – sakė J. Trichonovas.

„Šiuo metu mes esame jau buvę vietoje, esame gavę nemažai išvadų iš ekspertų, nemažai ir patys ištyrėme. Eigoje visą laiką gali atsirasti visokių dalykų, pas juos yra ir duomenų apsaugoje pareigūnai įdarbinti, ir teisininkai, ir panašiai. Ne tik nuo mūsų priklauso laikas, per kurį tyrimą atliksime. Bet įsivaizduoju, kad birželį jau turėtume kažką turėti“, – pridūrė J. Trichonovas.

Vasario pabaigoje paaiškėjo, kad kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų automobilių nuomos paslaugas teikiančios „CityBee“ klientų informaciją.

Tarp paviešintų duomenų buvo „CityBee“ klientų vardai, pavardės, asmens kodai, vairuotojų pažymėjimų numeriai ir jų galiojimo datos.

Šio tyrimo ataskaitą centras perdavė tyrimus dėl įvykio tęsiantiems Policijos departamentui ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

„NKSC atliktas tyrimas rodo, kad „CityBee“ klientų duomenys buvo paviešinti, nes rezervinė tų duomenų kopija buvo prieinama be papildomos autorizacijos piktavaliui atradus būdą prisijungti prie internetinės debesijos paslaugų teikėjo tarnybinių stočių“, – teigia NKSC direktorius Rytis Rainys.

„CityBee“ naudotojų duomenų bazės rezervinė kopija buvo patalpinta „Microsoft Azure“ debesijos paslaugų tarnybinėse stotyse atlikus nustatymus, kad duomenų prieiga būtų vieša. Dėl šios priežasties buvo sudarytos sąlygos tretiesiems asmenims be autorizacijos pasiekti „CityBee“ klientų duomenis ir juos pasisavinti.

NKSC turimais duomenimis, vieša prieiga buvo palikta vykdant duomenų bazės migravimą 2018 metais ir ši kibernetinio saugumo spraga buvo užkardyta tik paaiškėjus apie incidentą šių metų vasarį.

„Internetinės debesijos paslaugos yra plačiai naudojamos, tačiau bendrovės, besinaudojančios tokiomis paslaugomis, privalo žinoti ir naudoti tokių paslaugų gerąsias praktikas bei užtikrinti ten esančių duomenų saugumą“, – pabrėžia R. Rainys.

Siekiant išvengti panašių incidentų, NKSC rekomenduoja debesijos paslaugose naudoti ugniasienes aplikacijos lygmenyje (angl. – web application firewall), įgalinti administratorių prisijungimus tik patvirtinus tapatybę keliais faktoriais (angl. – multi-factor authentication), periodiškai atlikti privilegijuotų naudotojų paskyrų ir jų veiksmų analizę, valdyti prieigos teises pagal mažiausios privilegijos principą.

Virtualius kietuosius diskus ir kitą jautrią informaciją rekomenduojama šifruoti patikimais kriptografiniais algoritmais, o jų raktus saugoti tretiesiems asmenims neprieinamose vietose. Slaptažodžių saugojimui naudoti tam skirtus specialius algoritmus, tokius kaip „Bcrypt“, „Argon2“, dokumentuoti duomenų migravimo procesus, taip pat užtikrinti žurnalinių įrašų agregavimą incidentų identifikavimui, įsigyti papildomus centralizuotus debesijos paslaugų valdymo sprendimus (angl. Cloud Access Security Broker). Taip pat siūloma vykdyti nuolatinį virtualių mašinų atnaujinimą.

NKSC atkreipia dėmesį, jog tirdamas šio kibernetinio incidento tyrimo aplinkybes disponavo ribota tyrimui pateikta „CityBee“ informacija.

Apie „CityBee“ klientų duomenų nutekėjimą paskelbta vasario viduryje. Į programišių rankas pakliuvo ir buvo viešai paskelbta apie 110 tūkst. vartotojų, kurie platformoje užsiregistravo iki 2018-ųjų vasario 22 dienos, vardai, telefono numeriai, el. pašto adresai, asmens kodai, slaptažodžiai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

„Taip, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Vilniaus kolegijos kreipimąsi“, – BNS trečiadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Policija taip pat tikrina informaciją dėl kito incidento Vilniaus Gedimino technikos universitete – įstaiga kreipėsi į policiją dėl, jos teigimu, savaitgalį įvykusios kibernetinės atakos, per kurią buvo užkoduoti jos sistemose esantys duomenys.  

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys BNS pabrėžė, kad duomenų nutekėjimas iš Vilniaus kolegijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atvejis tiriami kaip du skirtingi ir nesusiję incidentai.

Painiavos dėl sistemos

Abu jie įvyko savaitgalį ir iš pirmo žvilgsnio galėjo būti siejami dėl to, jog abi aukštosios mokyklos priklauso EDINA konsorciumui, vienijančiam per 20 įstaigų, o dalis įstaigų naudoja ir to paties pavadinimo veiklos ir procesų valdymo informacinė sistemą.

Tiek Vilniaus kolegija, tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetas BNS tvirtino, kad kolegija naudoja kelias kitas sistemas, bet ne minėtąją EDINA, nors ir yra konsorciumo narė. Painiavos kelia ir tai, kad tiek kolegijos, tiek ir EDINA sistemos yra pasiekiamos tame pačiame domene liemsis.lt.

Per incidentą Vilniaus kolegijoje galėjo būti nutekinta apie 7 tūkst. studentų asmens duomenų – R. Rainys teigė, jog centras aiškinasi, ar kartu nenutekėjo ir studentų pažangumo vertinimo duomenys.

NKSC Vilniaus kolegijos paprašė suteikti detalios informacijos apie incidentą, taip pat gavo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo (LITNET) valdytojų duomenis, kurie, pasak NKSC vadovo, „duoda incidento tyrimui didelio aiškumo“.

Tačiau išvadų, iš kur tiksliai nutekėjo duomenys, dar neskubama teikti – R. Rainys sako, kad šiuo metu dar bandoma išsiaiškinti kolegijos naudojamos sistemos ir kitų sistemų tarpusavio sąveikas.

„Mes dar iki galo nesuprantame tų sąveikų, ryšių, panašu, kad yra ne viena ir ne dvi informacinės sistemos švietimo sektoriuje. Kokios jos, kas jas valdo, kokios jų sąsajos (tai irgi svarbu, nes sistemos gali būti atskiros, o galbūt jos mainosi duomenimis) – bandome išsiaiškinti. Bet tai priklauso nuo įstaigų, kurios ar nenori ar negali paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų“, – tvirtino R. Rainys.

Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitetas „pagavo“ kenkėjišką kodą, jis išplito koduodamas sistemas, serverius, šio viruso tikslas yra prašyti išpirkos siekiant nelegaliai užsidirbti, teigė R. Rainys.

Universitetas tvirtina, kad po incidento sistema EDINA, naudojama kelių aukštųjų mokyklų, nenukentėjo ir jos duomenys saugūs, tačiau sutriko paties universiteto sistemų veikla, tarp jų – elektroninis paštas ir kt., sistemos atstatomos iš atsarginių kopijų.